LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2017 M. BIRŽELIO 5 D. ĮSAKYMO NR. A1-276 „DĖL MOKYMO IR ŽINIŲ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KLAUSIMAIS TIKRINIMO BENDRŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2019 m. kovo 20 d. Nr. A1-158
Vilnius
Pakeičiu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. A1-276 „Dėl Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“:
1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:
2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintus Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosius nuostatus ir juos išdėstau nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro
2017 m. birželio 5 d.
įsakymu Nr. A1-276
(Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro
2019 m. kovo 20 d.
įsakymo Nr. A1-158
redakcija)
MOKYMO IR ŽINIŲ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KLAUSIMAIS TIKRINIMO BENDRIEJI NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrieji nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytas mokymas ir (ar) žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimas, mokymą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (toliau – mokymas), žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimą (toliau – žinių tikrinimas) bei kompetencijos tobulinimą. Nuostatai netaikomi tikrinant darbuotojų, paskirtų prižiūrėti potencialiai pavojingus įrenginius ar juos pertvarkyti, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų specialiąsias žinias ir įgūdžius, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje, ir atestuojant energetikos darbuotojus, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius įrengiančių ir (ar) eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
2. Nuostatuose vartojamos sąvokos:
2.1. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas – asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakyme Nr. A1-60 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, juridinio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams ar fiziniams asmenims, atliekantiems darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, nustatymo“ nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
2.2. Kitos Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatyme vartojamas sąvokas.
II SKYRIUS
DARBDAVIAMS ATSTOVAUJANČIŲ ASMENŲ, DARBDAVIŲ ĮGALIOTŲ ASMENŲ IR ASMENŲ, SIEKIANČIŲ TAPTI DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS SPECIALISTAIS, MOKYMAS IR KOMPETENCIJOS TOBULINIMAS
3. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas darbdaviams atstovaujantiems asmenims, darbdaviams atstovaujantiems asmenims ir darbdavių įgaliotiems asmenims, atliekantiems darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams mokyti rengia Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ir tvirtina Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. Šiose neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose nustatomi reikalavimai švietimo teikėjams, metodiniams, materialiesiems ištekliams ir mokytojams.
4. Darbdaviui atstovaujantį asmenį, prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę, įstaigą, organizaciją arba kitą organizacinę struktūrą (toliau – įmonė) ar teikti paslaugas, moko švietimo teikėjas pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą, parengtą atsižvelgiant į darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo temas (Nuostatų 1 priedas), arba darbdaviui atstovaujantis asmuo mokosi savarankiškai pagal darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo temas (Nuostatų 1 priedas).
5. Darbdaviui atstovaujantį asmenį, kuris pats atliks įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, moko švietimo teikėjas pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą, parengtą atsižvelgiant į darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo temas (Nuostatų 1 priedas) ir darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto mokymo temas (Nuostatų 2 priedas) atskiroms ekonominės veiklos sritims.
6. Darbdaviui atstovaujantį asmenį, kuris pats atliks įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ir kurio žinios patikrintos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, darbdavio įgaliotą asmenį, kuriam pavesta atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, asmenį, siekiantį tapti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu, moko švietimo teikėjas pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, parengtas atsižvelgiant į darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto mokymo temas (Nuostatų 2 priedas) atskiroms ekonominės veiklos sritims.
7. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, atliekantis darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, darbdavio įgaliotas asmuo, kuriam pavesta atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas kompetenciją tobulina valstybės institucijų ir įstaigų, švietimo teikėjų rengiamuose kursuose, seminaruose ar praktiniuose mokymuose darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Darbdavių įgaliotus asmenis, kuriems pavesta atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus tobulinti kompetencijos siunčia darbdavys. Kompetencijos tobulinimo trukmė per 5 metus turi būti ne trumpesnė kaip 50 valandų. Informacija apie kompetencijos tobulinimą nurodoma valstybės institucijų ir įstaigų, švietimo teikėjų išduotuose kursų, seminarų ar praktinių mokymų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais baigimo pažymėjimuose.
