SPRENDIMAS
DĖL PRITARIMO KAZLŲ RŪDOS MIESTO 2016–2023 METŲ VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS PROJEKTUI IR SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ SKYRIMO STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMUI
2017 m. spalio 25 d. Nr. TS V(28)-2906
Kazlų Rūda
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 1V-36 patvirtintų Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklių 25.3 punktu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1V-992 patvirtintas Vietos plėtros strategijų atrankos ir įgyvendinimo taisykles Kazlų Rūdos savivaldybės taryba nusprendžia:
2.Užtikrinti reikiamą, bet ne mažesnį kaip 11,06 procentų bendrafinansavimą iš savivaldybės biudžeto lėšų, jeigu pagal pateiktą paraišką bus skirta programos finansinė parama Kazlų Rūdos miesto vietos plėtros strategijos įgyvendinimui.
3.Pripažinti netekusiu galios Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2016-01-27 sprendimą Nr. TS V(9)-2513 „Dėl pritarimo Kazlų Rūdos miesto vietos plėtros strategijos projektui ir savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo strategijos įgyvendinimui“.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Pritarta
Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 25 d. sprendimu
Nr. TS V(28)-2906
KAZLŲ RŪDOS MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖ
Vietos plėtros strategija
Kazlų Rūdos miesto 2016–2023 metų
vietos plėtros strategija
|
|
|
| RENGĖJAS: Kazlų Rūdos miesto vietos veiklos grupė |
|
Kazlų Rūda
2016
Turinys
ĮVADAS........................................................................................................................................... 3
1. MIESTO VVG IR ESAMA SITUACIJA...................................................................................... 5
1.1. Vietos plėtros strategiją parengusi miesto VVG..................................................................................... 5
1.2. Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorija ir gyventojai, kuriems taikoma vietos plėtros strategija, apibrėžtis 10
1.3. Teritorijos, kuriai rengiama vietos plėtros strategija, analizė.................................................................... 23
1.4. Kazlų Rūdos miesto gyventojų apklausa.............................................................................................. 40
1.5. Kazlų Rūdos miesto stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės............................................................... 51
2. VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS RODIKLIAI BEI INTEGRUOTO IR NOVATORIŠKO STRATEGIJOS POBŪDŽIO APIBŪDINIMAS 55
3. KAZLŲ RŪDOS MIESTO BENDRUOMENĖS DALYVAVIMO RENGIANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJĄ APIBŪDINIMAS................................................................................................... 62
4. VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ PLANAS................... 64
5.VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS VALDYMO IR STEBĖSENOS TVARKA..................... 81
6. FINANSINIS PLANAS.......................................................................................................... 87
PRIEDAI....................................................................................................................................... 90
ĮVADAS
Kazlų Rūdos miesto 2016–2023 metų vietos plėtros strategiją parengė Kazlų Rūdos miesto vietos veiklos grupė. Kazlų Rūdos miesto vietos veiklos grupė (toliau – Kazlų Rūdos miesto VVG arba Asociacija) įsteigta 2015 m. rugpjūčio 6 d. Tai yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija.
Kazlų Rūdos miesto VVG veiklos tikslai – pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant gyvenamosios vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius.
Kazlų Rūdos miesto 2016–2023 metų vietos plėtros strategijos rengimo tikslas – parengti Kazlų Rūdos miesto vietos plėtros strategiją analizuojant miesto stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes bei remiantis išvadomis nustatyti miesto vietos plėtros poreikius, išsikelti tikslus ir juos įgyvendinti per uždavinius siekiant bendrojo tikslo – pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant gyvenamosios vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius.
Kazlų Rūdos miesto vietos plėtros strategija rengiama 2016–2023 metams, o jos įgyvendinimas ir stebėsena planuojama iki 2023 m. gruodžio 31 d., visus vietos plėtros projektus užbaigiant įgyvendinti iki 2022 metų gruodžio mėn.
Numatoma, kad Kazlų Rūdos miesto 2016–2023 metų vietos plėtros strategijos tęstinumas bus užtikrinamas kuriant ir užtikrinant tvarų ir darnų bendradarbiavimą tarp mieste ir susijusiose teritorijose veikiančių organizacijų, Kazlų Rūdos savivaldybės ir įmonių, sudarant ilgalaikes bendradarbiavimo sutartis ir atskirus susitarimus bendrų veiksmų ir projektų įgyvendinimui. Taip pat numatoma, kad vietos plėtros tęstinumas bus užtikrinamas Kazlų Rūdos miesto vietos veiklos grupės narių, toliau prisidedant prie miesto plėtros vizijos kūrimo ir įgyvendinimo savanorišku darbu, finansiniais ir kitais disponuojamais ištekliais. Kartu, atsižvelgiant į tai, kad Kazlų Rūdos miesto veiklos grupės vienas iš steigėjų ir narių yra Kazlų Rūdos savivaldybės taryba, numatoma, kad prie Kazlų Rūdos miesto vietos veiklos grupės įgyvendintos 2016–2023 metų strategijos tęstinumo, Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos sprendimu ir toliau bus prisidedama skiriant finansavimą Kazlų Rūdos miesto vietos veiklos grupės darbuotojų ir patalpų išlaikymui.
Kazlų Rūdos miesto 2016–2023 metų vietos plėtros strategijos įgyvendinimui suplanuotas 414520 Eur lėšų poreikis. Šias lėšas sudaro iki 11 proc. Kazlų Rūdos savivaldybės piniginis pridėjimas, ne mažiau nei 4,45 proc. numatomas vietos projekto ir Kazlų Rūdos miesto vietos veiklos grupės prisidėjimas savanorišku darbu bei iki 84,55 proc. finansavimas Europos Sąjungos lėšomis. Pažymėtina, kad be Europos Sąjungos numatomos gauti paramos Kazlų Rūdos miesto 2016–2023 metų vietos plėtros strategija negalėtų būti įgyvendinta pilna apimtimi per numatytą laikotarpį, pasiekiant užsibrėžtus visus efekto, produkto ir rezultato rodiklius bei įgyvendinant išsikeltus tikslus numatyta apimtimi. Visos Kazlų Rūdos miesto 2016–2023 metų vietos plėtros strategijos numatytos išlaidos nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Numatomi galutiniai Kazlų Rūdos miesto 2016–2023 metų vietos plėtros strategijos naudos gavėjai yra visi dirbantys ir vykdantys veiklą Kazlų Rūdos mieste asmenys ir organizacijos ir priskiriami numatytoms tikslinėms Kazlų Rūdos miesto 2016–2023 metų vietos plėtros strategijos grupėms.
Kazlų Rūdos miesto vietos veiklos grupė visu strategijos rengimo ir įgyvendinimo metu užtikrina visos aktualios informacijos ir planuojamų rezultatų prieinamumą Kazlų Rūdos miesto ir rajono bendruomenei.
1. MIESTO VVG IR ESAMA SITUACIJA
1.1. Vietos plėtros strategiją parengusi miesto VVG
Vietos plėtros strategiją parengusi miesto VVG - Kazlų Rūdos miesto vietos veiklos grupė (toliau – Kazlų Rūdos VVG).
Buveinės adresas: Kazlų Rūdos sav., Kazlų Rūdos m., Atgimimo g. 12.
Kontaktiniai duomenys: tel./fakso Nr. 8 343 95 276, mobilusis Nr. 8 698 04 761, el. p. priimamasis@kazluruda.lt.
Asociacijos pranešimai skelbiami internetinėje svetainės adresu: www.kazluruda.lt
Teisinė forma: asociacija.
Asociacijos kodas: 304077591.
Įregistravimo data: 2015 m. rugpjūčio 6 d.
Kazlų Rūdos VVG veiklos teritorija – Kazlų Rūdos miestas.
Kazlų Rūdos VVG nariai gali būti Kazlų Rūdos miesto teritorijoje veiklą vykdantys trijų šalių partneriai, steigimo metu patvirtinti nariai:
- bendruomeninės organizacijos ir (ar) kitos nevyriausybinės organizacijos:
* Asociacija „Kazlų Rūdos bendruomenė“, juridinio asmens kodas 300058832, kurios buveinė įregistruota adresu: S. Daukanto g. 19, Kazlų Rūda, LT – 69430, atstovaujama asociacijos narės Natalijos Kulik, veikiančios pagal asociacijos įstatus.
* Asociacija Veiklos grupė „Draugystės tiltai“, juridinio asmens kodas 303227020, kurios buveinė įregistruota adresu: K. Donelaičio g. 5-16, Kazlų Rūda, LT – 69430, atstovaujama asociacijos pirmininkės Žibutės Šilingienės, veikiančios pagal asociacijos įstatus.
* Asociacija „Kazlų Rūdos senjorų klubas“, juridinio asmens kodas 303045893, kurios buveinė įregistruota adresu: S. Daukanto g. 19, Kazlų Rūda, LT – 69430, atstovaujama asociacijos nario Mykolo Navasaičio, veikiančio pagal asociacijos įstatus.
- asociacijos verslo struktūros ir (ar) įmonės:
* UAB „Staklynas“, juridinio asmens kodas 303139798, kurios buveinė įregistruota adresu: S. Daukanto g. 19, Kazlų Rūda, LT – 69430, atstovaujama direktoriaus Tado Šalkausko, veikiančio pagal bendrovės įstatus.
* Asociacija „Visuomeninė organizacija Kazlų Rūdos verslininkų klubas“ juridinio asmens kodas 166093465, kurios buveinė įregistruota adresu: S. Daukanto g. 19, Kazlų Rūda, LT – 69430, atstovaujama asociacijos nario Rolando Vosyliaus, veikiančio pagal asociacijos įstatus.
* Mocevičiaus firma „Ginalas“, juridinio asmens kodas 165702461, kurios buveinė įregistruota adresu: Esperanto g. 26, Kazlų Rūda, LT – 69428, atstovaujama vadovo pavaduotojo Eduardo Derenkos, veikiančio pagal įmonės nuostatus.
- Kazlų Rūdos savivaldybės taryba, veikianti per Kazlų Rūdos savivaldybės administraciją, juridinio asmens kodas 188777932, kurios buveinė įregistruota adresu: Atgimimo g. 12, Kazlų Rūda, LT – 69443, atstovaujama Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus Valdo Kazlo, veikiančio pagal Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. TS V(4)-2412.
Kazlų Rūdos VVG valdymo organai – visuotinis narių susirinkimas, kolegialus asociacijos valdymo organas – valdyba, vienasmenis asociacijos valdymo organas – vadovas, revizorius.
Valdybą 4 (ketverių) metų laikotarpiui renka ir atšaukia visuotinis narių susirinkimas, valdybą sudaro 9 (devyni) nariai, įskaitant valdybos pirmininką, kuriais skiriami asociacijos narių – juridinių asmenų pasiūlyti fiziniai asmenys. Kiekvienas iš partnerių skiria po tris valdybos narius.
Kazlų Rūdos VVG steigimo metu valdyba patvirtinta Kazlų Rūdos miesto vietos veiklos grupės steigiamojo susirinkimo protokolu Nr. 3, 2015-07-22, kurią sudaro: Eduardas Derenka, Tadas Šalkauskas, Natalija Kulik, Žibutė Šilingienė, Mykolas Navasaitis, Rolandas Vosylius, Rasa Avietynienė, Rita Kavaliauskienė, Daiva Juknevičienė.
Kazlų Rūdos VVG vadove susirinkimo metu išrinkta Rasa Avietynienė, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros skyriaus vedėja.
Kazlų Rūdos VVG revizore susirinkimo metu išrinkta Natalija Kulik, asociacijos „Kazlų Rūdos bendruomenė“ narė.
Kazlų Rūdos VVG tikslai – pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant gyvenamosios vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius. Įgyvendindama veiklos tikslus Kazlų Rūdos VVG atstovauja savo narių interesus bei tenkina kitus viešuosius interesus pagal toliau išvardintas veiklos sritis:
- siekti pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius;
- telkti suinteresuotų vietos valdžios, verslo, nevyriausybinių ir kitų įstaigų bei organizacijų pastangas ieškant tinkamiausių sprendimų Kazlų Rūdos miesto ekonominei ir socialinei gerovei kelti;
- skatinti ir palaikyti vietines miesto žmonių iniciatyvas verslo, gamtos apsaugos, švietimo, kultūros, socialinės paramos ir kitose srityse;
- teikti pasiūlymus vietos ir nacionalinėms institucijoms bei organizacijoms dėl miesto plėtros planų ir priemonių kūrimo bei įgyvendinimo;
- ieškoti naujoviškų ir efektyvių būdų vietos gamtiniams, kultūriniams žmonių ir kitiems materialiems ir nematerialiems ištekliams panaudoti Kazlų Rūdos miesto plėtrai, organizuoti ir teikti paramą miesto plėtros projektams ir iniciatyvoms įgyvendinti;
- organizuoti miesto plėtros dalyvių švietimą bei mokymą, organizuoti ir teikti paramą miesto bendruomenių projektams ir iniciatyvoms įgyvendinti;
- inicijuoti jaunimo ir kitų nevyriausybinių organizacijų programų rengimą miesto bendruomenėse;
- įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo principus;
- skatinti bendradarbiavimą su kitomis visuomeninėmis nacionalinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis bei kitomis įstaigomis ir organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje;
- įstoti į kitas asociacijas, tarptautines organizacijas, kurių tikslas ir veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Asociacijų ar kitiems įstatymams;
- kelti ir spręsti moterų teisių klausimus, vykdyti švietėjišką, prevencinę veiklą smurto prieš moteris ir vaikus klausimais;
- spręsti asmenų, kalinčių ir grįžusių iš įvairių įkalinimo įstaigų integracijos į visuomenę bei įsidarbinimo klausimus;
- spręsti įdarbinimo klausimus ir problemas užimtumo didinimo, skurdo ir socialines atskirties mažinimo klausimais;
- kelti ir spręsti socialinės rizikos asmenų įdarbinimo, jų teisių ir problemų sprendimo klausimus;
- organizuoti ir vykdyti prevencinius veiksmus ir tyrimus, siekiant mažinti žalingus įpročius;
- organizuoti sveikatinimo veiklas bei iniciatyvas;
- organizuoti sporto, laisvalaikio ir kultūrines veiklas;
- didinti darbo jėgos kvalifikacijos atitiktį darbo rinkos reikmėms;
- didinti nestacionarių paslaugų prieinamumą socialinės rizikos asmenims, žmonėms su negalia, senyvo amžiaus asmenims;
- tenkinti kitus viešuosius interesus;
- vykdyti kitą veiklą, kuri neprieštarauja asociacijos veiklos tikslams.
Kazlų Rūdos VVG vertybės |
Tolerancija ir lygiavertiškumas
Gerbiame priešingą nuomonę, pažiūras, tikėjimą ir įsitikinimus, vadovaujamės lygiavertiškumo principu.
Rūpestis ir dėmesys
Mums svarbi kiekvieno nuomonė, ne tik išklausysime, bet ir išgirsime.
Profesionalumas ir kokybė
Mąstome ir veikiame strategiškai. Reikalaujame veiklos rezultatyvumo ir nuolat jį vertiname. Tobulinamės ir keliame kvalifikaciją.
Atsakomybė ir sąžiningumas
Dirbame atsakingai. Laikomės įstatymų, taisyklių ir vadovaujamės gerosios praktikos pavyzdžiais. Esame sąžiningi ir patikimi.
Patikimumas ir partnerystė
Esame atviri bendravimui ir bendradarbiavimui. Pasitikime kitais ir kuriame pasitikėjimu pagrįstus santykius.
| Kazlų Rūdos VVG vizija |
Kazlų Rūdos VVG vizija iki 2023 metų – sieksime, kad įgyvendinat strategiją Kazlų Rūdos miesto bendruomenė taptų - iniciatyvi, draugiška, tolerantiška, rūpestinga ir dėmesinga, dirbanti ir versli bendruomenė:
- bendrųjų socialinių ir kitų reikalingų paslaugų teikimo, informacijos sklaidos apie įvairiose organizacijose prieinamas socialines ir kitas reikalingas paslaugas ir pagalbos jas gaunant socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams didinimas;
- naujų profesinių, praktinio darbo, savanorystės ir kitų reikalingų įgūdžių įsigijimo didinimas informuojant, konsultuojant bei tarpininkaujant ar teikiant kitą būtiną pagalbą bedarbiams ir neaktyviems darbingo amžiaus gyventojams išnaudojant gyvenamosios vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius;
- verslo kūrimo, plėtojimo, savarankiškumo didinimas informuojant, konsultuojant bei tarpininkaujant ar teikiant kitą būtiną pagalbą Kazlų Rūdos miesto gyventojams išnaudojant gyvenamosios vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius;
- iniciatyvios, tolerantiškos bendruomenės ugdymas, rūpestingumo ir dėmesingumo bei savanorystės skatinimas socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams.
| Kazlų Rūdos VVG misija |
Kazlų Rūdos VVG misija – informuoti, konsultuoti, skatinti ir ugdyti iniciatyvią, draugišką, tolerantišką, rūpestingą ir dėmesingą bendruomenę socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams, suaktyvinti savanoriškumo, mentorystės, tarpusavio pagalbos teikimą, didinti gyventojų profesinius ir praktinius įgūdžius verslumui, prisidėti prie iniciatyvų įgyvendinimo.
Vietos plėtros strategijos rengimo tikslas
Vietos plėtros strategijos rengimo tikslas – parengti Kazlų Rūdos miesto vietos plėtros strategiją analizuojant Kazlų Rūdos miesto stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes bei remiantis išvadomis nustatyti plėtros poreikius, išsikelti tikslus ir juos įgyvendinti per uždavinius siekiant bendrojo tikslo - pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant gyvenamosios vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius.
1.2. Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorija ir gyventojai, kuriems taikoma vietos plėtros strategija, apibrėžtis
Geografinė apžvalga. Rašytiniuose šaltiniuose Kazlų Rūda pirmą kartą paminėta 1744 m. Miesto vardas kildinamas iš Kazlų šeimos pavardės ir amato. Šeima čia apsigyvenusi beveik prieš 260 metų ir buvo įkūrusi rūdos kasimo bei perdirbimo gamyklėlę. Miestas išaugo po 1861 m., kai buvo nutiestas geležinkelis Kaunas – Kaliningradas.
Kazlų Rūdos miestas įsikūręs pietinėje Lietuvos dalyje, Marijampolės regione, 27 km į šiaurę nuo Marijampolės, septinto pagal dydį Lietuvos miesto. Nuo Kauno miestą skiria 43 km, o nuo sostinės Vilniaus – 137 km. Netoli yra Lietuvos - Lenkijos ir Lietuvos - Kaliningrado srities pasienis. Strategiškai patogi Kazlų Rūdos miesto geografinė vieta yra miesto privalumas. (6)
Kazlų Rūdos miestą iš rytų į vakarus kerta geležinkelio linija Vilnius - Kaliningradas, Sankt Peterburgas - Varšuva padalijanti miestą į dvi beveik lygias dalis (žr. 1 pav.), o savivaldybės teritoriją kerta 2 regioniniai keliai, automagistralė Via Baltica. Kazlų Rūdos miestas yra Kazlų Rūdos savivaldybės centras. Miestas užima beveik 3,7 km² plotą (žr. 2 pav.). (5)
Iš Kazlų Rūdos krašto yra kilę daug garsių visuomenės veikėjų: Lietuvos prezidentas Kazys Grinius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Pranas Dovydaitis, pedagogas, pirmųjų lietuviškų vadovėlių pradinėms mokykloms autorius Juozas Damijonaitis, Juozapas Zigmantas Paltanavičius – miškininkas, jo iniciatyva įsteigtas Kazlų Rūdoje Miško muziejus, aktorė Aldona Bendoriūtė, dainininkas Rytis Cicinas.
Demografinė apžvalga. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, lyginant pastaruosius dvejus metus pastebimas beveik tolygus gyventojų skaičius Kazlų Rūdos mieste, atitinkamai 6.346 gyventojai 2013 metais ir 6.342 gyventojai – 2014 m.
Apžvelgus 2007-2013 m. laikotarpį gyventojų skaičius Kazlų Rūdos mieste sumažėjo ~12,0 proc. (žr. 3 pav.). Ne toks spartus gyventojų skaičiaus mažėjimas 2007-2013 metų laikotarpiu buvo užfiksuotas šalyje – 8,6 proc. Dar mažesnis gyventojų skaičiaus mažėjimas minėtu laikotarpiu stebimas Kazlų Rūdos savivaldybėje ir Marijampolės regione – 5,5 proc[1]. (1)
Vadovaujantis Eriksono E. H. psichosocialinės asmenybės teorija Kazlų Rūdos miesto gyventojus galima skirstyti pagal amžiaus kategorijas sekančiai: iki 19 m. gyventojai priklausantys kūdikystės, vaikystės ir paauglystės laikotarpiui, 20 – 24 metų – jaunystės, 25 – 55 ankstyvosios brandos ir nuo 55 m. vėlyvosios brandos arba senatvės laikotarpiams.
 |
Kazlų Rūdos mieste nuo 2012 iki 2014 metų stebimas kūdikystės, vaikystės ir paauglystės laikotarpiui priklausančių gyventojų skaičius mažėjimas (~7,4 proc.). Lyginant Kazlų Rūdos miesto gyventojus pagal kūdikystės, vaikystės ir paauglystės bei jaunystės laikotarpius, pastebimas apie 3 kartų gyventojų sumažėjimas, kadangi jaunystės laikotarpis priskiriamas asmens studijų laikotarpiui, natūrali migracija į didžiuosius Lietuvos miestus ar užsienį (žr. 4 pav.). (2)
Vertinant ankstyvosios ir vėlyvosios brandos arba senatvės laikotarpį nuo 2012 iki 2014 metų stebimi nežymūs pakitimai. Nuo 2012 iki 2014 metų ankstyvosios brandos laikotarpyje sumažėjo ~ 4,4 proc. gyventojų, tačiau vėlyvosios brandos laikotarpyje stebimas nežymus padidėjimas iki 0,7 proc. (žr. 4 pav.).
Lyginant kūdikystės, vaikystės ir paauglystės bei vėlyvosios brandos arba senatvės laikotarpių gyventojų skaičių Kazlų Rūdos mieste pastebimas gyventojų senėjimas. Nors senatvės laikotarpiui gyventojų skaičius nuo 2012 metų kito nežymiai t.y., atitinkamai didėjo +12 gyventojų nuo 2012 iki 2013 metų ir +1 gyventoju nuo 2013 iki 2014 m., o atitinkamai kūdikystės, vaikystės ir paauglystės laikotarpiu atitinkamai mažėjo – 66 ir – 34 gyventojų (žr. 3 pav.), tai reiškia, kad kūdikystės, vaikystės ir paauglystės laikotarpiu Kazlų Rūdos miesto gyventojui teko 1,5 senatvės laikotarpio gyventojo. (3)
Kazlų Rūdos mieste gyvenančius asmenis taip pat galima būtų vertinti pagal darbingą ir nedarbingą amžių (žr. 5 pav.). Lietuvos Respublikos nutarimas „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko aprašo, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“ nustato įdarbinimo ir darbo sąlygas vaikams - jaunas asmuo iki šešiolikos metų ir paaugliams - jaunas asmuo, kuriam yra ne mažiau kaip šešiolika ir ne daugiau kaip aštuoniolika metų. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų 
įstatyme nustatyta, kad senatvės pensijos amžius – 65 metai.
Vaikai iki 16 m. gali dirbti tik savo fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, kurie yra saugūs, nekelia pavojaus sveikatai, vystymuisi ir netrukdo lankyti mokyklos, todėl analizuojant vertinami Kazlų Rūdos miesto gyventojai pagal darbingą ir nedarbingą amžių, t.y. lyginami paaugliai ir darbingo amžiaus gyventojai nuo 16 iki 64 m. ir nedarbingo amžiaus gyventojai nuo 65 m. Statistikos departamentas informaciją apie gyventojus pateikia amžiaus tarpsniais, todėl grafike * nurodo, kad 16 m. – 64 m. gyventojų skaičius nėra tikslus, kadangi statistikos departamentas pateikia duomenis apie 15 – 19 m. gyventojus, todėl į minėtą 16 – 64 m. (darbingo) amžiaus gyventojų tarpsnį patenka ir 15 metų gyventojai.
Vertinant Kazlų Rūdos mieste gyvenančius gyventojus pagal darbingą ir nedarbingą amžių, stebimas beveik 4 kartų darbingo amžiaus gyventojų skirtumas, nei nedarbingo (žr. 5 pav.). (4)
Apibendrinant, galima apžvelgti Kazlų Rūdos miesto gyventojus pagal amžiaus kategorijas (žr. 6 pav.): vaikų iki 14 m. skaičius 2012 -2013 metais sumažėjo apie 3,6 proc., tačiau 2013 – 2014 metais pastebimas nežymus augimas apie 1,1 proc. Darbingo amžiaus gyventojų skaičius kasmet nuo 2012 metų mažėjo: apie 2,8 proc., ir 2013 metais apie 0,5 proc. 2014 m., gyventojų nuo 65 m., kaip jau minėta anksčiau skaičius, vertinant 2012 – 2014 m., beveik tolygus.
2012 metais Kazlų Rūdos miesto gyventojai pagal amžiaus kategoriją sudarė: iki 14 m. apie 15,4 proc., visų Kazlų Rūdos miesto gyventojų, 15* – 64 m. arba darbingo amžiaus gyventojai (*išskyrus 15 m. amžiaus gyventojus, tačiau dėl statistikos departamento pateikiamų amžiaus tarpsnių, 15 m. gyventojai neišskiriami iš bendro skaičiaus) apie 66,6 proc., ir nuo 65 m. arba nedarbingo amžiaus gyventojai apie 18,0 proc. 2013 metais gyventojai iki 14 m. sudarė apie 15,3 proc. (Kazlų Rūdos sav. apie 15,7 proc., Marijampolės regione apie 15,3 proc., šalyje apie 14,7 proc.), 15*-64 m. apie 66,5 proc. (Kazlų Rūdos sav. apie 65,4 proc., Marijampolės regione apie 66,0 proc., šalyje apie 67,1 proc.), nuo 65 m. apie 18,2 proc. (Kazlų Rūdos sav. apie 18,9 proc., Marijampolės regione apie 18,7 proc., šalyje apie 18,2 proc.[2]), 2014 metais gyventojai iki 14 m. sudarė apie 15,5 proc., 15*-64 m. apie 66,19 proc., nuo 65 m. apie 18,35 proc. Apibendrinus 2012 – 2014 metus gyventojų skaičius iki 14 m. atitinkamai vienais metais sumažėjo, kitais – padidėjo, arba išliko panašus kaip 2012 m., gyventojų nuo 15 – 64 m. kiekvienais metais mažėjo, o nuo 65 m. – didėjo. Pastarųjų trijų metų laikotarpyje didžiausią dalį Kazlų Rūdos miesto gyventojų sudarė darbingo mažiaus asmenys, tačiau vertinant, kad darbingo mažiaus gyventojų mažėjo, o nedarbingo amžiaus – didėjo, patvirtinama jau anksčiau formuluota išvada – Kazlų Rūdos miesto gyventojų senėjimas. (7)
2012 metais Kazlų Rūdoje gyveno 3.067 vyrai ir 3.459 moterys, t.y. moterų apie 11,3 proc. daugiau nei vyrų, taip pat ir 2013 bei 2014 metais, nors nuo 2012 metų stebimas tiek vyrų, tiek moterų skaičiaus mažėjimas, t.y. 2013 m. sumažėjo apie 2,5 proc. vyrų ir apie 2,8 proc. moterų bei 2014 m. apie 0,07 proc. vyrų ir apie 0,06 proc. moterų. Apibendrinus galima daryti išvadą, kad nuo 2012 metų moterų Kazlų Rūdoje vidutiniškai apie 11,3 proc. gyvena daugiau nei vyrų, o kasmet vyrų ir moterų skaičiaus mažėjimas išlieka beveik tolygus.
