LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2015 M. RUGPJŪČIO 13 D. ĮSAKYMO NR. V-895 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS ADMINISTRUOJAMŲ AUKŠTOJO MOKSLO IR MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS (SOCIALINĖS, KULTŪRINĖS) PLĖTROS POLITIKOS PRIEMONIŲ, PRISIDEDANČIŲ PRIE PRIORITETINIŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS (SOCIALINĖS, KULTŪRINĖS) PLĖTROS IR INOVACIJŲ RAIDOS (SUMANIOS SPECIALIZACIJOS) KRYPČIŲ PLĖTOJIMO, JŲ PRIORITETŲ IR SUSIJUSIŲ PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO BENDROJO VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2017 m. spalio 23 d. Nr. V-815
Vilnius
Pakeičiu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros politikos priemonių, prisidedančių prie prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtojimo, jų prioritetų ir susijusių priemonių įgyvendinimo bendrąjį veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. V-895 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros politikos priemonių, prisidedančių prie prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtojimo, jų prioritetų ir susijusių priemonių įgyvendinimo bendrojo veiksmų plano patvirtinimo“:
1. Pakeičiu 23.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
„23.5. priemonė „Įsijungimas į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras (ESFRI) bei atviros prieigos MTEP infrastruktūros, kuri reikalinga dalyvavimui tarptautinėse ar regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose, atnaujinimas, kūrimas ir plėtra“ reikalinga siekiant užtikrinti mokslo ir studijų institucijose sukurtos MTEP ir inovacijų infrastruktūros veiklos tvarumą ir išpildyti sąlygas, būtinas prisijungimui prie tarptautinių MTEP ir inovacijų infrastruktūrų kas leistų Lietuvos mokslininkams ir kitiems tyrėjams naudotis aukšto lygio MTEP ir inovacijų infrastruktūra, esančia geriausiuose MTEP ir inovacijų centruose.
2007–2013 metų finansavimo laikotarpiu įgyvendinant integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programas buvo skirtos reikšmingos investicijos MTEP ir inovacijų infrastruktūrai mokslo ir studijų institucijose kurti ir atnaujinti. Moderni infrastruktūra ir dėl jos išaugęs mokslinis potencialas tapo pagrindu identifikuojant prioritetines MTEPI raidos kryptis ir jų prioritetus bei sudarys sąlygas juos įgyvendinti, kuriant naujas žinias, technologijas, produktus, procesus ir metodus. Moderni MTEP ir inovacijų infrastruktūra dėl jos unikalių galimybių ir išskirtinumo taip pat leido mokslo ir studijų institucijoms ir jų mokslininkams sustiprinti ryšius su kitų valstybių mokslo centrais bei jų mokslininkais. Dėl to padidėjo galimybės dalyvauti bendruose projektuose, tarptautinėse mokslinių tyrimų ir inovacijų programų kvietimuose, plėtoti kitokių formų tarptautinį bendradarbiavimą. Viena iš tarptautinio bendradarbiavimo formų yra įsijungimas į tarptautines MTEP ir inovacijų infrastruktūras ir aktyvus dalyvavimas jose, sudarant sąlygas Lietuvos mokslininkams ir kitiems tyrėjams naudotis aukšto lygio MTEP laboratorine įranga, esančia garsiausiuose tarptautiniuose MTEP ir inovacijų centruose, taip pat įveiklinant Lietuvoje sukurtą mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Europos MTEP ir inovacijų infrastruktūrų kūrimas skatina tarptautinį bendradarbiavimą, sukurdamas sąlygas formuotis skirtingas šalis apimančias mokslo bendruomenes. Lietuvoje atliktos studijos rodo, kad integracija į tarptautines MTEP ir inovacijų infrastruktūras yra veiksmingiausias būdas Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms gauti prieigą prie aukščiausio lygio MTEP ir inovacijų infrastruktūros, kuriai kurti ir išlaikyti nacionaliniu lygiu nepakaktų turimų finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Europos Komisijos užsakymu atlikti vertinimai rodo, kad europinių MTEP ir inovacijų infrastruktūrų kūrimas yra svarbi Europos mokslo konkurencingumo sąlyga, kadangi aukščiausio lygio tyrimams reikia labai brangios mokslinių tyrimų infrastruktūros, kurios sukūrimo ir veiklos kaštai yra tokie dideli, kad juos padengti galima tik bendradarbiaujant tarpvalstybiniu lygiu.
Europos MTEP ir inovacijų infrastruktūrų strategijos forumas (ESFRI) parengtuose Mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodžiuose siekia identifikuoti bendras europinės svarbos tyrimų infrastruktūras, kurios jau vystomos ar ateityje galėtų būti vystomos bendradarbiaujant ES narėms. 2010 m. paskelbtame ESFRI Kelrodyje buvo identifikuoti 48 mokslinių tyrimų infrastruktūrų projektai, kuriuos valstybės galėtų kartu įgyvendinti. 2016 m. kovo 10 d. buvo paskelbtas naujas ESFRI Kelrodis, kuriame įvardinta 21 aukšto brandumo lygio mokslinių tyrimų infrastruktūra, įskaitant 6 naujus projektus, ir 29 – pasiekusios įgyvendinimo fazę 2015 m. Tokių infrastruktūrų kūrimo ir veiklos sąlygas numato 2009 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 723/2009 dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) Bendrijos teisinio pagrindo ir 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1261/2013, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas (EB) Nr. 723/2009 dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) Bendrijos teisinio pagrindo.
Šalys narės, siekdamos išskirti prioritetus dėl nacionalinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų vystymo ir integracijos į Europos MTEP ir inovacijų infrastruktūras, rengia nacionalinius kelrodžius. Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodis patvirtintas Lietuvos mokslo tarybos 2014 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. VIII-22 „Dėl Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodžio projektų sąrašo patvirtinimo“. Siekiant išlaikyti teigiamas tarptautinio bendradarbiavimo tendencijas, jį toliau plėsti pasinaudojant modernios MTEP ir inovacijų infrastruktūros Lietuvoje teikiamomis galimybėmis, taip pat sudaryti sąlygas kitokiai aukšto lygio MTEP veiklai, įskaitant ir prioritetinių MTEPI raidos krypčių plėtojimą ir jų prioritetų įgyvendinimą, būtina užtikrinti nuolatinį MTEP ir inovacijų infrastruktūros aukšto lygio palaikymą ir paskatas mokslo ir studijų institucijoms jungtis į tarptautines MTEPI infrastruktūras, atitinkančias Lietuvos strateginius interesus. Planuojama, kad iki 2020 m. naujai įsigyta MTEP laboratorinė įranga nusidėvės, tad norint ir toliau išlaikyti aukštą jos lygį, ją reikia nuolat atnaujinti, o tam reikia investicijų. Dėl ribotų galimybių skirti paramą MTEP laboratorinės įrangos atnaujinimui 2014–2020 metų finansavimo laikotarpiu, skiriant lėšas atitinkamoms mokslo ir studijų institucijoms bus atsižvelgiama į galimybes įsijungti į tarptautines MTEP ir inovacijų infrastruktūras, pasiekti reikšmingų rezultatų plėtojant prioritetines MTEPI raidos kryptis ir įgyvendinant jų prioritetus, 2007–2013 metų laikotarpio investicijų į įrangą apimtis, Veiksmų programos nuostatas, turimos įrangos naudojimo apimtis, pasiektus rezultatus ir turimą intelektinį potencialą. Atsižvelgiant į ribotas valstybės finansines galimybes, mokslo ir studijų institucijas ketinama įpareigoti pačias padengti dalyvavimo tarptautinėse infrastruktūrose (eksploatacinius) kaštus, narystės mokesčius ir kitas susijusias išlaidas ne mažiau nei 5 metus po infrastruktūros kūrimo ar atnaujinimo projektų įgyvendinimo pabaigos. Tai taip pat turėtų paskatinti mokslo ir studijų institucijas atsakingiau planuoti MTEP ir inovacijų infrastruktūros kūrimą, atnaujinimą ir plėtrą, taip pat išvengti atvejų, kuomet naujai įsigyta įranga būtų naudojama neveiksmingai.
Rengiantis įgyvendinti šią veiklą 2016 m. kovo mėnesį organizuotas tarptautinis ekspertinis Lietuvos mokslo ir studijų institucijų turimos MTEP ir inovacijų infrastruktūros vertinimas. Vertindami MTEP ir inovacijų infrastruktūras ekspertai atsižvelgė į svarbą tolimesnei šalies socio-ekonominei raidai, vykdomas MTEP veiklas, tarptautinio bendradarbiavimo lygį ir galimybes, galimybes veiksmingai ir naudingai įsijungti į tarptautines MTEP ir inovacijų infrastruktūras, atitikimą prioritetinėms MTEPI raidos kryptims ir jų prioritetams ir pan. Taip pat vertinimo metu ekspertai atsižvelgė į tai, ar planuojama kurti ar atnaujinti MTEP ir inovacijų infrastruktūra yra nacionalinio, institucinio lygio, ar skirta išimtinai vienam mokslinių tyrimų projektui įgyvendinti. Remiantis ekspertiniu vertinimu sudarytas prioritetinių MTEPI infrastruktūrų sąrašas (reitingas) pateikiamas Bendrojo veiksmų plano 1 priedo 4.5.1–4.5.19 papunkčiuose.
Priemonė „Įsijungimas į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras (ESFRI) bei atviros prieigos MTEP infrastruktūros, kuri reikalinga dalyvavimui tarptautinėse ar regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose, atnaujinimas, kūrimas ir plėtra“ glaudžiai siejasi su jau 1993 m. prasidėjusiu Lietuvos bendradarbiavimu su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija CERN (toliau – CERN). Įvertinus besiplečiantį bendradarbiavimą su CERN, 2015 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime buvo priimtas sprendimas Lietuvai siekti asocijuotos narystės CERN, o 2016 m. rugsėjo 15 d. CERN taryba priėmė sprendimą dėl asocijuotojo nario statuso suteikimo Lietuvai. Siekiant asocijuotos narystės CERN, tarptautiniai CERN ekspertai atliko Lietuvos tinkamumo asocijuotai CERN narystei analizę ir pateikė išvadas dėl Lietuvos pasirengimo tapti asocijuota CERN nare. Remiantis tarptautinių CERN ekspertų rekomendacijomis, Vilniaus universitetas įsipareigojo įsteigti tarpdisciplininį Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto padalinį - Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centrą. 2017 m. birželio 27 d. pasirašytas Lietuvos Respublikos ir Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) susitarimas dėl CERN asocijuoto nario statuso suteikimo.
Atsižvelgiant į 2016 m. tarptautinio ekspertinio Lietuvos mokslo ir studijų institucijų turimos MTEP ir inovacijų infrastruktūros vertinimo rezultatus, tarptautinių CERN ekspertų vertinimo rezultatus, priemonės įgyvendinimas numatytas dviem etapais. Pirmajame etape (poveiklėje) bus finansuojamas įsijungimas į ESFRI ir kitas tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras, įskaitant galimą atviros prieigos MTEP infrastruktūros, kuri reikalinga dalyvavimui tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose atnaujinimą, kūrimą ir plėtrą. Antrajame etape (poveiklėje) bus finansuojamas atviros prieigos MTEP infrastruktūros, reikalingos dalyvauti tarptautinių ir (ar) regioninių iniciatyvų projektuose, atnaujinimas, kūrimas ir plėtra.
Įgyvendinant šią priemonę, ketinama finansuoti atviros prieigos MTEP infrastruktūros, atnaujinimo, kūrimo ir plėtros projektus, mokslo ir studijų institucijų stojimo į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras (tarp jų ir ESFRI) ir (ar) narystės mokesčius tik projektų įgyvendinimo laikotarpiu.“
2. Pakeičiu 1 priedą ir 4.5 papunktį išdėstau taip:
| „4.5. (23.5) |
Priemonė[1]: įsijungimas į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras (ESFRI) bei atviros prieigos MTEP infrastruktūros, kuri reikalinga dalyvavimui tarptautinėse ar regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose, atnaujinimas, kūrimas ir plėtra |
Išpildyti sąlygas, būtinas prisijungimui prie tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų (taip pat ir vystant nacionalines mokslinių tyrimų infrastruktūras, kiek tai būtina dalyvavimui tarptautinės infrastruktūros veikloje), ir prie jų prisijungti. |
Plana- vimas |
Mokslo ir studijų institu-cijos |
Mokslo ir studijų institu-cijų tyrėjai |
52 132 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.1. |
Projektas: Nacionalinės ir tarptautinės prieigos didelio intensyvumo ir plataus bangų ruožo ultratrumpųjų lazerinių impulsų mokslinių tyrimų infrastruktūra (Laser RI) |
Patobulinti infrastruktūrą, skirtą tirti ultratrumpųjų šviesos impulsų generavimą plačiame bangų ruože bei jų taikymą spinduliuotės ir medžiagos sąveikos, netiesinės optikos ir parametrinių reiškinių, ultrasparčiųjų procesų tyrimuose bei lazerinėje nano- ir mikrotechnologijoje |
Plana- vimas |
Vilniaus universi- tetas (galimas partneris - Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technolo-gijos mokslų centras) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
6 000 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.2. |
Projektas: Kompiuterinės, struktūrinės ir sistemų biologijos centras (CossyBio) |
Patobulinti infrastruktūrą, padidinsiančią galimybes suprasti ir valdyti biologinius procesus molekuliniu lygmeniu |
Plana- vimas |
Vilniaus universitetas(galimas partneris - Lietuvos sveikatos mokslų universi-tetas) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
6 181 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.3. |
Projektas: Elektroniniai lietuvių kalbos ištekliai E-lingua (E-Lingua) |
Patobulinti infrastruktūrą, skirtą darniam lietuvių kalbos išteklių ir technologijų įsijungimui į tarptautinį Bendrosios kalbos išteklių ir technologijų infrastruktūros (CLARIN) tinklą, kuris teikia lengvos ir tiesioginės prieigos prie kitų Europos valstybių kalbų išteklių ir technologijų |
Plana- vimas |
Vytauto Didžiojo universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
41 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.4. |
Projektas: Spektrometrinio medžiagų ir elektroninių / molekulinių vyksmų charakterizavimo centras (SPECTROVERSUM) |
Patobulinti infrastruktūrą, skirtą teikti aukšto mokslinio lygio paslaugas charakterizuojant medžiagas, skirtas šiuolaikinėms puslaidininkėms, nano-, bio- ir šviesos technologijoms, plačiame spektriniame intervale optinės ir masių spektroskopijos metodais, taip pat ruošiant aukščiausios kompetencijos specialistus darbui šiose srityse |
Pla-na- vimas |
Vilniaus universitetas(galimas partneris - Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technolo-gijos mokslų centras) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
3 610 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.5. |
Projektas: Žmogaus biologinių išteklių centras (HBRC) |
Sukurti nacionalinių biologinių išteklių centrą biomedicinos, biofarmacijos ir biotechnologijų tyrimams |
Plana- vimas |
Vilniaus universitetas(galimi partneriai: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Nacionalinis vėžio institutas, valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
7 928 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.6. |
Projektas: Lietuvos GRID našių skaičiavimų tinklas (LitGrid-HPC) |
Patobulinti infrastruktūrą, kompleksiškai ir veiksmingai teikiančią vartotojams reikalingas skaičiavimų galimybes ir susijusias paslaugas bei užtikrinančią įvairiapusį didelio našumo skaičiavimo sistemų ir duomenų saugyklų atviros prieigos resursų funkcionalumą |
Plana- vimas |
Vilniaus universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
5 097 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.7. |
Projektas: Europos socialinis tyrimas (ESS LT) |
Sukurti infrastruktūrą, įgalinančią stebėti ir prognozuoti Lietuvos ir Europos visuomenių sandaros, nuostatų ir vertybių kaitą |
Plana- vimas |
Kauno technologi- jos universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
80 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.8. |
Projektas: Molėtų astronomijos observatorija (MAO) |
Patobulinti infrastruktūrą, skirtą užtikrinti tvirtas ir ilgalaikes efektyvios mokslinės panaudos perspektyvas vykdant spektrinius, fotometrinius ir astroseisminius galaktikos žvaigždžių populiacijų tyrimus tarptautiniame lygmenyje, ugdyti įtraukią ir kūrybingą mokslininkų bendruomenę |
Plana- vimas |
Vilniaus universitetas(galimas partneris - Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologi-jos mokslų centras) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
2 400 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.9 |
Projektas: Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centras
|
Sudaryti sąlygas išnaudoti asocijuotos narystės Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) galimybes įsijungiant į CERN vykdomas mokslinių tyrimų programas
|
Planavimas |
Vilniaus universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
4 000 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.10. |
Projektas: Puslaidininkių technologijų centras (PTC) |
Sukurti infrastruktūrą, sudarančią technologinę platformą, skirtą gaminti puslaidininkines medžiagas ir jų darinius bei jų pagrindu kurti optoelektroninių produktų prototipus, kurti technologijas, skirtas gaminti viduriniosios ir tolimosios infraraudonosios spinduliuotės emiterius ir detektorius, specialios paskirties regimosios srities ir ultravioletinius šviestukus bei lazerinius diodus, organinės optoelektronikos komponentus |
Plana- vimas |
Vilniaus universitetas(galimas partneris - Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologi-jos mokslų centras) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
5 000 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.11. |
Projektas: Inovatyvios chemijos centras (INOCHEM) |
Patobulinti infrastruktūrą, skirtą sudaryti sąlygas kurti inovatyvius, veiksmingus, pigius ir aplinkai draugiškus organinių komponentų sintetinimo mikrolygiu, optinių sluoksnių, membranų formavimo ir kitus susijusius metodus, taikomus biotechnologijos, elektronikos ir optoelektronikos mokslui ir pramonei |
Plana- vimas |
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologi-jos mokslų centras (galimas partneris - Vilniaus universi-tetas) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
5 000 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.12. |
Projektas: Ultragarsinių neardomųjų bandymų, matavimų ir diagnostikos centras (ULTRATEST) |
Sukurti infrastruktūrą, skirtą vykdyti mokslinius tyrimus kuriant inovatyvius ultragarsinius matavimo, medžiagų savybių tyrimo, neardomųjų bandymų, techninės ir medicininės diagnostikos bei stebėsenos metodus ir atitinkamas technologijas |
Plana- vimas |
Kauno technologi-jos universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
6 795 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.13. |
Projektas: Branduolinių tyrimų centras (NRC) |
Sukurti infrastruktūrą, skirtą branduolinės medicinos ir biofarmacijos tyrimams vykdyti, kuri pagerintų teikiamų medicinos paslaugų kokybę ir prieinamumą |
Plana- vimas |
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas(galimi partneriai: Kauno technologi-jos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
|
| 4.5.14. |
Projektas: Taikomosios chemijos ir biofarmacijos centras (AChePha) |
Sukurti infrastruktūrą, galinčią įsijungti į tarptautinius inova- tyvių medžiagų bei procesų kūrimo, apibūdinimo ir taikymo chemijos pramonėje, biofarmacijos, energetikos ir aplinkosaugos sektoriuose, procesus |
Plana- vimas |
Kauno technologi-jos universitetas(galimi partneriai: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas, Klaipėdos universitetas, Lietuvos energetikos institutas) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
|
| 4.5.15. |
Projektas: Žmogaus gerovės ir raidos mokslinių tyrimų infrastruktūra (HUMRE) |
Patobulinti infrastruktūrą, skirtą tarpdiscipliniams socialiniams ir biomedicinimas sveikatos, senėjimo žmogaus gerovės, išėjimo į pensiją tyrimams ir prieigai prie duomenų, susijusių su šiais tyrimais |
Plana- vimas |
Vilniaus universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
|
| 4.5.16. |
Projektas: Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvas (LiDA) |
Patobulinti virtualią skaitmeninę empirinių humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų kaupimo, ilgalaikio saugojimo ir sklaidos infrastruktūrą |
Plana- vimas |
Vytauto Didžiojo universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
|
| 4.5.17. |
Projektas: Gama peilio infrastruktūros kūrimas (Gama Knife) |
Sukurti infrastruktūrą, įgalinančią naujų krypčių žmogaus galvos smegenų onkologinių ir neurodegeneracinių ligų tyrimus bei spartesnį fundamentinių mokslų kuriamų produktų pritaikymą klinikinėje praktikoje |
Plana- vimas |
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
|
| 4.5.18. |
Projektas: Eksperimentinių gyvūnų mokslinių tyrimų infrastruktūra (RIEA) |
Užtikrinti tarptautinius standartus atitinkančią moksliniam tiriamajam darbui su linijiniais ir transgeniniais eksperimentiniais gyvūnais skirtą tinklinę infrastruktūrą |
Plana- vimas |
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras (galimas partneris - Lietuvos sveikatos mokslų universi-tetas) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
|
| 4.5.19. |
Projektas: Mikro-, nanotechnologijų ir analizės atviros prieigos centras (APC KTUMMI) |
Patobulinti infrastruktūrą, skirtą mikrostruktūrų, mikrosistemų, mikroelektromechanikos, optoelektronikos, nano- optikos, puslaidininkių įrenginių tyrimams ir su tuo susijusioms technologijoms kurti |
Plana- vimas |
Kauno technologi-jos universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra“ |