LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1k-499 „DĖL 2014–2020 metų EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ veiksmų programos STEBĖSENOS RODIKLIŲ skaičiavimo aprašO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2018 m. kovo 18 d. Nr. 1K-130
Vilnius
P a k e i č i u 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“:
1. Pakeičiu II skyriaus „Specialieji rezultato stebėsenos rodikliai“ rodiklio R.S.402 aprašymą ir jį išdėstau taip:
| „R.S.402 |
„Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kuriose taikomas pagal veiksmų programą ESF lėšomis įdiegtas kompetencijomis grįstas valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių valdymas, dalis“ |
Procentai |
Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašas pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ ir Ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašas pagal grupes, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 358 „Dėl ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“.
Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma.
Kompetencijomis grįstas žmogiškųjų išteklių valdymas – sisteminio ir institucinio lygmens integruotų priemonių, skirtų žmogiškiesiems ištekliams valstybės tarnyboje valdyti (t. y. darbuotojams atrinkti, darbuotojų veiklos rezultatams vertinti, darbuotojų karjerai planuoti, darbuotojų mokymams organizuoti, darbuotojams motyvuoti), remiantis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojams būtinų turėti kompetencijų modeliu, visuma.
Valstybės tarnyba suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme.
Kompetencijomis grįstas žmogiškųjų išteklių valdymas valstybės tarnyboje laikomas įdiegtu, kai yra sukurtos ir (ar) įdiegtos tokiam valdymui taikyti valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose reikalingos sisteminio lygmens priemonės (teisinės, organizacinės, techninės, programinės ir kt.).
Pripažįstama, kad valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga taiko pagal veiksmų programą ESF lėšomis įdiegtas kompetencijomis grįstas žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje priemones, jeigu: - ji apklausos metu nurodo, jog valdydama žmogiškuosius išteklius taiko bent vieną projekto veiklų įgyvendinimo metu sukurtą ar įdiegtą kompetencijomis grįsto žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje priemonę arba jos žmogiškieji ištekliai valdomi centralizuotai taikant bent vieną įgyvendinant projekto veiklas sukurtą ar įdiegtą kompetencijomis grįsto žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje priemonę. Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.
ESF – Europos socialinis fondas. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc. |
Pirminiai šaltiniai: Tuo atveju, kai valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos apklausos metu nurodo, jog valdydamos žmogiškuosius išteklius taiko bent vieną projekto veiklų įgyvendinimo metu sukurtą ar įdiegtą kompetencijomis grįsto žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje priemonę - projekto vykdytojo atliktos apklausos ataskaita, kurioje pateikiamas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios taiko projekto veiklų įgyvendinimo metu įdiegtas kompetencijomis grįsto žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje priemones, sąrašai ir (arba) suvestinė.
Kai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų žmogiškieji ištekliai valdomi centralizuotai taikant bent vieną įgyvendinant projekto veiklas sukurtą ar įdiegtą kompetencijomis grįsto žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje priemonę, – teisės aktas, reglamentuojantis centralizuotą įgyvendinant projekto veiklas sukurtų ar įdiegtų žmogiškųjų išteklių valdymo priemonių taikymą.
Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.
Registruojant pasiektą reikšmę ataskaitose po projekto finansavimo pabaigos papildomai nurodomas kiekvienos institucijos ar įstaigos juridinio asmens kodas. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai praėjus vieneriems metams po projektų, kuriais siekiama sisteminiu lygmeniu diegti kompetencijomis grįstą žmogiškųjų išteklių valdymą valstybės tarnyboje, finansavimo pabaigos: - projekto vykdytojas atlieka apklausą, kurios metu nustato pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę arba - tuo atveju, kai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų žmogiškieji ištekliai valdomi centralizuotai taikant bent vieną įgyvendinant projekto veiklas sukurtą ar įdiegtą kompetencijomis grįsto žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje priemonę, – patvirtinamas priemonių taikymą reglamentuojantis teisės aktas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
| R.S.402-1 |
B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Bendras valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skaičius“ |
Skaičius |
Sumuojamos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios yra registruotos Valstybės tarnautojų registre (institucijų ir įstaigų skaičius). |
|||||
| R.S.402-2 |
P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kuriose taikomas pagal veiksmų programą ESF lėšomis įdiegtas kompetencijomis grįstas žmogiškųjų išteklių valdymas valstybės tarnyboje“ |
Skaičius |
Sumuojamos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios taiko įgyvendinant projekto veiklas sukurtas ir (ar) įdiegtas sisteminio lygmens kompetencijomis grįsto žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje priemones (institucijų ir įstaigų skaičius).
Ta pati valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, naudojanti kelias įgyvendinant to paties projekto veiklas sukurtas ir (ar) įdiegtas kompetencijomis grįsto žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje priemones, skaičiuojama tik vieną kartą.
Uždavinio lygmeniu automatiškai pašalinamos besidubliuojančios institucijos ir įstaigos. |
2. Pakeičiu III skyriaus „Bendrieji produkto stebėsenos rodikliai“ rodiklio P.B.212 aprašymą ir jį išdėstau taip:
| “P.B.212 |
„Bendras rekonstruotų arba atnaujintų geležinkelio TEN-T tinkle linijų ilgis“ |
km |
Geležinkelio kelių rekonstravimas (patobulinimas) – geležinkelių sistemos struktūrinio posistemio arba jo dalies svarbus pakeitimas, kuriuo pagerinamos struktūrinio posistemio eksploatacinės charakteristikos (šaltinis: Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“).
Geležinkelio kelių atnaujinimas – geležinkelių sistemos struktūrinio posistemio arba jo dalies svarbus pakeitimas, kuriuo nėra pakeičiamos struktūrinio posistemio eksploatacinės charakteristikos (šaltinis: Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“).
Stebėsenos rodiklis neskaičiuojamas tuose geležinkelių keliuose, kuriuose įgyvendinant projekto veiklas buvo diegiamos tik perspėjimo sistemos (pavyzdžiui, užtikrinant suderinamumą su Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS).
TEN-T tinklas (transeuropinis tinklas) – Europos Sąjungos transporto, energetikos ir telekomunikacijų sistemų tinklas, jungiantis visus Europos Sąjungos regionus ir prisidedantis prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi tikslus (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas TEN-T geležinkelio tinklo kelių, kuriuose rekonstruotas (patobulintas) ar atnaujintas infrastruktūros posistemis, ir (arba) TEN-T geležinkelių linijų, kuriose įdiegtas naujas, rekonstruotas (patobulintas) ar atnaujintas energijos posistemis, ilgis (km). |
Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą ir Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos išduotas leidimas pradėti naudoti naują, atnaujintą ar patobulintą struktūrinį posistemį Lietuvos Respublikoje (jei toks leidimas reikalingas) (kopijos).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriuose nurodomas TEN-T geležinkelio tinklo kelių, kuriuose rekonstruotas (patobulintas) ar atnaujintas infrastruktūros posistemis, ir (arba) TEN-T geležinkelių linijų, kuriose įdiegtas naujas, rekonstruotas (patobulintas) ar atnaujintas energijos posistemis, ilgis (km), ir Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos išduoda leidimą pradėti naudoti patobulintą struktūrinį posistemį Lietuvos Respublikoje (jei toks leidimas reikalingas). |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
3. Pakeičiu IV skyriaus „Specialieji produkto stebėsenos rodikliai“ rodiklio P.S.425 aprašymą ir jį išdėstau taip:
| „P.S.425 |
„Apmokyti valstybės tarnautojai ir darbuotojai“ |
Skaičius |
Valstybės tarnautojas ir darbuotojas – institucijų, kurios yra techninės paramos gavėjos, darbuotojai, kurie atlieka Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo funkcijas.
Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimas – veiksmų programos administravimo projekto, kaip jis apibrėžtas Techninės paramos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1K-337 „Dėl Techninės paramos administravimo taisyklių patvirtinimo“, veiklos.
Apmokytas valstybės tarnautojas ir darbuotojas –darbuotojas, kuris baigė dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose (mokymuose). Vykdant tęstinius mokymus stebėsenos rodiklis skaičiuojamas tais metais, kuriais mokymai buvo baigti.
Kvalifikacijos kėlimo renginys (mokymai) – iš projekto lėšų apmokėtas arba vadovaujančiosios institucijos ar metodinės pagalbos centro organizuotas renginys, kuriame įgyta kvalifikacija prisidedama prie geresnio Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo. (šaltinis: Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą“). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio (kalendorinių metų) pabaigos apmokytus valstybės tarnautojus ir darbuotojus (neunikalių dalyvių skaičius).
Neunikalių dalyvių skaičius – darbuotojų ir valstybės tarnautojų dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo renginiuose (mokymuose) kartai. |
Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo pažyma ar raštas, kuriuo patvirtinama ir pagrindžiama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.
Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu valstybės tarnautojas ar darbuotojas gauna dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo renginyje (mokymuose) patvirtinimo dokumentą (pažymėjimą), kai pažymėjimas neišduodamas, dalyvavimą renginyje patvirtina renginio dalyvių sąrašas.
Projekto vykdytojas duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę atnaujina vieną kartą per kalendorinius metus, ne vėliau kaip per mėnesį po ataskaitinių (kalendorinių) metų pabaigos, mokėjimo prašyme, kuriame nedeklaruojamos patirtos išlaidos. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |