LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. V-568 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 56:2004 „Karinė teritorija. Statinių įrengimo ir priežiūros taisyklės“ Pakeitimo
2015 m. rugsėjo 23 d. Nr. V-1074
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. V-568 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 56:2004 „Karinė teritorija. Statinių įrengimo ir priežiūros taisyklės“:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. V-568
(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2015 m. rugsėjo 23 d. įsakymo
Nr. V-1074 redakcija)
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 56:2015 „Karinės teritorijos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos higienos norma HN 56:2015 „Karinės teritorijos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – higienos norma) nustato pagrindinius karinės teritorijos visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.
2. Ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems karines teritorijas, ir kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms karinėms teritorijoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.
4. Karinė teritorija, joje esantys statiniai, patalpos, jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti saugūs, techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, nutrenkimo, sužalojimo elektros srove, sprogimo ir pan.). Potencialiai pavojingose vietose turi būti apsauginiai įtaisai, įspėjamieji ženklai ar kitokios (pavyzdžiui, garso, šviesos) priemonės, ribojančios ar neleidžiančios prieiti prie pavojingų vietų ar įrenginių.
5. Karinė teritorija turi būti nuolat aprūpinta teisės akto [16.3] reikalavimus atitinkančiu geriamuoju vandeniu.
7. Karių apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Jeigu karinėje teritorijoje leidžiama rūkyti, tam turi būti įrengtos specialios rūkymo vietos (patalpos). Rūkymo vietos (patalpos) turi būti atskirtos nuo vietų (patalpų), kuriomis naudojasi ir nerūkantys asmenys, įrengtos atokiau nuo gyvenamosios ir poilsio zonų. Rūkymo vietos (patalpos) pastate įrengiamos ir eksploatuojamos teisės akto nustatyta tvarka [16.8].
8. Patalpoms, įrangai, inventoriui valyti naudojamos priemonės turi būti naudojamos pagal paskirtį ir gamintojų nurodytas instrukcijas. Dušams, prausykloms, daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenims, sanitariniams įrenginiams valyti naudojami autorizuoti (registruoti) biocidai [16.1].
9. Karinėje teritorijoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, jų naikinimas atliekamas teisės akto nustatyta tvarka [16.10].
11. Triukšmas, vibracija, elektromagnetinė spinduliuotė karinėje teritorijoje ir joje esančiose patalpose neturi viršyti teisės aktuose [16.5, 16.12, 16.13] nustatytų ribinių dydžių. Esant poreikiui, kariai turi būti aprūpinami asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
12. Karinėje teritorijoje teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos turi atitikti teisės aktų [16.14, 16.15, 16.18] reikalavimus.
13. Karinėje teritorijoje esančio baseino įrengimas ir priežiūra turi atitikti teisės akto [16.7] reikalavimus.
14. Karinėje teritorijoje naudojami skalbiniai skalbiami ne karinėje teritorijoje esančioje arba karinėje teritorijoje įrengtoje Krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) institucijų reikmėms naudojamoje skalbykloje. Karinėje teritorijoje esančios skalbyklos įrengimas ir priežiūra turi atitikti teisės akto [16.16] nustatytus reikalavimus.
