LIETUVOS POLICIJOS GENERALINIS KOMISARAS
ĮSAKYMAS
DĖL POLICIJOS AREŠTINIŲ APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS INSTRUKCIJOS PATVIRTINIMO
2015 m. vasario 10 d. Nr. 5-V-139
Vilnius
Atsižvelgdamas į tai, kad Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos sukurtas Policijos registruojamų įvykių registro modulis, skirtas policijos areštinių ir operatyvaus valdymo padalinių pareigūnams policijos areštinėse ir sulaikymo patalpose laikomiems asmenims registruoti, siekdamas tinkamai reglamentuoti policijos areštinių veiklą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 12 straipsniu:
2. Pavedu Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybai kontroliuoti įsakymo vykdymą.
3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. 5-V-677 „Dėl Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“.
4. S k e l b i u šį įsakymą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje.
PATVIRTINTA
Lietuvos policijos generalinio komisaro
2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139
POLICIJOS AREŠTINIŲ APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS INSTRUKCIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – instrukcija) nustato vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areštinėse (toliau – policijos areštinės) dirbančių policijos pareigūnų teises ir pareigas, taip pat į policijos areštines uždarytų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarką.
2. Organizuojant policijos areštinėse laikomų asmenų apsaugą ir priežiūrą vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šia instrukcija.
II. PAGRINDINĖS INSTRUKCIJOS SĄVOKOS
3. Instrukcijoje vartojamos pagrindinės sąvokos:
Policijos areštinė – vieta, skirta sulaikytiems, suimtiems, nuteistiems, administracine tvarka areštuotiems bei kitiems asmenims laikyti, vadovaujantis įstatymuose, kituose teisės aktuose bei šioje instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais.
Policijos areštinėse laikomų asmenų apsauga – organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių ir policijos pareigūnų veiksmų visuma, skirta policijos areštinėse laikomų asmenų pabėgimui, įstatymais jiems draudžiamų turėti daiktų patekimui ir šių vietų užpuolimui užkardyti.
Policijos areštinėse laikomų asmenų priežiūra – organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių ir apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnų veiksmų visuma, skirta policijos areštinėse laikomų asmenų elgesio kontrolei užtikrinti, apimanti policijos areštinės darbuotojų ir kitų asmenų patekimo į policijos areštinę kontrolę, policijos areštinėje laikomų asmenų patikrinimus, policijos areštinės kamerų bei patalpų apžiūras, perduodamų pašto siuntinių, daiktų ir smulkiųjų paketų su spauda tikrinimą, pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolę bei izoliacijos tarp asmenų, laikomų policijos areštinėje, užtikrinimą.
Apsaugos budinčioji pamaina – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas, jo padėjėjas, policijos areštinės postiniai, kiti pareigūnai teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko nustatytu laiku policijos areštinėje atliekantys policijos areštinės bei joje laikomų asmenų apsaugos funkcijas.
Policijos areštinėje laikomų asmenų izoliavimas – į policijos areštinę uždarytų asmenų paskirstymas po kameras, siekiant užtikrinti įstatymų nustatytų tarpusavio santykių, santykių su policijos areštinės darbuotojais, giminaičiais ir kitais asmenimis apribojimų įgyvendinimą.
Policijos areštinės viršininkas – policijos pareigūnas, atsakingas už į policijos areštinę uždarytų asmenų apsaugos ir priežiūros organizavimą bei jų laikymą policijos areštinėje, vadovaujantis įstatymuose, kituose teisės aktuose bei šioje instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais.
Policijos areštinės postinis – policijos pareigūnas, vykdantis policijos areštinėje uždarytų asmenų stebėjimą kamerose, pasivaikščiojimų kiemelyje ir kitose patalpose bei laisvu nuo asmenų stebėjimo laiku atliekantis kitas su šių asmenų apsauga susijusias funkcijas, tokias kaip asmenų lydėjimas policijos areštinės teritorijoje, jų stebėjimas pasivaikščiojimų ir pasimatymų metu, šių asmenų krata, kamerų apžiūra, perduodamų daiktų tikrinimas, dokumentacijos pildymas ir kt.
Policijos areštinės apsaugos postas – apibrėžta teritorija, objektas arba vieta, kurioje policijos areštinės apsaugą užtikrinantys policijos pareigūnai stebi ir saugo policijos areštinėje laikomus asmenis bei vykdo kitas instrukcijoje nustatytas užduotis.
Visa asmens krata – į policijos areštinę uždaromų, iš areštinės paleidžiamų, konvojuojamų ir joje laikomų asmenų drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų ir kūno apieškojimas išrengiant, siekiant surasti draudžiamus asmenims turėti daiktus.
Dalinė asmens krata – į policijos areštinę uždaromų, iš areštinės paleidžiamų, konvojuojamų ir joje laikomų asmenų drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų ir kūno apieškojimas neišrengiant, siekiant surasti draudžiamus asmenims turėti daiktus.
Policijos registruojamų įvykių registro modulis policijos areštinėse ir sulaikymo patalpose laikomiems asmenims registruoti (toliau – elektroninis registras) – elektroninis registras, skirtas policijos areštinių ir operatyvaus valdymo padalinių pareigūnams policijos areštinėse ir sulaikymo patalpose laikomiems asmenims registruoti.
Nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – vaizdo stebėjimo bei ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojo sistema, kai areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (su filmavimo galimybe) ir susisiekimui su policijos areštinės (policijos komisariato) budėtoju, stebinčiu areštinės kameras vaizdo monitoriuje, skirti domofonai.
III. ASMENŲ UŽDARYMO Į POLICIJOS AREŠTINĘ
PAGRINDAS
5. Į policijos areštinę gali būti uždaryti šie asmenys:
5.2. kuriems paskirta kardomoji priemonė suėmimas (kardomasis kalinimas), nuteisti laisvės atėmimu – iki 8 parų. Šis terminas, esant būtinoms aplinkybėms, gali būti pratęstas iki 15 parų teritorinės policijos įstaigos viršininko ar jo rašytiniu įsakymu įgalioto policijos pareigūno raštišku leidimu;
5.3. nubausti areštu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163 straipsniu – iki 1 mėnesio;
5.4. nubausti areštu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 103, 108 straipsniais – iki 30 parų;
5.5. areštuoti administracine tvarka (laikymo terminą nustato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas);
5.7. pažeidę Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50, 174, 1887 straipsnių reikalavimus – kol per įstatymo nustatytą laiką bus išnagrinėtos administracinių teisės pažeidimų bylos, bet ne ilgiau kaip 48 valandoms;
5.8. užsieniečiai, kurie negali patvirtinti arba nepatvirtina asmens tapatybės ar teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje – iki 48 valandų;
6. Asmenų uždarymo į policijos areštinę pagrindas yra:
6.1. įtariamojo laikino sulaikymo protokolas (forma patvirtinta Generalinio prokuroro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. I-288), surašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio reikalavimais. Kartu su įtariamojo laikino sulaikymo protokolu pateikiamas nutarimas fotografuoti, filmuoti, matuoti, paimti rankų atspaudus ir pavyzdžius genetinei daktiloskopijai (forma patvirtinta Generalinio prokuroro 2014 m. gruodžio 29 įsakymu Nr. I-288), surašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 156 straipsniu;
6.3. teismo nuosprendis skirti laisvės atėmimą asmenims, kuriems nebuvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas;
6.6. teisėjo nutartis skirti areštą asmeniui, priimta remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163 straipsniu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 103, 108 straipsniais;
6.8. asmens, pažeidusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50, 174, 1887 straipsnių reikalavimus, sulaikymo protokolas (forma patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 5-V-907);
6.9. sprendimas dėl užsieniečio, kuris negali patvirtinti arba nepatvirtina asmens tapatybės ar teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, sulaikymo, patvirtintas teritorinės policijos įstaigos viršininko ar jo rašytiniu įsakymu įgalioto policijos pareigūno ar teisės aktų nustatyta tvarka kitos institucijos, įstaigos viršininko ar jo įgalioto pareigūno.
7. Instrukcijos 6.1 punkte nurodytam asmeniui, įtariamam padarius nusikalstamą veiką, sulaikymo terminas skaičiuojamas nuo asmens faktinio sulaikymo laiko, kuris turi būti užfiksuotas įtariamojo laikino sulaikymo protokole.
8. Instrukcijos 6.2 punkte nurodytu atveju kardomosios priemonės suėmimo laikas skaičiuojamas nuo to laiko, kai nutartis skirti kardomąją priemonę suėmimą buvo paskelbta suimtajam. Nutarties paskelbimo laikas turi būti įrašomas nutartyje ir patvirtintas suimto asmens bei nutartį paskelbusio pareigūno parašais.
9. Instrukcijos 6.8 punkte nurodytam asmeniui administracinio sulaikymo laikas skaičiuojamas nuo administracinėn atsakomybės traukiamo asmens pristatymo protokolui surašyti momento.
10. Instrukcijos 6.1–6.9 punktuose nurodyti dokumentai turi būti pasirašyti atitinkamų pareigūnų ir patvirtinti institucijų antspaudais. Instrukcijos 6.3–6.7 ir 6.9 punktuose nurodytų dokumentų paskelbimo laikas, nuo kurio skaičiuojamas sulaikymo laikas, turi būti įrašomas dokumente ir patvirtinamas asmens bei dokumentą paskelbusio pareigūno parašais.
IV. ASMENŲ UŽDARYMO Į POLICIJOS AREŠTINĘ
TVARKA
12. Asmenis į policijos areštinę priima policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas), kuris tikrina, ar yra pagrindas asmenį uždaryti, apklausia pristatytąjį ir jo atsakymus sutikrina su sulaikymo (nutarimo, nutarties, teismo nuosprendžio) ir kitų dokumentų duomenimis. Į policijos areštinę uždaryti asmenys registruojami elektroniniame registre (registrui neveikiant – 1 priede).
13. Policijos areštinės viršininkas, policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas, ar kitas asmens apžiūrą atliekantis pareigūnas, prieš uždarydamas asmenį į policijos areštinę, atlikdamas uždaromo asmens kratą elektroniniame registre fiksuoja matomus uždaromo asmens kūno sužalojimus, sumušimus, nubrozdinimus ir pan. (registrui neveikiant pildomas 2 priedas). Asmens kūno sužalojimai privalo būti fiksuojami apie juos darant atžymą elektroniniame registre kiekvieną kartą asmeniui atvykstant į policijos areštinę ir išvykstant iš jos. Asmenį uždarant į policijos areštinę ir iš jos paleidžiant, iš elektroninio registro atspausdinamas išrašas apie jo apžiūros rezultatus ir duodama asmeniui susipažinti jam pasirašant. Esant įtarimams, kad prieš asmenį galėjo būti vartojama fizinė prievarta, apie tai tarnybiniu pranešimu informuojamas teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkas.
14. Asmenį uždarant į policijos areštinę, atliekama visa asmens krata ir atliekama jo turimų daiktų apžiūra. Asmens krata privalo būti atliekama kiekvieną kartą asmeniui atvykstant į policijos areštinę ir išvykstant iš jos, apie tai darant atžymą elektroniniame registre (registrui neveikiant pildomas 3 priedas). Asmenį uždarant į policijos areštinę ir iš jos paleidžiant atspausdinamas išrašas iš elektroninio registro apie asmens kratos ir daiktų apžiūros rezultatus ir duodama asmeniui susipažinti jam pasirašant. Išrašas iš elektroninio registro, kuris pateikiamas asmeniui pasirašyti taip pat daromas tais atvejais, kai asmens kratos metu randami ir paimami daiktai. Asmeniui atsisakius pasirašyti, policijos pareigūnas, atlikęs asmens kratą, apie tai pažymi elektroninio registro išraše ar 3 priede ir nurodo asmens atsisakymo pasirašyti priežastis, jei tokios priežastys išsakomos.
15. Apie paimtus pinigus ir daiktus informuojamas ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas. Iš asmens paimti pinigai ar kiti daiktai, pasirašius juos gavusiems pareigūnams, dedami į specialiai tam skirtą maišelį, kuris prireikus gali būti kartu vežamas su asmeniu jį konvojuojant ar perduodamas saugoti už tai atsakingam asmeniui. Paimti pinigai ir daiktai gali būti pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ar baudžiamosios bylos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
16. Pristatyti į policijos areštinę asmenys fotografuojami, esant galimybei – filmuojami, jei būtina, paimami jų pavyzdžiai genetinei daktiloskopijai (seilių ėminiai), taip pat, jei būtina, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 5-V-341 „Dėl daktiloskopinių duomenų registro duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ atliekamas daktiloskopinis tyrimas ir daktiloskopinė kortelė išsiunčiama į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą duomenims į Daktiloskopinių duomenų registro duomenų bazę įrašyti. Asmeniui atlikus daktiloskopinį tyrimą, apie tai daromas įrašas elektroniniame registre.
17. Į policijos areštinę uždaromus asmenis policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) pasirašytinai supažindina su policijos areštinės vidaus tvarkos taisyklėmis, išaiškina asmeniui vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo padarinius.
18. Policijos areštinės kamerose turi būti iškabinta informacija apie Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas asmenų, laikomų policijos areštinėje, teises, pareigas, draudimus ir dienotvarkę.
19. Asmenis į policijos areštinės kameras, vadovaudamasis šioje instrukcijoje nustatytais policijos areštinėje laikomų asmenų izoliavimo reikalavimais, paskirsto policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas), esant tarnybiniam būtinumui, asmenų paskirstymo klausimus suderinęs su policijos įstaigos vadovo įgaliotu kriminalinės policijos pareigūnu.
21. Į policijos areštinę nepriimami asmenys:
21.2. turintys gydytojo išduotą pažymą, patvirtinančią, kad jiems šiuo metu būtinas stacionarinis gydymas sveikatos priežiūros įstaigoje ir jų uždarymas į policijos areštinę gali būti pavojingas jų sveikatai ar gyvybei;
21.3. neįgalieji, turintys gydytojo išduotą pažymą, patvirtinančią, kad jiems šiuo metu reikalinga priežiūra, ir jų uždarymas į policijos areštinę gali būti pavojingas jų sveikatai ar gyvybei;
V. POLICIJOS AREŠTINĖJE UŽDARYTŲ ASMENŲ PASKIRSTYMAS
22. Policijos areštinėje laikomi asmenys į policijos areštinės kameras uždaromi, laikantis šių izoliavimo reikalavimų:
22.1. suimtieji ir nuteistieji uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 ir 2 d. reikalavimų;
VI. POLICIJOS AREŠTINĖJE LAIKOMŲ ASMENŲ, LINKUSIŲ PABĖGTI, ŽUDYTIS, ŽALOTIS, UŽPULTI AR PRIEŠINTIS, PRIEŽIŪRA
23. Policijos areštinės viršininkas ar kitas pareigūnas, gavęs informaciją apie linkusį pabėgti asmenį, nedelsdamas raštu informuoja teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininką, nurodo, iš kur, kokiu būdu gauta informacija, kokie asmenys ar pareigūnai arba kokie dokumentai ir veiksmai gali patvirtinti nusikaltimo sumanymą bei kokiu būdu ketinama pabėgti.
24. Informacijos šaltiniai apie sumanytą pabėgimą yra:
25. Visi dokumentai apie linkusį pabėgti asmenį (išskyrus žvalgybinę medžiagą) saugomi policijos areštinėje.
26. Policijos areštinės viršininkas dokumentus dėl asmens priskyrimo linkusių pabėgti asmenų kategorijai teikia teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkui svarstyti.
27. Teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkui nagrinėjant policijos areštinėje laikomo asmens dokumentus dėl jo priskyrimo linkusių pabėgti asmenų kategorijai, asmuo gali dalyvauti nagrinėjimo metu.
28. Asmeniui, priskirtam linkusių pabėgti asmenų kategorijai, pranešama apie priimtą sprendimą ir taikomus papildomus režimo reikalavimus, tai pažymima teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko nutarime.
29. Teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko nutarimo kopija, su kuria pasirašytinai supažindinamas linkusių pabėgti asmenų kategorijai priskirtas asmuo, įsiuvama į asmens bylą.
30. Asmenį priskyrus linkusių pabėgti asmenų kategorijai, apie tai pažymima elektroniniame registre ir ant asmens bylos viršelio.
31. Turint duomenų, kad linkusių pabėgti asmenų kategorijai priskirtas asmuo atsisakė sumanymo pabėgti, policijos areštinės viršininkas teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkui pateikia tarnybinį pranešimą bei šio asmens prašymą atšaukti jo priskyrimą linkusių pabėgti asmenų kategorijai (ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo priskyrimo šiai asmenų kategorijai dienos).
32. Teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkui atsisakius patenkinti asmens prašymą, pakartotinai jis gali kreiptis po 6 mėnesių. Teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkui patenkinus prašymą, viršininko nutarimas ir asmens prašymas įsiuvami į asmens bylą. Apie tai pažymima elektroniniame registre ir ant asmens bylos viršelio.