Nuo 2012 metų Kazlų Rūdos mieste gyventojų skaičius pagal amžių ir lytį (žr. 1 lent.) - didžiausias moterų ir vyrų iki 14 metų, atitinkamai toliau 15 – 64 amžiaus tarpsnio gyventojai ir gyventojai nuo 65 m.
Apžvelgus Kazlų Rūdos miesto gyventojų duomenis pagal lytį ir amžių patvirtinama 7 pav. išvada - visose amžiaus tarpsniuose moterų gyvena daugiau nei vyrų. Moterų ir vyrų iki 14 m. lyginant 2012 ir 2013 metus atitinkamai sumažėjo apie po 2,9 proc., 2014 metais nežymiai padaugėjo atitinkamai + 3 moterys ir + 4 vyrai; amžiaus tarpsnyje nuo 15 iki 64 m. kiekvienais metais stebimas tiek moterų, tiek vyrų mažėjimas, amžiaus tarpsnyje nuo 65 m. lyginant 2012 ir 2013 metus atitinkamai moterų sumažėjo apie 1,6 proc., vyrų apie 1,8 proc., 2014 m. nežymiai padidėjo + 5 moterys, ir +3 vyrai.
Kazlų Rūdos savivaldybėje[3] lietuvių tautybės gyventojai vertinant Lietuvos statistikos departamento duomenis (2 lent.) nuo 2012 metų sudaro daugumą, vidutiniškai apie 86 proc., atitinkamai toliau lenkai apie 6 proc. gyventojų ir rusai apie 5 proc. (8)
Kitataučių: baltarusių apie 4 kartus, ukrainiečių 8 kartus mažiau nei rusų. Latvių, žydų, romų bei kitų tautų gyventojai Kazlų Rūdos mieste sudaro mažumas.
Apžvelgus Kazlų Rūdos gyventojus pagal tautybę 2012 – 2013 metais stebimas lietuvių, lenkų, rusų tautybės gyventojų sumažėjimas, 2014 m. – gyventojų skaičius pagal minėtas tautybes išliko tolygus. 2013 metais Kazlų Rūdos mieste nežymiai padidėjo baltarusių, ukrainiečių, latvių tautybės gyventojų.
Turimais duomenis Kazlų Rūdos savivaldybėje[4] gyvena daugiausiai gyventojų turinčių vidurinį (žr. 8 pav.), vidutiniškai apie 27,3 proc. (šalyje apie 30,6 proc.) gyventojų ir apie 25,5 proc. (šalyje apie 14,9 proc.) pradinį išsilavinimą, atitinkamai toliau apie 20,4 proc. pagrindinį (šalyje apie 14,7 proc.) ir apie 20,2 proc. aukštesnįjį/ spec. vidurinį (šalyje apie 16,9 proc.). Mažiausiai Kazlų Rūdos miesto gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą – 6,6 proc. (šalyje – 21,1 proc.) (9)
Apžvelgus 8 pav. duomenis Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojų išsilavinimo rodikliai iš esmės nekito 2012 – 2014 metų lyginamuoju laikotarpiu. (10)
Nuo 2012 m. iki 2014 metų Kazlų Rūdos savivaldybėje[5] gyveno daugiau „niekada negyvenusių santuokoje“ vyrų (žr. 9 pav.), trijų metų vidurkis siekė 420 vyrų, nei moterų (vidurkis - 371), tačiau daugiau ištekėjusių (649) ir išsituokusių (176) moterų, nei vyrų, atitinkamai 616 ir 106, bei beveik 7 kartus našlių moterų, nei vyrų.
Kazlų Rūdos miesto gyventojų gimstamumo ir mirtingumo rodiklių neigiama tendencija išlieka kaip ir Kazlų Rūdos sav., Marijampolės apskr., Lietuvoje. (11)
2012 metais gimė - 80, mirė – 91 (skirtumas sudaro 11 mirusiųjų daugiau), 2013 metais gimė - 68, mirė – 92 (skirtumas sudaro net 24 mirusiųjų daugiau), 2014 metais – gimė 74, mirė – 91 (skirtumas sudaro 17 mirusiųjų daugiau) gyventojas (Kazlų Rūdos sav. 124 gimusieji ir 190 mirusieji, Marijampolės apskrityje atitinkamai 1.517 ir 2.324, šalyje – 30.369 ir 40.252). (12)
2013 metais gimė - 12 gyventojų mažiau, mirė 1 gyventoju daugiau, o lyginant 2014 ir 2011 metus gimė – 6 gyventojais mažiau nei 2011 metais, mirusių skaičius – nepakito.
Mažiausias gimstamumas Kazlų Rūdos mieste, vertinant gimstamumo duomenis nuo 2007 m., užfiksuotas 2011 metais – 61 kūdikis, didžiausias – 80 kūdikių 2012 metais[6].
Stebima Kazlų Rūdos mieste gimusiųjų ir mirusiųjų 2012 – 2014 m. neigiama natūrali gyventojų kaita. Lyginant 2014 metų gimusiųjų ir mirusiųjų duomenis Kazlų Rūdos mieste, savivaldybėje, Marijampolės apskrityje ir šalyje taip pat stebima neigiama natūrali gyventojų kaita.(13)
Kaip ir visoje šalyje, Marijampolės apskrityje, taip ir Kazlų Rūdos savivaldybėje[7] analizuojamu laikotarpiu stebimas neigiamas vidaus išvykusiųjų ir atvykusių saldo. (14)
2012 metais iš Kazlų Rūdos savivaldybės išvyko 553 gyventojai, atvyko 319 (apie 0,6 karto nuo išvykusiųjų), neigiamas saldo – 234. Marijampolės apskrityje išvykusiųjų 5.843, atvykusiųjų 3.743 (apie 0,6 karto nuo išvykusiųjų), neigiamas saldo - 2.100, šalyje 10.1153 išvykusieji ir 79.896 atvykusieji (apie 0,8 karto nuo išvykusiųjų), neigiamas saldo – 21.257 gyventojai. (15)
Vertinant 2013 ir 2014 metų laikotarpį Kazlų Rūdos savivaldybėje išliko taip pat neigiama migracijos kaita, tačiau ne tokia ženkli kaip 2012 m. 2013 metais - neigiamas pokytis 58 gyventojai. 2014 metais gyventojų pokytis nuo 2013 m. skyrėsi neženkliai, tačiau išliko neigiamas (-74). (16)
Vertinama, kad 2012 – 2014 metų laikotarpiu iš Kazlų Rūdos savivaldybės išvyko – 1.446, atvyko 1.080 gyventojai (arba apie 0,7 karto išvykusiųjų), bendras saldo minus 366 gyventojai; iš Marijampolės apskrities išvyko 16.597, atvyko 11.453 (arba apie 0,7 karto išvykusiųjų), bendras saldo minus 5.144 gyventojai; tuo tarpu iš šalies išvyko 295.250, atvyko 244.859 (arba apie 0,8 karto išvykusiųjų), bendras saldo minus 50.391 gyventojas. Tarptautinė gyventojų migracija (žr. 4 lent.) taip pat neigiama visu analizuojamu laikotarpiu tiek Lietuvoje, tiek Marijampolės apskrityje, tiek Kazlų Rūdos savivaldybėje, tačiau apžvelgus 2012 – 2014 metų imigracijos ir emigracijos duomenis pastebima teigiama tendencija: didėja imigracijos, mažėjo emigracijos mastai. (17)
Iš viso 2012 metais dirbančių gyventojų Kazlų Rūdos savivaldybėje[8] apie 5,1 tūkst., 2013 metais dirbančių gyventojų padaugėjo apie 900, 2014 metais apie 100 gyventojų. (18)
Vertinant 2012 – 2014 metus dirbančių moterų rodikliai geresni, nei dirbančių vyrų: 2012 metais dirbo apie 300 moterų daugiau, nei vyrų, atitinkamai 2013 metais – 400, 2014 m. – 300, tačiau dirbančių vyrų rodiklis augo kasmet, o dirbančių moterų 2013 ir 2014 metais skaičius išliko stabilus. (19)
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Kazlų Rūdos savivaldybėje[9] nuo 2012 metų kilo, 5 lent. stebimas pokytis, vidutinis darbo užmokestis 2013 metais pakilo apie 75,3 Eur., 2014 metais apie 10,3 Eur., nuo 2012 m. vertinant 2014 metus vidutinis darbo atlygis išaugo 85,4 Eur. (20)
Pagrindinį Kazlų Rūdos miesto gyventojų pragyvenimo šaltinį analizuojamu laikotarpiu sudarė: individualios veiklos ir darbo užmokesčio pajamos. (21)
2014 metais iš individualios veiklos pagrindines pajamas gavo 2.353 gyventojai, kurie sudarė apie 37,1 proc., Kazlų Rūdos miesto gyventojų, darbo užmokesčio - 2.315, kurie sudarė apie 36,5 proc. rodiklių skirtumą sudaro 38 gyventojai, t.y. tiek gyventojų daugiau Kazlų Rūdos mieste užsiėmė individualia veikla, tai rodo, Kazlų Rūdos gyventojų verslumą. Atitinkamai toliau pasiskirstė šie rodikliai: pagrindinės pajamos iš pensijos – apie 16,4 proc. gyventojų ir pašalpų, stipendijų ar kitų pajamų šaltinių apie 10 proc. gyventojų. (22)
Pagrindinės pajamas gaunančių iš pašalpų, stipendijų ir kitų pajamų gavėjų skaičius 2013 m. sumažėjo 18 gyventojų, 2014 m. dar vienu gyventoju, tik iš pensijos 2013 metais gyvenančių sumažėjo 30 gyventojų, 2014 metais šis gavėjų skaičius nekito. Pagrindines pajamas uždirbančių iš individualios veiklos gyventojų skaičius 2013 metais sumažėjo 66, 2014 metais – dar 2 gyventojais, taip pat sumažėjo ir iš darbo užmokesčio pagrindines pajamas gaunančių gyventojų 2013 metais – 66, o 2014 m. dar vienu gyventoju. (23)
Bedarbių skaičiaus rodiklis (žr. 13 pav.) Kazlų Rūdos savivaldybėje[10] vertinant 2012 ir 2013 metų laikotarpį kilo, t.y. 2013 metais apie 7,5 proc. bedarbių buvo daugiau nei 2012 metais, tačiau 2014 metais bedarbių skaičius sumažėjo lyginant tiek su 2013 metais – apie 18,68 proc., tiek su 2012 metais – apie 
12,03 proc.
Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Kazlų Rūdos savivaldybėje 2012 metais sudarė apie 14 proc., (Marijampolės apskrityje[11] – apie 12,3 proc., Lietuvoje – apie 11,7 proc. ), 2013 metais - apie 15,4 proc., (Marijampolės apskrityje – apie 12,3 proc., Lietuvoje – apie 10,9 proc. ), 2014 metais - apie 12,7 proc., (Marijampolės apskrityje – apie 11,0 proc., Lietuvoje – apie 9,5 proc.). (24)
Kazlų Rūdos savivaldybėje registruotas bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis analizuojamu laikotarpiu didesnis tiek už Marijampolės apskrities, tiek už Lietuvos rodiklius. (25)
Bedarbių skaičius pagal lytį (žr. 14 pav.) 2012 metais buvo beveik tolygus, 577 vyrai ir 512 moterų, arba 65 moterimis mažiau nei vyrų, 2013 metais pakilus bendram bedarbių rodikliui apie 7,5 proc. padaugėjo bedarbių moterų ir apie 7,6 proc. vyrų, 2014 metais bendram bedarbių rodikliui sumažėjimus? sumažėjo ir bedarbių moterų apie 18,59 proc. ir bedarbių vyrų apie 18,77 proc. Atitinkamai lyginant 2014 metų ir 2012 metų bedarbių moterų ir vyrų rodiklius, geresnė situacija vertinama 2014 metais, kadangi bedarbių buvo mažiau nei 2012 metais, apie 12 proc. moterų ir 12,1 proc. vyrų.
Jaunų žmonių iki 29 metų nedarbo lygio rodikliai (žr. 15 pav.) atitinkamai kaip ir bendri nedarbo lygio rodikliai kito panašiai, didžiausias nedarbas stebimas 2012 metais, nedirbo 192 asmenys iki 29 m., t.y. 90 moterų ir 102 vyrai. Nuo 2013 metų asmenų iki 29 m. bendras nedarbo lygis sumažėjo 2,6 proc., 2014 metais išliko stabilus, tačiau vertinant atskirai 2013 - 2014 metais moterų iki 29 metų nedarbo rodiklis pakilo 9 proc., tačiau ženkliai sumažėjo vyrų nedarbo rodiklis 13,73 proc. Moterų iki 29 metų amžiaus padidėjęs nedarbo rodiklis galėtų būti aiškinamas padidėjusio gimstamumo rodikliu, tačiau priešingai, nedarbo rodiklis padidėjo, tačiau gimstamumas nuo 2012 metų – mažėjo. (27)
Nedarbo lygis Kazlų Rūdos savivaldybėje kito netolygiai, 2013 metais įregistruota 126 laisvomis darbo vietomis daugiau, nei 2012 m., 2014 metais šis rodiklis sumažėjo 6 darbo vietomis. 2013 metais įdarbinta 77 asmenimis daugiau nei 2012 metais, tačiau 2014 metais 16 asmenų mažiau nei 2013 metais, tačiau 61 asmeniui daugiau 2012 metais.
Bendru vertinimu įregistruotų laisvų darbo vietų ir įdarbintų gyventojų skaičiaus rodikliai kilo, nors ir 2014 metais tiek įregistruotų laisvų darbo vietų, tiek įdarbintų gyventojų skaičius buvo mažesnis. Kasmet kilo nusiųstų į aktyvias darbo rinkos politikos priemones gyventojų skaičiaus rodiklis, tai rodo Lietuvos darbo biržos teritorinių skyrių našų darbą siekiant tikslinėse teritorijose įgyvendinti aktyvias darbo rinkos priemones, apimančias bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinį mokymą, remiamąjį įdarbinimą, paramą darbo vietoms steigti, bedarbių teritorinio judrumo rėmimą. (26)
Atsižvelgiant į esamą Kazlų Rūdos miesto vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijos gyventojų situaciją, išskiriamos šios Kazlų Rūdos miesto vietos plėtros strategijos įgyvendinimo tikslinės grupės, į kurias bus orientuota miesto vietos plėtros strategija, įgyvendinant atskirus strategijos prioritetus ir veiksmus:
1. socialinę atskirtį patiriantys darbingi gyventojai;
2. darbingų gyventojų šeimos nariai, kurie dėl amžiaus, neįgalumo ar kitų priežasčių negali savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir savarankiškai dalyvauti visuomenės gyvenime;
3. darbingi bedarbiai ir neaktyvūs gyventojai (išskyrus teritorinėse darbo biržose registruotus asmenis);
4. darbingi gyventojai, kurių namų ūkio pajamos neviršija namų ūkio skurdo rizikos ribos;
5. vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijos gyventojai;
6. vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje ir besiribojančiose teritorijose ūkinę komercinę veiklą vykdantys verslininkai ir savarankišką veiklą vykdantys asmenys;
7. vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje ir besiribojančiose teritorijose veiklą vykdančių juridinių asmenų darbuotojai ir valdymo organų atstovai.
1.3. Teritorijos, kuriai rengiama vietos plėtros strategija, analizė
Labiausiai pažeidžiamų, socialinę atskirtį patiriančių gyventojų: senyvo amžiaus asmenų, asmenų su negalia, vaikų likusių be tėvų globos, socialinės rizikos šeimų bei suaugusių socialinės rizikos asmenų skaičius nuo 2012 metų kasmet mažėjo (žr. 17 pav.).
Didžiąją dalį šių asmenų apie 66,4 proc. sudaro senyvo amžiaus asmenys ir apie 28,9 proc., asmenys su negalia, likusią 4,7 proc., dalį atitinkamai sudaro socialinės rizikos šeimos apie 1,8 proc., suaugę socialinės rizikos asmenys apie 1,5 proc., bei 1,4 proc. vaikai likę be tėvų globos.
Pastaruosius trejus metus Kazlų Rūdos savivaldybėje gerėjo socialinė statistika (žr. 6 lent.), t.y. 30,4 proc. sumažėjus socialinės pašalpos gavėjų skaičius, 30,7 proc. sumažėjo išlaidos socialinei pašalpai; 308 gyventojais sumažėjo socialinio draudimo pensijas gaunančių asmenų skaičius, 2014 m. sumažėjo ir socialinio draudimo pensijos dydis lyginant tiek su 2013, tiek su 2012 metais. (28)
Pagalbą maistu gaunančių asmenų skaičius taip pat mažėjo kasmet, tačiau 2014 metais šių asmenų sumažėjo ženkliai net 1.067 asmenimis, palyginus su 2013 metais sumažėjimu – 206 asmenimis. (29)
Gyvenančių žemiau skurdo ribos skaičius nuo 2012 m. nebuvo tolygus, 2013 metais padidėjo 83 gyventojais, 2014 metais sumažėjo 76 asmenimis (2014 metais skurdo rizikos riba sudarė – 241 Eur./mėn./asm., arba 506 Eur./mėn. 2 asmenų šeimai su dviem vaikais iki 14 m.[12]), tačiau bendrai vertinamas pokytis sudaro + 7 asmenys priskiriami prie žemiau skurdo ribos gyvenančių gyventojų. (30)
Minimalų atlyginimą uždirbančių asmenų skaičius didėjo kasmet, 2013 metais padidėjo apie 600 gyventojų, 2014 metais apie 100 gyventojų daugiau.
Vertinamu laikotarpiui (2012 – 2014 m.) kasmet mažėjo vaikų, gyvenančių socialinės rizikos šeimoje ir vaikų gyvenančių globos namuose skaičius. 2014 metais 70 vaikų gyveno socialinės rizikos šeimoje, ir tai 21 vaiku mažiau, nei 2012 metais, globos namuose gyveno 24 vaikai, ir tai 9 vaikais mažiau, nei 2012 metais. (31)
Verslo apžvalga. 2007-2013 m. veikiančių ūkio subjektų skaičius Kazlų Rūdos savivaldybėje išaugo 0,9 proc. Šis rodiklis panašus į regiono rodiklį (regione ūkio subjektų skaičius didėjo 0,6 proc.), tačiau gana ženkliai atsilieka nuo šalies vidurkio (13,6 proc.). 2009-2012 m. registruotų ūkio subjektų skaičiaus augimas Kazlų Rūdos savivaldybėje buvo lėčiausias, lyginant su regionu ir šalimi. 2012 m. savivaldybėje ūkio subjektų buvo įregistruota 1,2 proc. daugiau, nei 2009 m., kai tuo tarpu regione – 1,6 proc., o šalyje – 6,7 proc. daugiau, nei 2009 m. Atsižvelgiant į lėtai augantį ūkio subjektų skaičių, reikėtų sudaryti tinkamas sąlygas verslui vystytis[13]. (32)
2012 metais metų pradžioje Kazlų Rūdos mieste veikė 141 maža ir 6 vidutinės įmonės, 2013 metais, mažų veikiančių įmonių skaičius išliko stabilus, veiklą pradėjo 1 vidutinė įmonė, 2014 metais mažų įmonių padidėjo apie 2 proc., o vidutinių įmonių skaičius išliko stabilus – 7, daugiausia MVĮ pagal veiklos sritis 2014 metais veikė maisto srityje (maisto parduotuvės - 7), mažmeninėje prekyboje bei statybos srityje (po 5), pramogų ir poilsio, nekilnojamojo turto, statybinių medžiagų, telekomunikacijų, ryčio bei Žūklės ir medžioklės reikmenų paslaugų srityse (po 4). (33)
Per 2012 metus, metų pradžioje, naujai įregistruotų įmonių skaičius siekė – 17, išregistruotų – 10, 2013 ir 2014 metais įregistruotų įmonių skaičius augo, atitinkamai + 8 ir +4 įmonės kasmet, išregistruotų įmonių skaičius mažėjo: 2013 metais išregistruotų įmonių - 15, 2014 – 7. Stebima verslumo didėjimo tendencija Kazlų Rūdos mieste. (34)
2012 metų pradžioje mieste veikė 96 uždarosios akcinės bendrovės, 2013 metais 2 įmonėmis daugiau, 2014 - 2 įmonėmis mažiau, arba tiek pat, kiek ir 2012 metų pradžioje, taip pat 2012 metų pradžioje veikė 49 individualios įmonėmis, 2013 metais - 2 įmonėmis mažiau, o 2014 metais individualių veikiančių įmonių skaičius išliko stabilus – 47. Duomenų apie mieste veikiančias akcines bendroves, savivaldybės biudžetines įstaigas, asociacijas ir mažąsias bendrijas neturima.
Didžiausių įmonių mieste dešimtukas pagal darbuotojų skaičių analizuojamu laikotarpiu nekinta:
| Eil. Nr. |
Įmonės pavadinimas |
| 1. |
Axis Industries, AB Kazlų Rūdos padalinys |
| 2. |
UAB „Ikea Industry Lietuva“ |
| 3. |
VIP, UAB |
| 4. |
UAB „Jūrės medis“ |
| 5. |
UAB „Kirvilė“ |
| 6. |
UAB „Medonos mėsa“ |
| 7. |
Mocevičiaus firma „Ginalas“ |
| 8. |
UAB „Bolkas“ |
| 9. |
UAB „Bioprojektas“ |
| 10. |
UAB „Migva“ |
2014 metais Kazlų Rūdos mieste daugiausia įmonių pagal veiklos rūšį priskiriama didmeninei ir mažmeninei prekybai; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontui (60 įmonių), atitinkamai toliau apdirbamajai gamybai (26), statyboms (9), mažiausiai įmonių - meninei, pramoginei ir poilsio organizavimo veiklai (0 įmonių), informacijos ir ryšių (1) bei finansinei ir draudimo veiklai (1). Didžiausias teigiamas pokytis nuo 2012 metų stebimas statybos (+6 įmonės), administracinėje ir aptarnavimo veiklos srityje (+3), didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (+2), neigiamas – apdirbamojoje gamyboje (- 4 įmonės), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje (-2) bei nekilnojamojo turto operacijų srityje. Pilnos apimties, įmonių pagal veiklos rūšį, sąrašas su pokyčiais pateikiamas prieduose (1 lent.). (38)
Duomenų apie gyventojų užimtumą pagal ekonomines veiklas išskirtinai Kazlų Rūdos mieste ar savivaldybėje neturima, tačiau pateikiami bendri 3 pastarųjų metų Marijampolės apskrities duomenys, kurios sudėtyje yra Kazlų Rūdos savivaldybė: daugiausia gyventojų dirba paslaugų srityje, vidutiniškai 32 tūkst. gyventojų, atitinkamai toliau žemės ūkio, miškininkystė ir žuvininkystė srityje vidutiniškai apie 13 tūkst., pramonės – apie 11 tūkst., ir statybos srityje apie 2,7 tūkst. apskrities gyventojų. (39)
Per metus 2012 metais Kazlų Rūdos mieste išduoti 249 verslo liudijimai, 2013 metais – 11 liudijimų mažiau, 2014 metais 55 verslo liudijimais daugiau, nei 2013 m., arba 15 proc. 2014 metais daugiau, nei 2012 metais. 2014 metais daugiausiai verslo liudijamų išduota prekybos ne maisto produktais (42), specialiųjų statybos darbų (statybvietės paruošimas, stogų dengimas, pamatų klojimas, mūrijimo, betonavimo, hidroizoliaciniai darbai, pastolių ir darbo platformų statymas ir ardymas, dūmtraukių įrengimas (40), kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų (32), variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto (29), statybos baigimo apdailos ir valymo darbų (20) srityse, leidimų neišduota - tekstilės pluoštų paruošimo ir verpimo veiklos srityje, gatavų tekstilės gaminių gamybai, statybinių stalių ir dailidžių metalo dirbinių gamybai, įrankių, spynų ir vyrių gamyba, montavimui, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymui, dirbinių iš gintaro ir jo pakaitalų gamybai, krosnių, kaminų ir židinių valymui, avalynės gamybai, vaisių, uogų ir daržovių sulčių gamybai, dirbtinės bižuterijos gamybai, filmavimui pramoginiuose renginiuose (išskyrus reportažų, informacinių laidų rengimą ir kitą žurnalistinio ar tiriamojo pobūdžio veiklą), diskotekos vedėjo veikloje, statybinės miško medžiagos auginimui (sodinimas, persodinimas, atsodinimas, retinimas), ateinančių auklių, neįgalių ir kitų asmenų priežiūros veiklai, kalvių (arklių kaustytojų) veiklai. Didžiausias teigiamas pokytis nuo 2012 m. variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto (+10), trenerių veikloje, jei asmuo nėra sudaręs sporto veiklos sutarties (kontrakto) (+9), medienos ruošoje, malkų gamyboje, medienos ruošos paslaugų veikloje, įskaitant rąstų vežimą miške (+9), didžiausias neigiamas pokytis - statybos baigimo apdailos ir valymo darbų (-7), prekybos (-4), statybinių dailidžių ir stalių dirbinių, medinės taros, kitų medienos gaminių, čiužinių gamybos, remonto (-3), diskotekos vedėjo veiklos (-3) srityse. Pilnos apimties išduotų verslo liudijimu pagal veiklos sritis sąrašas analizuojamu laikotarpiu pateikimas prieduose (2 lent.). (35)
Analizuojamu laikotarpiu iš viso išduoti 168 statybos leidimai, iš kurių 112 individualių namų statybai, 35 savivaldybei, valstybei priklausančių pastatų ir kitų įrenginių statybai ir 21 leidimas verslui skirtų pastatų statybai, t.y. tik 12,5 proc., visų išduotų statybos leidimų Kazlų Rūdos mieste, naujų butų statybai per 3 –jų metų laikotarpį leidimų neišduota. Stebint statybos leidimų išdavimo statistinius duomenis nuo 2012 metų išduodamų leidimų skaičius kasmet mažėja visose minėtose kategorijose. (36)
Mažėja tiesioginės užsienio investicijos vienam miesto gyventojui, kurios 2012 metais sudarė 6.942 Eur., 2013 m. apie 04 proc., arba 29 Eur mažiau, 2014 metais duomenų neturima. (37)
Kazlų Rūdos savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse 2013 metais užėmė 8 vietą iš 53 rajonų savivaldybių. Tai geriausias iki šiol savivaldybės įvertinimas Lietuvos savivaldybių indekse. Rezultatą nulėmė aukštesni balai investicijų, turto valdymo bei biudžeto srityse. Savivaldybė parengė investicinių sklypų su infrastruktūra, skirtų pritraukti naujiems investuotojams, taip pat pritraukė kelis kartus daugiau tiesioginių užsienio investicijų. Visa tai teigiamai paveikė investicijų srities bendrą balą. Išaugęs privatizuotų patalpų plotas nulėmė aukštesnį turto valdymo srities įvertinimą. Teigiami pokyčiai atvirų viešųjų pirkimų kiekyje lyginant su bendru[14]. (40)
Švietimas ir kultūra. Kazlų Rūdos mieste veiklą vykdo 17 nevyriausybinių organizacijų: viešoji įstaiga „Stiklo namai“, Kazlų Rūdos trečiojo amžiaus universitetas, Kazlų Rūdos savivaldybės bendruomenių asociacija, Veiklos grupė „Draugystės tiltai“, asociacija Kazlų Rūdos Senjorų klubas, Kazlų Rūdos savivaldybės neįgaliųjų draugija, Kazlų Rūdos muzikos klubas, Kazlų Rūdos savivaldybės jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritas stalas“, asociacija „Jaunoji Sūduva“, jaunimo organizacija DARBAS Kazlų Rūdos skyrius, asociacija Lietuvos Socialdemokratinio jaunimo sąjungos Kazlų Rūdos skyrius Arbatėlės klubas, Kazlų Rūdos žvejų mėgėjų klubas, sodininkų bendrija „Krūvelių liepaitė“, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, Kazlų Rūdos savivaldybės filialas, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Kazlų Rūdos savivaldybės skyrius, Kazlų Rūdos Literatų ir Menininkų klubas „Girnų versmė“. NVO sąrašas su kontaktiniais duomenimis pateikiamas prieduose (3 lent.). Laisva piliečių valia įkurtos organizacijos, kurios siekia tarnauti visuomenės ar jos grupių labui, nesiekiančios pelno ir tiesioginio dalyvavimo valdant valstybę teikia paslaugas, atstovauja interesus, aktyviai dalyvauja visuomeniniuose reikaluose, teikia savitarpio pagalbą arba pagalbą sau, koordinuoja tam tikro sektoriaus organizacijų veiklą, teikia informaciją, paramą bei atlieka kitas veiklas nusimatytas steigimo dokumentuose. (41)
- apie 3 draugijas: Lietuvos skautijos Kazlų Rūdos Kazio Griniaus draugovė, Kazlų Rūdos krašto draugija, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Kazlų Rūdos komitetas. (42)
9 Lent. Kazlų Rūdoje veikiančios draugijos
| Eil. Nr. |
Draugijos pavadinimas |
Kontaktiniai duomenys |
| 1 |
Lietuvos skautijos Kazlų Rūdos Kazio Griniaus draugovė |
M. Valančiaus g. 3, Kazlų Rūda, 8 608 29 551, vadovė Vita Gudynienė |
| 2 |
Kazlų Rūdos krašto draugija |
V. Borisevičiaus g. 3A, Kazlų Rūda, 8 699 755 77, vadovė Algimanta Pabedinskienė |
| 3 |
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Kazlų Rūdos komitetas |
Gedimino g. 1, Kazlų Rūda 8 343 95139, vadovė R. Sakalauskienė |
- 13 švietimo ir mokslo įstaigų: (43)
- Kazlų Rūdos vaikų lopšelis-darželis „Pušelė“, Vytauto g. 56, Kazlų Rūda;
- Kazlų Rūdos „Elmos“ mokykla-darželis, S. Daukanto g. 17, Kazlų Rūda;
- Kazlų Rūdos pradinė mokykla, Maironio g. 28 A, Kazlų Rūda;
- Kazlų Rūdos pagrindinė mokykla, M. Valančiaus g. 1, Kazlų Rūda;
- Kazlų Rūdos specialioji mokykla, Atgimimo g. 8 A, Kazlų Rūda;
- Kazlų Rūdos Valdorfo progimnazija, Birutės g. 6, Kazlų Rūda;
- Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija, Atgimimo g. 1, Kazlų Rūda;
Kitos specialiosios paskirties švietimo ir mokslo įstaigos:
- Kazlų Rūdos Rimvydo Žigaičio menų mokykla, Vytauto g. 26, Kazlų Rūda;
- Kazlų Rūdos sporto centras, S. Daukanto g. 18, Kazlų Rūda;
Suaugusiųjų švietimas ir mokymas:
- Kazlų Rūdos trečiojo amžiaus universitetas, Maironio g. 9-30, Kazlų Rūda;
- Kazlų Rūdos pedagoginė psichologinė tarnyba, Atgimimo g. 1A, Kazlų Rūda;
- A. Vosylienės mokymo konsultacinė firma, Gedimino g. 1, Kazlų Rūda;
- Mocevičiaus firma „Ginalas“, Esperanto g. 26, Kazlų Rūda.
Mieste veikia Kazlų Rūdos savivaldybės viešoji biblioteka, Vytauto g. 21, Kazlų Rūda, teikianti leidinių skolinimo į namus, leidinių skaitymo bibliotekoje, leidinių pristatymo į namus senyvo amžiaus žmonėms, neįgaliesiems paslaugas, taip pat bibliotekininkų konsultacijas, kompiuterinio raštingumo mokymus, interneto paslaugas. Vykdo renginius ir ekskursijos po biblioteką. Teikia leidinių ir/ar jų kopijų užsakymus iš kitų bibliotekų – tarpbibliotekinį abonementą. (44)
Kazlų Rūdos mieste veikia Kultūros centras, S. Daukanto g. 19, Kazlų Rūda, atliekantis kultūrinės veiklos savivaldybėje koordinavimą, metodinį darbą, meno mėgėjų veiklos skatinimą ir organizavimą, bendradarbiavimą su visuomeninėmis organizacijomis, valstybinių, atmintinų datų paminėjimą, profesionaliojo meno kolektyvų koncertų organizavimą, etnokultūrinę veiklą, diskotekų, šokių, vakarų rengimą, pramoginių renginių, masinių švenčių organizavimą ir kitą kultūrinę veiklą. (45)
Kazlų Rūdos savivaldybėje meninę veikla vykdo 14 kolektyvų: (46)
Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro meno kolektyvai:
- Pučiamųjų instrumentų orkestro studija (vadovas Rimantas Gelgota);
- Mišrus choras „Viltis“ (vadovė Salomėja Vitukynienė);
- Vokalinis moterų ansamblis (vadovė Lina Valutkevičienė);
- Moterų choras (vadovė Lina Valutkevičienė);
- Folklorinis ansamblis „Sūduonia“ (vadovė Eglė Bernotienė);
- Jaunimo dainavimo studija (vadovas Aidas Leskauskas);
- Instrumentinis ansamblis ( vadovė Ilona Ruseckaitė - Lapinskienė);
- Liaudiškos muzikos kapela „Rudnia“ (vadovė Inga Puniškaitytė).
Kultūros centro padalinių meno kolektyvai:
- Folkloro ansamblis „Vabalkšnė“ Pliutiškių kultūros namuose (vadovė Laima Vilčinskienė);
- Folkloro ansamblis „Gandružis“ Būdos kultūros namuose (vadovė Vida Bagdonienė);
- Šokių kolektyvas Bagotosios kultūros namuose ( vadovė Eglė Simanauskienė);
- Folkloro ansamblis „Jūrės seklytėlė“ Jūrės kultūros namuose (vadovė Vitalija Raulynaitienė);
- Liaudiškos muzikos kapela „Šaltinėlis“ Višakio Rūdos kultūros namuose (vadovė Paulina Bastienė).
Kazlų Rūdoje esančios kultūrinės – gamtinės lankytinos vietos: (47)
- Paminklas K. Griniui Stebuklingas šaltinėlis;
- Lietuvos Prezidento dr. Kazio Griniaus memorialas (1 ha) - yra prie kelio Marijampolė - Ąžuolų Būda - Kaunas, Kazlų Rūdos girininkijoje, Mikalavo miške, Mondžgiryje;
- Dovydaitynė: Lietuvos nepriklausomybės akto signataro, ministrų kabineto pirmininko Prano Dovydaičio ir jo brolio tautosakininko, lietuviškosios kultūros puoselėtojo Jurgio Dovydaičio tėviškė. Bagotosios girininkijoje;
- „Stebuklingasis“ šaltinėlis. Višakio Rūdos girininkijoje;
- Lietuvos partizano, žymaus rezistencijos veikėjo J.Lukšos-Daumanto (1921-1951) žūties vieta. Šališkių girininkijoje;
- Tauro apygardos partizanų vado „Fausto“ – A.Grybinio žūties vieta. Paminklas Novos girininkijoje;
- Tauro apygardos partizanų vado „Fausto“ vadavietė. Novos girininkijoje;
- Paprastosios pušies genetinis draustinis (79,5 ha) – miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektas, skirtas išsaugoti vertingą genofondą. Braziūkų girininkija;
- Aukščiausia vieta urėdijoje. Agurkiškės girininkija (94,6 m).
Pasinaudojant ES parama Kazlų Rūdos miškų urėdijoje įrengtas pažintinis miško takas - tai rekreacinė infrastruktūra skirta pažintiniam poilsiui, pristatanti miškų urėdiją, atspindinti būdingas miško floros ir faunos vertybes, unikalią krašto istoriją. Miško take yra įrengta maršrutai miško lankymui ir pažinimui su informacine sistema.
Sportas ir sveikata. Kazlų Rūdos mieste medicinines ir sveikatingumo paslaugas nuo 2012 m. teikia 2 ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos, 1 ligoninė; nuo 2012 metų - 6, ir nuo 2013 metų - 7 privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, bei nuo 2012 metų - 3 ir nuo 2013 metų - 4 privačios odontologinės priežiūros įsitaigos. (48)
Mieste veikia 4 sporto organizacijos, apimančios: (49)
- Kazlų Rūdos savivaldybės sporto centrą, S. Daukanto g. 19, Kazlų Rūda. Sporto centre plėtojamos sporto šakos: dziudo; fitnesas - kultūrizmas; futbolas; graikų - romėnų imtynės; krepšinis; lengvoji atletika; tenisas; orientavimosi sportas.
- Kovinės savigynos ir shindokai karate klubas „Akmangus“, P. Vaičaičio g. 1, Kazlų Rūda. Sporto šakos: kovinis sportas.
- Autoslalomo klubas, S. Daukanto g. 19, Kazlų Rūda. Sporto šakos: automobilių sportas.
- Kazlų Rūdos futbolo klubas „Šilas“, S. Daukanto g. 17, Kazlų Rūda. Sporto šakos: komandinis sportas – futbolas.
Kazlų Rūdos savivaldybės sporto centre sportuojančių grupėse nuo 2012 metų daugėja: 2012 metais sportavo – 275, 2013 m – 54 asmenimis daugiau, 2014 metais – 329 asmenys: (50)
- nuo 2012 metų daugiausia sporto centre žaidžiančių futbolą, šis sportuojančių skaičius didėjo kasmet (* - Sporto centre iš 7 futbolo grupių 2 yra suaugusių (jas sudaro 30 asmenų) – 2013 m. duomenys), atitinkamai toliau – krepšinį, nors šios sporto šakos pasirinkimas 2014 m. sumažėjo, tačiau bendras pokytis nuo 2012 m. išlieka teigiamas;
- kasmet mažėjo pasirenkančiųjų dziudo sportą šaką, bendras pokytis nuo 2012 m. – 5 sportuojantys;
- sudėtinga įvertinti nuo 2014 m. išskirtą šiuolaikinių šokių, teniso, kultūrizmo – fitneso statistinius sportuojančių duomenis, kadangi 2012 m. – 2013 m. pateikiama tik bendroji kitų sporto šakų statistika.
Analizuojant sveikatingumo - sergamumo statistiką pateikiami Kazlų Rūdos savivaldybės duomenys, kadangi išskirtinai Kazlų Rūdos miesto sergamumo duomenys nekaupiami. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras pateikia 2009 – 2013 metų Kazlų Rūdos savivaldybės sergamumo statistikos duomenis ir jų analizę.
Analizuojant Kazlų Rūdos savivaldybės sergamumo rodiklius pagal pateiktus susirgimus, užregistruotus ambulatorinę pagalbą teikiančiose įstaigose, stebima, kad tarp suaugusiųjų (nuo 18 m. amžiaus) 2013 m. naujų susirgimų užregistruota 24 procentais daugiau palyginti su 2012 m. Vaikų (iki 18 m. amžiaus) užregistruotų naujų susirgimų skaičius 2013 m. palyginti su 2012 m. padidėjo 33,3 procento (žr. 20 pav.). Tarp sergančių asmenų per 2013 m. laikotarpį, Kazlų Rūdos savivaldybėje pirmą vietą užima kvėpavimo sistemos ligos. Šis rodiklis palyginti 2013 m. su 2012 m. padidėjo 40,8 procento (žr. 21 pav.).
Kvėpavimo sistemos ligų didžiausią skaičių sudaro ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, kurių didžiausias sergamumas fiksuojamas vaikams. Faktoriai, lemiantys vaikų sergamumą kvėpavimo takų ligomis: anatominės – fiziologinės vaikų kvėpavimo organų savybės, nepakankamas imuninis subrendimas ir prastas vietinis (gleivinių) imunitetas, dažnas kontaktas su infekcijomis – darželyje, mokykloje, nereikalingas antibiotikų vartojimas, sezono įtaka (virusinės infekcijos dažniausios žiemą ir pavasarį, mikoplazminė infekcija – rudenį ir ankstyvą žiemą, astma – pavasarį), užterštumo įtaka (azoto ir sieros junginiai) ir pasyvus rūkymas. Likusią dalį kvėpavimo sistemos ligų sudaro pneumonijos, lėtinės apatinių kvėpavimo takų ligos, astma ir astminė būklė. (55)
Antroje vietoje – kraujotakos sistemos ligos. (56) 2013 m. palyginti su 2012 m. šių ligų registruota 25,2 procentais daugiau (žr. 21 pav.), bet 2013 m. 15 procentų buvo žemesnis už Lietuvos vidurkį. Vienas pagrindinių susirgimų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų struktūroje – hipertenzija. Hipertenzinės ligos (hipertenzinė kardiopatija, hipertenzinė nefropatija, hipertenzinė encelofatija, širdies nepakankamumas) yra susijusios su padidėjusiu arteriniu kraujo spaudimu bei dažnai sąlygotos netinkamos gyvensenos. Pastebima, kad Kazlų Rūdos savivaldybėje sergamumas hipertenzinėmis ligomis 2013 m. palyginti su 2012 m. sumažėjo 17,5 procento. Kraujotakos ligų atsiradimo veiksniai yra biologiniai, kai kuriems jų įtakos turi genetika, tačiau daugiausia lemia neteisinga gyvensena: nesveika mityba, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas. Trečioje vietoje tarp sergamumo užima jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos. (57) Šių ligų Kazlų Rūdos savivaldybėje 2013 m. palyginti su 2012 m. padidėjo 8,8 procentais (žr. 2 pav.). Iš jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligų daugiausiai buvo registruojamos artropatijos. Sąnarių ligomis ir skausmais dažniausiai skundžiasi seni ir pagyvenę žmonės, tačiau iš tiesų griežto amžiaus slenksčio nėra, sąnarius mausti gali net vaikams. Jauniems žmonėms dažniausios skausmų priežastys būna meniskų ar sąnarinės kremzlės trauminės kilmės pažeidimai, blauzdikaulio šiurkštumos pažeidimai ar uždegimai, įvairūs gerybiniai kaulų augliai, funkcinių perkrovimų skausmai (netaisyklingai sportuojant) ir t.t. Ketvirtoje vietoje – urogenitalinės sistemos ligos. Šis rodiklis per atitinkamą laikotarpį padidėjo 10,2 procento (žr. 21 pav.). (58)
Sergamumas infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis Kazlų Rūdos savivaldybėje 2013 m. palyginti su 2012 m. sumažėjo 13 procentų (žr. 8 lent.). (59)Iš šios grupės ligų, pirmiausia reiktų paminėti sergamumą tuberkulioze. Jos plitimo priežastys dažnai priklauso nuo nepalankių socialinių aplinkybių: blogų gyvenimo ir sanitarinių – higieninių sąlygų, nevisavertės mitybos, alkoholizmo, narkomanijos, kito pobūdžio rizikingo elgesio. Tuberkuliozę sukelia mikrobakterijos, kurias žmogus žmogui perduoda oro lašeliniu keliu. Kazlų Rūdos savivaldybėje 2013 m. palyginti su 2012 m. ligotumas tuberkulioze padidėjo 1,6 procento (žr. 8 lent.).
Kazlų Rūdos savivaldybėje endokrininės sistemos ligomis sergančių asmenų 2013 m. palyginti su 2012 m. sumažėjo 3,3 procento (žr. 22 pav.). Iš endokrininės sistemos ligų daugiausiai buvo registruojami skydliaukės funkcijos sutrikimai. Dėl augančio endokrininės sistemos ligų skaičiaus reikėtų atkreipti dėmesį į šių susirgimų profilaktiką, ypač į fizinį aktyvumą bei subalansuotą mitybą. (51)
Kazlų Rūdos savivaldybėje bendrasis sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais 2013 m. palyginti su 2012 m. padidėjo 21,3 procento (žr. 9 lent.). 2013 m. Kazlų Rūdos savivaldybėje gyventojų sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį palyginti su 2012 m. padidėjo 2,4 karto, bet 0,7 procento buvo žemesnis už Lietuvos vidurkį. (52) Visuomenei gera piliečių psichikos sveikata padeda siekti gerovės, solidarumo ir socialinio teisingumo. Žmonių psichikos būklę lemia įvairūs veiksniai: biologiniai (genetika, lytis), asmeniniai (asmeninė patirtis), šeimos ir socialiniai santykiai (socialinė parama), ekonominiai, aplinkos veiksniai (socialinis statusas ir gyvenimo sąlygos), todėl į psichikos sveikatos stiprinimą būtina įtraukti kuo platesnį visuomenės ratą: švietimo, socialinės apsaugos įstaigas, darbdavius, bendruomenę.
Socialines paslaugas Kazlų Rūdos mieste nuo 2013 metų teikia 13 įstaigų, iš kurių 7 įstaigos paslaugos teikia nemokamai: socialinių ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo, meninių bei kitų gebėjimų lavinimo, informavimo, konsultavimo, bendravimo, užimtumo, asmens higienos paslaugos, maitinimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne paslaugos, savišvietos, socialinės ir profesinės reabilitacijos, mobilumo paslaugų teikimas turintiems regėjimo negalią ir t.t., 3 įstaigos teikia iš dalies mokamas paslaugas arba tik tam tikros paslaugos įstaigoje yra apmokestintos. Platesnė informacija pateikiama 10 lentelėje. (53)
| Pavadinimas ir kontaktai |
Teikiamos paslaugos |
| VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centras
Maironio g. 12, Kazlų Rūda Tel./faks. 8 343 25 425 http://www.kazlurudosspc.lt
|
Teikiamos ilgalaikės/trumpalaikės socialinės globos paslaugos suaugusiems asmenims su negalia ir senyvo amžiaus asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė globa, bei kurie dėl negalios negali gyventi savarankiškai. Centre teikiamos bendrosios ir specialiosios paslaugos vienišiems, seniems, neįgaliems, socialinės rizikos asmenims, Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojams. Centre teikiamos šios socialinės paslaugos: informavimo, konsultavimo, bendravimo, atstovavimo, laisvalaikio organizavimo, laikino apnakvindinimo, maitinimo, darbinių įgūdžių ugdymo, tarpininkavimo ir atstovavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne, transporto organizavimo, aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis, sociokultūrinės paslaugos, asmeninės higienos, socialinės priežiūros paslaugos pagalbos į namus ir socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo suaugusiems asmenims ir socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo socialinės rizikos šeimoms, auginančioms vaikus paslaugos. Paslaugos mokamos. Informacija pasiekiama adresu: http://www.kazlurudosspc.lt/atsiskaitymas-uz-soc-oaslaugas.htm |
| Kazlų Rūdos savivaldybės bendruomenių asociacija
S. Daukanto g. 19 - 409, Kazlų Rūda |
Asociacija vienija 13 Kazlų Rūdos savivaldybės bendruomeninių organizacijų, kurios kiekviena vienija vidutiniškai apie 60 narių. Viso Kazlų Rūdos savivaldybės bendruomenių asociacija vienija 780 narių, iš kurių 50 proc. narių turi neįgalumą. Teikiamos šios paslaugos: neįgaliųjų socialinių ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas, palaikymas ar atkūrimas (neįgaliųjų lankymas namuose, mankšta neįgaliesiems, seminarų organizavimas sveikos gyvensenos, homeopatijos temomis, užimtumas rankdarbių būrelyje, stalo žaidimų klube). Paslaugas 2014 metais suteikė 122 asmenims. Paslaugos iš dalies mokamos pagal asociacijos patvirtintus įkainius. |
| Kazlų Rūdos savivaldybės administracija (Socialinė priežiūra socialinės rizikos šeimoms)
Atgimimo g. 12, Kazlų Rūda, Tel. 8 343 68 623, el. p. soc@kazluruda.lt |
Savivaldybės administracija įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinę politiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, organizuoja piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams, išmokų, kompensacijų teikimą. Planuoja ir organizuoja socialines paslaugas bei vykdo neįgaliųjų socialinę integraciją. Paslaugos mokamos. Mokėjimas už paslaugas patvirtintas Tarybos sprendimu. Informacija pasiekiama adresu: http://www.kazluruda.lt/index.php?-1582374742 |
| VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos Kazlų Rūdos užimtumo kambarys
Vytauto g. 45, Kazlų Rūda, Tel. 8 343 95 054 |
VšĮ Kazlų Rūdos pirminės sveikatos priežiūros centre įsikūręs VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos Kazlų Rūdos užimtumo kambarys, kuriame teikiamos socialinės paslaugos psichikos sutrikimų turintiems asmenims ir jų artimiesiems: socialinių ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas, palaikymas ir atkūrimas, meninių bei kitų gebėjimų lavinimas. Paslaugos teikiamos nemokamai. |
| Kazlų Rūdos savivaldybės neįgaliųjų draugija
Atgimimo g. 1A, Kazlų Rūda Tel./Faks.: 8 343 95 029 |
Neįgaliųjų draugija vienija 471 narį, turintį fizinę negalią. Teikiamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, bendravimo, užimtumo, organizuojamos asmeninės higienos ir priežiūros paslaugos, aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne, sociakultūrinės ir kitos bendrosios paslaugos. Draugija dirba pagal Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektą. Dalis paslaugų mokama pagal Tarybos patvirtintą sprendimą. Informacija pasiekiama adresu: http://www.kazluruda.lt/index.php?-1582374742. |
| Visuomeninė organizacija Kazlų Rūdos bronchinės astmos klubas „Lengvumas“
S. Daukanto g. 19 A, Kazlų Rūda Tel. 8 343 95 422 |
Kazlų Rūdos savivaldybės astmos klubas „Lengvumas“ vienija 30 klubo narių. Jo tikslas surinkti ir apjungti bronchine astma sergančiuosius ir jiems padedančius šeimos narius. Paslaugos teikiamos nemokamai. |
| VšĮ Kazlų Rūdos ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius
Vytauto g. 43, Kazlų Rūda Tel. 8 343 95 061 |
VšĮ Kazlų Rūdos ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje pagal socialines indikacijas teikiama trumpalaikė socialinė globa senyvo amžiaus, vienišiems, neįgaliems asmenims ir socialinės rizikos šeimoms, auginančioms vaikus. Dalis paslaugų teikiamos mokamai. Informacija pasiekiama adresu: http://krlig.lt/ |
| Vilkaviškio vyskupijos Kazlų Rūdos „Caritas“
Atgimimo g. 1, Kazlų Rūda Tel. 8 343 95 226 |
Vilkaviškio vyskupijos Kazlų Rūdos „Caritas“ remia vargstančius, turinčius socialinių problemų parapijiečius, padeda integruotis į visuomenę. Carite teikiamos informavimo, konsultavimo, užimtumo, asmens higienos paslaugos, maitinimas, aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne. Paslaugos teikiamos nemokamai. |
| VšĮ Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų ir silpnaregių centras
Atgimimo g. 1, Kazlų Rūda Tel. 8 644 49 399 |
VšĮ Kauno ir Marijampolės apskričių aklųjų ir silpnaregių tarybos filialas Kazlų Rūdos aklųjų ir silpnaregių centras. Centras padeda spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, padėti įveikti socialinę atskirtį. Centre teikiamos socialinės paslaugos: konsultavimas, informavimas, bendravimas, užimtumas, savišvieta, socialinės ir profesinės reabilitacijos, mobilumo paslaugų teikimas turintiems regėjimo negalią. Paslaugos teikiamos nemokamai. |
| VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centro vaikų dienos centras „Šypsniukas“
Atgimimo g. 1, Kazlų Rūda Tel. 8 343 25 425 |
VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centre yra vaikų dienos centras „Šypsniukas“, kuris teikia informavimo, konsultavimo, sociokultūrines paslaugas vaikams iš daugiavaikių ir socialinės rizikos šeimų, organizuoja vaikų užimtumą ir ugdymą. Centrą lanko 40 vaikų. Paslaugos teikiamos nemokamai. |
| Kazlų Rūdos Trečiojo amžiaus Universitetas (TAU)
Maironio g. 9 - 30, Kazlų Rūda Tel. 8 687 92 006, |
Pagrindiniai veiklos tikslai: pagyvenusių amžiaus ir neįgaliųjų žmonių socialinė integracija į visuomenę, teikiant organizacijų nariams informavimo, konsultavimo, sociokultūrines, visuomenės sveikatinimo paslaugas. Paslaugos mokamos. |
| Kazlų Rūdos senjorų klubas
S. Daukanto g. 19 - 5, Kazlų Rūda Tel. 8 698 40147 |
Pagrindiniai veiklos tikslai: pagyvenusių amžiaus ir neįgaliųjų žmonių socialinė integracija į visuomenę, teikiant organizacijų nariams informavimo, konsultavimo, sociokultūrines, visuomenės sveikatinimo paslaugas. Paslaugos teikiamos nemokamai. |
| Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacija „Gelbėkit vaikus“ Maironio g. 28 A, Kazlų Rūda Tel. 8 34395 280 |
VšĮ Kazlų Rūdos savivaldybės vaikų dienos centro padaliniai Kazlų Rūdoje, Bagotojoje, Jankuose, Plutiškėse teikia informavimo, konsultavimo, sociokultūrines paslaugas vaikams iš daugiavaikių ir socialinės rizikos šeimų, organizuoja vaikų užimtumą ir ugdymą. Centrą ir jo filialus lanko 95 vaikai. Paslaugos teikiamos nemokamai. |
Kazlų Rūdos mieste nuo 2013 metų dirba 9 socialiniai darbuotojai ir 15 socialinio darbuotojo padėjėjų.
VO „Gelbėkit vaikus“ 2014 metais atliko tyrimą, skirtą įvertinti Kazlų Rūdos savivaldybėje gyvenančių socialinės rizikos šeimoms teikiamų paslaugų poreikį, galimybes, kokybę bei prieinamumą. Tyrimu siekta išsiaiškinti, kaip tinkamai, efektyviai bei kokybiškai teikti pagalbą šioms ir kitoms, atsidūrusioms krizėje, šeimoms, siekiant vaikams padėti augti biologinėse šeimose.
2014 metų Kazlų Rūdos rajono savivaldybės vaiko teisių skyriaus duomenimis rajone gyveno 71 šeimų įtrauktų į socialinės rizikos sąrašus. Jose auga 183 vaikai. Apklausoje dalyvavo 43 socialinės rizikos sąrašo šeimos ir 43 jose augantys vaikai.
Socialinių paslaugų, teikiamų soc. rizikos šeimoms, analizės išvados:
- tyrimas reprezentatyvus - apėmė respondentų amžių nuo 22 iki 60 m., dominuojantis išsilavinimas – vidurinis, du trečdaliai tyrime dalyvavusiųjų - daugiavaikės šeimos, absoliuti dauguma teigė gaunanti papildomą pagalbą;
- kiek daugiau nei trečdalis respondentų teigė, kad su socialiniais darbuotojais gali bendrauti atvirai ir
nuoširdžiai, tačiau du trečdaliai su socialiniu darbuotoju bendrauja sunkiau;
- prireikus pagalbos, pusė respondentų teigė, jog dažnai kreipiasi į visas išvardintas organizacijas, įstaigas ar specialistus (policijos pareigūnus (85%), vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojus – 37%, labdaros teikimo organizacijas – 38%, psichologus - 30%. Tyrimo dalyviams tvarkytis su dokumentais dažniausiai padeda savivaldybės darbuotojai – 49% ir soc. pedagogas – 17%. Gydytojai, mokytojai ir seniūnas respondentams suteikia daugiausiai žinių, informacijos(31%, 35%, 38%). Beveik pusė apklaustųjų (42%), kad daugiausiai patarimų ir paguodos sulaukia iš psichologo, 22% soc. pedagogo).
- naudingiausiomis įstaigomis ir specialistais gaunant pagalbą, tiriamieji įvardino policijos pareigūnus,
Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistus, labdaros teikimo organizacijas, psichologus.
- respondentų teigimu, trūksta psichologo paslaugų, krizių centrų bei policijos pareigūnų.
Rekomendacijos: (55)
- Stiprinti teikiamų paslaugų prieinamumą bei skatinti naujų paslaugų kūrimą soc. rizikos šeimoms:
krizių centrų, Anoniminių Alkoholikų padalinių steigimą savivaldybėje, vaikų dienos centrų steigimą;
- ieškoti galimybių didinant psichologo paslaugų prieinamumą, bei teikiant žinių klientams apie paslaugos naudingumą bei efektyvumą;
- stiprinti ryšius su nevyriausybinėmis organizacijomis, išnaudojant visas galimybes pageidaujamų specialistų etatų kūrimui;
- skatinti soc. rizikos šeimų motyvavimą siekiant integruoti į darbo rinką;
- stiprinti neformalų tarpinstitucinį bendradarbiavimą, siekiant efektyvaus problemos sprendimo;
- sudaryti galimybes socialinės rizikos šeimoms galimos pagalbos informacijos prieinamumui.
Soc. rizikos šeimose gyvenančių vaikų poreikių vertinimo išvados:
- didelė dalis tyrime dalyvavusių šeimų yra daugiavaikės (socialinės rizikos šeimose dažniausiai auga 4 - 6 vaikai);
- didžioji dauguma apklaustųjų teigia, kad namuose turi viską, ko reikia žaidimams ar laisvalaikiui;
- didžioji dauguma visuomet arba dažniausiai gali dalyvauti organizuojamuose mokyklos renginiuose
ar išvykose, tačiau yra apklaustųjų, kurie to negali patirti niekada arba patiria retai;
- beveik visi tyrimo dalyviai turi artimus asmenis, su kuriais gali pasikalbėti apie jiems svarbius dalykus;
- trečdalis respondentų yra kreipęsi pagalbos į kitus asmenis ar įstaigas, kiti to niekada nėra darę;
- didžioji dalis respondentų naudojasi siūlomomis paslaugomis (gauna nemokama maitinimą, yra pavėžėjami į mokyklą, jaučiasi saugūs, dalyvauja būreliuose, lankosi vaikų dienos centre), tik vos keli procentai apklaustųjų teigia, jokių paslaugų negaunantys;
- dauguma apklaustųjų vaikų tvirtina, jog jiems nieko netrūksta, kiti įvardina konkrečius daiktus (kompiuteris, telefonas, laikrodis, žaislai, ir kt., taip pat saugių namų, draugiškų santykių namuose, sutarimo su tėvais ir t.t.);
- dalis tyrime dalyvavusių vaikų teigia patiriantys patyčias, namuose norintys draugiškesnių ir šiltesnių santykių.
Rekomendacijos:
- įvertinant socialinės rizikos šeimose gyvenančių vaikų poreikį, - patirti gyvenime kuo daugiau džiaugsmo savo biologinės šeimose, prasminga pagalbą orientuoti į šeimų tėvus. Pvz.: organizuoti pozityvios tėvystės mokymus bei kitas psichologo teikiamas individualias ar grupines paslaugas;
- siekiant motyvuoti tėvus dalyvauti numatytuose mokymuose, siūlyti mokymus, kaip alternatyvą viešiesiems darbams;
- supažindinti vaikus su visomis galimomis pagalbomis ištikus sunkumams.
1.4. Kazlų Rūdos miesto gyventojų apklausa
Kazlų Rūdos miesto gyventojų apklausa dėl Kazlų Rūdos miesto plėtros strategijos parengimo 2016 - 2020 metams buvo vykdoma nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. lapkričio 30 dienos. Apklausoje dalyvavo 360 Kazlų Rūdos gyventojų, iš jų 340 Kazlų Rūdos miesto gyventojai (įskaitant dirbančius/vykdančius veiklą Kazlų Rūdos mieste). Tai sudaro apie 5,4 procentus visų Kazlų Rūdos miesto gyventojų (generalinė aibė 6.342 gyventojai 2014 metų pradžioje). Apklausos metu buvo siekiama užtikrinti, jog apklausa buvo reprezentatyvi, todėl buvo kviečiami dalyvauti visų amžių, lyties, išsilavinimo gyventojai, apklausa vykdyta tiek internete, tiek popierine forma, kuri buvo prieinama Kazlų Rūdos savivaldybėje, kitose viešose įstaigose.
Apie 67,6 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų buvo moterys, apie 32,4 proc. – vyrai. Respondentai buvo visų amžiaus grupių (žr. 22 pav.): daugiausia respondentų buvo 40-49 metų amžiaus apie 29 proc., apie 26 proc. respondentų buvo 50-59 amžiaus, apie 20 proc. buvo 30-39 metų amžiaus.
Apie 49 proc. apklausoje dalyvavusių Kazlų Rūdos miesto gyventojų turėjo aukštąjį išsilavinimą, 26 proc. aukštesnįjį, 11 proc. vidurinį (23 pav.).
Tiriant respondentus pagal užsiėmimą buvo nustatyta, jog daugiausia 35 proc. buvo tarnautojai, 19 proc. - darbininkai, 12 proc. respondentų užėmė vadovaujančias pareigas, 9 proc. respondentų nurodė, jog yra pensininkai, 6 proc. bedarbiai, 5 proc. verslininkai, 4 proc. namų šeimininkės, 2 proc. ūkininkai, po 1 proc. dirbantys sezoninį/ laikiną darbą, moksleiviai, studentai ir 4 proc. nurodė kitą veiklą, tačiau informacijos nepateikė.
Respondentų buvo prašoma nurodyti gyvenančių asmenų skaičių jų šeimoje: daugiausiai respondentų šeimoje gyvena po 2 asmenis (92 respondentų atsakymai), po 3 – 91, po 1 – 58 respondentų šeimoje, taip pat po 4 – 55 respondentų šeimoje. Kiti atsakymai pasiskirstė sekančiai: po 6 asmenis – 3 šeimose, vienoje – 8 asmenys.
Pateikiant atsakymą į klausimą dėl bedarbių skaičiaus respondentų šeimose, atsakymai pasiskirstė sekančiai: 71 respondento šeimoje yra, o 269 respondentų šeimose nėra bedarbių asmenų.
Apklausoje respondentų taip pat buvo prašoma nurodyti mėnesio pajamas tenkančias vienam šeimos nariui per mėnesį, atskaičius mokesčius. 156 respondentai nurodė, kad vienam šeimos nariui tenka pajamų tarpe tarp 103 – 325 Eur./mėn., 93 respondentai pateikė atsakymą – 326 – 554 Eur/mėn., 48 – 36 – 102 Eur./ mėn., visi šie respondentai sudaro apie 87 proc. atsakiusiųjų, likusiųjų apie 13 proc., atsakymai pasiskirstė sekančiai: 38 respondentų pajamos vienam šeimos nariui daugiau nei 554 Eur./mėn., ir 5 respondentų iki 36 Eur./mėn.
Apklausoje respondentų buvo prašoma išskirti pagrindines Kazlų Rūdos miesto problemas. Respondentai galėjo pasirinkti nuo 1 iki 3 atsakymų ir/arba nurodyti jiems svarbias kitas miesto problemas atsakymą įrašant. Nustatyta, kad pagrindinėmis problemomis gyventojai laiko (atsakymai pateikiami prioriteto tvarka): (54)
- jaunimo emigracija į didžiuosius Lietuvos miestus ir/arba kitas šalis (151 atsakymai);
- mažos gyventojų pajamos (133 atsakymai);
- gyventojų senėjimas (112 atsakymų);
- gyventojų skaičiaus mažėjimas (109 atsakymai);
- paslaugų trūkumas (102 atsakymai);
- bloga infrastruktūra (keliai, apšvietimas, viešieji pastatai, vandentiekis ir pan.) (92 atsakymai);
- nedarbas (90 atsakymai);
- mažos gyventojų verslumas (83 atsakymai);
- kitų tautybių asmenų, pabėgėlių integracijos (2 atsakymai);
- kita (4 atsakymai, kuriuose įvardintos girtuoklystės, viešojo sektoriaus darbuotojų senyvas amžius, silpna vietinė valdžia, netesimi rinkiminės kampanijos pažadai).
Kazlų Rūdos miesto gyventojai nurodė, kad labiausiai jiems trūksta šių paslaugų (respondentų atsakymai pateikiami prioritetine tvarka (skliausteliuose pateikiamas gyventojų atsakymų įvertinimas procentine išraiška, nurodant „atsakymas „Taip“ ir atsakymas „Ne“): (60)
- vaikų ir jaunimo užimtumo paslaugų (71 ir 29);
- neaktyvių darbingų gyventojų užimtumo (neformalus mokymas; savanorystė; ugdymas darbo vietoje; naujų praktinių darbo įgūdžių įgijimas) (66 ir 34);
- sociokultūrinių paslaugų (kūrybinės dirbtuvės, sporto klubai, parodos, teatrai ir kt.) (65 ir 35);
- transporto paslaugų judėjimo negalią turintiems asmenims (63 ir 37);
- konsultacijų teisiniais (sutartys, darbo santykiai ir kt.) klausimais (62 ir 38);
- naujų profesinių įgūdžių įgijimui reikalingų paslaugų (neformalus profesinis mokymas, ugdymas darbo vietoje, praktika, savanorystė ir kt.) (61 ir 39);
- vyresnio amžiaus asmenų ir sunkių ligonių priežiūros (slauga, vaistų suleidimas, aprūpinimas būtiniausiais pirkiniais ir pan.) (59 ir 41);
- kitų bendrųjų socialinių paslaugų (tarpininkavimas, informavimas, maitinimas, viešojo transporto paslaugos, asmeninės higienos ir priežiūros paslaugos, sociokultūrinės, savipagalbos grupių ir pan.) (58 ir 42);
- tarpininkavimo ir informavimo paslaugų ir pagalbos įdarbinant (informacija apie darbo vietas, profesinis orientavimas, motyvavimas imtis aktyvios veiklos ir kt.) (56 ir 44);
- specialiosios socialinės priežiūros paslaugos socialinę atskirtį patiriantiems asmenims (psichosocialinės ir intensyvios krizių įveikimo pagalbos, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, pagalbos į namus ir kt.) (56 ir 44);
- psichologinės pagalbos ir konsultavimo (56 ir 44);
- tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir informavimo (55 ir 45);
- tarpininkavimo paslaugos ir pagalba į(si)traukiant į savanoriškas veiklas (53 ir 47);
- spec. paslaugos gyventojams (laiptinės valymas, kiemo priežiūra, bendros viešosios erdvės sutvarkymas, kt.) (53 ir 47);
- verslumo mokymų paslaugos ir konsultacijos verslo pradžiai ir plėtrai (verslo kūrimo; besikuriančio verslo konsultavimas; pagalba randant tiekėjus bei klientus; mentorystės „verslas verslui“, teikiant konsultacijas konkretaus verslo kūrimui ir plėtrai) (52 ir 48);
- vaikų priežiūros paslaugos (51 ir 49);
- rinkodaros ir reklamos paslaugos (50 ir 50).
Žemiau išvardintų paslaugų didesniajai daliai gyventojų netrūksta:
- tarpininkavimo į(si)traukiant į neformalų švietimą/ profesinį mokymą (49 ir 51);
- neformalių asmeninių mokymų (darbas internetu, darbas kompiuteriu, kt.) paslaugos (46 ir 54);
- personalinių kompiuterių ir interneto priežiūros paslaugų (44 ir 56).
Gyventojai atsakydami į klausimą apie trūkstamas paslaugas Kazlų Rūdos mieste, taip pat galėjo rinktis atsakymą „Kita“ ir išvardinti trūkstamas paslaugas: 3 respondentai nurodė, kad jiems trūksta sveikatingumo paslaugų, po 2 respondentus nurodė, kad Kazlų Rūdos mieste trūksta baseino ir turiningo laisvalaikio praleidimo paslaugų, vienas iš respondentų paminėjo, kad tai galėtų būti ir ekstremalaus sporto paslaugos. Tarp atsakymų „Kita“ taip pat buvo paminėtos iš šios paslaugos apgyvendinimo; savivaldybės atstovų komunikavimo su gyventojais; bankininkystės aptarnavimo; turizmo infrastruktūros plėtojimo, moterų užimtumo, informavimo apie mieste vykstančius renginius ir esamas paslaugas; siuvyklos teikiamų paslaugų ir audinių parduotuvės.
Išanalizavus Kazlų Rūdos miesto gyventojų trūkstamų paslaugų poreikį, toliau buvo klausiama, ar gyventojai sutiktų už šias paslaugas sumokėti, jei šios paslaugos būtų pradėtos teikti Kazlų Rūdos mieste (žr. 26 pav.). Atsakymai pasiskirstė sekančiai:
Apie 39 proc. respondentų už jiems trūkstamas paslaugas sutiktų susimokėti tik iš dalies, apie 34 proc. už šias paslaugas susimokėtų pilną kainą, o net apie 27 proc. iš vis nesutiktų mokėtų už šias paslaugas.
Apie 27 proc. respondentų, kurie nesutiktų mokėti už jiems trūkstamas paslaugas sudaro:
- 49 respondentai, kurių mėnesio pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra tarpe 103 – 325 Eur., t.y. 31 proc., apklausoje dalyvavusių respondentų save priskiriančių šiai kategorijai. Respondentai, kurių mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 241 Eur./mėn. priskiriami gyvenantiems žemiau skurdo rizikos ribos;
- 24 respondentai, kurių mėnesio pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra tarpe 36 – 102 Eur., t.y. 50 proc., respondentų save priskiriančių šiai kategorijai. Šios kategorijos gyventojai priskiriami gyventojams gyvenantiems žemiau skurdo ribos;
- 13 respondentų, kurių mėnesio pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra tarpe 326 – 554 Eur., t.y. 14 proc., respondentų save priskiriančių šiai kategorijai;
- 5 respondentai, kurių mėnesio pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra virš 554 Eur., t.y. 13 proc., respondentų save priskiriančių šiai kategorijai;
- 1 respondentas, kurio mėnesio pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra iki 36 Eur., t.y. 20 proc., respondentų save priskiriančių šiai kategorijai. Iš viso apklausoje dalyvavusių respondentų, kurių vienam šeimos nariui per mėnesį tenka iki 36 Eur. - 5, kiti 4 respondentai teigė, kad už jiems trūkstamas paslaugas jie galėtų apmokėti iš dalies. Šios kategorijos gyventojai priskiriami gyventojams gyvenantiems žemiau skurdo ribos;
Didžiausia dalis už jiems trūkstamas paslaugas nemokėtų Kazlų Rodos miesto gyventojai, kurių vienam šeimos nariui tenka tarpe tarp 103 – 325 Eur., 36 – 102 Eur., ir iki 36 Eur. per mėn. pajamų, arba gyventojai, kurių šeimos nariams tenka minimalios pajamos.
Respondentų buvo klausiama, kokias ekonomines veiklas galėtų vykdyti Kazlų Rūdos miesto bendruomenės ir organizacijos bei pavieniai asmenys, kurioms galėtų būti suteikiama Europos Sąjungos parama (žr. 27 pav.). Atlikus analizę ekonominių veiklų penketuką sudarė šios veiklos (atsakymai pateikiami prioritetine tvarka):
- vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas;
- vyresnio amžiaus asmenų ir sunkių ligonių priežiūros paslaugų teikimas;
- laisvalaikio būrelių organizavimas;
- renginių organizavimas;
- mokymų, skirtų darbo įgūdžių lavinimui, organizavimas ir vykdymas.
Kitų ekonominių veiklų, pagal respondentų nuomones, paskirstymas pateiktas 27 pav. prioritetine tvarka.
Respondentai atsakydami į šį klausimą taip pat galėjo rinktis variantą „Kita“ ir pateikti atsakymą. Respondentų nuomone Kazlų Rūdos mieste turėtų būti teikiamos sveikatinimo, laisvalaikio šeimoms paslaugos (5 atsakymai), organizuojama kūrybinių dirbtuvių veikla, teikiamos remonto paslaugos: medžio priemonių remontas, įrenginių remontas, dviračių bei smulkių buities priemonių taisymas, avarijų likvidavimo paslaugos: vandentiekio, kanalizacijos sutrikimų šalinimas, taip pat turizmo plėtojimo paslaugos.
Kazlų Rūdos miesto gyventojai būtų linkę (39 proc. respondentų) imtis bendruomeninio verslo iniciatyvų (žr. 28 pav.) ir įgyvendinti bendruomeninį verslą skatinančius projektus (6 proc. respondentų šiuo metu svarsto apie tokio verslo pradžią). (62)
34 proc., respondentų nurodė, kad taip, būtų įdomu imtis bendruomeninio verslo iniciatyvų ir įgyvendinti bendruomeninį verslą skatinančius projektus, tačiau lygiai tiek pat respondentų teigė, kad nežinantys, jiems sunku pasakyti. (63)
Galima teigti, kad respondentams trūksta informacijos apie bendruomenines verslo iniciatyvas ir jų įgyvendinimą, kadangi respondentų nuomonės tarp teigiamo atsakymo ir nežinančių ką atsakyti pasiskirstė vienodai.
24 proc. nurodė, kad tokių projektų neplanuoja, tačiau 6 proc. respondentų teigė, kad jau šiuo metu svarsto galimybę prisidėti prie bendruomeninių verslo iniciatyvų ir kartu su tam tikra bendruomene/ organizacija įgyvendinti bendruomeninį verslą skatinančius projektus. Respondentai pasirinkę atsakymą „Kita“ nurodė, kad šiuo metu yra tiesiog užsiėmę ir nepažymėjo jokio kito atsakymo.
215 respondentų iš 340 nurodė, kad nesiimtų smulkaus verslo, net jei jo pradžia iš dalies būtų finansuojama ES lėšomis (žr. 29 pav.), tačiau 125 arba 37 proc. apklaustųjų pateikė teigiamą atsakymą, iš kurių 56 proc. turintys aukštąjį išsilavinimą (žr. 30 pav.), 25 proc. aukštesnįjį, tai rodo, kad į verslo iniciatyvas labiausiai linkę aukščiausią išsilavinimą turintys Kazlų Rūdos miesto gyventojai, tačiau vienareikšmiškai taip teigti taip pat negalima, kadangi apie smulkaus verslo galimybes taip pat mąsto ir 8 proc. turinčių profesinį ir 8 proc. vidurinį išsilavinimą respondentų, o taip pat 2 proc. – pagrindinį ir 1 proc. pradinį išsilavinimą turintys respondentai, kurių amžius iki 18 metų, tai rodo jaunų Kazlų Rūdos miesto gyventojų verslumą.
Apie smulkaus verslo galimybes galvojančių didžioji dalis Kazlų Rūdos miesto gyventojų (29 proc.) yra 40 – 49 metų ir 26 proc. – 30 – 39 metų amžiaus (žr. 31 pav.), t.y. darbingo amžiaus asmenys arba pagal Eriksono E. H. teoriją priskiriami ankstyvosios brandos amžiui, taip pat 18 proc. gyventojų 50 – 59 metų, ir 10 proc. 60 – 69 metų amžiaus, kurie taip pat priskiriami darbingo amžiaus asmenims (iki 65 m., aut. past.), tačiau vadovaujantis Eriksono E. H. teorija nuo 55 metų patenka į vėlyvosios brandos arba senatvės amžiaus kategoriją. Tik 17 proc. Kazlų Rūdos miesto gyventojų (atitinkamai 10 proc. 18 – 29 proc. ir 7 proc. iki 18 metų) apklausoje dalyvavusių respondentų planuotų imtis smulkiojo verslo.
Apibendrintai galima teigti, kad labiausiai verslūs Kazlų Rūdos miesto gyventojai yra nuo 30 iki 49 metų arba darbingo amžiaus priklausantys ankstyvosios brandos amžiaus kategorijai, atitinkamai toliau 50 – 69 metų amžiaus arba priklausantys vėlyvosios brandos arba senatvės amžiaus kategorijai, tačiau tai rodo, kad ir brandesnio amžiaus Kazlų Rūdos miesto gyventojai gali būti verslūs. Šiai dienai apie smulkaus verslo galimybės mažiausiai masto jauniausi Kazlų Rūdos miesto gyventojai, tačiau tai tik rodo, kad trūksta informacijos ir mokymų, kadangi būtent tokio amžiaus gyventojai dar tik pradeda mastyti apie ateities planus.
Verslių Kazlų Rūdos miesto gyventojų buvo prašoma įvardinti verslo sritį ir idėją, kurią norėtų įgyvendinti. Daugiausia respondentų nurodė, kad norėtų imtis maitinimo paslaugų verslo (6 atsakymai), 5 respondentai nurodė, kad įkurtų kūrybines dirbtuves įvairaus amžiaus Kazlų Rūdos miesto gyventojų užimtumui, taip pat 5 respondentai nurodė, kad teiktų laisvalaikio ir/ arba sporto paslaugas. Atitinkamai toliau po 4 respondentus užsiimtų amatais, teiktų sveikatingumo, senelių priežiūros paslaugas. 3 respondentai steigtų ūkininkų turgelius arba parduotuvėles. Vieną įdomesnių ekstremalaus sporto veiklų (ekstremalus sportas nurodytas trūkstamų paslaugų sąraše) – kartodromo, motokroso trasos įrengimas. Pilnos apimties gyventojų verslų sričių ir idėjų sąrašas pateikiamas prieduose (4 lent.).
Verslių Kazlų Rūdos miesto gyventojų taip pat buvo prašoma nurodyti kokių žinių, įgūdžių, informacijos, išteklių jiems reikia, norint patiems imtis smulkaus verslo. Daugiausia respondentų nurodė, kad jiems reikalingas finansavimas (11 atsakymų), verslo ir vadybos žinių (5 atsakymai), patalpų strategiškai patogioje vietoje, buhalterinės apskaitos, teisinių žinių (po 4 atsakymus), projekto parengimo pagalbos, rinkos tyrimo dėl planuojamų teikti paslaugų (po 3 atsakymus), mentorystės ir konsultacinės pagalbos verslo pradžiai bei verslo plėtros žinių (po 2 atsakymus), toliau atitinkamai po 1 respondentą nurodė, kad jiems reikalinga: anglų kalbos, programavimo, rinkodaros, medicininių žinių, verslo psichologų paskaitų, konsultacijų kaip gauti finansavimą smulkiajam verslui, bendradarbiavimo ir informacijos su smulkaus verslo įmonėmis žinių.
Pateikiant atsakymą į klausimą „Ar sutiktumėte tam tikrose veiklose/ paslaugų teikime (pvz. socialinė priežiūra, pagalba namuose ar kt.) dalyvauti savanoriškais pagrindais“ 213 Kazlų Rūdos miesto gyventojų atsakė neigiamai, 127 gyventojai pateikė teigiamą atsakymą (žr. 32 pav.). (61)
Atsakius teigiamai miesto gyventojų toliau buvo teiraujamasi, kuriose iš veiklų pateiktų sąraše, jie sutiktų dalyvauti savanoriškais pagrindais? Respondentų atsakymai pasiskirstė sekančiai (žr. 33 pav.):
64 gyventojai sutiktų dalyvauti organizuojant renginius, sociakultūrines paslaugas; 50 prisidėtų teikiant pagalbą namuose; 49 dalyvautų atskirų bendruomeninių iniciatyvų veikloje, apimančių pvz. savipagalbos grupių veiklą, pagalbos ir/ar informacijos teikimą, meno, sporto, verslo srities ar kitu bendru interesu paremtų asociacijų ir klubų veiklą ir t.t., 47 – sutiktų dalyvauti atskirų asmenų švietime, mokyme ir informacijos teikime, 42 – dirbtų globos namuose. Pilnos apimties respondentų atsakymai pateikti prieduose (5 lent.).
Nustatant Kazlų Rūdos miesto gyventojų nuomone labiausiai pažeidžiamas grupes, respondentai nurodė (respondentų atsakymai pateikiami prioritetine tvarka):
- neįgalieji (130 atsakymų);
- bedarbiai (123 atsakymų);
- jaunimas (asmenys iki 29 metų) (116 atsakymų);
- socialinės rizikos šeimos (110 atsakymų);
- jaunimas, išėjęs iš globos įstaigų (98 atsakymai);
- vyresnio amžiaus asmenys (nuo 65 metų) (97 atsakymai);
- asmenys sergantys priklausomybės ligomis (narkomanai, alkoholikai ir kt.) (72 atsakymai);
- asmenys, sugrįžę iš įkalinimo įstaigų (36 atsakymai);
- kita (20 atsakymų, respondentai nurodė: vieniši tėvai vieni auginantys mažus vaikus 7 atsakymai, jaunos šeimos – 6 atsakymai, šeimos auginančios vaikus ir gaunančios minimalias pajamas – 5 atsakymai, daugiavaikės šeimos ir asocialių šeimų vaikai po 1 atsakymą.
- tautinės mažumos (3 atsakymai)
Teiraujantis su kokiomis problemomis susidurs į Kazlų Rūdos miestą atvykę imigrantai/ pabėgėliai gyventojai nurodė (žr. 34 pav.):
- didžioji dalis gyventojų mano, kad imigrantai/ pabėgėliai susidurs su kalbos, kultūrinėmis, religinėmis bei darbo trūkumo problemomis;
- mažiausia – integracijos, saviraiškos, informavimo trūkumo.
Respondentai pasirinkę atsakymą „Kita“ nurodė, kad imigrantai/ pabėgėliai susidurs su Kazlų Rūdos miesto gyventojų netolerancija, smurtu.
Su psichologiniu smurtu (mobingu) darbe yra susidūrę 115 respondentų arba apie 34 proc. apklausoje dalyvavusių, 225 respondentų nurodė, kad darbe su mobingu susidūrę nebuvo.
Teigiamą atsakymą pateikusių respondentų buvo teiraujamasi kaip pasireiškė (-ia) psichologinis smurtas (mobingas) darbe? Respondentai galėjo pasirinkti nuo 1 iki 3 atsakymų, jų atsakymai paskirstė sekančiai (žr. 35 pav.):
- dauguma respondentų patiriantys mobingą darbe teigė, kad psichologinis smurtas darbe pasireiškė psichologiniu spaudimu (70 atsakymų), intrigomis (64 atsakymai); šmeižtu / apkalbomis (33 atsakymai); gąsdinimu (30 atsakymų); žeminimu (27 atsakymai);
- mažiausiai: atleidimu iš pareigų (5 atsakymai), priekabiavimu (7 atsakymai), sveikatai kenksmingų darbų sąlygų sudarymu (9 atsakymai), pareigų žeminimu ir pašaipomis (po 10 ). Respondentai taip pat galėjo rinktis atsakymą „Kita“ (4 respondentai) ir pateikti savo atsakymą, kaip mobingas pasireiškia jų darbe, 3 respondentai pasirinkę atsakymą „Kita“ atsakymo komentaro nepateikė, vienas respondentas nurodė, kad metiniuose įvertinuose buvo nepagrįstai prastai vertinamas, kas turėjo įtakos karjerai ir atlyginimo augimui.
Anketinės apklausos metu respondentai nustatė jų manymu svarbiausius prioritetus teikiant Europos Sąjungos paramą Kazlų Rūdos mieste:
- paslaugų vaikams ir jaunimui plėtrai;
- palankesnių sąlygų pradėti naują verslą sudarymas;
- kultūros ir sporto paslaugų gyventojams plėtrai;
- aplinkos tvarkymo paslaugų gyventojams plėtrai;
- paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems plėtrai;
- švietimo paslaugų gyventojams plėtrai;
- konsultacijos dėl naujo verslo kūrimo ir esamo verslo plėtros;
- konsultacijos kuriant naujas darbo vietas;
- konsultacijos dėl vietos produkcijos ir paslaugų plėtros;
- bendruomeniškumą skatinančioms iniciatyvoms (pvz., savipagalbos grupių veikla, meno/sporto/verslo srities ar kitu bendru interesu paremtų asociacijų ir klubų veikla, kita veikla) remti;
- paslaugų bedarbiams plėtrai;
- informavimas ir tarpininkavimas įsidarbinant;
- mokymosi visą gyvenimą ir profesinio mokymo skatinimas;
- prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų plėtra, jų naudojimo skatinimas ir kokybės gerinimas Kazlų Rūdos mieste;
- psichologinio smurto darbe (mobingo) prevencijos ir mažinimo projektai;
- savanoriško darbo plėtros projektai socialinių paslaugų teikimui;
- savanoriško darbo plėtros projektai kitų trūkstamų paslaugų teikimui ir/ar miesto problemų sprendimui;
- tautinių mažumų integracijai (kalbos mokymas, visuomenės švietimas, maisto įvairovės didinimui, religinės diskriminacijos mažinimui, saviraiškos galimybių didinimo, informavimo, kt.)
1.5. Kazlų Rūdos miesto stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės
STIPRYBĖS:
- strategiškai patogi geografinė vieta, geras susisiekimas. (5; 6)
- Geros sąlygos plėtoti verslą. Netoli Lietuvos didžiųjų miestų Marijampolės ir Kauno, Lietuvos-Lenkijos ir Lietuvos-Kaliningrado srities pasienis. Miestą kerta tarptautinė geležinkelio linija, regioniniai keliai, automagistralė Via Baltica. (5; 6)
- Darbingo amžiaus gyventojų Kazlų Rūdos mieste beveik 4 kartus daugiau, nei nedarbingo. (4)
- Daugumą gyventojų (apie 86 proc.) sudarė lietuvių tautybės gyventojai. (8)
- Didėjo imigracijos, mažėjo emigracijos mastai.
- Didėjo dirbančiųjų skaičius. (18-19)
- Augo vidutinis mėnesinis atlyginimas. (20)
- Verslūs miesto gyventojai, 37,1 proc. miesto gyventojų pagrindines pajamos gavo iš individualios veiklos. (22)
- Sumažėjo pagrindines pajamas gaunančių iš pašalpų, stipendijų ir kt pajamų gavėjų skaičius. (23)
- Bendru vertinimus analizuojamu laikotarpiu didėjo laisvų darbo vietų, įdarbintų gyventojų bei nusiųstų į aktyvias darbo rinkos politikos priemones gyventojų skaičiaus. (26)
- Mažėjo bedarbių asmenų skaičius iki 29 m. (27)
- Mažėjo socialines paslaugas gaunančių asmenų skaičius. (28)
- Mažėjo išlaidos socialinei pašalpai. (28)
- Mažėjo pagalbą maistu gaunančių asmenų skaičius. (29)
- Mažėjo vaikų, gyvenančių socialinės rizikos šeimoje ir vaikų gyvenančių globos namuose skaičius. (31)
- Analizuojamu laikotarpiu nežymiai, tačiau padidėjo vidutinių ir mažų įmonių skaičius. (32)
- Didėjo įregistruojamų mažų ir vidutinių įmonių skaičius. (33-34)
- Bendru vertinimu didėjo verslo liudijimų išdavimų skaičius. (35-36)
- Kazlų Rūdos savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse 2013 metais užėmė 8 vietą iš 53 rajonų savivaldybių. Rezultatą nulėmė aukštesni balai investicijų, turto valdymo bei biudžeto srityse. (40)
- Išvystytas švietimo įstaigų tinklas apimantis vaikų ir suaugusiųjų švietimą. (41-43)
- Veiklą vykdo 17 nevyriausybinių organizacijų ir 3 draugijos, kurios teikia paslaugas, atstovauja interesus, aktyviai dalyvauja visuomeniniuose reikaluose ir t.t. (42-43)
- Daugėja sportuojančių gyventojų. (48; 50)
- Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį mažesnis nei šalyje. (52)
- Sumažėjo endokrininės sistemos ligomis sergančių asmenų. (51)
- Socialines paslaugas Kazlų Rūdos mieste nuo 2013 metų teikia 13 įstaigų, iš kurių 7 įstaigos jas teikia nemokamai. (53)
- Gyventojai linkę imtis bendruomeninio verslo iniciatyvų ir įgyvendinti bendruomeninį verslą skatinančias priemones. (62-63)
- Gyventojai sutiktų dalyvauti veiklose/paslaugų teikime ir dalyvauti savanoriškais pagrindais. (61)
SILPNYBĖS:
- mažėjantis gyventojų skaičius. Kazlų Rūdos mieste gyventojų skaičius mažėja labiau, nei Marijampolės apskrityje, ar šalyje. (1)
- Gyventojų senėjimas. Kūdikystės, vaikystės ir paauglystės laikotarpio Kazlų Rūdos miesto gyventojui teko 1,5 senatvės laikotarpio gyventojo. (3; 7)
- Gyventojų išsilavinimas. Tik apie 6,6 proc. turi aukštąjį išsilavinimą, dauguma, apie 27,3 proc., gyventojų turintys vidurinį išsilavinimą. (9; 10)
- Mažos gyventojų pajamos. (22)
- Gimusiųjų ir mirusiųjų neigiama natūrali gyventojų kaita. (11; 12; 13)
- Vidaus ir tarptautinė emigracija (išvykusiųjų 0,7 karto daugiau, nei atvykusių). (2; 14-17)
- Mažėja miesto gyventojų pagrindines pajamos gaunančių iš individualios veiklos. (23)
- Registruotas bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis didesnis nei Marijampolės apskrityje, šalyje. (18-19; 24-25)
- Analizuojamu laikotarpiu gyventojų gyvenančių žemiau skurdo ribos skaičius 2013 metų augo, 2014 mažėjo, tačiau bendras pokytis išlieka teigiamas, t.y. padidėjo daugiau, nei sumažėjo. (30)
- Didžiąją dalį ūkio subjektų sudaro mažos įmonės. Jose sunku diegti inovacijas. (32-39)
- Mieste nėra įmonių veiklą vykdančių meninėje/pramoginėje/poilsio organizavimo srityje(32-39)
- Analizuojamu laikotarpiu mažėjo įmonių veikiančių apdirbamojoje gamyboje, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje bei nekilnojamojo turto operacijų srityje. (32-39)
- Verslo liudijimų neišduota ateinančių auklių, neįgalių ir kitų asmenų priežiūros veiklai. (35-36)
- Mažėjo išduodamų leidimų skaičius, 2014 metais tik 12,5 proc., visų išduotų statybos leidimų išduota verslui skirtų pastatų statybai. (36)
- Mažėja tiesioginės užsienio investicijos vienam miesto gyventojui. (37)
- Neverslios NVO, išsilaiko tik iš nario mokesčio ir projektinės veiklos.
- Nėra turizmo informacijos centro, sunkiai pasiekiama informacija apie lankytinus objektus, maršrutus, ekskursijas, vykstančius reginius. (41-50)
- Trūksta užimtumo, sociakultūrinių paslaugų (vertinimas iš gyventojų apklausos). (54)
- Trūksta transporto paslaugų judėjimo negalią turintiems asmenims (vertinimas iš gyventojų apklausos). (54)
- Trūksta konsultacijų ir mokymų verslumui, naujų profesinių įgūdžių įgijimui (vertinimas iš gyventojų apklausos). (54)
- Bloga infrastruktūra (vertinimas iš gyventojų apklausos). (54)
- Didėja vaikų ir suaugusiųjų sergamumas urogenitalinės, kraujotakos, kvėpavimo, jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis. (55-59)
- Padidėjo bendrasis sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais, taip pat sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį. (52)
- Trūksta vyresnio amžiaus asmenų ir sunkių ligonių priežiūros bei kitų bendrųjų socialinių paslaugų (vertinimas iš gyventojų apklausos). (54)
- Trūksta specialiosios socialinės priežiūros paslaugos socialinę atskirtį patiriantiems asmenims (vertinimas iš gyventojų apklausos). (54)
- Trūksta psichologės pagalbos ir konsultavimo, krizių centro. (54; 55)
- Mažas gyventojų suinteresuotumas dalyvauti savanorystės veikloje, kadangi trūksta tarpininkavimo paslaugos ir pagalbos į(si)traukiant į savanoriškas veiklas. (60)
GALIMYBĖS:
- bendrųjų socialinių ir kitų reikalingų paslaugų, taip pat informacijos apie įvairiose organizacijose prieinamas socialines ir kitas reikalingas paslaugas teikimas, tarpininkavimas jas gaunant socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams, siekiant spręsti vyresnio amžiaus asmenų ir sunkių ligonių priežiūros bei bendrųjų socialinių paslaugų jiems gavimo, taip pat specialiųjų socialinės priežiūros paslaugų gavimo socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams, psichologinių paslaugų ir konsultavimo, krizių centro, sergamumo psichikos ir elgesio sutrikimais, transporto paslaugų judėjimo negalią turintiems asmenims problemų sprendimo.
- Naujų profesinių ir kitų reikalingų įgūdžių įgijimas, taip pat informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir kita pagalba įdarbinant, įtraukiant į neformalųjį švietimą, visuomeninę ir/ar kultūrinę veiklą bedarbius ir neaktyvius darbingo amžiaus gyventojus siekiant prisidėti prie mažėjančio gyventojų skaičiaus (tame tarpe ir emigracijos), užimtumo ir sociakultūrinių paslaugų trūkumo problemos sprendimo.
- Gyventojų verslumui didinti iniciatyvų įgyvendinimas, siekiant skatinti gyventojų verslumą, ypatingai meninėje, pramoginėje, poilsio, maitinimo, apgyvendinimo srityse, taip pat ateinančių auklių ir neįgalių bei kitų asmenų priežiūros veiklai, sprendžiant mažas pajamas gaunančių ir mažėjantį gyventojų skaičių pagrindines pajamas gaunančių iš individualios veiklos, konsultacijų ir mokymų verslumui bei naujų profesinių įgūdžių įgijimo trūkumo problemas.
- Gyventojų savanoriškos veiklos skatinimas, atlikimo organizavimas ir savanorių mokymas siekiant spręsti mažą gyventojų suinteresuotumą dalyvauti savanoriškoje veikloje.
GRĖSMĖS
- gyventojų mažėjimas dėl emigracijos ir mažo gimstamumo.
- Gyventojų senėjimas. Nuolat augantis bendrųjų socialinių paslaugų poreikis.
- Bedarbių ir neaktyvių darbingo amžiaus gyventojų nenoras dalyvauti užimtumą skatinančiose iniciatyvose, negebėjimas įsisavinti konsultacijų ir mokymų, naujų praktinių įgūdžių.
- Mažos gyventojų pajamos, nedarbas ir mažėjantis gyventojų skaičius pajamas gaunančių iš individualios veiklos. Augantis nedarbas ir didėjantis psichosocialinių ir krizių įveikimo pagalbos poreikis.
- Nepalanki mokesčių sistema verslo pradžiai.
- Vietos valdžios bei verslo subjektų mažas suinteresuotumas prisidėti prie gyventojų verslumo didinimo.
- Gyventojų nesuinteresuotumas prisidėti prie savanoriškos veiklos vykdymo.
2. VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS RODIKLIAI BEI INTEGRUOTO IR NOVATORIŠKO STRATEGIJOS POBŪDŽIO APIBŪDINIMAS
Siekiant spręsti Kazlų Rūdos miesto išskirtų tikslinių grupių problemas, atsižvelgiant į teritorijos specifiką, gyventojų poreikius bei galimybes ir turimas stiprybes, išskiriami du šios strategijos pasiekimo tikslai bei tam numatomi reikalingi įgyvendinti uždaviniai bei numatomi pasiekti rodikliai:
| Tikslas/uždavinys: |
Svarstytos alternatyvos ir pasirinkimo pagrindimas |
Pagrindžiantys SSGG teiginiai |
Efekto rodiklis |
Produkto rodiklis |
Rezultato rodiklis |
| 1. Tikslas. Didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius. |
Įvertinti alternatyvūs tikslai: 1) „Ugdyti vietos bendruomenių ir organizacijų solidarumą ir savanorišką socialinę kultūrinę veiklą, orientuotą į aktyvų bendruomenišką dalyvavimą ir gyvenamosios aplinkos gerinimą“, 2) „Didinti bendruomenių dalyvavimą mažinant tikslinių grupių atskirtį bei skatinant bendruomeniškumu pagrįstų iniciatyvų įgyvendinimą“ Alternatyvos vertintos atsižvelgiant į šiuos kriterijus: 1) Reikalingas finansavimo dydis ir jo galimas prieinamumas; 2) Poveikio mastas; 3) Efekto pasiekimo laikotarpis. Pasirinkta tikslo alternatyva „Didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius“, nes ji yra optimaliausia ir efektyviausiai išnaudojanti prieinamas finansavimo lėšas, vietos galimybes ir stiprybes.
|
- Analizuojamu laikotarpiu gyventojų gyvenančių žemiau skurdo ribos skaičius padidėjo daugiau, nei sumažėjo; - Trūksta užimtumo, sociakultūrinių paslaugų; - Trūksta vyresnio amžiaus asmenų ir sunkių ligonių priežiūros bei kitų bendrųjų socialinių paslaugų; - Trūksta specialiosios socialinės priežiūros paslaugos socialinę atskirtį patiriantiems asmenims; - Trūksta psichologės pagalbos ir konsultavimo, krizių centro. |
1) Savanorių skaičius, tenkantis 1.000-iui gyventojų; 3) Pasitenkinimo sociokultūrine aplinka Kazlų Rūdoje padidėjimas (procentais). |
1) BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes) (skaičius); 2) Suorganizuotų renginių skaičius (skaičius); 3) Partnerių, su kuriais bendradarbiaujama, skaičius (skaičius); 4) Įgyvendinant BIVP[15] projektų veiklas padidėjęs socialinių paslaugų prieinamumas, sukuriant naujas paslaugas ar padidinant esamų prieinamumą tikslinės grupės asmenims, praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose (skaičius). |
1) Darbingi asmenys, kurių socialinė atskirtis sumažėjo dėl projekto veiklų dalyvių dalyvavimo projekto veiklose (praėjus 6 mėnesiams po projekto veiklų dalyvių dalyvavimo ESF veiklose) (procentai). |
| 1.1.Uždavinys. Mažinti Kazlų Rūdos miesto bendruomenės narių socialinę atskirtį per bendruomenių inicijuojamas veiklas. |
Įvertinti alternatyvūs uždaviniai: 1) „Ugdyti ir skatinti jaunų tikslinės grupės asmenų lyderystę, vietos problemoms spręsti“. 2) „Didinti atskirtį patiriančių asmenų integracijai skirtų veiklų skaičių“ Alternatyvos vertintos atsižvelgiant į šiuos kriterijus: 1) Reikalingas finansavimo dydis ir jo galimas prieinamumas; 2) Poveikio mastas; 3) Efekto pasiekimo laikotarpis. Pasirinkta uždavinio alternatyva „Mažinti Kazlų Rūdos miesto bendruomenės narių socialinę atskirtį per bendruomenių inicijuojamas veiklas“, nes ji yra optimaliausia ir efektyviausiai išnaudojanti prieinamas finansavimo lėšas, vietos galimybes ir stiprybes.
|
Pagrindinė sprendžiama problema – įvairių sociokultūrinių ir socialinių paslaugų trūkumas, kas prisideda prie gyvenamosios vietovės atskirties nuo kitų Lietuvos miestų ir regionų, taip nesukuriant palankų sąlygų išlaikytų jaunimą ir vykdyti darnią vietos plėtrą. |
1) BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes) (skaičius) – 100. 2) Suorganizuotų renginių skaičius (skaičius) – 4. 3) Partnerių, su kuriais bendradarbiaujama, skaičius (skaičius) – 2 (vienas iš numatomų partnerių – Sūduvos vietos veiklos grupė). 4) Įgyvendinant BIVP[16] projektų veiklas padidėjęs socialinių paslaugų prieinamumas, sukuriant naujas paslaugas ar padidinant esamų prieinamumą tikslinės grupės asmenims, praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose (skaičius) – 3. |
1) Darbingi asmenys, kurių socialinė atskirtis sumažėjo dėl projekto veiklų dalyvių dalyvavimo projekto veiklose (praėjus 6 mėnesiams po projekto veiklų dalyvių dalyvavimo ESF veiklose) (procentai) – 15. |
|
| 2. Tikslas. Pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius. |
Įvertinti alternatyvūs tikslai: 1) „Vietos verslui skirtų mokymų organizavimas, gerinant įdarbinimo galimybes“, 2) „Naujų darbo vietų kūrimo skatinimas, taikant finansavimo pagalbą vietos verslui“ Alternatyvos vertintos atsižvelgiant į šiuos kriterijus: 1) Reikalingas finansavimo dydis ir jo galimas prieinamumas; 2) Poveikio mastas; 3) Efekto pasiekimo laikotarpis. Pasirinkta tikslo alternatyva „Pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius“, nes ji yra optimaliausia ir efektyviausiai išnaudojanti prieinamas finansavimo lėšas, vietos galimybes ir stiprybes.
|
- Geros sąlygos plėtoti verslą; - Verslūs miesto gyventojai; - Mažėja miesto gyventojų pagrindines pajamos gaunančių iš individualios veiklos; - Registruotas bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis didesnis nei Marijampolės apskrityje, šalyje. |
1) Įsidarbinimo galimybių Kazlų Rūdos mieste galimybių pagerėjimas; 2) Savanorių skaičius, tenkantis 1.000-iui gyventojų; 3) Pasitenkinimo verslo aplinka Kazlų Rūdoje padidėjimas (procentais). |
1) BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes) (skaičius); 2) Partnerių, su kuriais bendradarbiaujama, skaičius (skaičius). |
1)BIVP[17] projektų veiklų dalyvių, kurių padėtis darbo rinkoje pagerėjo praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose, dalis (procentai). 2)Darbingi asmenys, kurių socialinė atskirtis sumažėjo dėl projekto veiklų dalyvių dalyvavimo projekto veiklose (praėjus 6 mėnesiams po projekto veiklų dalyvių dalyvavimo ESF veiklose) (procentai).
|
| 2.1.Uždavinys.Kazlų Rūdos miesto bedarbių ir neaktyvių darbingų gyventojų užimtumo didinimas įgyvendinant neformalias iniciatyvas. |
Įvertinti alternatyvūs uždaviniai: 1) „Skatinti miesto bedarbių ir neaktyvių darbingų gyventojų įdarbinimą vietos įmonėse“. 2) „Didinti bedarbių ir neaktyvių darbingų gyventojų informavimui ir konsultavimui skirtų veiklų skaičių“ Alternatyvos vertintos atsižvelgiant į šiuos kriterijus: 1) Reikalingas finansavimo dydis ir jo galimas prieinamumas; 2) Poveikio mastas; 3) Efekto pasiekimo laikotarpis. Pasirinkta uždavinio alternatyva „Kazlų Rūdos miesto bedarbių ir neaktyvių darbingų gyventojų užimtumo didinimas įgyvendinant neformalias iniciatyvas“, nes ji yra optimaliausia ir efektyviausiai išnaudojanti prieinamas finansavimo lėšas, vietos galimybes ir stiprybes.
|
Pagrindinė sprendžiama problema yra registruoto bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykio, kuris yra didesnis nei Marijampolės apskrityje, šalyje, mažinimas. |
1) BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes) (skaičius) – 8. 2) Partnerių, su kuriais bendradarbiaujama, skaičius (skaičius) – 1. |
1)BIVP[18] projektų veiklų dalyvių, kurių padėtis darbo rinkoje pagerėjo praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose, dalis (procentai) – 20. 2)Darbingi asmenys, kurių socialinė atskirtis sumažėjo dėl projekto veiklų dalyvių dalyvavimo projekto veiklose (praėjus 6 mėnesiams po projekto veiklų dalyvių dalyvavimo ESF veiklose) (procentai) – 15.
|
|
| 2.2.Uždavinys. Gyventojų verslumo skatinimas gerinant darbingų Kazlų Rūdos mieto gyventojų padėtį darbo rinkoje. |
Įvertinti alternatyvūs uždaviniai: 1) „Ugdyti ir skatinti jaunų tikslinės grupės asmenų lyderystę ir verslumą, skatinant kurti verslą Kazlų Rūdoje“. 2) „Didinti vietos verslo informavimo ir konsultavimo veiklas Kazlų Rūdoje“ Alternatyvos vertintos atsižvelgiant į šiuos kriterijus: 1) Reikalingas finansavimo dydis ir jo galimas prieinamumas; 2) Poveikio mastas; 3) Efekto pasiekimo laikotarpis. Pasirinkta uždavinio alternatyva „Gyventojų verslumo skatinimas gerinant darbingų Kazlų Rūdos mieto gyventojų padėtį darbo rinkoje“, nes ji yra optimaliausia ir efektyviausiai išnaudojanti prieinamas finansavimo lėšas, vietos galimybes ir stiprybes.
|
Numatoma išnaudoti miesto stiprybę - geras sąlygas plėtoti verslą.
|
1)BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes) (skaičius) – 18. |
1)BIVP[19] projektų veiklų dalyvių, kurių padėtis darbo rinkoje pagerėjo praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose, dalis (procentai) – 20. 2)Darbingi asmenys, kurių socialinė atskirtis sumažėjo dėl projekto veiklų dalyvių dalyvavimo projekto veiklose (praėjus 6 mėnesiams po projekto veiklų dalyvių dalyvavimo ESF veiklose) (procentai) – 15.
|
|
| Vietos projektų įgyvendinimo laikotarpis – iki 2022 m. gruodžio mėn. Uždavinių įgyvendinimo, tikslų ir rezultatų pasiekimo stebėsenos laikotarpis – iki 2023 m. gruodžio mėn. Visiems ir kiekvienam numatytam tikslui pasiekti ir uždaviniui įgyvendinti suplanuotos konkrečios (žr. skyrių „6. Finansinis planas“) ir pakankamos lėšos, numatant aiškius finansavimo šaltinius. |
|||||
Pažymėtina, kad Kazlų Rūdos miesto poreikiai yra išskirti išsamiai susiejant su SSGG analizės išvadomis (aukščiau esančios lentelės trečias stulpelis), kurios pagrįstos Kazlų Rūdos miesto VVG teritorijos gyventojais poreikiais, atsižvelgiant į teritorijos aplinkos analizę. Nustatant miesto vietos plėtros prioritetinius poreikius buvo vertinamos esančios problemos, atsižvelgiant į jų mastą mieste, prioritetą teikiant didžiausioms tikslinėms grupėms bei labiausiai pažeidžiamiems strategijos teritorijos gyventojams. Atsižvelgiant į tai, prioritetiniais poreikiais išskirta socialinės atskirties mažinimas bei įsidarbinimo galimybių didinimas, tokiu būdu siekiant išnaudoti vietos strategijos teritorijos stiprybes ir galimybes, tam, kad poveikį pajustų labiausiai pažeidžiamos miesto tikslinės grupės ir per netiesioginį poveikį pajustų didžiausias strategijos teritorijos gyventojų skaičius.
Žemiau pateikiama apibendrinta numatomų pasiekti stebėsenos rodiklių lentelė:
| Stebėsenos rodikliai |
||||
| Eil. Nr. |
Rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetas |
Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d. |
Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d. |
| Rezultato rodikliai (nurodo formuojant tikslą vertinto vidinio veiksnio – silpnybės (problemos) arba stiprybės kiekybinį pokytį ir naudą): |
||||
| 1. |
BIVP[20] projektų veiklų dalyvių, kurių padėtis darbo rinkoje pagerėjo praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose, dalis |
Procentai |
20 |
20 |
| 2. |
Darbingi asmenys, kurių socialinė atskirtis sumažėjo dėl projekto veiklų dalyvių dalyvavimo projekto veiklose (praėjus 6 mėnesiams po projekto veiklų dalyvių dalyvavimo ESF veiklose) |
Procentai |
15 |
15 |
| Produkto rodikliai: |
||||
| 1. |
BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes) |
Skaičius |
26 |
100 |
| 2. |
Suorganizuotų renginių skaičius |
Skaičius |
0 |
4 |
| 3. |
Partnerių, su kuriais bendradarbiaujama, skaičius |
Skaičius |
1 |
3 |
| 4. |
Įgyvendinant BIVP[21] projektų veiklas padidėjęs socialinių paslaugų prieinamumas, sukuriant naujas paslaugas ar padidinant esamų prieinamumą tikslinės grupės asmenims, praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose |
Skaičius |
0 |
3 |
| Efekto rodikliai: |
||||
| 1. |
Pasitenkinimas sociokultūrine aplinka Kazlų Rūdoje |
Procentai |
0 |
20 |
| 2. |
Įsidarbinimo galimybių Kazlų Rūdos mieste pokytis |
Procentai |
0 |
10 |
| 3. |
Savanorių skaičius, tenkantis 1.000-iui gyventojų |
Santykinis įvertis |
0 |
0,01 |
| 4. |
Pasitenkinimas verslo aplinka Kazlų Rūdoje |
Procentai |
0 |
20 |
Įvertinta ir numatyti tik tokie vietos plėtros strategijos pasiekimų rodikliai, kurie pagal konkrečius uždavinius ir tikslus yra realūs, suderinti su suplanuotomis lėšomis, o jų pasiekiamumas pagrindžiamas strategijos įgyvendinimo etapais ir veiksmais, kaip apibrėžta vietos plėtros strategijos veiksmų plane.
Pažymėtina, kad Kazlų Rūdos miesto 2016–2023 metų vietos plėtros strategija atitinka regioninius prioritetus, tikslus bei uždavinius ir taip prisideda prie Marijampolės regiono plėtros plano įgyvendinimo, nes Kazlų Rūdos miesto vietos plėtros strategijoje iškeltas tikslas „Didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius“ ir jam pasiekti užsibrėžtas 1.1. uždavinys „Mažinti Kazlų Rūdos miesto bendruomenės narių socialinę atskirtį per bendruomenių inicijuojamas veiklas“ atitinka Marijampolės regiono 2014-2020 metų plėtros plano 1 prioriteto „Žmogus ir visuomenė“ 1.03 tikslo „Didinti gyventojų gerovę ir socialinę aprėptį bei ugdyti sveiką gyvenseną“ 1.03.01 uždavinį „Siekti vaiko ir šeimos gerovės“ ir 1.03.02 uždavinį „Didinti viešųjų paslaugų prieinamumą, ugdyti sveikos gyvensenos savimonę“.
Kartu pažymėtina, kad parengta Kazlų Rūdos miesto 2016–2023 metų vietos plėtros strategija yra integruota ir novatoriška, nes kaip ir daugelyje pažangesnių Europos valstybių, šia strategija yra siekiama ne finansiškai paremti ar sušelpti asmenį/organizaciją, patiriantį socialinę atskirtį ar laikinas socialines ir/ar ekonomines problemas, tačiau padėti tokiam asmeniui/organizacijai integruotis į visuomenę ir vietos struktūras. Tam pasitelkiamos selektyvios informacinės sklaidos priemonės, ugdomi socialinę atkirtį ar laikinas socialines ir/ar ekonomines problemas patiriančių asmenų gebėjimai pasirūpinti savimi ir savo šeimos nariais, bendrauti su kitais bendruomenės nariais bei aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Taigi, nors strategijoje nėra numatytos priemonės, kurios iki šio nebūtų žinomos , tačiau yra laikomasi inovatoriškos nuostatos, jog pagrindinė nauda yra suteikti visų bendruomenių, jos atskirų narių, nevyriausybinių organizacijų ir vietos valdžios patirtį ir ja dalintis, kartu kuriant tinkamas sąlygas vietos teritorijos stiprybių išnaudojimui esančių problemų sprendimui.
Pažymėtina, kad įgyvendinant Kazlų Rūdos miesto 2016–2023 metų vietos plėtros strategiją, vietos projektų atrankos metu bus taikomos naujausios informacinės ir komunikacinės technologijos, taip pat novatoriškumo ir naujumo principas bus įgyvendinamas mažinant informacinę izoliaciją, užtikrinant, jog projektų atranka vyktų bendradarbiaujant bendruomenės, verslo ir vietos valdžios atstovams. Nes tik tokiu būdu vykdoma atranka leis stiprinti bendruomeninius ryšius bei garantuoti atvirą ir skaidrų projektų atrankos procesą. Inovatyvių vietos projektų įgyvendinimo metu bus siekiama apjungti skirtingas gyventojų, verslo, valdžios sritis, siekiant maksimaliai tenkinti vietos poreikius, atsižvelgiant į vietos apribojimus ir galimybes. Numatoma, kad vietos ir susijusios teritorijos bendradarbiavimo metu bus kuriami ir plėtojami įvairiausi veiklos efektyvinimo metodai, ieškoma bendrų sprendimų projektų įgyvendinimo efektyvumui užtikrinti, skatinamas atvirumas, siekiant visapusiško bendruomenės narių įsitraukimo. Projektų atrankos ir įgyvendinimo informacijos viešinimas bus užtikrinamas pateikiant informaciją pasitelkiant modernias informacines technologijas, įgyvendinant viešinimo veiklas, užtikrinant informacijos prieinamumą visoje vietos veiklos grupės teritorijoje visų tikslinių grupių asmenims, tokiu būdu užtikrinant visuotinumo principo įgyvendinimą.
Numatoma, kad įgyvendinant Kazlų Rūdos miesto vietos plėtros strategiją bus bendradarbiaujama keičiantis informacija ir siekiant išvengti veiklų dubliavimo bei dalinantis gerąja patirtimi ir įgyvendinant bendrus projektus su Sūduvos vietos veiklos grupe, kuri veikia besisiejančioje – Kazlų Rūdos savivaldybės kaimiškojoje teritorijoje.
3. KAZLŲ RŪDOS MIESTO BENDRUOMENĖS DALYVAVIMO RENGIANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJĄ APIBŪDINIMAS
Rengiant Kazlų Rūdos miesto vietos plėtros strategiją buvo konsultuojamasi su vietos bendruomenių ir verslo atstovais, diskutuojama su savivaldybės politikais ir savivaldybės administracijos padalinių atstovais, besiribojančių VVG atstovais, nevyriausybinių organizacijų atstovais.
Kazlų Rūdos rajono savivaldybės interneto puslapyje www.kazluruda.lt buvo patalpinta informacija apie rengiamą strategiją - straipsnis, trumpai pristatantis projekto veiklas ir esmę, o taip pat kviečiantis visus suinteresuotus asmenis dalyvauti strategijos rengime ir teikti pasiūlymus. Nuo spalio mėn. šį informacija A3 plakato forma buvo patalpinta prie Kazlų Rūdos miesto VVG teritorijos vietoje iškabinti plakatai ir pranešimai apie numatomas veiklas ir kvietimas teikti pasiūlymus. Informacija apie strategijos rengimą buvo pateikta Kazlų Rūdos rajono savivaldybės internetiniame puslapyje.
2015-11-05 Kazlų Rūdos rajono savivaldybėje vyko susitikimas su Kazlų Rūdos miesto gyventojais, organizacijų ir savivaldybės administracijos darbuotojais. Renginio metu buvo pristatyta Kazlų Rūdos miesto vietos veiklos grupė, pristatyta programa, pagal kurią rengiama strategija, strateginės kryptys, finansavimas, taip pat jau renginio metu pateikta apklausa. Informacija apie renginį buvo pristatyta vietinėje spaudoje.
Kazlų Rūdos miesto gyventojų, suinteresuotų asmenų apklausa vykdyta nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2015 m. lapkričio 30 dienos. Apklausoje dalyvavo 360 Kazlų Rūdos rajono gyventojų, iš jų 340 Kazlų Rūdos miesto gyventojai (įskaitant dirbančius/vykdančius veiklą Kazlų Rūdos mieste). Plačiau rezultatai aprašyti strategijos 3.3. dalyje.
Dėl Kazlų Rūdos miesto vietos strategijos rengimo aktyviai dalyvauti papildomai buvo kviečiami gyventojai ir organizacijų atstovai susitikime 2016-01-18 dieną Kazlų Rūdos rajono savivaldybėje. Susitikimo metu buvo aptarti esamos būklės analizės duomenys, pristatyti gauti rezultatai po gyventojų apklausos. Pristatytaas strategijos projektas, plačiau aptriant SSGG analizės rezultatus bei numatomus strategijos tikslus, uždavinius. Renginio metu vykusioje diskusijoje buvo aptartos galimos priemonės, veiklos, pareiškėjai. Gyventojai ir organizacijų atstovai pristatė siūlomas veiklas, projektus, kuriuos galėtų įgyvendinti. Aktyviai renginyje dalyvavo neįgalių žmonių draugijų nariai, jaunimo ir verslo atstovai. Visi norintys, turėjo galimybę elektroniniu būdu pateikti pastabas dėl strategijos projekto po jo viešo pristatymo.
Kazlų Rūdos miesto vietos plėtros strategija tvirtinama pagal visas procedūras, numatytas Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse, patvirtintose LR Vidaus reikalų ministro 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 1V-36. Taikytos viešinimo ir konsultavimosi priemonės yra pakankamos strategijai parengti, kadangi tai buvo ne vienkartinė, bet besitęsianti veikla visos strategijos rengimo metu. Apie strategijos rengimą buvo informuojama ir pasiūlymai renkami net trimis skirtingomis priemonėmis: talpinant straipsnius ir informaciją internete; organizuojant susitikimus su interesų grupių atstovais; platinant anketas.
Numatant viešinimo ir konsultavimosi būdus buvo įvertinta alternatyvos ir pasirinkti tokie būdai, kurie yra pakankami užtikrinti kuo platesnį visų gyventojų grupių įtraukimą. Konsultacijų ir diskusijų metu bei elektroniniu būdu gauti pasiūlymai, kurie įvertinti strategijos rengimo grupės strategijos rengimo metu, buvo įtraukti į gyventojų apklausos rezultatus bei atsispindi SSGG analizėje.
4. VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ PLANAS
| Vietos plėtros strategijos (arba VPS) uždaviniai ir veiksmai |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Veiksmai |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1. Uždavinys: Mažinti Kazlų Rūdos miesto bendruomenės narių socialinę atskirtį per bendruomenių inicijuojamas veiklas; 1.1.1. Veiksmas: Bendrųjų socialinių paslaugų įskaitant maitinimo organizavimą, asmens higienos ir priežiūros paslaugų organizavimą, psichologinės pagalbos bei pagalbos į namus organizavimą socialinę atskirtį patiriantiems asmenims. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1.1.1. |
VPS veiksmo tikslas: Mažinti bendruomenės socialinę atskirtį teikiant bendras socialines paslaugas socialinę atskirtį patiriantiems asmenims. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1.1.2. |
Apibūdinimas |
Uždavinio įgyvendinimas skirtas mažinti bendruomenės narių socialinę atskirtį teikiant bendras socialines paslaugas pagal nustatytą poreikį. Veiklos gali apimti: maitinimo paslaugų organizavimą su/be pristatymu į namus, teikiama psichologinė pagalba individualiai ar kitomis prieinamomis ryšio priemonėmis, teikiama pagalba į namus, organizuojamos asmens higienos ir priežiūros paslaugos, kuriomis naudojasi tikslinės grupės nariai. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1.1.3. |
Remiamų vietos projektų pobūdis: |
Pažymėkite ženklu „X“, ar remiami pelno ar ne pelno projektai. Fizinių asmenų vietos projektai gali būti remiami tik pelno. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
pelno |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
ne pelno |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1.1.4. |
Tinkami paramos gavėjai |
Vieši ir privatūs juridiniai asmenys, kurie veiklą vykdo vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje, savivaldybės, kurios teritorijoje įgyvendinama vietos plėtros strategija, administracija. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1.1.5. |
Galimi projektų partneriai |
Viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurie veiklą vykdo vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje ar besiribojančiose teritorijose, savivaldybė, kurios teritorijoje įgyvendinama vietos plėtros strategija, administracija; savivaldybės, kurios teritorija ribojasi su teritorija tos savivaldybės, kurioje įgyvendinama vietos plėtros strategija, administracija. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1.1.6. |
Tikslinė grupė: |
1. socialinę atskirtį patiriantys darbingi gyventojai; 2. darbingų gyventojų šeimos nariai, kurie dėl amžiaus, neįgalumo ar kitų priežasčių negali savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir savarankiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1.1.7. |
Tinkamumo sąlygos |
Projekto veiklos turi būti vykdomos vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje arba su vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorija besiribojančia teritorija, esančia Lietuvos Respublikoje arba kitose ES valstybėse narėse, jei jas vykdant sukurti produktai, rezultatai ir nauda atitenka strategijos įgyvendinimo teritorijos gyventojams ar šioje teritorijoje veiklą vykdančiam verslui. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1.1.8. |
Vietos projektų atrankos kriterijai |
Svarbiausi vietos projektų atrankos kriterijai, kurie naudojant balų sistemą bus taikomi siekiant atrinkti ir finansuoti geriausius (sukuriančius didžiausią pridėtinę vertę) vietos projektus: 1. Kuo didesnis projekto naudos gavėjų skaičius kartu užtikrinant vietos bendruomenės socialinę sanglaudą; 2. Efektyvus turimų išteklių naudojimas; 3. Savanorių įtraukimas į veiklų vykdymą; 4. Veiklos tęstinumas. Projektas turi prisidėti prie rodiklių pasiekimo: 1. BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes) 2. Gali siekti Priemonės įgyvendinimo stebėsenos produkto rodiklio „Projektų, kuriuos visiškai arba iš dalies įgyvendino socialiniai partneriai ar NVO, skaičius“; 3. Turi prisidėti prie Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rezultato rodiklio „Socialinių partnerių organizacijose ar NVO savanoriaujančių dalyvių (vietos bendruomenės nariai) dalis praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose “ siekimo; 4. Gali prisidėti prie bent vieno iš šių Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rezultato pokyčio rodiklių siekimo: 4.1. BIVP projektų veiklų dalyvių, kurių padėtis darbo rinkoje pagerėjo praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose, dalis; 4.2. Darbingi asmenys (vietos bendruomenės nariai), kurių socialinė atskirtis sumažėjo dėl projekto veiklų dalyvių dalyvavimo projekto veiklose (praėjus 6 mėnesiams po projekto veiklų dalyvių dalyvavimo ESF veiklose). |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1.1.9. |
Didžiausia paramos suma vietos projekto dalyviui (Eur) |
Paramos suma vienam vietos projekto dalyviui negali viršyti 3.000,00 Eur.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1.1.10. |
Tinkamos ir netinkamos išlaidos |
Tinkamos finansuoti išlaidos: 1. Projekto veikloms vykdyti reikalingų patalpų nuomos išlaidos (šios išlaidos tinkamos tuo atveju, jei pagrindžiama, kad: 1) projekto vykdytojo ar partnerio panaudos, patikėjimo ar nuosavybės teise valdomų patalpų ploto nepakanka projekto veikloms vykdyti arba valdomos patalpos dėl numatomų vykdyti projekto veiklų pobūdžio ir šioms veikloms taikomų teisės aktuose nustatytų reikalavimų yra netinkamos; 2) projekto vykdytojas ir (ar) partneris, siekdamas projekto veikloms vykdyti reikalingas patalpas valdyti panaudos ir (ar) patikėjimo teise, ėmėsi visų priemonių, reikalingų įgyti teisę projekto veikloms vykdyti reikalingas patalpas valdyti patikėjimo ir (ar) panaudos teise) ir projekto veikloms vykdyti reikalingų patalpų, kurias projekto vykdytojas ar partneris valdo patikėjimo ar panaudos teise, paprastojo remonto išlaidos. Šios išlaidos gali sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. visų projekto tinkamų finansuoti išlaidų. 2. projekto veiklai vykdyti reikalingų baldų, įrangos ir įrenginių įsigijimo ir nuomos, taip pat tikslinių transporto priemonių nuomos išlaidos (įskaitant jų pristatymo, montavimo, parengimo naudoti išlaidas); 3. projekto veikloms vykdyti reikalingos kompiuterinės technikos, programinės įrangos įsigijimo ar nuomos išlaidos (įskaitant susijusias transportavimo, sumontavimo, paruošimo naudoti, apmokymo naudotis ir kitas susijusias išlaidas); 4. projekto veikloms vykdyti reikalingo trumpalaikio ir ilgalaikio turto įsigijimo ir nuomos išlaidos; 5. projekto veiklas vykdančių savanorių, kai savanoriškos veiklos organizatorius – projekto vykdytojas ar partneris, savanoriškos veiklos, tiesiogiai susijusios su projekto veiklų vykdymu, išlaidos: savanorių kelionių, maitinimo, pašto, telefono išlaidos; savanoriškai veiklai atlikti reikalingų priemonių, specialių drabužių įsigijimo išlaidos; savanoriškos veiklos sutarties galiojimo laikotarpiui tenkančios draudimo išlaidos ir savanorių skiepijimo ir sveikatos pažymos gavimo išlaidos (kai reikalinga pagal savanoriškos veiklos pobūdį); 6. projekto veiklas vykdančio personalo (t. y., projekto vykdytojo ir partnerio organizacijos darbuotojų) darbo užmokesčio ir susijusių darbdavio įsipareigojimų išlaidos už laiką, dirbtą vykdant projekto veiklas. Šios išlaidos yra tinkamos finansuoti tik kaip projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) nuosavas įnašas. 7. Darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos neturi viršyti atitinkamos specializacijos ir kvalifikacijos darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio. Netinkamos finansuoti išlaidos yra: 1. tikslinėms grupėms skirtų maisto produktų, drabužių, higienos prekių, vaistinių preparatų įsigijimo išlaidos; 2. medicinos įrangos įsigijimo išlaidos; 3. socialinių ir kitų socialinei atskirčiai mažinti reikalingų paslaugų, atitinkančių veiklą, įsigijimo išlaidos; 4. tikslinių grupių apgyvendinimo socialinės priežiūros ir globos įstaigose ir su tuo susijusios išlaidos.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1.1.11. |
Pareiškėjo įnašas |
Pareiškėjas prie įgyvendinimo prisideda ne mažiau nei 5 proc. įnašu – nemokamu savanorišku darbu. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1.1.12. |
Projektų vertės |
Tinkamo finansuoti projekto vertė ne mažesnė nei 10.000 Eur ir ne didesnė nei 50.000 Eur. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1.1.13. |
Planuojamo veiksmo įgyvendinimo pradžia ir pabaiga (metai / mėnuo) |
2018-01 – 2022-12 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1.1.14. |
Lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai |
Bendra numatoma finansavimo suma veiksmui – 302.000 Eur.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1. Uždavinys: Mažinti Kazlų Rūdos miesto bendruomenės narių socialinę atskirtį per bendruomenių inicijuojamas veiklas; 1.1.2. Veiksmas: Bendrųjų socialinių paslaugų teikimas skatinant pabėgėlių socialinę integraciją Kazlų Rūdos mieste. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1.2.1. |
VPS veiksmo tikslas: Teikiant socialinę integraciją skatinančias paslaugas mažinti pabėgėlių socialinę atskirtį |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1.2.2. |
Apibūdinimas |
Veiksmo įgyvendinimas skirtas skatinti socialinę pabėgėlių integraciją Kazlų Rūdos mieste. Veiklos gali apimti: būtinas socialines, psichologines ir pan. paslaugas, kurios būtinos sėkmingai pabėgėlių integracijai.. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1.2.3. |
Remiamų vietos projektų pobūdis: |
Pažymėkite ženklu „X“, ar remiami pelno ar ne pelno projektai. Fizinių asmenų vietos projektai gali būti remiami tik pelno. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
pelno |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
ne pelno |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1.2.4. |
Tinkami paramos gavėjai |
Vieši ir privatūs juridiniai asmenys, kurie veiklą vykdo vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje, savivaldybės, kurios teritorijoje įgyvendinama vietos plėtros strategija, administracija. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1.2.5. |
Galimi projektų partneriai |
Viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurie veiklą vykdo vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje ar besiribojančiose teritorijose, savivaldybė, kurios teritorijoje įgyvendinama vietos plėtros strategija, administracija; savivaldybės, kurios teritorija ribojasi su teritorija tos savivaldybės, kurioje įgyvendinama vietos plėtros strategija, administracija. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1.2.6. |
Tikslinė grupė: |
Pabėgėlių statusą turintys asmenys[22] |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1.2.7. |
Tinkamumo sąlygos |
Projekto veiklos turi būti vykdomos vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje arba su vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorija besiribojančia teritorija, esančia Lietuvos Respublikoje arba kitose ES valstybėse narėse, jei jas vykdant sukurti produktai, rezultatai ir nauda atitenka strategijos įgyvendinimo teritorijos gyventojams ar šioje teritorijoje veiklą vykdančiam verslui. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1.2.8. |
Vietos projektų atrankos kriterijai |
Svarbiausi vietos projektų atrankos kriterijai, kurie naudojant balų sistemą bus taikomi siekiant atrinkti ir finansuoti geriausius (sukuriančius didžiausią pridėtinę vertę) vietos projektus: 1.1. Kuo didesnis projekto naudos gavėjų skaičius kartu užtikrinant vietos bendruomenės socialinę sanglaudą; 1.2. Efektyvus turimų išteklių naudojimas; 1.3. Savanorių įtraukimas į veiklų vykdymą; 1.4. Veiklos tęstinumas. Projektas turi prisidėti prie rodiklių pasiekimo: 1. BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes) 2. Gali siekti Priemonės įgyvendinimo stebėsenos produkto rodiklio „Projektų, kuriuos visiškai arba iš dalies įgyvendino socialiniai partneriai ar NVO, skaičius“; 3. Turi prisidėti prie Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rezultato rodiklio „Socialinių partnerių organizacijose ar NVO savanoriaujančių dalyvių (vietos bendruomenės nariai) dalis praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose “ siekimo; 4. Gali prisidėti prie bent vieno iš šių Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rezultato pokyčio rodiklių siekimo: 4.3. BIVP projektų veiklų dalyvių, kurių padėtis darbo rinkoje pagerėjo praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose, dalis; 4.4. Darbingi asmenys (vietos bendruomenės nariai), kurių socialinė atskirtis sumažėjo dėl projekto veiklų dalyvių dalyvavimo projekto veiklose (praėjus 6 mėnesiams po projekto veiklų dalyvių dalyvavimo ESF veiklose). |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1.2.9. |
Didžiausia paramos suma vietos projekto dalyviui (Eur) |
Paramos suma vienam vietos projekto dalyviui negali viršyti 3.000,00 Eur.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1.2.10. |
Tinkamos ir netinkamos išlaidos |
Tinkamos finansuoti išlaidos: 1. Projekto veikloms vykdyti reikalingų patalpų nuomos išlaidos (šios išlaidos tinkamos tuo atveju, jei pagrindžiama, kad: 1) projekto vykdytojo ar partnerio panaudos, patikėjimo ar nuosavybės teise valdomų patalpų ploto nepakanka projekto veikloms vykdyti arba valdomos patalpos dėl numatomų vykdyti projekto veiklų pobūdžio ir šioms veikloms taikomų teisės aktuose nustatytų reikalavimų yra netinkamos; 2) projekto vykdytojas ir (ar) partneris, siekdamas projekto veikloms vykdyti reikalingas patalpas valdyti panaudos ir (ar) patikėjimo teise, ėmėsi visų priemonių, reikalingų įgyti teisę projekto veikloms vykdyti reikalingas patalpas valdyti patikėjimo ir (ar) panaudos teise) ir projekto veikloms vykdyti reikalingų patalpų, kurias projekto vykdytojas ar partneris valdo patikėjimo ar panaudos teise, paprastojo remonto išlaidos. Šios išlaidos gali sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. visų projekto tinkamų finansuoti išlaidų. 2. projekto veiklai vykdyti reikalingų baldų, įrangos ir įrenginių įsigijimo ir nuomos, taip pat tikslinių transporto priemonių nuomos išlaidos (įskaitant jų pristatymo, montavimo, parengimo naudoti išlaidas); 3. projekto veikloms vykdyti reikalingos kompiuterinės technikos, programinės įrangos įsigijimo ar nuomos išlaidos (įskaitant susijusias transportavimo, sumontavimo, paruošimo naudoti, apmokymo naudotis ir kitas susijusias išlaidas); 4. projekto veikloms vykdyti reikalingo trumpalaikio ir ilgalaikio turto įsigijimo ir nuomos išlaidos; 5. projekto veiklas vykdančių savanorių, kai savanoriškos veiklos organizatorius – projekto vykdytojas ar partneris, savanoriškos veiklos, tiesiogiai susijusios su projekto veiklų vykdymu, išlaidos: savanorių kelionių, maitinimo, pašto, telefono išlaidos; savanoriškai veiklai atlikti reikalingų priemonių, specialių drabužių įsigijimo išlaidos; savanoriškos veiklos sutarties galiojimo laikotarpiui tenkančios draudimo išlaidos ir savanorių skiepijimo ir sveikatos pažymos gavimo išlaidos (kai reikalinga pagal savanoriškos veiklos pobūdį); 6. projekto veiklas vykdančio personalo (t. y., projekto vykdytojo ir partnerio organizacijos darbuotojų) darbo užmokesčio ir susijusių darbdavio įsipareigojimų išlaidos už laiką, dirbtą vykdant projekto veiklas. Šios išlaidos yra tinkamos finansuoti tik kaip projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) nuosavas įnašas. 7. Darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos neturi viršyti atitinkamos specializacijos ir kvalifikacijos darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio. Netinkamos finansuoti išlaidos yra: 1. tikslinėms grupėms skirtų maisto produktų, drabužių, higienos prekių, vaistinių preparatų įsigijimo išlaidos; 2. medicinos įrangos įsigijimo išlaidos; 3. socialinių ir kitų socialinei atskirčiai mažinti reikalingų paslaugų, atitinkančių veiklą, įsigijimo išlaidos; 4. tikslinių grupių apgyvendinimo socialinės priežiūros ir globos įstaigose ir su tuo susijusios išlaidos.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1.2.11. |
Pareiškėjo įnašas |
Pareiškėjas prie įgyvendinimo prisideda ne mažiau nei 5 proc. įnašu – nemokamu savanorišku darbu. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1.2.12. |
Projektų vertės |
Tinkamo finansuoti projekto vertė ne mažesnė nei 10.000 Eur ir ne didesnė nei 25.000 Eur. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1.2.13. |
Planuojamo veiksmo įgyvendinimo pradžia ir pabaiga (metai / mėnuo) |
2018-09 – 2020-12 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1.1.2.14. |
Lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai |
Bendra numatoma finansavimo suma veiksmui –12.000 Eur.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.1. Uždavinys: Kazlų Rūdos miesto bedarbių ir neaktyvių darbingų gyventojų užimtumo didinimas įgyvendinant neformalias iniciatyvas; 2.1.1. Veiksmas: Naujų profesinių ir kitų reikalingų įgūdžių įgijimas, savanoriška veikla, praktinių darbo įgūdžių įgijimas ir ugdymas darbo vietoje. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.1.1.1. |
VPS tikslas: Naujų profesinių ir kitų reikalingų įgūdžių formavimas per neformalaus švietimo ir neformalųjį profesinį švietimą įskaitant savanorišką veiklą, praktinių įgūdžių įgijimą, ugdymą darbo vietoje.
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.1.1.2. |
Apibūdinimas |
Uždavinio įgyvendinimas skirtas bedarbių ir neaktyvių gyventojų užimtumui didinti. Veiklos gali apimti: profesinių ir kitų įgūdžių mokymą teikiant neformalųjį ir neformalųjį profesinį švietimą, praktinių įgūdžių mokymą, ugdymą darbo vietoje. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.1.1.3. |
Remiamų vietos projektų pobūdis: |
Pažymėkite ženklu „X“, ar remiami pelno ar ne pelno projektai. Fizinių asmenų vietos projektai gali būti remiami tik pelno. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
pelno |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
ne pelno |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.1.1.4. |
Tinkami paramos gavėjai |
Vieši ir privatūs juridiniai asmenys, kurie veiklą vykdo vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje, savivaldybės, kurios teritorijoje įgyvendinama vietos plėtros strategija, administracija. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.1.1.5. |
Galimi projektų partneriai |
Viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurie veiklą vykdo vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje ar besiribojančiose teritorijose, savivaldybė, kurios teritorijoje įgyvendinama vietos plėtros strategija, administracija; savivaldybės, kurios teritorija ribojasi su teritorija tos savivaldybės, kurioje įgyvendinama vietos plėtros strategija, administracija. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.1.1.6. |
Tikslinė grupė |
darbingi bedarbiai ir neaktyvūs gyventojai |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.1.1.7. |
Tinkamumo sąlygos |
Projekto veiklos turi būti vykdomos vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje arba su vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorija besiribojančia teritorija, esančia Lietuvos Respublikoje arba kitose ES valstybėse narėse, jei jas vykdant sukurti produktai, rezultatai ir nauda atitenka strategijos įgyvendinimo teritorijos gyventojams ar šioje teritorijoje veiklą vykdančiam verslui. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.1.1.8. |
Vietos projektų atrankos kriterijai |
Svarbiausi vietos projektų atrankos kriterijai, kurie naudojant balų sistemą bus taikomi siekiant atrinkti ir finansuoti geriausius (sukuriančius didžiausią pridėtinę vertę) vietos projektus: 1. Kuo didesnis projekto naudos gavėjų skaičius kartu užtikrinant vietos bendruomenės socialinę sanglaudą; 2. Efektyvus turimų išteklių naudojimas; 3. Savanorių įtraukimas į veiklų vykdymą; 4. Veiklos tęstinumas. Projektas turi prisidėti prie rodiklių pasiekimo: 1. BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes) 2. Turi prisidėti prie Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rezultato rodiklio „BIVP projektų veiklų dalyvių, kurių padėtis darbo rinkoje pagerėjo praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose, dalis“ siekimo; 3. Gali prisidėti prie Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rezultato rodiklio „ Socialinių partnerių organizacijose ar NVO savanoriaujančių dalyvių (vietos bendruomenės nariai) dalis praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose“ siekimo; 4. Gali siekti Priemonės įgyvendinimo stebėsenos produkto rodiklio „Projektų, kuriuos visiškai arba iš dalies įgyvendino socialiniai partneriai ar NVO, skaičius“. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.1.1.9. |
Didžiausia paramos suma vietos projekto dalyviui (Eur) |
Paramos suma vienam vietos projekto dalyviui negali viršyti 1.800,00 Eur.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.1.1.10. |
Tinkamos ir netinkamos išlaidos |
Tinkamos finansuoti išlaidos: 1. tuo atveju, kai atliekama projekto veiklų dalyvių neformalaus švietimo (įskaitant neformalųjį profesinį mokymą) veikla, tinkamos finansuoti išlaidos yra šios: 1.1. neformalaus švietimo paslaugų įsigijimo išlaidos. Vienam asmeniui skiriama lėšų suma negali viršyti 3 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių; 1.2. projekto veiklas – neformalųjį profesinį mokymą - vykdančio personalo darbo užmokesčio ir atlygio tokias projekto veiklas vykdantiems fiziniams asmenims pagal paslaugų (civilines), autorines ar kitas sutartis išlaidos (kai pats projekto vykdytojas ar partneris atlieka šias projekto veiklas ar jų dalį); 1.3. mokymo priemonių įsigijimo išlaidos, kai projekto vykdytojas ar partneris pats atlieka projekto veiklas ar jų dalį; šios išlaidos vidutiniškai vienam mokiniui gali sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. visų projekte neformaliam švietimui numatytų tinkamų finansuoti išlaidų. 1.4. projekto veiklų dalyvių - mokinių kelionės į mokymo vietą ir atgal išlaidos (pagal profesinio mokymo teikėjo pateiktą informaciją apie dalyvių lankomumą, kai kelionės iki profesinio mokymo vietos atstumas viršija 5 km); 1.5. projekto veiklų dalyvių - mokinių maitinimo išlaidos (pagal neformalaus švietimo teikėjo pateiktą informaciją apie dalyvių lankomumą); 1.6. visos projekto veiklų dalyvių privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamų ligų, jeigu tai nustatyta darbuotojų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančiuose teisės aktuose, išlaidos; .2. tuo atveju, kai projekto veiklų dalyviai atlieka savanorišką veiklą, tinkamos finansuoti yra savanoriškos veiklos išlaidos (kai savanoriškos veiklos organizatorius – projekto vykdytojas ar partneris): savanorių kelionės, maitinimo, pašto, telefono išlaidos; savanoriškai veiklai atlikti reikalingų priemonių, specialių drabužių įsigijimo išlaidos; savanoriškos veiklos sutarties galiojimo laikotarpiui tenkančios draudimo išlaidos ir savanorių skiepijimo ir sveikatos pažymos gavimo išlaidos (kai reikalinga pagal savanoriškos veiklos pobūdį). Projekto veiklų dalyvio su savanoriškos veiklos vykdymu susijusios išlaidos finansuojamos ne ilgiau kaip 12 mėn. 3. tuo atveju, kai projekto veiklų dalyviai atlieka praktinių darbo įgūdžių įgijimo ar ugdymo darbo vietoje veiklą, tinkamos finansuoti išlaidos yra šios: 3.1. darbdavio darbo vietoje patirtos praktinio darbo įgūdžių įgijimo ar ugdymo darbo vietoje organizavimo išlaidos (mokamos iki 4 mėn. per kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip 2 metus), t. y.: 1) darbuotojo, kuris darbdavio paskirtas atsakingu už darbo įgūdžių organizavimą, darbo užmokesčio už darbo laiką, tiesiogiai skirtą darbo įgūdžių įgijimo ar ugdymo darbo vietoje organizavimui, dalies kompensavimas ir 2) projekto veiklų dalyviams darbo įgūdžiams įgyti reikalingų darbo priemonių (tiesiogiai su projektu susijusioms medžiagoms, įrankiams, įrangai, trumpalaikiam turtui) įsigijimo ir nuomos išlaidos. Šiame papunktyje nurodytos darbo įgūdžių įgijimo darbo vietoje organizavimo išlaidos vienam darbdaviui gali sudaryti ne daugiau kaip 20 tūkst. eurų ir neviršyti 20 procentų darbdavio įdarbintiems asmenims mokamo darbo užmokesčio sumos); 3.2. projekto veiklų dalyviams reikalingų specialiųjų drabužių įsigijimo išlaidos (kai reikalinga pagal darbo pobūdį); 3.2. projekto veiklų dalyvių skiepijimo ir sveikatos pažymų gavimo išlaidos (kai reikalinga pagal darbo pobūdį). Pagal 3 punktą deklaruojant išlaidas teikiama de minimis valstybės pagalba pagal 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2013 L 352, p. 1) (toliau – de minimis reglamentas) nustatytus reikalavimus. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.1.1.11. |
Pareiškėjo įnašas |
Pareiškėjas prie įgyvendinimo prisideda ne mažiau nei 5 proc. įnašu – nemokamu savanorišku darbu. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.1.1.12. |
Projektų vertės |
Tinkamo finansuoti projekto vertė ne mažesnė nei 10.000 Eur ir ne didesnė nei 16.000 Eur. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.1.1.13. |
Planuojamo veiksmo įgyvendinimo pradžia ir pabaiga (metai / mėnuo) |
2018-01 – 2019-12 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.1.1.14. |
Lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai |
Bendra numatoma finansavimo suma veiksmui – 16.000 Eur.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.2. Uždavinys: Gyventojų verslumo skatinimas gerinant darbingų Kazlų Rūdos mieto gyventojų padėtį darbo rinkoje. 2.2.1. Veiksmas: Gyventojų verslumui didinti skirtų neformalių iniciatyvų įgyvendinimas, siekiant pagerinti darbingų vietos veiklos grupės teritorijos gyventojų padėtį darbo rinkoje |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.2.1.1. |
VPS tikslas: Gyventojų verslumo didinimas įgyvendinant neformalias iniciatyvas, siekiant pagerinti darbingų vietos veiklos grupės teritorijos gyventojų padėtį darbo rinkoje.
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.2.1.2. |
Apibūdinimas |
Uždavinio įgyvendinimas skirtas bedarbių ir neaktyvių gyventojų užimtumui didinti. Veiklos gali apimti: konsultavimą, pagalbą randant tiekėjus, klientus, verslui pradėti reikalingų priemonių suteikimą, mentorystę „verslas – verslui“, konsultacijas konkretaus verslo kūrimo ir plėtros klausimais. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.2.1.3. |
Remiamų vietos projektų pobūdis: |
Pažymėkite ženklu „X“ remiami pelno ar ne pelno projektai. Fizinių asmenų vietos projektai gali būti remiami tik pelno. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
pelno |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
ne pelno |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.2.1.4. |
Tinkami paramos gavėjai |
Vieši ir privatūs juridiniai asmenys, kurie veiklą vykdo vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje, savivaldybės, kurios teritorijoje įgyvendinama vietos plėtros strategija, administracija. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.2.1.5. |
Galimi projektų partneriai |
Viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurie veiklą vykdo vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje ar besiribojančiose teritorijose, savivaldybė, kurios teritorijoje įgyvendinama vietos plėtros strategija, administracija; savivaldybės, kurios teritorija ribojasi su teritorija tos savivaldybės, kurioje įgyvendinama vietos plėtros strategija, administracija. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.2.1.6. |
Tikslinė grupė |
1. darbingi bedarbiai ir neaktyvūs gyventojai, 2. kiti darbingi gyventojai, kurių namų ūkio pajamos neviršija namų ūkio skurdo rizikos ribos; 3. vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijos gyventojai - verslininkai, kurie yra pradėję vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje vykdyti ūkinę komercinę veiklą ne anksčiau kaip prieš 1 metus iki pradėjimo dalyvauti projekto veiklose. Pagal verslo liudijimą, kuris galioja vienerius metus ar trumpiau, dirbantis asmuo priskiriamas šiai tikslinei grupei, jei jam verslo liudijimas atitinkamai veiklai yra išduotas pirmą kartą arba yra praėję ne mažiau kaip 3 metai nuo anksčiau jam šiai veiklai išduoto verslo liudijimo galiojimo pabaigos; 4. ne anksčiau kaip prieš 1 metus iki projektinio pasiūlymo pateikimo vietos veiklos grupei dienos (tuo atveju, kai atstovaujama įmonė yra pareiškėju ar partneriu) arba iki pradėjimo dalyvauti projekto veiklose (tuo atveju, kai atstovaujama įmonė nėra pareiškėju ar partneriu) Juridinių asmenų registre įregistruotų ir ūkinę komercinę veiklą vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje vykdančių įmonių darbuotojai ir valdymo organų atstovai.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.2.1.7. |
Tinkamumo sąlygos |
Projekto veiklos turi būti vykdomos vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje arba su vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorija besiribojančia teritorija, esančia Lietuvos Respublikoje arba kitose ES valstybėse narėse, jei jas vykdant sukurti produktai, rezultatai ir nauda atitenka strategijos įgyvendinimo teritorijos gyventojams ar šioje teritorijoje veiklą vykdančiam verslui. Specialūs reikalavimai: 1. vykdant poveiklę „verslui (įskaitant savarankišką darbą pradedančius asmenis) pradėti reikalingų priemonių suteikimas“: a) gali būti finansuojamos priemonių, kurios reikalingos verslui (įskaitant savarankišką darbą) pradėti, įsigijimas (įskaitant atvejus, kai verslui (įskaitant savarankišką veiklą) pradėti skirtinas priemones įsigyja tarpininkas, siekdamas šias priemones verslą (įskaitant savarankišką veiklą) pradedančiam subjektui perduoti laikinai valdyti), jei įsigytos priemonės naudojamos verslą pradedančios įmonės ar savarankišką darbą pradedančio asmens vykdomoje veikloje, neperduodant jų naudoti (nuomos, panaudos ar kt. pagrindais) tretiesiems asmenims; b) kai priemones, kurios reikalingos verslui (įskaitant savarankišką darbą pradedančius asmenis) pradėti, įsigyja tarpininkas, numatantis šias priemones perduoti verslą (įskaitant savarankišką darbą) pradedančiam subjektui laikinai valdyti, verslui pradėti reikalingų priemonių įsigijimas gali būti finansuojamas jei tenkinamos taip pat ir šios sąlygos: 1) priemonės perduodamos verslą pradedančiai įmonei ar savarankišką darbą pradedančiam asmeniui valdyti panaudos pagrindais ne ilgesniam kaip 12 mėn. laikotarpiui; 2) pats tarpininkas iš priemonių negauna jokios tiesioginės ir netiesioginės naudos; 2. vykdant poveikles „besikuriančio verslo (įskaitant savarankišką veiklą pradedančius asmenis) konsultavimas, pagalba randant tiekėjus, klientus; mentorystė „verslas verslui“, teikiant konsultacijas konkretaus verslo kūrimo ir plėtros klausimais“, konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugos įmonei ar savarankišką darbą pradėjusiam asmeniui gali trukti ne ilgiau kaip 12 mėn. laikotarpį; 3. vienam subjektui (įmonei ar savarankišką darbą vykdančiam fiziniam asmeniui) skirta pagalba gali sudaryti ne daugiau kaip 10 tūkst. eurų; subjekto gaunamos pagalbos suma nustatoma pagal atitinkamų rinkos sąlygomis teikiamų prekių, paslaugų įkainius. 4. Finansuojant Atmintinės 3.3 punkte nurodytų veiklų išlaidas teikiama de minimis valstybės pagalba pagal de minimis reglamento reikalavimus.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.2.1.8. |
Vietos projektų atrankos kriterijai |
Svarbiausi vietos projektų atrankos kriterijai, kurie naudojant balų sistemą bus taikomi siekiant atrinkti ir finansuoti geriausius (sukuriančius didžiausią pridėtinę vertę) vietos projektus: 1. Kuo didesnis projekto naudos gavėjų skaičius kartu užtikrinant vietos bendruomenės socialinę sanglaudą; 2. Efektyvus turimų išteklių naudojimas; 3. Savanorių įtraukimas į veiklų vykdymą; 4. Veiklos tęstinumas. Projektas turi prisidėti prie rodiklių pasiekimo: 1. BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes) 2. turi prisidėti prie Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rezultato rodiklio „BIVP projektų veiklų dalyvių, kurių padėtis darbo rinkoje pagerėjo praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose, dalis“ siekimo; 3. gali prisidėti prie Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rezultato rodiklio „Socialinių partnerių organizacijose ar NVO savanoriaujančių dalyvių (vietos bendruomenės nariai) dalis praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose“ siekimo; 4. gali siekti Priemonės įgyvendinimo stebėsenos produkto rodiklio „Projektų, kuriuos visiškai arba iš dalies įgyvendino socialiniai partneriai ar NVO, skaičius“ |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.2.1.9. |
Didžiausia paramos suma vietos projekto dalyviui (Eur) |
Paramos suma vienam vietos projekto dalyviui negali viršyti 2.000,00 Eur.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.2.1.10. |
Tinkamos ir netinkamos išlaidos |
Tinkamos išlaidos: 1. projekto veikloms vykdyti reikalingų patalpų nuomos išlaidos (šios išlaidos tinkamos tuo atveju, jei pagrindžiama, kad: 1) projekto vykdytojo ar partnerio panaudos, patikėjimo ar nuosavybės teise valdomų patalpų ploto nepakanka projekto veikloms vykdyti arba valdomos patalpos dėl numatomų vykdyti projekto veiklų pobūdžio ir šioms veikloms taikomų teisės aktuose nustatytų reikalavimų yra netinkamos; 2) projekto vykdytojas ir (ar) partneris, siekdamas projekto veikloms vykdyti reikalingas patalpas valdyti panaudos ir (ar) patikėjimo teise, ėmėsi visų priemonių, reikalingų įgyti teisę projekto veikloms vykdyti reikalingas patalpas valdyti patikėjimo ir (ar) panaudos teise) ir projekto veikloms vykdyti reikalingų patalpų, kurias projekto vykdytojas ar partneris valdo patikėjimo ar panaudos teise, paprastojo remonto išlaidos. Šios išlaidos tinkamos finansuoti, kai pats projekto vykdytojas ir (ar) partneris atlieka projekto veiklas ar jų dalį; šios išlaidos gali sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. visų projekto tinkamų finansuoti išlaidų; 2. projekto veikloms vykdyti reikalingų baldų, kompiuterinės technikos, programinės įrangos įsigijimo ar nuomos išlaidos (įskaitant susijusias transportavimo, sumontavimo, paruošimo naudoti, apmokymo naudotis ir kitas susijusias išlaidas); 3. projekto veikloms vykdyti reikalingo trumpalaikio turto įsigijimo ir nuomos išlaidos; 4. verslui (įskaitant savarankišką veiklą) pradėti reikalingų priemonių įsigijimo išlaidos; 5. projekto veiklas vykdančių savanorių savanoriškos veiklos, tiesiogiai susijusios su projekto veiklų vykdymu, išlaidos (kai savanoriškos veiklos organizatorius – projekto vykdytojas ar partneris): savanorių kelionių, maitinimo, pašto, telefono išlaidos; savanoriškai veiklai atlikti reikalingų priemonių, specialių drabužių įsigijimo išlaidos; savanoriškos veiklos sutarties galiojimo laikotarpiui tenkančios draudimo išlaidos ir savanorių skiepijimo ir sveikatos pažymos gavimo išlaidos (kai reikalinga pagal savanoriškos veiklos pobūdį); 6. projekto veiklas vykdančio personalo (t. y. projekto vykdytojo ir partnerio organizacijos darbuotojų) darbo užmokesčio ir susijusių darbdavio įsipareigojimų išlaidos bei atlygio projekto veiklas vykdantiems fiziniams asmenims pagal paslaugų (civilines), autorines ar kitas sutartis išlaidos; 7. projekto veikloms vykdyti reikalingų paslaugų įsigijimo išlaidos; 8. projekto veiklas vykdančio personalo kelionių, dalyvavimo renginiuose išlaidos; 9. svečio iš užsienio kelionių ir apgyvendinimo išlaidos; 10. projekto veiklose dalyvaujančių asmenų darbo užmokesčio, apskaičiuoto ir išmokėto už darbo laiką, kurio metu darbuotojai dalyvavo projekto veiklose, ir susijusių darbdavio įsipareigojimų išlaidos (šios išlaidos yra tinkamos tik kaip projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) nuosavas įnašas). 11. projekto veiklų dalyvių kelionių ir dalyvavimo renginiuose išlaidos; 12. projekto veikloms vykdyti reikalingų patalpų eksploatavimo (komunalinių, ryšio paslaugų ir pan.) išlaidos. Netinkamos išlaidos: 1. verslui žuvininkystės, akvakultūros ar žemės ūkio srityje pradėti reikalingų priemonių įsigijimo išlaidos; 2. verslo (įskaitant savarankišką darbą dirbančius asmenis) mokamų mokesčių padengimo išlaidos.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.2.1.11. |
Pareiškėjo įnašas |
Pareiškėjas prie įgyvendinimo prisideda ne mažiau nei 5 proc. įnašu – nemokamu savanorišku darbu. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.2.1.12. |
Projektų vertės |
Tinkamo finansuoti projekto vertė ne mažesnė nei 10.000 Eur ir ne didesnė nei 36.000 Eur. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.2.1.13. |
Planuojamo veiksmo įgyvendinimo pradžia ir pabaiga (metai / mėnuo) |
2018-01 – 2020-12 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2.2.1.14. |
Lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai |
Bendra numatoma finansavimo suma veiksmui – 38.000 Eur.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| VPS įgyvendinimo veiksmų planas |
||
|
|
Planuojami veiksmai |
Sąsaja su VPS ir uždaviniais |
| 6.1. |
2018 m. |
|
| 6.1.1. |
Susiję su VPS įgyvendinimu: 1. 1-ojo kvietimo skelbimas (I ketvirtis) 2. Kvietimo vietos projektų surinkimas, vertinimas ir tvirtinimas 3. 1-ojo kvietimo sutarčių sudarymas 4. Mokėjimo prašymų Agentūrai teikimas (ne rečiau kaip kas 3 mėn.) 5. Vietos projektų mokėjimo prašymų ir ataskaitų vertinimas, patikrų vietoje organizavimas (nuolat, pagal poreikį) 6. Metinės VPS įgyvendinimo ataskaitos teikimas Agentūrai (iki Taisyklėse nustatyto termino) 7. Projektų pareiškėjų ir vykdytojų konsultavimas (nuolat, pagal poreikį) 8. Metinio VPS administravimo išlaidų poreikio teikimas Agentūrai (iki Taisyklėse nustatyto termino) 9. VPS įgyvendinimo stebėsenos organizavimas (nuolat, pagal patvirtintą VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos tvarką) |
1-asis kvietimas skelbiamas 1.1.1., 2.1.1. ir 2.2.1. veiksmams |
| 6.1.2. |
Susiję su VVG teritorijos gyventojų aktyvumo skatinimu: 1. Interneto svetainės modifikavimas, palaikymas ir priežiūra. Informacijos apie VPS įgyvendinimo eigą talpinimas interneto svetainėje (I-IV ketvirtis) 2. Vietinio lygmens konferencijos organizavimas (I ketvirtis) |
Aktyvumo skatinimo veiksmai |
| 6.2. |
2019 m. |
|
| 6.2.1. |
Susiję su VPS įgyvendinimu: 1. 2-ojo kvietimo skelbimas (I ketvirtis) 2. Kvietimo vietos projektų surinkimas, vertinimas ir tvirtinimas 3. Sutarčių pasirašymas 4. Mokėjimo prašymų teikimas Agentūrai (ne rečiau kaip kas 3 mėn.) 5. Vietos projektų mokėjimo prašymų ir ataskaitų vertinimas, patikrų vietoje organizavimas (nuolat, pagal poreikį) 6. Metinės VPS įgyvendinimo ataskaitos teikimas Agentūrai (iki Taisyklėse nustatyto termino) 7. Projektų pareiškėjų ir vykdytojų konsultavimas (nuolat, pagal poreikį) 8. Metinio VPS administravimo išlaidų poreikio teikimas Agentūrai (iki Taisyklėse nustatyto termino) 9. 3-ojo kvietimo teikti vietos projektų paraiškas skelbimas (III ketvirtis) 10. 3-ojo kvietimo vietos projektų surinkimas, vertinimas ir tvirtinimas (IV ketvirtis) 11. VPS įgyvendinimo stebėsenos organizavimas (nuolat, pagal patvirtintą VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos tvarką) |
2-asis kvietimas skelbiamas 1.1.1., 2.1.1.veiksmams |
| 6.2.2. |
Susiję su VVG teritorijos gyventojų aktyvumo skatinimu: 1. Interneto svetainės modifikavimas, palaikymas ir priežiūra. Informacijos apie VPS įgyvendinimo eigą talpinimas interneto svetainėje (I-IV ketvirtis) 2. Vietinio lygmens konferencijos organizavimas (I ketvirtis) |
Aktyvumo skatinimo veiksmai |
| 6.3. |
2020 m. |
|
| 6.3.1. |
Susiję su VPS įgyvendinimu: 1. 3-ojo kvietimo skelbimas (I ketvirtis) 2. Kvietimo vietos projektų surinkimas, vertinimas ir tvirtinimas 3. Sutarčių pasirašymas 4. Mokėjimo prašymų teikimas Agentūrai (ne rečiau kaip kas 3 mėn.) 5. Vietos projektų mokėjimo prašymų ir ataskaitų vertinimas, patikrų vietoje organizavimas (nuolat, pagal poreikį) 6. Metinės VPS įgyvendinimo ataskaitos teikimas Agentūrai (iki Taisyklėse nustatyto termino) 7. Projektų pareiškėjų ir vykdytojų konsultavimas (nuolat, pagal poreikį) 8. Metinio VPS administravimo išlaidų poreikio teikimas Agentūrai (iki Taisyklėse nustatyto termino) 9. VPS įgyvendinimo stebėsenos organizavimas (nuolat, pagal patvirtintą VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos tvarką) |
3-asis kvietimas skelbiamas 1.1.1. ir 2.2.1. veiksmams |
| 6.3.2. |
Susiję su VVG teritorijos gyventojų aktyvumo skatinimu: 1. Interneto svetainės modifikavimas, palaikymas ir priežiūra. Informacijos apie VPS įgyvendinimo eigą talpinimas interneto svetainėje (I-IV ketvirtis) 2. Vietinio lygmens konferencijos organizavimas (I ketvirtis) |
Aktyvumo skatinimo veiksmai |
| 6.4. |
2021 m. |
|
| 6.4.1. |
Susiję su VPS įgyvendinimu: 1. 4-ojo kvietimo skelbimas (I ketvirtis) 2. Kvietimo vietos projektų surinkimas, vertinimas ir tvirtinimas 3. Sutarčių pasirašymas 4. Mokėjimo prašymų teikimas Agentūrai (ne rečiau kaip kas 3 mėn.) 5. Vietos projektų mokėjimo prašymų ir ataskaitų vertinimas, patikrų vietoje organizavimas (nuolat, pagal poreikį) 6. Metinės VPS įgyvendinimo ataskaitos teikimas Agentūrai (iki Taisyklėse nustatyto termino) 7. Projektų pareiškėjų ir vykdytojų konsultavimas (nuolat, pagal poreikį) 8. Metinio VPS administravimo išlaidų poreikio teikimas Agentūrai (iki Taisyklėse nustatyto termino) 9. VPS įgyvendinimo stebėsenos organizavimas (nuolat, pagal patvirtintą VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos tvarką) |
4-asis kvietimas skelbiamas 1.1.1. veiksmui |
| 6.4.2. |
Susiję su VVG teritorijos gyventojų aktyvumo skatinimu: 1. Interneto svetainės modifikavimas, palaikymas ir priežiūra. Informacijos apie VPS įgyvendinimo eigą talpinimas interneto svetainėje (I-IV ketvirtis) 2. Vietinio lygmens konferencijos organizavimas (I ketvirtis) |
Aktyvumo skatinimo veiksmai |
| 6.6. |
2022 m. |
|
| 6.6.1. |
Susiję su VPS įgyvendinimu: 1. Mokėjimo prašymų teikimas Agentūrai (ne rečiau kaip kas 3 mėn.) 2. Vietos projektų mokėjimo prašymų ir ataskaitų vertinimas, patikrų vietoje organizavimas (nuolat, pagal poreikį) 3. Metinės VPS įgyvendinimo ataskaitos teikimas Agentūrai (iki Taisyklėse nustatyto termino) 4. Projektų pareiškėjų ir vykdytojų konsultavimas (nuolat, pagal poreikį) 5. Metinio VPS administravimo išlaidų poreikio teikimas Agentūrai (iki Taisyklėse nustatyto termino) 6. VPS įgyvendinimo stebėsenos organizavimas (nuolat, pagal patvirtintą VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos tvarką) |
VPS įgyvendinimo veiksmai susiję su visų veiksmų įgyvendinimu |
| 6.6.2. |
Susiję su VVG teritorijos gyventojų aktyvumo skatinimu: 1. Interneto svetainės modifikavimas, palaikymas ir priežiūra. Informacijos apie VPS įgyvendinimo eigą talpinimas interneto svetainėje (I-IV ketvirtis) 2. Vietinio lygmens konferencijos organizavimas (I ketvirtis) |
Aktyvumo skatinimo veiksmai |
| 6.7. |
2023 m. |
|
| 6.7.1. |
Susiję su VPS įgyvendinimu: 1. Vietos projektų mokėjimo prašymų ir ataskaitų vertinimas, patikrų vietoje organizavimas (nuolat, pagal poreikį) 2. Metinės VPS įgyvendinimo ataskaitos teikimas Agentūrai (iki Taisyklėse nustatyto termino) 3. Projektų vykdytojų konsultavimas (nuolat, pagal poreikį) 4. VPS įgyvendinimo stebėsenos organizavimas (nuolat, pagal patvirtintą VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos tvarką) 5. Galutinio mokėjimo prašymo teikimas Agentūrai (III ketvirtis) |
VPS įgyvendinimo veiksmai susiję su visomis priemonėmis |
| 6.7.2. |
Susiję su VVG teritorijos gyventojų aktyvumo skatinimu: 1. Interneto svetainės modifikavimas, palaikymas ir priežiūra. Informacijos apie VPS įgyvendinimo eigą talpinimas interneto svetainėje (I-IV ketvirtis) 2. Vietinio lygmens konferencijos organizavimas (I ketvirtis) |
Aktyvumo skatinimo veiksmai |
5. VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS VALDYMO IR STEBĖSENOS TVARKA
| Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos funkcijos pagal subjektus
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
| VVG nariai |
1. Išklauso VVG pirmininko ataskaitą apie VPS įgyvendinimo eigą 2. Teikia rekomendacijas/siūlymus VVG valdybai dėl vietos plėtros strategijos įgyvendinimo proceso tobulinimo |
|||||||||||||||||||||||||||||||
| VVG valdymo organo nariai (valdyba) |
1. Svarsto ir tvirtina VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos tvarką ir jos pakeitimus 2. Priima sprendimą dėl VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos grupės sudarymo, jos sudėties keitimo, papildymo, atskirų jos narių suspendavimo esant piknaudžiavimo atvejui 3. Svarsto ir tvirtina VPS įgyvendinimo ataskaitą ir VPS pakeitimus |
|||||||||||||||||||||||||||||||
| VPS administravimo vadovas |
1. Teikia pasiūlymus VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos grupei ir VVG valdybai dėl VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos tvarkos, jos keitimo arba papildymo 2. Teikia pasiūlymus VVG valdybai dėl VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos grupės sudarymo, jos sudėties keitimo arba papildymo 3. Koordinuoja VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos grupės veiklą 4. Koordinuoja ir vadovauja VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos grupės vizitams į įgyvendinamų vietos projektų vietas 5. Koordinuoja VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos tvarkos, VPS įgyvendinimo ataskaitos ir VPS pakeitimų projektų rengimą 6. Užtikrina tinkamą su VPS įgyvendinimo vidaus valdymu, stebėsena ir vertinimu susijusių dokumentų saugojimą 7. Informuoja Europos socialinio fondo agentūrą ir (arba) LR Vidaus reikalų ministeriją apie VPS įgyvendinimo problemas, o taip pat pateikia siūlymus dėl jų sprendimo |
|||||||||||||||||||||||||||||||
| VPS finansininkas ir (arba) buhalteris (esant galimybei numatoma samdyti buhalterines paslaugas teikiančią įmonę) |
1. Renka, sistemina, analizuoja finansinę informaciją iš įvairių šaltinių apie VPS įgyvendinimo pažangą bei problemas ir ją teikia VPS administravimo vadovui 2. Saugo su VPS įgyvendinimo vidaus valdymu, stebėsena ir vertinimu susijusius finansinius dokumentus |
|||||||||||||||||||||||||||||||
| Kiti VVG administracijos darbuotojai: |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||
| VPS administratorius (-iai) |
1. Identifikuoja VPS įgyvendinimo problemas, renka, sistemina, analizuoja informaciją iš įvairių šaltinių apie VPS įgyvendinimo pažangą ir ją teikia VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos grupei bei VPS administravimo vadovui 2. Rengia VPS įgyvendinimo ataskaitos ir VPS pakeitimų projektus 3. Organizuoja tyrimų/galimybių studijų, susijusių su VPS įgyvendinimu, atlikimą 4. Planuoja, organizuoja VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos grupės vizitus (patikras) į įgyvendinimų vietos projektų vietas 5. Saugo su VPS įgyvendinimo vidaus valdymu, stebėsena ir vertinimu susijusius dokumentus |
|||||||||||||||||||||||||||||||
| VPS viešųjų ryšių specialistas (-ai) |
1. Organizuoja ir vykdo VPS įgyvendinimo pažangos, stebėsenos ataskaitos, VPS pakeitimų viešinimą (VVG interneto svetainė, spauda, informaciniai biuleteniai ir t.t.) |
|||||||||||||||||||||||||||||||
|
VVG darbuotojų gebėjimai įgyvendinti VPS |
||||||||||||||||||||||||||||||||
| VPS administravimo vadovas |
Aukštasis išsilavinimas ir ne mažesnė nei 3 m. darbo patirtis projektų valdymo srityje ir/arba ne mažesnę kaip 3 metų vadovavimo patirtis įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, turinčioje ne mažiau kaip 5 darbuotojus |
|||||||||||||||||||||||||||||||
| VPS finansininkas ir (arba) buhalteris (esant galimybei numatoma samdyti buhalterines paslaugas teikiančią įmonę) |
Aukštasis išsilavinimas buhalterinės apskaitos tvarkymo srityje ir ne mažesnė nei 2 m. darbo patirtis buhalterinės apskaitos tvarkymo ir (arba) finansų valdymo srityje; arba ne mažesnė negu 2 m. darbo patirtis buhalterinės apskaitos tvarkymo ir (arba) finansų valdymo srityje įgyvendinant VPS (Buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei taikomi reikalavimai: veikianti ne trumpiau nei 2 metus; turinti darbo patirties buhalterinės apskaitos tvarkymo ir (arba) finansų valdymo srityje įgyvendinant VPS) |
|||||||||||||||||||||||||||||||
| kiti VVG administracijos darbuotojai: |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||
| VPS administratorius |
Aukštasis išsilavinimas ir ne mažesnė negu 1 m. darbo patirtis projektų valdymo srityje; arba ne mažesnė negu |
|||||||||||||||||||||||||||||||
| VPS viešųjų ryšių specialistas |
Aukštasis išsilavinimas ir gebėjimas laisvai dėstyti mintis tiek žodžiu, tiek raštu |
|||||||||||||||||||||||||||||||
|
VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos vidaus sistemos apibūdinimas |
||||||||||||||||||||||||||||||||
| Trumpas sistemos apibūdinimas. Užtikrinant VPS įgyvendinimą, sukurta jos įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos vidaus sistema, kuri leis nuolatos stebėti ir periodiškai vertinti VPS įgyvendinimo pažangą. VPS įgyvendinimo stebėsena yra sistemiškas bei kompleksiškas priemonių, susietų su VPS įgyvendinimu, kokybinių ir kiekybinių pokyčių stebėjimo, vertinimo ir pasiūlymų dėl VPS įgyvendinimo tobulinimo procesas. VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos tikslas – sukurti patikimą ir objektyvią VVG atstovaujamos teritorijos plėtros koordinavimo, VPS įgyvendinimo stebėsenos tvarką, užtikrinti racionalų ES ir nacionalinės paramos lėšų paskirstymą ir jų įsisavinimą laiku, VVG valdymo organų, VVG administracijos darbuotojų funkcijas, atskaitomybę ir jų atsakomybę, tenkančią įgyvendinant VPS. VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos vidaus sistema sudarys tinkamas prielaidas ne tik tinkamai koordinuoti, periodiškai vertinti VPS įgyvendinimo eigą, bet ir vertinti VPS įgyvendinimo rezultatyvumą, efektyvumą ir poveikį VVG atstovaujamai teritorijai, o prireikus papildyti ar keisti pačią VPS. VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos sistema yra skirta VVG nariams, VVG valdybos nariams ir VVG darbuotojams, atsakingiems už VPS įgyvendinimo administravimą. VPS įgyvendinime dalyvaujančių VVG subjektų vaidmuo VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos vidaus sistemoje. Svarbiausias vaidmuo užtikrinant VPS įgyvendinimo valdymą ir stebėseną tenka VVG valdybai, kuri pagal jai visuotinio VVG narių susirinkimo suteiktą kompetenciją svarsto ir tvirtina VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos tvarką, jos pakeitimus ir VPS įgyvendinimo ataskaitą bei VPS pakeitimus; priima sprendimą dėl VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos grupės sudarymo, jos sudėties keitimo, papildymo arba atskirų jos narių narystės suspendavimo esant piktnaudžiavimo atvejui. Pagrindinis vaidmuo vykdant reguliarią VPS įgyvendinimo stebėsenos priežiūrą tarp VVG valdybos posėdžių teks VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos grupei, kurią VVG valdybos sprendimu sudarys paskirti VVG nariai kartu su VVG administracijos darbuotojais. Užtikrinant vietos valdžios, bendruomenių ir verslo sektorių efektyvų bendradarbiavimą, formuojant VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos grupės sudėtį bus laikomasi partnerystės principo, t.y., kad šios grupės nariai atstovautų visiems trims sektoriams (pilietinės visuomenės, vietos valdžios ir verslo). VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos grupė turės kompetenciją teikti pasiūlymus VVG valdybai dėl VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos tvarkos, jos keitimo arba papildymo, dėl VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos grupės sudėties keitimo, papildymo arba atskirų jos narių suspendavimo, kai nustatomas piktnaudžiavimo atvejis. Taip pat VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos grupės nariai kartu su VVG administracijos darbuotojais vyks į vietos projektų patikras vietose, dalyvaus rengiant VPS įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą ir VPS pakeitimų projektus. VPS administravimo vadovas, administratorius, VPS finansininkas ir kiti darbuotojai, susiję su VPS administravimu, vykdys nuolatinį VPS įgyvendinimo valdymą ir stebėseną pagal aprašytas funkcijas.
Informacijos apie VPS įgyvendinimo eigą teikimo tvarka. Svarbi sėkmingo VPS įgyvendinimo sąlyga yra tinkamai organizuotas reikalingos statistinės informacijos rinkimas, sisteminimas ir analizė bei papildomų tyrimų arba galimybių studijų apie VPS numatytų tikslų, uždavinių, priemonių įgyvendinimą, atlikimas. Už informacijos, reikalingos VPS įgyvendinimui užtikrinti ir stebėsenai atlikti bei ataskaitai parengti, rinkimą, sisteminimą ir analizę bei papildomų tyrimų, susijusių su VPS įgyvendinimu, organizavimą bus atsakingi VVG administracijos darbuotojai (VPS administravimo vadovas, administratorius, finansininkas, viešųjų ryšių specialistas). Informacija apie VPS įgyvendinimo pažangą ir susidariusias VPS įgyvendinimo problemas bus gaunama iš vietos projektų įgyvendinimo ataskaitų, VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos grupės ir VVG administracijos darbuotojų vizitų (patikrų) į vietos projektų įgyvendinimo vietas ataskaitų, atliktų tyrimų ataskaitų ar galimybių studijų, susijusių su VPS įgyvendinimu ir kitų informacijos šaltinių. VPS įgyvendinimo metinė ataskaita rengiama pagal Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklių nustatytą formą ir reikalavimus. VPS įgyvendinimo stebėsenos ataskaita bus rengiama kasmet (apims laikotarpį nuo ataskaitinių metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.). Už jos parengimą kartu VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos grupės nariais atsakinga VVG administracija, o už pateikimą VVG valdybai bus atsakinga VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos grupė. VVG valdybai nepritarus metinei ataskaitai, ji gražinama tobulinimui, už kurį atsakinga VVG administracija. VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos grupė VPS įgyvendinimo metinę ataskaitą pateiks VVG valdybai ne vėliau kaip per vieną mėnesį pasibaigus ataskaitiniams metams, o galiausiai ataskaita bus pristatoma VVG narių visuotiniam susirinkimui, kuris VPS įgyvendinimo ataskaitą viešai apsvarstys. Ataskaita taip pat bus viešai skelbiama www.kazluruda.lt. Atskaitomybės tarp atskirų VVG subjektų, dalyvaujančių įgyvendinant VPS, sistema. Pagal VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos vidaus tvarkos aprašą visi VVG darbuotojai, susiję su VPS administravimu, bus tiesiogiai pavaldūs ir atskaitingi VPS administravimo vadovui. VPS administravimo vadovas už savo veiklą bus tiesiogiai atskaitingas VVG valdybai, o tarp jos posėdžių VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos grupei, kuri kaip ir VPS administravimo vadovas, už savo veiklą atskaitinga VVG valdybai. VVG valdyba kartu su VVG pirmininku už savo veiklą atsiskaito prieš visuotinį VVG narių susirinkimą, kaip aukščiausią VVG valdymo organą. Detalesnė atskaitomybė (pavaldumas) tarp atskirų VVG subjektų, dalyvaujančių įgyvendinant VPS, bus aprašyta VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos tvarkoje, kuri tvirtinama VVG valdybos sprendimu. Atsakomybės sistema, taikomą įgyvendinant VPS. Pastebėjus ar nustačius VVG administracijos darbuotojų piktnaudžiavimo (neteisėto veikimo arba neveikimo) atvejį, VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos grupė kreipiasi į VVG valdybą dėl šių darbuotojų atsakomybės arba laikino nušalinimo nuo pareigų. VVG valdyba taip pat turės teisę esant piktnaudžiavimo atvejui arba interesų konfliktui priimti sprendimą dėl atskirų VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos grupės narių narystės joje suspendavimo tol, kol bus pašalintas interesų konfliktas. Iškilus tam tikriems VPS įgyvendinimo sunkumams (pvz., atsilikimas nuo VPS įgyvendinimo plano), VVG valdybos sprendimu gali būti rengiama ir jai teikiama svarstyti tarpinė, t.y. pirmojo pusmečio (apims laikotarpį nuo ataskaitinių metų sausio 1 d. iki birželio 30 d.) VPS įgyvendinimo ataskaita. Esant poreikiui arba iškilus sunkumams įgyvendinant VPS į VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos grupę VVG valdybos sprendimu gali būti įtraukti papildomi nariai, kuruosiantys sritis, kuriose susiduriama su sunkumais įgyvendinant vietos projektus ir siekiant VPS tikslų. Detalesnė atsakomybės sistema, taikoma atskiriems VVG subjektams, dalyvaujantiems įgyvendinant VPS, bus aprašyta VPS įgyvendinimo valdymo ir stebėsenos tvarkoje. Kazlų Rūdos miesto 2016 – 2023 metų vietos plėtros strategijos valdymo ir stebėsenos tvarkos grafikas:
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
| Įgyvendinimo procedūra, nustatant, kaip bus atrenkami veiksmų ir juos įgyvendinančių projektų vykdytojai |
||||||||||||||||||||||||||||||||
| Asociacijos visuotinis narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, tvirtins vietos projektų atrankos kriterijus, kurie privalo būti nediskriminuojantys ir skaidrūs. Numatoma, kad vietos projektų atrankos kriterijai bus numatyti vietos projektų atrankos ir įgyvendinimo taisyklėse, kurias numatoma patvirtinti per 3 mėn. nuo Kazlų Rūdos miesto 2016–2023 metų vietos plėtros strategijos patvirtinimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje. Kvietimus teikti vietos plėtros projektinius pasiūlymus atrankai skelbs Kazlų Rūdos miesto vietos veiklos grupė. Skelbiami kvietimai turės atitikti šiuos reikalavimus: būti skelbiami lietuvių kalba; patalpinti Kazlų Rūdos savivaldybės internetiniame tinklapyje (kvietimai atrankai taip pat galės būti skelbiamas papildomai kitais būdais: kituose internetiniuose tinklapiuose, leidiniuose, išsiuntinėjant kvietimus galimiems pareiškėjams, dalinantis informacija su kitomis organizacijomis ir pan.), užtikrinant, kad informacija apie kvietimus atrankai bus vieša ir prieinama galimiems vietos plėtros projekto pareiškėjams ir visuomenei. Skelbiant kiekvieną kvietimą, bus patvirtintos ir kvietime nurodytos projektinių pasiūlymų pateikimo sąlygos, tokios kaip: vietos projektinių pasiūlymų teikimo laikotarpis (kuris bus numatomas ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų), planuojama skirti lėšų vietos plėtros projektams įgyvendinti suma, atsakingi asmenys už kvietimą, nurodytas adresas, kuriuo turi būti pristatyti projektiniai pasiūlymai, kontaktinis asmuo gauti papildomai informacijai dėl projektinio pasiūlymo teikimo. Taip pat bus pridedama projektinio pasiūlymo forma (LR Vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintų „Vietos plėtros strategijų atrankos ir įgyvendinimo taisyklių“ 2 priedas). Numatoma, kad Kazlų Rūdos miesto VVG skelbdama kvietimą atrankai vadovausis LR Vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintų „Vietos plėtros strategijų atrankos ir įgyvendinimo taisyklių“ 1 priedu. Kazlų Rūdos miesto VVG numato, kad taip pat reikalui esant gali skelbti papildomą kvietimą teikti rezervinius vietos plėtros projektinius pasiūlymus. Skelbdama tokį kvietimą, Kazlų Rūdos miesto VVG jame aiškiai nurodys, kad priimami vietos plėtros projektiniai pasiūlymai, kuriems finansuoti vietos plėtros strategijoje lėšų nėra. Numatoma, kad pateiktus projektinius pasiūlymus vertins Kazlų Rūdos miesto VVG paskirti vietos plėtros projektų vertintojai, kuriais negalės tapti Kazlų Rūdos miesto VVG kolegialaus valdymo organo nariai. Vertinimo eiga ir procedūra bei vertintojų reikalaujamos kompetencijos ir įsipareigojimai bus apibrėžti atskiru dokumentu, kurį patvirtins Asociacijos visuotinis narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, per 3 mėn. nuo Kazlų Rūdos miesto 2016–2023 metų vietos plėtros strategijos patvirtinimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje. Numatoma, kad kiekvienas projektinis pasiūlymas turi atitikti du vertinimus: (1) administracinės atitikties vertinimą ir (2) naudos ir kokybės vertinimą. Detalūs administracinės atitikties vertinimo ir naudos ir kokybės vertinimo procedūra ir kriterijai bus apibrėžti projektų atrankos ir įgyvendinimo taisyklėse, kurias numatoma patvirtinti per 3 mėn. nuo Kazlų Rūdos miesto 2016–2023 metų vietos plėtros strategijos patvirtinimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje. Planuojama, kad pateikti projektiniai pasiūlymai turės būti įvertinti per 20 darbo dienų nuo paskutinės nustatytos dokumentų pateikimo konkursui dienos. Kazlų Rūdos miesto VVG pirmininkas, atsižvelgdamas į gautų projektinių pasiūlymų skaičių ir apimtį, turės galimybę terminą pratęsti iki 10 darbo dienų. Tvirtinant projektų atrankos ir įgyvendinimo taisyklėse bei skelbiant projektinių pasiūlymų atrankos kvietimus, bus atsižvelgiama į tai, kad siūlomų finansuoti vietos plėtros strategijos įgyvendinimo projektų sąrašas kartu su visų Kazlų Rūdos miesto VVG sąraše esančių vietos plėtros strategijos įgyvendinimo projektų aprašymais turi būti pateiktas Ministerijai per 12 mėnesių nuo vietos plėtros strategijos patvirtinimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 30 d. Numatoma, kad šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 3 mėnesiams tuo atveju, jeigu atsiranda nuo Kazlų Rūdos miesto VVG nepriklausančios aplinkybės, kurių Asociacija negalėjo numatyti iš anksto ir jų išvengti. Kazlų Rūdos miesto VVG numato, kad iki 2022 m. pabaigos paskelbs ne mažiau kaip 4 ir ne daugiau kaip 8 kvietimus teikti projektinius pasiūlymus. Kazlų Rūdos miesto VVG įsipareigoja užtikrinti, kad vietos plėtros projekto vykdytojams ir (ar) jo/jų partneriams bei vietos bendruomenėms būtų prieinama informacija apie visus Asociacijos priimtus sprendimus, susijusius su jo (jų) vietos plėtros projektiniu pasiūlymu, ir tokių sprendimų motyvus.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
| Vietos plėtros strategijos pakeitimų iniciavimo procedūra |
||||||||||||||||||||||||||||||||
| Kazlų Rūdos miesto VVG gali pati inicijuoti vietos plėtros strategijos keitimą. Vietos plėtros strategijos pakeitimus tvirtina visuotinis jos narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę. Vietos plėtros strategijos keitimas turi būti raštu suderintas su LR Vidaus reikalų ministerija. Numatoma, kad Kazlų Rūdos miesto VVG gali keisti vietos plėtros strategiją: - būtina keisti dėl teisės aktų, reglamentuojančių vietos plėtros strategijų įgyvendinimą, pakeitimų; - būtina keisti suplanuotų lėšų paskirstymą tarp vietos plėtros strategijos uždavinių ir veiksmo sričių; - būtina keisti didžiausią galimą paramos sumą vienam vietos plėtros strategijos veiksmui įgyvendinti pagal skirtingus vietos plėtros strategijos uždavinius; - būtina peržiūrėti veiksmų, numatytų vietos plėtros strategijoje, sąrašą, siekiant įgyvendinti vietos plėtros strategijoje numatytus rodiklius. Kazlų Rūdos miesto VVG, norėdama keisti vietos plėtros strategiją, privalo raštu pateikti LR Vidaus reikalų ministerijai motyvuotą prašymą leisti pakeisti vietos plėtros strategiją, miesto vietos veiklos grupės kolegialaus valdymo organo protokolo kopiją ir kartu su prašymu pateikti visą informaciją ir dokumentus, kuriais pagrindžiamas prašymas. LR Vidaus reikalų ministerija, gavusi prašymą leisti pakeisti vietos plėtros strategiją per 5 darbo dienas pateikia jį Jungtiniam vietos plėtros strategijų atrankos komitetui. Komitetas per 15 darbo dienų įvertina prašymo aplinkybes ir priima sprendimą dėl vietos veiklos grupės prašymo (komitetas priimdamas sprendimą dėl vietos veiklos grupės prašymo leisti keisti vietos plėtros strategiją įvertina, ar atlikus tokį pakeitimą vietos plėtros strategija duos tiek pat arba daugiau naudos ir efektyviau bus siekiama vietos plėtros strategijoje nustatyto tikslo įgyvendinimo; jeigu Jungtinis vietos plėtros strategijų atrankos komitetas nustato, kad dėl vietos plėtros strategijos pakeitimų vietos veiklos grupė negalės pasiekti vietos plėtros strategijoje nustatyto tikslo ir tolesnis vietos plėtros strategijos įgyvendinimas bus neefektyvus, komitetas nepritaria vietos plėtros strategijos keitimui). Komitetas vietos veiklos grupės prašymą leisti keisti vietos plėtros strategiją gali: patenkinti; patenkinti iš dalies arba su tam tikromis sąlygomis; atmesti. Priėmusi sprendimą dėl vietos veiklos grupės prašymo leisti keisti vietos plėtros strategiją, Jungtinis vietos plėtros strategijų atrankos komitetas per 5 darbo dienas informuoja LR Vidaus reikalų ministeriją. Ministerija per 5 darbo dienas išsiunčia vietos veiklos grupei pranešimą apie Jungtinio vietos plėtros strategijų atrankos komiteto priimtą sprendimą. |
||||||||||||||||||||||||||||||||
6. FINANSINIS PLANAS
Siekiant į gyvendinti Kazlų Rūdos miesto vietos plėtros 2014-2020 metų strategiją, numatytiems įgyvendinti veiksmams įgyvendinti reikalingos lėšos ir vietos plėtros strategijos administravimo išlaidos kiekvienais vietos plėtros strategijos įgyvendinimo metais pateikiami žemiau lentelėje.
Pažymime, kad vietos plėtros strategijai įgyvendinti (įskaitant administravimo išlaidas) numatytas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų poreikis iki84,05 proc. visų planuojamų išlaidų (lėšų poreikio), tinkamų finansuoti pagal 2014–2020 metų veiksmų programos 8.6.1 konkretų uždavinį „Pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius“. Taip pat nurodome, kad vietos plėtros strategijai administruoti numatyta iki 15 procentų vietos plėtros strategijai įgyvendinti numatytų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, kuri sudaro 62.700 Eur.
| 1. TIKSLAS: Didinti bendruomenių socialinę įntegraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius. |
||||||||
| 1.1. UŽDAVINYS: Mažinti Kazlų Rūdos miesto bendruomenės narių socialinę atskirtį per bendruomenių inicijuojamas veiklas. |
||||||||
| VEIKSMAS |
LĖŠŲ POREIKIS |
2017 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2020 m. |
2021 m. |
2022 m. |
|
| Eur |
Eur |
Eur |
Eur |
Eur |
Eur |
|||
| 1.1.1. Bendrųjų socialinių paslaugų įskaitant maitinimo organizavimą, asmens higienos ir priežiūros paslaugų organizavimą, psichologinės pagalbos bei pagalbos į namus organizavimą socialinę atskirtį patiriantiems asmenims. |
Savivaldybės biudžeto lėšos |
15 330 |
6 300 |
6 300 |
3 780 |
|||
| Valstybės biudžeto lėšos |
||||||||
| Kitos viešosios lėšos |
||||||||
| Privačios lėšos |
7 300 |
3 000 |
3 000 |
1 800 |
||||
| Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos |
123 370 |
50 700 |
50 700 |
30 420 |
||||
| Iš viso: |
146 000 |
60 000 |
60 000 |
36 000 |
||||
| 1.1.2. Veiksmas: Bendrųjų socialinių paslaugų teikimas skatinant pabėgėlių socialinę integraciją Kazlų Rūdos mieste. |
Savivaldybės biudžeto lėšos |
1 260 |
||||||
| Valstybės biudžeto lėšos |
||||||||
| Kitos viešosios lėšos |
||||||||
| Privačios lėšos |
600 |
|||||||
| Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos |
10 140 |
|||||||
| Iš viso: |
12 000 |
|||||||
| 2. TIKSLAS: Pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius. |
||||||||
| 2.1. UŽDAVINYS: Kazlų Rūdos miesto bedarbių ir neaktyvių darbingų gyventojų užimtumo didinimas įgyvendinant neformalias iniciatyvas. |
||||||||
| 2.1.1. Veiksmas: Naujų profesinių ir kitų reikalingų įgūdžių įgijimas, savanoriškai veikla, praktinių darbo įgūdžių įgijimas ir ugdymas darbo vietoje. |
Savivaldybės biudžeto lėšos |
1 680 |
||||||
| Valstybės biudžeto lėšos |
||||||||
| Kitos viešosios lėšos |
||||||||
| Privačios lėšos |
800 |
|||||||
| Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos |
13 520 |
|||||||
| Iš viso: |
16 000 |
|||||||
| 2.2. UŽDAVINYS: Gyventojų verslumo skatinimas gerinant darbingų Kazlų Rūdos mieto gyventojų padėtį darbo rinkoje. |
||||||||
| 2.2.1.Gyventojų verslumui didinti skirtų neformalių iniciatyvų įgyvendinimas, siekiant pagerinti darbingų vietos veiklos grupės teritorijos gyventojų padėtį darbo rinkoje |
Savivaldybės biudžeto lėšos |
2 100 |
1 890 |
|||||
| Valstybės biudžeto lėšos |
||||||||
| Kitos viešosios lėšos |
||||||||
| Privačios lėšos |
1 000 |
900 |
||||||
| Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos |
16 900 |
15 210 |
||||||
| Iš viso: |
20 000 |
18 000 |
||||||
| Strategijos administravimo išlaidos, eurais |
Savivaldybės biudžeto lėšos |
3 461 |
1 369 |
1 484 |
666 |
|||
| Valstybės biudžeto lėšos |
||||||||
| Kitos viešosios lėšos |
||||||||
| Privačios lėšos |
||||||||
| Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos |
19 608 |
7 757 |
8 403 |
3 772 |
||||
| Iš viso: |
23 069 |
9 126 |
9 887 |
4 438 |
||||
Bendras Kazlų Rūdos miesto 2016–2023 metų vietos plėtros strategijos biudžetas:
|
|
2017 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2020 m. |
2021 m. |
2022 m. |
Iš viso (Eur) |
Iš viso (proc.) |
| Savivaldybės biudžeto lėšos |
0 |
22 571 |
8 929 |
9 674 |
4 446 |
0 |
45 620 |
11 |
| Valstybės biudžeto lėšos |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| Kitos viešosios lėšos |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| Privačios lėšos |
0 |
9 100 |
3 600 |
3 900 |
1 800 |
0 |
18 400 |
4,44 |
| Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos |
0 |
173 398 |
68 597 |
74 313 |
34 192 |
0 |
350 500 |
84,56 |
| Iš viso: |
0 |
205 069 |
81 126 |
87 887 |
40 438 |
0 |
414 520 |
100 |
Pažymėtina, kad suplanuotos lėšos vietos plėtros strategijos veiksmams yra pakankamos vietos plėtros strategijos tikslui pasiekti, įgyvendinant numatytus uždavinius ir pasiekiant apsibrėžtus rezultatus.
PRIEDAI
1 PRIEDAS. STATISTINIŲ DUOMENŲ LENTELĖS.
1 lent. Kazlų Rūdos mieste registruotos įmonės pagal veiklos rūšis
2 lent. Kazlų Rūdos mieste išduoti verslo liudijimai pagal veiklos sritis
 |
3 lent. Kazlų Rūdos mieste veikiančios NVO
| Eil. Nr. |
NVO pavadinimas |
Kontaktiniai duomenys: |
| 1 |
Viešoji įstaiga „Stiklo namai“ |
S. Daukanto g. 19, Kazlų Rūda, 8 689 96 215, vadovė Sandra Atkočiūtė |
| 2 |
Kazlų Rūdos trečiojo amžiaus universitetas |
Maironio g. 9-30, Kazlų Rūda, 8 614 31 690, direktorė Aušrytė Ramanauskienė |
| 3 |
Kazlų Rūdos savivaldybės |
S. Daukanto g. 19, Kazlų Rūda, 8 611 21 453, vadovė Reda Kneizevičienė. |
| 4 |
Veiklos grupė |
K. Donelaičio g. 5-16, Kazlų Rūda, 8 687 74 812, vadovė Žibutė Šilingienė |
| 5 |
Asociacija Kazlų Rūdos |
S. Daukanto g. 19, Kazlų Rūda, vadovė Ramutė Vinikienė |
| 6 |
Kazlų Rūdos savivaldybės |
Atgimimo g. 1A, Kazlų Rūda, 8 343 95 029, vadovė Ramutė Sarapinavičienė |
| 7 |
Kazlų Rūdos muzikos klubas |
Maironio g. 20-46, LT-69404 Kazlų Rūda, 8 686 47 401, vadovas Mindaugas Akelaitis |
| 8 |
Kazlų Rūdos savivaldybės jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritas stalas“ |
Vytauto g. 23, Kazlų Rūda, Marius Žitkus, 8 655 88 600, vadovas Marius Žitkus. |
| 9 |
Asociacija „Jaunoji Sūduva“ |
Gedimino g. 1, Kazlų Rūda, 8 672 288 24, vadovas Tadas Šalkauskas |
| 10 |
Jaunimo organizacija DARBAS Kazlų Rūdos skyrius |
Vytauto g. 6, Kazlų Rūda 8 671 38 978, vadovas: Mindaugas Ašmenskas |
| 11 |
Lietuvos Socialdemokratinio jaunimo sąjungos Kazlų Rūdos skyrius |
Vytauto g. 21, Kazlų Rūda |
| 12 |
Arbatėlės klubas, asociacija |
S. Daukanto g. 19, Kazlų Rūda, |
| 13 |
Kazlų Rūdos žvejų mėgėjų klubas |
M. Valančiaus g. 22-1, Kazlų Rūda, 8 343 95437, vadovas J. Kazla |
| 14 |
Krūvelių liepaitė, sodininkų bendrija |
S. Daukanto g. 19, Kazlų Rūda,
|
| 15 |
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, Kazlų Rūdos savivaldybės filialas |
Atgimimo g. 1, Kazlų Rūda, (8 621) 85 304 |
| 16 |
Lietuvos ūkininkų sąjunga, Kazlų Rūdos savivaldybės skyrius |
S. Daukanto g. 19, Kazlų Rūda, 8 638 77 200, vadovas S. Krepenskas |
| 17 |
Kazlų Rūdos Literatų ir Menininkų Klubas GIRNŲ VERSMĖ |
S. Daukanto 19, Kazlų Rūda 8 34 396 424; 8 34 395 117 |
 |
2 PRIEDAS. GYVENTOJŲ APKLAUSOS PRIEDAI
4 lent. 7 klausimo. Kazlų Rūdos miesto gyventojų 5 lent. 9 klausimo. Veiklų sąrašas, kuriose Kazlų verslo sričių ir idėjų sąrašas Rūdos miesto gyventojai sutiktų dalyvauti
savanoriškais pagrindais
 |
7 lent. 13 klausimo. Kazlų Rūdos miesto gyventojų
patiriančių mobingą darbe priemonių sąrašas
 |
|||
|
|||
 |
|||