II SKYRIUS
NUORODOS
16. Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateiktos nuorodos:
16.1. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/ EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1);
16.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 24 d. nutarimas Nr. 1178 „Dėl karių mitybos fiziologinių normų patvirtinimo“;
16.3. Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“;
16.4. Lietuvos higienos norma HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-770 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“ patvirtinimo“;
16.5. Lietuvos higienos norma HN 50:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-791 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 50:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“ ir HN 51:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose“ patvirtinimo“;
16.6. Lietuvos higienos norma HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. V-65 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ patvirtinimo“;
16.7. Lietuvos higienos norma HN 109:2005 „Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-572 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 109:2005 „Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ patvirtinimo“;
16.8. Lietuvos higienos norma HN 122:2006 „Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 122:2006 „Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“;
16.9. Lietuvos higienos norma HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-633 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“;
16.10. Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 „Dėl Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo“;
16.11. Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ patvirtinimo“;
16.12. Lietuvos higienos norma HN 80:2011 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 GHz radijo dažnių juostoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-199 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 80:2011 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 GHz radijo dažnių juostoje“ patvirtinimo“;
16.13. Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“;
16.14. Lietuvos higienos norma HN 74:2011 „Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos: bendrieji įrengimo reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. V-715 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 74:2011 „Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos: bendrieji įrengimo reikalavimai“ patvirtinimo“;
16.15. Lietuvos higienos norma HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“;
16.16. Lietuvos higienos norma HN 130:2012 „Skalbyklų paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. V-22 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 130:2012 „Skalbyklų paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“;
16.17. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. gegužės 14 d. įsakymas Nr. V-502 „Dėl kariams skiriamų maisto produktų vidutinių paros rinkinių patvirtinimo“;
16.18. Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ patvirtinimo“;
16.19. Lietuvos higienos norma HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-520 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ patvirtinimo“.
III SKYRIUS
SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽTYS
17. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Karo tarnybos statute, patvirtintame Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 „Dėl Karo tarnybos statuto patvirtinimo“, ir kituose teisės aktuose.
IV SKYRIUS
TERITORIJOS ĮRENGIMO IR PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI
18. Karinė teritorija turi būti švari, tvarkinga, nušienauta, kylant dulkėms drėkinama. Gyvatvorės turi būti kerpamos, medžiai – genimi.
19. Karinėje teritorijoje turi būti talpyklos buitinėms atliekoms. Atliekoms skirtos talpyklos turi būti sandarios, uždaromos, pastatytos ant kieto pagrindo, pripildytos tapyklos ištuštinamos.
20. Tamsiu paros metu karinė teritorija turi būti apšviesta, visos bendro naudojimo patalpos – apšviestos ir paženklintos.
21. Teritorijos kelių, šaligatvių, aikščių, pastatų laiptų ir grindų danga turi būti saugi, be pavojingų išgaubų, angų, nuožulnumų, įplyšimų bei atitikti jai keliamus funkcinius reikalavimus.
V SKYRIUS
PATALPŲ ĮRENGIMO IR PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI
25. Karinės teritorijos patalpų apdaila turi atitikti patalpų funkcinę paskirtį, langai ir durys turi būti sandarūs. Prireikus patalpos turi būti remontuojamos.
26. Karinės teritorijos patalpų grindys turi būti tvirtos, stabilios ir neslidžios, be pavojingų išgaubų, angų ir nuožulnumų. Grindų dangos turi atitikti patalpose vykdomos veiklos pobūdį.
27. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
28. Gyvenamosiose, mokymo patalpose turi būti įrengtos apsaugos nuo tiesioginių saulės spindulių priemonės (užuolaidos, žaliuzės ir pan.).
29. Šildymo prietaisai (įrenginiai) turi būti saugūs, nekelti nudegimo, apsinuodijimo pavojaus, prieinami valyti. Jeigu šildymo prietaiso (įrenginio) paviršiaus temperatūra taškuose, kuriuose jis yra pasiekiamas, yra (gali būti) aukštesnė nei 80 °C, būtina numatyti apsaugines priemones asmenims nuo nudegimų apsaugoti.
30. Miegamosiose patalpose lovos statomos eilėmis. Vienaukštei lovai skiriama ne mažiau kaip 4,5 kv. m ploto, dviaukštei – ne mažiau, kaip 6 kv. m ploto. Atstumas nuo lovos iki lango turi būti ne mažesnis kaip 90 cm, tarp lovų galų – 160 cm, tarp šalia esančių lovų – ne mažesnis kaip 75 cm. Atstumas nuo šildymo prietaiso (įrenginio) iki lovos turi būti ne mažesnis kaip 50 cm. Jeigu naudojamos dviaukštės lovos, atstumas tarp šalia esančių lovų turi būti ne mažesnis kaip 150 cm, atstumas nuo viršutinės lovos iki lubų turi būti ne mažesnis kaip 75 cm.
31. Kai viena lova yra įrengta virš kitos, po viršutinės lovos čiužiniu arba spyruokline apačia turi būti dulkių nepraleidžiantis pagrindas.
