KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS
ADMINISTRACIJOSDIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDRO DARBO SU ŠEIMOMIS
TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2016 m. gruodžio 28 d. Nr. ĮS-2411
Kaunas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir Bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. A1-362/V-936/V-646/1V-495 „Dėl Bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašo patvirtinimo“,
PATVIRTINTA
Kauno rajono savivaldybės
administracijos direktoriaus
2016 m. gruodžio 28 d.
įsakymu Nr. ĮS-2411
KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDRO DARBO SU ŠEIMOMIS TVARKOS APRAŠAS
I. SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kauno rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybės) bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato pagalbos Kauno rajone gyvenančioms šeimoms, auginančioms vaikus, įskaitant ir besilaukiančias vaikų (toliau – šeimos), organizavimo ir teikimo pagrindinius principus, bendro darbo su šeimomis, įskaitant prevencijos priemonių, organizavimo tvarką Savivaldybėje, subjektus, dalyvaujančius dirbant su šeimomis, vaiko atvejo peržiūros organizavimą, pagalbos šeimai ir vaikui planavimą, socialinio darbo ir kitų institucijų, įstaigų ir organizacijų darbo su šeimomis specifiką.
2. Bendro darbo su šeimomis tikslas yra užtikrinti koordinuotą kompleksinės pagalbos (socialinės paramos, švietimo pagalbos, sveikatos priežiūros paslaugų, bendruomeninę, teisėsaugos) teikimą Savivaldybės šeimoms, kad stiprėtų šeimų atsakomybė, gebėjimai ir galimybės savarankiškai spręsti savo šeimos problemas ir padėti įveikti socialinę atskirtį.
3. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme apibrėžtas sąvokas.
II. SKYRIUS
SUBJEKTAI, DALYVAUJANTYS DIRBE SU ŠEIMOMIS, IR BENDRO DARBO ORGANIZAVIMAS SAVIVALDYBĖJE
5. Subjektai, dalyvaujantys darbe su šeimomis:
5.1. Savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnai, socialinio darbo organizatoriai ir specialistai;
5.2. SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro (toliau – Socialinių paslaugų centras) socialinio darbo organizatorius, paskirtas koordinuoti bendrą darbą su šeimomis (toliau – bendro darbo su šeima koordinatorius);
5.3. Socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai ir kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai;
5.4. Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS), Socialinės paramos skyriaus, Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus specialistai, Savivaldybės gydytojas;
5.6. sveikatos priežiūros įstaigų (pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, priklausomybės ligų centrų, visuomenės sveikatos biurų) darbuotojai, teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas šeimai;
5.7. švietimo įstaigų (bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklų, pedagoginių psichologinių tarnybų, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų ir kt.) darbuotojai;
5.10. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos (toliau – Vaiko gerovės komisija) tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius;
6. Bendrą socialinį darbą su šeimomis koordinuoja bendro darbo su šeima koordinatorius, skatindamas seniūnijų, savivaldybės institucijų, bendruomeninių organizacijų, nevyriausybinių ir kitokių organizacijų įsitraukimą, kartu planuojant, koordinuojant bei kompleksiškai teikiant pagalbą šeimai.
7. Bendrą darbą su šeimomis Aprašo 5 punkte nurodytų subjektų įstaigose organizuoja įstaigų vadovai ir teikia informaciją bendro darbo su šeima koordinatoriui.
8. Bendro darbo su šeimomis klausimams aptarti seniūnijose organizuojami seniūnijų socialinės paramos teikimo komisijų (toliau – Seniūnijos komisijos) tarpinstituciniai pasitarimai, kuriuose dalyvauja Aprašo 5 punkte nurodyti subjektai, veikiantys seniūnijoje.
9. Seniūnijos komisijos aptaria ir planuoja socialinės rizikos prevencijos priemones seniūnijoje, aptaria konkrečių šeimų situacijas, rengia bendrą darbo su šeima planą ir teikia siūlymus bendro darbo su šeima koordinatoriui dėl pagalbos konkrečiai šeimai teikimo, Vaiko gerovės komisijai – dėl pagalbos šeimai organizavimo ir teikimo tobulinimo Savivaldybėje.
10. Vaiko gerovės komisija, kurioje dalyvauja Aprašo 5 punkte nurodyti subjektai periodiniuose tarpinstituciniuose pasitarimuose:
10.1. aptaria strateginius klausimus, susijusius su kompleksiškai teikiamos pagalbos šeimai pasiūla, poreikiais, kylančiomis problemomis;
10.2. organizuoja, planuoja ir teikia siūlymus Savivaldybės institucijoms dėl pagalbos šeimai, socialinės rizikos prevencijos priemonių, bendruomenių telkimo Savivaldybėje formų;
III. SKYRIUS
SOCIALINĖS RIZIKOS PREVENCIJA
11. Seniūnai, seniūnaičiai, bendruomeninės organizacijos, pasitelkę savanorius, taikydami prevencijos priemones, suburia bendruomenę dirbti su šeimomis ir vaikais, organizuoja šeimų užimtumą, inicijuoja saugios kaimynystės veiklas, padeda šeimai užsitikrinti tinkamas gyvenamojo būsto sąlygas ir pan.
12. Savivaldybėje šeimoms sudaromos galimybės dalyvauti pozityviosios tėvystės mokymuose, šeimos įgūdžius ugdančiose ir palaikančiose priemonėse, įskaitant besilaukiančias vaikų šeimas.
IV. SKYRIUS
SOCIALINIO DARBO SU ŠEIMOMIS IR SOCIALINĖS PRIEŽIŪROS TEIKIMO SPECIFIKA
14. Su šeima socialinį darbą dirba Socialinių paslaugų centro socialinis darbuotojas darbui su socialinės rizikos šeimomis.
15. Pagrindinės socialinio darbuotojo funkcijos dirbant su šeima:
15.1. tirti šeimų socialinę situaciją, vertinti konkrečios pagalbos šeimai poreikį ir numatyti galimus pagalbos šeimai būdus;
15.3. siūlyti šeimai socialinių problemų sprendimo alternatyvas, kartu su šeima analizuoti situaciją, teikti reikalingą informaciją, žinias;
15.4. tarpininkauti šeimai dėl kitų pagalbos priemonių (pavyzdžiui, psichologinės pagalbos, psichosocialinės pagalbos, vaikų dienos centro paslaugų, piniginės socialinės paramos, užimtumo, sveikatos priežiūros, švietimo ir ugdymo, socialinio būsto, specialiųjų pagalbos priemonių, SPC kompleksiškai teikiamos pagalbos);
15.5. dirbti socialinį darbą su šeimos socialine aplinka tam, kad šeima galėtų sėkmingiau integruotis visuomenėje;
15.6. ugdyti ir palaikyti šeimos narių motyvaciją siekti teigiamų pokyčių šeimos gyvenime, suaugusių šeimos narių gebėjimus pozityviai auklėti ir ugdyti vaikus, taip pat padėti šeimai sukurti palankią aplinką vaikų augimui ir raidai;
15.8. teikti išvadas ir siūlymus dėl šeimų socialinės situacijos bei jų problemų sprendimo būdų, pasiektų ar nepasiektų rezultatų, to priežasčių ir motyvų. Informacija apie šeimai teikiamą socialinę pagalbą ir pokyčius šeimoje teikiama VTAS (planinė informacija apie šeimą VTAS teikiama ne rečiau kaip 1 kartą per 6 mėnesius).
16. Kai šeima sistemingai atsisako bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju (neįsileidžia socialinio darbuotojo, ignoruoja socialinio darbuotojo pastangas susitarti dėl pagalbos šeimai teikimo, atsisako bendrauti ir bendradarbiauti, kviečiama neatvyksta į susitikimus, nesilaiko teismo ar VTAS įpareigojimų, nelanko pozityviosios tėvystės mokymų ar pan.), socialinis darbuotojas apie tai informuoja telefonu ar el. paštu Seniūnijos komisiją, kuri artimiausiame posėdyje įvertina šeimos atsisakymo priežastis ir raštu informuoja šeimą apie atsisakymo bendradarbiauti padarinius. Šeimai toliau ignoruojant priimtus įpareigojimus, socialinis darbuotojas informuoja bendro darbo su šeima koordinatorių, kuris, įvertinęs pateiktus duomenis, apie tai praneša Savivaldybės vaiko gerovės komisijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, gavęs informaciją apie šeimos sistemingą atsisakymą bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, praneša apie tai Vaiko gerovės komisijai.
17. Socialinių darbuotojų darbui su socialinės rizikos šeimomis veiklą koordinuoja ir metodinę pagalbą organizuoja Socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyrius, taip pat pasitelkia VTAS ir Socialinės paramos skyriaus specialistus, jei reikia, nepriklausomus ekspertus ir kt. Socialiniai darbuotojai periodiškai pagal poreikį kartu su Socialinių paslaugų centro administracija aptaria darbo tvarkaraščius, kylančias problemas ir pan.
18. Aprašo 5 punkte apibrėžti subjektai teikia informaciją socialiniams darbuotojams dėl galimybių šeimai gauti pagalbą, planuoja bei teikia pagalbą šeimai, dalyvauja aptariant pagalbos šeimai priemones ir jų efektyvumą.
19. Socialiniai darbuotojai, tarpininkaujantys šeimai dėl pagalbos jiems teikimo, sveikatos priežiūros ar kitose įstaigose aptarnaujami pirmumo tvarka.
20. Kai Aprašo 5 punkte nurodyti subjektai, kitos institucijos, įstaigos, organizacijos atsisako bendradarbiauti su Socialinių paslaugų centru, socialinis darbuotojas apie tokį atvejį informuoja bendro darbo su šeima koordinatorių. Bendro darbo su šeima koordinatorius pateikia Vaiko gerovės komisijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui informaciją, kuri aptariama Vaiko gerovės komisijoje.
V. SKYRIUS
VAIKO PAĖMIMAS IŠ ŠEIMOS AR KITOS JAM NESAUGIOS APLINKOS, VAIKO ATVEJO PERŽIŪRA, PAGALBOS VAIKUI IR ŠEIMAI PLANAVIMAS
21. Bendruomenės, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitos institucijos ir įstaigos, seniūnaičiai, bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą šeimoje, keliantį ar galintį sukelti pavojų jo gerovei, sveikatai ar gyvybei, nedelsdami apie tai informuoja seniūną, policiją ir VTAS.
22. Seniūnas, gavęs informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą šeimoje, nedelsdamas įvertina pranešimo pagrįstumą ir bendradarbiaudamas su socialiniais darbuotojais ir (ar) policija, nedelsdamas vyksta į vaiko buvimo vietą įvertinti situacijos. Jei, įvertinus padėtį vietoje, nustatoma, kad vaiko buvimas šeimoje yra nesaugus ir tai kelia pavojų jo sveikatai ir gyvybei, informuoja VTAS, kuris skubiai vykdo vaiko paėmimą iš šeimos. Seniūnas, seniūnijos darbuotojai ir socialiniai darbuotojai teikia visokeriopą pagalbą, paimant vaiką iš šeimos.
23. Vaikas iš šeimos ar kitos jam nesaugios aplinkos paimamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatytais pagrindais.
24. Socialinis darbuotojas darbui su socialinės rizikos šeimomis įtarus ar nustačius galimus vaiko teisių pažeidimus šeimoje informuoja bendro darbo su šeima koordinatorių ir kartu su Seniūnijos komisija, jeigu vaikas nebuvo paimtas iš šeimos, organizuoja šeimos atvejo peržiūrą, kurios metu į peržiūrą kviečia Aprašo 5 punkte nurodytus subjektus ir sudaro šeimai ir vaikui pagalbos planą.
25. Šeimos atvejo peržiūros metu detaliai išnagrinėjama visa tvarkos Aprašo 5 punkte nurodytų subjektų turima informacija apie vaiką ir jo šeimą, įvertinamas pirminis pagalbos šeimai poreikis ir vaiko galimybės gyventi šeimoje.
26. Šeimos atvejo peržiūros metu, paaiškėjus poreikiui suteikti šeimai pagalbą, sudaromas bendras pagalbos vaikui ir šeimai planas – šeimai būtinų veiksmų ir priemonių bei socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo pagalbos bei kitų paslaugų visuma, kuria bus siekiama užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą. Bendras pagalbos vaikui ir šeimai planas sudaromas ne trumpiau kaip 3 mėnesiams ir ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo šio plano sudarymo dienos. Prireikus bendras pagalbos planas gali būti koreguojamas.
27. Šeimos atvejo peržiūros organizuojamos, bendras pagalbos vaikui ir šeimai planas sudaromas ir tais atvejais, kai vaikui yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba).
28. Jei teikiant pagalbą šeimai, šeima per nustatytą laikotarpį nepakeitė savo elgesio su vaiku ir pakartotinės vaiko atvejo peržiūros dalyviai nustato, kad išlieka realus pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei, VTAS inicijuoja vaiko globos (rūpybos) nustatymą.
29. Paėmus vaiką iš šeimos VTAS sudaro vaiko globos planą, kurio kopiją perduoda bendro darbo su šeima koordinatoriui socialinio darbo su šeima tolesniam organizavimui.
30. Tais atvejais, kai pakartotinės atvejo peržiūros metu paaiškėja, kad pagalba šeimai buvo veiksminga, tėvai tinkamai rūpinasi vaiku ir užtikrina tinkamą vaiko auklėjimą, dėl to visiškai išnyksta grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei bei socialinė rizika, bendro pagalbos vaikui ir šeimai plano vykdymas nutraukiamas, prireikus šeimai pasiūlomos tik socialinės rizikos prevencijos priemonės.
VI. SKYRIUS
KITŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ DARBO SPECIFIKA, DIRBANT SU ŠEIMOMIS
31. Sveikatos priežiūros įstaigos nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, informaciją apie su vaiku gyvenančių tėvų ar atstovų pagal įstatymą sveikatos būklę, be jų sutikimo, elektroninėmis ryšio priemonėmis teikia VTAS, esant būtinumui ginti vaiko teises ir interesus, taip pat esant pagrįstų įtarimų, kad pažeistos vaikų teisės. Kitos tarnybos, turinčios informacijos apie kartu su vaiku gyvenančius vaiko tėvus ar atstovus pagal įstatymą, grįžusius iš laisvės atėmimo vietų, apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja VTAS.
32. Skubiai sulaikius ar hospitalizavus vaiko tėvus ar atstovus pagal įstatymą, įpareigojus smurtautoją išsikelti, kai vaikai lieka be priežiūros, sveikatos priežiūros įstaigos, policijos pareigūnai ir socialiniai darbuotojai apie tai nedelsdami, ne vėliau nei per 24 val. nuo atitinkamos aplinkybės atsiradimo ar paaiškėjimo, jei ši aplinkybė atsiradimo metu nebuvo žinoma, informuoja VTAS.
33. Policijos pareigūnai, vykdydami nusikalstamų veiklų užkardymą ir prevenciją, prevenciškai stebi šeimas, kuriose buvo nustatyta vaikų teisių pažeidimų, smurto prieš juos atvejų ar buvo gauta pranešimų apie galimus smurto atvejus šeimoje, taip pat šeimas, kuriose gyvena probuojamieji asmenys ar asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, teisti už nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko teisių pažeidimu, smurtu artimoje aplinkoje, ir šie asmenys pasižymi agresyviu būdu ar piktnaudžiauja alkoholiu, turi priklausomybę nuo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų. Policijos pareigūnai planuoja ir vykdo individualios prevencijos priemones tokiose šeimose.
34. SPC teikia specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje atveju įveikdamas kritinę būklę, specializuotą psichologo, teisinę ir kitą pagalbą, bendradarbiauja su savivaldybių administracijomis organizuodamas visuomenės švietimo ir informavimo kampanijas, skatinančias netoleruoti smurto, ir vykdo kitas prevencijos priemones Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nustatyta tvarka.
35. Seniūnai, pasitelkę seniūnaičius ir bendruomenines organizacijas, prevenciškai stebi šeimas ir šeimas, kuriose galima socialinė rizika, prireikus, jose lankosi, su socialiniais darbuotojais darbui su socialinės rizikos šeimomis, seniūnijos socialinio darbo organizatoriais ir specialistais socialiniam darbui aptaria galimas individualios prevencijos priemones.
36. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos vykdo nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Nėščiosios sveikatos tikrinimo metu įtarus ar nustačius, kad nėščioji galimai patiria smurtą ir yra jaunesnė nei 18 metų, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas asmuo apie tai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoja VTAS. Pastarasis apie tai praneša seniūnui ir Socialinių paslaugų centrui, prašydamas prevenciškai stebėti nėščiąją ir prireikus inicijuoti socialinį darbą su ja ir jos socialine aplinka.
37. Vaikų profilaktinis sveikatos tikrinimas vykdomas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Esant pagrįstų įtarimų, kad pažeistos vaiko teisės (pavyzdžiui, vaikas neatvyksta į profilaktinį sveikatos patikrinimą), sveikatos priežiūros įstaigos nedelsdamos elektroninėmis ryšio priemonėmis apie tai informuoja VTAS pagal vaiko gyvenamąją vietą arba pagal sveikatos priežiūros įstaigos vietą.
38. Visuomenės sveikatos biurai, priklausomybių ligų centrai, pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, vykdo visuomenės sveikatos, psichikos sveikatos, alkoholizmo ar kitų priklausomybių ligų prevencijos ar pagalbos priemones, bendradarbiauja su Socialinių paslaugų centru, bendruomeninėmis organizacijomis, seniūnijomis, socialiniais darbuotojais.
39. Švietimo įstaigos atlieka vaikų mokyklos lankymo stebėseną ir kas mėnesį Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinėje sistemoje (toliau – NEMIS) apie tai teikia informaciją Savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriui. Vaikui nesimokant pagal privalomojo švietimo programas, nesistemingai lankant mokyklą, ar mokyklai kilus pagrįstų įtarimų dėl to, kad galimai tėvai netinkamai auklėja vaiką, mokykla apie vaiko mokyklos nelankymą, kitas pastebėtas aplinkybes ir mokyklos teiktą švietimo pagalbą per 10 darbo dienų nuo šių faktų nustatymo informuoja VTAS.
40. Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos, vykdančios ikimokyklinio ugdymo programas, atlieka vaikų privalomojo ikimokyklinio ugdymo stebėseną ir teikia apie tai informaciją Vaiko gerovės komisijos tarpinstituciniam koordinatoriui. Vaikams, kuriems švietimo ir mokslo ministro nustatytais atvejais šis ugdymas yra privalomas, nelankant ikimokyklinio ar bendrojo ugdymo mokyklos, šių mokyklų specialistams rekomenduojama apsilankyti šių vaikų šeimose ir per 10 darbo dienų nuo šio fakto nustatymo apie tai informuoti Vaiko gerovės komisijos tarpinstitucinį koordinatorių ir seniūnijų socialinio darbo organizatorių.
41. Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos planuoja ir vykdo lytiškumo ugdymo, smurto ir patyčių, alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, prekybos žmonėmis prevencijos, saugaus elgesio naudojant informacines technologijas, sveikos gyvensenos ir kitas tikslines prevencines programas, bendradarbiauja su Savivaldybės bendruomeninėmis organizacijomis, seniūnijomis, Socialinių paslaugų centru, nevyriausybinėmis organizacijomis.
42. Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos organizuoja specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymą, teikia švietimo pagalbą, konsultuoja tėvus Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka. Švietimo pagalbos specialistai teikia socialinę pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją pagalbą, konsultuoja vaiko tėvus ar atstovus pagal įstatymą, bendradarbiaudami su jais teikia vaikams psichologinę pagalbą, psichologinių problemų prevencijos priemones ir ankstyvąją intervenciją, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, sveikatos priežiūros įstaigomis.
VII. SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS