PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2023 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-945

LIETUVOS RADONO RIZIKOS VALDYMO 2024–2030 METŲ VEIKSMŲ PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos radono rizikos valdymo 2024–2030 metų veiksmų plano (toliau – Veiksmų planas) paskirtis – užtikrinti ilgalaikę, veiksmingą ir kryptingą radono gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose bei darbo vietose mažinimo kontrolės ir prevencijos sistemą Lietuvos Respublikoje, siekiant sumažinti bendrą žmonių plaučių vėžio susirgimų riziką.

2. Veiksmų plane vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme, Lietuvos higienos normoje HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“), ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę saugą.

3. Veiksmų planas parengtas vadovaujantis šiais teisės aktais:

3.1. Radiacinės saugos įstatymu;

3.2. Lietuvos higienos norma HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“;

3.3. Lietuvos higienos norma HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“);

3.4. Asmenų, įskaitant dozimetrijos tarnybas, siekiančių atlikti visuomenės sveikatos saugai užtikrinti reikalingus žmonių apšvitos dozių ir (ar) dozės galios, ir (ar) aktyvumo matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, ir (ar) radionuklidų, išmetamų į aplinką ir (ar) esančių aplinkos komponentuose (ore, vandenyje, dirvožemyje), tyrimus ir (ar) imti ėminius šiems tyrimams atlikti, pripažinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-965 „Dėl Asmenų, įskaitant dozimetrijos tarnybas, siekiančių atlikti visuomenės sveikatos saugai užtikrinti reikalingus žmonių apšvitos dozių ir (ar) dozės galios, ir (ar) aktyvumo matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, ir (ar) radionuklidų, išmetamų į aplinką ir (ar) esančių aplinkos komponentuose (ore, vandenyje, dirvožemyje), tyrimus ir (ar) imti ėminius šiems tyrimams atlikti, pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas);

3.5. Natūralaus mineralinio vandens pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. B1-817 „Dėl Natūralaus mineralinio vandens pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Natūralaus mineralinio vandens pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašas).

4. Veiksmų planas bus įgyvendinamas 2024–2030 metais. Veiksmų plano koordinatorius ir vykdytojas – Radiacinės saugos centras (toliau – RSC).

II SKYRIUS

BŪKLĖS ANALIZĖ

5. Radonas yra radioaktyviosios inertinės dujos. Jos susidaro skylant grunte esančiam radžiui, kuris yra urano izotopo ²³⁸U skilimo grandinės narys. Radonas į kvėpavimo takus patenka žmogui kvėpuojant, nusėda ant plaučių ir kvėpavimo takų sienelių, alfa dalelės švitina ir pažeidžia plaučių epitelio ląsteles ir gali sukelti kvėpavimo takų ir plaučių vėžį.

6. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, radonas yra antra po rūkymo plaučių vėžio susirgimo priežastis ir lemia iki 14 proc. plaučių vėžio susirgimų. 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyvoje 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų ir panaikinamos direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas, nurodoma, kad pastaruoju metu atliktų gyvenamųjų pastatų tyrimų epidemiologinės išvados rodo statistiškai gerokai padidėjusią plaučių vėžio riziką, kurią sukelia ilgalaikė 100 Bq m^-3 lygio radono aktyvumo koncentracijos patalpose sukelta apšvita. Taip pat yra pripažinta, kad rūkymo ir radono sukeltos apšvitos derinys žmonėms kelia gerokai didesnę plaučių vėžio riziką nei atskirai kuris nors iš šių veiksnių, o rūkymas sustiprina radono sukeltos apšvitos keliamą riziką. Siekiant valdyti radono riziką ir mažinti radono sukeliamą gyventojų apšvitą, Direktyvoje 2013/59/Euratomas numatyta, kad kiekviena valstybė narė privalo parengti ir vykdyti radono rizikos valdymo veiksmų planus, kuriuose turi būti numatyta įvairių priemonių radono rizikai nustatyti ir apšvitai mažinti.

7. Radono patalpų ore atskaitos lygiai nustatyti Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ 86 ir 165 punktuose: atskaitos lygis vidutinei metinei radono aktyvumo koncentracijai statinio patalpos ore darbo vietoje yra 300 Bq/m³, atskaitos lygis vidutinei metinei radono aktyvumo koncentracijai statinio patalpos ore, išskyrus statinio patalpos ore darbo vietoje, yra 300 Bq/m³. Šie atskaitos lygiai nustatyti perkėlus Direktyvos 2013/59/Euratomas nuostatas ir atsižvelgiant į ilgalaikių radono patalpų ore tyrimų Lietuvoje rezultatus. Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ 49 punkte nurodyta geriamajam vandeniui taikoma radono rodiklio vertė – 100 Bq/l. Ši rodiklio vertė nustatyta įgyvendinus 2013 m. spalio 22 d. Tarybos direktyvą 2013/51/Euratomas, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis. Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ 180 punkte nustatyti radono arba jo skilimo produktų aktyvumo koncentracijos natūraliame mineraliniame vandenyje leidžiami lygiai: radonui (²²²Rn) – 100 Bq/l, poloniui (²¹⁰Po) – 0,1 Bq/l ir bismutui (²¹⁰Bi) – 0,2 Bq/l. Taikant radiacinės saugos optimizavimo principą, būtina administracinėmis ir techninėmis priemonėmis siekti mažinti gyventojų apšvitą. Šiuo tikslu radono tyrimų rezultatų pagrindu reikia periodiškai vertinti nustatytų radono patalpų ore atskaitos lygių, radono rodiklio geriamajame vandenyje vertės ir radono leidžiamo lygio mineraliniame vandenyje pagrįstumą. Jeigu radono tyrimų rezultatai parodytų, kad galima mažinti nustatytus kontrolės lygius siekiant sumažinti gyventojų apšvitą, būtina inicijuoti teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę saugą, pakeitimą.

8. Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ V skyriaus vienuoliktajame skirsnyje nustatyti reikalavimai darbdaviui atlikti radono aktyvumo koncentracijos tyrimus bei privalomieji reikalavimai radono mažinimo priemonėms diegti. Nustatytas įpareigojimas darbdaviui nurodytose darbo vietose atlikti tyrimus ir nedelsiant informuoti RSC ir imtis priemonių radono aktyvumo koncentracijai mažinti, jeigu pastatuose, kuriuose yra įrengtos darbo vietos, vidutinė radono aktyvumo koncentracija viršija nustatytas radono patalpų ore atskaitos lygių vertes. 2019–2022 m. radono patalpų ore tyrimai buvo atlikti daugiau kaip 600 darbo vietų, kurios išsidėsčiusios visose Lietuvos Respublikos apskrityse įvairios paskirties pastatuose (ugdymo, mokymo, gydymo įstaigose, visuomeninės paskirties statiniuose, prekybos vietose, paslaugų teikimo centruose ir kt.). Radono patalpų ore tyrimai parodė, kad apie 7 proc. darbo vietų radono aktyvumo koncentracija viršijo nustatytą 300 Bq/m³ atskaitos lygį. Radono patalpų ore tyrimų rezultatus galėjo lemti tai, kad dauguma ištirtų darbo vietų buvo vėdinamos natūraliu būdu, o dėl Covid-19 pandemijos šiose patalpose dirbantys darbuotojai dalį laiko dirbo nuotoliniu būdu, todėl patalpos nebuvo naudojamos ir vėdinamos įprastai. Tiems ūkio subjektams, kurių pastatuose nustatyta atskaitos lygį viršijanti radono aktyvumo koncentracija darbo vietose, RSC pateikė pasaulinėje praktikoje pripažintas rekomendacijas radono kiekiui mažinti. Pakartotiniai radono tyrimai, atlikti dalyje radono atskaitos lygį viršijusių darbo vietų įdiegus radono mažinimo priemones, parodė, kad radono aktyvumo koncentracija pasiekė priimtinus lygius ir gyventojų apšvita darbo vietose dėl radono sumažėjo. Kitų radono mažinimo priemonių taikyti nereikėjo. Radono tyrimus darbo vietose, įrengtose statinių rūsiuose ar statiniuose po žeme, būtina tęsti, siekiant mažinti dirbančiųjų gaunamą apšvitą nuo radono. Būtina skatinti darbdavius, įrengusius darbo vietas statinių rūsiuose ar statiniuose po žeme bei statinių, esančių radono rizikos zonose, pirmuosiuose aukštuose ir pusrūsiuose, atlikti radono patalpų ore darbo vietose tyrimus.

9. Lietuvoje radoną patalpose pradėta tirti XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje. 1995 m. RSC, atsižvelgdamas į gyventojų tankį, atsitiktinai išrinko 400 individualiųjų gyvenamųjų pastatų. Tuometiniai tyrimai parodė, kad vidutinė radono aktyvumo koncentracija individualiuosiuose gyvenamuosiuose pastatuose siekė (55±4) Bq m^-3. Didelė miestų gyventojų dalis gyvena daugiaaukščiuose namuose, kuriuose vidutinė radono aktyvumo koncentracija yra apytiksliai 19 Bq m^-3. Kompleksiškai ištyrus radono patekimo į patalpas priežastis Lietuvoje nustatyta, kad daugiausia radono į patalpas patenka iš grunto. Nuo 1995 m. RSC vykdė nuolatinio pobūdžio sveikatos apsaugos ministro ir Radiacinės saugos centro direktoriaus įsakymais patvirtintas programas, skirtas radono rizikai vertinti. Buvo atlikti tyrimai daugiaaukščiuose pastatuose, vaikų ugdymo ir mokymo įstaigose, teritorijose, kuriose didžiausia radono rizika dėl grunto, ant kurio pastatyti pastatai, savybių. Vertinta gyventojų patiriama apšvita bei teiktos rekomendacijos dėl apšvitos mažinimo. 1995–2022 m. atlikus radono aktyvumo koncentracijos tyrimus, sudarytas interaktyvus Lietuvos radono žemėlapis (https://rsclt.maps.arcgis.com/apps/dashboards/0005f564453c45539bb82c6ec5a991b1), naudojantis Europos Komisijos parinkta tyrimų strategija ir atliekant bent vieną radono patalpų ore tyrimą 10 x 10 km teritorijoje esančiame individualiajame gyvenamajame pastate. 2023 m. Lietuvos radono žemėlapyje pavaizduota daugiau nei 3 100 radono tyrimų rezultatų, kurie interaktyviai pateikiami savivaldybių lygmeniu. 2008–2018 m. Lietuvos radono patalpose tyrimų duomenys pateikti Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro Aplinkos ir tvarkymo institutui ir šiuos duomenis galima matyti Europos radono žemėlapyje (https://remon.jrc.ec.europa.eu/About/Atlas-of-Natural-Radiation/Digital-Atlas/Indoor-radon-AM/Indoor-radon-concentration). Tyrimų rezultatų pagrindu kasmet papildžius radono tyrimų duomenų suvestinę, kurią administruoja RSC, įvertinama gyventojų patiriama apšvita ir rizika susirgti plaučių vėžiu rūkantiems ir nerūkantiems asmenims. Radono patalpų ore tyrimai parodė, kad radono rizika Lietuvoje yra nedidelė, radono rizikos zonų nenustatyta. Tačiau nustatyta pavienių atvejų, kai gyvenamuosiuose pastatuose dėl įvairių priežasčių, pvz., netinkamų techninių sprendimų – naudojamo atviro šilumokaičio, patalpų ore radono aktyvumo koncentracija viršijo atskaitos lygį. Taip pat nustatyta atvejų, kai gyventojai įsirengė gyvenamąsias patalpas pastato rūsyje be papildomos priverstinės oro ventiliacijos, todėl šiose patalpose taip pat reikėjo taikyti RSC pasiūlytas radono mažinimo priemones. Tai įrodo, kad radono patalpų ore aktyvumo koncentracijos tyrimus būtina tęsti, siekiant nustatyti atvejus, kai reikia mažinti gyventojų patiriamą apšvitą taikant radono mažinimo priemones. Taip pat tyrimais nustatyta, kad renovuotuose ir po 2000 m. pastatytuose individualiuosiuose pastatuose radono yra daugiau dėl pastato sandarumo. Siekiant užtikrinti gyventojų radiacinę saugą ir užtikrinti patalpų oro kokybę, būtina toliau atlikti radono patalpų ore tyrimus. Šiuo tikslu reikia peržiūrėti radono patalpų ore ir dirvožemyje aktyvumo koncentracijos tyrimų programą, atkreipti dėmesį į tai, kad dalyje pastatų radono tyrimai taikant trumpalaikių matavimo radono detektorių tyrimo metodą atlikti palyginti seniai. Siektina, kad institucijos ar asmenys, atliekantys radono tyrimus, užtikrintų atliekamų radono tyrimų kokybę. Tam, esant galimybei, būtina dalyvauti palyginamuosiuose tarplaboratoriniuose radono tyrimuose. Remiantis turimų ir naujai atliktų radono tyrimų rezultatais, taip pat būtina vertinti, ar savivaldybės teritorijoje reikia nustatyti radono rizikos zoną, taikant Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ 166 punkte nustatytą kriterijų, kad radono rizikos zona laikoma teritorija, kurioje 10 proc. visų ištirtų statinių patalpų ore vidutinė metinė radono aktyvumo koncentracija viršija radono atskaitos lygį. Nustačius radono rizikos zoną, būtina informuoti gyventojus, gyvenančius patalpose, kuriose viršijamas nustatytas atskaitos lygis, apie galimą žalą jų sveikatai ir konsultuoti dėl radono patalpų ore sumažinimo būdų bei teikti informaciją apie svarbą taikyti radono aktyvumo koncentracijos mažinimo priemones. Gyventojams reikėtų teikti rekomendacijas, kad pirmiausia taikytinos pasaulinėje praktikoje pripažintos nesudėtingos priemonės ir pirmiausia rekomenduojama reguliariai vėdinti patalpą prieš naudojimą ir naudojant, įrengti subalansuotą vėdinimo sistemą (slėgio tarp grunto ir patalpų skirtumui sumažinti), izoliuoti patalpų grindis nuo grunto, užsandarinti plyšius tarp sienų ir grindų bei aplink vamzdžius ir užsandarinti plyšius rūsio sienose. Šios priemonės rekomenduotinos įdiegti, nes grunto oro su radonu į patalpas patenka mažiau, jeigu oro srautai patalpose yra gerai subalansuoti, o pastato konstrukcija yra sandari. Būtina užtikrinti, kad radono rizikos zonose būtų atliekama radono mažinimo priemonių ir taikomų pataisomųjų veiksmų radiacinės saugos kontrolė, taip pat būtina informuoti Valstybinę atominės energetikos saugos inspekciją, jei, atlikus radono rizikos vertinimą, branduolinės energetikos objektas patenka į radono rizikos zoną. Atsižvelgiant į tai, kad gyventojas, kurio pastate nustatyta viršijanti atskaitos lygį radono aktyvumo koncentracija, nepajėgus savo lėšomis įdiegti radono mažinimo priemonių ir taikomų pataisomųjų veiksmų, būtina konsultuoti savivaldybių institucijas apie finansinės pagalbos reikalingumą, siekiant sumažinti radono aktyvumo koncentraciją iki priimtinų lygių. Vaikai yra žymiai jautresni jonizuojančiajai spinduliuotei, todėl finansinės pagalbos atveju pirmenybė teiktina individualiesiems gyvenamiesiems pastatams, kuriuose gyvena mažamečiai vaikai ir kuriuose nustatyta didžiausia radono aktyvumo koncentracija patalpų ore. Taip pat reikalinga nuolat teikti informaciją Lietuvos gyventojams apie radono situaciją Lietuvoje. Šiuo tikslu būtina nuolat atnaujinti Lietuvos radono žemėlapį ir teikti naujų tyrimų rezultatus Europos radono žemėlapiui.

10. Radono tyrimus atliekanti institucija ar asmenys turi būti pripažinti vadovaujantis Radiacinės saugos įstatymo 28 straipsnio nuostatomis. Iki šiol Tvarkos apraše nustatyta tvarka yra pripažintas ir radono tyrimus patalpų ore, grunte ir vandenyje atlieka tik RSC. Radono patalpų ore, geriamajame ir mineraliniame vandenyje ir grunte tyrimai atliekami Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Diegiant radono mažinimo priemones ir taikant pataisomuosius veiksmus pastatytuose statiniuose būtina vadovautis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu. RSC specialistai pagal poreikį gali konsultuoti radono mažinimo priemonių diegimo ir pataisomųjų veiksmų pastatytuose statiniuose taikymo klausimais. Radono mažinimo priemonių ir pataisomųjų veiksmų efektyvumas įvertinamas atliekant radono patalpų ore tyrimus po radono mažinimo priemonių įdiegimo ir pataisomųjų veiksmų pritaikymo.

11. Radono lemiamą apšvitą galima sumažinti tinkamai projektuojant naujus pastatus ar taikant radono mažinimo priemones jau pastatytuose pastatuose. Teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikoje užtikrina, kad pastatai būtų saugūs nuo jonizuojančiosios spinduliuotės. Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos apima ir apsaugą nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdžių ir pavojingos spinduliuotės. Techninių reikalavimų statybos reglamento STR 2.01.01.(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 420 „Dėl reglamento STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ patvirtinimo“ (toliau – techninių reikalavimų statybos reglamentas STR 2.01.01.(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“), 10 punkte nustatyta, kad statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad nekeltų grėsmės statinyje ar prie jo būnantiems žmonėms dėl pavojingų dalelių ar dujų buvimo ore ir pavojingos spinduliuotės. Techninių reikalavimų statybos reglamento STR 2.01.01.(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ 16 punkte pateikiami reikalavimai pastato vidaus oro kokybei: oro kokybės reglamentavimas yra susijęs su teršalų, įskaitant ir gama spinduliuotę, vidaus aplinkoje ribojimu ar pašalinimu, siekiant, kad statiniuose būtų sukuriama tinkama gyventojų ir pastatų naudotojų sveikatai vidaus aplinka. Šiuo atveju atsižvelgiama į tokius kriterijus, kaip radoną ir radioaktyviąsias medžiagas, skleidžiančias gama spinduliuotę. Atlikus radono patalpose tyrimus nustatyta, kad didžioji dauguma pastatytų gyvenamųjų pastatų buvo suprojektuoti ir pastatyti tinkamai, laikantis teisės aktų, reglamentuojančių statybos reikalavimus. Tačiau buvo nustatyta ir tokių pastatų, dažniausiai pastatytų palyginti seniai ir pritaikytų gyvenimui ir darbo vietoms, kuriuose teisės aktų, reglamentuojančių statybos reikalavimus, nesilaikyta ir kuriuose radono aktyvumo koncentracija viršijo atskaitos lygius bei buvo taikytos RSC pasiūlytos radono patalpose mažinimo priemonės. Siektina stiprinti statybų srities specialistų žinias apie teisės aktuose, reglamentuojančiuose statybą ir radiacinę saugą, nustatytus reikalavimus patalpų oro kokybei ir radono kiekiui patalpų ore, taip pat nuolat stebėti, kaip kinta radono aktyvumo koncentracija patalpose keičiantis pastatų statymo ar rekonstrukcijos techniniams sprendimams, ir teikti rekomendacijas dėl radono aktyvumo koncentracijos pastatuose mažinimo bei gyventojų apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės.

12. Viena iš priemonių nustatyti radono patekimo į patalpas riziką projektuojamame ar statomame pastate yra radono aktyvumo koncentracijos grunto ore tyrimai. Tokie tyrimai prieš statant pastatą Lietuvoje nėra privalomi dėl nedidelės radono rizikos. Jau atlikti tokie tyrimai parodė, kad Lietuvoje, remiantis Čekijoje taikoma radono rizikos klasifikacija, grunto ore gali būti pakankamai didelė radono aktyvumo koncentracija. Nustatyti pavieniai atvejai, kai radono grunto ore buvo palyginti nemažai po gyvenamuoju pastatu (rūsyje), nors kaimyninėse privačiose valdose radono grunto ore buvo nedaug. Vykdant radono patekimo iš grunto į patalpas prevenciją, būtina tęsti radono grunte tyrimus ir teikti informaciją gyventojams, statybos inžinieriams, projektuotojams apie galimybę įvertinti radono riziką prieš statant ar projektuojant pastatą.

13. Radono į žmogaus organizmą taip pat gali patekti ir su geriamuoju vandeniu. Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ 49 ir 56 punktuose nustatyti geriamojo vandens radiacinės saugos reikalavimai: radono rodiklio vertė 100 Bq/l ir geriamojo vandens mėginių, imamų radiologinių rodiklių stebėsenos, kurią privalo vykdyti geriamojo vandens tiekėjai, programai per kalendorinius metus, normos. Radono geriamajame vandenyje ilgalaikiai tyrimai rodo, kad radono rodiklio vertė geriamajame vandenyje neviršijama. Tą patvirtino ir 2010 m. RSC kartu su Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos atlikti reprezentatyvūs skirtingų geologinių zonų įvairių rūšių požeminio vandens šaltinių ir vandens gręžinių tyrimai, siekiant nustatyti žmonėms vartoti skirtame vandenyje galimą radono sąlygotos apšvitos mastą ir prigimtį. Nustatyta, kad radono aktyvumo koncentracija tirtuose 82 vandens gręžiniuose iš įvairios litologinės sudėties vandeningų sluoksnių neviršija Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ 49 punkte nustatytos radono rodiklio vertės. Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ 180 punkte nustatyti radono arba jo skilimo produktų aktyvumo koncentracijos natūraliame mineraliniame vandenyje leidžiami lygiai. Leidžiamas lygis radonui – 100 Bq/l. Radono natūraliame mineraliniame vandenyje ilgalaikiai tyrimai rodo, kad leidžiamas radono lygis neviršijamas. Siekiant pripažinimo Natūralaus mineralinio vandens pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos apraše nustatyta tvarka taip pat yra atliekami radono tyrimai ir vertinama, ar neviršijamas leidžiamas radono lygis. Atsižvelgiant į tai, kad įrengiamos ir atnaujinamos geriamojo bei mineralinio vandens išgavimo vietos, būtina tęsti radono vandenyje tyrimus, siekiant įvertinti vandens atitiktį geriamojo vandens radono rodiklio ir mineralinio vandens leidžiamo lygio nustatytoms vertėms ir apsaugoti Lietuvos gyventojus nuo papildomos apšvitos, sukeltos radono suvartojamame vandenyje.

14. Vienas radono šaltinių yra statybinės medžiagos. Lietuvoje privalu radiologiškai ištirti statybines medžiagas, kuriose tikėtini didesni gamtinių radioaktyviųjų medžiagų, įskaitant gamtinio radžio radionuklido ²²⁶Ra, kuriam skylant išsiskiria radonas, kiekiai. Tokių medžiagų sąrašas pateiktas Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ 10 priede. Ilgalaikiai statybinių medžiagų radiologiniai tyrimai rodo, kad Lietuvoje vyrauja statybinės medžiagos, kurios radiacinės saugos požiūriu gali būti naudojamos be apribojimų ir gyventojų apšvita neviršija nustatyto leidžiamo apšvitos lygio 1 mSv/metai. Tačiau kasmet nustatoma ir keletas statybinių medžiagų, kurių kiekis statinyje turi būti ribojamas. Statybinės medžiagos tiriamos dėl jų skleidžiamos gama spinduliuotės, nes nustatyta, kad Lietuvoje statybinės medžiagos nėra radono patekimo į patalpas šaltinis, ir radono išsiskyrimo iš statybinių medžiagų tyrimai yra netikslingi. Todėl matuojama radžio radionuklido ²²⁶Ra, kuriam skylant išsiskiria radonas, aktyvumo koncentracija statybinėse medžiagose ir nustatomas statybinės medžiagos indeksas pagal reikalavimus, nustatytus Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ 176 punkte. Siekiant sumažinti gyventojų apšvitos riziką dėl radono patekimo į patalpas iš statybinių medžiagų ir atsižvelgiant į statybinių medžiagų rinkos plėtrą bei tvarumo tendencijas panaudoti susidariusias gamybos atliekas (šlakus, fosfogipsą ir pan.) statybinių medžiagų gamyboje, būtina tęsti statybinių medžiagų tyrimus ir jų sukeliamos apšvitos vertinimą.

15. Vykdant komunikaciją radono tema ir didinant visuomenės informuotumą apie radono galimą apšvitą ir jo poveikį sveikatai, RSC interneto svetainėje kasmet paskelbiamos metinės radono rizikos vertinimo ataskaitos ir parengiama keletas informacinių pranešimų, kurie išplatinami visuomenės informavimo priemonėmis. RSC paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ radono tema taip pat kasmet išplatinama daugiau kaip 15 informacinių pranešimų. Nuolat skaitomi pranešimai susitikimuose su visuomene ir atskirų suinteresuotų sričių profesionalais. Keletą metų Europos radono dienos proga organizuojami seminarai „Radonas gyvenamojoje ir darbo aplinkoje“, kurių metu kasmet daugiau kaip 200 savivaldybių atstovų, visuomenės sveikatos specialistų ir visuomenės sveikatos biurų darbuotojų, civilinės saugos, aplinkos apsaugos ir kitų specialistų supažindinami su bendrąja informacija apie radoną ir jo poveikį žmogaus sveikatai, Lietuvoje atliktais radono tyrimais gyvenamojoje ir darbo aplinkoje, rizika sveikatai dėl radono, susijusia su rūkymu, bei kitais aktualiais radono klausimais. 2020 m. Lietuvoje vykdytos visuomenės nuomonės apie gyventojų sveikatą lemiančius veiksnius, įskaitant radoną, apklausos analizė parodė, kad dalies gyventojų informuotumas šioje srityje yra nepakankamas, todėl būtina tęsti komunikaciją radono tema visuomenės informavimo priemonėse bei rengti teminius seminarus. Be to, nuolatiniai gyventojų prašymai atlikti radono aktyvumo koncentracijos tyrimus jų gyvenamosiose patalpose siekiant įsitikinti, ar nėra radono rizikos keliamo pavojaus, rodo, kad ši problema jiems yra svarbi, todėl tikslinga ir toliau gyventojams teikti informaciją apie radono patalpose problemą ir jos sprendimo būdus.

16. RSC radono rezultatų pagrindu vertina plaučių vėžio sergamumo riziką atskirų savivaldybių gyventojams, vadovaujantis epidemiologiniu radono rizikos vertinimo modeliu, kurį pateikia JAV Rizikos sveikatai dėl radono apšvitos komitetas BEIR VI. Įvertinama rūkančių ir nerūkančių gyventojų sergamumo radono sukeltu plaučių vėžiu rizika. Iš turimų duomenų matyti, kad Lietuvoje rizika susirgti radono sukeltu plaučių vėžiu, priklausomai nuo radono aktyvumo patalpose, žymiai padidėja, jeigu žmogus rūko. Apie 10 proc. visų plaučių vėžio susirgimų sukelia radonas patalpose. Būtina ir toliau, naudojant pasaulyje pripažintus naujausius epidemiologinius vertinimo modelius ir gautus naujus radono patalpose tyrimų duomenis, vertinti radono patalpose nulemtą Lietuvos gyventojų ir atskirų jų grupių (pvz., rūkančių gyventojų) apšvitą bei plaučių vėžio sergamumo riziką atskirose savivaldybėse, taip pat su vertinimo rezultatais supažindinti visuomenę.

