JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJŲ, KURIOSE NĖRA CENTRALIZUOTŲ NUOTEKŲ SURINKIMO TINKLŲ, NUOTEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2015 m. lapkričio 26 d. Nr. T2-334
Jurbarkas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 6 punktu, 10 straipsnio 9 punktu, 13 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdama į Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-18 „Dėl nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“, Jurbarko rajono savivaldybė taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Jurbarko rajono savivaldybės teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo taisykles (pridedama).
2. Pavesti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriui per 3 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo patvirtinti pavyzdinę nuotekų šalinimo ir valymo paslaugų teikimo sutarties formą.
PATVIRTINTA
Jurbarko rajono savivaldybės tarybos
2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T2-334
JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJŲ, KURIOSE NĖRA CENTRALIZUOTŲ NUOTEKŲ SURINKIMO TINKLŲ, NUOTEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Jurbarko rajono savivaldybės teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja kaupimo rezervuaruose ir mažuose valymo įrenginiuose (toliau – vietiniai nuotekų šalinimo įrenginiai) susidarančių nuotekų tvarkymą; nuotekų turėtojų (fizinių ir juridinių asmenų), nuotekų vežėjų, nuotekų tvarkytojų ir Jurbarko rajono savivaldybės teises, pareigas ir tarpusavio santykius tvarkant nuotekas.
2. Taisyklės galioja Jurbarko rajono savivaldybės (toliau – savivaldybės) teritorijoje ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie eksploatuoja vietinius nuotekų šalinimo įrenginius ir tvarko juose susidarančias nuotekas, nuotekų vežėjams, nuotekų tvarkytojams ir savivaldybės institucijoms.
3. Taisyklės netaikomos fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems išduotuose Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose (toliau – TIPK leidimas) nustatyti individualūs nuotekų tvarkymo reikalavimai.
II. Teisės aktai
III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
6. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Aglomeracija – tai teritorija, kuri yra gana tankiai apgyvendinta ir/arba kurioje gana sutelkta ūkinė veikla (teritorijoje yra ne mažiau kaip 25 atskiri nuotekų šaltiniai (objektai), kurių bendras dydis atitinka ne mažiau kaip 100 gyventojų ekvivalentą (GE), o įrengiant centralizuotąjį nuotakyną, vienam GE vidutiniškai tektų ne daugiau kaip 15 m lauko/gatvių tinklų, neįskaitant įvadų, kolektorių iki valymo įrenginių ir išleidimo vietos ilgio, dėl ko nuotekas tikslinga surinkti naudojant centralizuotąjį nuotakyną, arba teritorija, kurioje nuotekas rinkti naudojant centralizuotąjį nuotakyną yra tikslinga dėl kitų priežasčių (pvz., dėl to, kad konkrečiu atveju nuotekų surinkimas naudojant centralizuotąjį nuotakyną yra priimtiniausias dėl gamtinių sąlygų; dėl to, kad centralizuotojo nuotakyno įdiegimas yra ekonomiškai priimtiniausias ar dėl kitų priežasčių). Taip pat aglomeracijai priskiriamos teritorijos, kuriose esančių objektų nuotekos surenkamos naudojant centralizuotąjį nuotakyną arba yra sudarytos tokios galimybės (plėtojama nuotekų surinkimo infrastruktūra).
Atskiroji (individuali) nuotekų tvarkymo sistema – ne daugiau kaip dviejų gyvenamųjų (individualių) namų ar kitų objektų nuotekoms tvarkyti skirta sistema, iš kurios nuotekos išleidžiamos į aplinką arba kaupiamos ir periodiškai išvežamos mobiliosiomis transporto priemonėmis.
Centralizuotasis nuotakynas (centralizuotoji nuotekų surinkimo sistema) – nuotakynas, į kurį patenkančios nuotekos nukreipiamos į aglomeracijos nuotekų valymo įrenginius arba į galutinę išleidimo vietą ir kurį naudojant teikiamos viešosios nuotekų tvarkymo paslaugos bei surenkama ne mažiau kaip 30 procentų aglomeracijoje susidarančių nuotekų.
Gyvenamasis namas (pastatas) – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos.
Gyventojų ekvivalentas (GE) – sąlyginis vienetas nuotekų (taršos) šaltinio dydžiui išreikšti. Vienas GE reiškia nuotekų šaltinį, kuriame per parą susidarančiose (surenkamose) nuotekose yra 70 g BDS7 ir/arba 12 g N ir/arba 2,7 g P (taršos šaltinio dydis nustatomas pagal tą parametrą, pagal kurį skaičiuojamas GE yra didžiausias).
Grupinė nuotekų tvarkymo sistema – grupės (daugiau kaip dviejų) objektų nuotekoms tvarkyti skirta sistema, valdoma nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais, iš kurios nuotekos išleidžiamos į aplinką arba kaupiamos ir periodiškai išvežamos mobiliosiomis transporto priemonėmis.
Individualus nuotekų šalinimas – savo nuotekų tvarkymas ir šalinimas į gamtinę aplinką naudojant nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.
Mažieji nuotekų valymo įrenginiai – buitinių ir / arba pagal sutartį jiems analogiškų nuotekų srautams (iki 400 m3 / d), kurie pagal juose esantį organinių teršalų kiekį neviršija 2000 GE bei paviršinių nuotekų srautams iki 50 l / s valyti skirti įrenginiai.
Mobiliosios transporto priemonės – asenizacinės mašinos ir kitos specialiosios transporto priemonės, skirtos nuotekoms surinkti iš nuotekų kaupimo rezervuarų bei septikų ir joms išvežti į nuotekų priėmimo punktus.
Necentralizuota nuotekų tvarkymo sistema – atskiroji (individualioji) arba grupinė nuotekų tvarkymo sistema, kurios nuotekos išleidžiamos į aplinką arba kaupiamos ir periodiškai išvežamos mobiliosiomis nuotekų vežimo transporto priemonėmis.
Necentralizuotoji savivaldybės nuotekų tvarkymo sistema – atskirųjų (individualiųjų) ir grupinių nuotekų tvarkymo sistemų visuma savivaldybės teritorijoje.
Nuotekos – žmogaus buityje, ūkinėje ir (arba) gamybinėje veikloje panaudotas vanduo, kurio naudotojas atsikrato nuotekų surinkimo sistema išleisdamas jį į aplinką arba į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas.
Nuotekų kaupimo rezervuaras – sandari talpykla laikinai nuotekoms kaupti, iš kurios nuotekos periodiškai išsiurbiamos ir mobiliosiomis nuotekų vežimo transporto priemonėmis išgabenamos į kitas nuotekų tvarkymo sistemas.
Nuotekų tvarkymas – veikla, susidedanti iš visų ar dalies šių priemonių: nuotekų surinkimas, kaupimas, transportavimas, valymas ir išleidimas bei valymo metu susidarančių atliekų (smėlio, šlamo, dumblo ir t. t.) pirminis tvarkymas.
Nuotekų tvarkymo įrenginiai – nuotekoms tvarkyti skirti inžineriniai įrenginiai (vamzdynai, siurblinės, nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuarai, naftos produktų atskirtuvai ir kt.).
Nuotekų tvarkymo sistema – inžinerinių įrenginių, statinių ir technologinių procesų kompleksas (visuma) nuotekoms surinkti, kaupti, transportuoti, apskaityti, valyti ir išleisti bei valymo metu susidarančioms atliekoms (šlamui, dumblui) tvarkyti.
Nuotekų tvarkytojas – įmonė, įregistruota Atliekas tvarkančių įmonių registre, kuri nuotekas tvarko laikydamasi reikalavimų, nustatytų teisės aktuose bei šiose Taisyklėse.
Nuotekų turėtojas – asmuo, naudojantis arba valdantis objektą (taršos / nuotekų šaltinį) ir pagal teisės aktus turintis teisę spręsti objekto eksploatavimo ir techninio funkcionavimo klausimus bei atsakantis už objekto daromą poveikį aplinkai.
