Paveikslėlis, kuriame yra eskizas, piešimas, tekstas, simbolis  Automatiškai sugeneruotas aprašymas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL SOCIALINIO VERSLO PARAMOS, ĮGYVENDINANT 2021–2027 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ PROGRAMĄ, TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2023 m. lapkričio 27 d. Nr. 1V-756

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos administruojančiųjų institucijų ir tarpinės institucijos funkcijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl funkcijų paskirstymo įgyvendinant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“, 3.7.1 papunkčiu,

t v i r t i n u Socialinio verslo paramos, įgyvendinant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisykles (pridedama).

 

 

Vidaus reikalų ministrė                                                                                                      Agnė Bilotaitė

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2023 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1V-756

 

 

SOCIALINIO VERSLO PARAMOS, ĮGYVENDINANT 2021–2027 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ PROGRAMĄ, TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.  Socialinio verslo paramos, įgyvendinant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato reikalavimus socialiniam verslui, kuris kuriamas arba plėtojamas įgyvendinant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. C(2022) 5742 (toliau – 2021–2027 metų investicijų programa), 4 prioriteto „Socialiai atsakingesnė Lietuva“ 4.9 konkretų uždavinį „Didinant socialinę ir ekonominę marginalizuotų bendruomenių, migrantų ir nepalankias sąlygas turinčių grupių integraciją įgyvendinant integruotas priemones, įskaitant aprūpinimą būstu ir socialinių paslaugų teikimą“ bei 2022–2030 metų Viešojo valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 01-004-08-04-01 „Didinti visuomenės įsitraukimą į vietos problemų sprendimą“ aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 1V-536 „Dėl  2022–2030 m. Viešojo valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 01-004-08-04-01 „Didinti visuomenės įsitraukimą į vietos problemų sprendimą“ aprašo patvirtinimo“, veiklą „BIVP metodo taikymas: parama vietos plėtros strategijų įgyvendinimui“ (toliau – Pažangos priemonė).

2.  Taisyklėmis turi vadovautis pareiškėjai, teikiantys socialinio verslo vietos plėtros projektų įgyvendinimo planus (toliau – PĮP) pagal Pažangos priemonės veiklą „Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) metodo taikymas: parama vietos plėtros strategijų įgyvendinimui“ (toliau – pareiškėjai, siekiantys gauti finansavimą), vietos plėtros strategijų socialinio verslo vietos plėtros projektų (toliau –socialinio verslo projektų) vykdytojai, miestų vietos veiklos grupės (toliau – miesto VVG) ir institucijos, dalyvaujančios vietos plėtros projektų PĮP vertinimo procesuose, atrenkant ir vykdant projektų įgyvendinimo priežiūrą pagal 2021–2027 metų investicijų programą bei Pažangos priemonę.

3.  Taisyklės parengtos:

3.1.   vadovaujantis 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1057, kuriuo nustatomas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013;

3.2.   vadovaujantis 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės;

3.3.   vadovaujantis 2021–2027 metų investicijų programa;

3.4.   vadovaujantis 2021 m. gruodžio 9 d. Europos Komisijos komunikatu Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui Nr. COM(2021) 778 „Žmonėms tarnaujančios ekonomikos kūrimas: socialinės ekonomikos veiksmų planas“;

3.5.   vadovaujantis 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos įgyvendinimo Lietuvoje bendraisiais nuostatais ir 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos administruojančiosios institucijos ir tarpinės institucijos funkcijų sąrašu, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl funkcijų paskirstymo įgyvendinant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“;

3.6.   vadovaujantis Socialinio verslo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 4-207 „Dėl socialinio verslo koncepcijos patvirtinimo“;

3.7.   atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ 2016 m. gegužės 25 d. parengtą Socialinio verslo gidą.

4.  Taisyklėse vartojamos sąvokos:

Socialinis verslas – tai verslo modelis, pagal kurį, išnaudojant rinkos mechanizmą, pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos.

Socialinės inovacijos – tai naujos idėjos, padedančios patenkinti socialinius poreikius, kurti socialinius ryšius ir prisidėti prie bendradarbiavimo stiprinimo tarp įvairių visuomenės grupių. Tokios inovacijos gali būti produktai, paslaugos ar modeliai, kurie prisideda prie visuomenės poreikių tenkinimo.

Socialinio verslo projekto vykdytojas – privatus arba viešasis juridinis asmuo, atitinkantis Taisyklėse nustatytus kriterijus pareiškėjui.

Socialinis poveikis – pokytis, kurį patiria visuomenė dėl ūkio subjekto vykdomos veiklos asmenų integracijos srityje ir (arba) vykdant veiklą, kuria sprendžiamos visuomenės socialinės problemos.

Socialinio poveikio matavimas pagal šiose Taisyklėse nustatytas procedūras numatomi ir vertinami kiekybiniai ir kokybiniai kriterijai siekiant prognozuoti ir (arba) nustatyti, ar konkretus socialinio verslo projekto vykdytojas padarė ir (arba) padarys teigiamą socialinį poveikį visuomenei ar jos grupei.

Teigiamas socialinis poveikis – socialinis poveikis, kuris gerina tikslinės grupės, įvardintos Taisyklių 6 punkte, socialinę padėtį visuomenėje.

Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Taisyklių 3 punkte išvardytuose teisės aktuose, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme bei 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklėse bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse (toliau – Projektų administravimo taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“.

 

II SKYRIUS

SOCIALINIO VERSLO PASKIRTIS

 

5.  Socialinio verslo projektais turi būti siekiama prisidėti prie 2021–2027 metų investicijų programos 4 prioriteto „Socialiai atsakingesnė Lietuva“ 4.9 konkretaus uždavinio „Didinant socialinę ir ekonominę marginalizuotų bendruomenių, migrantų ir nepalankias sąlygas turinčių grupių integraciją įgyvendinant integruotas priemones, įskaitant aprūpinimą būstu ir socialinių paslaugų teikimą“ veiklos „Skatinti bendruomenėse socialinį verslą, padedantį vietoje spręsti pažeidžiamų grupių atskirties problemas“ įgyvendinimo.

6.  Socialinio verslo poveikis turi būti orientuotas į asmenis, kurie yra socialiai pažeidžiami, patiriantys socialinę riziką ar atskirtį; kuriems nustatytas socialinių paslaugų poreikis; migrantai, priklausantys pažeidžiamų asmenų grupėms; nepalankias sąlygas turintys vietos gyventojai (toliau – tikslinė grupė).

7.  Socialinis verslas apima tris pagrindinius aspektus: verslumo (vykdoma nuolatinė ekonominė veikla), socialinį (socialinių tikslų siekimas) ir valdymo (ribotas pelno paskirstymas, skaidrumas).

 

III SKYRIUS

SOCIALINIO VERSLO PROJEKTO SUBJEKTAI

 

8.  Tinkami socialinio verslo projekto vykdytojai yra:

8.1.   įstaigos, įsteigtos ir veikiančios pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą arba Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, kurių veikla atitinka nevyriausybinių organizacijų apibrėžtį;

8.2.   labdaros ir paramos fondai, įsteigti ir veikiantys pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, kurių veikla atitinka nevyriausybinių organizacijų apibrėžtį;

8.3.   religinės bendruomenės ir bendrijos, kurios yra nevyriausybinės organizacijos ir veikia pagal Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą;

8.4.   bendruomeninės organizacijos, atitinkančios Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymą;

8.5.   privatūs juridiniai asmenys.

9.  Socialinio verslo projekto vykdytojai negali būti:

9.1.   įmonės ir viešosios įstaigos, kuriose valstybė ar savivaldybė yra savininkė ar turi daugiau kaip 1/3 balsų šių įstaigų visuotiniame dalininkų susirinkime;

9.2.   fiziniai asmenys;

9.3.   politinės partijos;

9.4.   juridiniai asmenys, siekiantys vykdyti arba vykdantys ekonominę veiklą tokiose srityse, kaip sprogiųjų medžiagų gamyba, prekyba ar naudojimas, civilinių pirotechnikos priemonių eksportas, importas, platinimas, gamyba ir naudojimas, karinės technikos ir jos įrangos, ginklų ir amunicijos gamyba ir prekyba, alkoholinių gėrimų gamyba, importas ir prekyba, tabako gaminių gamyba, importas ir prekyba, azartinių lošimų organizavimas, narkotinių medžiagų gamyba.

10.  Kartu su teikiamu PĮP pareiškėjas turi pateikti užpildytą ir pasirašytą socialinio verslo atitikties deklaraciją (Taisyklių 1 priedas).

 

IV SKYRIUS

KRITERIJAI, TAIKOMI PAREIŠKĖJUI, SIEKIANČIAM GAUTI FINANSAVIMĄ

 

11.  Pareiškėjui, siekiančiam gauti finansavimą, taikomi kriterijai:

11.1. atitinka tinkamo socialinio verslo projekto vykdytojo apibrėžtį Taisyklių 8 punkte;

11.2. siekia išmatuojamo socialinio poveikio, kuris matuojamas pagal Taisyklių VII skyriaus nuostatas:

11.2.1. socialinio poveikio siekimas turi būti numatytas įstatuose ar kitame teisės aktuose nustatytame juridinio asmens steigimo dokumente; steigimo dokumentuose turi būti aiškiai nurodyta:

11.2.1.1. kokia vykdoma ar numatoma vykdyti konkreti ekonominė veikla pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK2 red.); steigimo dokumentuose gali būti nurodoma daugiau nei viena ekonominės veiklos rūšis, tačiau negali būti nurodoma, kad juridinis asmuo užsiims tik visa Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiama veikla;

11.2.1.2. tikslinė (-ės) grupė (-ės), atitinkanti (-čios) Taisyklių 6 punkte nurodytas tikslines grupes (jei socialiniam poveikiui įvardinti tikslinės grupės nurodymas nėra būtinas, tikslinė grupė gali būti įvardinta kitame juridinio asmens patvirtintame vidaus dokumente);

11.2.1.3. įvardijama socialinė problema, kurią siekiama spręsti, socialinio poveikio sritis ir tikslas;

11.2.2. socialinio poveikio siekiama šiose srityse: sveikatos apsaugos, užimtumo skatinimo, švietimo ir kultūros bei socialinės pagalbos teikimo;

11.3. kad būtų pasiekti socialinio verslo tikslai bei rodikliai, gautas pelnas reinvestuojamas pagal iš anksto apibrėžtas pelno paskirstymo procedūras ir taisykles:

11.3.1. vidaus dokumente (vidaus procedūrų (veiksmų) apraše, įsakyme, akcininkų susirinkimo protokole, visuotinio narių susirinkimo protokole, potvarkyje ar kt.) aiškiai apibrėžiama pelno paskirstymo socialinei problemai spręsti, siekiant teigiamo socialinio poveikio, procedūra, t. y. nurodoma:

11.3.1.1. kokia pelno dalis yra reinvestuojama socialinei problemai spręsti, kad būtų pasiekti pagrindiniai socialinio verslo projekto poveikio rodikliai;

11.3.1.2. kas gali priimti galutinį sprendimą dėl pelno paskirstymo (organizacijos vadovas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas, akcininkų susirinkimas ar kt.);

11.3.1.3. kokiu dokumentu įforminamas pelno paskirstymas;

11.3.1.4. interneto svetainės, kurioje viešai skelbiamas pelno reinvestavimo dokumentas su visais priedais, adresas (nuoroda) (jeigu socialinio verslo projekto vykdytojas neturi interneto svetainės, turi būti pateikiama kitos organizacijos interneto svetainės, kurioje vidaus dokumentas skelbiamas, nuoroda, pvz., toje teritorijoje veikiančios miesto VVG interneto svetainės nuoroda);

11.3.2. tuo atveju, jeigu galimi socialinio verslo projekto naudos gavėjai turi būti atrinkti, t. y. nėra galimybių paslaugas suteikti visiems norintiems ir Taisyklių 6 punkte įvardintą tikslinės grupės apibrėžtį atitinkantiems naudos gavėjams, vidaus dokumente turi būti nustatyta aiški jų atrankos procedūra, kurioje nurodomi atrankos kriterijai; nustatant kriterijus būtina užtikrinti nediskriminavimo ir lygių galimybių užtikrinimo principų laikymąsi; nustatant galimų naudos gavėjų tikslinę grupę būtina pasitelkti pasirinktos tikslinės grupės interesams atstovaujančias organizacijas, kai jų veikla tiesiogiai susijusi su tiksline grupe (mokyklos, vaikų darželiai, vietos bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, savivaldybių institucijos ir kt.);

11.4. yra valdomas atskaitingai ir skaidriai, įtraukiant darbuotojus, klientus ar kitus suinteresuotuosius subjektus, kuriems jų verslo veikla daro poveikį:

11.4.1. pareiškėjo, siekiančio gauti finansavimą, vidaus dokumente aprašoma atskaitingo ir skaidraus valdymo tvarka, kurioje turi būti nurodoma:

11.4.1.1. informacija apie nustatytą darbo užmokestį konkrečiai (-ioms) pareigybei (-ėms);

11.4.1.2. informacija apie vykdomus ir (ar) planuojamus vykdyti pirkimus (jeigu pareiškėjas yra perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas, gali būti pateiktas viešųjų pirkimų planas);

11.4.1.3. informacija apie per visą pareiškėjo veiklos laikotarpį, bet ne ilgesnį nei 5 kalendoriniai metai, gautą paramą, labdarą, dotacijas, kitokią pagalbą ir įgyvendinamus projektus (finansuojamus privačiomis, valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos ir kitų fondų lėšomis);

11.5. vidaus dokumente aprašoma suinteresuotųjų subjektų ar jų teisėtų atstovų, kuriems vykdoma veikla daro poveikį, įtraukimo į valdymą tvarka:

11.5.1. nurodoma, kokios suinteresuotos organizacijos, institucijos ar asmenys įtraukiami į sprendimų priėmimą;

11.5.2. pateikiama organizacijos struktūra, kurioje aiškiai nurodomas suinteresuotųjų asmenų įtraukimo mastas (į kokį valdymo organą, grupę ar kitos struktūros dalį įtraukti suinteresuotieji asmenys, koks jų skaičius, kaip priimami sprendimai), jų pareigos priimant valdymo sprendimus, turinčius įtakos socialinio poveikio mastui, bei priimamų sprendimų galia; privatūs juridiniai asmenys turi sudaryti patariamąjį valdymo organą, kuris užtikrina suinteresuotųjų asmenų atstovavimą;

11.5.3. nurodomas suinteresuotųjų asmenų įtraukimas į socialinio poveikio planavimą, stebėseną ir matavimą;

11.6. yra nepriklausomas nuo valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, viešojo sektoriaus organizacijų:

11.6.1. socialinio verslo subjekto valdymas turi būti nepriklausomas nuo įmonių, įstaigų, organizacijų ar institucijų, kurių pagrindinė veikla yra orientuota ne į socialinių tikslų įgyvendinimą, o skirta kitiems šių įmonių, įstaigų, organizacijų ar institucijų tikslams įgyvendinti;

11.6.2. viešųjų juridinių asmenų vykdomame socialiniame versle (steigėjo ar dalyvio teisėmis) gali dalyvauti valstybės ar savivaldybių institucijos, nepažeisdamos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo nuostatų.

 

V SKYRIUS

SOCIALINIO VERSLO MODELIAI IR VEIKLOS PRINCIPAI

 

12.  Pagal socialinio verslo vykdomos ekonominės veiklos santykį su daromu socialiniu poveikiu socialiniai verslai skirstomi į tris veiklos modelius: įterptiniai socialiniai verslai, integruoti socialiniai verslai ir išoriniai socialiniai verslai:

12.1.  pagal įterptinio socialinio verslo modelį veikiančio socialinio verslo projekto vykdytojo ekonominė veikla turi tiesioginį teigiamą socialinį poveikį ir tuo pat metu užtikrinama finansinė grąža, tiesiogiai susijusi su sukurtu socialiniu poveikiu; tai reiškia, kad vykdoma ekonominė veikla negalėtų veikti be socialinės veiklos paslaugos ar prekės, skirtos konkrečiai socialinei grupei, kurios nariai yra ir socialinės naudos gavėjai (pvz., globos namai, socialinę globą senjorams ir asmenims su negalia, taip pat ambulatorinės slaugos ir paliatyviosios pagalbos paslaugas asmens namuose teikiantis paliatyviosios pagalbos centras, knygas ir informacinius leidinius ar kitokio pobūdžio spaudinius Brailio raštu leidžianti spaustuvė);

12.2.  pagal integruoto socialinio verslo modelį veikiančio socialinio verslo projekto vykdytojo ekonominė veikla turi tiesioginį teigiamą socialinį poveikį, o planuojamos vykdyti ar vykdomos socialinės programos sutampa su verslo veiklomis (pvz., socialiai pažeidžiamų grupių asmenų įdarbinimas); verslo subjektas, veikiantis pagal šį socialinio verslo modelį, galėtų veikti tradiciškai, t. y. siekti pelno, tačiau, į verslą tiesiogiai integravus socialinę misiją, jis tampa socialiniu verslu;

12.3. pagal išorinio socialinio verslo modelį veikiančio socialinio verslo projekto vykdytojo ekonominė veikla nėra tiesiogiai susijusi su socialine misija, tačiau iš ekonominės veiklos gautas pelnas ar pelno dalis (privalomo reinvestuoti pelno procentas nustatytas Taisyklių 16 punkte) nuolat investuojama konkrečiai socialinei problemai spręsti siekiant gauti teigiamą socialinį poveikį (pvz., verslo subjekto veikla – prekyba kava, o tam tikra nuolatinė pajamų dalis, gaunama iš tiesioginės veiklos, kas mėnesį skiriama organizuoti paramos grupių susitikimus smurtą artimoje aplinkoje patyrusioms moterims); iš vykdomos ekonominės veiklos gautas pelnas ar jo dalis negali būti perduota kitam subjektui, t. y. socialinio verslo projekto vykdytojas turi pats nuolat vykdyti socialinę veiklą (fragmentinė, laikina veikla ar vienkartinis veiksmas, taip pat lėšų iš gauto pelno perdavimas kitoms organizacijoms paramos ar labdaros tikslais nėra laikomi nuolatine veikla socialinei problemai spręsti siekiant teigiamo socialinio poveikio ar socialiniu verslu).

13.  Vykdydamas socialinį verslą ir siekdamas teigiamo socialinio poveikio pareiškėjas, siekiantis gauti finansavimą, turi:

13.1. vadovautis sąžiningumo, protingumo, naudos visuomenei siekimo, inovatyvumo principais;

13.2. socialiniam verslui pradėti ar plėtoti suteiktą finansavimą, įskaitant nereikšmingą (de minimis) pagalbą, naudoti tik teigiamo socialinio poveikio siekimo ar didinimo tikslais;

13.3. socialinio verslo pripažinimo fakto (skyrus finansavimą) nenaudoti nesąžiningai konkurencijai, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme.

 

VI SKYRIUS

SOCIALINIO VERSLO PROJEKTO VYKDYMO FINANSINIAI ASPEKTAI

 

14.  Pareiškėjų, siekiančių gauti finansavimą socialinio verslo pradžiai ar plėtrai, planuojamos metinės pajamos iš ekonominės veiklos turi sudaryti daugiau nei 50 proc. visų socialinio verslo pajamų. Gauta parama, labdara, dovanos, negali būti laikomos pajamomis iš ekonominės veiklos.

15.  Socialinio verslo gautas pelnas reinvestuojamas pagal iš anksto apibrėžtas pelno paskirstymo procedūras ir taisykles, kad būtų pasiekti pagrindiniai juridinio asmens tikslai:

15.1. kai socialinį verslą vykdo Taisyklių 8.1–8.4 papunkčiuose nurodyti juridiniai asmenys, konkrečiai socialinei problemai spręsti reinvestuojamas visas iš ekonominės veiklos gautas pelnas (100 proc.);

15.2. kai socialinį verslą vykdo Taisyklių 8.5 papunktyje nurodyti juridiniai asmenys, konkrečiai socialinei problemai spręsti reinvestuojama daugiau nei 50 proc. iš visos ekonominės veiklos gauto pelno.

16.  Socialinio verslo projekto vykdytojo, sąnaudų pagrindimo reikalavimai:

16.1. kiekvienais finansiniais metais (nuo socialinio verslo projekto įgyvendinimo pradžios, kuria laikoma socialinio verslo projekto kontrolės laiko pradžia) kartu su metine įgyvendinto socialinio verslo projekto ataskaita administruojančiai institucijai teikiamas sąnaudų pagrindimo aiškinamasis raštas, kuris vykdant socialinį verslą yra laikomas finansinės atskaitomybės dokumentų dalimi; aiškinamajame rašte nurodoma, koks buvo sąnaudų tikslas, kokia socialinio verslo nauda jas patyrus;

16.2. aiškinamajame rašte pateikiamas socialinio verslo projekto sąnaudų sąrašas, kuriame įvardijamos einamosios išlaidos (veiklos sąnaudos) ir investicijų išlaidos (kai įsigyjamas ilgalaikis turtas, kuris įtraukiamas į ilgalaikio turto apskaitą); investicijų išlaidos, finansuojamos gauto finansavimo lėšomis, gali būti susijusios tik su socialinio verslo projekto įgyvendinimui (paslaugų kokybės gerinimui, paslaugas gaunančių klientų skaičiaus didinimui, socialinio poveikio masto didinimui ir pan.) finansuoti tinkamomis išlaidomis.

 

VII SKYRIUS

SOCIALINIO VERSLO SOCIALINIO POVEIKIO MATAVIMAS

 

17.  Socialinio poveikio numatymas (planavimas), jo stebėsena ir matavimas – būtina tinkamai ir kryptingai vykdomo socialinio verslo sąlyga.

18.  Pareiškėjai, siekiantys gauti finansavimą:

18.1. turi nusistatyti aiškius, pamatuojamus pagrindinius socialinio poveikio rodiklius, pagal kuriuos vykdys nuolatinę (kasmetinę) vykdomo socialinio verslo stebėseną ir numatyto socialinio poveikio matavimą; socialinio verslo socialinio poveikio rodikliai yra nustatyti Taisyklių 2 priede; socialinio verslo socialinio poveikio matavimas atliekamas pagal nurodomus duomenis, užpildomas Taisyklių 3 priedas, socialinio poveikio matavimo ataskaitos skelbiamos viešai;

18.2. socialiniam poveikiui matuoti turi būti pasirenkamas aiškus ir poveikį atitinkantis būdas, įvardijama, kaip jis bus matuojamas; duomenų apie socialinį poveikį rinkimo būdai: interviu su klientais ar jų artimaisiais; anketinės apklausos; grupinės diskusijos; ataskaitų ir kitų dokumentų analizė; dienoraščių analizė ir kiti tinkami būdai;

18.3. turi nustatyti aiškią socialinio poveikio teritoriją; socialinio poveikio teritorija turi būti vietos plėtros strategijos, kuriai įgyvendinti teikiamas PĮP dėl finansavimo skyrimo socialiniam verslui kurti ar plėsti, teritorijoje;

18.4. turi nurodyti socialinės problemos nustatymo būdą ir mastą socialinio poveikio teritorijoje (pagrindžiama aktualiais statistiniais duomenimis, moksliniais tyrimais, kitais oficialiais dokumentais, kuriuos pateikia institucija ar organizacija, kaupianti tokius duomenis, pvz., priklausomybių ligų centras, probacijos tarnyba ar pan.).

19.  Socialinio poveikio matavimo rodikliai turi būti pasirenkami iš Taisyklių 2 priede nustatytų rodiklių ir apibūdinti verslo plane. Taisyklių 4 priede pateikiama verslo plano forma. Socialinio verslo planas teikiamas kartu su PĮP.

20.  Pareiškėjas, siekiantis gauti finansavimą, turi užtikrinti, kad suteiktų paslaugų sprendžiant socialinę problemą ir įgyvendinant socialinę misiją kokybė turėtų atitikti teisės aktų reikalavimus ir (ar) būti geresnė nei šiuo metu teikiamų analogiškų paslaugų.

 

VIII SKYRIUS

SOCIALINIO VERSLO VEIKLOS ATASKAITŲ TEIKIMAS

 

21.  Kartu su galutine veiklos ataskaita socialinio verslo projekto vykdytojas, įgyvendinęs socialinio verslo projektą, administruojančiajai institucijai pateikia Socialinio verslo veiklos įgyvendinimo ataskaitą (Taisyklių 5 priedas).

22.  Socialinio verslo projekto įgyvendinimo ataskaitose turi būti nurodyta ši informacija, susijusi su socialinio verslo projekto poveikio pasiekimais:

22.1. planuoti ir pasiekti pagrindiniai socialinio verslo projekto poveikio rodikliai;

22.2. bendra informacija apie tikslinę grupę ir sprendžiamų socialinių problemų mastą vietovėje, kurioje vykdomas socialinio verslo projektas (grindžiama tuo metu turimais, aktualiais statistiniais duomenimis, moksliniais tyrimais, kitais oficialiais dokumentais, kuriuos pateikia institucija ar organizacija, kaupianti tokius duomenis);

22.3. informacija apie pelno paskirstymą ir sąnaudas.

24. Jeigu socialinio verslo projekto vykdytojas nepasiekia nusistatytų socialinio verslo socialinio poveikio rodiklių, taikomos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių penktojo skirsnio nuostatos dėl projektui skirto finansavimo dalies mažinimo.

 

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

25. Be reikalavimų, nustatytų Taisyklėse, socialinio verslo projektų vykdytojams, įgyvendinantiems socialinio verslo projektus, taikomi reikalavimai, nustatyti Pažangos priemonės veiklos „BIVP metodo taikymas: parama vietos plėtros strategijų įgyvendinimui“ finansavimo sąlygų apraše, kurį tvirtina vidaus reikalų ministras, taikomame socialinio verslo projektų vykdytojams, teikiantiems PĮP pagal konkrečios vietos veiklos grupės vietos plėtros strategiją.

 

 

______________