VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJAMS TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2015 m. vasario 19 d. Nr. T3- 50
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 38 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsniu, Vilniaus rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Vilniaus rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. T3-535 „Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Vilniaus rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos
2015-02-19 sprendimu Nr. T3-50
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJAMS TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Vilniaus rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), įvertinus nepasiturinčių gyventojų turtą ir pajamas, nustato: piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką, Piniginės socialinės paramos teikimo komisijų funkcijas, savivaldybės administracijos pareigas ir teises teikiant piniginę socialinę paramą, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atsakomybę, neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos išieškojimą, pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nenumatytais atvejais ir bendruomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, religinių bendrijų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, seniūnaičių, kitų suinteresuotų asmenų pasitelkimo dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką bei jų teises ir pareigas.
2. Aprašas taikomas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, deklaravusiems gyvenamąją vietą ar nuomojantiems būstą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Vilniaus rajono savivaldybėje.
3. Piniginė socialinė parama skiriama vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau – Įstatymas) bei šiuo Aprašu, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas. Teisė į piniginę socialinę paramą nustatoma vadovaujantis Įstatymo 6 ir 7 straipsniais. Sąlygos teisei į piniginę socialinę paramą nustatomos vadovaujantis Įstatymo 8 straipsniu.
II. PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS RŪŠYS IR FINANSAVIMAS
5. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams (toliau – piniginė socialinė parama) rūšys yra šios:
6. Piniginė socialinė parama teikiama vykdant savarankiškąją savivaldybės funkciją ir yra finansuojama iš Savivaldybės biudžeto lėšų.
7. Nepanaudotos Savivaldybės biudžeto lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti, atsižvelgiant į poreikį, pirmiausia naudojamos kitai socialinei paramai (Savivaldybės biudžetinių socialinių paslaugų įstaigų veiklai, sumokėti už socialinės globos paslaugas, teikiamas asmenims ne Savivaldybės pavaldume esančioms įstaigoms ir kt.) finansuoti. Esant poreikiui, atskiru Savivaldybės tarybos sprendimu lėšos gali būti naudojamos kitoms Savivaldybės reikmėms.
III. KREIPIMASIS DĖL PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS
8. Prašymus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo pareiškėjai pateikia iki einamojo mėnesio 25 dienos. Prašymas piniginei socialinei paramai gauti, pateiktas po einamojo mėnesio 25 dienos, gali būti nagrinėjamas kitą mėnesį, einantį po prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio, tačiau piniginė socialinė parama skiriama nuo prašymo pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią paramą. Jei būste gyvenamąją vietą deklaruoja ne viena šeima ir pareiškėjas kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų ar geriamojo vandens išlaidų kompensacijų, kiekviena šeima turi užpildyti ir pateikti atskirą prašymą – paraišką.
9. Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gali kreiptis:
9.3. asmenys, kurie yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvenantys Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į savo faktinės gyvenamosios vietos seniūniją;
10. Pareiškėjas, kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos formos prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti (toliau – prašymas-paraiška) ir jos priedus, kuriuose nurodo piniginės socialinės paramos apskaičiavimui ir skyrimui būtinus duomenis: apie save ir bendrai gyvenančius asmenis, veiklos pobūdį, turimą turtą, gaunamas pajamas, kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją.
11. Prie prašymo-paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba, jeigu pajamų šaltinis yra pasikeitęs arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, pajamas to mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, išskyrus atvejus, kai Skyrius šiuos duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Taip pat pateikiami duomenys apie mėnesio, einančio prieš prašymo–paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą, nurodytą Įstatymo 14 straipsnyje. Duomenys apie turtą, jeigu nėra pasikeitimų, pateikiami kas 12 mėnesių. Visų prašyme – paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą, prašymą–paraišką pateikęs asmuo patvirtina savo parašu.
12. Gautas prašymas-paraiška užregistruojamas prašymo-paraiškos pateikimo dieną ir pareiškėjui įteikiamas informacinis lapelis. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo – paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos pagal pajamas mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama. Šiuo atveju piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo – paraiškos pateikimo dienos. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, Skyrius per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos.
13. Prašymas – paraiška gali būti pateikti asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, asmenims, kuriems nustatyti specialieji slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikiai, per Civilinio kodekso nuostatomis įgaliotą asmenį arba per socialinį darbuotoją.
14. Asmuo, pateikdamas prašymą – paraišką elektroniniu būdu, patvirtina savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitais būdais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
15. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti.
IV. PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMO
IR MOKĖJIMO ORGANIZAVIMAS
17. Piniginės socialinės paramos teikimą organizuoja Socialinės rūpybos skyrius, Vietinio ūkio skyrius ir seniūnijos.
18. Socialinės rūpybos skyrius:
18.1. priima ir registruoja programoje „Parama“ gyventojų ir seniūnijų pateiktus prašymus-paraiškas, kitus dokumentus piniginei socialinei paramai gauti;
18.2. tikrina pateiktą informaciją naudodamasis Socialinės paramos informacine sistema ir surenka kitų valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų duomenų bazėje turimą informaciją apie bendrai gyvenančius asmenis arba vieną gyvenantį asmenį;
18.3. atsiradus neaiškumams dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, arba kilus įtarimams, kad yra pateikta neteisinga informacija, arba kad ji nuslepiama, pareikalauja, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruotų turtą ir pajamas Gyventojų turto deklaravimo įstatymo numatyta tvarka;
18.4. patikrina bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens įregistruotą turtą, nurodytą Įstatymo 14 straipsnyje, vadovaudamasis turto vertinimo metodika jį įvertina;
18.5. vadovaudamasis Įstatymu, šiuo Aprašu bei naudodamasis kompiuterine programa „Parama“ apskaičiuoja ir skiria socialinę pašalpą;
18.6. suformuoja duomenis piniginei socialinei paramai mokėti kompiuterinėse laikmenose, atspausdina mokėjimo žiniaraščius, kuriuos pasirašo skyriaus vedėjas ir Buhalterinės apskaitos vyr. specialistas;
18.7. pagal pateiktas paraiškas (sąrašus) seniūnijoms rengia pažymas apie gyventojų nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą (iš VĮ Registro centro);
18.8. socialinės pašalpos gavėjams rengia ir rengėjas pasirašo „Pažymą apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas ir taikomus normatyvus būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms apskaičiuoti“;
18.9. nustato teisę į būsto šildymo gamtinėmis dujomis išlaidų kompensaciją, apskaičiuoja kompensacijos dydį, sudaro suvestines ir perduoda Vietinio ūkio skyriui apmokėti;
18.10. parengia sprendimą, kuriuo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui piniginė socialinė parama skiriama (neskiriama);
18.11. prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu (informaciją perduodant seniūnijoms, paštu, el. paštu, telefonu) per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu piniginė socialinė parama neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka, pareiškėjui grąžinami pateiktų dokumentų originalai, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos;
18.12. sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo) priima Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo;
19. Seniūnijos:
19.1. seniūnijų socialiniai darbuotojai (specialistai) įvertina pareiškėjų pateiktus prašymus-paraiškas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ir ne rečiau kaip kartą per savaitę perduoda Skyriui;
19.2. seniūnijų socialiniai darbuotojai (specialistai) parengia ir pasirašo „Pažymą apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas ir taikomus normatyvus būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms apskaičiuoti“, pateikia šilumą ir vandenį teikiančioms įmonėms;
19.3. informuoja Skyrių apie šeimos ar asmens įrašymą į socialinės rizikos šeimų ar asmenų apskaitą, apie piktnaudžiavimo teikiama parama atvejus (galimai nelegalų darbą, galimai nelegalias pajamas, paramos naudojimą ne pagal paskirtį ir kt.);
19.5. surašo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kuris yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti;
19.6. apskaičiuoja ir moka kompensacijas būstui šildyti naudojant kietąjį ar kitokį kurą, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos:
19.7. seniūnijos sudaro Piniginės socialinės paramos teikimo komisijas (toliau – seniūnijos komisija), į kurias pasitelkiami seniūnijų specialistai, bendruomeninių, nevyriausybinių organizacijų, religinių bendruomenių atstovai, gyvenamosios vietovės bendruomenės nariai, seniūnaičiai, kiti suinteresuoti asmenys (mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai ir kt.):
19.7.1. seniūnijų komisijų sudėtis tvirtinama seniūno teikimu Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu;
19.7.2. seniūnijų komisijos vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais piniginės socialinės paramos teikimo principus ir nuostatas;
19.8. seniūnijų komisijų funkcijos:
19.8.1. seniūnijų komisijos analizuoja probleminius paramos skyrimo (neskyrimo) atvejus (piktnaudžiavimo, neteisingo duomenų pateikimo, paramos teikimo socialinę riziką patyrusiems asmenims, piniginės socialinės paramos teikimo formų taikymo ir kt.), tikrina bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, teikia rekomendacijas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo) bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, gali teikti siūlymus dėl kreipimosi į nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas;
19.8.3. gali dalyvauti tikrinant bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;
19.8.4. teikia rekomendacijas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui (laikinai sustabdyti ar nutraukti socialinės paramos teikimą, jei paaiškėja, kad socialinės paramos gavėjas pateikė klaidingus duomenis, reikalingus paramai gauti ir kt.);
19.10. seniūnijų komisijos posėdžiauti renkasi esant poreikiui. Kiekvienas posėdis protokoluojamas ir kiekvienam svarstytam atvejui priimamas rekomendacinio pobūdžio motyvuotas siūlymas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, nutraukimo. Siūlymas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo įrašomas Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte, nurodoma protokolo data ir numeris. Protokolus pasirašo komisijos pirmininkas, sekretorius ir visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai;
19.11. rekomendacijos, kurias pasirašo seniūnijos komisijos pirmininkas ir sekretorius, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikiamos Skyriui;
20. Vietinio ūkio skyrius:
20.1. būsto šildymo išlaidų ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų dydį rajono gyventojams už praėjusį mėnesį apskaičiuoja šias paslaugas tiekiančios įmonės ir organizacijos. Iki kiekvieno mėnesio 10 d. jos pateikia Vietinio ūkio skyriui apskaičiuotų kompensacijų suvestines. Vietinio ūkio skyrius perveda lėšas į šiluminę energiją, vandenį tiekiančių įmonių ir organizacijų (paslaugų tiekėjų) atsiskaitomąsias sąskaitas banke (Įstatymo 22 str. 2 d. 2 p.);
20.2. Vietinio ūkio skyrius užtikrina atsiskaitymą laiku su šilumos energiją ir vandenį teikiančiomis įmonėmis pagal tarp šalių pasirašytas sutartis;
20.3. pagal seniūnijų pateiktas paraiškas (sąrašus) skirti lėšas būsto šildymo kietu kuru išlaidų kompensacijoms mokėti, parengia administracijos direktoriaus įsakymą dėl lėšų skyrimo ir paskirstymo pagal seniūnijas. Lėšas perveda į seniūnijų atsiskaitomąsias sąskaitas;
21. Bendruomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, religinių bendrijų ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, seniūnaičių, kitų suinteresuotų asmenų teisės ir pareigos:
21.1. dalyvauti seniūnijų komisijų veikloje svarstant Aprašo 52.1., 53.2.-53.5. punktuose numatytus atvejus;
21.2. teikti Skyriui ir seniūnijoms informaciją apie piniginės socialinės paramos gavėjus (apie piktnaudžiavimą teikiama parama, galimai nelegalų darbą, galimai nelegalias pajamas, paramos naudojimą ne pagal paskirtį ir kt.) ir siūlyti socialinės paramos teikimo būdus;
21.3. visa turima ar surinkta informacija apie bendrai gyvenančius asmenis ar vieną gyvenantį asmenį yra konfidenciali, todėl privalo laikytis konfidencialumo užtikrinimo principo;
21.4. piniginė socialinė parama skiriama (neskiriama) seniūnijų komisijų siūlymu, kuriose turi dalyvauti bendruomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, religinių bendrijų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai, gyventojų vietos bendruomenės nariai, seniūnaičiai, kiti suinteresuoti asmenys (surašant buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą). Sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo) priima Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo.
V. PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS DYDŽIAI, PAGRINDAI, KURIEMS ESANT SOCIALINĖ PAŠALPA SKIRIAMA PAPILDOMAI ARBA MAŽINAMA
22. Socialinės pašalpos dydis:
22.1. socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį;
22.2. socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, taip pat ir tais atvejais, kai socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, sudaro:
- pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui – 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
- antram bendrai gyvenančiam asmeniui – 80 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
- trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.
23. Pagrindai, kuriems esant socialinė pašalpa skiriama papildomai:
23.1. bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 12 mėnesių iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys atitinka visas šias sąlygas:
23.1.1. vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiko trukmę ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, bet ne daugiau už dvi minimaliąsias mėnesines algas ar du minimaliuosius valandinius atlygius proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
23.1.2. prieš įsidarbinimą šio Aprašo 23.1.1. punkte nurodyti asmenys buvo įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 12 mėnesių iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba dirbo viešuosius darbus;
23.1.3. bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;
23.1.4. vienas gyvenantis asmuo ar kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą;
24. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui tais atvejais, kai bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo yra darbingo amžiaus, darbingas, bet nedirbantis asmuo (išskyrus atvejus, kai nedirbama dėl priežasčių, nurodytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose), socialinės pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal Įstatymo 9 straipsnį, išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, yra mažinamas:
- kai socialinė pašalpa mokama nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 20 procentų;
- kai socialinė pašalpa mokama nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 30 procentų;
- kai socialinė pašalpa mokama nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 40 procentų;
- kai socialinė pašalpa mokama nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 50 procentų;
- gavusiems (gavusiam) socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims (išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) arba vienam gyvenančiam asmeniui 24 mėnesius neskiriama.
25. Aprašo 24 punkto nuostatos netaikomos:
25.3. motinai arba tėvui, kai yra tik vienas iš jų ir augina namuose 1 arba 2 vaikus iki 8 metų amžiaus arba 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų amžiaus;
27. Aprašo 24 punkte nustatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa. Jeigu Aprašo 21 punkte nurodyti asmenys dirbo (taip pat dirbo savarankiškai) 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, numatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo. Socialinės pašalpos gavimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti nuo Įstatymo (Nr. XII-329) įsigaliojimo dienos, t.y. nuo 2013 m. birželio 1 d.
28. Kompensacijų dydį (pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas formas) skaičiuoja šilumą ir vandenį teikiančios įmonės. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensuojami Įstatymo 11 straipsnyje nustatyti dydžiai taikant Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus.
29. Valstybės remiamų pajamų dydžio taikymas:
29.1. valstybės remiamos pajamos bendrai gyvenantiems asmenims nustatomos valstybės remiamų pajamų dydį padauginus iš bendrai gyvenančių asmenų skaičiaus;
VI. PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIMAS
30. Sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo) priima Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Sprendime yra nurodoma Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlyga (sąlygos), kuriai (kurioms) esant paskirta piniginė socialinė parama. Sprendimas priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.
32. Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą.
33. Pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui, dėl tolesnio jos skyrimo bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę kreiptis per 2 mėnesius su prašymu-paraiška ir pateikti naujus dokumentus ir duomenis apie bendrai gyvenančius asmenis arba vieną gyvenantį asmenį bei jų (jo) pajamas. Socialinė pašalpa skiriama nuo prašymą-paraišką pateikusio asmens nurodyto vieno iš 2 mėnesių, einančių po socialinės pašalpos gavimo laikotarpio pabaigos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl socialinės pašalpos ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriama socialinė pašalpa, turi teisę gauti socialinę pašalpą.
34. Jeigu pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau kaip po 2 mėnesių nuo anksčiau paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpio pabaigos, socialinė pašalpa skiriama nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos.
35. Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę gauti kompensacijas.
36. Jeigu pasibaigus paskirtos kompensacijos teikimo laikotarpiui dėl tolesnio jos skyrimo bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 3 mėnesius kreipiasi su prašymu-paraiška pateikdami naujus dokumentus ir duomenis apie bendrai gyvenančius asmenis arba vieną gyvenantį asmenį bei jų (jo) pajamas, kompensacijos skiriamos nuo prašymą-paraišką pateikusio asmens nurodyto vieno iš 3 mėnesių, einančių po kompensacijų gavimo laikotarpio pabaigos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų metu ir laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę jas gauti.
37. Jeigu pasibaigus paskirtos kompensacijos teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau kaip po 3 mėnesių nuo anksčiau paskirtos kompensacijos teikimo laikotarpio pabaigos, kompensacija skiriama Aprašo 35 punkte nustatyta tvarka.
38. Piniginė socialinė parama gali būti skiriama ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, jų (jo) pajamos ir turtas: nedirbantiems senatvės pensijos amžiaus asmenims, šalpos pensijos gavėjams, 75-100 proc. netekto darbingumo pensijos gavėjams, neįgaliesiems asmenims, netekusiems 60 proc. ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I ar II gr. invalidais), asmenims, prižiūrintiems ar slaugantiems neįgalų savo sutuoktinį ar artimąjį giminaitį, kuriam yra nustatyti specialieji poreikiai (nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar nuolatinės slaugos poreikis ir jam mokama tikslinė kompensacija).
39. Piniginė socialinė parama gali būti skiriama trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinoma, kad per tą laikotarpį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neteks teisės į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydis pasikeis (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje arba rekomenduoja Piniginės socialinės paramos teikimo komisija).
40. Jeigu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita), paskirta piniginė socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo.
41. Jeigu dėl piniginės socialinės paramos kreipiamasi tą mėnesį, kurį pasikeičia bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis arba yra gauta vienkartinė išmoka ar už 2 ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, piniginė socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui skiriama tik tam mėnesiui.
42. Jeigu vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų laikotarpiu, už kurį skiriama ir (ar) mokama piniginė socialinė parama, nutraukė registraciją Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje, išskyrus įsidarbinimo atvejį, arba registracija Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje jam buvo nutraukta, piniginė socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui neskiriama arba paskirtosios mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po šių aplinkybių atsiradimo. Šiems asmenims, kai jie yra Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys, piniginė socialinė parama skiriama, jeigu jie ne trumpiau kaip 3 mėnesius registruojasi Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje. Ši nuostata netaikoma, jeigu per nurodytą laikotarpį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo įsidarbina ir pradeda dirbti savarankiškai ir dirba ne trumpiau kaip 1 mėnesį arba dėl piniginės socialinės paramos kreipėsi praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams po paskutinio piniginės socialinės paramos gavimo laikotarpio.
43. Jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius savivaldybės administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija, jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo.
44. Piniginė socialinė parama Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose ir 23 straipsnio 2 dalies 2–11 punktuose nustatytais atvejais skiriama iš naujo nuo kito mėnesio, kai pasikeitė aplinkybės, o nutraukiama nuo informacijos iš atitinkamų institucijų gavimo mėnesio pirmos dienos.
VII. PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMAS
46. Socialinė pašalpa išmokama už kiekvieną praėjusį mėnesį ir gali būti teikiama:
46.2. nepinigine forma ir pinigais (socialiniam darbuotojui kontroliuojant tikslinį lėšų panaudojimą) teikiama socialinės rizikos šeimoms (asmenims):
46.2.1. pinigais išmokama ne daugiau kaip 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio, - likusia dalimi disponuoja socialinis darbuotojas (specialistas), dirbantis su socialinės rizikos šeima (asmeniu);
46.2.2. socialiniai darbuotojai (specialistai), ugdydami kasdienio gyvenimo įgūdžius, moko socialinės rizikos šeimas (asmenis) tvarkyti pinigų apskaitą, atlikti namų ruošos darbus, padeda pirkti asmenims maisto produktus, drabužius ir kitas reikalingas prekes, apmoka būsto nuomos, komunalines ir kitas būsto išlaikymo išlaidas, apmoka suaugusių asmenų gydymosi nuo priklausomybių ir kitų ligų gydymosi išlaidas, už asmens higienos paslaugas šias paslaugas teikiančioms įstaigoms ir kt.;
47. Kompensacijos gali būti teikiamos:
47.1. pinigais:
47.1.1 lėšas pervedant į kompensacijos gavėjo asmeninę sąskaitą banke, seniūnijos kasoje bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, kurie būstą šildo naudodami kietąjį ar kitokį kurą, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos;
47.2. nepinigine forma per seniūnijų kasas padedant nupirkti reikalingą kuro rūšį socialinės rizikos šeimoms (asmenims), kurie būstą šildo naudodami kietąjį ar kitokį kurą, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos ar pervedant lėšas į šiluminę energiją, geriamąjį vandenį tiekiančių įmonių ar fizinių asmenų atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose.
48. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu pakeitus deklaruotą gyvenamąją vietą (jei gyvenamosios vietos neturi – savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena) arba nuomojamą būstą, ankstesnėje savivaldybėje piniginės socialinės paramos teikimas nutraukiamas išmokėjus už tą mėnesį, kurį buvo pakeista deklaruota gyvenamoji vieta (jei gyvenamosios vietos neturi – savivaldybė, kurios teritorijoje gyveno) arba nuomojamas būstas. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie dėl piniginės socialinės paramos nustatyta tvarka kreipiasi į naujos deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę (jei gyvenamosios vietos neturi – į savivaldybę, kurios teritorijoje apsigyvena) arba savivaldybę, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, ši parama teikiama vadovaujantis šio Aprašo 35-37 punktais.
49. Paskirta, bet laiku neatsiimta socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos išmokamos, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos buvo paskirtos.
50. Mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos, šiems bendrai gyvenantiems asmenims paskirta ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėta pašalpa ir (ar) kompensacijos, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po socialinę pašalpą ir (ar) kompensacijas gavusio asmens mirties dienos, išmokamos mirusįjį laidojusiam vienam iš bendrai gyvenančių asmenų, pateikus laisvos formos prašymą ir mirties liudijimo originalą, o jeigu tokio bendrai gyvenančio asmens nėra, pervedamos į vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) vardu atidarytą sąskaitą banke. Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijų teikimas nutraukiamas nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirta ir neatsiimta socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos neišmokamos.
VIII. SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS PAREIGOS IR TEISĖS TEIKIANT
PINIGINĘ SOCIALINĘ PARAMĄ
52. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo:
52.1. derinti socialinės pašalpos teikimo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, patyrusiems socialinę riziką formas – nepinigine forma ir pinigine, kaip numatyta šio Aprašo 46 punkte. Socialinės pašalpos dydis pinigais negali viršyti 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio;
52.2. kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, patyrusiems socialinę riziką, teikti kaip numatyta Aprašo 47 punkte (Įstatymo 22 str. 2 d. 2 p.);
52.3. 6 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų 6 mėnesius neteikti bendrai gyvenantiems asmenims ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;
52.4. 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ir kompensacijų ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą vienam gyvenančiam asmeniui iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;
52.5. kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, įsiskolinusiems už būsto šildymą, geriamąjį vandenį, teikti Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu būdu, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo yra sudarę sutartį (sutartis) dėl skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti visą skolą (Įstatymo 7 str. 1 d. 3 p.);
52.6. neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą įsiskolinusiems už būsto šildymą ar geriamąjį vandenį bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo nesudarė sutarties (sutarčių) dėl skolos apmokėjimo (Įstatymo 7 str. 1 d. 3 p.);
52.7. kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus pagrįstam įtarimui, kad yra pateikti neteisingi duomenys arba jie nuslepiami, pareikalauti, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruotų turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – Gyventojų turto deklaravimo įstatymas) nustatyta tvarka, ir informuoti nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas dėl galimai nelegaliai gautų ar gaunamų pajamų ir (ar) nelegalaus darbo ar neteisėtos veiklos, susijusios su pajamų gavimu;
52.8. kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto asmens sprendimu gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas.
53. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę:
53.1. darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti;
53.2. 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka - išmokėta ne didesnė negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis. Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;
53.3. 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu jis nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka - išmokėta ne didesnė negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis;
53.4. jeigu vienas gyvenantis asmuo neišnaudojo visų teisėtų kitų pajamų gavimo galimybių, ar nedeklaravo savivaldybės reikalavimu turimo turto (įskaitant pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, ar nesudarė socialiniams darbuotojams (specialistams) galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turtą ir užimtumą ar nedalyvavo visuomenei naudingoje veikloje, socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki pareigos bus įvykdytos;
53.5. jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų neišnaudojo visų teisėtų kitų pajamų gavimo galimybių, ar nedeklaravo savivaldybės reikalavimu turimo turto (įskaitant pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, ar nesudarė socialiniams darbuotojams (specialistams) galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turtą ir užimtumą ar nedalyvavo visuomenei naudingoje veikloje, socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki pareigos bus įvykdytos;
53.6. išnagrinėjus kiekvieną konkretų atvejį ir atsižvelgus į seniūnijų rekomendacijas, 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis viršija 15 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 5 valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų;
53.7. 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos perleido nuosavybėn kitam asmeniui Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytą turtą ir kreipdamiesi (kreipdamasis) dėl piniginės socialinės paramos prašyme-paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas įsigyto naujo turto;
53.8. 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą darbingo amžiaus darbingam (darbingiems) vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, kurie dirba savarankiškai ir (ar) vykdo nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą ir kuriems ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama piniginė socialinė parama, jeigu jie prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos veiklos gavo mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį. Šiuo atveju socialinė pašalpa gali būti skiriama vaikams, įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;
53.9. 12 mėnesių neteikti piniginės socialinės paramos ar 12 mėnesių nutraukti jos mokėjimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, arba nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis Įstatymo 20 str. 5 d.;
53.10. patikrinusi bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašiusi buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena, arba kartu su vienu gyvenančiu asmeniu arba bendrai gyvenančiais asmenimis būste nuolat faktiškai gyvena asmuo (asmenys), kuris (kurie) nėra deklaravęs (deklaravę) gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja;
53.11. papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą;
53.12. siekdama įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo veiksmingumą, 1 kartą per metus tikrinti piniginės socialinės paramos gavėjų gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą. Piniginės socialinės paramos gavėjus, įtariamus piktnaudžiaujant pinigine socialine parama (galimai dirbančius nelegalų darbą, gaunančius nelegalias pajamas ir kt.), tikrinti 2 kartus per metus: ilgalaikius socialinės paramos gavėjus; dažnai vykstančius į užsienį; dirbančius savarankiškai; nurodančius, kad negauna jokių pajamų; besikreipiančius tik dėl kompensacijų skyrimo ir neprašančius socialinės pašalpos ir kt.);
53.13. nereikalauti iš piniginę socialinę paramą gaunančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens iš naujo pateikti tų duomenų, kurie iki pakartotinio kreipimosi yra nepasikeitę.
53.14. Aprašo 52.1., 53.2.-53.5. punktuose numatytais atvejais piniginė socialinė parama skiriama (neskiriama) seniūnijų komisijų siūlymu, kuriose turi dalyvauti bendruomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, religinių bendrijų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai, gyventojų vietos bendruomenės nariai, seniūnaičiai, kiti suinteresuoti asmenys (surašant buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą). Sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo) priima Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo.
53.15. Aprašo 53.6. – 53.10. punktuose numatytais atvejais piniginė socialinė parama skiriama (neskiriama) atsižvelgus į seniūnijų rekomendacijas, surašytas pareiškėjo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktuose. Sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo) priima Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo.
54. Savivaldybės administracija sudaro Savivaldybės piniginės socialinės paramos skyrimo komisiją, kurios sudėtis ir nuostatai tvirtinami Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu;
55. Seniūnijai patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, Savivaldybės piniginės socialinės paramos skyrimo komisija svarsto bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens prašymus:
55.1. skirti socialinę pašalpą, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 ar 3 punkte nustatytų reikalavimų;
55.2. skirti kompensacijas, jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį atitinka šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytų reikalavimų;
55.3. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją už didesnį, negu nustatyta šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte, naudingojo būsto ploto normatyvą ir (ar) kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, negu nustatyta šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet ne didesnę kaip 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio;
55.4. skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą, arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas;
55.5. skirti socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims atskirai, kai santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu yra ginčas;
55.6. skirti socialinę pašalpą, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 procentų viršija valstybės remiamų pajamų dydį ir bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus: vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims - 25 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims - 50 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; penkiems ir daugiau bendrai gyvenantiems asmenims - 70 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio;
55.7. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame būste arba nuomojasi būstą, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos arba atskira gyvenamoji patalpa, kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos;
55.8. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, jeigu daugiabučio namo buto savininkas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų;
55.9. skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kai jiems piniginė socialinė parama neskiriama šio įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytu atveju;
55.10. nemažinti socialinės pašalpos dydžio, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
55.11. skirti piniginę socialinę paramą kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiui vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant laikotarpį nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių).
IX. SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIMAS KITAIS ĮSTATYME
NENUMATYTAIS ATVEJAIS
57. Socialinė parama (vienkartinė pašalpa) skiriama kitais Įstatyme nenumatytais atvejais siekiant pasirūpinti labiausiai skurstančiais bendrai gyvenančiais asmenimis ar vienais gyvenančiais asmenimis, atsidūrusiais ypač sunkioje materialinėje padėtyje.
58. Vienkartinė pašalpa finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir teikiama tik tuomet, kai savivaldybė tam tikslui turi biudžeto lėšų.
59. Vienkartinė pašalpa gali būti skiriama asmenims dėl skurdo, sunkios ligos, nelaimingų atsitikimų, stichinių nelaimių atveju, asmenims, turintiems priklausomybę nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų, gydyti, asmens dokumentams tvarkyti, vaistams pirkti, skolai už būstą, elektros energiją, vandenį apmokėti ir kitais atvejais.
60. Dėl vienkartinės pašalpos skyrimo gyventojai kreipiasi į seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą arba pagal faktinę gyvenamąją vietą.
61. Seniūnija patikrina bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, surašo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, pateikia rekomendacijas Socialinės rūpybos skyriui dėl pašalpos skyrimo (neskyrimo).
62. Vienkartinė pašalpa iki 1,5 BSI (bazinės socialinės išmokos) dydžio skiriama Socialinės rūpybos skyriaus vedėjo įsakymu. Jei kreipiamasi dėl didesnės nei 1,5 BSI dydžio pašalpos ir seniūnija buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto išvadose rekomenduoja skirti didesnę nei 1,5 BSI sumą, prašymas ir pateikti dokumentai nagrinėjami Savivaldybės piniginės socialinės paramos skyrimo komisijoje ir pašalpa skiriama Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
X. PINIGINĘ SOCIALINĘ PARAMĄ GAUNANČIŲ ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS
64. Piniginę socialinę paramą gaunantys gyventojai privalo:
64.1. išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administratorių, gauti teisės aktais nustatytas priklausančias išmokas ir (ar) pašalpas ir kita);
64.2. pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus;
64.3. per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtaką teisei į piniginę socialinę paramą arba šios paramos dydžiui;
64.4. savivaldybės administracijos reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;
64.5. sudaryti seniūnijų socialiniams darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;
XI. SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR (AR) DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS, ATSAKOMYBĖ
66. Skyriaus ir seniūnijų socialiniai darbuotojai (specialistai) atsako už gyventojų dokumentų piniginei socialinei paramai gauti priėmimą, teisingą piniginės socialinės paramos apskaičiavimą, pažymų apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas kompensacijoms skaičiuoti savalaikį perdavimą kompensacijas skaičiuojančioms įmonėms.
67. Skyriaus, Vietinio ūkio skyriaus darbuotojai ir seniūnijų socialiniai darbuotojai (specialistai) atsako už pateiktų duomenų konfidencialumą.
68. Vietinio ūkio skyrius atsako už atsiskaitymą laiku su šilumos energiją ir vandenį teikiančiomis įmonėmis pagal tarp šalių pasirašytas sutartis.
XII. NETEISĖTAI GAUTOS PINIGINĖS SOCIALINĖS
PARAMOS IŠIEŠKOJIMAS
70. Nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis.
71. Negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama yra išskaičiuojama vadovaujantis Socialinės rūpybos skyriaus vedėjo priimtu sprendimu iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą.
XIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
73. Jeigu socialinė pašalpa ar kompensacijos bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui priklauso pagal dvi ar daugiau šio įstatymo nuostatas, taikoma ta nuostata, kuri bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra palankiausia.