Nuotekų vežėjas – nuotekų tvarkymo įmonė, įregistruota Atliekas tvarkančių įmonių registre, galinti teikti nuotekų surinkimo ir vežimo (transportavimo) paslaugas šiose Taisyklėse nustatyta tvarka.
Objektas – statinys arba statinių grupė, esanti viename sklype, kuriuose susidarančias nuotekas surenka viena nuotekų surinkimo sistema.
TIPK leidimas – Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas išduodamas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, suteikiantis teisę jame nustatytomis sąlygomis vykdyti ūkinę veiklą arba eksploatuoti įrenginį ar jo dalį.
Vietiniai nuotekų šalinimo įrenginiai – tai nuotekų kaupimo rezervuarai ir maži nuotekų valymo įrenginiai.
Jurbarko rajono nuotekų sistemą eksploatuojanti įmonė – viešoji vandens tiekėja, savivaldybės kontroliuojama uždaroji akcinė bendrovė „Jurbarko vandenys“, kuri nustatyta tvarka eksploatuoja nuotekų tvarkymo įrenginius Jurbarko rajone.
IV. BendrIEJI REIKALAVIMAI
8. Vietiniai nuotekų šalinimo įrenginiai savivaldybės teritorijose įrengiami vadovaujantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais ten, kur nėra įrengtų centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos tinklų.
9. Vietiniai nuotekų šalinimo įrenginiai gali būti įrengiami kaip:
10. Atskirąsias (individualias) buitinių nuotekų tvarkymo sistemas su nuotekų valymu ir valytų nuotekų išleidimu į aplinką, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, galima įrengti:
10.2. atskiriems objektams, esantiems dešimties objektų ir didesnėse grupėse, kuriose objektai išsidėstę taip, kad įrengiant centralizuotąsias nuotekų surinkimo arba grupines nuotekų tvarkymo sistemas vienam GE reikėtų pakloti daugiau kaip po 15 m gatvės tinklų (neskaičiuojant įvadų) arba vienam butui reikėtų pakloti daugiau kaip po 45 m gatvės tinklų (neskaičiuojant įvadų) ir (arba) vidutinis atstumas tarp įvadų būtų didesnis kaip 45 m;
10.3. kaip laikiną nuotekų tvarkymo sprendimą atskiruose objektuose, didesnėse kaip dešimties objektų grupėse ar sodininkų bendrijų teritorijose, kai centralizuotasis nuotakynas arba grupinė nuotekų tvarkymo sistema nėra įrengta. Atsiradus centralizuotajam nuotakynui ar grupinei nuotekų tvarkymo sistemai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir Statybos įstatymu, privaloma jungtis prie centralizuotojo nuotakyno arba grupinės nuotekų tvarkymo sistemos;
11. Atskirosios (individualios) nuotekų tvarkymo sistemos su nuotekų valymu ir valytų nuotekų išleidimu į aplinką projektuojamos ir įrengiamos vadovaujantis Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentu.
12. Atskirąsias (individualias) nuotekų tvarkymo sistemas su reikalavimus atitinkančiais nuotekų kaupimo rezervuarais pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus galima įrengti:
12.1. Taisyklių 10.1 ir 10.2 punktuose nurodytais atvejais, kai nėra galimybių pagal reikalavimus įrengti nuotekų valymo įrenginius ir išleisti nuotekas į aplinką:
13. Grupines buitinių nuotekų tvarkymo sistemas su nuotekų valymu ir valytų nuotekų išleidimu į aplinką galima įrengti:
13.1. daugiau kaip dešimties objektų grupėse ir sodininkų bendrijose, kai tokią nuotekų tvarkymo sistemą numato detaliojo teritorijų planavimo dokumentas, o centralizuotasis nuotakynas dar nėra įrengtas;
14. Grupines nuotekų tvarkymo sistemas su reikalavimus atitinkančiais nuotekų kaupimo rezervuarais pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus galima įrengti:
14.1. Taisyklių 13.1 punkte nurodytu atveju, kai nėra galimybių pagal reikalavimus įrengti nuotekų valymo įrenginius ir išleisti nuotekas į aplinką:
15. Projektuojant ir įrengiant savivaldybės teritorijoje nuotekų tvarkymo sistemas su nuotekų išleidimu į aplinką, privaloma:
15.1. įvertinti konkretaus objekto specifiką ir išvalytų nuotekų priimtuvo gebėjimą priimti valytas nuotekas ir pagal tai parinkti bei apskaičiuoti reikiamą išvalymo efektyvumą, kuris atitiktų ne tik minimalias nuotekų užterštumo normas, bet ir užtikrintų, kad įrenginio veikimo laikotarpiu nebus viršyti leistini aplinkos užterštumo rodikliai (ypač geriamojo vandens šaltiniuose);
15.2. numatyti tokius projektinius sprendimus, kad konkrečiomis sąlygomis būtų įmanoma tinkamai eksploatuoti suprojektuotą nuotekų tvarkymo sistemą (dumblo tvarkymas, tinkamas techninis aptarnavimas, energijos tiekimas ir pan.);
15.3. projekto dokumentuose pateikti informaciją apie parinktą tipinį arba suprojektuotą netipinį valymo įrenginį pagal Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente nustatytus reikalavimus;
16. Užstatytame, tačiau neturinčiame inžinerinės infrastruktūros kvartale įrengiant vietinius nuotekų šalinimo įrenginius kiekvienam statomam objektui, būtina numatyti galimybę ateityje prisijungti prie centralizuotojo nuotakyno.
17. Atsiradus centralizuotajam nuotakynui individualiai tvarkomų nuotekų sistema ar įrenginiai prie centralizuoto nuotekų surinkimo tinklų prijungiami Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta tvarka ir sąlygomis.
v. VIETINIUOSE NUOTEKŲ ŠALINIMO ĮRENGINIUOSE susidarančių NUOTEKŲ TVARKyMAS
19. Šiose Taisyklėse nuotekų tvarkymas apima nuotekų surinkimą, transportavimą, perdavimą tolesniam apdorojimui, apskaitą, visuomenės švietimą ir administravimą.
20. Nuotekų turėtojai yra skirstomi į šias grupes:
21. Nuotekoms surinkti įrengiami kaupimo rezervuarai, o joms kaupti ir iš dalies valyti – septikai su kaupimo rezervuarais.
22. Nuotekoms valyti įrengiami nuotekų valymo įrenginiai. Reikalavimai nuotekų valymo įrenginių projektavimui ir įrengimui bei eksploatavimui nustatyti Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente.
23. Nuotekų turėtojas sukauptas nuotekas tolesniam apdorojimui turi perduoti nuotekų vežėjui pagal galiojančią nuotekų išvežimo paslaugos sutartį.
25. Surinktos nuotekos privalo būti apskaitomos pagal Taisyklių 45 ir 46 punktų reikalavimus. Už surinktų nuotekų apskaitą yra atsakingas nuotekų vežėjas.
VI. VIETINIAI NUOTEKŲ ŠALINIMO ĮRENGINIAI
27. Įrengiant nuotekoms šalinti nuotekų kaupimo rezervuarus turi būti laikomasi šių reikalavimų:
27.1. nuotekų kaupimo rezervuaras yra statinys, kuris turi būti įrengiamas pagal statybos techninį reglamentą „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“ detaliojo teritorijų planavimo dokumente numatytoje vietoje (jeigu yra galiojantis teritorijos detalusis planas);
27.2. nuotekų kaupimo rezervuaras turi būti įrengtas atsižvelgiant į numatomą nuotekų kiekį ir rekomenduojamą nuotekų išvežimo dažnį;
27.3. nuotekų kaupimo rezervuaras turi būti sandarus (gelžbetoninis, stiklaplasčio, plastmasinis), privalo būti įrengta kokybiška hidroizoliacija, apsauganti nuo galimo nuotekų patekimo į aplinką;
27.5. prie nuotekų kaupimo rezervuaro turi būti patogu privažiuoti, kad būtų galima saugiai išsiurbti ir išvežti nuotekas;
28. Nuotekų kaupimo rezervuarų eksploatavimo reikalavimai:
28.1. nuotekų kaupimo rezervuare sukauptas nuotekas rekomenduojama išvežti ne rečiau kaip kartą per 2–4 mėnesius. Nuotekų iš kaupimo rezervuarų transportavimo dažnis nustatomas sutartyje su nuotekų vežėju, atsižvelgiant į susidarančių nuotekų kiekį ir kaupimo rezervuaro tūrį. Septikų dumblo šalinimo dažnumas turi būti nustatomas sutartyje su nuotekų vežėju vadovaujantis septiko gamintojo pateiktomis eksploatavimo ir priežiūros instrukcijomis;
28.2. nuotekų turėtojas privalo periodiškai tikrinti nuotekų kaupimo rezervuaro sandarumą ir pastebėjęs, kad nuotekų kaupimo rezervuaro turinys tirštėja ir / ar nedidėja sukauptų nuotekų kiekis (proporcingai sunaudotam geriamojo vandens kiekiui), turi skubiai patikrinti rezervuaro sandarumą;
29. Draudžiama mesti į nuotekų sistemą kietas atliekas (sauskelnes, higieninius paketus, popierinius rankšluosčius ir kt.), kurios gali mechaniškai sutrikdyti septikų darbą, koncentruotas chemines medžiagas ir preparatus (rūgštis ir šarmus, valiklius, tirpiklius, riebalus, alyvas ir pan.), skystas atliekas ir gamybines nuotekas (naudotus tepalus, akumuliatorių rūgštį, dažus, netinkamus vartoti vaistus, fotoskiediklius, pesticidus ir kt.).
VII. NUOTEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
30. Už tinkamą ir saugų vietinių nuotekų šalinimo įrenginių eksploatavimą ir jų turinio tvarkymą atsako jų savininkas arba naudotojas.
31. Vietinių nuotekų šalinimo įrenginių savininkai arba naudotojai privalo su nuotekų vežėju sudaryti nuotekų išvežimo paslaugos sutartį.
32. Nuotekos iš vietinių nuotekų šalinimo įrenginių turi būti išvežamos laikantis šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų.
33. Nuotekų turėtojas už nuotekų tvarkymo paslaugas moka nuotekų vežėjui pagal faktinį išvežtų ir sutvarkytų nuotekų kiekį.
34. Nuotekų turėtojas turi saugoti nuotekų išvežimo paslaugos sutartį visą sutarties galiojimo laikotarpį ir dar 3 metus jai pasibaigus, o apmokėjimą patvirtinančius dokumentus ir važtaraščius (jų kopijas) – 3 metus po apmokėjimo ir važtaraščio surašymo dienos. Dokumentus privaloma pateikti, jei jų pareikalauja kontroliuojantys pareigūnai.
VIII. NUOTEKŲ VEŽĖJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
36. Nuotekų vežėjai, teikiantys paslaugas savivaldybės teritorijoje, turi atitikti šiuos reikalavimus:
36.1. turėti teisę verstis nuotekų surinkimo ir išvežimo veikla, t. y. turi būti įtraukti į Atliekas tvarkančių įmonių registrą;
36.2. turėti specialias nuotekų vežimo priemones:
36.2.1. transporto priemonės, skirtos nuotekoms vežti, turi būti techniškai tvarkingos (visi siurbliai, žarnos, vožtuvai ir kita įranga turi būti sandarūs), švarios ir sandarios, kad neskleistų nemalonaus kvapo;
36.2.2. transporto priemonės turi turėti nuotekų apskaitos įrenginį, ant abiejų transporto priemonės šonų aiškiai ir įskaitomai turi būti nurodytas įmonės pavadinimas arba prekės ženklas ir adresas bei telefonas;
37. Nuotekų vežėjas, neatitinkantis šių Taisyklių 36 punkte nurodytų reikalavimų, negali teikti nuotekų surinkimo ir vežimo paslaugų savivaldybės teritorijoje.
38. Jurbarko nuotekų sistemą eksploatuojanti įmonė privalo nedelsdama nutraukti sutartį su nuotekų vežėju, jei pastarasis:
38.1. netenka teisės teikti nuotekų tvarkymo paslaugas ir išbraukiamas iš Atliekas tvarkančių įmonių registro;
39. Nuotekų surinkimo, vežimo ir perdavimo tolesniam apdorojimui darbai turi būti atliekami taip, kad į aplinką patektų kuo mažiau nemalonių kvapų:
39.2. vietinių nuotekų šalinimo įrenginių turinį draudžiama transportuoti atvirose, nesandariose ar šiam tikslui nepritaikytose talpyklose;
40. Nuotekos gali būti vežamos tik užpildžius važtaraštį, kuris yra griežtos apskaitos dokumentas (1 priedas):
40.1. pildomi du važtaraščio egzemplioriai: pirmasis egzempliorius paliekamas nuotekų turėtojui, antrasis lieka nuotekų vežėjui;
41. Vietinių nuotekų šalinimo įrenginių turinys gali būti šalinamas tik tam tikslui centralizuotajame nuotakyne įrengtuose punktuose. Tie punktai privalo būti sandarūs (iš jų nuotekos į aplinką negali bėgti) ir atitikti nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus.
43. Kartu su nuotekomis draudžiama šalinti:
43.1. daiktus ir / arba medžiagas, galinčias užkimšti arba sugadinti nuotekų surinkimo sistemos ir nuotekų valymo įrenginių elementus, sutrikdyti jų veiklą;
44. Nustojus veikti buitinių nuotekų priėmimo įrangai ir/ar sutrikus normaliam centralizuotojo nuotakyno funkcionavimui dėl nuotekų vežėjo kaltės, jis privalo teisės aktų nustatyta tvarka kompensuoti nuotekų tvarkytojo patirtus nuostolius.
45. Kas ketvirtį (iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos) nuotekų vežėjai privalo nuotekų tvarkytojui ir savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriui pateikti raštišką ataskaitą apie per praėjusį ketvirtį surinktų ir perduotų tolesniam apdorojimui nuotekų kiekį ir nurodyti nuotekų turėtojus, nevykdančius galiojančių sutarčių, kurie netvarkė nuotekų per pastaruosius 6 mėnesius. Ataskaitos forma pateikta šių Taisyklių 2 priede.
46. Kas ketvirtį (iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos) Jurbarko rajono savivaldybės nuotekų sistemą eksploatuojanti įmonė privalo savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriui pateikti raštišką ataskaitą apie per praėjusį ketvirtį nuotekų vežėjų atvežtų apdoroti nuotekų kiekį bei galiojančių sutarčių su nuotekų vežėjais sąrašą. Ataskaitos forma pateikta šių Taisyklių 3 priede.
IX. SAVIVALDYBĖS TEISĖS IR PAREIGOS
47. Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti asmenys arba direktoriaus įsakymu sudaryta nuolatinė darbo grupė organizuoja, koordinuoja ir prižiūri nuotekų tvarkymą bei šių taisyklių laikymąsi savivaldybės teritorijoje.
48. Savivaldybės administracija įpareigoja seniūnijas informuoti vietinių nuotekų šalinimo įrenginių savininkus ir naudotojus apie prievolę sudaryti nuotekų išvežimo paslaugos sutartį ir saugoti apmokėjimą už suteiktas paslaugas patvirtinančius dokumentus.
49. Savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus darbuotojai ar seniūnai kartu su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros inspektoriumi atlieka patikrinimus, ar vietinių nuotekų šalinimo įrenginių savininkai ir naudotojai turi apmokėjimą už nuotekų išvežimą patvirtinančius dokumentus, ar tinkamai eksploatuoja vietinius nuotekų šalinimo įrenginius.
X. ATSAKOMYBĖ UŽ NUOTEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PAŽEIDIMUS
Jurbarko rajono savivaldybės teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo
tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklių
1 priedas
(Nuotekų vežimo važtaraščio forma)
NUOTEKŲ VEŽIMO VAŽTARAŠTIS Nr._________
Išvežimo data 20___ m. _______________ d.
Vietiniai nuotekų šalinimo įrenginiai: _______________________________________________
(adresas ir paslaugų teikimo sutarties numeris)
Išvežto turinio kiekis _________ m3.
Turinio pobūdis (pabraukti):
(1) nuotekų kaupimo rezervuaro turinys (2) nuotekų valymo įrenginys
Nuotekų vežėjas ___________________________________ ATĮR Nr. _____________________
(įmonės pavadinimas)
Automobilio valstybinis numeris __________________ Nominali talpa __________________ m3
Nuotekų turėtojas ________________________________________________________________
(vardas, pavardė, parašas)
Nuotekas išvežė _________________________________________________________________
(vairuotojo vardas, pavardė, parašas)
Nuotekas atvežė į ________________________________________________________________
(išpylimo punkto adresas)
Pastaba. Pildomi 2 važtaraščio egzemplioriai, kurių vienas paliekamas nuotekų turėtojui, o kitas – nuotekų vežėjui.
Jurbarko rajono savivaldybės teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo
tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklių
2 priedas
(Nuotekų išvežimo ataskaitos forma)
NUOTEKŲ IŠVEŽIMO ATASKAITA
20___ m. ___________________ d.
Ataskaitinis ketvirtis ___________
Nuotekų vežėjas ____________________________________________________________
(įmonės pavadinimas, adresas)
Tel., faksas, el. paštas ____________________________________________________________
ATĮR Nr. __________________
1. Informacija apie nuotekų surinkimą ir išvežimą teritorijose, kuriose nėra centralizuotų nuotekų tinklų:
| Adresas |
Savininko, atsakingo asmens vardas, pavardė |
Sutarties numeris |
Nuotekų kiekis (m3) |
Pastaba |
||
| gatvės pavadinimas |
namo numeris |
kaupimo rezervuaras |
nuotekų valymo įrenginys |
|||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2. Informacija apie nuotekų turėtojus, kurie neužsakė nuotekų išvežimo ir valymo paslaugų per paskutinius šešis mėnesius (per ataskaitinį ir prieš tai buvusį ketvirtį):
| Adresas |
Savininko, atsakingo asmens vardas, pavardė |
Sutarties numeris |
Paskutinį kartą išvežtas nuotekų kiekis (m3) |
Paskutinio išvežimo data |
Pastaba |
||
| gatvės pavadinimas |
namo numeris |
kaupimo rezervuaras |
nuotekų valymo įrenginys |
||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Direktorius __________________________ ______________________________
(parašas) (vardas, pavardė)
A.V.
Jurbarko rajono savivaldybės teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo
tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklių
3 priedas
(Nuotekų tvarkymo ataskaitos forma)
NUOTEKŲ TVARKYMO ATASKAITA
20___ m. __________________ d.
Ataskaitinis einamųjų metų ketvirtis ___________
1. Bendra informacija apie nuotekų šalinimą ir valymą teritorijose, kuriose nėra centralizuotų nuotekų tinklų:
| 1. |
Atvežtų apdoroti, išvalytų nuotekų kiekis pagal surinkimo punktų duomenis (m3) |
|
| 2. |
Bendras nuotekų atvežimų skaičius (vnt.) |
|
| 3. |
Nuotekų tvarkymo įkainis (Lt / m3) |
|
2. Nuotekų vežėjų, kurių nuotekų vežimo sutartys galiojo paskutinę ataskaitinio ketvirčio dieną, sąrašas:
| Eil. nr. |
Įmonės pavadinimas |
Per ketvirtį atvežtų nuotekų kiekis (m3) |
| 1. |
|
|
Direktorius __________________________ ______________________________
(parašas) (vardas, pavardė)
A.V.