Administracinė byla Nr. AS-35-968/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03485-2019-5
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. sausio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Bitutė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Bitutė“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybė ir Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra) dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas Vilniaus lopšelis-darželis „Bitutė“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – ir Ministras) 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. D1-521 „Dėl klimato kaitos programos subsidijos lėšų, skirtų Vilniaus lopšelio-darželio „Bitutė“ projektui „Vilniaus lopšelio-darželio „Bitutė“ pastato atnaujinimas (modernizavimas), sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas“, teikimo nutraukimo ir išmokėtų lėšų grąžinimo“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas, Įsakymas).
Pareiškėjas skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Ministro Įsakymo 2 punkto vykdymą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimų užtikrinimo priemonės taikymo.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamu įsakymu yra nutrauktas pareiškėjo projektui „Vilniaus lopšelio-darželio „Bitutė“ pastato atnaujinimas (modernizavimas), sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas“ Ministro 2014 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. D1-774 skirtų subsidijų teikimas. Ginčijamo įsakymo rezoliucinės dalies 2 punkte nustatyta, kad pareiškėjas per 60 dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos privalo grąžinti 253 426,21 Eur išmokėtą subsidijų dalį į Aplinkos projektų valdymo agentūros sąskaitą.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia argumentais, jog ginčijamo įsakymo rezoliucinės dalies 2 punkto galiojimas, sąlygojantis būtinybę jį įvykdyti dar iki šios administracinės bylos išnagrinėjimo, sukels didelę žalą, kurios atitaisymas vėliau bus itin sudėtingas. Pareiškėjas teigė, kad Vilniaus lopšelio-darželio „Bitutė“ pastato atnaujinimo darbai yra įvykdyti, šiam projektui skirtas finansavimas realiai panaudotas, todėl 253 426,21 Eur sumos grąžinimas šiuo atveju reikštų ypatingai didelės piniginės sumos neplanuotą netekimą.
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas šiuo atveju nenurodė ir nepateikė įrodymų, kaip 253 426,21 Eur sumos grąžinimas paveiks ugdymo įstaigos veiklos galimybes, todėl pareiškėjo abstraktūs teiginiai apie galimus neigiamus finansinius padarinius negali būti pakankamu pagrindu prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Teismas akcentavo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnį skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Taigi tuo atveju, jeigu teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, būtų pagrindas taikyti ABTĮ 94 straipsnyje numatytas administracinio akto panaikinimo pasekmes. Dėl nurodytų priežasčių teismas pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę šioje bylos nagrinėjimo stadijoje netenkino.
III.
Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį ir taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pareiškėjo teigimu, teismas nepakankamai įsigilino į faktinę bylos situaciją ir nepakankamai jautriai sprendė klausimą, kuris susijęs su visuomenei ypač svarbiu ikimokyklinio ugdymo organizavimu, skirtu ypač jauno amžiaus vaikams (nuo 1,5 iki 7 m.). Tokiu būdu teismas sudarė sąlygas nukentėti ir viešajam interesui – mažamečiai vaikai šioje byloje netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės nebegautų ugdymo arba jo kokybė ženkliai kristų. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo nuomone, jo finansinė situacija turi būti saugoma, siekiant užtikrinti tolimesnį nepertraukiamą vaikų ugdymą, kadangi nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. pareiškėjui nepakaks lėšų organizuoti kokybišką vaikų ugdymą, dėl ko nukentės vaikų, o tuo pačiu ir jų tėvų, interesai.
Pareiškėjas nurodo, kad lopšelio-darželio pastato atnaujinimo darbai yra įvykdyti, o šiam projektui įgyvendinti skirtas finansavimas realiai panaudotas (lėšos sumokėtos rangovams), todėl 253 426,21 Eur sumos grąžinimas šiuo atveju reikštų ypatingai didelės piniginės sumos neplanuotą netekimą. Pareiškėjas disponuoja žymiai mažesniu biudžetu, nei valstybė, todėl tokios didžiulės sumos kaip 253 426,21 Eur sumokėjimas taptų sunkiai pakeliama našta. Pareiškėjo biudžetas yra 876 100 Eur, iš jų 641 300 Eur tenka darbo užmokesčių išmokėjimui. Pareiškėjo 2019 m. spalio 25 d. biudžeto likutis yra 261 462,13 Eur, kuris jam reikalingas baigti finansinius metus (kaip matyti iš pateikiamų duomenų, poreikis darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms iki 2019 m. gruodžio 31 d. yra 157 401,15 Eur). Taigi pareiškėjas neabejotinai turės skirti 157 401,15 Eur sumą, dėl ko visoms kitoms įstaigos reikmėms iki šių finansinių metų pabaigos lieka tik 104 060,98 Eur. Pareiškėjo įsitikinimu, valstybė, turėdama didelį biudžetą, nepatirs jokios neatitaisomos žalos, kadangi ginčo suma valstybei nėra tokia didelė ir neatidėliotinai reikalinga. Dėl nurodytų priežasčių reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šioje administracinėje byloje teisingai ir proporcingai sureguliuotų padėtį, kuomet žymiai finansiškai silpnesnė bylos šalis nebūtų neproporcingai apsunkinama bylos nagrinėjimo metu, t. y. bylos nagrinėjimo metu paliekama be įstaigos gyvavimui ir tinkamos veiklos vykdymui būtinų lėšų.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo praktika yra nenuosekli, nes teismas dėl ženkliai mažesnio piniginio reikalavimo taikė reikalavimo užtikrinimo priemones (2019 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-3982-595/2019), o šiuo atveju laikinąją apsaugą taikyti atsisako, vertindamas, jog 253 426,21 Eur suma ne pelno siekiančiai ugdymo įstaigai, išlaikomai iš savivaldybės biudžeto, nėra per didele sumokėti. Pareiškėjo nuomone, minėta suma turėtų būti palikta lopšelio-darželio banko sąskaitoje, bent jau kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir lopšelis-darželis galėtų finansiškai pasiruošti grąžinti reikalaujamas sumas valstybei, jeigu ši byla būtų pralaimėta.
Atsakovas atsiliepime prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovo nuomone, pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, ir savo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo iš esmės grindė deklaratyviais teiginiais.
Atsakovas pažymi, kad lėšos, kurias pagal ginčijamo įsakymo 2 punktą privalo grąžinti pareiškėjas, yra tikslinės lėšos, t. y. Klimato kaitos programos lėšos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi klimato kaitos valdymo priemonėms papildomai finansuoti sudaroma Klimato kaitos programa, kurios lėšos kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje ir planuojamos valstybės biudžete. Planuojamos Programos lėšos naudojamos šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms priemonėms finansuoti, kiekvienais metais užtikrinant šio straipsnio 3 dalies 1, 2, 6 ir 8 punktuose nurodytų priemonių finansavimą. Atsižvelgiant į tai, ir įvertinus, kad ir atsakovas yra biudžetinė įstaiga, kuriai taikomi imperatyvūs Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, pareiškėjo teiginiai apie tai, kad lėšų grąžinimas prieštarauja viešojo turto naudojimo principams, nes šios lėšos būtų panaudotos auklėtojų ir kitų darželio darbuotojų atlyginimams bei kitoms darželio bei ugdytinių reikmėms, atmestini.
Atsakovo nuomone, lėšų trūkumas neturėtų būti vertinamas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pagal savo prievoles biudžetinė įstaiga atsako tik savo lėšomis. Jeigu biudžetinės įstaigos prievolėms padengti lėšų nepakanka, prievolės padengiamos biudžetinės įstaigos savininko lėšomis neviršijant biudžetinės įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka naudojamo, valdomo ir disponuojamo turto vertės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, neturėdamas pakankamai lėšų padengti savo prievolėms, turi galimybę kreiptis į savo savininką (Vilniaus miesto savivaldybę) dėl reikalingų lėšų skyrimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prašo pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo palaiko pareiškėjo išdėstytus argumentus ir mano, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo kartu su skundu pateiktus įrodymus apie tai, kad vadovaujantis Finansavimo sutarties nuostatomis pareiškėjas teikė atsakovui projekto įgyvendinimo ataskaitas, o projektui įgyvendinti išmokėta subsidijos dalis buvo realiai panaudota pareiškėjo pastato atnaujinimui. Kaip nurodoma pareiškėjo skunde, lopšelio-darželio „Bitutė“ pastate buvo atliktas pastato sienų šiltinimas, stogo šiltinimas ir naujos dangos įrengimas, langų, išorinių lauko durų keitimas, šilumos punkto modernizavimas ir kt.), t. y. įgyvendinti visi numatyti sprendiniai, susiję su energijos suvartojimo sąnaudų sumažinimu. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su atskirajame skunde nurodytais pareiškėjo argumentais, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip biudžetinė įstaiga (pelno nesiekiantis juridinis asmuo), disponuoja žymiai mažesniu biudžetu, nei valstybė, todėl esant byloje pateiktiems įrodymams apie tai, jog ginčijamame įsakyme nurodyta subsidijos suma faktiškai ir realiai yra išnaudota ugdymo įstaigos pastato atnaujinimui, teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kaip 253 426,21 Eur sumos grąžinimas paveiks ugdymo įstaigos veiklos galimybes.
Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, ginčijamo įsakymo vykdymas nagrinėjamu atveju neabejotinai padarys įstaigai didelę žalą, kurios atitaisymas vėliau būtų praktiškai neįmanomas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atsiliepime prašo pareiškėjo atskirojo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. D1-521 2 punkto vykdymą – teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017).
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai <...> privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais (pavyzdžiui, duomenimis apie rinkos situacijos pokyčius, vykdomos ekonominės veiklos tolesnio vystymosi perspektyvas bei tendencijas), iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. D1-521 2 punkto vykdymą, kuriame nustatyta: „ kad pareiškėjas per 60 dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos privalo grąžinti 253 426,21 Eur, t. y. pareiškėjui išmokėtą subsidijos dalį iš Klimato kaitos programos lėšų į APVA [Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros] atsiskaitomąją sąskaitą LT927044060008155754, esančią SEB banke. Vadovaujantis Projektų finansavimo sutarties 6.5 papunkčiu, negrąžinus sumos per nurodytą terminą pareiškėjas privalės mokėti 0,01 procento delspinigius nuo grąžintinos lėšų sumos už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną“. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė tuo, jog jam – lopšeliui-darželiui, biudžetinei įstaigai, organizuojančiai mažamečių vaikų (nuo 1,5 iki 7 m.) ikimokyklinį ugdymą, ypatingai didelės piniginės sumos netekimas gali nulemti tolimesnę lopšelio-darželio „Bitutė“ veiklą bei ugdymo įstaigos veiklos sutrikdymą.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) (įsakymo Nr. D1-266 redakcija nuo 2019 m. gegužės 8 d.) 145 punkte nurodoma, kad jeigu pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto finansavimo sutarties dėl paskolos per kredito įstaigą suteikimo pareiškėjui sąlygų, Aplinkos ministerija priima sprendimą dėl finansavimo sustabdymo, sumažinimo, išmokėtų lėšų ar jų dalies susigrąžinimo ir (ar) finansavimo sutarties dėl paskolos per kredito įstaigą suteikimo pareiškėjui nutraukimo arba šių finansinių korekcijų netaikymo. <...> Aplinkos ministerija priima sprendimą dėl finansavimo sustabdymo, nutraukimo, sumažinimo ir (ar) išmokėtų lėšų ar jų dalies susigrąžinimo arba šių finansinių korekcijų netaikymo. Tvarkos aprašo 149 punkte nustatyta, kad pareiškėjai turi teisę apskųsti Aplinkos ministerijos ir atsakingosios institucijos veiksmus ar neveikimą, susijusius su paraiškos vertinimu, atranka, sprendimo dėl finansavimo skyrimo ar neskyrimo priėmimu ir projekto įgyvendinimu teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti Įsakymą, skunde nurodė faktines ir teisines aplinkybes, dėl kurių nesutinka su Įsakymu ir prašo jį panaikinti.
Ginčijamame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. D1- D1-521 nustatytas įpareigojimas – grąžinti 253 426,21 Eur, turi būti įvykdyta per 60 dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos. Įsakymas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Teisės aktų registre (Įsakymo 3 p.). Tai reiškia, kad pagal Įsakymą būtent pareiškėjas, o ne biudžetinės įstaigos savininkas (Vilniaus miesto savivaldybė) Įsakyme nustatyta tvarka privalo per pakankamai trumpą laiką sumokėti 253 426,21 Eur. Be to, pagal Projektų finansavimo sutarties 6.5 punktą negrąžinus sumos per nurodytą terminą pareiškėjas privalės mokėti 0,01 procento dydžio delspinigius už grąžintiną lėšų sumą už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną. Aplinkybė, kad pareiškėjas yra apskundęs Įsakymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nestabdo ginčijamo Įsakymo Nr. D1-521 vykdymo ir turi pareiškėjui teisinių pasekmių.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių. Kaip matyti iš bylos duomenų, skundo forma ir turinys atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, pareiškėjo reikalavimas yra grindžiamas skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gautus pinigus (Klimato kaitos programos lėšas) yra panaudojęs pagal jų paskirtį ir neturi gautų 253 426,21 Eur, kurie buvo skirti atlikti pastato atnaujinimo darbus. Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas pagal nuostatus yra viešasis juridinis asmuo – biudžetinė įstaiga, kuri vykdo ikimokyklinio ugdymo veiklą, pareiškėjo biudžetas yra 876 100 Eur, iš kurio darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms skirta 641 300 Eur, 2019 m. spalio 25 d. likutis yra 261 462,13 Eur (poreikis darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms iki 2019 m. gruodžio 31 d. yra 157 401,15 Eur).
Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo pateikti duomenys apie susiklosčiusią finansinę situaciją leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjui skubiai sumokėjus Įsakyme nurodytą sumą gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nes būtų sutrikdyta pareiškėjo veikla, kurią atsižvelgiant į jos pobūdį pareiškėjas privalo vykdyti nepertraukiamai. Dėl to konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nagrinėjamu atveju turi būti patenkintas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų ir įrodymų, kurie sudarytų faktinį ir teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pažeistų proporcingumo principą, atsakovo teises ir teisėtus interesus.
Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, todėl nutarties dalis, kuria netenkintas šis prašymas, panaikinama, klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo išsprendžiamas iš esmės, t. y. sustabdomas Įsakymo 2 punkto vykdymas iki bus išnagrinėta administracinė byla ir įsiteisės šioje byloje priimtas procesinis sprendimas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Bitutė“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį pakeisti, panaikinant šios nutarties dalį, kuria pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Bitutė“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atmestas, ir klausimą dėl šio pareiškėjo prašymo išspręsti iš esmės.
Sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. Dl-521 „Dėl Klimato kaitos programos subsidijos lėšų, skirtų Vilniaus lopšelio-darželio „Bitutė“ projektui „Vilniaus lopšelio-darželio „Bitutė“ pastato atnaujinimas (modernizavimas), sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas“ 2 punkto vykdymą iki bus išnagrinėta administracinė byla ir įsiteisės šioje byloje priimtas procesinis sprendimas.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.