Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 2, 6 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2826(2)
2017 m. kovo 29 d. Nr. 223
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. SV-S-1665 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2826(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalį mokestis yra mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, o Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarime nurodoma, kad pagrindinė mokesčių paskirtis yra fiskalinė, t. y. jie visų pirma naudojami sudaryti valstybės iždui, skirtam visuomenės ir valstybės viešiesiems poreikiams tenkinti. Kartu mokesčiai gali atlikti ir reguliavimo funkciją, t. y. nustatydama tam tikrus mokesčius ir apmokestinimo jais taisykles, valstybė gali reguliuoti tam tikrus ekonominius ir socialinius procesus. Šią funkciją savivaldybių tarybos jau įgyvendina pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nustatydamos skirtingus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, nurodytus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnyje.
Įstatymo projektu siūlomas nustatyti atskiras iki 3 kartų didesnis nekilnojamojo turto mokesčių tarifų intervalas apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui savo esme laikytinas atsakomybės nustatymu apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto savininkui. Tai traktuotina ne kaip reguliacinė mokesčių funkcija, bet kaip baudimo funkcija, kuri turėtų būti ir yra įgyvendinama išimtinai atsakomybę numatančių teisės aktų nuostatomis.
2. Įstatymo projektu teikiamu siūlymu – nustatyti, kad Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta lengvata netaikoma, jeigu šiame punkte išvardytas nekilnojamasis turtas yra apleistas ar neprižiūrimas, – siekiamas tikslas – išvengti lygiateisiškumo principo pažeidimo – nebus pasiektas, kadangi, nustačius išimtį tik Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytam fizinių asmenų valdomam nekilnojamajam turtui, Įstatymo projektu siūlomi nauji apmokestinimo principai nebūtų taikomi kitam Įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytam nekilnojamajam turtui.