LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO IR JO TEIKĖJŲ VEIKLOS KOKYBĖS UŽTIKRINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO 

2019 m. kovo 28 d. Nr. V-342

Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 2.2.2 darbo „Neformaliojo švietimo plėtra, didinant jo įvairovę, prieinamumą ir gerinant kokybę“ 5 punktą:

1.    T v i r t i n u Neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės užtikrinimo metodiką (pridedama).

2.       P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. V-215 „Dėl Neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės užtikrinimo eksperimentinės metodikos patvirtinimo“.

3. R e k o m e n d u o j u neformaliojo vaikų švietimo teikėjų savininkams, savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms (dalyvių susirinkimams) taikyti šio įsakymo 1 punktu patvirtintą Neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės užtikrinimo metodiką.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras                                                                  Algirdas Monkevičius

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos

Kultūros ministerijos

2019-03-25 raštu Nr. S2-759

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir

sporto ministro  2019  m. kovo 28 d.

įsakymu Nr. V-342

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO IR JO TEIKĖJŲ VEIKLOS KOKYBĖS UŽTIKRINIMO METODIKA

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1. Neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės užtikrinimo metodikos (toliau – Metodika) paskirtis – padėti neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykloms ir kitiems neformaliojo vaikų švietimo teikėjams (įstaigoms, įmonėms, laisviesiems mokytojams, organizacijoms, taip pat valstybės narės juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, ar jų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, kuriems neformalusis vaikų švietimas nėra pagrindinė veikla), savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms (dalyvių susirinkimams) užtikrinti neformaliojo vaikų švietimo (toliau – NVŠ) programų kokybę, kurti ir plėtoti NVŠ programų kokybės kultūrą, didinant jų įvairovę ir dalyvaujančių vaikų skaičių.

2.  Metodika apima šiuos NVŠ kokybės užtikrinimo elementus: NVŠ stebėseną, veiklos įsivertinimą ir išorinį vertinimą, tyrimus. 

3. Metodika yra rekomendacinio pobūdžio, kuria remdamiesi NVŠ teikėjai, savininkai, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimai) ar jų įgaliotos institucijos pagal kompetenciją vykdo NVŠ stebėseną, rengia ir taiko įsivertinimo, išorinio vertinimo tvarkas /  metodikas, kitus NVŠ programų kokybės užtikrinimo elementus. Jei NVŠ teikėjai yra vertinami kitų teisės aktų nustatyta tvarka, vertinimo procedūros gali būti papildomos Metodikoje pateiktomis rekomendacijomis. Neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų įsivertinimo sritis ir atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba.

II SKYRIUS

Neformaliojo vaikų švietimo stebėsena

4.  NVŠ stebėsenos tikslas – nustatyti NVŠ būklę, analizuoti, prognozuoti jos kaitą bei vertinti vykdomų priemonių įtaką NVŠ tikslams ir švietimo strateginiams tikslams pasiekti, taip pat planuoti galimas intervencijas NVŠ kokybei gerinti.

5.  NVŠ stebėsena vykdoma, remiantis Atviros informavimo ir konsultavimo sistemos (toliau ‒ AIKOS) ir Švietimo valdymo informacinės sistemos (toliau – ŠVIS), apklausų ir tyrimų duomenimis.

6.  NVŠ stebėsena atliekama nacionaliniu ir savivaldybės lygmenimis, pagal Metodikos 1 priedą analizuojant savivaldybių NVŠ rodiklius, kurie vertinami kiekvienų metų spalio 1 d. ir kovo 1 d., o jų duomenys kaupiami ŠVIS ir yra prieinami viešai. Remiantis šiais duomenimis, analizuojama, kaip įgyvendinami Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos, patvirtintos 2013 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XII-745 „Dėl Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos rodikliai, planuojama švietimo pagalba ir būtinos intervencijos.

III SKYRIUS

Neformaliojo vaikų švietimo teikėjų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas

7.  Įsivertinimas ir išorinis vertinimas vykdomas šiose srityse: ugdymo pasiekimai ir pažanga, ugdymo organizavimas, ugdymo aplinka, lyderystė ir vadyba. Jos vertinamos pagal Metodikos 2 priede pateiktą Neformaliojo vaikų švietimo teikėjų veiklos kokybės rodiklių įsivertinimo ir išorinio vertinimo rezultatų formą.

8.    NVŠ teikėjams veiklos įsivertinimą rekomenduojama atlikti kasmet pagal Metodikos 2 priede pateiktą formą.

9.    Išorinį NVŠ teikėjų vertinimą rekomenduojama vykdyti po įsivertinimo, remiantis Metodikos 2 priedu, ir ne rečiau kaip kas 5-eri metai.

10.  Pirmą kartą NVŠ teikėjų išorinį vertinimą siūloma atlikti pagal visus Metodikos 2 priede nurodytus kokybės rodiklius. Vertinant pakartotinai, gali būti atliekamas vienos ar kelių sričių išorinis vertinimas ar vertinama pagal tikslingai pasirinktus rodiklius.

11. Išoriniam vertinimui atlikti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliota institucija:

11.1. pasirengia NVŠ teikėjų išorinio vertinimo planą;

11.2. NVŠ teikėjams vertinti iš savivaldybės specialistų, NVŠ konsultantų, švietimo įstaigų atstovų sudaro 3–5 narių išorinio vertinimo grupę (toliau – Vertinimo grupė), kurioje mažiausiai vienas narys (grupės vadovas) yra išorės vertintojas, įgijęs NVŠ kokybės vertinimo kompetencijų NVŠ vertintojų mokymuose. Grupės vadovas atsako už funkcijų tarp Vertinimo grupės narių paskirstymą, išorinio vertinimo rezultatų ir išvadų pateikimą. Rekomenduojama, kad vertinant mokyklas, vykdančias formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, Vertinimo grupėje būtų asmenys, turintys vertinamos NVŠ programos krypties išsilavinimą;

11.3. paskiria asmenį, kuris atlieka išorinio vertinimo koordinatoriaus funkciją. Paskirtas asmuo ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki išorinio vertinimo pradžios Vertinimo grupės nariams elektroniniu paštu išsiunčia vertinamo NVŠ tiekėjo parengtą įsivertinimo medžiagą, derina vertinamojo vizito laiką, darbo sąlygas, padeda organizuoti susitikimus su atrinktomis grupėmis ir pan. Šis asmuo gali būti ir Vertinimo grupės nariu, t. y. atlikti tiek išorės vertinimo koordinatoriaus, tiek Vertinimo grupės nario funkcijas;

11.4. NVŠ teikėjų, kurių veiklos kokybė įvertinta, sąrašą ir kiekvieno NVŠ teikėjo kokybės vertinimo išvadas pagal Metodikos 4 priedą per 10 darbo dienų pateikia Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui, kuris šią informaciją skelbia ŠVIS.

12. Vykdydami išorinį vertinimą, Vertinimo grupės nariai, vadovaudamiesi Metodikos 3 priede nustatytais Neformaliojo vaikų švietimo veiklos kokybės išorės vertinimo etikos principais:

12.1. analizuoja NVŠ teikėjo įsivertinimo medžiagą;

12.2. dalyvauja išorinio vertinimo vizite NVŠ teikėjo įstaigoje. Rekomenduojamas vizito laikas 1–2 dienos;

12.3. NVŠ kokybės išorinio vertinimo rezultatus fiksuoja Metodikos 2 priede nustatytoje formoje ir su projektu supažindina NVŠ teikėją;

12.4. per 10 darbo dienų po vizito pabaigos NVŠ teikėjui ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui) ar jos įgaliotai institucijai pateikia užpildytą Metodikos 2 priedą, neformaliojo švietimo teikėjo kokybės vertinimo išvadą, parengtą pagal Metodikos 4 priedą, ir pateikia siūlymus NVŠ teikėjui NVŠ kokybei gerinti; jei reikia – siūlo savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui) ar jos įgaliotai institucijai numatyti pagalbos priemones, padėsiančias NVŠ teikėjui gerinti veiklos kokybę.

13. Išorinio vertinimo metu analizuojami NVŠ teikėjų įsivertinimo ir kiti pateikti dokumentai, vykdomi pokalbiai su vaikais, tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais, vadovais. Ugdymo proceso stebėjimas rekomenduojamas tuo atveju, jei Vertinimo grupės išvados nesutampa su įstaigos NVŠ veiklos įsivertinimo išvadomis. Sprendimą dėl ugdymo proceso stebėjimo priima Vertinimo grupė. Ugdymo proceso stebėjimo metu surinkti duomenys fiksuojami protokole, nurodant stebėjimo tikslą ir rezultatus (išvadas).

14. NVŠ teikėjas viešai skelbia informaciją apie atliktą išorinį vertinimą, NVŠ teikėjo kokybės vertinimo išvadas pagal Metodikos 4 priedą, taip pat planuoja ir įgyvendina priemones NVŠ kokybei gerinti.

15.  NVŠ teikėjas, kurio savininkė (viena iš dalininkų) nėra valstybė ar savivaldybė, į NVŠ teikėjų išorinio vertinimo planą gali būti įtraukiamas savivaldybės, kurioje jis veikia, siūlymu arba savininko prašymu.

16. Duomenis apie NVŠ teikėjų kokybės išorinį vertinimą analizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Remiantis šiais duomenimis, planuojami ir finansuojami mokymai, kompetencijos tobulinimo projektai tiems NVŠ teikėjams, kurių veikla įvertinta ir nurodytos NVŠ kokybės sritys, rodikliai, kuriuos norėtų tobulinti; NVŠ teikėjai, kurių veiklos kokybės rodikliai įvertinti aukštu lygiu, kviečiami dalytis gerąja patirtimi su kitais NVŠ teikėjais.

17. Esant poreikiui, NVŠ kokybės būklei, kaitos tendencijoms ir galimoms intervencijoms numatyti planuojami ir atliekami nacionaliniai NVŠ srities tyrimai.

IV SKYRIUS

Baigiamosios nustatos

18.  Mokymai asmenims, siekiantiems įgyti NVŠ išorinio vertinimo kompetencijų, finansuojami Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis ir  valstybės biudžeto lėšomis.

19.  NVŠ teikėjų išorinio vertinimo išlaidas finansuoja savininkas, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), šios išlaidos gali būti finansuojamos ir kitų teisės aktų ar susitarimų nustatyta tvarka.

_______________________

Neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų

veiklos kokybės užtikrinimo metodikos 

1 priedas

Savivaldybių neformaliojo vaikų švietimo rodikliai

Eil. Nr.	Neformaliojo vaikų švietimo rodiklio pavadinimas	NVŠ rodiklio paskirtis	Rodiklio skaičiavimo                aprašymas	Rodiklio duomenų šaltinis
1.	Tikslinėmis valstybės neformaliojo vaikų švietimo (toliau – NVŠ) lėšomis pasinaudojančių mokinių procentas	Prieinamumo	Mokinių, gaunančių NVŠ tikslines valstybės lėšas, procentas nuo bendro  savivaldybėje pagal bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių skaičiaus	Mokinių registras (toliau – MR)
2.	Savivaldybės lėšomis finansuojamose NVŠ programose dalyvaujančių mokinių procentas	Prieinamumo	Mokinių, dalyvaujančių NVŠ programose, finansuojamose savivaldybės lėšomis, procentas nuo bendro visų savivaldybėje pagal bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių skaičiaus	MR
3.	Bendrojo ugdymo mokyklų vykdomas NVŠ programas lankančių mokinių procentas	Prieinamumo	Mokinių, lankančių bendrojo ugdymo mokyklų vykdomas NVŠ programas, procentas nuo bendro visų savivaldybėje pagal bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių skaičiaus	MR
4.	Formalųjį švietimą papildančio ugdymo (toliau – FŠPU) programose dalyvaujančių mokinių procentas	Prieinamumo	Mokinių, dalyvaujančių FŠPU programose, procentas nuo bendro visų savivaldybėje pagal bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių skaičiaus	MR
5.	FŠPU programą baigusių mokinių procentas	Kokybės	Visą FŠPU programą baigusių mokinių procentas nuo bendro mokinių, besimokančių pagal FŠPU programas, savivaldybėje skaičiaus	MR
6.	NVŠ ir FŠPU programose dalyvaujančių mokinių procentas pagal klases: 1–4, 5–8, 9–12.	Prieinamumo	NVŠ ir FŠPU programose dalyvaujančių 1–4, 5–8, 9–12 klasių mokinių procentas nuo visų NVŠ ir FŠPU programas savivaldybėje lankančių mokinių skaičiaus	MR
7.	Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ir dalyvaujančių NVŠ ir FŠPU programose, procentas	Prieinamumo	Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ir dalyvaujančių NVŠ ir FŠPU programose, procentas nuo bendro savivaldybėje besimokančių mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičiaus	MR
8.	Savivaldybės NVŠ ir FŠPU lėšos ugdymo reikmėms, tenkančios vienam savivaldybės mokiniui	Prieinamumo	Visos savivaldybės NVŠ ir FŠPU  skiriamų lėšų ir mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, santykis	MR, Savivaldybių apklausa
9.	Mokinių, dalyvavusių vasaros stovyklose, procentas	Prieinamumo	Mokinių, dalyvavusių vasaros stovyklose, procentas nuo visų savivaldybėje besimokančių mokinių skaičiaus	Savivaldybių apklausa
10.	Mokinių, dalyvaujančių NVŠ ir FŠPU programose, išskyrus muzikos ir sporto krypties programas, procentas	Įvairovės	Mokinių, dalyvaujančių kitų krypčių, nei muzikos ir sporto NVŠ ir FŠPU programose, procentas nuo visų krypčių NVŠ ir FŠPU programas savivaldybėje lankančių mokinių skaičiaus	MR
11.	Bendras NVŠ ir FŠPU programų krypčių skaičius savivaldybės įsteigtose NVŠ mokyklose	Įvairovės	Skaičiuojamas NVŠ ir FŠPU programų krypčių skaičius NVŠ mokyklose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybė	Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registras (toliau – KTPRR)
12.	NVŠ ir FŠPU programų, vykdomų bet kurio švietimo teikėjo savivaldybėje, krypčių skaičius	Įvairovės	Skaičiuojamas bendras NVŠ ir FŠPU programų krypčių skaičius savivaldybėje	KTPRR
13.	Savivaldybių, kuriose  vertinama NVŠ kokybė, skaičius	Kokybės	Rodiklio reikšmė 1, jei savivaldybėje veikia NVŠ kokybės užtikrinimo mechanizmai	Švietimo valdymo informacinė sistema

______________________

Neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų

veiklos kokybės užtikrinimo metodikos

2 priedas

(Neformaliojo vaikų švietimo kokybės rodiklių įsivertinimo ir išorinio vertinimo rezultatų pildymo forma)

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO KOKYBĖS RODIKLIŲ ĮSIVERTINIMO IR IŠORINIO VERTINIMO REZULTATAI

RODIKLIS	RODIKLIO  ASPEKTAI	RODIKLIO ĮSIVERTINIMO / VERTINIMO PAGRINDIMAS
I.          UGDYMO PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS SRITIS
1. Ugdymosi tikslai, pasiekimai ir jų vertinimas *	1.1. Ugdomos vaikų bendrosios ir dalykinės (profesinės) kompetencijos. 1.2. Vaikai ir tėvai žino planuojamus ugdymo tikslus. 1.3. Teikėjas naudoja individualios vaiko pažangos, pasiekimų atpažinimo ir pažangos vertinimo sistemą. 1.4. Vaikui, baigusiam neformaliojo vaikų švietimo programą, išduodamas pažymėjimas, kuriame nurodomos jo įgytos kompetencijos.	(Įsivertinimo pagrindimas) Apibendrinamąjį įvertinimą rekomenduojama išreikšti trimis lygiais: aukštas, vidutiniškas, žemas. Lygių paaiškinimai: aukštas – geras, puikus, pasižymintis dideliu kiekiu, intensyvus; vidutiniškas – turintis tam tikrų ypatybių nei daug, nei mažai; žemas – prastas, menkas, nedidelio kiekio, nepasiekiantis įprasto lygio.
		(Vertinimo pagrindimas) Apibendrinamąjį įvertinimą rekomenduojama išreikšti trimis lygiais (aukštas / vidutiniškas / žemas)
2. Asmenybės augimas, siejant ugdymą su gyvenimu *	2.1. Vaikas geba išsikelti asmeninius tikslus, įgyja naujų gebėjimų bei vertybinių nuostatų. 2.2. Ugdymo procesas planuojamas taip, kad vaikas galėtų pasidžiaugti savo pasiekimais, gebėtų įveikti nesėkmes.
3. Grįžtamasis ryšys *	3.1. Teikėjas reguliariai planuoja ir vykdo refleksijas su vaiku apie ugdymo(si) eigą, pasiekimus bei pažangą. 3.2. Teikėjas reguliariai aptaria vaiko ugdymo(si) eigą, pasiekimus bei pažangą su tėvais (globėjais / rūpintojais);
II.        UGDYMO ORGANIZAVIMO SRITIS
4. Mokytojo kvalifikacija ir nuolatinis tobulėjimas *	1.   4.1. Mokytojų kvalifikacija atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus. 4.2. Mokytojai tikslingai tobulina bendrąsias ir specialiąsias (dalykines ir didaktines) kompetencijas.
5. Veiklų prieinamumas	5.1. Nuolat vertinamas ugdymo paslaugų poreikis, koreguojama paslaugų pasiūla, užtikrinamas jų teritorinis prieinamumas. 5.2. Sudarytos ugdymo galimybės vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, socialinę atskirtį patiriantiems ar rizikos grupės vaikams. 5.3. Taikoma aiški ir lanksti paslaugų kainodara. 5.4. Reguliariai atnaujinama ir pateikiama išsami informacija apie teikiamas švietimo paslaugas.
6. Ugdymo programa ir ugdymo planas*	6.1. Ugdymo programa / planas yra nuosekli / -us ir logiška / -as, parengta vadovaujantis teisės aktais. 6.2. Ugdymo programos / planai atnaujinamos / -i ar koreguojamos / -i atsižvelgiant į kintančius poreikius. 6.3. Ugdymo programoje / plane numatytose veiklose vyrauja aktyvūs (įtraukiantys) ugdymo metodai.
7. Personalo vadyba	7.1. Mokytojų kaita vykdoma tiek, kiek būtina užtikrinti ugdymo poreikius. 7.2. Aiški tvarka ir procedūros dėl mokytojų pavadavimo, darbuotojų paieškos ir įdarbinimo. 7.3. Veikia darbuotojų motyvavimo ir kvalifikacijos tobulinimo skatinimo sistema, sudaromos sąlygos nuolatiniam mokytojų bendrųjų kompetencijų ugdymui. 7.4. Veikia mechanizmai, užtikrinantys personalo patirties perdavimą ir potencialo panaudojimą. 7.5. Įstaigoje darbuotojai jaučiasi gerai, mikroklimatas teigiamas
8. Bendradarbiavimas ir bendravimas	8.1. NVŠ teikėjai įtraukia bendruomenę, ypač tėvus (globėjus, rūpintojus), į veiklų planavimą. 8.2. NVŠ teikėjas yra atviras bendradarbiavimui su kitais partneriais. 8.3. Kartu su bendruomenės nariais nustatomas ugdymo priemonių, edukacinių aplinkų kūrimo poreikis. 8.4. Bendruomenė turi galimybę vertinti ugdymo paslaugų kokybę ir teikti pasiūlymus jai užtikrinti.
9. Ugdymo individualizavimas *	9.1.  Mokytojas skatina ugdytinius išsikelti asmeninius tikslus ir atpažinti pažangą jų siekiant. 9.2.  NVŠ teikėjas turi, vykdo, pritaiko programas, pritaikytas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. 9.3.  Ugdymo procesas yra individualizuotas ir lankstus, esant tam tikroms situacijoms gali vykti ne pagal išankstinį planą, tačiau veiklos dera su planuotu turiniu.
III.       UGDYMO(SI) APLINKOS SRITIS
10. Fizinė ugdymo(si) aplinka ir priemonės *	10.1.  Ugdymo erdvės yra saugios. 10.2.  NVŠ teikėjas turi ugdymo programų specifikai pritaikytas aplinkas. Jei patalpose vykdomos kelios programos, erdvės lengvai pritaikomos pagal programos specifiką. 10.3.  Ugdymui organizuoti turima reikalinga įranga ir priemonės, kurios atitinka programos turinį ir ugdytinių amžių. 10.4.  Patalpos pritaikytos mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. 10.5.  Įrengtos poilsio ir bendravimo zonos. 10.6.  Vaikai patys dalyvauja kuriant ugdymo aplinką.
11. Psichologinė aplinka *	11.1.  Kuriama ir palaikoma vaiko emocinį ir intelektualinį ugdymą skatinanti aplinka. 11.2.  Vaikų, mokytojų ir vadovų tarpusavio santykiai grindžiami pagarba ir pasitikėjimu. 11.3.  Vaikas turi galimybę rodyti iniciatyvą, jaučiasi saugus ir pasitikintis savimi bei kitais, gali išreikšti savo nuomonę.
IV.       LYDERYSTĖS IR VADYBOS SRITIS
12. Vizija, misija, tikslai	12.1.  Teikėjo misija, vizija, filosofija ir tikslai atliepia nacionalinius ir savivaldybės strateginius dokumentus bei teisės aktus, reglamentuojančius NVŠ nuostatas. 12.2.  Darbuotojai žino veiklos tikslus, pripažįsta ir prisiima atsakomybę už jų įgyvendinimą.
13. Duomenimis grįstas sprendimų priėmimas	13.1.  Tyrimų, anketų, į(si)vertinimo ir kt. duomenys naudojami veikloje, remiantis jais tobulinamos ir kuriamos naujos ugdymo programos, gerinama jų kokybė. 13.2.  Duomenys naudojami tobulinant NVŠ teikėjo strategiją, metinius veiklos ir ugdymo planus. 13.3.  NVŠ teikėjo biudžetas ir materialiniai ištekliai tvarkomi skaidriai ir tikslingai, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Pastaba.  *(žvaigždute) pažymėti rodikliai yra privalomi, kiti – pasirenkami.

______________________

Neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų

veiklos kokybės užtikrinimo metodikos

3 priedas

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO KOKYBĖS

IŠORĖS VERTINTOJŲ ETIKOS PRINCIPAI

1. Išorės vertintojai savo pareigas atlieka sąžiningai, savo vertinimus grindžia faktais, vengia nepagrįsto faktų interpretavimo.

2. Išorės vertintojai nešališki ir objektyvūs, jų vertinimo ataskaitoje pateikiamos tiek stipriosios, tiek silpnosios vertinamo NVŠ teikėjo pusės.

3.  Išorės vertintojai nėra ugdymo proceso dalyviai.

4. Išorės vertintojų priimti, užfiksuoti ir ataskaitoje pateikti vertinimai priimami kolektyviai, bendrai susitarus, neišskiriant kurio nors vieno nario nuomonės.

5. Išorės vertintojai išlaiko pagarbą žmogui ir jo pasirinkimams religiniais, rasiniais, nacionaliniais, socialinės padėties ir kitais panašiais klausimais; susilaiko nuo savo nuomonės reiškimo viešai apie konkrečių NVŠ teikėjų išorinio vertinimo eigą ir rezultatus.

6. Išorės vertintojai vengia viešų ir privačių interesų konflikto, neatstovauja savo, savo šeimos, giminaičių, draugų ir kitų asmenų interesams, vertindami konkretų NVŠ teikėją. Jei dėl išorės vertintojų ir vertinamo NVŠ teikėjo buvusių ar esamų veiklų galimas interesų konfliktas, jie privalo nurodyti savo ir asmenų, susijusių su jais santuokos, artimosios giminystės ryšiais, interesus ir atvejus.

7.  Išorės vertintojai pirmiausia paiso vertinamo NVŠ teikėjo interesų ir stengiasi sumažinti išorinio vertinimo proceso sukeliamą įtampą.

8.  Išorės vertintojai saugo visų duomenų konfidencialumą, o visą vertinimo metu gautą medžiagą ir informaciją naudoja tik vertinimo tikslais ir neskleidžia jos nei vertinamo NVŠ teikėjo atstovams, nei kitiems suinteresuotiems asmenims.

9.  Išorės vertintojai negali priimti dovanų ir kitokių prielankumo ženklų ar paslaugų, jeigu tai daroma siekiant paveikti išorinio vertinimo rezultatus.

Pastaba.  Etikos principų laikymasis privalomas visiems išorės vertinimo grupės nariams.

___________________

Neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų

veiklos kokybės užtikrinimo metodikos 

4 priedas

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO TEIKĖJO KOKYBĖS VERTINIMO

IŠVADA

(visas švietimo teikėjo pavadinimas) 

Stiprieji veiklos rodikliai ir / ar jų aspektai	Tobulintini veiklos rodikliai ir / ar jų aspektai
1.	1.
2.	2.
3.	3.
4.
5.

_____________________________________________