LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS BANKO VALDYBOS 2015 M. KOVO 26 D. NUTARIMO NR. 03-34 „DĖL VALDYMO ĮMONIŲ KAPITALO PAKANKAMUMO REIKALAVIMŲ TAISYKLIŲ IR KAPITALO PAKANKAMUMO ATASKAITŲ FORMŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2019 m. vasario 14 d. Nr. 03-37
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos banko valdybos 2015 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. 03-34 „Dėl Valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių ir kapitalo pakankamumo ataskaitų formų patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:
„LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL VALDYMO ĮMONIŲ NUOSAVŲ LĖŠŲ DYDŽIO APSKAIČIAVIMO TAISYKLIŲ IR NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMŲ ATASKAITŲ FORMŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 8 straipsnio 3–5 punktais, taip pat įgyvendindama 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL 2009 L 302, p. 32) ir 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL 2011 L 174, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL 2014 L 173, p. 349), Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
2. Patvirtinti pridedamas valdymo įmonių Lietuvos bankui teikiamų nuosavų lėšų reikalavimų ataskaitų formas:
2. Nustatyti, kad:
2.1. šiuo nutarimu nauja redakcija dėstomo nutarimo 1 punktu patvirtintų taisyklių 6 ir 12 punktai įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d.;
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2019 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 03-37
VALDYMO ĮMONIŲ NUOSAVŲ LĖŠŲ DYDŽIO APSKAIČIAVIMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valdymo įmonių nuosavų lėšų dydžio apskaičiavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatyti valdymo įmonių nuosavų lėšų dydžio apskaičiavimo ir ataskaitų teikimo reikalavimai. Taisyklėse išdėstyti reikalavimai taikomi pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir (arba) Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, ir (arba) Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymą veikiančioms valdymo įmonėms, taip pat įmonėms, kurios kreipiasi į Lietuvos banką dėl valdymo įmonės licencijos išdavimo (toliau – įmonės). Investicinėms bendrovėms-valdytojoms Taisyklių reikalavimai taikomi mutatis mutandis.
2. Įmonė turi užtikrinti, kad joje būtų sukurta efektyvi kontrolės sistema ir administracinės bei apskaitos procedūros, kurios leistų bet kuriuo metu įvertinti ir patikrinti, kaip įmonė laikosi Taisyklėse nustatytų reikalavimų.
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.1. atviroji valiutos pozicija – įmonės turto, nebalansinių pretenzijų ir įmonės balansinių ir nebalansinių įsipareigojimų ta pačia valiuta skirtumas;
3.2. bendra atviroji valiutų pozicija – įmonės turimų valiutų atskirai susumuotų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų didesnė suma;
3.3. bendra grynoji valiutų pozicija – įmonės turimų valiutų atskirai susumuotų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų skirtumas;
3.4. biržos prekė – produktas, kuriuo prekiaujama arba kuriuo galima prekiauti antrinėje rinkoje (pvz.: žemės ūkio produktai, metalai, naudingosios iškasenos, taurieji metalai ir kt.);
3.5. biržos prekių kainos rizika – tikimybė, kad įmonė, besiverčianti prekyba biržos prekių rinkoje, gali patirti nuostolių dėl šių prekių kainų pokyčių;
3.6. delta koeficientas (delta) – tikėtinas pasirinkimo sandorio kainos pasikeitimas, proporcingas nedideliam pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės kainos pasikeitimui;
3.7. garantinė įmoka – suma, kurią klientas per finansų tarpininką įmoka norėdamas įsigyti finansinę priemonę. Garantinę įmoką sudaro pradinis įnašas ir papildomi mokėjimai;
3.9. grynoji ilgoji valiutos pozicija – pozicija, kai įmonės turtas ir nebalansinės pretenzijos viena valiuta yra didesnės už įmonės balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta;
3.10. grynoji trumpoji valiutos pozicija – pozicija, kai įmonės turtas ir nebalansinės pretenzijos viena valiuta yra mažesnės už įmonės balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta;
3.11. išorinė kredito rizikos vertinimo institucija (IKVI) – kredito reitingų agentūra, kuri registruota arba sertifikuota pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1);
3.12. kredito išvestinė finansinė priemonė – finansinė priemonė, naudojama pagrindinės pozicijos kredito rizikai apdrausti, kai ši rizika perduodama trečiajai šaliai, bet nuosavybės teisės į pagrindinę poziciją neperleidžiamos;
3.13. kredito kokybės žingsnis (KKŽ) – IKVI naudojamų kredito rizikos vertinimų (reitingų) skalės intervalai, parodantys skirtingą kredito rizikos lygį;
3.14. kredito rizika – tikimybė, kad sandorio šalis nesugebės atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka;
3.15. nuosavų lėšų poreikis – nuosavų lėšų, reikalingų valdymo įmonės prisiimamai rizikai, susijusiai su valdymo įmonės teikiamomis paslaugomis ir glaudžiai su jomis susijusių papildomųjų paslaugų teikimu, padengti, minimalus privalomas dydis;
3.16. operacinė rizika – tikimybė patirti nuostolių dėl netinkamų ar nepavykusių įmonės vidaus procesų, darbuotojų, sistemų arba išorės įvykių įtakos, taip pat dėl teisinės rizikos;
3.19. pripažintos trečiųjų šalių investicinės įmonės – tai įmonės:
3.20. rinkos rizika – tikimybė, kad rinkos kintamieji elementai (palūkanų norma, valiutos kursas, biržos prekių kainos ir kt.) pasikeis taip, kad įmonė dėl sudaryto sandorio patirs nuostolių;
3.21. rizikos kapitalo įmonė – įmonė, investuojanti į privataus kapitalo įmones, turinčias didelių vertės kūrimo galimybių;
3.22. standartizuotas kredito rizikos vertinimo metodas – unifikuotas įmonės kredito rizikos vertinimo skaičiuojant nuosavų lėšų dydį metodas, pagrįstas rizikos koeficientų įmonės turimoms pozicijoms nustatymu atsižvelgiant į skolininkų kredito rizikos vertinimus (reitingus), nustatomus išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų;
4. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013).
II SKYRIUS
ĮMONĖS PRADINIS KAPITALAS IR NUOSAVOS LĖŠOS
6. Skaičiuojant nuosavų lėšų dydį Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 ir (arba) Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais tikslais, nuosavas lėšas sudarantis 2 lygio kapitalas negali būti didesnis kaip trečdalis 1 lygio kapitalo.
7. Įmonės pridėtinės išlaidos apskaičiuojamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 97 straipsnyje ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/488, kuriuo iš dalies keičiamos Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 241/2014 nuostatos dėl įmonių nuosavų lėšų, nustatomų pagal pastoviąsias pridėtines išlaidas, reikalavimų (OL 2015 L 78, p. 1) nustatyta tvarka.
8.Taisyklių 9 ir (arba) 10 punktuose nurodytų įmonių pradinį kapitalą sudaro Lietuvos Respublikos kolektyvino investavimo subjektų įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų nuosavų lėšų dalių suma.
9. Įmonės, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 000 Eur.
10. Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondus turinčios teisę valdyti įmonės pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 300 000 Eur.
11. Taisyklių 9 ir (arba) 10 punktuose nurodytų įmonių nuosavos lėšos turi nuolat būti ne mažesnės už didesnį iš šių dydžių:
12. Skaičiuojant nuosavų lėšų dydį Taisyklių 11.2 ir 11.3 papunkčiuose nustatytais tikslais, nuosavas lėšas sudarantis 2 lygio kapitalas negali būti didesnis kaip trečdalis 1 lygio kapitalo.
13. Jeigu Taisyklių 9 ir (arba) 10 punktuose nurodytų įmonių valdomų kolektyvinio investavimo subjektų vertė viršija 250 milijonų eurų, valdymo įmonė privalo turėti papildomą nuosavų lėšų sumą, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 5 straipsnio 6–8 dalyse.
III SKYRIUS
ĮMONĖS NUOSAVŲ LĖŠŲ POREIKIO APSKAIČIAVIMO REIKALAVIMAI
14. Įmonės nuosavų lėšų poreikis apskaičiuojamas susumuojant:
IV SKYRIUS
KREDITO IR GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKOS NUOSAVŲ LĖŠŲ POREIKIO SKAIČIAVIMAS
16. Įmonė kredito rizikos ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos nuosavų lėšų poreikį skaičiuoja vadovaudamasi Taisyklių 17–75 punktuose išdėstytu standartizuotu metodu.
17. Kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos nuosavų lėšų poreikis nustatomas įmonės apskaičiuotą ir pagal riziką įvertintą įmonės turto ir nebalansinių straipsnių pozicijų vertę padauginus iš 8 proc. Pagal riziką įvertinta pozicijų vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į rizikos koeficientus ir perskaičiavimo veiksnius, kurių nustatymo tvarka išdėstyta Taisyklių 35–75 punktuose.
18. Taisyklių 1 priede nurodytų išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertės nustatomos pagal Taisyklių VI skyriaus pirmojo skirsnio nuostatas.
19. Apskaičiuojant pagal riziką įvertintas įmonės turto pozicijų vertes, jų balansinė vertė dauginama iš atitinkamai grupei priskiriamo rizikos koeficiento, išreikšto procentais. Rizikos koeficiento taikymas priklauso nuo pozicijos ir nuo jos kredito kokybės. Kredito kokybę galima nustatyti atsižvelgiant į pripažintos išorinės kredito rizikos vertinimo institucijos šioms pozicijoms nustatytus kredito rizikos vertinimus (reitingus) arba eksporto kredito agentūrų suteiktus kredito rizikos vertinimus. Įmonė gali naudoti vieną ar kelias reikalavimus atitinkančias pripažintas IKVI, kad jų kredito rizikos vertinimus būtų galima priskirti nustatant turto ir nebalansinių straipsnių rizikos koeficientus.
20. Rizikos koeficientai nustatomi atsižvelgiant į grupę, kuriai vertinama pozicija priskiriama pagal Taisyklių 34 punkto nuostatas, ir į skolininko, su kuriuo sudarius sandorį radosi ši pozicija, IKVI nustatytą kredito rizikos vertinimą (reitingą) ir (arba) pačios pozicijos kredito rizikos vertinimą (reitingą).
21. Kredito rizikos vertinimų (reitingų) negalima taikyti pasirinktinai. Įmonė, nusprendusi tam tikrai pozicijų grupei taikyti pripažintos IKVI kredito rizikos vertinimus (reitingus), turi nuosekliai ir nenutrūkstamai taikyti juos visoms šiai grupei priklausančioms pozicijoms.
22. Nustatant rizikos koeficientus galima naudoti tik tuos kredito rizikos vertinimus (reitingus), kurie apima visas – pagrindinę ir palūkanas – su pozicija susijusias sumas.
23. Pozicijai, kuri turi tik vieną pripažintos IKVI kredito rizikos vertinimą (reitingą), priskiriamas būtent šį kredito rizikos vertinimą (reitingą) atitinkantis rizikos koeficientas.
24. Pozicijai, kuri turi du pripažintų IKVI kredito rizikos vertinimus (reitingus), siejamus su skirtingais rizikos koeficientais, priskiriamas didesnis rizikos koeficientas.
25. Pozicijai, kuri turi daugiau kaip du pripažintų IKVI kredito rizikos vertinimus (reitingus), priskiriant rizikos koeficientą atsižvelgiama į du kredito rizikos vertinimus (reitingus), kuriuos atitinka mažiausi rizikos koeficientai. Jeigu du mažiausi rizikos koeficientai skiriasi, pozicijai priskiriamas didesnis rizikos koeficientas. Jeigu du mažiausi rizikos koeficientai sutampa, pozicijai priskiriamas nustatytas šį kredito rizikos vertinimą (reitingą) atitinkantis rizikos koeficientas.
26. Jeigu numatyta tam tikro emitento emisijų programa ar priemonės (ne nuosavybės vertybiniai popieriai), kurioms priklauso šio emitento pozicija ir kurioms nustatytas tam tikras kredito rizikos vertinimas (reitingas), šiai pozicijai priskiriamas būtent šį kredito rizikos vertinimą (reitingą) atitinkantis rizikos koeficientas.
27. Jeigu tam tikro emitento pozicija nepriklauso tai šio emitento emisijų programai ar priemonei, kuriai nustatytas tam tikras kredito rizikos vertinimas (reitingas), tačiau pats emitentas turi tam tikrą kredito rizikos vertinimą (reitingą), priskiriant rizikos koeficientą šiai pozicijai atsižvelgiama į emitento kredito rizikos vertinimą (reitingą), jei pagal jį nustatytas rizikos koeficientas yra didesnis nei nustatytas kitais atvejais arba jei pagal jį nustatytas rizikos koeficientas yra mažesnis nei kitais atvejais. Tada taikoma sąlyga, kad vertinama pozicija būtų klasifikuojama kaip visais aspektais esanti pari passu arba turinti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę, palyginti su konkrečia emisijos programa, priemone arba su neužtikrintomis to emitento pozicijomis, turinčiomis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę, atsižvelgiant į konkrečią situaciją.
28. Įmonių grupei priklausančio emitento kredito rizikos vertinimas (reitingas) negali būti taikomas kitam tai pačiai įmonių grupei priklausančiam emitentui.
29. Trumpalaikiai kredito rizikos vertinimai (reitingai) gali būti taikomi tik trumpalaikiam turtui ir nebalansiniams straipsniams, sudarantiems institucijų ir įmonių pozicijas.
30. Visi trumpalaikiai kredito rizikos vertinimai (reitingai) taikomi tik tai pozicijai, su kuria yra susiję, ir negali būti taikomi jokių kitų pozicijų rizikos koeficientams nustatyti, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių 31 ir 32 punktuose.
31. Jeigu trumpalaikei reitinguotai pozicijai priskiriamas 150 proc. rizikos koeficientas, visoms nereitinguotoms neužtikrintoms tiek trumpalaikėms, tiek ilgalaikėms šio skolininko pozicijoms taip pat priskiriamas 150 proc. rizikos koeficientas.
32. Jeigu trumpalaikei reitinguotai pozicijai priskiriamas 50 proc. rizikos koeficientas, nereitinguotai trumpalaikei šio skolininko pozicijai negali būti priskiriamas mažesnis kaip 100 proc. rizikos koeficientas.
33. Skolininko (įsipareigojančio asmens) šalies valiuta išreikštai pozicijai taikomas kredito rizikos vertinimas (reitingas) negali būti taikomas nustatant kitos to paties skolininko pozicijos, išreikštos užsienio valiuta, rizikos koeficientą.
34. Kiekviena įmonės turto pozicija, jeigu atitinkamos pozicijos vertė neatimama iš įmonės nuosavų lėšų, turi būti priskiriama prie vienos iš šių pozicijų grupių:
34.1. centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių centrinei valdžiai priskiriamų subjektų ir centrinių bankų, įskaitant Europos Centrinį Banką, pozicijų;
34.2. regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijų – Lietuvos Respublikos apskričių ir savivaldybių, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių regioninei valdžiai ir vietos valdžiai priskiriamų subjektų, nurodytų atitinkamuose šių valstybių teisės aktuose, pozicijų. Prie regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijų taip pat priskiriamos pozicijos, religinių bendruomenių ir bendrijų, kurios įsteigtos kaip juridiniai asmenys pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą ir pagal atitinkamus kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktus ir kurios renka mokesčius vadovaudamosi teisės aktais, suteikiančiais joms teisę tuo verstis;
34.3. administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų pozicijų – valstybinio sektoriaus subjektų ir kitų prie administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų priskiriamų Europos Sąjungos valstybių narių subjektų, nurodytų atitinkamuose šių valstybių teisės aktuose, pozicijų. Prie administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų pozicijų taip pat priskiriamos religinių bendrijų ir bendruomenių pozicijos, kurios nepriskiriamos prie regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijų;
34.4. daugiašalių plėtros bankų pozicijų – daugiašalių plėtros bankų, nurodytų Taisyklių 45 punkte, pozicijų. Prie daugiašalių plėtros bankų pozicijų taip pat priskiriamos Amerikos investicijų korporacijos, Juodosios jūros regiono prekybos ir plėtros banko bei Vidurio Amerikos ekonominės integracijos banko pozicijos;
34.5. tarptautinių organizacijų pozicijų – tarptautinių organizacijų, nurodytų Taisyklių 47 punkte, pozicijų;
34.6. institucijų pozicijų – Lietuvos Respublikos kredito įstaigų ir investicinių įmonių (finansų maklerio ir valdymo įmonių) pozicijų, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių kredito įstaigų ir investicinių įmonių, apibrėžtų šių valstybių teisės aktuose, pozicijų. Prie institucijų pozicijų taip pat priskiriamos finansų įstaigų, kurioms leidimus verstis veikla išdavė ir kurias prižiūri už leidimų išdavimą ir priežiūrą atsakingos priežiūros institucijos, ir kurios disponuoja tokiomis pačiomis priežiūros teisėmis kaip ir kredito įstaigų priežiūros institucijos, pozicijos;
34.8. mažmeninių pozicijų – pozicijų, kurios atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:
34.8.1. jos susidarė dėl sandorių su fiziniu asmeniu ar su fiziniais asmenimis, su smulkiojo ar vidutinio verslo subjektais, apibrėžtais Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių atitinkamuose teisės aktuose;
34.8.2. kiekviena iš jų yra viena iš daugelio panašiai valdomų pozicijų ir su šiuo skolinimu susijusi rizika yra gerokai mažesnė;
34.9. didelės rizikos kategorijoms priklausančių straipsnių pozicijų – pozicijų, susijusių su ypač didele rizika, tokių kaip investicijos į rizikos kapitalo įmones, rizikingos investicijos į nuosavybės vertybinius popierius. Prie didelės rizikos kategorijų priklausančių straipsnių pozicijų taip pat priskiriamos:
34.10. trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčių institucijų ir įmonių pozicijų – institucijų ir įmonių pozicijų, kurių pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių ir kurios turi pripažintos IKVI suteiktą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą);
34.11. kolektyvinio investavimo subjektų pozicijų – pozicijų, susidariusių dėl sandorių su Lietuvos Respublikos įstatymuose ir atitinkamuose kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktuose apibrėžta investicine kintamojo kapitalo bendrove ar investiciniu fondu, kurių:
34.11.1. sudarymo vienintelis tikslas – viešai platinant investicinius vienetus arba akcijas kaupti asmenų lėšas ir jas kolektyviai investuoti į vertybinius popierius ir (arba) kitą Lietuvos Respublikos įstatymuose ir atitinkamuose kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktuose nurodytą likvidųjį turtą ir taip padalyti riziką;
35. Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas, išskyrus Taisyklių 36–42 punktuose nustatytus atvejus.
36. Centrinės valdžios ir centrinių bankų, kurie turi pripažintos IKVI suteiktą kredito rizikos vertinimą (reitingą), pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal Taisyklių 1 lentelę.
38. Europos Sąjungos valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms, išreikštoms ir finansuojamoms atitinkamos centrinės valdžios ir centrinio banko nacionaline valiuta, priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas.
39. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. Europos Sąjungos valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms, išreikštoms ir finansuojamoms bet kokios Europos Sąjungos valstybės narės nacionaline valiuta, priskiriamas toks pats rizikos koeficientas, koks būtų taikomas jų nacionaline valiuta išreikštoms ir finansuojamoms pozicijoms.
40. Europos Sąjungos valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms, nurodytoms 39 punkte:
40.1. 2018 m. pozicijų vertėms taikomas rizikos koeficientas turi sudaryti 20 proc. rizikos koeficiento, priskirto toms pozicijoms pagal 36 punktą;
40.2. 2019 m. pozicijų vertėms taikomas rizikos koeficientas turi sudaryti 50 proc. rizikos koeficiento, priskirto toms pozicijoms pagal 36 punktą;
41. Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms įmonės gali naudoti eksporto kreditų agentūros pateiktus kredito rizikos vertinimus (reitingus), jei tenkinama bet kuri iš šių sąlygų:
41.1. šis kredito rizikos vertinimas (reitingas) yra susitarimo pagrindu pasiekta rizikos vertė, kurią nustatė eksporto kreditų agentūra, dalyvaujanti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) susitarime dėl rekomendacijų dėl oficialiai remiamų eksporto kreditų;
41.2. eksporto kreditų agentūra skelbia savus kredito rizikos vertinimus (reitingus) ir laikosi EBPO patvirtintos metodikos, o kredito rizikos vertinimas (reitingas) siejamas su viena iš aštuonių minimalių eksporto draudimo įmokų (MEDĮ), kurias nustato EBPO patvirtinta metodika. Įmonė gali nuspręsti nebetaikyti savo pasirinktos eksporto kreditų agentūros nustatytų kredito rizikos vertinimų (reitingų) rizikos vertinimo tikslais, jei sugeba pagrįsti, kad toks sprendimas priimtas ne vien tik siekiant sumažinti nuosavų lėšų poreikio reikalavimus.
42. Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms, kurių turimas eksporto kreditų agentūros nustatytas kredito rizikos vertinimas (reitingas) pripažįstamas siekiant įvertinti riziką, rizikos koeficientas priskiriamas pagal Taisyklių 2 lentelę.
43. Regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijoms, vadovaujantis Taisyklių 47, 50, 52 ir 53 punktais, priskiriami tokie patys rizikos koeficientai kaip ir institucijų pozicijoms, išskyrus šiuos atvejus:
43.1. regioninės valdžios ir vietos valdžios trumpalaikėms pozicijoms netaikomas lengvatinis traktavimas (Taisyklių 49 ir 52 punktai);
44. Administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų pozicijoms priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas. Lietuvos Respublikos ministerijų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicijos vertinamos kaip centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos pagal Taisyklių 36–40 punktus.
45. Daugiašalių plėtros bankų pozicijoms, vadovaujantis Taisyklių 49, 52, 54 ir 55 punktais, priskiriami tokie patys rizikos koeficientai kaip ir institucijų pozicijoms, bet daugiašalių plėtros bankų trumpalaikėms pozicijoms netaikomas lengvatinis traktavimas (žr. Taisyklių 50 ir 53 punktus). Daugiašalių plėtros bankų pozicijos, kurioms priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas:
46. Pasirašytai, bet į Europos investicijų fondą dar neįmokėtai kapitalo daliai priskiriamas 20 proc. rizikos koeficientas.
47. Tarptautinių organizacijų pozicijoms (Europos Sąjungos, Tarptautinio valiutos fondo, Tarptautinių atsiskaitymų banko pozicijoms) priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas.
49. Pripažintos IKVI suteikto kredito rizikos vertinimo (reitingo) neturinčių institucijų pozicijoms, kurių pradinis faktinis terminas yra daugiau kaip trys mėnesiai, priskiriamas 50 proc. rizikos koeficientas.
50. Pripažintos IKVI suteikto kredito rizikos vertinimo (reitingo) neturinčių institucijų pozicijoms, kurių pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių, priskiriamas 20 proc. rizikos koeficientas.
51. Taisyklių 49 ir 50 punktuose nurodytų institucijų pozicijoms priskiriamas rizikos koeficientas negali būti mažesnis už centrinės valdžios, kurios jurisdikcijai priklauso ši institucija, pozicijoms priskiriamą rizikos koeficientą.
52. Pripažintos IKVI suteikto kredito rizikos vertinimą (reitingą) turinčių institucijų pozicijoms, kurių likęs terminas yra ilgesnis kaip trys mėnesiai, rizikos koeficientas priskiriamas pagal Taisyklių 3 lentelę.
53. Pripažintos IKVI suteikto kredito rizikos vertinimą (reitingą) turinčių institucijų pozicijoms, kurių likęs terminas neviršija trijų mėnesių, rizikos koeficientas priskiriamas pagal Taisyklių 4 lentelę.
54. Įmonės, taikydamos Taisyklių 49–53 punktų nuostatas, turi atsižvelgti į tai, ar bent viena vertinamos institucijos pozicija turi pripažintos IKVI nustatytą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą):
54.1. jeigu nė viena pozicija neturi pripažintos IKVI nustatyto trumpalaikio kredito rizikos vertinimo (reitingo), visoms šios institucijos pozicijoms, kurių likęs terminas neviršija trijų mėnesių, taikomas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis vertinimas, kaip nurodyta Taisyklių 52 punkte;
54.2. jeigu bent viena pozicija turi pripažintos IKVI nustatytą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą) ir jeigu šis trumpalaikis kredito rizikos vertinimas (reitingas) numato palankesnio arba lygiaverčio rizikos koeficiento priskyrimą tai vertinamai institucijos pozicijai, kurios pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių (žr. Taisyklių 60 punktą), kaip numato bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis traktavimas (žr. Taisyklių 53 punktą), šį trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą) atitinkantis rizikos koeficientas (žr. Taisyklių 60 punktą) priskiriamas tik šiai konkrečiai pozicijai. Kitoms šios institucijos trumpalaikėms pozicijoms taikomas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis traktavimas, kaip nurodyta Taisyklių 53 punkte;
54.3. jeigu bent viena pozicija turi pripažintos IKVI nustatytą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą) ir jeigu šis trumpalaikis kredito rizikos vertinimas (reitingas) numato mažiau palankaus rizikos koeficiento priskyrimą vertinamai institucijos pozicijai (žr. Taisyklių 60 punktą), kaip numato bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis traktavimas (žr. Taisyklių 53 punktą), Taisyklių 53 punkte nustatytas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis traktavimas neturi būti taikomas, o vertinamai institucijos pozicijai ir visoms nereitinguotoms šios institucijos trumpalaikėms pozicijoms turi būti priskiriamas rizikos koeficientas, atitinkantis šį trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą), kaip nurodyta Taisyklių 60 punkte.
55. Institucijų pozicijoms, susijusioms su investicijomis į institucijų nuosavybės vertybinius popierius arba reguliuojamojo kapitalo priemones, priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas, išskyrus atvejus, kai pozicijos atimamos iš įmonės nuosavų lėšų.
56. Įmonių pozicijoms, kurios turi pripažintos IKVI kredito rizikos vertinimą (reitingą), rizikos koeficientas priskiriamas pagal Taisyklių 5 lentelę.
57. Įmonių pozicijoms, kurios neturi pripažintos IKVI kredito rizikos vertinimo (reitingo), priskiriamas didesnis iš šių dviejų koeficientų: 100 proc. rizikos koeficientas arba centrinės valdžios, kurios jurisdikcijai priklauso ši įmonė, pozicijoms taikomas rizikos koeficientas.
59. Didelės rizikos kategorijoms priklausančių straipsnių pozicijoms priskiriamas 150 proc. rizikos koeficientas.
60. Trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčių institucijų ir įmonių pozicijoms, kurioms taikomos Taisyklių 49, 50, 52, 53 punktų nuostatos, ir įmonių pozicijoms, kurios turi pripažintos IKVI suteiktą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą), rizikos koeficientas priskiriamas pagal Taisyklių 6 lentelę.
61. Kolektyvinio investavimo subjektų pozicijoms priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių 62–67 punktuose.
62. Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie turi pripažintos IKVI suteiktą kredito rizikos vertinimą (reitingą), pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal Taisyklių 7 lentelę.
63. Kolektyvinio investavimo subjektų pozicijai, susijusiai su ypač didele rizika, turi būti taikomas 150 proc. rizikos koeficientas.
64. Įmonė kolektyvinio investavimo subjekto pozicijai gali nustatyti rizikos koeficientą, kaip nurodyta Taisyklių 65–67 punktuose, jeigu kolektyvinio investavimo subjekto valdymo principai ir veikla organizuojama pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir kitus susijusius teisės aktus bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių analogiškus teisės aktus.
65. Įmonė, turinti visą reikiamą informaciją apie pagrindines kolektyvinio investavimo subjekto pozicijas, gali atsižvelgti į šias pagrindines pozicijas apskaičiuodama vidutinį pozicijos rizikos koeficientą.
66. Įmonė, neturinti informacijos apie pagrindines kolektyvinio investavimo subjekto pozicijas, vidutinį rizikos koeficientą gali apskaičiuoti darydama prielaidą, kad kolektyvinio investavimo subjektas pirmiausia maksimaliai, kiek jam leidžiama pagal suteiktus įgaliojimus, investuoja į didžiausią kapitalo poreikį pritraukiančias pozicijų grupes, o toliau investuoja mažėjančia tvarka, kol pasiekiama didžiausia bendra investicijų riba.
67. Skaičiuodama rizikos koeficientą pagal Taisyklių 65 ir 66 punktus, įmonė gali remtis trečiosios šalies duomenimis, jeigu tinkamai užtikrinamas apskaičiavimo ir ataskaitų teisingumas.
68. Kitoms pozicijoms:
68.1. pozicijoms, susijusioms su išankstiniais mokėjimais ir sukauptomis pajamomis, kurių sandorio šalies įmonė negali nustatyti, priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas, išskyrus atvejus, kai pozicijos atimamos iš įmonės nuosavų lėšų;
68.2. pozicijoms, susijusioms su pinigais inkasavimo procese, priskiriamas 20 proc. rizikos koeficientas. Pozicijoms, susijusioms su pinigais kasoje, priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas (pozicijos, susijusios su pinigais kredito įstaigose ar investicinėse įmonėse, priskiriamos institucijų pozicijoms);
68.3. pozicijoms, susijusioms su dalyvavimu kapitale ir kitu dalyvavimu, išskyrus tas pozicijas, kurios atimamos iš įmonės nuosavų lėšų, priskiriamas mažiausiai 100 proc. rizikos koeficientas;
69. Įmonė, skaičiuodama kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos nuosavų lėšų poreikį, trečiųjų šalių investicinių įmonių ir pripažintų tarpuskaitos namų bei biržų pozicijas vertina taip, kaip numatyta Taisyklių 55 ir 56 punktuose.
70. Pagal riziką įvertintos įmonės nebalansinių straipsnių pozicijų vertės nustatomos dviem etapais.
71. Pirmiausia įmonės nebalansinių straipsnių pozicijos suskirstomos į Taisyklių 72–75 punktuose nurodytas grupes, kurių vertė padauginama iš šioms grupėms priskiriamų perskaičiavimo veiksnių, išreikštų procentais. Tada gautos sumos padauginamos iš procentais išreikštų rizikos koeficientų, taikomų kitai sutarties šaliai grupuojant turtą, kaip nurodyta Taisyklių 34 punkte.
72. Įmonės didelės rizikos nebalansinių straipsnių pozicijos, kurioms priskiriamas 100 proc. perskaičiavimo veiksnys:
73. Įmonės vidutinės rizikos nebalansinių straipsnių pozicijos, kurioms priskiriamas 50 proc. perskaičiavimo veiksnys:
73.1. laidavimai ir nuostolių padengimo garantijos (įskaitant konkursų paraiškas, sutartinių įsipareigojimų vykdymą, garantinius raštus dėl muitų ir mokesčių mokėjimo) ir garantijos, neturinčios paskolų požymių;
73.2. nepanaudotos kredito galimybės (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas yra ilgesnis kaip vieni metai;
74. Įmonės vidutinės arba mažos rizikos nebalansinių straipsnių pozicijos, kurioms priskiriamas 20 proc. perskaičiavimo veiksnys:
74.1. nepanaudoti kreditavimo įsipareigojimai (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas – vieni metai arba mažiau, kurių negalima bet kada, be išankstinio pranešimo, besąlygiškai atšaukti arba kurių negalima automatiškai atšaukti pablogėjus paskolos gavėjo kreditingumui;
75. Įmonės mažos rizikos nebalansinių straipsnių pozicijos, kurioms priskiriamas 0 proc. perskaičiavimo veiksnys:
75.1. nepanaudoti kreditavimo įsipareigojimai (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas – vieni metai arba mažiau, kuriuos galima bet kada, be išankstinio pranešimo, besąlygiškai atšaukti arba kurių negalima automatiškai atšaukti pablogėjus paskolos gavėjo kreditingumui;
V SKYRIUS
ATSISKAITYMŲ RIZIKOS NUOSAVŲ LĖŠŲ POREIKIO SKAIČIAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
ATSISKAITYMŲ RIZIKA
76. Ne nuosavybės vertybinių popierių, nuosavybės vertybinių popierių, užsienio valiutos ir biržos prekių sandoriams, už kuriuos neatsiskaitoma po sutartyje numatytos atsiskaitymo dienos, įmonė privalo apskaičiuoti sutartos atsiskaitymo už atitinkamas ne nuosavybės vertybinius popierius, nuosavybės vertybinius popierius, užsienio valiutą ar biržos prekes kainos ir jų rinkos vertės skirtumą, kuris parodo galimą įmonės nuostolį, jei įmonė negautų atitinkamos sumos.
77. Atsiskaitymų rizikos nuosavų lėšų poreikis apskaičiuojamas įsipareigojimo sumos ir atitinkamos finansinės priemonės rinkos vertės skirtumą, t. y. galimą nuostolį, padauginus iš Taisyklių 8 lentelėje pateikto atitinkamo koeficiento.
ANTRASIS SKIRSNIS
PRISTATYMAI BE ATSISKAITYMO (NEBAIGTI SANDORIAI)
78. Jeigu įmonė sumokėjo už finansines priemones, užsienio valiutą arba biržos prekes, bet jos dar negautos, arba pristatė finansines priemones, užsienio valiutą arba biržos prekes anksčiau, negu gautas užmokestis už juos, arba sudarė tarptautinius sandorius ir po numatyto atsiskaitymo arba pristatymo termino praėjo viena arba daugiau dienų, įmonė privalo apskaičiuoti rizikos nuosavų lėšų poreikį.
9 lentelė
| Sandorių rūšis |
Iki pirmo sutartinio mokėjimo arba pristatymo įsipareigojimo termino |
Nuo pirmo sutartinio mokėjimo arba pristatymo įsipareigojimo iki keturių dienų po antro sutartinio mokėjimo arba pristatymo įsipareigojimo termino |
5 darbo dienos nuo antro sutartinio mokėjimo arba pristatymo įsipareigojimo iki sandorio įvykdymo termino |
|
Nebaigti sandoriai |
Be kapitalo mokesčio |
Vertinama kaip pozicija |
Perkelta vertė ir esama pozityvi sandorio šalių rizika atimama iš kapitalo |
VI SKYRIUS
RINKOS RIZIKOS NUOSAVŲ LĖŠŲ POREIKIO SKAIČIAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ VERTINIMAS
80. Išvestinių finansinių priemonių pozicijos turi būti išskaidytos į dvi atskiras pozicijas:
80.2. pagrindinė pozicija arba lygiavertė pozicija. Kai finansinė priemonė neturi pagrindinės pozicijos (pvz., palūkanų normos apsikeitimo sandoris), išskiriama tariamoji pozicija, rodanti šios finansinės priemonės emitento valstybės vyriausybės obligacijos poziciją, kurios terminas lygus sandorio terminui.
81. Išankstiniai valiutų keitimo sandoriai skaidomi į dvi atskiras pozicijas: pirkimo valiutos ir pardavimo valiutos pozicijas. Kiekvienos iš šių sudedamųjų dalių tariamoji pozicija vertinama kaip nulinės atkarpos vyriausybės obligacija atitinkama valiuta.
82. Susitarimai dėl išankstinio palūkanų normos sandorio ir kitos finansinės priemonės, kurių pagrindinės priemonės yra pinigų rinkos finansinės priemonės, skaidomi į dvi dalis:
82.1. pirma dalis rodo laiką iki išankstinio sandorio sutarties galiojimo pabaigos arba iki susitarimo dėl išankstinio palūkanų normos sandorio nustatymo datos;
83. Kiekviena sudedamosios dalies tariamoji pozicija vertinama kaip nulinės atkarpos emitento valstybės vyriausybės obligacija.
84. Susitarimų dėl išankstinio palūkanų normos sandorio dydis yra lygus pagrindinės priemonės tariamajai vertei.
85. Ne nuosavybės vertybinių popierių ateities sandoriai ir išankstiniai palūkanų normos sandoriai skaidomi į šias dalis:
85.1. pirma dalis – nulinės atkarpos emitento valstybės vyriausybės obligacija, kurios terminas yra laikotarpis iki išankstinio sandorio arba ateities sandorio galiojimo pabaigos. Jos dydis – tai išpirkimo dieną gautinų pinigų srautų tariamoji vertė;
85.2. antra dalis rodo pagrindinę finansinę priemonę, kurios terminas yra lygus fiksuotosios palūkanų normos pagrindinės finansinės priemonės terminui arba laikui iki kito galimo perkainojimo dienos, kai palūkanų norma yra kintama. Šios dalies vertė apskaičiuojama pagrindinės finansinės priemonės vertę dauginant iš ateities arba išankstinio pirkimo sandorio kainos.
86. Apsikeitimo sandoriai skaidomi į šias sudedamąsias dalis:
87. Pasirinkimo sandoriai traktuojami kaip pozicijos, lygios pagrindinės pasirinkimo sandorio finansinės priemonės vertei, padaugintai iš šio pasirinkimo sandorio delta koeficiento. Apskaičiuotos pozicijos gali būti tarpusavyje įskaitomos su visomis identiškų pagrindinių finansinių priemonių arba pagrindinių išvestinių finansinių priemonių priešingomis pozicijomis. Gali būti naudojamas atitinkamos biržos taikomas delta koeficientas arba, kai delta koeficientas nenustatytas arba tai ne biržos sandoriai, naudojamas pačios įmonės apskaičiuotas delta koeficientas.
88. Delta koeficientas rodo pasirinkimo sandorio premijos pokyčio ir pagrindinės finansinės priemonės kainos pokyčio santykį.
Delta koeficientas skaičiuojamas pagal formules:
Delta = N (D1),
ln (P/S) + (r + v2/2) t
D1 = ––––––––––––––––––,
vÖt
kuriose:
N ( ) – standartinio normaliojo dydžio pasiskirstymo funkcija;
(D1) – standartinio normaliojo dydžio pasiskirstymo funkcijos argumentas;
ln ( ) – natūrinis logaritmas;
P – pagrindinės finansinės priemonės rinkos kaina;
S – pasirinkimo sandorio atlikimo (vykdymo) kaina;
r – nulinės rizikos dabartinė metų palūkanų norma;
v – pagrindinės finansinės priemonės kainos svyravimo matas, paprastai parodomas standartiniu nuokrypiu;
t – laikas iki sandorio termino pabaigos, parodytas metais.
89. Tariamoji pagrindinės finansinės priemonės pozicija lygi delta koeficiento ir pagrindinės finansinės priemonės rinkos kainos sandaugai.
90. Kiekviena tariamoji pozicija toliau naudojama užsienio valiutos kurso, biržos prekių kainos rizikos nuosavų lėšų poreikio skaičiavimams taip pat kaip ir bet kuri kita pozicija.
91. Įmonė gali sumuoti (tarpusavyje įskaityti) išvestinių finansinių priemonių pozicijas tik tada, kai jos atitinka šias sąlygas:
91.2. pagrindinė norma (kintamųjų palūkanų normos pozicijoms) arba atkarpos (fiksuotosios palūkanų normos pozicijoms) palūkanų norma atitinka viena kitą;
91.3. kita palūkanų normos nustatymo data arba, jei tai fiksuotų atkarpų pozicijos, – laikotarpis, liekantis iki termino pabaigos, atitinka vieną iš nurodytų sąlygų:
ANTRASIS SKIRSNIS
UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKA
92. Įmonės privalo kontroliuoti savo turimų pozicijų, turto ar įsipareigojimų, įvertintų užsienio valiuta, vertės pokyčius. Užsienio valiutos kurso rizikos nuosavų lėšų poreikis skaičiuojamas tiek tada, kai užsienio valiutų kursai kinta įmonei palankia linkme, tiek tada, kai kitimas nepalankus.
93. Jeigu įmonės bendros atvirosios užsienio valiutų pozicijos ir bendros atvirosios aukso pozicijos suma viršija 2 proc. įmonės nuosavų lėšų, užsienio valiutos kurso rizikos nuosavų lėšų poreikis apskaičiuojamas bendros atvirosios užsienio valiutos pozicijos ir aukso pozicijos sumą dauginant iš 8 proc. nuosavų lėšų poreikio koeficiento.
94. Pirmiausia apskaičiuojama kiekvienos valiutos (įskaitant ir valiutą, kuria sudaromos ataskaitos) ir aukso atviroji pozicija. Jei turto straipsniai konkrečia valiuta didesni už įsipareigojimus, laikoma, kad įmonė turi grynąją ilgąją poziciją šia valiuta, jei įsipareigojimai didesni už turtą, – grynąją trumpąją poziciją šia valiuta. Analogiškai apskaičiuojama grynoji aukso pozicija. Valiutos ir aukso grynąją atvirąją poziciją sudaro suma, kurią sudaro toliau išvardyti elementai (teigiami arba neigiami):
94.1. grynoji valiutos neatidėliotino keitimo sandorių pozicija. Tai visų turto straipsnių ir visų įsipareigojimų straipsnių, įskaitant ir atitinkama valiuta sukauptas palūkanas, skirtumas, arba, jei tai auksas, – grynoji aukso neatidėliotino keitimo sandorių pozicija;
94.2. grynoji išankstinių sandorių pozicija. Tai skirtumas tarp visų gautinų sumų ir visų sumų, kurios turi būti sumokėtos pagal išankstinius valiutų keitimo sandorius, įskaitant valiutos ir aukso ateities sandorius bei valiutos apsikeitimo sandorių pagrindinę sumą, neįtrauktą į neatidėliotino keitimo sandorių poziciją;
94.4. grynosios būsimosios pajamos (išlaidos), kurios dar nesukauptos, tačiau jau visiškai apdraustos;
94.5. užsienio valiutos ir aukso pasirinkimo sandorių pozicijos, įvertintos pagal delta koeficiento metodą;
95. Pozicijų, kurias įmonė sąmoningai prisiėmė, kad apsidraustų nuo neigiamo valiutos kurso poveikio jos nuosavų lėšų dydžiui, galima neįtraukti skaičiuojant atvirąją valiutos poziciją. Šios pozicijos turėtų būti neprekybinio pobūdžio. Tik gavusi Lietuvos banko leidimą įmonė gali šių pozicijų neįtraukti skaičiuodama atvirąją valiutos poziciją arba kaip nors su tuo susijusias sąlygas pakeisti.
96. Skaičiuodama užsienio valiutos atvirąsias pozicijas, įmonė turi atsižvelgti į faktines kolektyvinio investavimo subjektų užsienio valiutų pozicijas. Įmonė gali remtis trečiųjų šalių skelbiamais duomenimis apie kolektyvinio investavimo subjektų užsienio valiutų pozicijas, kai tinkamai užtikrinamas skelbiamų duomenų tikslumas. Jeigu įmonė neturi duomenų apie kolektyvinio investavimo subjektų užsienio valiutų pozicijas, skaičiuodama nuosavų lėšų poreikį įmonė turi atsižvelgti į didžiausią netiesioginę riziką, su kuria gali susidurti dėl kolektyvinio investavimo subjekto investicijų į užsienio valiutą. Tai daroma proporcingai didinant kolektyvinio investavimo subjektų užsienio valiutų poziciją iki didžiausios pagrindinių investicinių vienetų pozicijos, kurią leidžia investicinis įgaliojimas. Tariamoji kolektyvinio investavimo subjektų užsienio valiutos pozicija vertinama kaip atskira valiuta pagal investicijoms į auksą taikomą tvarką, atsižvelgiant į tai, kad tada, kai investicijų kryptis yra žinoma, ilgoji atviroji pozicija gali būti pridėta prie ilgosios atvirosios užsienio valiutos pozicijos, o trumpoji atviroji pozicija gali būti pridėta prie trumposios atvirosios užsienio valiutos pozicijos. Tokių pozicijų tarpusavyje įskaityti prieš atliekant skaičiavimą neleidžiama.
97. Įmonės, skaičiuodamos kiekvienos valiutos ir aukso grynąją atvirąją poziciją, gali remtis esama valiutos ar aukso verte (būsimus pinigų srautus įvertinant dabartine kaina). Kiekvienos užsienio valiutos ir aukso grynosios trumposios ar grynosios ilgosios pozicijos į eurus konvertuojamos pagal ataskaitinę dieną apskaitoje taikomą euro ir užsienio valiutos santykį, nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu. Esamosios vertės apskaičiavimo procedūros turi būti aiškiai apibrėžtos įmonės veiklos politikoje.
98. Įmonės turimos užsienio valiutų (išskyrus valiutą, kuria sudaromos ataskaitos) grynosios trumposios ir grynosios ilgosios atvirosios pozicijos susumuojamos atskirai. Jeigu gautos sumos nelygios, įmonės bendra atvirąja užsienio valiutos pozicija laikoma didesnė pozicija iš šių dviejų gautų sumų.
TREČIASIS SKIRSNIS
BIRŽOS PREKIŲ KAINOS RIZIKA
100. Biržos prekių kainos rizikos nuosavų lėšų poreikis turi būti skaičiuojamas atskirai kiekvienai biržos prekių arba biržos prekių išvestinių vertybinių popierių pozicijai, išreikštai standartiniu matavimo vienetu (bareliais, kilogramais ar kt.). Kiekvienos biržos prekės pozicijos vertinamos rinkos verte, išreikšta eurais pagal ataskaitinę dieną apskaitoje taikomą euro ir užsienio valiutos santykį, nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu.
101. Aukso ir aukso išvestinių finansinių priemonių pozicijos susiduria su užsienio valiutos kurso rizika, todėl jų rinkos rizikos nuosavų lėšų poreikis turi būti skaičiuojamas taip, kaip nurodyta Taisyklių VI skyriaus antrajame skirsnyje.
102. Kai trumposios pozicijos turi būti įvykdytos prieš įvykdant ilgąsias pozicijas, įmonė privalo įvertinti tam tikrų rinkų likvidumą.
103. Išvestinėms finansinėms priemonėms taikomos tokios pačios sąlygos kaip ir pagrindinėms biržos prekės pozicijoms.
104. Toliau išvardytos pozicijos gali būti laikomos tos pačios biržos prekės pozicijomis:
104.1. skirtingų subkategorijų biržos prekių pozicijos, jei minėtos subkategorijos biržos prekės gali pakeisti vienos kitas;
105. Biržos prekių ateities, pasirinkimo sandorių, kuriais prekiaujama biržoje, nuosavų lėšų poreikis gali būti lygus biržos nustatytai garantinei įmokai, jeigu garantinė įmoka teisingai parodo sandorio riziką.
106. Biržos prekių ateities, išankstinių įsipareigojimų pirkti arba parduoti prekes, prekių apsikeitimo, pasirinkimo sandorių rizikos nuosavų lėšų poreikis gali būti skaičiuojamas pagal terminų atitikimo metodą. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijos turi būti keičiamos tariamomis sumomis ir joms turi būti nustatomi atitinkami galiojimo terminai, kaip nurodyta šiuose papunkčiuose:
106.1. biržos prekių ateities ir išankstinių sandorių pozicijos turi būti įtraukiamos kaip tariamos sumos, išreikštos standartiniais matavimo vienetais (bareliais, kilogramais ar kt.), nustatant jų terminą pagal galutinę galiojimo datą;
106.2. biržos prekių apsikeitimo sandorių, kai vienos šalies operacija atliekama nustatyta kaina, o kitos šalies – dabartine rinkos kaina, pozicijos pagal terminų atitikimo metodą turi būti įtraukiamos kaip pozicijų, lygių tariamam sandorio dydžiui, serija, kai viena pozicija atitinka kiekvieną mokėjimą pagal apsikeitimo sandorį ir yra priskiriama prie atitinkamos terminų grupės. Įmonės pozicijos yra ilgosios, jeigu ji moka fiksuotą kainą, o gauna kintamą kainą, ir trumposios, jeigu ji gauna fiksuotą kainą, o moka kintamą kainą (kai įmonės pinigų srautai yra teigiami, pozicijos laikomos ilgosiomis, kai įmonės pinigų srautai neigiami, – trumposiomis);
106.3. kai biržos prekių apsikeitimo sandorio sudedamosios dalys yra skirtingos biržos prekės, kiekviena biržos prekės pozicija turi būti priskiriama prie atitinkamos biržos prekės terminų grupės, išskyrus pozicijas, kurios laikomos tos pačios biržos prekės pozicijomis;
106.4. biržos prekių arba biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pasirinkimo sandoriai laikomi pozicijomis, kurių vertė lygi atitinkamo pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės vertei, padaugintai iš jo delta koeficiento;
107. Pagal terminų atitikimo metodą kiekviena standartiniu matavimo vienetu (bareliais, kilogramais ar kt.) išreikšta biržos prekių pozicija turi būti priskirta prie atitinkamos terminų grupės pagal toliau pateiktą 10 lentelę. Atsargos priskiriamos prie pirmosios terminų grupės.
108. Terminų grupės ir pirkimo–pardavimo kainų skirtumo koeficientas nurodytas Taisyklių 10 lentelėje.
109. Įmonė gali sumuoti (tarpusavyje įskaityti) pozicijas, kurios pagal Taisyklių 104 punktą laikomos tos pačios biržos prekės pozicijomis, ir priskirti jas prie atitinkamų terminų grupių grynųjų pozicijų pagrindu, jeigu jos yra:
110. Įmonė skaičiuoja kiekvienos terminų grupės ilgųjų ir trumpųjų pozicijų sumas ir suderina kiekvienos terminų grupės ilgąsias ir trumpąsias biržos prekių pozicijas. Kiekvienoje terminų grupėje suderinta dalis yra šios terminų grupės suderinta pozicija, o likusi ilgosios arba trumposios pozicijos dalis yra tos pačios terminų grupės nesuderinta pozicija.
111. Atitinkamos terminų grupės nesuderintos ilgosios (trumposios) pozicijos dalis, kuri suderinta su nesuderinta trumpąja (ilgąja) kitos terminų grupės pozicija, yra suderinta dviejų terminų grupių pozicija. Nesuderintos ilgosios arba nesuderintos trumposios pozicijos dalis, kuri negali būti taip suderinta, yra nesuderinta pozicija.
112. Įmonės nuosavų lėšų poreikis kiekvienai biržos prekei skaičiuojamas taip:
112.1. kiekvienoje terminų grupėje suderintų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų suma dauginama iš atitinkamos biržos prekės rinkos kainos ir iš atitinkamos terminų grupės pirkimo–pardavimo kainų skirtumo koeficiento, nurodyto Taisyklių 10 lentelėje (1,5 proc.);
112.2. dviejų terminų grupių tarpusavyje suderinta pozicija kiekvienai terminų grupei, į kurią perkeliama nesuderinta pozicija, dauginama iš atitinkamos biržos prekės rinkos kainos ir iš 0,6 proc.;
113. Įmonės bendras biržos prekių kainos rizikos nuosavų lėšų poreikis pagal terminų atitikimo metodą apskaičiuojamas sudedant kiekvienos biržos prekės kainos rizikos nuosavų lėšų poreikius, apskaičiuotus pagal Taisyklių 112 punktą.
114. Įmonė biržos prekių kainos rizikos nuosavų lėšų poreikį gali skaičiuoti supaprastintu metodu. Nuosavų lėšų poreikis kiekvienai biržos prekei skaičiuojamas taip:
114.1. biržos prekės bendra grynoji pozicija (ilgųjų ir trumpųjų biržos prekių ir tapačių prekių ateities, pasirinkimo sandorių ir ilgalaikių pirkimo teisių pozicijų sumų skirtumas) dauginama iš atitinkamos biržos prekės rinkos vertės ir iš 15 proc.;
VII SKYRIUS
OPERACINĖS RIZIKOS NUOSAVŲ LĖŠŲ POREIKIO SKAIČIAVIMAS
117. Taikant bazinio indikatoriaus metodą, įmonės operacinės rizikos nuosavų lėšų poreikis sudaro 15 proc. indikatoriaus dydžio, kuris apskaičiuojamas Taisyklių 118–124 punktuose nurodyta tvarka.
118. Indikatorius – įmonės trejų metų grynųjų palūkanų pajamų ir grynųjų ne palūkanų pajamų sumos vidurkis. Trejų metų vidurkis apskaičiuojamas imant paskutinius tris dvylikos mėnesių stebėjimus kiekvienų finansinių metų pabaigoje. Jei įmonė neturi nepriklausomo audito patvirtintų duomenų, galima naudoti neaudituotus duomenis.
119. Bet kurio iš nurodytų stebėjimų įmonės grynųjų palūkanų pajamų ir grynųjų ne palūkanų pajamų suma, jeigu yra neigiama arba lygi nuliui, skaičiuojant trejų metų vidurkį neįtraukiama. Indikatorius skaičiuojamas sudedant tik teigiamas sumas ir padalijant iš teigiamų stebėjimų skaičiaus.
120. Grynąsias palūkanų pajamas ir grynąsias ne palūkanų pajamas sudaro šios įmonės pelno (nuostolių) ir kitų bendrų pajamų ataskaitos pozicijos:
120.3. pajamos už akcijas ir kitas finansines priemones, duodančias kintamųjų arba pastoviųjų pajamų;
121. Indikatorius skaičiuojamas sumuojant Taisyklių 120 punkte išvardytas pozicijas. Kiekviena pozicija į sumą įtraukiama su savo teigiamu arba neigiamu ženklu. Šios pozicijos gali būti tikslinamos atsižvelgiant į Taisyklių 122 ir 123 punktų reikalavimus.
122. Indikatorius turi būti skaičiuojamas imant nurodytas pelno (nuostolių) ir kitų bendrų pajamų ataskaitos pozicijas prieš atimant atidėjinius ir veiklos išlaidas. Veiklos išlaidoms priskiriami ir įmonės sumokėti mokesčiai už įmonės veiklą papildančių paslaugų pirkimą iš trečiųjų šalių, t. y. tokių, kurios nėra nei įmonės patronuojančioji įmonė, nei įmonės patronuojamoji įmonė ar įmonės patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė.
123. Skaičiuojant indikatorių neįtraukiamos šios pelno (nuostolių) ir kitų bendrų pajamų ataskaitos pozicijos:
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
125. Įmonė privalo Lietuvos bankui pateikti visą informaciją, kuri reikalinga vertinant, kaip įmonė laikosi Taisyklių.
126. Įmonės Lietuvos bankui teikia ketvirčio ataskaitas, sudarytas pagal kalendorinio ketvirčio paskutinės dienos duomenis, šiais terminais: I ketvirčio – iki gegužės 12 d., II ketvirčio – iki rugpjūčio 11 d., III ketvirčio – iki lapkričio 11 d., IV ketvirčio – iki vasario 11 d.:
126.1. įmonės, turinčios teisę valdyti kitų asmenų finansinių priemonių portfelius, privalo pateikti įmonės nuosavų lėšų ataskaitą (KPA1 forma), įmonės nuosavų lėšų poreikio ataskaitą (KPA2 forma), kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos ir nebaigtų sandorių ataskaitą (KPA3 forma), atsiskaitymų rizikos ataskaitą (KPA4 forma), užsienio valiutos kurso rizikos ataskaitą (KPA5 forma), biržos prekių kainos rizikos ataskaitą (KPA6 forma) ir operacinės rizikos ataskaitą (KPA7 forma);
127. Įmonės gali pateikti neaudituotus duomenis. Jeigu audituoti duomenys skiriasi nuo pateiktų neaudituotų duomenų, įmonė nedelsdama pateikia Lietuvos bankui patikslintus duomenis.
128. Įmonė privalo nedelsdama informuoti Lietuvos banką, kai atsiranda bent viena iš šių sąlygų:
128.1. įmonės pradinis kapitalas tampa mažesnis už Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme ir (arba) Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatyme ir (arba) Taisyklėse nustatytą minimalų pradinio kapitalo dydį;
129. Įmonė, informuodama Lietuvos banką, privalo nurodyti priežastis, dėl kurių susidarė Taisyklių 128.1–128.2 papunkčiuose nurodyta padėtis, taip pat priemones, kurių bus imtasi padėčiai ištaisyti, ir nurodyti laikotarpį, per kurį padėtis bus ištaisyta.
130. Kad turi finansinių priemonių ar kitų pozicijų, kurių rizikos įvertinimas ir nuosavų lėšų poreikio rizikai padengti skaičiavimas Taisyklėse nenumatytas, įmonė turi pranešti Lietuvos bankui. Įvertinęs situaciją, Lietuvos bankas nurodo įmonei, kaip turi būti vertinama turimų finansinių priemonių ar kitų pozicijų rizika ir apskaičiuojamas nuosavų lėšų poreikis rizikai padengti.
131. Įmonė, turinti pozicijų, užtikrintų kredito rizikos mažinimo užtikrinimo priemonėmis, iš anksto informavusi Lietuvos banką, gali mutatis mutandis vadovautis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatomis dėl šių pozicijų vertinimo ir nuosavų lėšų poreikio skaičiavimo.
132. Įmonė nuosavų lėšų poreikiui apskaičiuoti gali taikyti Taisyklėse nenumatytus, Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus metodus (modelius) tik gavusi išankstinį Lietuvos banko leidimą. Įmonė, siekdama pasinaudoti šia teise, privalo mutatis mutandis vadovautis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatomis dėl šių metodų (modelių) taikymo. Įmonė, kreipdamasi į Lietuvos banką dėl šių metodų (modelių) taikymo, privalo pateikti informaciją, leidžiančią įvertinti įmonės pasirengimą taikyti Taisyklėse nenumatytus metodus (modelius).
Valdymo įmonių nuosavų lėšų dydžio apskaičiavimo taisyklių
1 priedas
Išvestinių finansinių priemonių rūšys
1. Palūkanų normų sandoriai:
2. Užsienio valiutos keitimo sandoriai ir sandoriai dėl aukso:
3. Sandoriams, panašiems į šio priedo 1.1–1.5 ir 2.1–2.4 papunkčiuose nurodytus sandorius dėl kitų pagrindinių priemonių ar indeksų, priklauso visos priemonės, apibūdintos 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL 2014 L 173, p. 349), I priedo C dalies 4–7, 9 ir 10 punktuose, kurie neįtraukti į šio priedo 1 ir 2 punktus.
Valdymo įmonių nuosavų lėšų dydžio apskaičiavimo taisyklių
2 priedas
Pripažintų IKVI ilgalaikių ir trumpalaikių kredito rizikos vertinimų (reitingų) priskyrimo lentelė
| KKŽ |
Standard & Poor’s |
Moody’s Investors Service |
Fitch Ratings
|
|||
| Ilgalaikiai reitingai |
Trumpalaikiai reitingai |
Ilgalaikiai reitingai |
Trumpalaikiai reitingai |
Ilgalaikiai reitingai |
Trumpalaikiai reitingai |
|
| 1 |
Nuo AAA iki AA– |
A-1+, A-1 |
Nuo Aaa iki Aa3
|
P-1 |
Nuo AAA iki AA–
|
F1+, F1 |
| 2 |
Nuo A+ iki A–
|
A-2 |
Nuo A1 iki A3
|
P-2 |
Nuo A+ iki A–
|
F2 |
| 3 |
Nuo BBB+ iki BBB– |
A-3 |
Nuo Baa1 iki Baa3 |
P-3 |
Nuo BBB+ iki BBB– |
F3 |
| 4 |
Nuo BB+ iki BB–
|
B-1, B-2, B-3, C |
Nuo Ba1 iki Ba3
|
NP |
Nuo BB+ iki BB–
|
Mažiau nei F3 |
| 5 |
Nuo B+ iki B–
|
|
Nuo B1 iki B3
|
|
Nuo B+ iki B–
|
|
| 6 |
Mažiau nei B– |
|
Mažiau nei B3 |
|
Mažiau nei B– |
|