32. Karinėje teritorijoje esančioje sporto salėje naudojama stacionari įranga, įrenginiai (pvz., treniruokliai) turi būti montuojami ir naudojami pagal gamintojų instrukcijas. Sporto salės turi būti kasdien valomos. Sporto salėje turi būti įrangai, įrenginiams, inventoriui valyti skirtų priemonių, kuriomis galėtų naudotis sportuojantis asmuo.
33. Tualetų, dušų, prausyklų grindys, sienų paviršiai turi būti padengti lengvai valoma, atsparia drėgmei ir dezinfekcinėms medžiagoms danga.
34. Sanitariniai įrenginiai (praustuvės, unitazai, dušų įranga, vandens maišytuvai ir kt.) turi būti veikiantys, techniškai tvarkingi, be defektų (įtrūkimų, skilimų ir kt.).
37. Tualeto patalpoje turi būti tualeto kabina (-os), rankų praustuvė (-ės), skysto muilo dozatorius su skystu muilu, vienkartinių rankšluosčių ar servetėlių laikikliuose arba rankų džiovintuvas, atliekų surinkimo talpykla su vienkartinių plastikiniu įklotu.
39. Prie dušų turi būti įrengtos vietos persirengti, kuriose turi būti pakabos (kabliukai) rankšluosčiams ir drabužiams pakabinti.
40. 12 karių turi būti įrengta ne mažiau kaip 1 dušo ragelis dušo patalpose, 1 unitazas, 1 pisuaras 25 kariams tualeto patalpose vyrams. Prausyklos patalpose turi būti įrengta ne mažiau kaip 1 praustuvė 5 kariams ir ne mažiau kaip 1 kojų praustuvė 10 karių.
41. Švariems skalbiniams, nešvariems skalbiniams, inventoriui (pagalvės, čiužiniai, antklodės ir pan.), valymo ir dezinfekcijos priemonėms, valymo inventoriui laikyti turi būti įrengtos atskiros patalpos ar specialūs uždari įrenginiai (spintos, lentynos).
42. Tualetams valyti turi būti naudojamas atskiras pažymėtas valymo inventorius. Tualetų valymo inventorius turi būti laikomas atskirai nuo kitų patalpų valymo inventoriaus.
43. Patalpoje, kurioje laikomas valymo inventorius ir priemonės, turi būti įrengtas mechaninis ištraukiamasis arba natūralus vėdinimas, praustuvė, šluosčių džiovintuvas, lentynos valymo, dezinfekcijos ir asmeninėms apsaugos priemonėms laikyti, pakabos šepečiams.
44. Daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys po kiekvieno naudojimosi išplaunami, dezinfekuojami.
45. Kiekvienam kariui išduodami tik išskalbti, išlyginti skalbiniai (patalynė, rankšluosčiai). Čiužinys, antčiužinis (jeigu yra), antklodė, pagalvė, lovatiesė turi būti švarūs. Patalynė, rankšluosčiai tam pačiam asmeniui turi būti keičiami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas 7 dienas.
46. Jeigu karių, gyvenančių kareivinių režimu, skalbiniai neskalbiami centralizuotai, kariams turi būti sudarytos sąlygos pagal poreikį juos išsiskalbti skalbyklėse ir išdžiovinti.
47. Nešvarūs skalbiniai sudedami į maišus ir juose transportuojami. Transportuojant skalbinius nešvarūs skalbiniai turi būti atskirti nuo švarių.
48. Gyvenamosios patalpos, bendro naudojimo patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti nuolat švarūs, tvarkomi, valomi karinės teritorijos vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Pripildytos atliekų talpyklos ištuštinamos. Duše, prausykloje, tualete esantys įrenginiai valomi ir dezinfekuojami kasdien.
VI SKYRIUS
KARINĖ LAUKO STOVYKLA
51. Jeigu karinės lauko stovyklos palapinėje gyvenama ilgiau nei 3 paras arba aplinkos oro temperatūra yra žemesnė nei 10 °C laipsnių šilumos, joje turi būti įrengiamos grindys, 15 cm pakeltos nuo žemės paviršiaus. Jeigu karinės lauko stovyklos palapinėje gyvenama trumpiau nei 3 paras arba aplinkos oro temperatūra aukštesnė nei 10 °C laipsnių šilumos, palapinių dugnas išklojamas drėgmei atsparia danga. Šaltuoju metų laikotarpiu arba kai aplinkos oro temperatūra žemesnė nei 10 °C laipsnių šilumos palapinėje turi būti įrengtas šildymas.
52. Karinėje lauko stovykloje įrengiami kilnojamieji biotualetai, kurie valomi ir dezinfekuojami ne rečiau kaip kartą per dieną. Prie tualetų turi būti įrengta rankų praustuvė, muilo, vienkartinių rankšluosčių, servetėlių. 25 kariams įrengiamas 1 biotualetas ir 1 rankų praustuvė.
VII SKYRIUS
MIKROKLIMATO, vėdinimo, APŠVIETIMO REIKALAVIMAI
54. Turi būti suprojektuotos ir įrengtos tokios šildymo, vėdinimo ir (ar) oro kondicionavimo sistemos, kad visose patalpose būtų galima palaikyti 55 punkte ir teisės aktuose [16.4, 16.11] nurodytus mikroklimato parametrus.
55. Gyvenamosiose patalpose, miegamuosiuose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C.
56. Turi būti įrengtos stacionarios drabužių ir avalynės džiovyklos. Džiovyklos turi būti šildomos. Jose įrengiama mechaninė vėdinimo sistema (tiekiamoji – ištraukiamoji ventiliacija). Stacionariose džiovyklose oro temperatūra avalynei džiovinti turi būti ne aukštesnė kaip 40 °C, vilnoniams ir kailiniams gaminiams – ne aukštesnė kaip 60 °C, medvilniniams – ne aukštesnė kaip 90 °C.
57. Gyvenamosiose patalpose, miegamuosiuose, poilsio patalpoje bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 150 lx; maitinimo patalpose (jeigu tokios yra) – ne mažesnė kaip 100 lx; laiptinių, koridorių, dušo, prausyklų, tualeto patalpų – ne mažesnė kaip 50 lx.
58. Gyvenamuosiuose kambariuose, poilsio, mokymo patalpose turi būti natūralus apšvietimas. Natūralaus apšvietimo koeficientas (NAK) turi būti ne mažesnis kaip 1,5 proc. toliausiai nuo lango nutolusiame taške esant patalpos šoniniam apšvietimui.
VIII SKYRIUS
VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ ŠALINIMO REIKALAVIMAI
60. Karinės teritorijos pastatai turi būti prijungti prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tinklų. Jeigu nėra centralizuoto vandentiekio ir nuotekų, turi būti įrengti vietiniai vandentiekio ir nuotekų tinklai ir nutekamojo vandens valymo įrenginiai.
61. Karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, prausyklų, valymo inventoriaus ir priemonių laikymo, skalbyklos, kirpyklos, maisto tvarkymo, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo patalpas.
62. Karšto vandens tiekimo sistemoje vandens temperatūra kas 3 mėnesius turi būti profilaktiškai pakeliama iki 66 °C ir išlaikoma ne mažiau kaip 25 min.
63. Ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi būti atliekamas į dušą tiekiamo geriamojo vandens (šalto ir karšto) mikrobiologinis tyrimas legionelėms nustatyti. Papildomi vandens tyrimai atliekami, kai vandens tiekimo sistema pradedama naudoti daugiau kaip po vieno mėnesio pertraukos, po vandens tiekimo sistemos rekonstrukcijos ar remonto, kai diagnozuojami susirgimai legionelioze. Tyrimų protokolai saugomi ne trumpiau kaip 2 metus.
64. Jeigu 1 l vandens randama daugiau kaip 1 000, bet mažiau nei 10 000 legionelių, turi būti patikrinama vandens tiekimo sistema, nustatoma galima vandens taršos priežastis, koreguojamos esamos ir (ar) imamasi naujų legioneliozės profilaktikos priemonių. Jeigu 1 l vandens randama daugiau kaip 10 000 legionelių, turi būti patikrinama vandens tiekimo sistema, nustatoma galima vandens taršos priežastis, vandens tiekimo sistema valoma ir padaroma nekenksminga, koreguojamos esamos ir (ar) imamasi naujų legioneliozės profilaktikos priemonių. Atlikus vandens tiekimo sistemos valymą ir kenksmingumo pašalinimą, atliekamas vandens mikrobiologinis tyrimas legionelėms nustatyti.
65. Vandens tiekimo sistemos kenksmingumo šalinimo būdas turi būti saugus vartotojams. Vandens tiekimo sistemos valymo ir kenksmingumo šalinimo darbai (cheminė, terminė dezinfekcija) atliekami patalpose nesant vandens vartotojų arba vartotojai apie planuojamas priemones, jų tikslus, trukmę ir būtinas saugos priemones informuojami pateikiant informaciją raštu gerai matomoje vietoje.
66. Visi vandens tiekimo sistemos rekonstrukcijos, remonto, valymo, kenksmingumo šalinimo, profilaktikos darbai turi būti registruojami Profilaktinių (techninių) priemonių (darbų) registracijos žurnale (šios higienos normos priedas). Profilaktinių (techninių) priemonių (darbų) registracijos žurnalas saugomas ne trumpiau kaip 2 metus.
67. Karinėse lauko stovyklose, kuriose nėra centralizuoto vandens tiekimo, ir ekstremalių situacijų atvejais geriamasis vanduo imamas iš artimiausių ištirtų vandens šaltinių ir atvežamas geriamojo vandens talpyklose. Geriamojo vandens talpykla ir vandens tiekimo žarna prieš panaudojimą turi būti išplaunamos ir dezinfekuojamos. Geriamojo vandens talpyklos ir vandens tiekimo žarnos dezinfekcijai turi būti naudojamos teisės akto [16.1] nustatyta tvarka leidžiamos naudoti priemonės (4 tipo biocidai).
68. Jeigu karinėje teritorijoje nėra centralizuotos vandens tiekimo sistemos, turi būti tiekiamas fasuotas geriamasis vanduo.
69. Stacionariomis sąlygomis, nesant nuotekų šalinimo tinklų, skystos atliekos pilamos į 10–15 m3 talpyklas, betonuotas, sandariai uždarytas, paaukštintais kraštais duobes ar uždarus indus. Skystos atliekos išvežamos, kai duobė užpildyta iki 2/3 jos tūrio. Jei skystos atliekos surenkamos į uždarus indus, jos keičiamos, prisipildžius 3/4 indo tūriui.
Lietuvos higienos normos HN 56:2015 „ Karinės teritorijos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“
priedas
(Profilaktinių (techninių) priemonių (darbų) registracijos žurnalo forma)
PROFILAKTINIŲ (TECHNINIŲ) PRIEMONIŲ (DARBŲ) REGISTRACIJOS ŽURNALAS
_
| Eil. Nr. |
Profilaktinės (techninės) priemonės (darbo) pavadinimas (vandens tiekimo sistemos remontas, rekonstrukcija, valymas, terminis ar cheminis kenksmingumo šalinimas) |
Vandens tiekimo sistemos vieta (dalis), kurioje buvo atliktos profilaktinės (techninės) priemonės (darbai), jų atlikimo data |
Profilaktinės (techninės) priemonės (darbo) trukmė |
Profilaktinės (techninės) priemonės (darbo) aprašymas (kas buvo daryta, nurodoma vandens temperatūra, jeigu buvo matuota, taškai (vietos), kuriuose (-iose) buvo matuota temperatūra, kenksmingumui šalinti naudojamos medžiagos pavadinimas, koncentracija ir kt.) |
Profilaktinę (techninę) priemonę (darbą) atlikusio fizinio asmens vardas, pavardė, pareigos, parašas; juridinio asmens pavadinimas, kodas, sutarties data ir Nr., jeigu priemonės (darbai) buvo vykdyti pagal sutartį |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
_________________