KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ TURINČIŲ ŽMONIŲ SUSISIEKIMO VIEŠUOJU TRANSPORTU KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE GERINIMO VADOVO PATVIRTINIMO
2020 m. balandžio 22 d. Nr. ĮS-832
Kaunas
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 14 ir 33 dalimis, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, ir atsižvelgdamas į Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2020 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1408 „Dėl nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2020 metų programos patvirtinimo“, 10.1 ir 12.2 papunkčius, Kauno rajono savivaldybės 2019 m. socialinių paslaugų plano, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. TS-62 „Dėl Kauno rajono savivaldybės 2019 m. socialinių paslaugų plano patvirtinimo“, 5.1 papunktį:
1. T v i r t i n u Specialiųjų poreikių turinčių žmonių susisiekimo viešuoju transportu Kauno rajono savivaldybės teritorijoje gerinimo vadovą (pridedama).
2. Į p a r e i g o j u Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyrių vadovautis šiuo įsakymu patvirtintu Specialiųjų poreikių turinčių žmonių susisiekimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje gerinimo vadovu, pritaikant sausumos kelių viešojo transporto infrastruktūrą ir teikiant sausumos kelių viešojo transporto paslaugas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.
3. S i ū l a u ūkio subjektams, vykdantiems keleivių vežimus Kauno rajono savivaldybės organizuojamais reguliariojo susisiekimo maršrutais, taip pat ūkio subjektams valdantiems autobusų stotis, iš kurių organizuojami minėti maršrutai, vadovautis šiuo įsakymu patvirtintu Specialiųjų poreikių turinčių žmonių susisiekimo viešuoju transportu Kauno rajono savivaldybės teritorijoje gerinimo vadovu, pritaikant viešojo transporto infrastruktūrą ir teikiant susisiekimo paslaugas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.
Šis įsakymas gali būti skundžiamas savo pasirinkimu Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (Laisvės al. 36, LT-44240 Kaunas) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (A. Mickevičiaus g. 8A, LT-44312 Kaunas) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo arba įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.
PATVIRTINTA
Kauno rajono savivaldybės administracijos
direktoriaus 2020 m. balandžio 22 d.
įsakymu Nr. ĮS-832
SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ TURINČIŲ ŽMONIŲ SUSISIEKIMO VIEŠUOJU TRANSPORTU KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE GERINIMO VADOVAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Specialiųjų poreikių turinčių žmonių susisiekimo viešuoju transportu Kauno rajono savivaldybės teritorijoje gerinimo vadovo (toliau – Vadovas) tikslas – siekiant veiksmingai plėtoti neįgaliųjų socialinės integracijos procesą ir skatinant judumą, nustatyti specialiųjų poreikių turinčių žmonių (toliau – SPTŽ) susisiekimo keleivių pervežimo reguliarias susisiekimo vietinio (priemiestinio) autobusų maršrutais Kauno rajone gerinimo kryptis.
2. Šis vadovas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 14 ir 33 punktais, LR transporto veiklos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. 1408 „Dėl Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2020 metų programos patvirtinimo“ (redakcija nuo 2019-06-28 Nr. 619, 2019-06-19) 3.1 ir 4.2 papunkčius, ir šiuo nutarimu patvirtintos Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2020 metų programos 10.1 ir 12.2 papunkčius bei Kauno rajono savivaldybės 2019 m. socialinių paslaugų plano, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. TS-62 „Dėl Kauno rajono savivaldybės 2019 m. socialinių paslaugų plano patvirtinimo“, 5.1 papunktį.
3. Šis Vadovas taikomas Kauno rajono savivaldybės organizuojamų reguliaraus susisiekimo vietinių (priemiestinių) autobusų maršrutų vežėjams, savivaldybei nuosavybės teise priklausančios viešojo transporto infrastruktūros valdytojams, siekiant užtikrinti, kad SPTŽ būtų suteiktos kokybiškos ir prieinamos susisiekimo viešuoju transportu paslaugos.
4. Šiame Vadove vartojamos sąvokos:
Specialiųjų poreikių turintis žmogus – žmogus, kurio judėsena yra ribota dėl fizinės (sensorinės arba motorinės, nuolatinės arba laikinos), intelekto ar kitos negalios arba sutrikimo, amžiaus ir kuriam dėl jo būklės reikia skirti reikiamą dėmesį, taip pat prie kurio specialiųjų poreikių reikia pritaikyti visiems keleiviams teikiamas paslaugas.
II. ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA
6. Šiuo metu apie 30 proc. Kauno rajono savivaldybės organizuojamuose reguliaraus susisiekimo priemiesčio autobusų maršrutuose naudojamų autobusų yra pritaikyti SPTŽ. Keleivių atvykimo keliai, viešojo transporto stotelės, automobilių kelių struktūriniai elementai (sankryžų, šaligatvių danga ir kt.) minėtuose maršrutuose SPTŽ pritaikyti tik iš dalies, dėl to jais SPTŽ dažnai sunku naudotis.
Savivaldybės galimybės gerinti SPTŽ susisiekimo infrastruktūrą susiformavusiame maršrutų tinkle yra ribotos. Apie 95 proc. savivaldybės organizuojamų reguliaraus susiekimo autobusų maršrutų trasų yra išsidėstę valstybinės reikšmės kelių tinkle, kuriose visa viešojo transportą aptarnaujanti infrastruktūra – šaligatviai, perėjos, pėsčiųjų takai, viešojo transporto stotelės patikėjimo teise valdomi Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Direkcija). Būtent, ši institucija atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas, taip pat valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų organizavimo funkcijas, t. y. turi teisę priimti sprendimus dėl infrastruktūros valstybiniuose keliuose pritaikymo SPTŽ.
Tik apie 5 proc. viešojo transportą aptarnaujančios infrastruktūros maršrutų tinkle yra valdoma savivaldybės. Ją dažniausiai sudaro infrastruktūra maršrutų trasų galuose, išsidėsčiusiuose retai apgyvendintose teritorijose ir apimančiuose ne didesnį kaip 1-3 tarpstočių atstumą. Tokiose atokiose vietose, jose negyvenat SPTŽ ir nesant traukos centrų, ne visada yra poreikis viešąjį transportą aptarnaujančią infrastruktūrą pritaikyti SPTŽ.
7. Yra keletas priežasčių, kodėl jų teikiamų paslaugų prieinamumą SPTŽ turėtų pagerinti ir Kauno rajono savivaldybės organizuojamo viešojo transporto paslaugas teikiantys vežėjai.
Pirma, teisės aktai užtikrina nediskriminavimo principą naudojantis paslaugomis, įskaitant ir viešąjį transportą;
Antra, gerinti paslaugų prieinamumą SPTŽ finansiškai yra naudinga verslui, kadangi padidėja galimybės pritraukti papildomą keleivių srautą (arba neprarasti jo) ir gauti už tai pajamas ir išlaikyti maršrutų aktualumą (SPTŽ yra potencialūs keleiviai, kurie nesudarius sąlygų nesinaudos viešuoju transportu). Demografinės tendencijos Kauno rajone, kaip ir visoje Lietuvoje rodo, kad didėja vyresnio amžiaus gyventojų dalis, taip pat daugėja SPTŽ, norinčių naudotis viešuoju transportu;
Trečia, gerinti paslaugų prieinamumą SPTŽ bendrai yra naudinga verslui, nes tai kuria socialiai atsakingo verslo įvaizdį ir gerina verslo reputaciją.
8. Atsižvelgiant į aukščiau įvardintus aspektus, prioritetas gerinant viešojo transporto sistemos pritaikymą SPTŽ, mažinant jų socialinę atskirtį ir užtikrinti jų dalyvavimą visuomenės gyvenime, turi būti skiriamas autobusų pritaikymui, o viešojo transporto maršrutus aptarnaujančios infrastruktūros pritaikymas SPTŽ savivaldybės turėtų būti vykdomas atsižvelgiant į realius poreikius, orientuojantis į savivaldybės nuosavybės teise valdomą susisiekimo infrastruktūrą.
9. Kelių transportas.
9.1. 2013 m. kovo 1 d. įsigaliojo 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 2011 L 55, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 181/2011). Reglamentas Nr. 181/2011 numato vežimo miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais taisykles dėl keleivių nediskriminavimo, keleivių teises mirties ar kūno sužalojimo arba bagažo dingimo ar jo sugadinimo atveju, nediskriminavimo ir privalomos pagalbos SPTŽ ir riboto judumo asmenims, taip pat keleivių teises atšaukus kelionę ar vėluojant ją pradėti ir kt. Kol nėra atskiro kito reglamento, jis taikytinas ir priemiesčio maršrutų atveju.
9.2. Šiuo metu, nesant sutartinių vežėjų įsipareigojimų autobusus pritaikyti SPTŽ, Kauno rajone nevykdoma kontrolė kada ir kokiais reguliaraus susisiekimo, vietinio (priemiestinio) autobusų maršrutų reisais važiuoja autobusai pritaikyti SPTŽ. Savivaldybei yra žinoma tik kokios įmonės, kokio dydžio SPTŽ pritaikytus autobusus turi paslaugai teikti, kokio dydžio autobusus privalo naudoti maršrutuose, todėl tik preliminariai gali pasakyti kuriuose maršrutuose galimas SPTŽ susisiekimas viešuoju transportu.
9.3. 2020 m. sausio 01 dienai Kauno rajono savivaldybės teritorijoje gyvena 1214 priežiūros (pagalbos) tikslinės kompensacijos gavėjų. Dauguma šių asmenų yra SPTŽ. Teigtina, kad SPTŽ savivaldybėje yra dar daugiau nes ne visi tokie asmenys yra registruojami, ne visi gyvena pagal registracijos vietą, be to, SPTŽ, kaip ir bet kuris asmuo, turi turėti teisę ir laisvę visaverčiai naudotis visuomeninio transporto paslaugomis keliaujant po Kauno rajono teritoriją, kas šiuo metu nėra visiškai užtikrinama. Šie Kauno rajono savivaldybės pilnaverčiai gyventojai yra pasklidę per absoliučiai visas 25 Kauno rajono seniūnijas.
10. Vandenų transportas.
10.1. 2012 m. gruodžio 18 d. įsigaliojo 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 2010 L 334, p. 1), kuriuo nustatomos taisyklės dėl keleivių, įskaitant SPTŽ, nediskriminavimo.
10.2. Šiuo metu Kauno rajono teritorijoje esančioje Nemuno upėje veikia privatus vandens transportas, o savivaldybės organizuojamo viešojo vandens transporto nėra, todėl pasirengimo aptarnauti SPTŽ vandens transporte lygmuo kol kas nėra kontroliuojamas. Visos Kauno rajono savivaldybės įrengtos ir valdomos prieplaukos Nemuno ir Nevėžio upėse yra pritaikytos SPTŽ.
III. BENDRIEJI PRINCIPAI
11. Bendrieji principai, kurių turi būti laikomasi užtikrinant susisiekimą SPTŽ, yra šie:
11.1. Vežant SPTŽ vietinio (priemiestinio) susisiekimo autobusais turi būti siekiama, kad ne mažiau kaip pusė visų reisų maršrutų tinkle būtų vykdomi autobusais pritaikytais SPTŽ. Sudarant autobusų judėjimo grafikus turi būti siekiama, kad mažai reisų (iki 4 reisų per dieną turinčiuose) maršrutuose, visi autobusai būtų pritaikyti SPTŽ, vidutiniškai reisų turinčiuose maršrutuose (iki 5-10 reisų per dieną turinčiuose) maršrutuose SPTŽ pritaikyti autobusai važiuotu kas antrą maršruto reisą, o daug reisų (>10 reisų per dieną turinčiuose) – ne mažiau kaip 1/3 visų reisų.
11.2. vietinio (priemiestinio) susisiekimo autobusų vežėjai turi užtikrinti, kad būtų laikomasi 11.1 p. nustatytos prievolės laikantis minimalių priemonių:
11.2.1. įrengtos priemonės kurių pagalba žmogus su įprastu SPTŽ vežimėliu gali savarankiškai įvažiuoti į autobusą;
11.2.2. įrengti specialūs mygtukai kuriuos paspaudus SPTŽ gali atkreipti į save vairuotojo dėmesį ir gauti vairuotojo pagalbą;
11.2.4. autobusai pritaikyti SPTŽ turi būti paženklinti specialiais informaciniais ženklais žmonėms su regėjimo negalia;
11.2.5. autobuse SPTŽ turi būti teikiama visa svarbi informacija apie kelionę ir paslaugas SPTŽ prieinamais alternatyviais būdais – stambiu šriftu, aiškia kalba ir/arba garso įrašu;
11.2.6. už SPTŽ įlaipinimą / išlaipinimą, tam skirtos įrangos naudojimą turi būti atsakingi šių autobusų vairuotojai kurie paprašius privalo padėti įlipti į autobusą ir iš jo išlipti, taip pat vairuotojai turi būti atsakingi ir galintys suteikti reikalingą informaciją SPTŽ. Autobusus pritaikytus SPTŽ, vairuojantys vairuotojai turi žinoti specifinius SPTŽ poreikius, būti baigę bendravimo su SPTŽ kursus, kuriuose būtų mokoma kaip atpažinti skirtingas negalias turinčius asmenis, kaip tokių asmenų nediskriminuoti, kokios pagalbos jiems reikia ir kaip tokia pagalbą suteikti.
11.3. Įrengiant uostų terminalus ar prieplaukas Kauno rajono teritorijoje esančiose Kauno mariose ar Nemune (jei jų projektus įgyvendins savivaldybė) ir viešuoju vandens transportu vežant SPTŽ turi būti numatomos priemonės SPTŽ teisių užtikrinimui:
11.3.1. visuose uostų terminaluose turės būti įrengtos SPTŽ atvykimo vietos, kuriose tokie keleiviai gali pranešti apie savo atvykimą į uosto terminalą ir paprašyti pagalbos;
11.3.2. atvykusiam į uosto terminalą SPTŽ turi būti suteikta ši pagalba:
11.4.1. laivuose, teikiančiuose viešojo transporto paslaugas, turėtų būti įrengta:
11.4.1.2. laive turi būti įrengtos vietos SPTŽ vežimėliui, taip pat užtikrintos judėjimo laive galimybės;
11.4.1.3. laive SPTŽ turi būti teikiama visa svarbi informacija apie kelionę ir paslaugas SPTŽ prieinamais alternatyviais būdais – stambiu šriftu, aiškia kalba, arba garso įrašu;
11.4.1.4. laive, jei jame privalo būti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitarinis mazgas turi būti pritaikytas naudotis SPTŽ.
11.4.1.5. už SPTŽ įlaipinimą / išlaipinimą, tam skirtos įrangos naudojimą turi būti atsakingas laivo personalas kuris paprašius privalo padėti įlipti į laivą ir iš jo išlipti, taip pat bent vienas laivo personalo narys turi būti atsakingas ir galintis suteikti reikalingą informaciją SPTŽ. Toks personalas turi žinoti specifinius SPTŽ poreikius, būti baigęs bendravimo su SPTŽ kursus, kuriuose būtų mokoma kaip atpažinti skirtingas negalias turinčius asmenis, kaip tokių asmenų nediskriminuoti, kokios pagalbos jiems reikia ir kaip tokia pagalbą suteikti.
IV. INFORMACIJOS PRIEINAMUMAS
12. Vežėjai (vežantys keleivius kelių ar vandens viešuoju transportu), teikiantys paslaugas SPTŽ, pirmiausia turi įvertinti savo teikiamą informaciją ir pritaikyti ją SPTŽ vadovaudamiesi šiame skyriuje pateiktais reikalavimais ir rekomendacijomis.
13. Kiekvienoje įmonėje, teikiančioje viešojo transporto paslaugas keleiviams, turi būti paskirti atsakingi asmenys, galintys suteikti SPTŽ visą informaciją, kurios jiems reikia. Papildomai šie atsakingi asmenys turi gebėti pateikti reikalingą informaciją tokiais būdais, kurie priimtini skirtingą negalią turintiems SPTŽ, ir žinoti specifinius SPTŽ poreikius. Tai pasiekti padės specifinis personalo mokymas, aprašytas šio vadovo VIII skyriuje.
14. Išskiriami keturi pagrindiniai kelionės etapai, kuriuose visiems keleiviams, įskaitant SPTŽ, reikalinga informacija: planuojant kelionę, esant viešojo transporto stotelėse, uoste, prieplaukoje, esant transporto priemonėje ir po kelionės, atvykus į viešojo transporto stotelę, stotį, ar uostą arba prieplauką.
15. Planuojant kelionę reikalinga ši informacija:
16. Transporto priemonėje reikalinga ši informacija:
16.3. vaizdinė ir garsinė informacija apie kiekvieną viešojo transporto stotelę, prieplauką ar uostą;
17. Apie SPTŽ pritaikytą viešąjį transportą, įrenginių ir įrangos pasikeitimus, lengvatinius tarifus, specialius pagalbos telefono numerius turi būti skelbiama Kauno rajono savivaldybės internetiniame tinklapyje.
18. Kiekvienoje autobusų stotelėje turi būti įrengti autobusų judėjimo grafikai kuriuose turi atspindėti kurie maršruto autobusai bus pritaikyti SPTŽ.
19. Tam, kad būtų patenkinti visų keliaujančiųjų, tarp jų ir SPTŽ, poreikiai, vaizdinės informacijos, informacijos, pateikiamos ženklais, telefonu ar bet kokiu kitu būdu, teikimo kriterijai yra šie:
19.1. Aiškumas:
19.1.1. visi informaciniai užrašai turi būti suprantami, skaičiai ir raidės turi būti tinkamo dydžio, kad informaciją būtų galima įžiūrėti iš didesnio atstumo;
19.1.2. ženklai, kuriuose pateikiama informacija, turi būti išdėstyti žmogaus akių lygyje, tačiau tose vietose, kur būna daugiau žmonių, turėtų būti iškelti aukščiau, kad žmonės juos pastebėtų; ženkluose pateikiama informacija turi būti aiški, lengvai įskaitoma, parenkamas tinkamas kontrastas. Geriausias kontrastas yra juodos ar tamsiai mėlynos spalvos šriftas ir baltas fonas arba baltos ar geltonos spalvos šriftas ir juodas fonas;
19.1.3. ženkluose, kuriuose pateikiama kaičioji informacija, (jei tokie įrengiami) teksto eilutė turi būti rodoma ne mažiau kaip dešimt sekundžių arba šiek tiek ilgiau, dinaminiai ženklai turi turėti neatspindintį stiklą ir būti apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Rekomenduojama statant ar rekonstruojant ženklus nenaudoti blizgių paviršių, naudoti matinę ženklų paviršiaus apdailą;
19.1.4. tvarkaraščiai ir informaciniai lankstinukai turi būti spausdinami naudojant mažiausiai 14 dydžio, pageidautina 19 dydžio šriftą;
19.1.5. žodiniai skelbimai ir pranešimai turi būti pateikti suprantama kalba ir kartojami keletą kartų. Žodinė ir tekstinė informacija turi būti sakoma ir rodoma vienu metu;
19.2. Glaustumas:
19.2.1. gana daug informacijos turi būti įvertinama judant pėsčiomis arba važiuojant transporto priemone. Laikas, per kurį reikia pamatyti, perskaityti ir suprasti pateikiamą informaciją, yra labai trumpas, todėl pateikiama informacija turi būti kuo glaustesnė, tokia, kuri padėtų susiorientuoti sutrikusio intelekto asmenims;
19.3. Tikslumas ir pateikimas laiku. Pirminė informacija turi būti tiksli ir teikiama tuo laiku, kuriuo ji yra reikalinga. Tiksli informacija nuolat turi būti atnaujinama.
19.4. Turėtų būti užtikrinta, kad Kauno rajono savivaldybės arba specialiai tam sukurtose interneto svetainėse pateikiama informacija galės naudotis SPTŽ (įdiegti ekrano skaitytuvai ir kt.).
V. VIEŠOJO TRANSPORTO INFRASTRUKTŪRA
20. Būtina pritaikyti transporto infrastruktūrą, kad SPTŽ galėtų saugiai ir užtikrintai naudotis viešojo transporto paslaugomis.
21. Rekomenduojama atlikti išsamų esamos, savivaldybės valdomos viešojo transporto infrastruktūros pritaikymo SPTŽ poreikiams įvertinimą, parengti būtinos infrastruktūros pritaikymo SPTŽ poreikiams planus.
22. Viešojo transporto stotelės:
22.1. turi būti siekiama, kad savivaldybės valdomos viešojo transporto stotelės, turėtų uždarus laukimo paviljonus, apsaugančius keleivius nuo blogo oro, taip pat, pagal galimybes, stotelės turi būti gerai apšviestos ir įrengtos taip, kad laukiantys keleiviai galėtų pamatyti atvykstančią viešojo transporto priemonę;
22.3. rekomenduojama eismo tvarkaraščiuose naudoti daugiau simbolių ir iliustracijų, kad jie būtų suprantami sutrikusio intelekto asmenims.
22.4. Įlipti į transporto priemonę rekomenduojama naudoti specialias įvažas, kurios transporto priemonėse būna surenkamos rankiniu būdu, atlenkiamos „knygos puslapio tipo“ ir elektrinės.
22.5. Naujas ar rekonstruojamas viešojo transporto stoteles rekomenduojama įrengti taip, kad ant šaligatvių neliktų metalinių šiukšliadėžių ir stovų su viešojo transporto stotelės ženklu. Šie įrenginiai turėtų būti įrengti prie viešojo transporto stotelės ar ant jos sienų. Viešojo transporto stotelės pradžią ir pabaigą turi žymėti liečiamieji įspėjamieji paviršiai – reljefinės linijos ar kitos formos šaligatvio plytelės, jei viešojo transporto stotelė yra prie pėsčiųjų takų ar šaligatvių.
VI. GATVĖS IR PĖSČIŲJŲ ZONOS
23. Su viešojo transporto organizavimu susijusios naujos gatvės ir pėsčiųjų takai (šaligatviai) gyvenvietėse, turinčiose daugiau 2 tūkst. gyventojų, turi būti įrengti taip, kad jais be kliūčių galėtų naudotis SPTŽ:
23.2. pėsčiųjų takų (šaligatvių) paviršiai turi būti lygūs, kieti, pakankamai šiurkštūs, neslidūs, neklampūs;
23.3. pėsčiųjų tako (šaligatvio) minimalus plotis 1500 mm, pageidautina 2000 mm; plotis turi būti didesnis prieš viešojo transporto stoteles (ne mažiau kaip 3000 mm) ir prieš parduotuves (3500 mm ar daugiau), išskyrus atvejus, kai tokio pločio tako negalima įrengti dėl arti esančių pastatų;
23.4. dangos iš plokščių ar trinkelių turi būti lygios, siūlės tarp plytelių ne platesnės kaip 15 mm;
23.6. pėsčiųjų takai (šaligatviai) turi būti atitinkamai paženklinti, įrengti SPTŽ priimtini nuolydžiai, paviršiai turi būti šiurkštūs;
23.7. pėsčiųjų takai (šaligatviai), perėjos, nuovažos, laiptai ir kiti SPTŽ judėjimo jų trasose esantys elementai tamsiuoju paros metu turi būti gerai apšviesti;
23.8. pėsčiųjų takų (šaligatvių) paviršiai, laiptai, nuovažos turi būti tvarkingi, tinkamai prižiūrimi ir įrengti taip, kad ant jų nesikauptų vanduo ir kad jie neapledėtų;
24. Kiti pėsčiųjų takų (šaligatvių), poilsio aikštelių, įspėjamųjų takų paviršių įrengimo reikalavimai pateikti LR Statybos reglamentuose.
25. Jeigu takas ar šaligatvis ir gatvės važiuojamoji dalis yra vieno lygio, jų riba turi būti pažymėta skirtingos faktūros ir skirtingų spalvų liečiamuoju įspėjamuoju paviršiumi arba atskirta tvorelėmis arba apsauginių kelio atitvarų sistemomis,
26. Rekomenduojama tiesiant naujus takus ar šaligatvius ar juos rekonstruojant pasirūpinti, kad visos kliūtys: medžiai, apšvietimo stulpai, šiukšlių dėžės ir kt. būtų vienoje linijoje, kad nebūtų į šaligatvį išsikišusių reklaminių skydų, iškabų ir panašių elementų,
27. Jeigu šaligatvyje yra laipteliai į pusrūsį, iš šonų jie turi būti aptverti apsaugine tvorele. Tai ypač aktualu žmonėms su regėjimo negalia,
28. Šaligatviai ar takai ties perėjomis turi būti kontrastingų spalvų, turėti liečiamąjį įspėjamąjį paviršių ir būti nuožulnūs.
29. Šaligatviai turėtų būti 5-7 cm iškilęs virš gatvės paviršiaus, ten, kur reikia, įrengti nuolydžiai. Šaligatviai turi būti lygūs, juose negali būti papildomų kliūčių.
30. Prieš perėjas ant šaligatvio krašto turėtų būti tvirtinamos metalinės juostelės su apvaliais iškilimais.
31. Liečiamieji įspėjamieji paviršiai turi būti pakloti per visą perėjos plotį ir turi būti ne siauresni nei 50-60 cm. Jie turi būti pakankamai kieti ir grubūs, kad žmogus su regėjimo negalia galėtų juos pajusti, tačiau jie neturėtų būti per grubūs, kad nesukeltų sunkumų pėstiesiems ir žmonėms su neįgaliojo vežimėliais.
32. Vykdant remonto, kasinėjimo ar kitus darbus, būtina aptverti teritoriją apsaugine tvorele, kurios aukštis ne mažesnis nei 1 m. Tvorelės turi būti pažymėtos įspėjamosiomis ryškių spalvų juostomis. Būtina užtikrinti, kad nebus palikti atviri kanalizacijos ar kitos paskirties šuliniai.
33. Žmonėms su regėjimo negalia gerais orientyrais gali tapti viešojo transporto stotelės. Viešojo transporto stotelės pradžią ir pabaigą turi žymėti liečiamieji įspėjamieji paviršiai – reljefinės linijos ar kitokios faktūros šaligatvio plytelės, jei viešojo transporto stotelė yra prie pėsčiųjų takų ar šaligatvių.
34. Galimi ir kiti liečiamieji įspėjamieji paviršiai: reljefinės, besiskiriančios nuo kitų savo paviršiumi šaligatvio plytelės, tam tikro dydžio akmenukai ar jų imitacijos.
VII. TRANSPORTO PRIEMONĖS
36. SPTŽ asmeniniais automobiliais naudojasi gana retai, todėl viešojo transporto prieinamumas yra labai svarbus šios grupės žmonėms.
37. Siekiant užtikrinti, kad viešasis transportas būtų prieinamas SPTŽ, savivaldybė ir vežėjai, sudarydami ilgalaikes viešojo transporto maršrutų aptarnavimo sutartis, turi numatyti transporto priemonių parko pritaikymo SPTŽ priemones.
38. Vietinio priemiestinio susisiekimo autobusai.
38.1. Ne mažiau kaip pusė viso viešojo transporto maršruto tinklo reisų, turi būti aptarnaujami viešojo transporto priemonėmis, pritaikytomis SPTŽ. Maršrutų eismo tvarkaraščiai (grafikai) turi būti sudaromi vadovaujantis 11.1. papunkčio nuostatomis.
38.2. Transporto priemonės turi būti pritaikytos / aprūpintos specialia įranga, kuri padeda įlaipinti / išlaipinti SPTŽ – įrengtos rampos arba keltuvai, arba specialios platformos (rampa, keltuvas, platforma turi būti vientisa transporto priemonės dalis su nuleidžiama nuovaža), kurios nusileidžia ant šaligatvio ir žmogus su įprastu SPTŽ vežimėliu gali savarankiškai įvažiuoti į autobusą, arba kėbulo lygio galimo pakrypimo į įlipimo aikštelės pusę funkcija ir yra atlenkiami (išleidžiami) įvažiavimo tilteliai.
38.3. Nuovaža / tiltelis ar kito SPTŽ vežimėlio įvažiavimo įrenginio išilginis nuolydis turi būti ne didesnis kaip 1:12 (8,3%). Įvažiavimo juostos skersinis nuolydis neleidžiamas.
38.4. Transporto priemonės durų angos ir įvažiavimo / patekimo įranga, per kurias į transporto priemonę turėtų patekti SPTŽ su neįgaliojo vežimėliu, turi būti mažiausiai 850 mm pločio.
38.5. Šalia įlipimo durų ir vietose kurios pritaikytos stovėti neįgaliojo vežimėliui, privalo būti įrengtas mygtukas, kuriuo SPTŽ gali atkreipti į save vairuotojo dėmesį ir gauti vairuotojo pagalbą. Mygtukas įrengtas transporto priemonės išorėje turi būti 800 – 1200 mm aukštyje nuo paviršiaus ant kurio stovi transporto priemonė o mygtukas įrengtas viduje turi būti 800 – 1200 mm aukštyje nuo transporto priemonės grindų paviršiaus. Mažiausias mygtuko skersmuo – 18 mm. Mygtukai turi būti ryškios spalvos ir lengvai apčiuopiami.
38.6. Transporto priemonė viduje turi būti įrengta mažiausiai viena SPTŽ vežimėliui skirta erdvė kuri turi būti ne mažiau kaip 1300 mm pločio ir ne mažiau kaip 1340 mm ilgio. Tokios vietos turi būti įrengtos ne daugiau kaip 750 mm nuo įlipimo / išlipimo durų. SPTŽ vežimėlio judėjimo / stovėjimo vietos grindų paviršiai turi būti tvirti (kieti) ir neslidūs. SPTŽ vežimėliui stovėti skirtoje erdvėje turi būti įrengti saugos diržai arba tvirtinimo prietaisai SPTŽ su neįgaliojo vežimėliams fiksuoti transporto priemonėje važiavimo metu.
38.7. Transporto priemonės turi būti paženklintos specialiais informaciniais ženklais žmonėms su regėjimo negalia. Siekiant pagerinti tokių žmonių orientavimąsi autobusų turėklai, atraminiai stovai ir sėdimos vietos turi būti kontrastingų spalvų. Informacija autobuse žmonėms su regėjimo negalia bei kitiems keleiviams turi būti pateikiama garsiniais pranešimais, kurie turi būti aiškūs, raiškūs ir informatyvūs.
38.8. Transporto priemonėse privalo būti įrengtos vidinės švieslentės, skirtos salone esančių keleivių informavimui. Švieslentės turi būti įrengtos taip, kad gerai būtų matomos keleiviams, jų rezoliucija (ne mažesnė nei 100x10 pikselių) turi užtikrinti, kad švieslentėje pateikiama informacija keleiviams būtų lengvai įskaitoma. Švieslentėje rodoma informacija apie esamos ir kitos stotelės pavadinimą turi būti pateikiama pagal autobuso padėtį, nustatytą GPS ar analogiška įranga. Švieslentė turi būti valdoma iš vairuotojo darbo vietoje įrengto, vairuotojui pasiekiamo valdymo pulto. Kartu su vaizdine informacija keleiviams, esantiems salono viduje, taip pat privaloma teikti garsinę informaciją apie stoteles ir kitą informaciją SPTŽ. Tam turi būti skirta ne mažiau kaip 1 garsiakalbis transporto priemonės viduje.
39. Keltai ir laivai.
39.1. Keltai ir keleiviniai laivai, organizuojami kaip Kauno rajono savivaldybės viešasis transportas, pagal galimybes turi būti pritaikyti SPTŽ.
39.2. Keltuose ir keleiviniuose laivuose turi būti pritaikyti tualetai, įrengti neslidūs paviršiai ir kitos priemonės, būtinos SPTŽ saugiai ir komfortiškai kelionei.
VIII. PERSONALO MOKYMAS
40. Viena būtinų darnaus susisiekimo įgyvendinimo priemonių yra visų viešojo transporto rūšių transporto darbuotojų mokymas. Labai svarbu, kad transporto paslaugų sektoriaus darbuotojai mokėtų atpažinti įvairias negalios rūšis, nediskriminuotų SPTŽ, žinotų, kokios pagalbos jiems reikia, ir mokėtų ją suteikti. Svarbu, kad transporto sektoriaus darbuotojai suprastų SPTŽ poreikius ir tinkamai į juos reaguotų. Reikia lavinti transporto sektoriaus darbuotojų supratimą apie transporto prieinamumą ir įvairius jį lemiančius veiksnius.
41. Viešojo transporto maršrutus aptarnaujantys vežėjai turėtų organizuoti arba užtikrinti savo darbuotojų dalyvavimą SPTŽ nediskriminavimo ir jų poreikių suvokimo mokymuose, stebėti ir tikrinti, ar efektyviai vykdomi tokie mokymai.
42. Transporto sektoriaus organizacijose mokyti reikia pirmiausia:
43. Mokymus turi sudaryti:
43.3. Praktiniai mokymai, kurių metu darbuotojai gali susitikti su įvairių SPTŽ grupių atstovais ir mokytis suteikti pagalbą arba paslaugas SPTŽ.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
45. Šio vadovo įgyvendinimą pagal kompetenciją koordinuoja ir kontroliuoja Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyrius, taip pat viešąją gatvių infrastruktūrą prižiūrinčios seniūnijos bei viešąjį susisiekimą laivais ar keltais organizuojančios savivaldybei pavaldžios organizacijos.