LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS
MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ
MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO
MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO, VIDAUS REIKALŲ MINISTRO IR SUSISIEKIMO MINISTRO 2012 M. LIEPOS 19 D. ĮSAKYMO NR. V-828/1V-542/3-490 „DĖL OBJEKTŲ JŪROS RAJONE IR KURŠIŲ MARIOSE ATPAŽINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. birželio 20 d. Nr. V-542/1V-403/3-225
Vilnius
P a k e i č i a m e Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. V-828/1V-542/3-490 „Dėl Objektų jūros rajone ir Kuršių mariose atpažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jį išdėstome nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS
MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ
MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO
MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL OBJEKTŲ JŪROS RAJONE IR KURŠIŲ MARIOSE ATPAŽINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 914 „Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono apsaugos sistemos funkcionavimo taisyklių patvirtinimo“ 2.3 papunkčiu ir siekdami užtikrinti Lietuvos Respublikos jūros rajono apsaugos sistemos funkcionavimą,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. liepos 19 d. įsakymu
Nr. V-828/1V-542/3-490
(Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2024 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. V-542/1V-403/3-225 redakcija)
OBJEKTŲ JŪROS RAJONE IR KURŠIŲ MARIOSE ATPAŽINIMO
TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Objektų jūros rajone ir Kuršių mariose atpažinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja objektų jūros rajone ir Kuršių mariose aptikimo ir atpažinimo tvarką, pagrindinių jūros rajono apsaugos sistemos institucijų įgaliotų asmenų sąveiką kuriant nacionalinį atpažintą jūros paveikslą jūros stebėjimo techninėmis priemonėmis.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos jūros rajono apsaugos sistemos funkcionavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 914 „Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono apsaugos sistemos funkcionavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Jūros rajono apsaugos sistemos funkcionavimo taisyklės).
3. Apraše vartojamos sąvokos:
3.1. Atpažintas objektas – stebėjimo sistemos objektas, kurio identifikaciniai duomenys (pvz.: laivo, valties) yra surinkti ir patvirtinti pagal nustatytas objektų jūros rajone ir Kuršių mariose atpažinimo procedūras arba yra patvirtinta kita informacija, būdinga tik konkrečiam objektui (pvz.: jūrinis konteineris, navigacinis plūduras ar pan.).
3.2. Autentifikuotas objektas – stebėjimo sistemos objektas, neturintis tiesioginių sąsajų su atpažintu ar neatpažintu objektu, su kuriuo stebėjimo sistemos operatorius, vadovaudamasis šiuo Aprašu, atliko tam tikrus sisteminius informacijos apdorojimo (ar valdymo) veiksmus.
3.3. Deklaruota objekto veikla – informacija apie objekto jūros rajone ar Kuršių mariose ketinamą vykdyti veiklą ar jo vykimo tikslus.
3.4. Neatpažintas objektas – stebėjimo sistemos objektas, kurio identifikaciniai duomenys nėra surinkti ir patvirtinti pagal nustatytas objekto atpažinimo procedūras.
3.5. Neautentifikuotas objektas – stebėjimo sistemos objektas, kurį, vadovaudamasi vidiniais institucijos nustatymais, sukūrė vienos iš institucijų stebėjimo sistema arba stebėjimo sistemos operatorius, tačiau institucijos stebėjimo sistemos operatorius neatliko papildomų veiksmų.
3.6. Objekto aptikimas – stebėjimo sistemos objekto fiksavimas stebėjimo sistemoje automatiškai arba stebėjimo sistemos operatorių veiksmais ir tam tikros numeracijos jam priskyrimas stebėjimo sistemoje.
3.7. Objekto atpažinimas – veiksmas, kuriuo techninėmis priemonėmis arba vizualiai sužinomi identifikaciniai duomenys arba patvirtinama kita informacija, būdinga tik konkrečiam objektui jūros rajone ar Kuršių mariose.
3.8. Objekto stebėjimas – nuolatinis veiksmas, kurio tikslas – stebėjimo sistemoje nustatyti, ar vykdoma stebėjimo sistemos objekto veikla atitinka deklaruotą objekto jūros rajone ar Kuršių mariose veiklą.
3.9. Stebėjimo sistema – pagrindinės jūros rajono apsaugos sistemos institucijos valdoma informacinė sistema, Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų naudojama jūros stebėjimo informacinė sistema arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudojama techninių stebėjimo priemonių sistema, skirta nacionaliniam atpažintam jūros paveikslui kurti.
3.10. Stebėjimo sistemos objektas (angl. Track) – stebėjimo sistemos automatiškai sugeneruotas arba stebėjimo sistemos operatoriaus veiksmais į stebėjimo sistemą įtrauktas ir joje apdorojamas skaitmeninis objekto jūros rajone ar Kuršių mariose atvaizdas.
3.11. Stebėjimo sistemos operatorius – pagrindinių jūros rajono apsaugos sistemos institucijų įgaliotas asmuo, turintis teisę į stebėjimo sistemą suvesti informaciją apie objektus jūros rajone ar Kuršių mariose, ją papildyti ir pakeisti.
Sąvoka „pagrindinės jūros rajono apsaugos sistemos institucijos“ (toliau – pagrindinės institucijos) šiame Apraše suprantama taip, kaip ji apibrėžta Jūros rajono apsaugos sistemos funkcionavimo taisyklėse.
II SKYRIUS
BENDRA OBJEKTŲ JŪROS RAJONE IR KURŠIŲ MARIOSE ATPAŽINIMO TVARKA
4. Objektams jūros rajone ir Kuršių mariose atpažinti naudojami stebėjimo sistemos jutikliai ir ši informacija:
5. Siekdami sukurti nacionalinį atpažintą jūros paveikslą, stebėjimo sistemos operatoriai (toliau – operatoriai) atlieka objektų jūros rajone ar Kuršių mariose aptikimo ir objektų atpažinimo veiksmus pagal kompetenciją jūros rajone ir Kuršių mariose.
6. Operatoriai, vykdydami pagrindinei institucijai priskirtas užduotis, turi teisę keistis informacija ir kreiptis į kitų pagrindinių institucijų operatorius, norėdami patikslinti ar papildyti duomenis apie objektus jūros rajone ir Kuršių mariose.
7. Stebėjimo sistemos objektas laikomas atpažintu objektu, kai yra žinomi bent šie identifikaciniai duomenys – registracijos numeris arba pavadinimas (jeigu objektas neturi registracijos numerio), objekto jūros rajone ar Kuršių mariose tipas ir duomenys apie vėliavą arba registracijos šalį.
III SKYRIUS
OPERATORIAUS VEIKSMAI APTINKANT OBJEKTUS, JUOS ATPAŽĮSTANT IR STEBINT
9. Operatorius, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, užtikrina pagrindinės institucijos gaunamų duomenų apie objektus jūros rajone ir Kuršių mariose (jei šie duomenys nėra skirti tik jo institucijai ir nėra įslaptinti) perkėlimą į stebėjimo sistemą.
10. Objektams jūros rajone ir Kuršių mariose aptikti ir atpažinti gali būti pasitelkti kitų institucijų naudojami laivai, orlaiviai ir kitos techninės priemonės (toliau – priemonės). Teisę duoti nurodymą priemonei atpažinti objektą jūros rajone ar Kuršių mariose turi ketinamos pasitelkti priemonės valdytojas.
11. Operatorius, siekdamas aptikti objektą jūros rajone ar Kuršių mariose, atlieka šiuos veiksmus:
11.1. įvertina stebėjimo sistemos sukurto neautentifikuoto objekto buvimo pagrįstumą ir, atsižvelgdamas į jo duomenis, taip pat į aptikimo signalo pastovumą, loginį pagrįstumą, nustato, ar tai yra objektas jūros rajone ar Kuršių mariose, ar tai stebėjimo sistemos trukdis, ar objektas jūros rajone ar Kuršių mariose, kuris nepriskirtinas nacionaliniam atpažintam jūros paveikslui (pvz., paukščiai ar kiti žemai skraidantys objektai). Stebėjimo sistemos objektą apibūdina tokie pirminiai pagrindiniai duomenys – objekto jūros rajone ar Kuršių mariose koordinatės, judėjimo kursas ir greitis. Operatorius nustatęs, kad objektas jūros rajone ar Kuršių mariose priskirtinas nacionaliniam atpažintam jūros paveikslui, stebėjimo sistemoje iš neautentifikuoto objekto sukuria autentifikuotą objektą (autentifikuoja objektą);
11.2. vaizdo stebėjimo jutiklių teikiamą vaizdą palygina su stebėjimo sistemos duomenimis ir, aptikęs objektą jūros rajone ar Kuršių mariose, kurio stebėjimo sistema automatiškai nefiksuoja:
11.2.1. sukuria neautentifikuotą objektą ir įveda visus žinomus duomenis apie šį objektą jūros rajone ar Kuršių mariose;
11.3. kai informacija apie objekto jūros rajone ar Kuršių mariose buvimo vietą gaunama iš priemonių (jei objekto jūros rajone ar Kuršių mariose automatiškai nefiksuoja stebėjimo sistema ir neaptinka vaizdo jutikliai), sukuria neautentifikuotą objektą, įveda visus žinomus duomenis apie objektą jūros rajone ar Kuršių mariose ir jį autentifikuoja.
12. Operatorius, siekdamas objektą jūros rajone ar Kuršių mariose atpažinti, atlieka šiuos veiksmus:
12.1. kai objekto jūros rajone ar Kuršių mariose atpažinimo informacija gaunama tiesiogiai iš vaizdo jutiklių arba kitų institucijų priemonių, apie šį konkretų objektą gautus atpažinimo duomenis įveda į stebėjimo sistemą;
12.2. jei objektą jūros rajone ar Kuršių mariose aptikusios pagrindinės institucijos operatorius neturi duomenų, kurie leistų šį objektą atpažinti, operatorius paeiliui atlieka šiuos veiksmus:
12.2.1. susisiekia su kitų pagrindinių institucijų operatoriais ir paklausia reikiamos atpažinimo informacijos;
12.2.2. pagrindinės institucijos pateiktą objekto jūros rajone ar Kuršių mariose atpažinimo informaciją įveda į stebėjimo sistemą;
12.2.3. negavęs atpažinimo informacijos iš pagrindinės institucijos, ryšio priemonėmis susisiekia su konkrečiu objektu jūros rajone ar Kuršių mariose ir gautą objekto atpažinimo informaciją įveda į stebėjimo sistemą;
13. Atpažinimo informacija apie objektą jūros rajone ar Kuršių mariose laikoma patikima tada, kai ją vizualiai patvirtina pagrindinių institucijų operatoriai ir (ar) priemonės. Informacija, kad šis objektas patikimai atpažintas, įvedama į stebėjimo sistemą.
14. Stebėjimo sistemos objekto stebėjimą atliekantis operatorius:
14.1. įvertinęs objekto buvimo jūros rajone ar Kuršių mariose pagrįstumą ir judėjimo maršrutą, siekia išsiaiškinti šiame objekte esančių asmenų skaičių ir šiuos duomenis įveda į stebėjimo sistemą, jei šių duomenų nėra (trūksta);
14.2. stebėdamas atpažintus objektus, pagal nustatytą pagrindinių institucijų vidaus tvarką ir poreikius vaizdo stebėjimo jutikliais vizualiai sutikrina turimą (iš anksto gautą) informaciją apie objektą jūros rajone ar Kuršių mariose arba jo vietos nustatymo sistemos gaunamus duomenis su deklaruojama šio objekto veikla.
IV SKYRIUS
JŪROS STEBĖJIMO TECHNINIŲ PRIEMONIŲ PANAUDOJIMAS
15. Kai, siekiant aptikti ar atpažinti objektą jūros rajone ir Kuršių mariose, vienos iš pagrindinių institucijų operatoriui reikia pasinaudoti informacija, gaunama iš kitos pagrindinės institucijos elektrooptinių prietaisų, jis privalo susisiekti su kitos pagrindinės institucijos operatoriumi ir pateikti šiuos duomenis:
16. Operatorius, gavęs 15.1 ir 15.2 papunkčiuose minimą informaciją, turi atlikti visus reikiamus stebėjimo sistemos jutiklių valdymo veiksmus, kad būtų užtikrintas objekto jūros rajone ar Kuršių mariose aptikimas ir atpažinimas, jei tai netrukdo pagrindinės institucijos, į kurią kreipiamasi, operatoriui neatidėliotinai vykdyti tiesioginių užduočių.
17. Pagrindinės institucijos turi teisę nusistatyti elektrooptinių prietaisų valdymo prieigos teises atskira tvarka.
18. Operatoriai, siekdami kuo efektyviau stebėjimo sistemoje aptikti, atpažinti ir stebėti objektus jūros rajone ir Kuršių mariose, atsižvelgdami į jutiklių veikimo ar stebėjimo kryptimi esamas meteorologines sąlygas ir vandens paviršiaus būklę, taip pat naudodamiesi pagrindinės institucijos, kurioms jie priklauso, suteiktomis stebėjimo sistemos valdymo teisėmis, turi pasirinkti (nustatyti) optimaliausius stebėjimo sistemos ir jų institucijos valdomų jutiklių parametrus. Operatoriai turi teisę kreiptis į kitų pagrindinių institucijų operatorius ir siūlyti pakeisti radiolokacinių ir kitų jutiklių parametrus. Sprendimą dėl radiolokacinių ir kitų jutiklių parametrų pakeitimų priima pagrindinės institucijos, kurioms priklauso jutiklis, operatorius.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
19. Stebėjimo sistemos sutartinių ženklų naudojimo ir duomenų įvedimo tvarkos aprašą bendru įsakymu tvirtina Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadas, akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius ir Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius.