Administracinė byla Nr. eI-4-602/2019
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00041-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 4.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja), Ramutės Ruškytės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,
dalyvaujant pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo narei Ingridai Šimonytei,
atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovams advokatui Giedriui Murauskui, J. D., E. B., K. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių Ingridos Šimonytės ir Vytauto Kernagio pareiškimą ištirti, ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1508 patvirtinto Žmogaus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugų, apmokamų iš Transplantacijos programos lėšų, teikimo reikalavimų, bazinių kainų ir mokėjimo tvarkos aprašo 12.1.2, 12.1.3, 12.1.4, 13.1.2, 13.1.3, 13.1.4 punktai, taip pat 14 punktas, toje dalyje, kuria nenustatytas reikalavimas įstaigai telkti potencialius negiminingus kraujodaros kamieninių ląstelių donorus, registruojamus Pasaulio kaulų čiulpų donorų (BMDW) duomenų bazėje, ir dalyvauti Europos kaulų čiulpų informacinės sistemos (EMDIS), BMDW bei Pasaulio čiulpų donorų asociacijos (WMDA) veikloje bei būti jų nariu, taip pat – ar Žmogaus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugų, apmokamų iš Transplantacijos programos lėšų, teikimo reikalavimų, bazinių kainų ir mokėjimo tvarkos aprašas toje dalyje, kurioje sveikatos priežiūros įstaigoms nenustatyti maksimalūs mirtingumo rodikliai per 100 dienų po transplantacijos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 5 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 daliai; ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. V-1508 neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktams, 5 straipsnio 1, 2 dalims, 15 straipsniui ir konstituciniam atsakingo valdymo principui.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo nariai Ingrida Šimonytė ir Vytautas Kernagis (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su pareiškimu prašydami ištirti, ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1508 (toliau – ir Įsakymas Nr. V-1508) patvirtinto Žmogaus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugų, apmokamų iš Transplantacijos programos lėšų, teikimo reikalavimų, bazinių kainų ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 12.1.2, 12.1.3, 12.1.4, 13.1.2, 13.1.3, 13.1.4 punktai, taip pat 14 punktas, toje dalyje, kuria nenustatytas reikalavimas įstaigai telkti potencialius negiminingus kraujodaros kamieninių ląstelių donorus, registruojamus Pasaulio kaulų čiulpų donorų (BMDW) duomenų bazėje, ir dalyvauti Europos kaulų čiulpų informacinės sistemos (EMDIS), BMDW bei Pasaulio čiulpų donorų asociacijos (WMDA) veikloje bei būti jų nariu, taip pat – ar Aprašas toje dalyje, kurioje sveikatos priežiūros įstaigoms nenustatyti maksimalūs mirtingumo rodikliai per 100 dienų po transplantacijos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 5 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 daliai; ar Įsakymas Nr. V-1508 neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktams, 5 straipsnio 1, 2 dalims, 15 straipsniui ir konstituciniam atsakingo valdymo principui.
2. Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Kvestionuojama apimtimi nurodytomis Aprašo normomis buvo radikaliai sumažinti kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos (toliau – ir KKLT) paslaugų teikimo reikalavimai, decentralizuojant KKLT paslaugų, ypač teikiamų vaikams, teikimą. KKLT paslaugų teikimo reikalavimų sumažinimas nebegarantuos asmenims, kuriems reikalingos KKLT paslaugos, teisės į kokybišką sveikatos priežiūrą, neužtikrins pacientų saugos, o ypač skaudžias pasekmes pajaus pacientai vaikai, kurių mirtingumas teikiant KKLT paslaugas neabejotinai padidės. Teisės normos, kuriomis pabloginama KKLT paslaugų kokybė, neužtikrinama pacientų sauga ir didinamas pacientų mirštamumas, neatitinka Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo valstybei tinkamai pasirūpinti žmonių sveikata ir sukurti veiksmingą sveikatos apsaugos sistemą, užtikrinančią kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą. Tokios teisės normos tiesiogiai prieštarauja Sveikatos sistemos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai asmens laisvei pasirinkti kuo geresnes sveikatos sąlygas, asmens sveikatos priežiūros priimtinumo ir tinkamumo principui bei Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai paciento teisei į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
2.2. Palyginus Aprašo 12.1.2 ir 13.1.2 punktus su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-830 patvirtinto Žmogaus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugų, apmokamų iš Transplantacijos programos lėšų, teikimo reikalavimus, bazines kainas ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir 2016 m. Aprašas) 12.1.2, 13.1.3 punktų nuostatomis matyti, jog Aprašu buvo įteisinta galimybė steigti jungtinį KKLT vaikų ir suaugusiųjų padalinį, kuriam gali vadovauti arba vaikų, arba suaugusiųjų gydytojas hematologas. Tokiomis nuostatomis yra pažeidžiama atskira gydytojų vaikų hematologų bei suaugusiųjų gydytojų hematologų kompetencija ir įteisinama situacija, kuomet sveikatos priežiūros įstaigos skyriui vadovauja gydytojas, kuris pagal turimą licenciją neturi teisės teikti sveikatos priežiūros paslaugų jo vadovaujamame skyriuje gydomiems pacientams. Gydytojas hematologas neturi teisės teikti paslaugų vaikams, o gydytojas vaikų hematologas – suaugusiems pacientams. Vadovaujantis Aprašo 5.3 punktu, sprendimą, ar atlikti KKLT, priima trijų KKLT atliekančių hematologų ir / ar vaikų hematologų konsiliumas, kuriame dalyvauja hematologijos (onkohematologijos) padalinio vadovas. Tai reiškia, jog Aprašo 12.1.2 ir 13.1.2 punktais įtvirtinama galimybė konsiliume dalyvauti ir sprendimą dėl transplantacijos paslaugų priimti gydytojui, kuris pagal savo kompetenciją ir turimą licenciją apskritai neturi teisės gydyti konkretaus paciento. Pareiškėjų vertinimu, tokių situacijų įteisinimas, kuomet sveikatos paslaugos pavedamos teikti reikiamos licencijos neturintiems gydytojams, negarantuoja kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų. Vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatos atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, kokybiškomis paslaugomis laikomos tik reikiamo gydytojo suteiktos paslaugos.
2.3. Palyginus Aprašo 12.1.3 ir 13.1.3 punktus su 2016 m. Aprašo 12.1.3, 13.1.4 punktų nuostatomis, matyti, jog Apraše nuo 2 iki 1 metų sumažinamas transplantacijų patirties reikalavimas gydytojams, atliekantiems KKLT, arba jis keičiamas 1 metų stažuote KKLT atliekančiame centre. Taip pat panaikinamas reikalavimas įstaigai užtikrinti nepertraukiamą gydytojų, turinčių reikiamą patirtį atliekant KKLT, budėjimą įstaigoje, t. y. Aprašo 12.1.3 ir 13.1.3 punktais įtvirtinama, kad įstaigoje, atliekančioje KKLT, pakanka įdarbinti tik vieną atitinkamą patirtį atliekant transplantacijas turintį gydytoją, o šio gydytojo nedarbo metu sudaromos galimybės transplantacijos paslaugas teikti ir atitinkamos patirties neturintiems gydytojams. Aprašo 12.1.3 ir 13.1.3 punktais sumažinus reikalavimus gydytojams hematologams iki 1 metų patirties (ar netgi stažuotės), taip pat suteikus teisę įstaigai įdarbinti tik 1 atitinkamą patirtį turinti specialistą, buvo nustatyti nepateisinamai minimalūs sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kriterijai, kurie, akivaizdu, jog neužtikrins tinkamos asmens sveikatos priežiūros.
2.4. Palyginus Aprašo 12.1.4 ir 13.1.4 punktų nuostatas su 2016 m. Aprašo 12.1.4 bei 13.1.5 punktais, matyti, jog Apraše nuo 2 iki 1 metų sumažinamas patirties slaugant KKLT pacientus reikalavimas slaugytojams, panaikinamas reikalavimas užtikrinti vaikų slaugytojų (kai KKLT atliekama vaikams) paslaugas įstaigoje, taip pat panaikinamas reikalavimas užtikrinti, jog patirties slaugant KKLT pacientus turinčių slaugytojų paslaugos būtų teikiamos nepertraukiamu paros darbo režimu. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu reglamentavimu, gydymo įstaiga turi teisę teikti KKLT paslaugas vaikams, neturėdama vaikų slaugytojų. Taip pat sveikatos priežiūros įstaigai pakanka minimaliam laikui įdarbinti vieną 1 metų patirtį, slaugant KKLT pacientus, turintį slaugytoją tam, kad ji atitiktų Aprašo reikalavimus. Šio slaugytojo nedarbo metu KKLT pacientus turi teisę slaugyti slaugytojai, neturintys jokios KKLT pacientų slaugos patirties. Toks reglamentavimas, akivaizdu, taip pat negali užtikrinti kokybiškų KKLT paslaugų teikimo.
2.5. Aprašo 14 punkte yra nenustatytas reikalavimas sveikatos priežiūros įstaigai telkti potencialius negiminingus kraujodaros kamieninių ląstelių donorus, kurie registruojami Pasaulio kaulų čiulpų donorų (BMDW) duomenų bazėje ir dalyvauti Europos kaulų čiulpų informacinės sistemos (EMDIS), BMDW bei Pasaulio čiulpų donorų asociacijos (WMDA) veikloje bei būti jų nariu. Toks reikalavimas buvo nustatytas 2016 m. Aprašo 14.3 ir 14.4 punktuose. Lietuvos donorų registras aprūpina tik 15 proc. poreikio, o 85 proc. kaulų čiulpų donorų yra teikiami iš Pasaulio kaulų čiulpų donorų registro: 2015 metais Lietuvos pacientams kaulų čiulpus donavo 39 Pasaulio kaulų čiulpų donorų registro donorai, 2016 m. – 43 Pasaulio kaulų čiulpų donorų registro donorai. Neužtikrinant kaulų čiulpų donorų gavimo iš Pasaulio kaulų čiulpų donorų registro, KKLT paslaugų prieinamumas pacientams stipriai sumažėtų, o paslaugų prieinamumas yra vienas iš esminių kriterijų vertinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Neįpareigota telkti pasaulinius donorus sveikatos įstaiga, teikdama transplantacijos paslaugą, turės kur kas mažesnes tikimybes rasti mediciniškai suderinamą su pacientu donorą ir suteikti kokybišką paslaugą, nenustačius reguliavimo, gydytojams ir pacientams sudaromas menkesnis tinkamų donorų pasirinkimas. Sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri nėra įpareigota telkti pasaulinius donorus, pacientui gali būti nerandamas tinkamas donoras ir kokybiška paslauga nesuteikiama arba paslauga neduos geriausių įmanomų tam pacientui terapinių rezultatų dėl mažiau suderinamo donoro ląstelių panaudojimo. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas yra vienas iš esminių kriterijų vertinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, dėl to Aprašo 14 punktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Minimas reglamentavimas turi būti Aprašo 14 punkte, nes šis reikalavimas iki reglamentavimo pasikeitimo buvo nustatytas būtent toje pačioje nuostatoje – 2016 m. redakcijos Aprašo 14.3 ir 14.4 punktuose ir be jokių priežasčių buvo panaikintas; tai vienintelis punktas Apraše, kuriame nurodyti būtent negiminingų donorų alogeninių kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos (toliau – ir ALOKKLT) paslaugas koordinuojančiai sveikatos priežiūros įstaigai keliami reikalavimai; pareiga telkti donorus tarptautiniame registre ir bendradarbiauti su tarptautinėmis donorų telkimo veiklą skatinančiomis organizacijomis dera su Aprašo 14 punkte nuostatos tikslu – reglamentuoti koordinuojančios įstaigos pareigas; siūlomos nuostatos įtraukimas būtent šiame Aprašo punkte atitiktų ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktų reikalavimus teisės normas dėstyti aiškiai ir sistemingai.
2.6. Apraše sveikatos priežiūros įstaigoms nebenustatyti maksimalūs mirtingumo rodikliai per 100 dienų po transplantacijos, kurie buvo nustatyti 2016 m. Aprašo 12.2.2 papunkčio 2 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-6-502/2017 įvertinęs 2016 m. Aprašo redakcijos 12.2.2 papunkčio teisėtumą, nenustatė, kad Aprašo 12.2.2 papunkčio 2 dalyje įtvirtinti maksimalūs mirtingumo rodikliai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl nesuprantamas Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas šių kriterijų atsisakyti. Mirtingumo rodikliai per 100 dienų po transplantacijos yra pagrindiniai kokybės vertinimo rodikliai, leidžiantys įvertinti KKLT paslaugų kokybiškumą ir efektyvumą. Esant prastiems mirtingumo rodikliams, KKLT paslaugos negali būti teikiamos, nes jos pacientams gali būti suteikiamos kitose sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose KKLT paslaugas, turinčiose geresnius mirtingumo rodiklius. Žmogaus gyvybė yra aukščiausia vertybė, tiesiogiai saugoma Konstitucijos, todėl KKLT paslaugų teikimas sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose prastus mirtingumo rodiklius, yra nepateisinamas. Mirtingumo rodiklių nenustatymas neužtikrina pacientų saugos ir kokybiškų KKLT paslaugų teikimo. Reikalavimas užtikrinti ne didesnius nei Aprašu numatytus mirtingumo rodiklius per 100 dienų po transplantacijos tinkamai turėtų būti įtvirtintas Aprašo 12.2 punkte, nes toks reikalavimas buvo nustatytas būtent 2016 m. redakcijos Aprašo 12.2.2 punkte, kuris be jokių priežasčių buvo panaikintas; atsižvelgiant į Aprašo 12.2 punkto tikslą ir pobūdį, t. y. kad šioje nuostatoje nustatomos autologinių kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija (toliau – ir AUTOKKLT) atlikimo sąlygos, panaikinta nuostata turi būti įtvirtinta būtent šioje Aprašo dalyje; siūlomos nuostatos įtraukimas būtent šiame Aprašo punkte atitiktų ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktų reikalavimus teisės normas dėstyti aiškiai ir sistemingai.
2.7. Dėl to, jog kvestionuojamomis Aprašo dalimis yra pabloginama vaikams teikiamų KKLT paslaugų kokybė, nurodo, jog iki Aprašo įsigaliojimo KKLT paslaugas vaikams teikė viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos (toliau – ir Santaros klinikos), kuriose per metus vaikams atliekama nuo 2 iki 8 vaikų autologinių transplantacijų ir nuo 7 iki 12 vaikų alogeninių transplantacijų. Sumažinus KKLT paslaugų teikimo reikalavimus KKLT paslaugų vaikams teikimas pasiskirstys tarp dviejų sveikatos priežiūros įstaigų ir kiekvienoje iš jų sudarys labai mažą skaičių, kuris darys neigiamą įtaką KKLT paslaugų kokybei ir kels grėsmę vaikų gyvybėms. Be to, nei viena iš jų nepasieks Tarptautinio akreditavimo komiteto (angl. Joint Accreditation Committee-ISCT, toliau – JACIE) akreditavimo standartų reikalavimų ir negalės būti akredituota tarptautiniu lygiu. Stipriai sumažėjus atliekamų KKLT paslaugų skaičiui Santaros klinikose, Lietuvoje, tikėtina, nebeliks ir sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios nacionalinio onkohematologijos referencijos centro statusą, nes referencijos centrams keliami reikalavimai turėti didelę patirtį, aukščiausiu lygiu užtikrinti pacientų saugą ir pozityvius klinikinius rezultatus. Moksliniuose straipsniuose yra pateikiama statistika, kuri parodo koreliaciją tarp transplantacijos centrų bei juose dirbančio personalo patirties ir pacientų mirštamumo po KKLT paslaugų (transplantacijų) suteikimo. Visi prie pareiškimo pridedami moksliniai straipsniai pagrindžia, kad transplantacijų skaičius ir didelė įstaigų patirtis, atliekant KKLT, yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių aukštą šių paslaugų kokybę ir pacientų saugą. KKLT paslaugų vaikams statistika rodo, kad per paskutinius trejus metus transplantacijų vaikams skaičius nedidėjo. Decentralizavus suaugusiems teikiamas ALOKKLT paslaugas, kurios yra sudėtingesnės nei AUTOKKLT paslaugos, kiekvienoje iš įstaigų bus atliekamas labai mažas suaugusiųjų ALOKKLT paslaugų kiekis, kas mažins abiejų įstaigų medicinos personalo patirtį ir kvalifikaciją ALOKKLT paslaugų teikime ir neišvengiamai padidins pacientų mirtingumą po šių paslaugų. Kauno klinikos iki Aprašo įsigaliojimo ALOKKLT paslaugų suaugusiems neteikė ir patirties tokių paslaugų teikime neturi. Aprašo normos kvestionuojama apimtimi neužtikrina KKLT paslaugų tinkamumo, pacientų saugos ir ekonomiško Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų naudojimo.
2.8. Sveikatos apsaugos ministerijai reguliuojant santykius, susijusius su sveikatos priežiūros teikimo (KKLT paslaugų teikimo) reikalavimais ir iš esmės keičiant teisinį reguliavimą šioje srityje, kuris gali pabloginti kai kurių suinteresuotų grupių (asmenų, kuriems taikomi reikalavimai) padėtį, taikomas reikalavimas paisyti konstitucinio teisėtų lūkesčių apsaugos principo, tačiau tiek, kiek šio principo laikymasis nepaneigia konstitucinės pareigos tinkamai apsaugoti asmens sveikatą ir nepažeidžia būtinumo užtikrinti sveikatos priežiūros, teikiant KKLT paslaugas, kokybės ir prieinamumo. Šiuo atveju reikia įvertinti, ar iš esmės keičiant nustatytus KKLT teikimo reikalavimus, buvo būtinos tam prielaidos ir siekiami tikslai užtikrinti viešąjį interesą sveikatos apsaugos srityje. Aprašu panaikinus reikalavimus, tokiu būdu decentralizuojant KKLT paslaugų (transplantacijų) teikimą, būtų sumažintas konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje specialistų teikiamų KKLT paslaugų skaičius, sumažėtų pacientų išgyvenamumas, tokiu būdu grubiai pažeidžiant Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisėtų lūkesčių principą, Sveikatos sistemos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį.
2.9. Vadovaujamasi Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsniu dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, 5 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbo reglamento, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-232, nuostatomis, kuriose numatyta, jog Sveikatos apsaugos ministerijos parengti norminiai teisės aktų projektai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės institucijų interneto svetainėms patvirtinimo“ nustatyta tvarka skelbiami ministerijos interneto svetainės skyriuje „Teisinė informacija“ srityje „Teisės aktų projektai“. Teisės aktų projektai kartu su jų lydimaisiais dokumentais Teisės aktų informacinėje sistemoje turi būti skelbiami vadovaujantis Vyriausybės darbo reglamentu, Teisės aktų informacinės sistemos naudojimo teisėkūrai tvarkos aprašu bei kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2018 m. kovo 12 d. patvirtino Antikorupcinio vertinimo išvadą dėl teisės akto, reguliuojančio žmogaus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugas Nr. 4-01-1873, kurioje nurodė, kad Įsakymas Nr. V-1508 ir juo patvirtintas Aprašas, aiškinamasis raštas, antikorupcinio vertinimo pažyma nebuvo skelbti nei Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje, nei Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Pareiškėjai iki šiol nėra susipažinę su Įsakymo Nr. V-1508 aiškinamuoju raštu, antikorupcinio vertinimo pažyma ir kitais su Įsakymu Nr. V-1508 susijusiais dokumentais, todėl pareiškėjams nėra žinomi Įsakymo Nr. V-1508 priėmimo motyvai ir antikorupcinio vertinimo argumentai. Įsakyme Nr. V-1508 nėra nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas ir jo priėmimo motyvai. Be to, nebuvo jokios objektyvios skubos iš esmės keisti teisinį reglamentavimą. Sveikatos apsaugos ministras 2017 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. V-1262 sudarė darbo grupę KKLT paslaugų teikimo reikalavimams įvertinti, įtraukiant suinteresuotų visuomeninių organizacijų atstovus, tačiau neužtikrino, kad visuomeninių organizacijų atstovai būtų kviečiami į darbo grupės posėdžius. Sveikatos apsaugos ministerija, priimdama Įsakymą Nr. V-1508 ir juo patvirtindama Aprašą, nesilaikė Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose įtvirtintų teisėkūros atvirumo ir skaidrumo bei efektyvumo principų, pažeidė Teisėkūros pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 15 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.
2.10. Nesant galimybių patikrinti KKLT teikimo reikalavimų pagrįstumo inter alia jų proporcingumo (būtinumo, reikalingumo ir tinkamumo siekiamiems tikslams), negalima teigti, kad tokiu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos užtikrinti, jog bus įgyvendinti iš Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies išplaukiantys imperatyvai. Kadangi Sveikatos apsaugos ministerija, rengdama Įsakymą Nr. V-1508 ir juo patvirtindama Aprašą, tinkamai nemotyvavo KKLT teikimo reikalavimų esminių pakeitimų, nepateikė nustatytas teisines priemones galinčių pagrįsti konkrečių duomenų ir aplinkybių, neįmanoma nustatyti, ar buvo pasiekta teisinga pusiausvyra tarp konkuruojančių interesų. Kartu dėl nurodytų trūkumų negalint patikrinti nustatyto teisinio reguliavimo proporcingumo, negalima teigti, jog teisėkūros subjekto veikla šiuo aspektu atitinka konstitucinį atsakingo valdymo principą. Įsakymu Nr. V-1508 įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra tinkamai motyvuojamas būtinumu ir reikalingumu užtikrinti sveikatos priežiūros (KKLT paslaugų teikimo) tinkamumą ir prieinamumą, todėl tiek, kiek jis nėra pagrindžiamas patikimais, konkrečiais, aiškiais ir objektyviais duomenimis, negali būti laikomas proporcingu ir atitinkančiu Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, o teisėkūros procedūros požiūriu Įsakymas Nr. V-1508 negali būti laikomas atitinkančiu konstitucinį atsakingo valdymo principą.
II.
3. Rengiant norminę administracinę bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, gautas atsakovo Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimas, kuriame su pareiškime nurodytais motyvais nesutinkama.
4. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pareiškime vardijami Santaros klinikų interesai bei lūkesčiai išsaugoti esamą KKLT paslaugų klientų srautą (ar net jį padidinti ateityje) nėra teisiškai reikšmingi, nes dėmesys nagrinėjant šią bylą turėtų būti telkiamas ne į atitinkamų sveikatos priežiūros įstaigų interesus, pavyzdžiui, būti vieninteliu KKLT paslaugų, itin brangiai apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų, teikėju Lietuvoje, o į ginčijamų nuostatų atitikimą aukštesnės galios aktams, kurie garantuoja pacientams kokybišką ir prieinamą valstybės laiduojamą sveikatos priežiūrą.
4.2. Rengiant Aprašo pakeitimo projektą ir peržiūrint reikalavimus sveikatos priežiūros įstaigai, teikiančiai KKLT paslaugas, buvo remiamasi pasauliniu lygmeniu KKLT standartus nustatančiu dokumentu (angl. „FACT-JACIE standards“). JACIE yra pripažįstama kaip vienintelė oficiali akreditavimo sistema Europoje. Abi KKLT paslaugas šiuo metu Lietuvoje teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos, esant pakankamai lėšų, yra pasirengusios siekti JACIE akreditavimo, t. y. pripažinimo, kad įstaiga atitinka keliamus tarptautinius standartus KKLT paslaugoms teikti. Atsižvelgiant į tai, kad JACIE autoritetas pasauliniu lygmeniu yra aukštas ir Lietuvos KKLT paslaugas teikiančios įstaigos nori siekti JACIE akreditacijos, nėra jokio pagrįsto pagrindo KKLT paslaugas teikiančiai įstaigai bei jos personalui nacionaliniu lygmeniu nustatyti griežtesnius nei JACIE kriterijus. Iš pateikiamos palyginamosios lentelės matyti, jog Aprašu nustatyti reikalavimai įstaigai bei jos personalui atitinka JACIE akreditavimo reikalavimus ar, kai kuriais atvejais, yra netgi už juos griežtesni.
4.3. Sveikatos apsaugos ministerija 2018 m. kovo 27 d. raštu Nr. (10.1.2-422)10-2474 pareiškėjams jau buvo pateikusi informaciją, kad Nacionalinis transplantacijos biuras įvertino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-1462 patvirtintoje 2015–2025 metų transplantacijos programoje (toliau – ir Transplantacijos programa) bei Apraše išdėstytų kokybinių rodiklių atitiktį FACT-JACIE tarptautiniams standartams ir nustatė, kad kokybiniai rodikliai neprieštarauja FACT-JACIE standartams. Nacionalinis transplantacijos biuras 2019 m. sausio 8 d. raštu Nr. T5-28 Sveikatos apsaugos ministeriją informavo, kad iki šiol nėra gavęs nė vieno skundo dėl 2016–2018 m. suteiktų KKLT paslaugų kokybės. Remiantis šiais duomenimis, nėra jokio pagrindo manyti, kad, iki šiol pacientams esant visiškai patenkintiems teikiamomis paslaugomis, įstaigos pradėtų bloginti teikiamų paslaugų kokybę, besivadovaudamos Aprašo pakeitimais.
4.4. Aprašo 5.3 punkto nuostata turėtų būti suprantama ir aiškinama neatsiejamai nuo kitų sveikatos priežiūros specialistų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Tiek asmens sveikatos specialistai, tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigos asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti tik pagal turimą licenciją, todėl Aprašu nėra ir negali būti suteikta teisė įstaigoms ar specialistams veikti priešingai, t. y. Aprašu nėra keičiama licencijavimo tvarka ar įtvirtinama galimybė teikti daugiau paslaugų nei numatyta veiklos licencijoje. Aprašas buvo rengiamas remiantis JACIE standartais, kuriuose nurodoma, kad klinikinei programai vadovauti turi gydytojas hematologas / onkologas / vaikų imunologas / vaikų hematologas ar onkologas, kuris turi turėti ne mažesnę kaip 2 metų KKLT atlikimo patirtį. Taip pat JACIE standartai numato, kad įstaiga turi turėti atitinkamus licencijuotus vaikų / suaugusiųjų gydytojus, kurie užtikrins nepertraukiamą ir kokybišką paslaugos teikimą. Aprašo 5.3 papunkčio nuostata „kuriame dalyvauja hematologijos (onkohematologijos) padalinio vadovas“ turėtų būti suprantama tik kaip atitinkamą licenciją ir atitinkamą patirtį turinčio padalinio vadovo dalyvavimas konsiliume. Net jei įstaigoje būtų ir vienas hematologijos (onkohematologijos) padalinys vaikams ir suaugusiems (kas visiškai atitiktų JACIE standartų nuostatas), įstaigos vidaus teisės aktais (pavyzdžiui, įstaigos vadovo įsakymu) dalis padalinio vadovo funkcijų galėtų būtų pavesta atlikti kitam JACIE ir Aprašo reikalavimus atitinkančiam padalinio specialistui, todėl konsiliumui sprendžiant klausimus dėl vieno ar kito paciento padalinio vadovo vietoje konsiliume galėtų dalyvauti kitas paskirtas padalinio suaugusiųjų / vaikų hematologas pagal konkrečiam atvejui reikalingą specializaciją. Tokiu atveju įstaigoje nesusidarytų situacija, kai, pavyzdžiui, dėl vaikui atliktinos KKLT, konsiliume privalomai dalyvautų bendro padalinio vadovas, kuris yra suaugusiųjų hematologas. Nėra duomenų, kad dėl netinkamų Aprašo nuostatų taikymo įstaigai būtų sustabdyta ar panaikinta teisė teikti atitinkamas transplantacijos paslaugas. Apraše įtvirtinus teisę steigti jungtinį KKLT vaikų ir suaugusiųjų padalinį, nėra pažeidžiami aukštesnės galios teisės aktai, užtikrinama teikiamų paslaugų kokybė ir laikomasi JACIE standartų.
4.5. Dėl Aprašo 14 punkte neįvirtinto reikalavimo nurodo, jog įstaiga gali naudotis Pasaulio kaulų čiulpų donorų (BMDW) duomenų baze bei gauti reikiamą informaciją KKLT paslaugų teikimui ir nebūdama tarptautinių organizacijų nare, o tik sumokėdama mokestį už prieigą prie duomenų bazės. Kadangi narystė tarptautinėje organizacijoje nėra būtinoji įstaigos veiklos sąlyga (t. y. įstaiga gali sėkmingai teikti paslaugas pacientams ir nebūdama tarptautinės organizacijos nare), reikalavimas dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje būtų perteklinis reikalavimas KKLT paslaugas teikiančiai įstaigai ir neproporcingai suvaržytų teisę pačiai įstaigai pasirinkti geriausias priemones įstaigos tikslų siekimui. Reikalavimo telkti potencialius negiminingus kraujodaros kamieninių ląstelių donorus, registruojamus Pasaulio kaulų čiulpų donorų (BMDW) duomenų bazėje, ir dalyvauti Europos kaulų čiulpų informacinės sistemos (EMDIS), BMDW bei Pasaulio čiulpų donorų asociacijos (WMDA) veikloje bei būti jų nariu buvo pagrįstai atsisakyta Aprašo 14 punkte. Dalyvavimas tarptautinių organizacijų veikloje nėra būtina priemonė kokybiškų paslaugų tikslui pasiekti, kadangi tik pati įstaiga bei jos specialistai gali nuspręsti, ar dalyvavimas konkrečios tarptautinės organizacijos veikloje bus naudingas siekiant paslaugų kokybės, ar, priešingai, bus išleidžiamos papildomos lėšos, kurios galėtų būtų efektyviau panaudojamos, t. y. nukreipiamos pacientų gydymo kokybei užtikrinti.
4.6. Mirtingumo rodikliai yra itin skirtingi ir priklauso nuo daugybės veiksnių (paciento amžiaus, ligos stadijos, laiko nuo diagnozės iki transplantacijos, gretutinių ligų), todėl vienas bendras rodiklis visų KKLT paslaugų teikimui, nepriklausomai nuo paciento amžiaus, ligos stadijos, laiko nuo diagnozės iki procedūros, konkrečių indikacijų, neleistų tinkamai įvertinti įstaigos teikiamų paslaugų kokybės bei efektyvumo. Priešingai, pasitaikius keliems iš eilės atvejams, kai mirtingumą po transplantacijos lemia ne įstaigos darbas, o su pacientu individualiai susiję veiksniai (paciento amžius, ligos stadija, konkrečios indikacijos ir kt.), toks rodiklis iškreiptų bendrą įstaigos teikiamų paslaugų kokybės vertinimą ir dėl to nepagrįstai įstaiga galėtų prarasti licenciją KKLT paslaugoms teikti. Įtvirtinus kriterijus dėl mirtingumo rodiklių per 100 dienų po transplantacijos, įstaiga, norėdama išlaikyti licenciją teikti KKLT, galėtų vengti gydyti sunkesnius pacientus, kurių gydymas siejamas su mažesne išgyvenimo po procedūros tikimybe. Pareiškėjų siūlomo kriterijaus dėl mirtingumo rodiklių per 100 dienų po transplantacijos įtvirtinimas ne tik neleistų objektyviai vertinti įstaigos darbo, bet ir sudarytų galimybę įstaigai piktnaudžiauti atsisakant sunkesnių ligonių gydymo vardan teigiamo rodiklio ir tuo pačiu licencijos išlaikymo, kas sumažintų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą jautriausiai pacientų grupei, t. y. asmenims, kuriems transplantacija gyvybiškai būtina. Nustačius tokį teisinį reguliavimą, būtų pažeista konstitucinė pacientų teisė į valstybės laiduojamą sveikatos priežiūrą, paneigtas atsakingo valstybės valdymo principas. Šio kriterijaus Apraše buvo atsisakyta pagrįstai ir nepažeidžiant aukštesnės galios teisės aktų. Kitų rūšių (pvz., kepenų, širdies ar plaučių) transplantacijos paslaugų teikimo aprašuose siektini rodikliai taip pat nėra nustatyti, jie, kaip ir Aprašo atveju, yra nustatyti viename teisės akte, t. y. Transplantacijos programoje. KKLT siektini rodikliai nustatyti kitame teisės akte – Transplantacijos programoje, kuria remiantis vertinama KKLT paslaugas teikiančių įstaigų veikla, tačiau nuo šių rodiklių nebepriklauso licencijos atlikti KKLT paslaugas išdavimas. Visgi šie duomenys yra renkami ir pateikiami tiek valdžios institucijoms, tiek visuomenei, todėl rodikliai išlieka KKLT paslaugų kokybės vertinimo matu.
4.7. Pareiškėjų argumentai yra susiję su dabar daugiausia KKLT paslaugų per metus suteikiančios įstaigos – Santaros klinikų – protegavimu, ir dėl to teismas tokių argumentų neturėtų vertinti kaip norminei bylai reikšmingų. Be to, KKLT paslaugų poreikis pasaulyje auga kasmet, todėl yra labai maža tikimybė, kad Lietuvoje būtų atliekama vis mažiau KKLT procedūrų pacientams ir kad pasiskirsčius paslaugų atlikimui tarp kelių įstaigų taip nukentėtų teikiamų paslaugų kokybė. Pareiškėjai nepateikia apskritai jokių įrodymų, kad KKLT paslaugų poreikis Lietuvoje galėtų mažėti. Vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos 2019 m. sausio 10 d. rašte Nr. 4K-199 pateiktais duomenimis, lyginant 2016 ir 2017 metais suteiktas AUTOKKLT paslaugas, jų skaičius tik didėjo. Net jeigu hipotetiškai ir būtų mažiau KKLT paslaugų gavėjų (pacientų), mažėjant gimstamumui, pareiškėjai nepateikia jokių svarių argumentų, kodėl, mažėjant suteiktų KKLT paslaugų skaičiui, galėtų nukentėti paslaugų kokybė. Pareiškėjų cituojamos mokslinių straipsnių ištraukos yra abstrakčios, nesusietos su nei viena sveikatos priežiūros paslaugas teikiančia įstaiga Lietuvoje, ir jos nepatvirtina neigiamo rezultato, kurį, pasak pareiškėjų, sąlygotų KKLT paslaugų decentralizacija Lietuvoje. Priešingai nei teigia pareiškėjai, tikėtinesnis KKLT paslaugų decentralizavimo rezultatas yra gerėjanti KKLT paslaugų kokybė bei mažesnė šių paslaugų kaina. Tikėtina, kad konkurencija tarp kelių sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių tas pačias paslaugas, gerintų teikiamų paslaugų kokybę, nes įstaigą rinktųsi pacientas ir dėl šios priežasties įstaigos konkuruotų tarpusavyje paslaugos kaina bei kokybe. Pareiškėjų teiginiai dėl ALOKKLT paslaugų kokybės pablogėjimo paslaugų teikimą decentralizavus yra hipotetiniai.
4.8. Darbo grupės darbas negalėjo būti sklandus dėl išsiskyrusių interesų. Atsižvelgiant į siekiamo sureguliuoti teisinio santykio specifiškumą, Sveikatos apsaugos ministerija konsultavimosi su visuomene formą pasirinko darbo grupės sudarymą, į ją įtraukiant KKLT specialistus bei šioje srityje pacientų teises atstovaujančių pacientų organizacijų atstovus. Tokia pasirinkta konsultavimosi su visuomene forma buvo tinkama ir proporcinga bei visiškai atitiko teisėkūros viešumo, atvirumo ir skaidrumo reikalavimus. Pasirinkus konsultavimosi su visuomene formą – darbo grupę – ir nesant bendro sutarimo darbo grupėje, tai dar nereiškia, kad bet koks konsultacijai pateiktas klausimas nebegali būti toliau rengiamas ir svarstomas. Po darbo grupės veiklos nutraukimo, Įsakymo Nr. V-1508 ir Įsakymo Nr. V-1509 projektai papildomai nebuvo derinti dėl to, kad nebuvo bendro sutarimo darbo grupėje, todėl Sveikatos apsaugos ministerija privalėjo spendimą dėl siūlomo reglamentavimo turinio keitimo priimti pati. Nors politikos formavime būtina derinti visuomenės atstovų skirtingus interesus, tačiau tai nereiškia, kad neradus vieningos nuomonės visai visuomenei svarbūs sprendimai apskritai nebegali būti priimami arba priimtas sprendimas, jei jis neatitinka vienos iš suinteresuotų pusių interesų, savaime laikomas kaip netinkamas ir nepagrįstas. Kartu su Įsakymo Nr. V-1508 projektu nebuvo parengtas aiškinamasis raštas, tačiau Įsakymu Nr. V-1508 reguliuojamų teisinių santykių situacijos analizė yra išsamiai pateikta Transplantacijos programos II skyriuje „Situacijos analizė“. Transplantacijos programos 7 punkte yra nurodytos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose KKLT paslaugos yra teikiamos: Santaros klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos (toliau – ir Kauno klinikos). Transplantacijos programos 12 punkte nustatyti siektini KKLT rodikliai, išskiriant AUTOKKLT ir ALOKKLT. Be to, visa esama klausimo analizė buvo suinteresuotoms šalims žinoma svarstant Aprašo pakeitimus darbo grupės metu. Privalomą aiškinamųjų raštų rengimą reglamentuoja tik Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad privalomai turi būti parengti aiškinamieji raštai tik dėl Seimui teikiamų įstatymų projektų. Kitiems teisės aktams privalomas aiškinamojo rašto rengimas nėra numatytas. Nekvestionuodami būtinybės pateikti teisės aktų projektų pagrindimo, mano, kad tai buvo tinkamai atlikta organizuojant darbo grupę, į ją sukviečiant visų suinteresuotų šalių geriausiai šią sritį išmanančius specialistus, posėdžių metu pateikiant visą informaciją apie sprendimų priėmimų būtinumą ir motyvus. Vertinant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalį, teisėkūros subjektas turi galimybę, tačiau neprivalo dėstyti priimamo teisinio reguliavimo prielaidų teisės akto projekto lydimuosiuose dokumentuose. Įvertinant aplinkybes, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto kreipimesi į Sveikatos apsaugos ministeriją (rašto Nr. S-2017-8213) buvo išdėstytos priežastys, kodėl reikalingi Aprašo pakeitimai, o būtent – reglamentavimas turi būti suderintas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6-502/2017, taip pat KKLT paslaugų reglamentavimas poįstatyminiuose teisės aktuose turėtų būti pagrįstas naujausiais medicinos mokslo duomenimis bei proporcingas (tinkamas ir būtinas teisėtiems tikslams pasiekti), Sveikatos apsaugos ministerija ėmėsi rengti Įsakymo Nr. V-1508 bei Įsakymo Nr. V-1509 pakeitimus ir Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. V-1262 „Dėl darbo grupės sudarymo“ buvo sudaryta darbo grupė, tačiau bendro sutarimo suformuotoje darbo grupėje nebuvo, ir Sveikatos apsaugos ministerija savarankiškai parengė Aprašo pakeitimus. Laikytina, kad Įsakymas Nr. V-1508 atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas ir konstitucinį atsakingo valdymo principą.
4.9. Siūlo kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl nuomonės pateikimo, ar kvestionuojamos Aprašo normos yra pagrįstos, protingos ir proporcingos priemonės, siekiant aptariamų KKLT paslaugų prieinamumo pacientams Lietuvoje ir aukštos šių paslaugų kokybės, bei ar tokios priemonės atitinka Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintas konkurencijos teisės normas.
5. Lietuvos hematologų draugija pateiktoje nuomonėje išdėsto, jog pritaria pareiškėjų pareiškime nurodytoms nuostatoms. Teigia, jog Aprašu paneigiami svarbiausi šiame KKLT procese esančio recipiento (paciento) poreikiai – kad jam laiku būtų suteiktos kokybiškos paslaugos, kurios tiesiogiai lemtų jo sveikatos būklės pagerėjimą ar gyvybės išsaugojimą. Visi šie pakeitimai neturi mokslo įrodymais paremto pagrindimo. Klinikiniais tyrimais įrodyta, jog pacientų išgyvenamumas yra geresnis, kai didesnė centro, atliekančio KKLT procedūras, patirtis, didesnis centre atliekamų KKLT procedūrų skaičius, KKLT atliekantis gydytojas atlieka daugiau procedūrų, centre užtikrinama nepertraukiama patyrusių KKLT atliekančių specialistų pagalba (24 val. per parą). Aprašo pakeitimai įtvirtino galimybę Lietuvoje KKLT procedūras atlikti centrams, neturintiems galimybių suteikti aukščiausios kokybės paslaugų, o centrams, šiuo metu turintiems galimybes užtikrinti aukščiausios kokybės paslaugas, leidžia optimizuojant veiklą (taupant resursus) mažinti teikiamų paslaugų kokybę. Aprašas sudaro prielaidas KKLT paslaugų kokybės nuosmukiui bei neigiamai veikia KKLT procedūrų rezultatus Lietuvoje. Kadangi KKLT procedūros susijusios su reikšminga mirtinų komplikacijų rizika, atitinkamai tai lems pacientų mirtis, kurių būtų galima išvengti išlaikant aukštus teisės aktais nustatytus kokybės reikalavimus. Priėmus dabartinį Aprašo variantą, teikiamų paslaugų kainos nesumažėjo, atliekamų paslaugų kiekis iš esmės nekito (prieinamumas nekito), o galimybė (reikalavimas) stebėti esminius paslaugų kokybės rodiklius buvo panaikintos. Panaikintas reikalavimas dalyvauti IBMDW veikloje, sveikatos priežiūros įstaigoms optimizuojant savo veiklą, gali lemti negiminingų donorų paieškos paslaugos teikimo sutrikimus ar apskritai šios paslaugos gali nelikti. KKLT procedūrų poreikis artimiausioje perspektyvoje mažės dėl atsirandančių naujų, potencialiai saugesnių gydymo metodų.
6. Lietuvos vaikų vėžio asociacija „Paguoda“ ir asociacija „Kraujas“ pateiktoje nuomonėje išdėsto pareiškėjų pareiškime pateiktus argumentus palaikančius motyvus. Mano, jog Įsakymas Nr. V-1508, kuriuo buvo patvirtintas Aprašas, buvo priimtas pažeidžiant Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas. Teigia, jog įstaigai tik būnant pilnateisiu Pasaulinio kaulų čiulpų donorų registro nariu galima užtikrinti visų registro prieigų turėjimą ir galimybių laiku atlikti reikiamą negiminingo, optimalaus donoro paiešką, kompetentingą parinkimą ir tai gali lemti bei užtikrinti kokybiškus ir saugius KKLT paslaugų klinikinius rezultatus.
7. Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos pateiktoje nuomonėje išdėsto argumentus dėl Apraše įtvirtinto reguliavimo, t. y. jog reikalavimai KKLT buvo sumažinti. Pažymi, kad sudėtingų asmens sveikatos priežiūros paslaugų reglamentavimas reikalauja specialių žinių bei tiesiogiai veikia pacientų sveikatą ir saugą, todėl su minėtų paslaugų reglamentavimu susijusiuose teisėkūros procesuose turėtų būti atsižvelgiama ir į didžiausią patirtį turinčių gydytojų specialistų žinias bei nuomonę.
8. Lietuvos vaikų onkohematologų draugija pateiktoje nuomonėje palaiko pareiškėjų pareiškimą bei sutinka su jame išdėstytais argumentais ir motyvais. Nurodo, jog Lietuvos Respublikoje vaikų transplantacijų poreikis yra per mažas, kad užtikrintų kokybiškai teikiamas vaikų transplantacijos paslaugas dvejose gydymo įstaigose ir išlaikytų minimalius JACIE kiekybinius reikalavimus bei su jais susijusius kokybinius rodiklius. Pradėjus veikti dar vienam transplantacijų centrui ir taip mažas vaikų transplantacijų skaičius bus išskaidytas per du centrus, todėl nei viena gydymo įstaiga neatitiks minimalių kiekybinių kriterijų ir negalės tapti JACIE akredituotu centru. Tai neabejotinai susilpnins šalies pozicijas Europos kaulų čiulpų transplantacijos bendruomenėje ir pablogins šių paslaugų kokybę Lietuvos vaikams. Kiekybiniai kriterijai yra susiję su transplantacijos paslaugų kokybe, kurios vienas pagrindinių rodiklių – pacientų mirtingumas per pirmąsias 100 dienų po transplantacijos. KKLT yra sudėtinga procedūra, kuriai būdingas mirtingumas dėl transplantacijos metu besivystančių komplikacijų. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad kuo daugiau atliekama transplantacijų per metus ir kuo didesnė transplantacijos centro patirtis, tuo mažiau pacientų miršta dėl transplantacijos sukeltų komplikacijų. Be to, specializuoti vaikų transplantacijų centrai dažniau atitinka JACIE kiekybinius reikalavimus, nei jungtiniai centrai. Skaidant transplantacijas per du centrus abiejų gydymo įstaigų gydytojų bei slaugytojų kompetencija ir patirtis bus mažesnė nei šiuo metu, o vaikų mirtingumas po transplantacijos padidės, nei viena gydymo įstaiga neatliks pakankamo transplantacijų skaičiaus kriterijų ir 2022 metais Lietuva nebeturės nei vieno atstovo Europos referencijos centrų tinklo Vaikų transplantacijų srityje (ERN TransplantChild). Nėra pagrindo pradėti atlikti transplantacijas vaikams dar vienoje gydymo įstaigoje.
9. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pateiktoje nuomonėje dėstomi argumentai, kuriais iš esmės palaikomi Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodyti motyvai, taip pat teigiama, jog teisinio reguliavimo teisėtumas kvestionuojamas nepagristai, pareiškimu yra siekiama apginti ne viešąjį, o privatų Santaros klinikų interesą. Pareiškėjų kvestionuojamomis Aprašo nuostatomis buvo eliminuoti akivaizdžiai pertekliniai žmogaus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugų teikimo reikalavimai, sąlygoję ne aukštesnę paslaugų kokybę (saugumą), o faktinį šių paslaugų monopolį, kartu ir nepagrįstai aukštą šių paslaugų kainą. Remiantis EBMT apžvalgomis, kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų indikacijos plečiasi, o kasmet pasaulyje atliekamų procedūrų skaičius padidėja 5–15 proc. Europos šalių statistika rodo, kad 1 mln. gyventojų reikalingas vienas kaulų čiulpų transplantacijos centras, todėl daugelyje šalių veikia po keletą tokias transplantacijas atliekančių centrų. KKLT paslaugų poreikiui (paklausai) didėjant tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, KKLT paslaugų teikimo centralizavimas vienoje įstaigoje nepasiektų jokių teigiamų tikslų, o tik sumažintų paslaugų prieinamumą pacientams. Paslaugų teikimo decentralizavimą įgalinančios Aprašo nuostatos yra teisėtos bei pagrįstos, sudaro prielaidas efektyvesniam biudžeto lėšų panaudojimui. Mokslinėje literatūroje esant skirtingų (bei skirtingo patikimumo) nuomonių dėl transplantacijų skaičiaus bei įstaigos patirties ryšio su paslaugų kokybe, yra tikslinga koncentruotis ne į vieną ar kitą selektyviai atrinktą mokslinį darbą, o į visuotinai pripažįstamus (tarptautinius) standartus. Pareiškėjai nenurodė ir nepagrindė priežasčių, kurios suponuotų būtinybę būtent Lietuvos Respublikoje nustatyti papildomus, JACIE standartuose nenumatytus ir Vakarų Europos valstybėse nenaudojamus reikalavimus ir tokiu būdu dar labiau sugriežtinti šių paslaugų teikimo teisinį reguliavimą. Pareiškėjų pateikti moksliniai darbai nepagrindžia pareiškėjų pozicijos, esą decentralizavus KKLT paslaugų teikimą bus pakenkta pacientų interesams. Iš pareiškėjų pozicijos matyti, jog jie siekia teisinį reguliavimą apkrauti pertekliniais ir nepagrįstai griežtais, Santaros klinikoms pritaikytais reikalavimais, idant būtų monopolizuotas KKLT paslaugų teikimas, kas nesuderinama su paslaugų kokybės tobulinimu ir efektyviu biudžeto lėšų panaudojimu.
10. Pareiškėjai pateikė rašytinius paaiškinimus, išdėstydami papildomus argumentus ir pateikdami naują įrodymą. Teigia, jog Sveikatos apsaugos ministerija savo atsiliepime tinkamai nepagrindė Įsakymo Nr. V-1508 ir Aprašo priėmimo motyvų ir tikslų, nenurodė, ar prieš priimant Aprašą buvo nustatytas galimas teigiamas ir neigiamas numatomo teisinio reglamentavimo poveikis KKLT paslaugų kokybei ir prieinamumui, pacientų sveikatai bei PSDF išlaidoms. Nacionaliniai teisės aktai neprivalo atitikti FACT/JACIE reikalavimus, nes sveikatos priežiūros įstaigų akreditavimas pagal FACT/JACIE reikalavimus yra savanoriška procedūra. Nacionalinė teisė gali nustatyti aukštesnius standartus nei FACT/JACIE reikalavimai. Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija dėl FACT/JACIE reikalavimų inkorporavimo į nacionalinę teisę yra prieštaringa ir dėl tos priežasties, kad į Aprašą nėra perkelti visi FACT/JACIE reikalavimai, o tik jų dalis. Transplantacijos programoje pateikta KKLT paslaugų situacijos analizė nepagrindžia priimto Įsakymo Nr. V-1508 ir Aprašo. Sveikatos apsaugos ministerija savo atsiliepime nepateikė nei vieno argumento, kodėl nebuvo rengiama antikorupcinio vertinimo pažyma, bei kitų argumentų dėl Aprašo nepaskelbimo. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Lietuvos Respublikos Seimo narei Ingridai Šimonytei 2019 m. sausio 22 d. pateikė 2018 m. sausio 12 d. patikrinimo ataskaitą Nr. D4-58-(7.5.) (toliau – ir Patikrinimo ataskaita). Patikrinimo ataskaitoje yra pateiktos Kauno klinikų neplaninio patikrinimo išvados. Patikrinimo metu buvo vertinama, ar Kauno klinikų teikiamos ląstelių transplantacijos (suaugusiųjų), autologinės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugos atitinka teisės aktų reikalavimus. Patikrinimo ataskaitoje nurodyta, kad patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 13 d. Atlikus patikrinimą buvo konstatuota daug 2016 m. Aprašo pažeidimų. Nustačius pažeidimus, Kauno klinikų licencija turėjo būti stabdoma, tačiau Akreditavimo tarnybai jau atlikus patikrinimą, tačiau nespėjus surašyti Patikrinimo ataskaitos ir priimti atitinkamų sprendimų, 2017 m. gruodžio 29 d. buvo priimtas Įsakymas Nr. V-1508, kuriuo buvo sumažinti reikalavimai KKLT paslaugų teikimui. Sumažinus KKLT paslaugų reikalavimus, Kauno klinikos jau atitiko naujai patvirtintus reikalavimus KKLT paslaugų teikimui. Pareiškėjų nuomone, šis įrodymas galbūt paaiškina, kodėl Įsakymas Nr. V-1508 ir Aprašas buvo priimti taip skubotai, nepaskelbus jo viešai ir neinformuojant apie jį darbo grupės narių.
11. Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėsto argumentus dėl Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ (valdybos narės dirba Santaros klinikų Vaikų ligoninėje, asociacija registruota tuo pačiu adresu, kuriuo veikia Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centras) ir asociacijos „Kraujas“ (asociacijos buveinės adresas sutampa su Santaros klinikų registracijos bei veiklos vykdymo adresu, viena iš asociacijos valdybos narių dirba hematologe Santaros klinikose), Lietuvos hematologų draugijos ir Lietuvos vaikų onkohematologų draugijos (pirmosios draugijos buveinės adresas sutampa su Santaros klinikų registracijos bei veiklos vykdymo adresu, antrosios draugijos buveinės adresas sutampa su Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės vienu iš korpusų, abi draugijos neturi atskirų internetinių svetainių, o internetinės paieškos rezultatas nuveda į internetinę svetainę https://hotc.lt/, kurioje visa pateikiama informacija yra susijusi tik su Santaros klinikų kaulų čiulpų transplantacijų centru, draugijų nuomones pasirašę asmenys dirba Santarų klinikose) sąsajų su Santaros klinikomis, t. y. – jog jos suinteresuotos, kad galiotų 2016 m. Aprašo nustatytas reguliavimas. Taip pat išdėstomi argumentai dėl teisėkūros proceso reikalavimų: nepagrįstas teiginys, jog Sveikatos apsaugos ministerija apribojo kitų subjektų, įskaitant ir asociacijų teisę dalyvauti teisėkūros procese; buvo laikomasi teisėkūros atvirumo ir skaidrumo (viešumo) principo; visi Aprašo naujos redakcijos priėmimo motyvai ir nuostatų keitimo pagrindimas buvo išsamiai aptarti su visų suinteresuotų šalių atstovais darbo grupės forma. Išdėsto JACIE standartų nuostatas ir pažymi, jog mirtingumo per 100 dienų kriterijus pagal FACT-JACIE standartus yra taikytinas paslaugų teikimo kokybei sekti ir jai gerinti, bet tai nėra būtinoji įstaigos veiklos sąlyga.
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
12. Nagrinėjamoje administracinėje byloje keliamas norminio administracinio akto – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1508 (toliau – ir Įsakymas Nr. V-1508) patvirtinto Žmogaus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugų, apmokamų iš Transplantacijos programos lėšų, teikimo reikalavimų, bazinių kainų ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) teisėtumo klausimas. Atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjai, be kita ko, kvestionuoja Įsakymo Nr. V-1508, kuriuo patvirtintas Aprašas, teisėtumą pagal priėmimo tvarką, išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausiai tirs Įsakymo Nr. V-1508 teisėtumą pagal jo priėmimo tvarką.
13. Pareiškėjai pareiškime nurodo, jog sveikatos apsaugos ministras priėmė Įsakymą Nr. V-1508 ir juo patvirtino Aprašą, kurį išdėstė nauja redakcija, nors Sveikatos apsaugos ministerija neparengė aiškinamojo rašto, antikorupcinio vertinimo pažymos, neatliko konsultavimosi procedūros ir teisinio reguliavimo poveikio vertinimo. Pareiškėjai taip pat dėsto argumentus, susijusius su Įsakymo Nr. V-1508 projekto nepaskelbimu, nurodo, jog jiems nėra žinomi minėto įsakymo priėmimo motyvai, bei teigia, kad Įsakymas Nr. V-1508 pagal priėmimo tvarką prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose įtvirtintiems teisėkūros atvirumo ir skaidrumo bei efektyvumo principams, Teisėkūros pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 daliai, 15 straipsniui bei konstitucinio atsakingo valdymo principui.
Dėl atitikties Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams
14. Pareiškėjams keliant klausimus, susijusius su norminio administracinio akto priėmimo procedūros teisėtumu ir atitiktimi aukštesnės teisinės galios teisės aktų reikalavimams, pirmiausiai yra tikslinga aptarti iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudencijos kylančius bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje plėtojamus teisėkūros procedūros reikalavimus, inter alia taikomus ir norminių administracinių aktų leidybos procese, taip pat aptarti aktualias Teisėkūros pagrindų įstatymo normas bei teisėkūros procese taikomas nuostatas, kurias yra priėmusi pati Sveikatos apsaugos ministerija.
15. Konstitucinis Teismas pabrėžia, kad konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas; konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimai). Šiuo principu turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant (2000 m. gruodžio 6 d., 2006 m. sausio 16 d., 2015 m. spalio 29 d., 2016 m. liepos 8 d. nutarimai). Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; leidžiant teisės aktus turi būti paisoma teisėkūros procedūrinių reikalavimų, taip pat ir tų, kuriuos yra nusistatęs pats teisėkūros subjektas (2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai). Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais (2003 m. gruodžio 30 d., 2010 m. kovo 9 d., 2015 m. spalio 29 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados, 2014 m. gegužės 27 d., 2016 m. liepos 8 d. nutarimai).
16. Išplėstinė teisėjų kolegija savo ruožtu pažymi, kad įstatymo viršenybės principo turi būti paisoma ne tik nustatant norminio administracinio teisės akto turinį, bet ir tokių teisės aktų priėmimo procedūroje (žr. taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I1‑04/2005, 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-20/2007). Norminių administracinių aktų rengimas patenka į viešosios teisės reglamentavimo sritį, o norminiais administraciniais aktais sprendžiami svarbūs, dažnai tiesiogiai asmenų teises ir pareigas veikiantys klausimai. Dėl to, siekiant užtikrinti kokybišką, aukštus žmogaus teisių apsaugos standartus atitinkančią teisės aktų leidybą, teisėkūros subjektams tenka pareiga tinkamai ir detaliai reglamentuoti norminių administracinių aktų rengimo ir priėmimo procedūras (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-4/2005, Administracinių teismų praktika, 2005, Nr. 8).
17. Konstitucinis Teismas taip pat pažymi, kad konstitucinis atsakingo valdymo principas, aiškinamas kartu su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms imperatyvu, suponuoja teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo reikalavimus, kurių privalo laikytis inter alia valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos. Tokių reikalavimų paisymas priimant teisės aktus yra būtina visuomenės pasitikėjimo valstybe ir teise bei valdžios atsakomybės visuomenei sąlyga; jis sudaro prielaidas įtraukti visuomenę į sprendimų, susijusių su viešaisiais interesais, priėmimo procesą, inter alia sudarant galimybę susipažinti su rengiamais teisės aktų projektais ir kita su jais susijusia informacija, taip įgyvendinant inter alia Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtintas piliečių teises dalyvauti valdant savo šalį, kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus (2016 m. liepos 8 d. nutarimas).
18. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog priimant teisės aktus negalima ignoruoti nė vieno įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos etapo ar taisyklės; būtinybė teisės aktus priimti nuosekliai laikantis įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos kyla iš Konstitucijos. Pagal Konstituciją įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Vyriausybės teisės aktų priėmimo tvarkos etapų ar taisyklių būtina paisyti rengiant kiekvieną Vyriausybės teisės akto projektą nepriklausomai nuo to, ar tuo teisės aktu numatoma keisti (koreguoti) teisinį reguliavimą, nustatyti naują ar panaikinti galiojantįjį (2016 m. liepos 8 d. nutarimas). Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šios taisyklės dėl būtinybės teisės aktus priimti nuosekliai laikantis įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos mutatis mutandis taikytinos ir Sveikatos apsaugos ministerijai teisėkūros procese priimant ar keičiant norminio pobūdžio administracinius aktus.
19. Taip pat pastebėtina, jog Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip viešojo administravimo subjektui, šiuo atveju vykdančiam administracinio reglamentavimo veiklą (viešojo administravimo subjekto veiklą, apimančią norminių administracinių aktų priėmimą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti) taikomi bendrieji konstituciniai principai (inter alia atsakingo valdymo, teisinės valstybės, teisingumo, teisės viršenybės (teisėtumo), teisėtų lūkesčių apsaugos, proporcingumo), kurie, be kita ko, įtvirtinti ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytais principais yra grindžiamas geras administravimas, kuris teisėkūros veikloje neatsiejamas nuo konstitucinio atsakingo valdymo principo (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-6-502/2017).
20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-232 patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbo reglamentas (toliau – ir Darbo reglamentas). 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-741 patvirtintoje Darbo reglamento redakcijoje, buvo numatyta, jog Sveikatos apsaugos ministerija savo veiklą grindžia įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo ir kitais Viešojo administravimo įstatyme nustatytais principais (Darbo reglamento 3 p.). Tos pačios redakcijos Darbo reglamento 9 punkte buvo numatyta, jog sveikatos apsaugos ministras priima ir pasirašo įsakymus. Prireikus keli ministrai gali priimti bendrus įsakymus. Sveikatos apsaugos ministro įsakymai turi atitikti Teisėkūros pagrindų įstatymo, Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, Dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 „Dėl Dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, reikalavimus. Ši Darbo reglamento redakcija taip pat numatė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos rengiami teisės aktų projektai turi atitikti Teisėkūros pagrindų įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas ir Dokumentų rengimo taisykles (77 p.).
21. Nors Įsakymo Nr. V-1508 priėmimo metu galiojusioje Darbo reglamento redakcijoje (2017 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. V-1234 redakcija) neliko nuostatų, susijusių su ministro įsakymų ir teisės aktų projektų atitiktimi Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams, tai nereiškia, kad Sveikatos apsaugos ministerijos rengiami teisės aktų projektai ar sveikatos apsaugos ministro įsakymai gali neatitikti Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Akcentuotina, jog Teisėkūros pagrindų įstatymas nustato teisėkūros principus, teisėkūros stadijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas (1 str. 1 d.). Taigi Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatos taikytinos ir Sveikatos apsaugos ministerijai tiek rengiant įstatymų, tiek poįstatyminių norminio pobūdžio teisės aktų projektus. Apibendrinant pažymėtina, kad Sveikatos apsaugos ministerija privalo laikytis įstatymuose nustatytų teisės aktų leidybos proceso ir teisės aktų priėmimo taisyklių, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 patvirtintos Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos.
Dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio reikalavimų laikymosi
22. Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, jog rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Šio vertinimo išsamumas turi būti proporcingas galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms. Sprendimą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo priima teisės akto projekto rengėjas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai ir kitoms sritims; 3 dalyje įtvirtinta, jog įstatymo ar kito Seimo teisės akto projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte arba atskiru dokumentu. Rengiant kitus teisės aktų projektus, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
23. Kaip matyti, Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis patvirtina, jog numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas privalo būti atliekamas rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą. Šios bylos nagrinėjimo dalyku – Įsakymu Nr. V-1508 – buvo patvirtintas Aprašas, kuris buvo išdėstytas nauja redakcija. Teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kai keičiamame teisės akte keičiama daugiau kaip pusė jo straipsnių ar punktų, visas teisės aktas dėstomas nauja redakcija. Tai reiškia, jog Įsakymu Nr. V-1508 patvirtintame Apraše buvo keičiama daugiau kaip pusė jo straipsnių ar punktų, kadangi jis buvo dėstomas nauja redakcija. Be to, iš pareiškėjų pareiškimu kvestionuojamų Aprašo normų, taip pat kitų Aprašo nuostatų matyti, jog, palyginus su ankstesniu teisiniu reguliavimu, Apraše buvo numatyti mažiau griežti reikalavimai, dėl kurių KKLT paslaugų teikimas iš esmės buvo decentralizuotas. Šios aplinkybės, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad Įsakymu Nr. V-1508 patvirtinant Aprašą buvo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, todėl tokiu atveju, pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio reikalavimus, buvo būtina atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą.
24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 patvirtinta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika nustato numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo principus, procesą ir dalyvius (1 p.), o paties nutarimo 2 puntu pavedama ministrams ir kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų institucijų vadovams, rengiant pagal kompetenciją įsakymų ir kitų teisės aktų projektus, vadovautis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos nuostatomis ir poveikio vertinimo rezultatus pateikti šioje metodikoje nustatyta tvarka. Minėtos metodikos 9 punkte numatyta, jog atsižvelgiant į numatomo teisinio reguliavimo pobūdį, poveikis vertinamas, be kita ko, šiais aspektais: poveikis atitinkamai sričiai (įvertinamas galimas poveikis konkrečiai viešosios politikos ir (ar) visuomeninių santykių sričiai, kurioje numatoma daryti pakeitimus); poveikis valstybės finansams (įvertinamas galimas poveikis valstybės biudžetui ir (ar) savivaldybių biudžetams, finansiniams įsipareigojimams ir kita); poveikis ekonomikai (įvertinamas galimas poveikis ekonominėms, verslo ir konkurencijos sąlygoms); poveikis socialinei aplinkai (įvertinamas galimas poveikis įvairioms socialinėms grupėms ir socialiniams santykiams); poveikis regionų plėtrai (įvertinamas galimas poveikis socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje pokyčiams, teritorinei sanglaudai); poveikis kriminogeninei situacijai; prireikus poveikis ir kitoms sritims. Tos pačios metodikos 36 punkte įtvirtinta, jog teisės aktų, išskyrus įstatymų ir kitų Lietuvos Respublikos Seimo priimamų teisės aktų, projektų poveikio vertinimo rezultatų išvados kartu su projektu pateikiamos kaip apibendrinta informacija projektą parengusios institucijos rašte, kuriuo teisės akto projektas teikiamas išvadoms gauti, ir (ar) teikime Vyriausybei. Apibendrintoje informacijoje nurodomas numatomo teisinio reguliavimo tikslas, galimas teigiamas ir (ar) neigiamas projekto poveikis kiekvienu vertintu poveikio vertinimo aspektu, kur įmanoma, pagrįstas atliktais skaičiavimais. Projekto rengėjui nusprendus, poveikio vertinimo rezultatai gali būti pateikiami ne rašte, kuriuo teisės akto projektas teikiamas išvadoms gauti, ar teikime Vyriausybei, o atskiroje Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje, kurios forma pateikta Metodikos 3 priede. Parengta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma teikiama suinteresuotoms institucijoms kartu su projektu išvadoms gauti.
25. Taigi, rengiant Įsakymo Nr. V-1508 ir juo patvirtinto Aprašo projektą, buvo būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 patvirtinta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika, atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą ir jos rezultatus pateikti arba kaip apibendrintą informaciją dėl projekto poveikio vertinimo rezultatų išvadų institucijos rašte, arba Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje. Kadangi byloje nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog priimant Įsakymą Nr. V-1508 ir juo patvirtinant Aprašą buvo atliktas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas ir išvados dėl projekto poveikio vertinimo rezultatų buvo pateiktos apibendrinta informacijos forma institucijos rašte arba Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje, yra pagrindas konstatuoti, jog šiuo atveju buvo neįgyvendinti Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 patvirtintoje Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikoje nustatyti reikalavimai.
Dėl poreikio atlikti teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimą
26. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog nors Įsakymo Nr. V-1508 atitikties Teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsniui pareiškėjai neprašo tirti, būtina įvertinti, ar priimant Įsakymą Nr. V-1508 buvo laikomasi teisės normų, reglamentuojančių teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimą, kuris yra viena iš šio teisėkūros proceso sudėtinių dalių. Teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnyje įtvirtinta, jog numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas (teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas) atliekamas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais. Šio vertinimo tvarką nustato Vyriausybė.
27. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 243 „Dėl Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklės nustato valstybės ar savivaldybių įstaigų, kurios yra teisės aktų projektų rengėjos, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais atliekamo norminių teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo tvarką (1 p.). Tų pačių taisyklių 4 punkte numatyta, jog valstybės ar savivaldybės įstaigoje teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą atlieka teisės akto projekto vertintojas, o 13 punkte įtvirtinta, jog teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažyma pridedama kaip lydimasis teisės akto projekto dokumentas ir paskelbiama Teisės aktų informacinėje sistemoje.
28. Papildomai pastebėtina, jog Darbo reglamento 48 punkte numatyta, kad norminiams teisės aktų projektams, jei jais numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, nurodytus Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą atliekantis ministerijos darbuotojas išvadą pateikia per 3 darbo dienas jas skaičiuojant nuo šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytų terminų pabaigos.
29. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio (2008 m. birželio 5 d. redakcija) 1 dalies 17 punkte numatyta, jog teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su farmacija ir medicina.
30. Tačiau byloje nagrinėjamu atveju nenustatyta (tokių duomenų nėra ir Teisės aktų informacinėje sistemoje), kad kartu su Įsakymo Nr. V-1508 ir juo patvirtinto Aprašo projektu būtų pateikta jo antikorupcinio vertinimo pažyma. Jau po ginčijamo Įsakymo Nr. V-1508 priėmimo pateiktoje Specialiųjų tyrimų tarnybos 2018 m. kovo 12 d. Antikorupcinio vertinimo išvadoje dėl teisės akto, reguliuojančio žmogaus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugas, Nr. 4-01-1873 nurodyta, kad nei Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje, nei Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje nebuvo paskelbtų (parengtų) Aprašo projekto, aiškinamojo rašto, antikorupcinio vertinimo pažymos (I t., b. l. 64–66). Tai, jog antikorupcinio vertinimo pažyma nebuvo rengta, teismo posėdžio metu patvirtino ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas. Konstatuotina, jog buvo nukrypta nuo teisės aktų reikalavimų vykdymo – Teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 243 patvirtintų Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių, Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio (2008 m. birželio 5 d. redakcija) 1 dalies 17 punkto bei Darbo reglamento 48 punkto reikalavimų.
Dėl Įsakymo Nr. V-1508 ir juo patvirtinto Aprašo projekto paskelbimo
31. Pažymėtina, jog nors Įsakymo Nr. V-1508 atitikties Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 5 daliai ir 17 straipsniui pareiškėjai neprašo tirti, būtina įvertinti, ar priimant Įsakymą Nr. V-1508 buvo laikomasi teisės normų, reglamentuojančių bendrąsias teisės akto proceso rengimo nuostatas, inter alia teisės akto projekto paskelbimo tvarką. Reglamentuojant bendrąsias teisės aktų projektų rengimo nuostatas, Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnyje nurodyta, kad teisės akto projektą rengiantis subjektas teisės akto projektą rengia vadovaudamasis šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytais teisėkūros principais ir šiame įstatyme nustatytais teisės akto projekto formai, struktūrai, turiniui ir kalbai keliamais reikalavimais (1 d.); įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose turi būti numatomos labiausiai įgyvendinamų įstatymų tikslus atitinkančios, ekonomiškiausios ir efektyviausios priemonės (3 d.); visi asmenys turi teisę teikti pasiūlymus dėl Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbto teisės akto projekto. Gautus pasiūlymus, kurie pateikti ne Teisės aktų informacinėje sistemoje, teisės aktų projektus rengiantys subjektai taip pat turi perkelti ir paskelbti Teisės aktų informacinėje sistemoje. Teisės akto projektą rengiantis subjektas įvertina visus pateiktus pasiūlymus (5 d.).
32. Teisėkūros pagrindų įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinta, jog įstatymų ir kitų teisės aktų projektai rengiami elektroniniu būdu Teisės aktų informacinėje sistemoje (1 d.); teisės aktų informacinėje sistemoje sudaroma galimybė teisės akto projektą rengiančiam subjektui viešinti teisės akto projekto rengimo eigą, t. y. skelbti skirtingas rengiamo teisės akto projekto redakcijas ir su teisės akto projekto rengimu susijusią informaciją (2 d.); rengiant teisės aktų projektus elektroniniu būdu paprastai dalyvauja įstaigos, su kuriomis numatoma derinti teisės akto projektą. Rengiant teisės aktų projektus elektroniniu būdu taip pat gali dalyvauti kiti asmenys ar asmenų grupės, teikdami pasiūlymus dėl rengiamo teisės akto projekto (3 d.).
33. Darbo reglamento 47 punkte nurodyta, jog parengti teisės aktų projektai suinteresuotoms institucijoms teikiami derinti ir derinami Vyriausybės darbo reglamento, Teisės aktų informacinės sistemos naudojimo teisėkūrai tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-312 „Dėl Teisės aktų informacinės sistemos naudojimo teisėkūrai tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Teisės aktų informacinės sistemos naudojimo teisėkūrai tvarkos aprašas), nustatyta tvarka.
34. Šiuo aspektu taip pat yra aktualios Vyriausybės darbo reglamento (2017 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 409 redakcija) nuostatos, numatančios, jog parengti teisės aktų projektai teikiami derinti Reglamento 25 ir 26 punktuose nurodytoms institucijoms. Suinteresuotos institucijos dėl teisės aktų projektų teikia išvadas (18 p.); dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje skelbiamų teisės aktų projektų pastabas ir pasiūlymus per Reglamento 27 ir 28 punktuose nustatytą laiką gali teikti visi suinteresuoti asmenys (fiziniai asmenys, asociacijos, įmonės, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, organizacijos ir kiti subjektai) (31 p.).
35. Teisės aktų informacinės sistemos naudojimo teisėkūrai tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, jog Teisės aktų informacinėje sistemoje rengiami, redaguojami, tvarkomi ir registruojami (viešinami), be kita ko, teisės aktų projektai (3.2 p.). Jeigu dokumentas nėra rengiamas Teisės aktų informacinės sistemos elektroniniu būdu, Teisės aktų informacinės sistemos naudotojas įkelia į Teisės aktų informacinę sistemą popierinio dokumento su parašu skaitmeninę kopiją PDF formatu ir jos tikrumą paliudija elektroniniu parašu (12 p.). Visi asmenys turi teisę teikti pasiūlymus ir pastabas dėl Teisės aktų informacinėje sistemoje užregistruoto (išviešinto) dokumento (19 p.).
36. Darbo reglamento 55 punkte įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės institucijų interneto svetainėms patvirtinimo“ nustatyta tvarka ministerijos interneto svetainės skyriuje „Teisinė informacija“ srityje „Teisės aktų projektai“ skelbiami ministerijos parengti norminiai teisės aktų projektai, o 56 punkte įtvirtinta, jog teisės aktų projektai kartu su jų lydimaisiais dokumentais Teisės aktų informacinėje sistemoje turi būti skelbiami vadovaujantis Vyriausybės darbo reglamentu, Teisės aktų informacinės sistemos naudojimo teisėkūrai tvarkos aprašu bei kitais teisės aktais. Sveikatos apsaugos ministerijos parengtus teisės aktų projektus, išvadas dėl teisės aktų projektų kartu su jų lydimaisiais dokumentais Teisės aktų informacinėje sistemoje skelbia ministerijos administracijos padalinio arba įstaigos prie ministerijos, kuris parengė teisės akto projektą, darbuotojas, tvarkantis ministerijos administracijos padalinio arba įstaigos prie ministerijos dokumentus, arba, jei jo nėra, – teisės akto projekto rengėjas (57 p.).
37. Iš Lietuvos Respublikos Seimo dokumentų paieškos sistemos matyti, jog pats Įsakymas Nr. V-1508 Teisės aktų informacinėje sistemoje buvo užregistruotas 2017 m. gruodžio 29 d. Tačiau Teisės aktų informacinėje sistemoje Įsakymo Nr. V-1508 ir juo patvirtinto Aprašo projektas nebuvo skelbiamas, taip pat nėra duomenų, jog minėtas projektas buvo skelbiamas Sveikatos apsaugos ministerijos internetiniame puslapyje. Tai, kad Aprašo projektas nebuvo paskelbtas nei Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje, nei Sveikatos apsaugos ministerijos internetiniame puslapyje, pažymėjo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba 2018 m. kovo 12 d. Antikorupcinio vertinimo išvadoje dėl teisės akto, reguliuojančio žmogaus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugas, Nr. 4-01-1873 (I t., b. l. 64–66). Tai, jog Aprašo projektas nebuvo skelbiamas viešai, kaip teisėkūros procedūros trūkumas yra įvardytas ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018 m. birželio 8 d. pažymoje Nr. 4D-2018/1-245 (I t., b. l. 78–100). Taigi, nepaskelbus Įsakymo Nr. V-1508 ir juo patvirtinto Aprašo projekto, konstatuotina, jog buvo nesilaikyta Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, 17 straipsnio, taip pat kitų anksčiau minėtų įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų.
Dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo 5 straipsnio reikalavimų laikymosi
38. Teisėkūros pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog teisėkūros atvirumui, skaidrumui, koncentruotumui užtikrinti naudojama Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinė sistema. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kokie dokumentai tvarkomi ir skelbiami Teisės aktų informacinėje sistemoje, inter alia teisės aktų projektai (2 p.), teisės aktų projektų lydimieji dokumentai (teisės akto projekto lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvada, jeigu šio vertinimo rezultatai nėra nurodyti aiškinamajame rašte, atlikto teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo ir kitų tyrimų, kuriais remtasi rengiant teisės akto projektą, išvados, kiti teisės aktuose nustatyti kartu su teisės akto projektu privalomi parengti ir pateikti teisės aktą priimančiam subjektui dokumentai) (3 p.).
39. 2017 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. V-1234 patvirtintoje Darbo reglamento redakcijoje numatyta, jog prie ministrui pasirašyti teikiamo įsakymo projekto turi būti pridedamas įsakymo projekto aiškinamasis raštas ir lyginamasis variantas (išskyrus individualaus pobūdžio įsakymus personalo klausimais) (31 p.). Teisės aktų informacinės sistemos naudojimo teisėkūrai tvarkos aprašo 3 punkte aiškinamasis raštas yra priskiriamas prie Teisės aktų informacinėje sistemoje rengiamų, redaguojamų, tvarkomų ir registruojamų (viešinamų) dokumentų (3.3 p.). Šiuo atveju priimant Įsakymą Nr. V-1508, ką teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovo atstovas, aiškinamasis raštas nebuvo parengtas.
40. Taigi nei Įsakymo Nr. V-1508 ir juo patvirtinto Aprašo projektas, nei numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados (apibendrinta ar pažymos forma), nei aiškinamasis raštas Teisės aktų informacinėje sistemoje nebuvo paskelbti. Tokiu būdu buvo neįgyvendinti Teisėkūros pagrindų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimai.
Dėl reikalavimų, keliamų teisėkūros procedūrai, nesilaikymo įtakos Įsakymo Nr. V-1508 priėmimui
41. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje numatyta, jog teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. Teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principas reiškia, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir teisinio reguliavimo stebėseną atliekantys subjektai (3 str. 2 d. 4 p.); o teisėkūros efektyvumo principas reiškia, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus (3 str. 2 d. 5 p.). Šie teisėkūros principai yra įgyvendinami Teisėkūros pagrindų įstatymo normose, be kita ko, reglamentuojant numatomo teisinio reguliavimo poveikio (15 str.) ir poveikio korupcijos mastui (16 str.) vertinimą bei teisės aktų projektų paskelbimą (9 str. 5 d., 17 str.). Be to, Teisėkūros pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje pažymima, jog Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinė sistema yra naudojama teisėkūros atvirumui, skaidrumui, koncentruotumui užtikrinti.
42. Sveikatos apsaugos ministerijos pareiga laikytis Konstitucijoje, įstatymuose ar savo priimtuose norminio pobūdžio administraciniuose aktuose nustatytų teisės aktų leidybos proceso stadijų ir teisės aktų priėmimo taisyklių nėra savitikslė. Kalbant apie numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, pažymėtina, jog jo metu yra nustatomas neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms (Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 str. 2 d.). Su numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimu yra susijęs teisėkūros efektyvumo principo įgyvendinimas, t. y. įvertinus galimą teigiamą ir neigiamą poveikį to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas, bei kitoms sritims, sudaromas pagrindas tinkamiau įvertinti visas galimas teisinio reguliavimo alternatyvas ir pasirinkti geriausią iš jų, bei teisės akte įtvirtinti veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančias pasiekti priemones.
43. Byloje svarbu pabrėžti tai, jog Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, Aprašo pakeitimai buvo daromi siekiant suderinti teisinį reglamentavimą su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6-502/2017, taip pat KKLT paslaugų reglamentavimą įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose pagrįsti naujausiais medicinos mokslo duomenimis bei padaryti jį proporcingą (tinkamą ir būtiną teisėtiems tikslams pasiekti) (I t., b. l. 52–53, IV t., b. l. 116).
44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-6-502/2017 išplėstinė teisėjų kolegija akcentavo, kad pagal kompetenciją reglamentuojant sveikatos priežiūros paslaugų – šiuo atveju KKLT paslaugų – teikimą ir KKLT atlikimui taikomus reikalavimus, Sveikatos apsaugos ministerijai kyla pareiga ne tik nustatyti tokį poįstatyminį teisinį reguliavimą, kuris atitiktų iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius reikalavimus, inter alia jis turi būti proporcingas (tinkamas ir būtinas teisėtiems tikslams pasiekti), nepažeisti teisėtų lūkesčių, bet ir priimant teisės aktus, nustatant konkrečias teisės normas (reikalavimus sveikatos priežiūrai), gebėti tinkamai, adekvačiai, aiškiai jas paaiškinti, taip pat konkrečių duomenų, aplinkybių pagrindu pagrįsti inter alia jų proporcingumą, atitikimą kitiems principams taip, kad vykdant teisminę nustatytų sveikatos priežiūros reikalavimų kontrolę, būtų aiškūs priimamo teisinio reguliavimo motyvai, tikslai, faktinės, teisinės prielaidos, pateiktas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, ir teismas, remdamasis šiais duomenimis, galėtų patikrinti, ar nustatytasis teisinis reguliavimas atitinka siekiamus tikslus, yra tinkamas, būtinas, taigi galėtų patikrinti, ar Sveikatos apsaugos ministerija tinkamai įgyvendino savo diskreciją ir realizavo iš Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje kylančią valstybės priedermę tinkamai pasirūpinti žmonių sveikata ir užtikrinti kokybiškų sveikatos priežiūros (inter alia KKLT) paslaugų teikimą (87 p.). Minėtame sprendime taip pat pažymėta, jog nei aiškinamajame rašte, nei kituose lydimuosiuose dokumentuose nėra atskleista esama situacija teikiant KKLT paslaugas Lietuvoje, nepateikti konkretūs duomenys, be kita ko, apie teikiamų paslaugų kiekį, esamą ar prognozuojamą poreikį, pasiskirstymą teritoriniu aspektu, kokybinius rodiklius, konkrečiai neįvertintos teigiamos ir neigiamos numatomo teisinio reguliavimo pasekmės (91 p.). Iš minėto sprendimo taip pat matyti, jog teisinis reguliavimas turi būti tinkamai motyvuojamas būtinumu ir reikalingumu užtikrinti sveikatos priežiūros (KKLT paslaugų teikimo) tinkamumą ir prieinamumą, turi būti pagrindžiamas patikimais, konkrečiais, aiškiais ir objektyviais duomenimis (97 p.). Be to, tai, jog žmogaus KKLT paslaugų teikimo reglamentavimas turėtų būti keičiamas tik išsamiai išanalizavus tokio reglamentavimo galimas alternatyvas ir ekonominį poveikį PSDF biudžeto lėšų naudojimui, buvo pažymėta ir Sveikatos apsaugos ministerijoje 2017 m. spalio 5 d. vykusio posėdžio metu (IV t., b. l. 112–114).
45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-6-502/2017 teisėkūros subjektui, keičiant su KKLT susijusį teisinį reglamentavimą, buvo pabrėžiama ir akcentuojama pareiga pateikti teisinio reguliavimo pagrindimą, inter alia pateikti tokį pagrindimą teisės akto lydimuosiuose dokumentuose. Taigi Sveikatos apsaugos ministerija, Aprašo pakeitimais siekdama suderinti teisinį reglamentavimą su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6-502/2017, taip pat KKLT paslaugų reglamentavimą poįstatyminiuose teisės aktuose pagrįsti naujausiais medicinos mokslo duomenimis bei padaryti jį proporcingą (tinkamą ir būtiną teisėtiems tikslams pasiekti), ne tik iš teisėkūros procedūrą reglamentuojančio teisinio reguliavimo, bet ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos žinojo apie teisinio reguliavimo pagrindimo pateikimo ir įsakymo lydimųjų dokumentų svarbą, tačiau šios pareigos neįvykdė.
46. Įsakymo projekto paskelbimas taip pat nėra savitikslis dalykas – juo yra užtikrinami teisėkūros skaidrumo ir atvirumo reikalavimai, be to, yra sudaromos galimybės įvykti konsultavimosi su visuomene procedūrai. Teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsnyje, reglamentuojančiame konsultavimosi su visuomene procedūrą, yra akcentuojama, jog konsultavimosi su visuomene tikslas – užtikrinti teisėkūros atvirumą, skaidrumą, sužinoti visuomenės nuomonę apie teisinio reguliavimo problemas ir jų sprendimo būdus, sudaryti visuomenei galimybę daryti įtaką teisės akto projekto turiniui, geriau įvertinti numatomo teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes <...> (1 d.); su visuomene turi būti konsultuojamasi laiku ir dėl esminių klausimų (konsultavimosi efektyvumas), taip pat tiek, kiek yra būtina (konsultavimosi proporcingumas) (2 d.). Iš Teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsnio nuostatų darytina išvada, jog konsultavimosi procedūra gali būti įgyvendinta tik paskelbus teisės akto projektą.
47. Bylos duomenimis nustatyta, jog sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. V-1262 „Dėl darbo grupės sudarymo“ (IV t., b. l. 87–88) buvo sudaryta darbo grupė, į kurią įtraukti Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinio transplantacijos biuro, Valstybinės ligonių kasos prie Socialinės apsaugos ministerijos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos, Kauno klinikų, Santaros klinikų atstovai, taip pat pacientams atstovaujančių organizacijų atstovai. Pateiktas darbo grupės posėdžio protokolas Nr. T3-6 (I t., b. l. 332–335) patvirtina, jog darbo grupė 2017 m. lapkričio 3 d. posėdyje nepasiekė bendro susitarimo dėl Aprašo punktų (12.1.3, 12.1.4, 12.1.5, 12.2.2, 13.1.4, 13.1.5, 14.1, 15.1) tam tikrų kriterijų, kurių Kauno klinikos siūlo atsisakyti, siekiant galimybės plėsti jų paslaugas. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, po darbo grupės veiklos nutraukimo, Įsakymo Nr. V-1508 projektas papildomai su darbo grupe nebuvo derintas dėl to, kad nebuvo bendro sutarimo darbo grupėje.
48. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Sveikatos apsaugos ministerijos argumentai nesudaro pagrindo tvirtinti, jog susiklosčius tokiai situacijai, t. y. suinteresuotiems asmenims nesutariant dėl teisinio reguliavimo pokyčių, buvo galima nesilaikyti teisėkūros procedūrai keliamų reikalavimų. Iš sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. V-1262 „Dėl darbo grupės sudarymo“ (IV t., b. l. 87–88), kuriuo buvo sudaryta darbo grupė, ir darbo grupės posėdžio protokolo Nr. T3-6 (I t., b. l. 332–335) matyti, jog darbo grupei buvo pavesta įvertinti ir pateikti siūlymus dėl esamo žmogaus KKLT paslaugų reglamentavimo. Taigi galima daryti išvadą, jog darbo grupė buvo sudaryta teisės akto projektui rengti (Teisėkūros pagrindų įstatymo 10 str.), tačiau, nepasiekus bendro sutarimo, jos darbas nebuvo tęsiamas. Kaip jau minėta anksčiau, konsultavimosi su visuomene procedūra gali būti įgyvendinta tik paskelbus teisės akto projektą. Tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad darbo grupei buvo pateiktas Įsakymo Nr. V-1508 projektas ir jai buvo žinoma, kaip ir kurios konkrečiai teisės normos yra keičiamos. Taigi šiuo atveju konsultavimo su visuomene procedūra, nepaskelbus Įsakymo Nr. V-1508 projekto, neįvyko, o tai, jog darbo grupė svarstė su Aprašo pakeitimais susijusius klausimus, bet ne konkretų teisės akto projektą, negali būti vertinama kaip pakeičianti konsultavimosi su visuomene procedūrą, priimant teisės aktą.
49. Išplėstinė teisėjų kolegija, vertindama teisėkūros procedūros nesilaikymo padarinius nepaskelbus Įsakymo Nr. V-1508 projekto, pažymi, jog tai, kad suinteresuoti asmenys (suinteresuotos organizacijos) dėl Aprašo nuostatų keitimo išreiškė skirtingas nuomones ir jiems nebuvo sudaryta galimybė išdėstyti savo argumentus dėl Įsakymo Nr. V-1508 projekto, lėmė suinteresuotos visuomenės įtraukimo į sprendimų, susijusių su viešaisiais interesais, priėmimo procesą apribojimą, inter alia jiems nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su rengiamu teisės aktų projektu ir kita su juo susijusia informacija (pvz., numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadomis), taip jiems buvo sutrukdyta įgyvendinti inter alia Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtintas piliečių teises dalyvauti valdant savo šalį, kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Papildomai pastebėtina, jog dėl to, kad Lietuvos vaikų vėžio asociacija „Paguoda“ ir asociacija „Kraujas“ negalėjo dalyvauti teisėkūros procese, buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių (I t., b. l. 78–100).
50. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, nors aiškinamasis raštas formaliai ir nebuvo parengtas, teisinio reguliavimo poveikio vertinimas atsispindi darbo grupės protokolo motyvuose, taip pat Transplantacijos programoje. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Transplantacijos programoje Aprašo pokyčiai neatsispindi, t. y. joje nėra pateikiamas vertinimas dėl KKLT paslaugų decentralizavimo ar mažiau griežtų reikalavimų KKLT paslaugų teikimui taikymo, o iš darbo grupės protokolo matyti tik atskirų asmenų pasisakymai dėl KKLT paslaugų teikimo, taip pat tai, jog darbo grupė nepasiekė bendro susitarimo, o Įsakymo Nr. V-1508 projekto minėta darbo grupė nesvarstė.
51. Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškimą pateikė palyginamąją lentelę, iš kurios matyti, jog Aprašu nustatyti reikalavimai įstaigai bei jos personalui atitinka JACIE akreditavimo reikalavimus ar kai kuriais atvejais yra netgi už juos griežtesni. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad šie kriterijai turėjo būti vertinami rengiant Įsakymo Nr. V-1508 ir juo patvirtinto Aprašo projektą, o ne norminio administracinio akto teisėtumo patikros teisme metu, dėl to šiais teismui pateiktais duomenimis negali būti ištaisomi nustatyti teisėkūros procedūros reikalavimų pažeidimai.
52. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išplėstinei teisėjų kolegijai konstatuoti, kad priimdamas Įsakymą Nr. V-1508 ir juo patvirtindamas Aprašą sveikatos apsaugos ministras nepaisė konstitucinio atsakingo valdymo principo, suponuojančio teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo reikalavimus, kurių privalo laikytis ir valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, inter alia Sveikatos apsaugos ministerija, taip pat Teisėkūros pagrindų įstatyme numatytų teisėkūros atvirumo ir skaidrumo (3 str. 2 d. 4 p.) bei teisėkūros efektyvumo (3 str. 2 d. 5 p.) principų. Sveikatos apsaugos ministerija, neatlikdama numatomo teisinio reguliavimo poveikio bei poveikio korupcijos mastui vertinimo, nepaskelbdama Įsakymo Nr. V-1508 projekto nesilaikė Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje formuojamų įpareigojimų priimant teisės aktus neignoruoti nė vieno įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos etapo ar taisyklės, būtinybės teisės aktus priimti nuosekliai laikantis įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos (žr. Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimą). Teisėkūros procedūros reikalavimų nesilaikymas sudarė prielaidas neįtraukti visuomenės į sprendimų, susijusių su viešaisiais interesais, priėmimo procesą, inter alia nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su rengiamu teisės akto projektu ir kita su juo susijusia informacija.
53. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ir įvertinusi nustatytus teisės akto priėmimo procedūros pažeidimus ir jų poveikį teisėkūros procedūrai, sprendžia, kad padaryti teisės akto priėmimo procedūros pažeidimai vertintini kaip esminiai teisėkūros procedūros pažeidimai. Nustačius, kad buvo padaryti esminiai teisės akto priėmimo procedūros pažeidimai ir Sveikatos apsaugos ministerija nepaisė pareigos laikytis įstatymuose ar norminio pobūdžio administraciniuose aktuose nustatytų teisės aktų leidybos proceso stadijų ir teisės aktų priėmimo taisyklių, konstatuotina, jog Įsakymas Nr. V-1508 pagal priėmimo tvarką prieštarauja konstituciniam atsakingo valdymo principui, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintam teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principui bei 5 punkte įtvirtintam teisėkūros efektyvumo principui, taip pat 5 straipsnio 1, 2 dalims, 15 straipsniui.
54. Atsižvelgiant į tai, jog Įsakymas Nr. V-1508 ir juo patvirtintas Aprašas pagal priėmimo tvarką (dėl procesinių pažeidimų) pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės teisinės galios teisės aktams, atskirų šiuo Įsakymu Nr. V-1508 patvirtintų Aprašo normų pagal jų turinį atitiktis aukštesnės teisinės galios nuostatoms netiriama, dėl to likusi administracinės bylos dalis dėl atitinkamų Aprašo normų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, Sveikatos sistemos įstatymo 5 straipsnio 1 daliai, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 daliai nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 d. 1 p., 116 str. 1 d.).
Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo paskelbimo Teisės aktų registre
55. Administracinių bylų teisenos įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog norminis administracinis aktas (ar jo dalis) paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinio teismo sprendimas dėl norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu visais atvejais skelbiamas Teisės aktų registre. Teismo sprendime taip pat gali būti nurodytas spaudos leidinys, kuriame turi būti paskelbtas teismo sprendimas.
56. Teisėkūros pagrindų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, nutartys, nutarimai, taip pat visi įsiteisėję administracinių teismų sprendimai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo registruojami ir skelbiami Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, pagal bendrąją taisyklę administracinio teismo sprendimą, kuriuo norminis administracinis aktas (jo dalis) pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės teisinės galios aktams, oficialiai paskelbus Teisės aktų registre, minėtas aktas (jo dalis) bus laikomas panaikintu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-16-520/2016). Taip pat pažymėtina, jog administracinis teismas turi teisę atidėti oficialų įsiteisėjusio administracinio teismo sprendimo dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu paskelbimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I552-23/2012, 2016 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-16-520/2016).
57. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 118 straipsnio 1 dalimi, kuri reiškia, jog oficialiai paskelbus teismo sprendimą, kuriuo norminis administracinis aktas ar jo dalis pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, Įsakymu Nr. V-1508 patvirtintas Aprašas nebegalės būti taikomas ir dėl to teisiniai santykiai, susiję su žmogaus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugų, apmokamų iš Transplantacijos programos lėšų, teikimo reikalavimais, liks nesureguliuoti. Vadinasi, kurį laiką gali būti sutrikdytos žmogaus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugų teikimo procedūros, taip sudarant prielaidas apsunkinti ar iš esmės paneigti asmenų galimybes įgyvendinti iš Konstitucijos bei įstatymų kylančias teises į sveikatos apsaugą. Teisinio reguliavimo spragų, kurios atsirastų oficialiai paskelbus teismo sprendimą, pašalinimas reikalauja Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamų sprendimų, o tokiems sprendimams priimti būtinas tam tikras laikas. Būtinybė sudaryti objektyvias galimybes atitinkamiems teisėkūros subjektams sureguliuoti teisinius santykius kyla iš Konstitucijos, nes tuo siekiama išvengti teisinio neapibrėžtumo, nepalankių tam tikrai visuomenės daliai padarinių bei užtikrinti atitinkamų asmenų teisę į sveikatos apsaugą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I552-23/2012).
58. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas šio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo oficialų paskelbimą atidėti, sprendimą Teisės aktų registre skelbiant 2019 m. gruodžio 31 d.
59. Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija pateikė prašymą kreiptis į Konkurencijos tarybą ir pateikti nuomonę dėl byloje kvestionuojamų teisės normų, tačiau išplėstinė teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti tokį prašymą, dėl to jis atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 116 straipsnio 1 dalimi, 117 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 118 straipsnio 1 dalimi, išplėstinė teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. V-1508, kuriuo patvirtintas Žmogaus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugų, apmokamų iš Transplantacijos programos lėšų, teikimo reikalavimų, bazinių kainų ir mokėjimo tvarkos aprašas, pagal priėmimo tvarką prieštarauja konstituciniam atsakingo valdymo principui, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktams, 5 straipsnio 1, 2 dalims ir 15 straipsniui.
Likusią administracinės bylos dalį nutraukti.
Šį sprendimą Teisės aktų registre skelbti 2019 m. gruodžio 31 d.
Sprendimas neskundžiamas.