III SKYRIUS
DARBDAVIAMS ATSTOVAUJANČIŲ ASMENŲ, DARBDAVIŲ ĮGALIOTŲ ASMENŲ IR ASMENŲ, SIEKIANČIŲ TAPTI DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS SPECIALISTAIS, ŽINIŲ TIKRINIMAS
9. Žinių tikrinimas organizuojamas Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka. Pagal šią tvarką švietimo teikėjai teikia informaciją Valstybinei darbo inspekcijai apie asmenis, baigusius mokymus, o asmenys, nurodyti Nuostatų 5 arba 6 punkte, savarankiškai registruojasi žinioms patikrinti Valstybinėje darbo inspekcijoje.
10. Asmens, nurodyto Nuostatų 4 punkte, žinios tikrinamos testu, kuriame yra 30 klausimų iš neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos arba iš darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo temų, jei asmuo mokėsi savarankiškai. Asmens, nurodyto Nuostatų 5 arba 6 punkte, žinios tikrinamos testu, kuriame yra 40 klausimų iš neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos. Testas laikomas išlaikytu, jeigu teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 75 procentus pateiktų klausimų.
11. Asmeniui, išlaikiusiam testą, Valstybinė darbo inspekcija per 3 darbo dienas išduoda laisvos formos pažymėjimą, kuriame nurodoma pažymėjimo išdavimo data, asmens, kurio žinios patikrintos, vardas ir pavardė, gimimo metai, patvirtinimas, kad testas pagal atitinkamą neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą arba pagal darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo temas, jei asmuo mokėsi savarankiškai, išlaikytas, ir yra Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus vardas ir pavardė, parašas. Informacija apie išduotus pažymėjimus (pažymėjimo išdavimo data, neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos ir (arba) mokymo temos (temų) pavadinimas (pavadinimai), asmens, kurio žinios patikrintos, vardas ir pavardė, gimimo metai) pažymėjimų apskaitos tikslu saugoma Valstybinėje darbo inspekcijoje 50 metų nuo jų išdavimo dienos, užtikrinant, kad asmens duomenys nebūtų atskleisti, išskyrus atvejus, kai tokių duomenų atskleidimas numatytas Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų apsaugą. Informacija apie išduotus pažymėjimus saugoma taikant tinkamas technines ir organizacines saugumo priemones, kaip nustatyta 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1).
IV SKYRIUS
KITŲ DARBUOTOJŲ MOKYMAS IR ŽINIŲ TIKRINIMAS
12. Darbuotojai, prieš pradėdami dirbti pavojingus darbus, įrašytus į Pavojingų darbų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl Pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto (toliau – komitetas) nariai, darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, taip pat kiti darbuotojai, jeigu jiems darbdavio sprendimu neužtenka profesinių įgūdžių arba instruktuojant suteiktų žinių, kad jie galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jų sveikatai, mokomi ir jų žinios tikrinamos darbdavio nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo atitinkamai 13 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 13 straipsnio 10 dalį, 27 straipsnio 1, 4 ir 5 dalis. Jei šiuos darbuotojus moko švietimo teikėjas, mokymas vyksta pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą, švietimo teikėjo parengtą ir su darbdaviui atstovaujančiu asmeniu suderintą atsižvelgiant į įmonėje atliekamus darbus, kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius. Darbuotojai mokomi praktinių gebėjimų saugiai atlikti jiems pavestus darbus.
13. Komiteto nario, darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų temos nurodytos Nuostatų 3 priede.
14. Darbdaviui atstovaujantis asmuo darbuotojui, prieš jam pradedant dirbti pavojingą darbą, skiria mokymą, kaip praktiškai taikyti žinias darbo vietoje, prižiūrint darbdaviui atstovaujančio asmens ar darbdavio įgalioto asmens tvarkomuoju dokumentu paskirtam kvalifikuotam darbuotojui, ir nustato jo trukmę. Darbdaviui atstovaujantis asmuo gali skirti mokymą, kaip praktiškai taikyti žinias darbo vietoje, kitiems darbuotojams savo sprendimu.
V SKYRIUS
DOKUMENTŲ SAUGOJIMAS IR INFORMACIJA APIE ŠVIETIMO TEIKĖJUS, VYKDANČIUS MOKYMĄ
15. Valstybinė darbo inspekcija saugo žinių tikrinimo protokolus, švietimo teikėjas ar įmonė saugo Nuostatų 12 punkte nurodytas neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, žinioms tikrinti naudotą medžiagą, mokymo apskaitos dokumentus Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje, patvirtintoje Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, nustatytą dokumentų saugojimo terminą.
16. Valstybinė darbo inspekcija skelbia Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje informaciją apie švietimo teikėjus, kurie pranešė Valstybinei darbo inspekcijai, kad mokys pagal Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintas neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas.
Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų
1 priedas
DARBDAVIUI ATSTOVAUJANČIO ASMENS MOKYMO TEMOS
1. Darbuotojų saugos ir sveikatos teisinio reguliavimo sistema:
1.1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis. Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos sąvokos;
2. Darbdavio ir darbuotojų pareigos ir teisės darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, atsakomybė:
2.1. darbdavių pareigos ir teisės sudarant darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas;
2.3. darbdavio atsakomybė už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus;
3. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo ir vidinės kontrolės organizavimo įmonėje bendrieji principai:
3.2. darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo įmonėje organizavimas ir bendrieji darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principai. Darbuotojų evakavimas kilus pavojui;
3.4. profesinės rizikos veiksniai (fiziniai, fizikiniai, cheminiai, ergonominiai, psichosocialiniai ir biologiniai);
4. Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos bei jų prevencija:
4.1. nelaimingų atsitikimų darbe priežastys, jų tyrimo, registravimo ir apskaitos tvarka, prevencija;
5. Ypatingos rizikos grupėms priskiriamų darbuotojų (asmenų iki aštuoniolikos metų, nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų, neįgalių darbuotojų) sauga.
7. Socialinis dialogas. Darbuotojų atstovai. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai.
Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų
2 priedas
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS SPECIALISTO MOKYMO TEMOS
| Eil. Nr. |
Temų pavadinimai |
| 1. |
TEISINĖ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS BAZĖ |
| 1.1. |
Darbuotojų sauga ir sveikata Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis, darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas, darbdavio pareiga ir jos vykdymas įmonėje – darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo įmonėje organizavimas ir bendrieji darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principai, kuriais privalo vadovautis darbdavys, siekdamas apsaugoti darbuotojus nuo esamų ar galimų profesinės rizikos veiksnių poveikio; darbdavių ir darbuotojų atstovų bendradarbiavimas įmonėje įgyvendinant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemones, bendrieji reikalavimai darbo vietoms įrengti, privalomi darbuotojų sveikatos patikrinimai (tikslas ir jų organizavimas), darbdavio ir darbuotojų veiksmai kilus pavojui ir pirmosios pagalbos organizavimas įmonėje, darbdavio teisės ir pareigos užtikrinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, darbuotojų pareigos ir teisės, siekiant, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimo principai, profesinės rizikos vertinimas, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tyrimas. Pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas |
| 1.2. |
Potencialiai pavojingi įrenginiai Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo paskirtis ir taikymas, potencialiai pavojingų įrenginių (toliau – įrenginiai) techninės būklės tikrinimas, nuolatinė priežiūra, įrenginių, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nustatyta priežiūra, grupės, įrenginių priežiūros organizavimas, Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registras, įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ir jų funkcijos, įrenginių savininkų pareigos ir teisės, nuolatinės įrenginių priežiūros paslaugas teikiančių įmonių licencijavimas |
| 1.3. |
Techniniai reglamentai ir jų reikalavimai į rinką tiekiamoms asmeninėms apsaugos priemonėms, įrenginiams ir kitoms darbo priemonėms |
| 1.4. |
Esminiai Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimai |
| 1.4.1. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo reikalavimai Darboviečių įrengimo, naudojamų darbo įrenginių, darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos, pavojingų darbų organizavimo, saugos ir sveikatos ženklų įrengimo darbovietėse, darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis, buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo, darboviečių statybvietėse įrengimo, saugių ir sveikų darbo sąlygų žvejybos laivuose, saugaus darbo organizavimo ir darbo vietų įrengimo naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse, krovinių tvarkymo rankomis, darbo su videoterminalais |
| 1.4.2. |
Profesinės rizikos veiksniai darbo vietose, jų poveikis darbuotojų sveikatai Fizikiniai veiksniai (triukšmas, vibracija, elektromagnetiniai laukai, dirbtinė optinė spinduliuotė, apšvieta, mikroklimatas). Cheminiai veiksniai. Kancerogenai ir mutagenai, asbestas. Biologiniai veiksniai. Fiziniai veiksniai. Ergonominiai veiksniai. Psichosocialiniai veiksniai |
| 1.5. |
Profesinės rizikos vertinimas ir rezultatų įforminimas, profesinės rizikos šalinimo ar mažinimo priemonės Bendrieji profesinės rizikos vertinimo principai ir reikalavimai. Kompetencijos reikalavimai profesinės rizikos veiksnių tyrimo įstaigoms. Profesinės rizikos vertinimo rezultatų įforminimas. Profesinės rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių nustatymas, jų įgyvendinimo plano parengimas, priemonių veiksmingumo ir pakankamumo nustatymas |
| 1.6. |
Ypatingos rizikos grupėms priskiriamų darbuotojų kategorijos |
| 1.6.1. |
Asmenys iki aštuoniolikos metų, jų įdarbinimas, sveikatos patikrinimai, darbo laikas, draudžiami dirbti darbai ir jų sveikatai kenksmingi, pavojingi veiksniai |
| 1.6.2. |
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, joms kenksmingos darbo sąlygos ir pavojingi veiksniai |
| 1.6.3. |
Neįgalūs asmenys, jų įdarbinimas, darbo sąlygos, sveikatos patikrinimai, darbo laikas |
| 1.7. |
Darbuotojų, dirbančių nuotolinį darbą, ir laikinųjų darbuotojų sauga |
| 1.8. |
Darbuotojų instruktavimas ir mokymas, atestavimas |
| 1.9. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba įmonėje, jos funkcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų paskyrimas ar įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos steigimas, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų bei profesinės sveikatos specialistų skaičius įmonėje, jų funkcijos, pareigos ir teisės |
| 2. |
NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE IR PROFESINĖS LIGOS BEI JŲ PREVENCIJA |
| 2.1. |
Nelaimingi atsitikimai darbe, jų tyrimas ir apskaita. Dažniausios nelaimingų atsitikimų darbe priežastys, ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe. Prevencijos priemonės |
| 2.2. |
Profesinės ligos, jų atsiradimo priežastys ir nustatymo tvarka. Profesinių ligų priežasčių tyrimas. Dažniausios profesinių ligų priežastys, profesijos, kurių darbuotojai dažniausiai suserga profesinėmis ligomis. Prevencijos priemonės |
| 3. |
BENDROSIOS ŽINIOS APIE TARPTAUTINĖS TEISĖS REIKALAVIMUS IR ORGANIZACIJAS Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos norminiai teisės aktai (reglamentai, direktyvos, konvencijos, rekomendacijos, standartai), jų ryšys su Lietuvos Respublikos norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojų saugą ir sveikatą, ir taikymo principai |
| 4. |
GAISRINĖS SAUGOS IR APSAUGOS NUO ELEKTROS ORGANIZAVIMAS ĮMONĖJE Gaisro gesinimo organizavimas. Darbuotojų evakavimo organizavimas ir evakavimo planai. Avarijų prevencija ir likvidavimo planai. Elektros srovės poveikis ir keliamas pavojus žmogui. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių bendrieji reikalavimai |
| 5. |
SOCIALINIS DIALOGAS ĮMONĖJE SUDARANT SAUGIAS IR SVEIKATAI NEKENKSMINGAS DARBO SĄLYGAS Socialinio dialogo dalyviai įmonėje. Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai ir jų funkcijos |
| 6. |
darbuotojų draudimas nuo NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tyrimas |
| 7. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTAI ĮMONĖSE Instrukcijos. Darbo tvarkos taisyklės. Pareigybių aprašymai |
| 8. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMŲ LAIKYMOSI KONTROLĖ Valstybinės darbo inspekcijos funkcijos, inspektorių teisės ir pareigos, teisės aktai |
PASTABA. Mokymo trukmė, atsižvelgiant į tai, kokiose įmonėse dirbs besimokantys asmenys, yra:
1. 20 valandų darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, kurie dirbs ekonominės veiklos rūšių, nurodytų Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A1-266/V-575 „Dėl Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai), 3 priede, įmonėse;
2. 30 valandų darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, kurie dirbs ekonominės veiklos rūšių, nurodytų Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų 2 ir 3 prieduose, įmonėse;
Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų
3 priedas
ĮMONĖS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KOMITETO NARIO, DARBUOTOJŲ ATSTOVO SAUGAI IR SVEIKATAI MOKYMO TEMOS
5. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nario ar darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai teisės, pareigos.
6. Socialinių partnerių bendradarbiavimas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, konfliktų sprendimas ir derybų vedimas (tik įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariams).