Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343
9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-634
2017 m. rugpjūčio 30 d. Nr. 711
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. SV-S-250 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.13 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-634 dėl šių priežasčių:
1. Ilginti slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų teikimo trukmę nuo 120 iki 180 dienų per kalendorinius metus nėra tikslinga, nes 2016 m. iš visų šias paslaugas gavusių pacientų (29 740) tik 12 proc. (3632) jos buvo teiktos ilgiausią galimą laiką – 120 dienų. Be to, pacientams, kurie gavo palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas 120 kalendorinių dienų ir kuriems reikalinga tolesnė priežiūra, gali būti teikiamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose arba neribotą laiką teikiamos paliatyviosios pagalbos paslaugos, kurių išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis.
2. 2016 m. slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų išlaidoms apmokėti iš PSDF biudžeto buvo skirta 43,7 mln. Eur, 2017 m. – 51,8 mln. Eur. Jei PSDF biudžeto lėšomis būtų mokama už 180 dienų trukmės gydymą slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse per metus, papildomų lėšų poreikis 2018 m. galėtų sudaryti iki 26 mln. Eur. Tokiu atveju reikėtų mažinti kitų sveikatos priežiūros paslaugų finansavimą.
3. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano (toliau – Vyriausybės programos įgyvendinimo planas) 1.3.2 darbo 5 priemonę, numatoma didinti slaugos paslaugų apimtį, daugiau šių paslaugų finansuojant PSDF biudžeto lėšomis. Tokiu būdu siekiama gerinti minėtų paslaugų prieinamumą, sudarant galimybę kuo didesniam pacientų skaičiui gauti slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas. Pailginus slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų teikimo trukmę iki 180 dienų, įstaigose, teikiančiose šias paslaugas, neišvengiamai blogės jų prieinamumas, nes pacientai, kuriems prireiks šių paslaugų, negalės jų gauti dėl vietų įstaigose stokos (kol papildomas 60 dienų šias paslaugas gaus vienas pacientas, jų negalės gauti kitas pacientas). Be to, vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 1.3.2 darbo 6 priemonę „Slaugytojų profesinės kompetencijos išplėtimas, suteikiant slaugytojams daugiau teisių ir atsakomybės asmens sveikatos priežiūros paslaugų srityje, išplėstinės praktikos slaugytojų ir jų teikiamų slaugos paslaugų reglamentavimas“, numatoma didinti slaugytojų profesinę kompetenciją, suteikiant jiems daugiau teisių ir atsakomybės asmens sveikatos priežiūros srityje, taip pat organizuoti išplėstinės praktikos slaugytojų teikiamų paslaugų reglamentavimą. Tai pagerintų ambulatorinių slaugos paslaugų prieinamumą.
4. Vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 1.3.3 darbo 7 priemonę, integruotos slaugos ir socialinės paslaugos turi būti pradėtos teikti šeimos ir visuomenės sveikatos srityse. Bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri šiuo metu įgyvendina integralios pagalbos pacientams projektus, bus kuriami nauji slaugos ir socialinių paslaugų teikimo modeliai. Įgyvendinant Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 1.3.5 darbo 1–4 priemones, bus kuriami slaugos ir sveikatos paslaugų kooperatyvai, diegiamos savarankiškų gyvenimo namų koncepcijos ir vyresnio amžiaus gyventojų lėtinių neinfekcinių ligų aktyvaus valdymo sistema, rengiami vyresnio amžiaus žmonėms palankios įstaigos sertifikavimo reikalavimai. Tikimasi, kad sukūrus vyresnio amžiaus žmonėms skirtų kompleksinių ir integruotų paslaugų teikimo sistemą, ji taps alternatyva palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių teikiamoms paslaugoms.