33. Asmenims, priskirtiems linkusių pabėgti asmenų kategorijai, gali būti taikomi papildomi režimo reikalavimai – gali būti atliekamos papildomos šių asmenų kratos bei kamerų, kuriose šie asmenys laikomi, apžiūros. Asmeniui bandžius žudytis, susižalojus, užpuolus ar pasipriešinus policijos areštinės pareigūnams, policijos areštinės viršininkas visą surinktą medžiagą apie įvykį teikia teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkui, kuris gali tokį asmenį priskirti linkusių žudytis, žalotis, užpulti ar priešintis asmenų kategorijai.
34. Asmens priskyrimas linkusių žudytis, žalotis, užpulti ar priešintis asmenų kategorijai atliekamas tokia pat tvarka, kaip ir priskiriant asmenį linkusiųjų pabėgti asmenų kategorijai.
35. Asmenį priskyrus linkusių žudytis, žalotis, užpulti ar priešintis asmenų kategorijai, apie tai pažymima elektroniniame registre ir ant asmens bylos viršelio.
VII. POLICIJOS AREŠTINĖJE LAIKOMŲ ASMENŲ APSAUGOS
UŽTIKRINIMAS
37. Pagrindinis reikalavimas užtikrinant policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugą, yra šių asmenų izoliavimas, paskirstymas po areštinės kameras ir jų priežiūra.
38. Policijos areštinėje laikomų asmenų apsauga vykdoma periodiškai juos stebint (jei nėra skirtas nuolatinis stebėjimas), draudžiant judėjimą be policijos pareigūnų palydos (išskyrus kameroje), atliekant kamerų patikrinimus bei daiktų apžiūras, prižiūrint, kaip laikomasi policijos areštinės vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų.
39. Policijos areštinėje laikomus asmenis išvedant iš kamerų būtina laikytis nustatyto jų tarpusavio izoliavimo.
41. Rytinio ir vakarinio patikrinimo metu (perduodant ir priimant budėjimą) privaloma atlikti kamerų ir daiktų apžiūrą, esant būtinumui, atlikti dalinę asmenų kratą, sutikrinti ir perskaičiuoti policijos areštinėje laikomus asmenis.
42. Kamerų, kuriose laikomi asmenys, duris atidaro tik policijos areštinės viršininkas, policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas (budėtojo padėjėjas), dalyvaujant vidaus posto pareigūnui.
43. Policijos areštinėje laikomi asmenys iš kamerų išvedami:
43.6. paleidus iš policijos areštinės, konvojuojant, evakuojant, atliekant asmens apžiūrą arba perkeliant į kitą kamerą;
44. Išvestą iš kameros asmenį lydi policijos areštinės pareigūnas (pareigūnai). Išvedant ir uždarant asmenis į kamerą, policijos pareigūnai turi imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta pabėgimo ar užpuolimo. Iš kamerų išvesti asmenys rankas privalo laikyti už nugaros.
45. Asmenis išvedus už policijos areštinės teritorijos ribų ar juos konvojuojant į teismo posėdžius, procesinių tyrimų veiksmų atlikimo vietas ir kt., jiems gali būti uždedami antrankiai.
46. Iš anksto perspėti sulaikytus, suimtus ar nuteistus asmenis apie jų paleidimą arba konvojavimą yra draudžiama. Jei asmens konvojavimas numatomas anksti ryte, apie būsimą konvojavimą jis gali būti įspėjamas iš vakaro.
47. Išvedant iš kamerų policijos areštinėje laikomus asmenis, policijos pareigūnas stovi prie kameros durų iš šono. Asmenys išvedami iš kamerų po vieną ir rikiuojami vienas paskui kitą.
48. Asmenims, kurie gali pabėgti ar užpulti, lydėti gali būti paskiriama keletas policijos pareigūnų.
49. Kai policijos areštinėje laikomus asmenis lydi vienas policijos pareigūnas, jis privalo eiti nuo lydimųjų dviejų žingsnių atstumu iš paskos.
50. Kai asmenis lydi du ar daugiau policijos pareigūnų, vienas iš jų eina grupės priekyje, o kiti eina grupei iš paskos.
51. Išvesti asmenį iš kameros ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti galima tik esant bylą tiriančio pareigūno raštiškam prašymui. Nesant minėto prašymo, leidimą atlikti neatidėliotinus ikiteisminio tyrimo veiksmus gali suteikti bylą tiriančio pareigūno padalinio vadovas.
52. Draudžiama išvesti sulaikytus ar suimtus asmenis iš kameros ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti pareigūnams, nesusijusiems su baudžiamąja byla, be raštiško bylą tiriančio pareigūno leidimo.
53. Esant tarnybiniam būtinumui, veiksmams, nesusijusiems su ikiteisminiu tyrimu, atlikti, į areštinės apklausos kabinetą asmenį išvesti iš kameros galima policijos įstaigos vadovo įgalioto kriminalinės policijos pareigūno prašymu. Tokie prašymai yra segami į atskirą tam tikslui skirtą segtuvą, kuris laikomas policijos areštinėje.
54. Asmenis į apklausą iš policijos areštinės patalpų išvesti draudžiama, jų apklausa turi būti atliekama policijos areštinės apklausos kabinetuose.
55. Įvykdyti prašymai išvesti sulaikytuosius, suimtuosius ir nuteistuosius iš kamerų (4 priedas) į apklausos kabinetus ar pasimatymų kambarį įsegami į asmens bylą.
56. Kiekvienas asmenų išvedimas iš kamerų pažymimas elektroniniame registre (registrui neveikiant pildomas 5 priedas). Visa asmens krata atliekama asmenį konvojuojant iš policijos areštinės ir grąžinant jį į policijos areštinės kamerą, paleidžiant iš policijos areštinės, taip pat pagal tikrintojo, policijos areštinės viršininko, policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojo nurodymą. Kratos rezultatai įforminami pagal šios instrukcijos reikalavimus.
57. Kiekvienu atveju, asmenį išvedus iš saugomos policijos areštinės teritorijos ir grąžinus atgal į policijos areštinę, atliekama visa asmens krata. Asmens krata atliekama gerai apšviestoje patalpoje.
58. Asmeniui atsisakius nusivilkti drabužius, atliekama dalinė asmens krata, jo veiksmai traktuojami kaip policijos pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymas. Toks asmuo gali būti uždaromas į karcerį.
59. Iš policijos areštinės kameros išvedamam ir į ją uždaromam asmeniui, jei jis nebuvo išvykęs iš saugomos policijos areštinės teritorijos, atliekama dalinė asmens krata. Asmens kratą atlikti ir dalyvauti ją atliekant gali tik tos pačios lyties policijos pareigūnas.
60. Pagal tikrintojų ar policijos areštinės viršininko nurodymą, jei yra duomenų apie rengiamą pabėgimą ar yra įtarimas, kad areštinės kameroje gali būti asmenims draudžiamų turėti daiktų, gali būti daromos policijos areštinėje laikomų asmenų kontrolinės asmens kratos bei papildomos kamerų ir daiktų apžiūros.
61. Atlikus kamerų apžiūras, asmens kratas ir radus kameroje draudžiamų daiktų, surašomas kameros apžiūros protokolas ir atliekamas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti jų patekimo į policijos areštinę aplinkybes.
62. Policijos areštinės leidimų režimą užtikrina policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas. Į policijos areštinę jis įleidžia:
62.1. Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo kontrolierius ir jų padėjėjus, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės narius, savivaldybių tarybų narius, tarptautinio nepriklausomų ekspertų komiteto – Europos komiteto prieš kankinimą ir kitą žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą atstovus, inspektuojančius policijos areštines, lydimus teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko ar jų pavaduotojų, bet kuriuo paros metu į visas policijos areštinės patalpas;
62.2. ikiteisminiam tyrimui vadovaujančius ir jį atliekančius prokurorus, pateikus tarnybinius pažymėjimus, bet kuriuo paros metu;
62.3. atliekančius patikrinimą policijos pareigūnus, kurie kartu su tarnybiniu pažymėjimu turi pateikti ir įgaliojimą atlikti patikrinimą, bet kuriuo paros metu;
62.4. ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus su tarnybiniais pažymėjimais į apklausos kabinetus;
62.5. gynėjus, pateikusius tarnybinius pažymėjimus, pasimatyti su ginamuoju be pašaliečių, neribojant pasimatymų skaičiaus ir trukmės, į apklausos kabinetą. Atvykęs į policijos areštinę, gynėjas turi pateikti advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Taip pat turi pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro surašytą įtariamojo teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolą ar kitą įtariamojo parašu patvirtintą procesinį dokumentą arba įtariamojo surašyto ir į ikiteisminio tyrimo medžiagą pateikto laisvos formos dokumento dėl konkretaus gynėjo pasirinkimo ar dėl pavedimo gynėją pakviesti atstovams pagal įstatymą ar kitiems asmenims kopiją, patvirtintą ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro arba sutarties dėl teisinių paslaugų išrašą;
62.6. gimines arba kitus asmenis į pasimatymų kambarį su dokumentu, patvirtinančiu asmens tapatybę, ir turimu leidimu, išduotu ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, arba esant teritorinės policijos įstaigos viršininko ar jo rašytiniu įsakymu įgalioto policijos pareigūno raštiškam leidimui;
62.7. policijos pareigūnus, lydinčius į apklausos kabinetą ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus;
62.8. medicinos darbuotojus, iškviestus suteikti medicinos pagalbos, kuriuos pas sergantį asmenį palydi policijos areštinės viršininkas arba policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas ar budėtojo padėjėjas;
62.9. policijos areštinių higieninę būklę bei asmenų laikymo sąlygas vertinančius specialistus, atliekančius policijos areštinės patalpų higieninę kontrolę, pateikus pažymėjimus, lydimus teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko, policijos areštinės viršininko arba policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojo;
62.10. kitus pareigūnus, parodžiusius tarnybinius pažymėjimus, atliekančius ikiteisminio tyrimo veiksmus, tiriant padarytus nusikaltimus, į apklausos kabinetą. Sulaikyti, suimti ir nuteisti asmenys šiems pareigūnams išduodami esant bylą tiriančio pareigūno ar to padalinio vadovo raštiškam leidimui, kuris įsegamas į asmens bylą (tam tikrais atvejais esant teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko leidimui, minėti asmenys gali būti išduoti bet kuriuo paros laiku).
63. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, tikrintojas ar kitas asmuo, atvykęs į policijos areštinę su ginklu, jį privalo palikti policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojui ir gauti ginklo ir šaudmenų, priimtų laikinai saugoti, žetoną (kortelę). Apie priimtus laikinai saugoti į ginklinę ar seifą ginklus ir šaudmenis policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas įrašo ginkluotės priėmimo (išdavimo) registracijos žurnale.
64. Įeiti į policijos areštinės apsaugos posto teritoriją su ginklu (ginklais) galima gavus žodinį teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko leidimą, vykdant specialiąją užduotį ar operaciją, kuris vėliau įforminamas raštiškai.
65. Policijos areštinės viršininkui (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojui) pateikti leidimai policijos areštinėje laikomą asmenį išduoti pareigūnui, nesusijusiam su ikiteisminio tyrimo veiksmais, taip pat leidimai policijos areštinėje laikomam asmeniui pasimatyti su giminaičiais arba kitais asmenimis turi būti patvirtinti teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato arba kitų leidimą išdavusių institucijų antspaudais.
66. Policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo:
66.1. ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno arba jo vadovo nurodymu nuo 6 iki 22 valandos (neatidėliotinais atvejais ir nakties metu) užtikrinti policijos areštinėje laikomo asmens išvedimą iš kameros ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti;
66.2. užtikrinti asmenų perdavimą pagal teismo paraiškas konvojavimą vykdantiems pareigūnams jų konvojavimui į teismo posėdžius;
VIII. POLICIJOS AREŠTINĖJE LAIKOMŲ ASMENŲ PALEIDIMO
PAGRINDAS IR TVARKA
67. Pagrindas paleisti sulaikytą, suimtą asmenį iš policijos areštinės yra:
67.1. jeigu per įstatymo nustatytą sulaikymo laiką asmeniui, įtariamam padarius nusikalstamą veiką, nebuvo išspręstas kardomosios priemonės (suėmimo) skyrimo klausimas;
68. Jei yra gautas prokuroro nutarimas, teismo nutartis ar ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno nutarimas paleisti sulaikytą, suimtą ar nuteistą asmenį, policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo tuoj pat paleisti šį asmenį.
69. Apie policijos areštinėje laikomo sulaikyto asmens sulaikymo termino pabaigą policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) iš anksto, ne vėliau kaip prieš 3 valandas, informuoja pareigūną, kurio žinioje yra byla. Jeigu per įstatymo nustatytą sulaikymo terminą nebuvo gauta nutartis sulaikytajam skirti kardomąją priemonę (suėmimą), policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo savo nutarimu (6 priedas) paleisti sulaikytąjį ir apie tai pranešti ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui. Nutarimą tvirtina teritorinės policijos įstaigos viršininkas ar jo rašytiniu įsakymu įgaliotas pareigūnas.
70. Apie kardomosios priemonės (suėmimo) termino pabaigą policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 paras, informuoja pareigūną, kurio žinioje yra byla. Jei per įstatymo nustatytą terminą nebuvo gautas nutarimas ar nutartis pratęsti kardomojo kalinimo (suėmimo) terminą, policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo savo nutarimu (7 priedas) paleisti suimtą asmenį, apie tai pranešti bylą tiriančiam pareigūnui ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui. Nutarimą tvirtina teritorinės policijos įstaigos viršininkas ar jo rašytiniu įsakymu įgaliotas pareigūnas.
71. Pareigūnas, atliekantis tyrimą byloje, arba jo vadovas, arba raštu įgaliotas pareigūnas (nuo 17 iki 8 val.), pateikęs policijos areštinės viršininkui (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojui) nutarimą paleisti sulaikytąjį, suimtąjį, turi dalyvauti jį paleidžiant. Jei pareigūnas, atliekantis tyrimą toje byloje arba raštu įgaliotas pareigūnas (nuo 17 iki 8 val.) nedalyvauja paleidimo metu, apie tai raštu informuojamas jo vadovas.
73. Nutarimas, nuosprendis ar nutartis paleisti asmenį iš policijos areštinės turi būti surašomi aiškiai, be taisymų. Prieš paleisdamas asmenį, policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo nustatyti paleidžiamo asmens tapatybę ir tik tada asmenį paleisti. Paleidžiant asmenį iš policijos areštinės, būtina pateikti nutarimo, nuosprendžio ar nutarties dėl asmens paleidimo originalą. Jei asmens paleidimo dokumento originalo nedelsiant pristatyti neįmanoma, asmens paleidimas gali būti vykdomas vadovaujantis faksu, elektroniniu paštu ar per informacines sistemas gauto skanuoto dokumento pagrindu (originalą pristatant vėliau), prieš tai susisiekus su nutarimą, nuosprendį ar nutartį priėmusiu ikiteisminio tyrimo pareigūnu, prokuroru ar teismo atstovu.
74. Asmenį išvežant iš policijos areštinės į Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžias įstaigas, iš elektroninio registro atspausdinamas asmens kortelės išrašas.
75. Sulaikytasis arba suimtasis iš teismo salės paleidžiamas tuojau pat, vadovaujantis teismo nuosprendžiu, nutartimi ar nutarimu, gavus raštišką teismo nuosprendį, nutartį ar nutarimą. Policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) grąžina paleidžiamajam jo asmens dokumentus ir daiktus. Grąžinus dokumentus ir daiktus, asmuo pasirašo asmens kratos protokole.
76. Jeigu sulaikytasis arba suimtasis jo paleidimo iš policijos areštinės momentu serga, jis perduodamas giminaičiams arba siunčiamas į gydymo įstaigą. Iš asmens paimti dokumentai ir daiktai, jo prašymu gali būti perduoti giminaičiams, turintiems šio asmens įgaliojimą. Atvykęs prašyme ar įgaliojime nurodytas asmuo privalo pateikti dokumentą, patvirtinantį jo asmenybę.
IX. ADMINISTRACINE TVARKA AREŠTUOTŲ ASMENŲ LAIKYMAS
78. Į policijos areštinę uždarant administracine tvarka areštuotus asmenis kartu su teisėjo nutarimu skirti administracinį areštą turi būti pateiktas administracinio sulaikymo protokolas, patvirtintas teritorinės policijos įstaigos viršininko ar jo rašytiniu įsakymu įgalioto policijos pareigūno. Su šiais dokumentais pateikiamas ir dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę (esant būtinumui, tokiam dokumentui gali būti prilyginamas prašymas išduoti asmens tapatybės kortelę arba pasą ar anketiniai duomenys su nuotrauka, atspausdinti iš duomenų bazės).
79. Administracine tvarka areštuoti asmenys iš policijos areštinės paleidžiami pasibaigus administracinio arešto terminui (jei asmeniui skirta atlikti administracinį areštą poilsio dienomis – pagal nustatytą grafiką). Paleidimo iš policijos areštinės metu surašomas Asmens, kuris atliko administracinį areštą, paleidimo iš policijos areštinės protokolas (9 priedas). Apie administracinio arešto įvykdymą informuojamas nutarimą priėmęs teismas.
80. Areštuoto asmens ligos, artimų šeimos narių mirties atveju ar kitais ypatingais atvejais (turto netekimas gaisro metu, artimųjų liga, kai jiems būtina priežiūra ir pan.), asmuo iš policijos areštinės paleidžiamas nustatytam terminui teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko ar pareigūno, kuriam pavesta nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo kontrolė, raštišku nutarimu.
81. Administracine tvarka areštuotam asmeniui savavališkai pasišalinus iš policijos areštinės ar fizinių darbų atlikimo vietos, policijos areštinės viršininkas (policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo pranešti teritorinės policijos įstaigos budėtojų tarnybos pareigūnams. Asmens sugrąžinimas į policijos areštinę organizuojamas, vadovaujantis teritorinėje policijos įstaigoje nustatyta tvarka.
82. Policijos areštinėje laikomus asmenis policijos areštinės teritorijoje fiziniams darbams naudoti draudžiama. Administracine tvarka areštuoti asmenys fiziniams darbams naudojami vadovaujantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
83. Administracinio arešto atlikimo poilsio dienomis ypatumai:
83.1. asmuo, kuriam teismas paskyrė administracinį areštą atlikti poilsio dienomis, pasirašo Susitarimą su teritorine policijos įstaiga, policijos komisariatu ar policijos komisariato padaliniu, vykdančiu administracinio arešto kontrolę, dėl poilsio dienomis atliekamo administracinio arešto atlikimo sąlygų (toliau – susitarimas) (10 priedas);
83.2. susitarimą surašo teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato įgaliotas pareigūnas, kuriam pavesta nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo kontrolė. Susitarimą pasirašo asmuo, kuriam skirtas administracinis areštas, ir teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko įgaliotas pareigūnas. Susitarimas patvirtinamas teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato antspaudu ir registruojamas raštinėje. Vienas susitarimo egzempliorius įteikiamas jį pasirašiusiam administracine tvarka areštuotam asmeniui. Derinant susitarimo sąlygas privalo dalyvauti teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato pareigūnas, kuriam pavesta nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo kontrolė;
83.3. asmuo, kuriam teismas paskyrė administracinį areštą atlikti poilsio dienomis, administracinį areštą gali atlikti savo poilsio, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu;
83.4. apie susitarime nustatytas sąlygas teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato pareigūnas, kuriam pavesta nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo kontrolė, praneša nutarimą priėmusiam teismui;
83.5. pasirašytas susitarimas perduodamas vykdyti policijos areštinės viršininkui (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojui);
83.6. pagal susitarimą į policijos areštinę atvykusį asmenį priima policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas. Jis patikrina atvykusio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, sutikrina asmens atvykimo laiką su susitarime numatytomis sąlygomis, patikrina, ar yra gautas teismo nutarimas dėl administracinio arešto skyrimo;
83.7. asmeniui atvykus atlikti paskirto administracinio arešto, policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas surašo Asmens, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas administracinis areštas, atvykimo į policijos areštinę protokolą (11 priedas), su kuriuo asmenį pasirašytinai supažindina. Protokolas įsiuvamas į administracine tvarka areštuoto asmens bylą. Apie pradėtą administracinio arešto vykdymą policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas pažymi elektroniniame registre (registrui neveikiant – 12 priede);
83.8. vadovaujantis susitarime nustatytu grafiku, pasibaigus tarpiniam ar pilnam administracinio arešto laikui, policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas paleidžia administracine tvarka areštuotą asmenį iš policijos areštinės. Prieš tai asmeniui grąžinami uždarymo į policijos areštinę metu paimti daiktai ir pinigai (jei buvo paimti). Policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas apie asmens paleidimą pažymi elektroniniame registre (registrui neveikiant – 12 priede) bei surašo Asmens, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas administracinis areštas, paleidimo iš policijos areštinės protokolą (13 priedas). Protokolas įsiuvamas į atliekančio ar baigusio atlikti administracinį areštą asmens bylą;
83.9. kiekvieną kartą asmeniui pagal susitarimą atvykus į policijos areštinę tęsti administracinio arešto bei iš jos išvykstant, yra pakartojami veiksmai, numatyti Instrukcijos 83.6– 83.8 punktuose;
83.10. policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas baigtą pildyti Asmenų, kuriems paskirta administracinį areštą atlikti poilsio dienomis, atlikto administracinio arešto laiko apskaitos žurnalą atiduoda policijos areštinės viršininkui;
83.11. administracinį areštą poilsio dienomis atliekantis asmuo, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis susitarime nustatytu laiku atvykti į policijos areštinę, privalo apie tai raštu (nurodant neatvykimo priežastis) pranešti teritorinei policijos įstaigai ar policijos komisariatui, kuriame atlieka administracinį areštą. Esant būtinumui, susitarimas gali būti pakeistas;
83.12. jei asmuo pažeidžia susitarime nustatytą administracinio arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, susitarimas su teismo nutarimu grąžinamas nutarimo vykdymo kontrolę atliekančiam policijos komisariato padaliniui, kuris inicijuoja kreipimąsi į administracinį areštą asmeniui skyrusį teismą dėl administracinio arešto atlikimo poilsio dienomis pakeitimo į įprastinį administracinį areštą.
X. POLICIJOS AREŠTINĖS VIRŠININKO, POLICIJOS AREŠTINĖS (POLICIJOS KOMISARIATO) BUDĖTOJO IR POLICIJOS AREŠTINĖS POSTINIO PAREIGOS
84. Policijos areštinės viršininkas tiesiogiai pavaldus teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato pareigūnui, atsakingam už policijos areštinės tarnybą. Vyriausiajame policijos komisariate ar policijos komisariate nesant policijos areštinės viršininko pareigybės, jo funkcijas atlieka teritorinės policijos įstaigos viršininko įsakymu paskirtas policijos pareigūnas.
85. Policijos areštinės viršininkas ar jo funkcijas atliekantis pareigūnas privalo:
85.2. kontroliuoti, kaip apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnai ir kiti darbuotojai vykdo užduotis, organizuoti policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugą ir priežiūrą;
85.3. kiekvieną darbo dieną tikrinti (ar dalyvauti tikrinant) policijos areštinės kameras ir kitas patalpas, jų įrangą ir apsaugos techninių priemonių būklę, esant būtinumui, teikti pasiūlymus dėl policijos areštinės remonto, ryšių ir signalizacijos priemonių tobulinimo, taip pat dėl materialinio aprūpinimo ir policijos areštinėje laikomų asmenų medicininės priežiūros;
85.4. atsižvelgdamas į policijos areštinėje laikomų asmenų ypatybes, nustatyti jų periodinio stebėjimo areštinės kamerose intervalą, esant būtinumui, tam tikriems asmenims skirti nuolatinį stebėjimą;
85.5. išnagrinėti sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų asmens bylas, vykstant į teismo posėdį, nurodyti asmenis, kurie yra suimti ar nuteisti pagal kitą bylą, apie tai pasirašytinai informuoti konvojaus viršininką;
85.6. atlikti prevencines priemones, siekiant užkirsti kelią asmenų pabėgimui, kitiems įvykiams, teisėtumo ir drausmės pažeidimams;
85.7. siekti, kad apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnai ir kiti darbuotojai gerai žinotų ir nepriekaištingai vykdytų šios instrukcijos ir kitų teisės aktų, nustatančių asmenų laikymo policijos areštinėje tvarką, reikalavimus;
85.8. žinoti jam pavaldžių pareigūnų ir kitų darbuotojų asmenines savybes, jų poreikius, vertinti policijos areštinės pareigūnų ir kitų darbuotojų darbo rezultatus;
85.9. organizuoti ir kontroliuoti tinkamą policijos areštinės dokumentų rengimą bei elektroninio registro pildymą, nustatyta tvarka nagrinėti policijos areštinėje laikomų asmenų skundus ir pareiškimus;
85.10. kontroliuoti, kad policijos areštinės pareigūnų pareigybių aprašymai ir policijos areštinės vidaus tvarkos taisyklės neprieštarautų galiojančių teisės aktų reikalavimams;
86. Policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas, perimantis budėjimą policijos areštinėje, privalo:
86.1. patikrinti asmenų, uždarytų į policijos areštinę, dokumentus ir pasirašyti iš elektroninio registro atspausdintoje budėjimo perdavimo ataskaitoje (elektroniniam registrui neveikiant – Asmenų, laikomų policijos areštinėje, paskirstymo žurnale ar Budėjimo priėmimo ir perdavimo žurnale);
86.3. perimti iš asmenų, uždarytų į policijos areštinę, paimtus daiktus, kuriuos uždrausta laikyti kamerose;
86.4. policijos areštinės postiniams pateikti informaciją apie policijos areštinėje laikomus asmenis, į kuriuos tarnybos metu reikės atkreipti ypatingą dėmesį;
87. Budėtojų pamainos pasikeitimo metu bet koks kitas judėjimas policijos areštinės apsaugos postų teritorijoje draudžiamas.
88. Apie budėjimo priėmimą (perdavimą) ir jo metu pastebėtus trūkumus bei panaudotas priemones jiems šalinti, baigiantys budėjimą ir jį pradedantys pareigūnai informuoja policijos areštinės viršininką (atsakingą už policijos areštinės tarnybą pareigūną).
89. Policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas budėjimo metu privalo:
89.1. asmeniškai dalyvauti pasikeičiant postiniams, ne rečiau kaip 2 kartus per dieną ir 3 kartus per naktį patikrinti areštinės postinius, informuoti postinius apie asmenis, kurių priežiūrą reikia sustiprinti, stebėti policijos areštinės įrangą, signalizaciją ir apšvietimą;
89.2. nesant policijos areštinės viršininkui priimti sprendimus uždaryti asmenis į policijos areštinę ar išduoti juos konvojui;
89.3. spręsti, kada policijos areštinėje laikomus asmenis išvesti iš kamerų, saugoti kamerų durų raktus;
89.4. nesant policijos areštinės viršininkui priimti ir įkurdinti kamerose naujai uždarytus asmenis, įforminti jų asmens bylas ir kitus dokumentus, spręsti klausimus dėl areštinėje laikomų asmenų stebėjimo periodiškumo, pildyti elektroninį registrą. Iš anksto informuoti policijos areštinės viršininką apie asmenis, kurių sulaikymo terminas baigiasi, taip pat apie asmenis, su kuriais per paskutiniąsias 2 paras nebuvo atliekami jokie tyrimo veiksmai;
89.5. tikrinti asmenų, atvykstančių patikrinti policijos areštinės veiklos bei atlikti tyrimo veiksmų, dokumentus;
89.6. vadovaudamasis instrukcijos reikalavimais, kruopščiai patikrinti asmenų, laikomų policijos areštinėje, daiktus, neleisti perduoti į kameras uždraustų daiktų, laiškų. Organizuoti ir kontroliuoti šių asmenų pasimatymus su giminėmis ar kitais asmenimis;
89.7. rūpintis policijos areštinės švara, neleisti į policijos areštinę pašalinių asmenų, stebėti, ar policijos areštinės patalpose nėra daiktų, kuriuos būtų galima panaudoti pabėgimui arba užpuolimui;
89.8. radęs išgriautas policijos areštinės sienas, lubas, grindis, išlaužtus langus, kamerų duris ir kitas patalpas, nedelsdamas asmenis perkelti į kitas kameras, apie įvykį informuoti teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininką;
90. Policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas, užtikrindamas leidimų režimą, privalo:
90.1. patikrinti asmenų, atvykstančių atlikti tyrimo veiksmų, tikrinti priežiūros teisėtumo, sanitarijos reikalavimų laikymosi, atvykusių į pasimatymą su policijos areštinėje laikomais asmenimis, bei tarnybą tikrinančių pareigūnų dokumentus;
90.3. nustatyta tvarka leisti perduoti daiktus ir smulkiuosius paketus su spauda, organizuoti pasimatymus ir kontroliuoti jų eigą;
91. Policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojui draudžiama:
91.1. sumažinti nustatytą apsaugos postų skaičių arba pakeisti jų išdėstymą, išskyrus tuos atvejus, kai reikia nedelsiant imtis priemonių užkirsti kelią asmenų pabėgimui ir esant kitoms ypatingosioms ar ekstremaliosioms situacijoms;
92. Policijos areštinės vidaus posto postinis privalo:
92.1. pradėdamas budėjimą kartu su policijos areštinės (policijos komisariato) budėtoju patikrinti kamerų įrengimų būklę (langus, grotas, duris, užraktus, durų langelius, lovas ir kt.), apšvietimą, šildymo sistemą, ryšio priemones ir signalizaciją;
92.2. priėmęs postą pasirašyti iš elektroninio registro atspausdintoje budėjimo perdavimo ataskaitoje (registrui neveikiant - Asmenų, laikomų policijos areštinėje, paskirstymo žurnale), kad susipažino su asmenų, kuriuos reikės stebėti ir saugoti, ypatumais;
92.3. periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius patikrinti asmenis, esančius kamerose ir apie atliktą patikrinimą vietinio ryšio telefonu informuoti policijos areštinės (policijos komisariato) budėtoją. Jei tam tikriems asmenims yra skirtas nuolatinis stebėjimas, vykdyti nepertraukiamą jų stebėjimą;
92.4. dienos metu kas dvi valandas, nakties metu kas valandą vietinio ryšio telefonu informuoti policijos areštinės (policijos komisariato) budėtoją apie padėtį poste (taikoma tik esant nuolatiniam asmenų stebėjimui);
92.5. sužinojęs apie rengiamą pabėgimą ar nustatęs bandymą žudytis, skelbti pavojaus signalą, nepalikęs posto iškviesti policijos areštinės (policijos komisariato) budėtoją;
92.7. išgirdęs triukšmą kameroje, išsiaiškinti triukšmo priežastis ir apie tai informuoti policijos areštinės (policijos komisariato) budėtoją;
93. Policijos areštinės lauko posto postinis (jei toks yra) privalo:
93.2. neleisti pašalinių žmonių į policijos areštinės teritoriją, o pastebėjęs asmenis, bandančius prasibrauti pro apsaugos užtvarą, skelbti pavojaus signalą ir imtis priemonių nepraleisti pažeidėjų;
93.3. bandymo pabėgti metu skelbti pavojaus signalą bei imtis visų įmanomų priemonių sulaikyti bandantį pabėgti asmenį;
94. Policijos areštinės postinis, vykdantis asmenų priežiūrą pasivaikščiojimo kieme, privalo:
94.1. prieš atvesdamas asmenis į pasivaikščiojimų kiemą, patikrinti pasivaikščiojimo kiemo teritoriją, įsitikinti, ar joje nėra daiktų, kurie gali būti panaudoti kaip užpuolimo ar pabėgimo priemonės;
94.2. periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą kas 15 min., patikrinti asmenų elgesį pasivaikščiojimo metu, neleisti šiukšlinti, mėtyti daiktų per užtvarą, imti daiktų, kalbėtis su pašaliniais žmonėmis, neleisti daryti jokių užrašų. Jei tam tikriems asmenims yra skirtas nuolatinis stebėjimas, vykdyti nepertraukiamą jų stebėjimą.
95. Policijos areštinės postų postiniams draudžiama:
96. Policijos pareigūnams ir kitiems asmenims į policijos areštinės patalpas draudžiama įnešti:
97. Policijos pareigūnams bei kitiems asmenims į policijos areštinės apsaugos posto teritoriją draudžiama įnešti:
97.1. ginklus arba daiktus, kuriais galima pasinaudoti kaip ginklu (išskyrus atvejus, numatytus šios instrukcijos 64 punkte);
97.4. visų rūšių narkotines, psichotropines, toksines medžiagas ir stipriai veikiančius medikamentus be gydytojo leidimo;
98. Įtaręs, kad policijos pareigūnas ar kitas asmuo į policijos areštinę bando įnešti draudžiamus daiktus, policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas gali paprašyti, kad policijos pareigūnas ar kitas asmuo parodytų turimo krepšio turinį, bei prireikus apieškoti panaudodamas metalo ieškiklį. Įtarimui nepasitvirtinus, atsiprašoma. Jei įtarimas pasitvirtino, informuojamas teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkas.
99. Policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojų patalpose privalo būti schemos, kuriose turi būti nurodyta policijos areštinės patalpos, posto teritorija. Schemas tvirtina teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkas.
100. Jei policijos areštinėje yra įrengta nuotolinio asmenų stebėjimo sistema, policijos pareigūnas (pareigūnai)vaizdo stebėjimo sistemos pagalba užtikrina nuolatinį visų policijos areštinėje esančių areštinės kamerų ir jose laikomų asmenų stebėjimą bei užtikrina, kad būtų sureaguota į netinkamą šių asmenų elgesį, jų teisėtus prašymus ir pan. Periodinis asmenų stebėjimas per kamerose esančius langelius tokiose policijos areštinėse gali būti nevykdomas. Kitas darbo organizavimas vykdomas Instrukcijoje nustatyta tvarka.
XI. POLICIJOS AREŠTINĖS (POLICIJOS KOMISARIATO) BUDĖTOJŲ TARNYBOS PAREIGŪNŲ IR POSTINIŲ PASIRENGIMAS DARBUI
101. Policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas, prieš pradėdamas tarnybą, įvertina konkrečią padėtį:
101.1. kiek policijos areštinėje uždaryta asmenų, tarp jų asmenų, kaltinamų padarius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, anksčiau teistų (tarp jų už pabėgimą iš policijos areštinės ar nuo konvojaus pareigūnų), nepilnamečių;
102. Pamainų pasirengimas tarnybai:
102.1. pamainos pareigūnai, paskirti saugoti policijos areštinėje uždarytus asmenis, atvyksta į teritorinę policijos įstaigą ar policijos komisariatą (policijos areštinę) prieš 15 min. iki instruktažo, apie savo atvykimą jie informuoja policijos areštinės (policijos komisariato) budėtoją. Nuo šio momento pradedamas skaičiuoti jų darbo laikas;
102.2. apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnai privalo dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformą, turėti tarnybinį pažymėjimą, užrašų knygelę, rašiklį, esant būtinumui – radijo stotį;
102.3. policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas atvykusiems policijos pareigūnams pagal poreikį išduoda ginklus ir šovinius, specialiąsias priemones, tarnybinius dokumentus, informuoja, kokiuose postuose jie eis savo pareigas, nurodo saugomų asmenų ypatybes;
102.5. siekiant pagerinti pamainų pasirengimą, instruktažas gali būti rengiamas postuose ir kituose laikino asmenų laikymo objektuose (ligoninėse ir pan.);
103. Areštinės pamainą instruktuoja areštinės viršininkas ar jo funkcijas atliekantis pareigūnas arba pareigūnas, atsakingas už policijos areštinės tarnybą. Vakarinio policijos areštinės postinių pasikeitimo metu instruktažą gali atlikti teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko įgaliotas policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojo pareigas einantis pareigūnas.
104. Instruktažo metu:
104.1. atkreipiamas apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnų dėmesys į priemones, užkertančias kelią asmenų pabėgimui ir kitiems ypatingiems įvykiams, nurodomi asmenys, kuriems reikalinga ypatinga priežiūra, nurodomi policijos areštinėje laikomi asmenys, anksčiau bandę pabėgti ar užpulti;
105. Policijos pareigūnas, paskirtas vadovauti instruktažui, iki jo pradžios privalo detaliai susipažinti su padėtimi policijos areštinėje.
107. Pamainų pasikeitimo metu policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas privalo pranešti teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko įgaliotam vyresniajam pareigūnui apie budėjimo perdavimą ir budėjimo priėmimą. Tik šiam pareigūnui pasirašius budėjimo priėmimo ir perdavimo žurnale bei iš elektroninio registro atspausdintoje budėjimo perdavimo ataskaitoje (elektroniniam registrui neveikiant – Asmenų, laikomų policijos areštinėje, paskirstymo žurnale) budėtojų tarnybos pareigūnai bei postiniai pamainą baigia, o nauja pamaina pradeda darbą.
109. Tarnybos metu policijos pareigūnams suteikiama iki 1 valandos pertrauka pavalgyti, prireikus organizuojamas vidaus ir lauko postinių pakeitimas. Pertrauka pailsėti suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos), tačiau ne vėliau kaip po 4 darbo valandų.
110. Trumpalaikių vidaus posto postinių pasikeitimų metu kameros neatidaromos, asmenų skaičius kamerose tikrinamas pro langelį.
111. Jeigu oro temperatūra -22o C ir žemesnė arba +35o C ir aukštesnė, lauko postuose ir kitose atvirose vietose nepertraukiamas postinių darbo laikas neturi viršyti 2 val. Postinių pakeitimą tokiais atvejais nustato policijos areštinės viršininkas, o jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas.
XII. APSAUGOS BUDINČIOSIOS PAMAINOS KONTROLĖ
112. Organizuojant apsaugos budinčiosios pamainos kontrolę numatoma:
113. Apsaugos budinčiosios pamainos kontrolės metu tikrinama:
113.3. policijos pareigūnų, dirbančių policijos areštinėje, pareigų, teisių ir teisės aktų, reglamentuojančių policijos areštinių veiklą, išmanymas, mokėjimas veikti ypatingųjų ir ekstremaliųjų situacijų metu;
114. Policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugą kontroliuoja:
114.1. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, teritorinių policijos įstaigų įgalioti pareigūnai;
114.2. Teritorinių policijos įstaigų ar policijos komisariatų viršininkai ne rečiau kaip kartą per mėnesį, teritorinių policijos įstaigų ar policijos komisariatų pareigūnai, atsakingi už policijos areštinės tarnybą – kartą per savaitę;
115. Teritorinių policijos įstaigų ar policijos komisariatų pareigūnai, atsakingi už policijos areštinę, privalo tikrinti policijos areštinės veiklą bet kuriuo paros metu, ypač vakare ir naktį.
116. Apie patikrinimo rezultatus pažymima elektroniniame registre (elektroniniam registrui neveikiant – policijos areštinės apsaugos poste esančiame Areštinės veiklos patikrinimų registracijos žurnale (15 priedas).
117. Apsaugos budinčiosios pamainos tarnybos patikrinimas gali būti viešas arba neviešas. Atliekant neviešą patikrinimą policijos areštinės postinių veiksmai stebimi slaptai, jeigu būtina, veiksmai gali būti sustabdyti.
118. Jeigu policijos areštinės postinis nepažįsta tikrintojo arba šis atvyko be policijos areštinės viršininko (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojo) leidimo, jis turi reikalauti parodyti tarnybinį pažymėjimą ir įgaliojimą, po to prisistatyti.
119. Tikrintojui paprašius, postinis informuoja apie padėtį areštinėje ir atsako į pateiktus klausimus.
120. Draudžiama tikrinti apsaugos budinčiąją pamainą atimant ginklą, inscenizuojant pabėgimą ir kitais būdais, kurie gali turėti neigiamų padarinių.
121. Nustatęs trūkumų ar pažeidimų, kurių tęsimasis gali sukelti neigiamų pasekmių, tikrintojas privalo nedelsdamas imtis priemonių jiems pašalinti. Esant būtinumui, tikrintojas gali pareikalauti tikrinimo metu dirbančius apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnus pakeisti kitais pareigūnais.
122. Apie viešo policijos areštinės tarnybos patikrinimo rezultatus privaloma daryti įrašus elektroniniame registre (elektroniniam registrui neveikiant – Areštinės veiklos patikrinimų registracijos žurnale).
XIII. APSAUGOS BUDINČIOSIOS PAMAINOS VEIKSMAI YPATINGŲJŲ IR EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ METU
124. Policijos areštinėje dirbantys pareigūnai privalo mokėti veikti ypatingųjų ir ekstremaliųjų situacijų metu.
125. Jei asmenys, laikomi policijos areštinėje, užpuola postinį arba kitus pareigūnus, duodamas atitinkamas signalas (balsu, signalizacija, vietiniu telefonu) policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojų tarnybos pareigūnams.
126. Policijos areštinės viršininkas (policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas), atvykęs į įvykio vietą, su esamomis pajėgomis likviduoja užpuolimą ir uždaro užpuolusius asmenis į policijos areštinės kameras.
127. Jeigu užpuolimas kelia grėsmę policijos areštinės apsaugą užtikrinančių pareigūnų gyvybei (užpuolėjams pavyksta atidaryti gretimas kameras, įsiveržti į kitas policijos areštinės patalpas, užgrobti ginklus ir t. t.), apie tai skubiai pranešama teritorinės policijos įstaigos budėtojų tarnybos pareigūnams, kurie, esant būtinumui, siunčia į policijos areštinę papildomas policijos pajėgas, kad būtų sustiprinta policijos areštinės išorės ir vidaus apsauga. Pabėgimo iniciatoriai gali būti konvojuojami į kitą artimiausią policijos areštinę arba tardymo izoliatorių.
128. Policijos areštinę užpuolus iš išorės, jos viršininkas (policijos areštinės budėtojas) nedelsdamas apie tai praneša teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato budėtojui ir iki tol, kol atvyks pagalba, vadovauja policijos areštinės apsaugai.
129. Atsižvelgiant į esamą padėtį, asmenų, laikomų policijos areštinėje, bet koks judėjimas areštinės patalpų viduje nedelsiant sustabdomas.
130. Užpuolėjo (-ų) mirties arba sužeidimo atvejais nedelsiant pranešama teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkui ir informuojamas prokuroras.
131. Bandant pabėgti asmenims, laikomiems policijos areštinėje, areštinės postinis nedelsdamas informuoja (balsu, signalizacija, vietiniu telefonu) policijos areštinės viršininką (policijos areštinės (policijos komisariato) budėtoją). Gavęs signalą apie bandymą pabėgti, policijos areštinės viršininkas (policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) imasi visų būtinų priemonių pabėgimui užkardyti ir apie įvykį praneša teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkui.
132. Policijos areštinės viršininkas (policijos areštinės budėtojas), kontrolinės kamerų apžiūros metu konstatavęs pabėgimą, nustato pabėgusius asmenis ir apie tai nedelsdamas praneša teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato budėtojui, kuris apie įvykį informuoja teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininką ir pagal nustatytą tvarką organizuoja pabėgusių asmenų paiešką.
133. Iš policijos areštinės pabėgusių asmenų paieška organizuojama, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka.
134. Siekdamas užkirsti kelią asmenų pabėgimui ir kitiems įvykiams, policijos areštinės viršininkas (policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) turi žinoti policijos areštinėje laikomų asmenų pagrindines savybes, stebėti jų elgesį, palaikyti būtiną ryšį su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais. Ypatingas dėmesys skiriamas anksčiau teistiems, pabėgusiems nuo apsaugą vykdančių pareigūnų arba juos užpuolusiems asmenims.
135. Teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkas arba jo pavaduotojas, atsakingas už kriminalinės policijos padalinį privalo imtis priemonių nustatyti asmenis, rengiančius pabėgimą. Nustačius tokius faktus, imamasi priverstinio pobūdžio priemonių (asmenys perkeliami į kitas kameras, daromos asmens kratos, kamerų apžiūros, tikrinamos policijos areštinės patalpos, uždraudžiami pasivaikščiojimai ir pasimatymai). Jei yra tokių pranešimų, asmenis, laikomus policijos areštinėje, iš kamerų išveda sustiprinta apsauga. Apie pasirengimą pabėgti informuojamas teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkas, policijos areštinės viršininkas ir ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas. Su jais suderinus, asmuo gali būti perkeltas į kitą saugią vietą.
136. Policijos areštinėje dirbantys policijos pareigūnai privalo žinoti ir laikytis priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimų, mokėti naudotis priešgaisriniu inventoriumi.
137. Apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnai ir kiti darbuotojai, pastebėję policijos areštinės patalpose arba jos teritorijoje gaisro židinį, nedelsdami apie tai turi pranešti policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojui, o kol atvyks pagalba, imtis priemonių gaisro židiniui likviduoti.
138. Policijos areštinės viršininkas (policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) nedelsdamas organizuoja gaisro gesinimą, žmonių, dokumentų, daiktų gelbėjimą bei pirmosios medicinos pagalbos nukentėjusiems asmenims suteikimą ir specialiu ryšiu arba telefonu apie gaisrą praneša teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkui. Sustiprinamas leidimų į policijos areštinę režimas (įleidžiama tik papildomą policijos areštinės apsaugą užtikrinanti pamaina, gaisrininkai, medicinos darbuotojai ir operatyvinė tyrimo grupė).
139. Policijos areštinės viršininkas (policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas), atsižvelgdamas į gaisro pobūdį ir intensyvumą, taip pat į besikeičiančią situaciją, sustiprina lauko ir vidaus policijos areštinės postus, esant būtinumui, perkelia policijos areštinėje laikomus asmenis į saugesnes kameras, į kitą artimiausią policijos areštinę ar tardymo izoliatorių, taip pat imasi priemonių apsaugoti jų daiktus, dokumentus.
140. Nukentėjusieji konvojuojami į medicinos įstaigas arba į gaisro vietą iškviečiama greitoji medicinos pagalba. Organizuojama nukentėjusiųjų apsauga.
141. Už policijos areštinės priešgaisrinę būklę yra atsakingas policijos areštinės viršininkas. Jis privalo asmeniškai pamainų tarnyboms surengti priešgaisrinės apsaugos instruktažą, tikrinti techninę apsaugos bei priešgaisrinės signalizacijos būklę.
142. Ekstremaliųjų situacijų metu, policijos areštinės ir joje uždarytų asmenų apsauga užtikrinama apsaugos budinčiajai pamainai veikiant analogiškai, kaip ir gaisro metu.
143. Policijos areštinės patalpose ir teritorijoje radus sprogstamųjų ar radioaktyviųjų medžiagų, policijos areštinėje laikomi asmenys pagal galimybę perkeliami į saugią vietą, o apie įvykį nedelsiant informuojamas teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkas (policijos komisariato budėtojas) ir toliau vykdomi jo nurodymai.
144. Kilus ypatingajai ar ekstremaliajai situacijai, teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkas privalo imtis policijos areštinės apsaugos sustiprinimo priemonių, kurios planuojamos ir įgyvendinamos kartu su viešosios, kriminalinės policijos, ikiteisminio tyrimo ir kitomis tarnybomis. Ypatingųjų ir ekstremaliųjų situacijų metu asmenys į policijos areštinę nepriimami ir nekonvojuojami, išskyrus atvejus, kai tai susiję su šių asmenų pervežimu į saugią vietą. Kilus ekstremaliajai situacijai, kuri kelia pavojų policijos areštinėje laikomų asmenų gyvybei ar sveikatai, šie asmenys konvojuojami į kitą artimiausią policijos areštinę ar tardymo izoliatorių, o šalyje įvedus karo padėtį – asmenys konvojuojami į tardymo izoliatorius.
145. Apie policijos areštinėje kilusią ypatingąją ar ekstremaliąją situaciją nustatyta tvarka informuojamas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas.
146. Jei policijos areštinėje įvyksta ypatingoji situacija, kurią įtakoja netinkamas policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugos organizavimas, tuomet nustatyta tvarka teritorinėje policijos įstaigoje atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurio išvados pateikiamos Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.
XIV. PRIEVARTOS, SPECIALIŲJŲ PRIEMONIŲ IR ŠAUNAMOJO GINKLO PANAUDOJIMAS
147. Policijos areštinėje dirbantys pareigūnai prievartą (psichinę ir fizinę), specialiąsias priemones (antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), šaunamąjį ginklą naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šios instrukcijos nustatytais pagrindais.
148. Policijos areštinės apsaugą užtikrinantis policijos pareigūnas turi teisę naudoti fizinę prievartą, specialiąsias priemones:
148.1. siekdamas apsaugoti save, kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai arba išgelbėti policijos areštinėje laikomą ar kitą asmenį nuo sužalojimo, taip pat vaduojant įkaitus;
148.2. užtikrindamas policijos areštinės apsaugą užtikrinančio policijos pareigūno teisėto reikalavimo įvykdymą, kai policijos areštinėje laikomas asmuo vengia jį vykdyti (atsisakymas išeiti iš kameros, atsisakymas būti konvojuojamam ir pan.);
148.3. kai kėsinamasi nuginkluoti policijos areštinės apsaugą užtikrinančius policijos pareigūnus, užvaldyti jų ryšio ar specialiąsias priemones bei policijos areštinės užpuolimo metu;
149. Fizinė prievarta, specialiosios priemonės ir šaunamasis ginklas gali būti naudojami tik įspėjus apie tokį ketinimą ir suteikus asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus policijos areštinėje dirbančio pareigūno reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę policijos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas neįmanomas.
150. Policijos areštinės apsaugą užtikrinantis policijos pareigūnas, savarankiškai panaudojęs specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą, apie tai informuoja teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininką ir surašo tarnybinį pranešimą, kuriame nurodomas laikas, vieta, aplinkybės ir asmuo, prieš kurį specialiosios priemonės ar šaunamasis ginklas buvo naudojamas.