LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. RUGSĖJO 10 d. įsakymo Nr. 3-327 „DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO LAIVYBOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2017 m. balandžio 18 d. Nr. 3-176
Vilnius
1. P a k e i č i u Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 3-327 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo“:
1.2. Pakeičiu 3 punktą ir jį išdėstau taip:
„3. Susidarius ekstremaliosioms situacijoms ar įvykiams, pažeidus Taisyklių reikalavimus, uoste esantys fiziniai ir juridiniai asmenys nedelsdami apie tai privalo informuoti valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – Uosto direkcija) Uosto priežiūros skyriaus (toliau – UPS) budintį uosto dispečerį-koordinatorių (toliau – uosto dispečeris) ir specialiąsias tarnybas pagal įvykio rūšį, taip pat organizuoti veiksmus pagal tarpžinybinės sąveikos planus ir konkrečią situaciją.“
1.3. Pakeičiu 4.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.5. Pakeičiu 9 punktą ir jį išdėstau taip:
„9. Į uostą plaukiantis laivas privalo pasikeisti balastinį vandenį, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintose Laivų balastinio vandens ir nuosėdų valdymo ir kontrolės priemonėse, skirtose išvengti kenksmingųjų ir ligas sukeliančių vandens organizmų.“
1.6. Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:
„10. Ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki laivui atplaukiant į uostą, laivo kapitonas arba kitas laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotas asmuo teikia per LUVIS išankstinį pranešimą apie laivo atvykimą ir laivo apsaugos lygį pagal Tarptautinį laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodeksą ir informuoja terminalus, į kuriuos laivas turi atvykti. Jeigu reisas trunka mažiau nei 24 valandas, išankstinis pranešimas apie laivo atvykimą ir laivo apsaugos lygį teikiamas ir terminalai informuojami ne vėliau kaip prieš laivui išplaukiant iš ankstesniojo uosto. Laivo kapitonui arba kitam laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotam asmeniui nustatytu laiku nepateikus išankstinio pranešimo per LUVIS apie laivo atplaukimą ir laivo apsaugos lygį pagal Tarptautinį laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodeksą ir neinformavus terminalų, šio laivo įplaukimas į uostą atidedamas, kol bus pateiktas išankstinis pranešimas. Kai šiame punkte nurodytą išankstinį pranešimą pateikia laivo agentas, jis patvirtina, kad yra sudaryta laivų agentavimo sutartis su laivo savininku, frachtuotuoju ar kitu teisėtu laivo valdytoju dėl laivo agentavimo paslaugų teikimo uoste ir atstovavimo Lietuvos Respublikos valstybinėse institucijose.“
1.7. Pakeičiu 11 punktą ir jį išdėstau taip:
1.8. Pakeičiu 12.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.9. Pakeičiu 12.11 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.10. Pakeičiu 12.12 papunktį ir jį išdėstau taip:
„12.12. informacija apie balastinių vandenų pakeitimą, išskyrus atvejus, kai balastinių vandenų pakeitimas neprivalomas pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintas Laivų balastinio vandens ir nuosėdų valdymo ir kontrolės priemones, skirtas išvengti kenksmingųjų ir ligas sukeliančių vandens organizmų;“.
1.11. Papildau 12.13 papunkčiu:
1.12. Papildau 12.14 papunkčiu:
„12.14. laivo statusas (karinis, valstybinį statusą turintis laivas, komercinis laivas) ir leidimas įplaukti į uostą, jeigu toks yra reikalingas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Užsienio valstybių karo ir valstybinį statusą turinčių laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir buvimo jame taisykles.“
1.13. Pakeičiu 14 punktą ir jį išdėstau taip:
„14. Laivui atplaukiant, laivo kapitonas arba kitas laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotas asmuo užsako vilkikus ir švartuotojus vilkimo ir švartavimo paslaugas teikiančiose įmonėse, o locmaną užsako per uosto dispečerį ir nurodo laivo švartavimo vietą, suderintą su uosto krantinės naudotoju, pas kurį atplaukia laivas, ir švartavimo ir vilkimo paslaugas teiksiančių įmonių pavadinimus.“
1.14. Pakeičiu 16 punktą ir jį išdėstau taip:
„16. Laivo, kurio ilgis daugiau kaip 200 metrų, kapitonas arba kitas laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotas asmuo privalo iš anksto gauti rašytinį uosto kapitono leidimą įplaukti į uostą. Uosto kapitonas nustato didžiausią leistiną atplaukiančių laivų ilgį tose uosto akvatorijos vietose, kur laivų manevravimo sąlygos yra sudėtingos.“
1.15. Pakeičiu 17 punktą ir jį išdėstau taip:
„17. Laivą peršvartuojant arba jam išplaukiant, ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki operacijos pradžios laivo kapitonas arba kitas laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotas asmuo, suderinęs su uosto krantinės naudotoju, pas kurį yra atplaukęs laivas, užsako vilkikus ir švartuotojus vilkimo ir švartavimo paslaugas teikiančiose įmonėse, o locmaną – per uosto dispečerį, kuriam nurodo laivo stovėjimo vietą, švartavimo ir vilkimo paslaugas teiksiančių įmonių pavadinimus. Laivo kapitonui arba kitam laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotam asmeniui laiku neužsakius šių paslaugų, pretenzijos dėl laivo prastovos teikiamos laivo savininkui (valdytojui) arba laivo agentui.“
1.16. Pakeičiu 18 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„18. Prieš laivui atplaukiant į uostą ir prieš išplaukiant iš jo dokumentai pateikiami pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtinto Pranešimo formalumų, taikomų į Lietuvos Respublikos jūrų uostus atplaukiantiems ir iš jų išplaukiantiems laivams, vykdymo tvarkos aprašo reikalavimus. Dokumentus, kurių reikia laivo atplaukimui į Klaipėdos uostą įregistruoti, laivo kapitonas arba kitas laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotas asmuo privalo pateikti per LUVIS ne vėliau kaip per 6 valandas nuo laivo prisišvartavimo prie krantinės, o jeigu laivo buvimo uoste terminas trumpesnis – laivui prisišvartavus prie krantinės. Dokumentus, kurių reikia laivo išplaukimui iš Klaipėdos uosto įregistruoti, išskyrus laivo deklaraciją, laivo kapitonas arba kitas laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotas asmuo privalo pateikti per LUVIS iki užsakant pasienio ir muitinės patikrinimą. Laivo deklaracija privalo būti pateikta per LUVIS ne vėliau kaip po 2 valandų nuo laivo atsišvartavimo nuo krantinės. Dokumentai, kurie privalo būti pateikti laivo atplaukimui ar išplaukimui įregistruoti:“.
1.17. Pakeičiu 18.1.8 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.19. Papildau 181 punktu:
1.20. Pakeičiu 19 punktą ir jį išdėstau taip:
„19. Laivams iš uosto leidžiama išplaukti tik atidavus visas laivuose susidarančias atliekas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintuose Laivuose susidarančių atliekų ir laivų krovinių liekanų tvarkymo nuostatuose ir Uosto direkcijos generalinio direktoriaus patvirtintame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto atliekų tvarkymo plane. Ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki išplaukimo, o tuo atveju, jeigu laivo buvimo uoste terminas trumpesnis nei 12 valandų, laivui prisišvartavus prie krantinės laivo kapitonas arba kitas laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotas asmuo per LUVIS privalo pateikti atliekų atidavimo užsakymą dėl užterštų vandenų, šiukšlių ir kitų atliekų priėmimo ir atiduoti užsakyme nurodytas atliekas iki laivo išplaukimo įregistravimo.“
1.21. Pakeičiu 20 punktą ir jį išdėstau taip:
„20. Kruizinio laivo agentas privalo ne vėliau kaip iki kiekvienų metų vasario 25 d. pateikti uosto kapitonui einamųjų metų kruizinio laivo atvykimo grafiką, suderintą su kruizinių laivų terminalo operatoriumi. Apie kruizinio laivo atvykimo grafiko pasikeitimus laivo agentas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną informuoja uosto kapitoną.“
1.22. Pakeičiu 21 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
1.23. Pakeičiu 22 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
1.24. Pakeičiu 23 punktą ir jį išdėstau taip:
1.25. Pakeičiu 24 punktą ir jį išdėstau taip:
1.26. Pakeičiu 25 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
1.27. Pakeičiu 25.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.29. Pakeičiu 26 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„26. Krovininių laivų, kurių BT iki 500 ir kurie nevykdo tarptautinių reisų, Baltijos jūroje žvejojančių žvejybinių laivų, kurių BT iki 300 ir kurie neplaukia į užsienio uostus, vietinio plaukiojimo laivų, uosto paslaugų laivų, išskyrus burinius laivus, kapitonai terminuotam laivo plaukiojimui įregistruoti privalo pateikti UPS:“.
1.30. Pakeičiu 26.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.32. Pakeičiu 29 punktą ir jį išdėstau taip:
„29. Uosto kapitonas, nustatęs, kad laive nėra laivo valdytojo civilinės atsakomybės draudimą patvirtinančio dokumento arba pasibaigęs jo galiojimas, arba gavęs šią informaciją iš Administracijos, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintų Užsienio valstybių laivų kontrolės taisyklių nuostatų dėl laivo sulaikymo, priima sprendimą išsiųsti laivą iš uosto. Apie priimtą sprendimą išsiųsti laivą iš uosto uosto kapitonas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 1 darbo dieną, informuoja Administraciją, kuri apie laivo išsiuntimą iš uosto praneša Europos Komisijai, kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms ir atitinkamai laivo vėliavos valstybei. Uosto kapitono sprendimas dėl laivo išsiuntimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
1.33. Pakeičiu 31 punktą ir jį išdėstau taip:
„31. Jeigu atplaukiantis užsienio valstybėje registruotas laivas negali įsigyti Lietuvos Respublikos energetikos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintų Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių (toliau – Privalomieji kokybės rodikliai) reikalavimus atitinkančio jūrinio kuro, laivo kapitonas arba kitas laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotas asmuo privalo apie tai informuoti UPS, kuris nedelsdamas perduoda šią informaciją Administracijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui.“
1.34. Pakeičiu 32 punktą ir jį išdėstau taip:
„32. Jeigu Lietuvos Respublikoje registruotas laivas negali įsigyti Privalomųjų kokybės rodiklių reikalavimus atitinkančio jūrinio kuro, laivo kapitonas, laivo valdytojas arba kitas laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotas asmuo privalo apie tai informuoti Administraciją ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą.“
1.35. Pakeičiu 33 punktą ir jį išdėstau taip:
„33. Išankstinį pranešimą apie laivo, vežančio pavojinguosius arba aplinką teršiančius krovinius, atplaukimą į uostą ir laivo apsaugos lygį pagal Tarptautinį laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodeksą laivo kapitonas arba kitas laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotas asmuo per LUVIS pateikia prieš išplaukdamas iš pakrovimo uosto ir informuoja terminalus, į kuriuos laivas turi atvykti. Jeigu laivo kapitonas arba kitas laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotas asmuo apie laivo atplaukimą negali pranešti prieš išplaukiant iš pakrovimo uosto, pranešimas ir informacija apie laivo apsaugos lygį siunčiami, kai laivo kapitonas gauna nurodymą plaukti į uostą.“
1.36. Pakeičiu 34 punktą ir jį išdėstau taip:
1.37. Pakeičiu 35 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
1.39. Pakeičiu 38 punktą ir jį išdėstau taip:
1.40. Pakeičiu 40 punktą ir jį išdėstau taip:
„40. Locmanas, sužinojęs, kad laive yra gedimas ar kad laivas neatitinka jam keliamų reikalavimų, dėl ko gali kilti grėsmė žmonėms, materialiajam turtui ar aplinkai, nedelsdamas privalo apie tai informuoti LET. LET operatorius nedelsdamas privalo apie tai informuoti Administraciją ir elektroniniu būdu perduoti informaciją apie laivą (pavadinimą, TJO identifikavimo numerį, šaukinį, vėliavą), maršrutą (paskutinį įplaukimo uostą, paskirties uostą), taip pat laive nustatytų akivaizdžių defektų aprašymą. LET operatorius apie tai informuoja uosto kapitoną ir privalo uždrausti įplaukti (išplaukti) tokiam laivui į uostą (iš uosto) iki atskiro uosto kapitono nurodymo.
Visi uoste esantys asmenys, sužinoję, kad uoste esančiuose laivuose yra gedimų ar kad jie neatitinka saugios laivybos reikalavimų, dėl ko gali kilti grėsmė žmonėms, aplinkai, materialiajam turtui, nedelsdami privalo informuoti UPS. UPS inspektorius nedelsdamas apie tai informuoja uosto kapitoną ir Administraciją. Apie atvejus, kai gali kilti grėsmė aplinkai, UPS inspektorius nedelsdamas privalo informuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą.
Apie švartavimosi metu pastebėtus ar įvykusius krantinės pažeidimus laivo kapitonas privalo nedelsdamas pranešti UPS.“
1.41. Pakeičiu 44 punktą ir jį išdėstau taip:
1.42. Pakeičiu 46 punktą ir jį išdėstau taip:
„46. Laivo kapitonas, nustatęs, kad laivas negalės plaukti 8 mazgų arba mažesniu greičiu, nedelsdamas informuoja LET, kuri nedelsdama įspėja uosto krantinių, kuriose kraunami pavojingieji kroviniai ir pro kurias plauks laivas, naudotoją, kad laikinai būtų sustabdyti pavojingųjų krovinių krovos darbai.“
1.43. Pakeičiu 57 punktą ir jį išdėstau taip:
„57. Laivams (kai leidžia jų techninės savybės) išduodamas LET nurodymas plaukti ne laivybos kanalu laivų eismo valdymo sumetimais. Laivas, galintis plaukti laivybos kanalu, turi pirmumo teisę prieš visus kitus laivus, esančius ne kanale. Visi laivai, plaukiantys ne laivybos kanalu, vadovaujasi 1972 m. Tarptautine konvencija dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje (toliau – COLREG-72), reikalavimais.“
1.44. Pakeičiu 59 punktą ir jį išdėstau taip:
„59. Buriniai ir kiti laivai, kurių ilgis iki 24 m, kuriems reikia atlikti atplaukimo (išplaukimo) pasienio ir muitinės formalumus, privalo švartuotis prie krantinės, kurią nurodo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai. Šių laivų kapitonai privalo pranešti pasienio ir muitinės pareigūnams apie savo atvykimą.“
1.45. Pakeičiu 61 punktą ir jį išdėstau taip:
1.46. Pakeičiu 63 punktą ir jį išdėstau taip:
„63. Jeigu laivo kapitonui arba kitam laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotam asmeniui užsakius locmaną ir jam nustatytu laiku atvykus į laivą numatyta laivo vedimo operacija dėl laivo įgulos ar kitų fizinių arba juridinių asmenų kaltės nepradedama per 45 minutes, locmanas gali palikti laivą, o laivo kapitonas privalo pasirašyti locavimo pažymą.“
1.50. Pakeičiu 86 punktą ir jį išdėstau taip:
1.51. Pakeičiu 87 punktą ir jį išdėstau taip:
1.52. Pakeičiu 89 punktą ir jį išdėstau taip:
1.54. Pakeičiu 95 punktą ir jį išdėstau taip:
„95. Prieš keičiant laivo dislokacijos vietą be locmano, laivo kapitonas arba kitas laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotas asmuo privalo gauti LET ir uosto dispečerio leidimą. Pertempti laivą, kurio ilgis yra ne daugiau kaip 185 metrai, išilgai krantinės ne didesniu už laivo ilgį atstumu jo neapsukant galima be locmano, kitais atvejais tik su locmanu, jeigu kitaip nenurodyta atskirai išleistame uosto kapitono privalomajame nurodyme.“
1.55. Pakeičiu 98 punktą ir jį išdėstau taip:
1.56. Pakeičiu 99 punktą ir jį išdėstau taip:
„99. Laivų, stovinčių prie krantinių, eigos variklių, mechanizmų parengtis ir įgulos narių skaičius privalo užtikrinti laivo, kitų laivų ir uosto saugumą. Nutraukti eigos variklių, vairavimo ir inkaravimo įrenginių eksploataciją galima tik gavus uosto kapitono ir uosto krantinės naudotojo rašytinį leidimą pagal laivo kapitono paraišką, kurioje nurodomos šių mechanizmų išjungimo priežastys ir laikotarpis. Bet kokiu atveju už laivo saugumą atsako jo kapitonas. Prieš išplaukiant tokiam laivui UPS inspektorius turi teisę pareikalauti, kad būtų atliktas įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės įvertinimas ir pateiktas jos išduotas atliktų darbų įvertinimo aktas.“
1.57. Pakeičiu 101 punktą ir jį išdėstau taip:
1.58. Pakeičiu 102 punktą ir jį išdėstau taip:
1.59. Pakeičiu 105 punktą ir jį išdėstau taip:
„105. Laivui stovint prie uosto krantinės ilgiau nei vieną mėnesį, laivo agentas arba laivo valdytojas, pasibaigus mėnesiui, per tris dienas turi pateikti UPS inspektoriui tarpinę laivo deklaraciją (9 priedas). Jeigu laive buvo vykdomas remontas, laivo agentas privalo pateikti pažymą apie laive vykdytus remonto darbus (10 priedas).“
1.60. Pakeičiu 107 punktą ir jį išdėstau taip:
„107. Uosto teritorijoje galima pjaustyti laivą į metalo laužą tik tuomet, kai laivo savininkas ar jo įgaliotas asmuo pateikia UPS laivo nuosavybės dokumentus arba užsienio valstybių institucijų išduotus dokumentus (jie turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), kuriais patvirtinama jo nuosavybės teisę į laivą, ir sumoka visus priklausančius mokėjimus Uosto direkcijai. Baigus pjaustyti laivą, laivo savininkas ar jo įgaliotas asmuo pateikia UPS pažymą, kad laivas yra supjaustytas ir jis nebėra plaukiojančioji priemonė.“
1.61. Pakeičiu 108.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.64. Pakeičiu 118.21 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.65. Pakeičiu 118.25 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.66. Pakeičiu 118.29 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.67. Pakeičiu 122.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.68. Pakeičiu 122.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.69. Pakeičiu 122.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.70. Pakeičiu 123 punktą ir jį išdėstau taip:
1.71. Pakeičiu 124 punktą ir jį išdėstau taip:
„124. Krovos darbų metu leidžiama tiekti kurą į laivą, jeigu laivo krovinio ir tiekti skirto kuro pliūpsnio temperatūra yra aukštesnė nei 60°C pagal IMDG kodekso, tarptautinių naftos tanklaivių ir terminalų taisyklių (ISGOTT) ir atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių kuro kokybės, reikalavimus.“
1.74. Papildau 126.5 papunkčiu:
1.75. Pakeičiu 130 punktą ir jį išdėstau taip:
1.76. Pakeičiu 131.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.77. Papildau XVII skyriumi:
„XVII SKYRIUS
LAIVŲ ŠVARTAVIMO REIKALAVIMAI
145. Švartuoti laivus uoste gali tik Administracijos atestuotos įmonės, galinčios vykdyti šią veiklą. Vykdydamos veiklą šios įmonės pildo švartavimo operacijų žurnalą.
146. Krantinę, skirtą laivui švartuoti, stovėti ir atsišvartuoti, ruošia uosto krantinės naudotojas, pas kurį atvyksta laivas. Uosto krantinės naudotojas turi užtikrinti, kad švartuotojai galėtų saugiai ir nekliudomi patekti į krantinę. Priešais švartuojamo (atšvartuojamo) laivo priekį ir laivagalį, ne mažiau kaip 25 metrų atstumu į abi puses, krantinėje neturi būti kranų, mechanizmų, statinių, už kurių gali užkliūti laivas. Tamsiuoju paros metu krantinė turi būti tinkamai apšviesta. Visa įranga, naudojama švartavimo operacijai vykdyti, turi būti tinkamai paruošta. Prie švartavimo stulpelių neturi būti jokių pašalinių daiktų, galinčių trukdyti švartuotis laiku ir saugiai.
147. Uosto krantinės naudotojas užtikrina, kad, likus ne mažiau kaip 15 minučių iki laivo atplaukimo prie krantinės, švartuotojų grupė būtų pasirengusi atlikti švartavimo darbus. Švartavimo operacijas atliekančių švartuotojų vardai ir pavardės turi būti įrašyti švartavimo žurnale, kuriame taip pat nurodomas laivo pavadinimas, švartuotojų paskirstymas (laivapriekyje, laivagalyje), švartavimo operacijos pradžios ir pabaigos data ir laikas, įvykę avariniai atvejai ir avarijos švartavimo metu.
149. Švartuotojų grupė privalo būti aprūpinta UTB ryšio stotimi, kad galėtų susisiekti su kapitonu ar locmanu, uosto dispečeriu. Atlikdami švartavimo darbus švartuotojai turi būti su šalmais, tvarkingomis pirštinėmis ir dėvėti gelbėjimo liemenes su atšvaitais.
150. Švartuotojų grupės vadovas turi užtikrinti, kad apie švartavimo operacijų metu pastebėtus krantinės ar infrastruktūros pažeidimus ar trūkumus, kurie gali trukdyti saugiai prišvartuoti laivą, taip pat atliekant švartavimo operacijas įvykusiu krantinės ar infrastruktūros pažeidimus nedelsiant būtų informuotas uosto krantinės naudotojas.
151. Taisyklių 90 punkte numatytu atveju laivai švartuojami pagal uosto kapitono patvirtintas schemas. Laive esantis locmanas privalo supažindinti laivo kapitoną su švartavimo schemomis ir pateikti rekomendacijas dėl laivo švartavimo.
152. Švartavimo operacijas turi atlikti tiek švartuotojų, kad būtų galima užtikrinti operatyvų ir saugų laivo švartavimą, tačiau ne mažiau, kaip nurodyta lentelėje:
Laivo ilgis, m |
Švartuotojų skaičius |
|
Laivo priekyje |
Laivagalyje |
|
50 |
1 |
1 |
50–120 |
2 |
2 |
120–200 |
3 |
3 |
200–250 |
4 |
4 |
250 ir daugiau |
5 |
5 |
154. Švartavimo metu švartavimo grupės vadovas dienos metu su vėliavėle, o nakties metu su žibintu rodo reikiamą laivo priekinės arba galinės dalies padėtį.
155. Švartavimo lynai ant švartavimo stulpelių tvirtinami taip, kad bet kurį lyną būtų galima atlaisvinti neliečiant kitų. Švartavimo lynai tvirtinami ant švartavimo stulpelių pagal eiliškumą, nurodytą laivo kapitono, tačiau neviršijant numatytų švartavimo stulpelių apkrovų.
156. Draudžiama dviejų laivų švartavimo lynus tvirtinti ant vieno stulpelio, jei šalia yra laisvų švartavimo stulpelių.
157. Atšvartuojant laivą, švartavimo lynai nuimami nuo švartavimo stulpelių tik pagal laivo kapitono nurodymą taip, kad lynas nenukristų į vandenį ir neapsivyniotų aplink laivo sraigtą.
158. Uosto krantinės naudotojas užtikrina, kad štormų ar audros metu nutraukti lynai būtų nedelsiant ištraukiami iš vandens, nuimami nuo švartavimo stulpelių ir pašalinami nuo krantinės.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto
laivybos taisyklių
1 priedas
I SKYRIUS
UOSTO AKVATORIJOS RIBOS
1. Uosto vidinė akvatorija apribota:
1.1. pietuose linija tarp taškų (WGS 84):
55° 37'56,60" N 21° 08'04,26" E
55° 38'01,69" N 21° 09'28,20" E
1.2. vakaruose – lygiagrečiai su Kuršių nerijos rytinio kranto linija, išskyrus 30 metrų vandens juostą palei krantą;
2. Uosto išorinis reidas apribotas linijomis tarp taškų (WGS 84):
55° 48´00" N 20°45´00" E
55° 48´00" N 21°03´58" E
55° 43´31" N 21°04´59" E
55° 43´24" N 21°05´25" E
55° 43´19" N 21°05´38" E
55° 43´17" N 21°05´38" E
55° 43´19" N 21°05´01" E
55° 39´00" N 21°06´01" E
55° 40´28" N 20°50´00" E
55° 41´17" N 20°45´00" E