17. RSC kartu su Kauno technologijos universiteto specialistais, vykdydami tarptautinį INSULAtE pastatų energetiniam efektyvumui didinti ir patalpų oro kokybės rodikliams įvertinti skirtą projektą, nustatė, kad radono aktyvumo koncentracija daugiaaukščiuose pastatuose mažai kinta pastatą renovuojant ir didinant jo energetinį efektyvumą. Taip pat nemažai įvairių radono tyrimų atlikta kartu su neuniversitetinių aukštųjų mokyklų ir technikos universitetų studentais siekiant susieti radono aktyvumo koncentraciją patalpų ore su kitais oro kokybės rodikliais, tačiau gautų rezultatų nepakanka tinkamoms išvadoms padaryti. Būtina ir toliau bendradarbiauti su Lietuvos universitetais ir neuniversitetinėmis aukštosiomis mokyklomis atliekant radono tyrimus ir siekiant nustatyti sąsają tarp radono koncentracijos patalpų ore ir kitų oro kokybės rodiklių.

III SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, LAUKIAMI REZULTATAI

18. Veiksmų plano tikslas – atlikti radono patalpose tyrimus gyvenamuosiuose, visuomeninės paskirties, mokymo bei ugdymo įstaigų pastatuose ir darbo vietose, atlikti radono grunte, geriamajame ir mineraliniame vandenyje tyrimus, nustatyti gamtinių radioaktyviųjų medžiagų kiekį statybinėse medžiagose, įvertinti žmonių gautą radono nulemtą apšvitą, nustatyti radono rizikos zonas ir teikti rekomendacijas radono sukeltai žmonių apšvitai mažinti.

19. Veiksmų plano uždaviniai:

19.1. administracinėmis ir techninėmis priemonėmis mažinti radono nulemtą gyventojų apšvitą;

19.2. užtikrinti, kad darbo vietose būtų atlikti radono tyrimai ir įvertinta dirbančiųjų apšvita;

19.3. užtikrinti gyventojų radiacinę saugą ir užtikrinti patalpų oro kokybę atliekant radono patalpų ore tyrimus ir konsultuojant gyventojus dėl radono mažinimo;

19.4. užtikrinti, kad radono tyrimus atliekančios institucijos radono tyrimus atliktų tinkamai;

19.5. stiprinti statybų srities specialistų žinias apie teisės aktuose, reglamentuojančiuose statybą ir radiacinę saugą, nustatytus reikalavimus patalpų oro kokybei ir radono kiekiui patalpų ore;

19.6. organizuoti ir atlikti radono patekimo į patalpas rizikos nustatymą pagal radono grunte tyrimų rezultatus;

19.7. užtikrinti nuolatinius geriamojo ir mineralinio vandens tyrimus siekiant vertinti radono aktyvumo koncentracijos atitiktį nustatytiems lygiams;

19.8. sumažinti gyventojų apšvitos riziką dėl radono patekimo į patalpas iš statybinių medžiagų;

19.9. užtikrinti, kad visuomenė tinkamai ir laiku gautų informacijos apie radono keliamą apšvitą ir būdus radonui mažinti;

19.10. užtikrinti, kad būtų vertinama gyventojų, įskaitant rūkančius gyventojus, plaučių vėžio rizika;

19.11. siekti, kad, vertinant oro kokybę patalpose, kartu būtų vertinamas ir radono rizikos rodiklis.

20. Įgyvendinus Veiksmų plane numatytas priemones, bus užtikrinta radono veikiamų žmonių sveikatos apsauga, pagerės jų gyvenimo kokybė ir sumažintas plaučių vėžio susirgimų skaičius.

21. Priemonės, kuriomis įgyvendinami Veiksmų plano uždaviniai, ir jų vykdymo terminai, vertinimo rodikliai pateikti Veiksmų plano įgyvendinimo priemonių plane (priedas).

IV SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO PERŽIŪRA IR ATNAUJINIMAS

22. Veiksmų planas peržiūrimas kiekvienais metais ir, jeigu reikalinga, atnaujinamas.

23. Pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų kovo 31 dienos, RSC interneto svetainėje skelbiama ataskaita apie per metus pasiektus vertinimo rodiklius, nurodytus priede.

V SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO FINANSAVIMAS

24. Veiksmų plano įgyvendinimas finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Veiksmų planui įgyvendinti gali būti naudojamos Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos lėšos.

______________________

Lietuvos radono rizikos valdymo 2024–2030 metų veiksmų plano

priedas

Lietuvos radono rizikos valdymo 2024–2030 metų veiksmų plano ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

Uždavinys	Priemonė	Priemonės aprašymas	Vertinimo rodiklis	Vykdymo terminas
1. Administracinėmis ir techninėmis priemonėmis mažinti radono nulemtą gyventojų apšvitą	1.1. Radonui nustatytų kontrolės lygių pagrįstumo stebėsenos užtikrinimas	Radono tyrimų rezultatų pagrindu nustatytų radono patalpų ore atskaitos lygių, indikacinio radono rodiklio geriamajame vandenyje vertės ir radono leidžiamo lygio mineraliniame vandenyje pagrįstumo periodinis vertinimas	Parengta vertinimo ataskaita (1 vnt.)	2024–2030 m., ne mažiau kaip 1 kartą per metus
2. Užtikrinti, kad darbo vietose būtų atlikti radono tyrimai ir įvertinta dirbančiųjų apšvita	2.1. Darbdavių skatinimas vykdyti Lietuvos higienos normoje HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“, darbdaviams, įrengusiems darbo vietas statinių rūsiuose ar statiniuose po žeme bei statinių, esančių radono rizikos zonose, pirmuosiuose aukštuose ir pusrūsiuose, nustatytą pareigą atlikti radono patalpų ore darbo vietose tyrimus	Bendradarbiavimas su Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, Valstybine darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitomis institucijomis ir įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis siekiant skatinti darbdavius užtikrinti saugią darbo aplinką ir sumažinti radono riziką	Pateikta informacija, organizuoti susitikimai, konsultacijos ir diskusijos (3 vnt.)	2024–2030 m., ne mažiau kaip 1 kartą per metus
3. Užtikrinti gyventojų radiacinę saugą ir užtikrinti patalpų oro kokybę atliekant radono patalpų ore tyrimus ir konsultuojant gyventojus dėl radono mažinimo	3.1. Radono patalpų ore ir dirvožemyje aktyvumo koncentracijos tyrimų programos peržiūra ir tyrimų atlikimas	Radono patalpų ore ir dirvožemyje aktyvumo koncentracijos tyrimų programos peržiūra ir atnaujintos programos parengimas bei radono tyrimų atlikimas	Parengta radono patalpų ore ir dirvožemyje aktyvumo koncentracijos tyrimų programa, (1 vnt.), nuolat atliekami tyrimai (100 proc.)	Parengta radono patalpų ore ir dirvožemyje aktyvumo koncentracijos tyrimų programa 2024–2025 m., nuolat atliekami tyrimai 2024–2030 m.
	3.2. Radono rizikos zonų nustatymas	Radono rizikos zonų įvertinimas pagal gautus tyrimų rezultatus savivaldybės teritorijoje	Parengta radono rizikos zonų įvertinimo ataskaita (1 vnt.)	2024–2030 m., ne mažiau kaip 1 kartą per metus
	3.3. Gyventojų informavimas ir rekomendacijų dėl radono mažinimo teikimas	Gyventojų, gyvenančių patalpose, kuriose viršijamas nustatytas atskaitos lygis, informavimas apie galimą žalą jų sveikatai ir konsultacijų dėl radono patalpų ore sumažinimo būdų teikimas	Informuoti gyventojai ir pateiktos rekomendacijos dėl radono mažinimo (100 proc.)	2024–2030 m., kiekvieną kartą, nustačius radono rizikos zoną
	3.4. Radono rizikos zonų radiacinės saugos priežiūra	Radono rizikos zonoje įgyvendinamų radiacinės saugos priemonių priežiūra. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (toliau – VATESI) informavimas, jei, atlikus radono rizikos vertinimą, branduolinės energetikos objektas patenka į radono rizikos zoną	Atlikta radono rizikos zonų radiacinės saugos priežiūra (100 proc.), informuota VATESI (100 proc.)	2024–2030 m., kiekvieną kartą, nustačius radono rizikos zoną
	3.5. Finansinės paramos gyventojams teikimo rekomendacijos	Savivaldybių institucijų informavimas apie finansinės pagalbos reikalingumą, gyventojams savarankiškai įdiegus radono mažinimo priemones ir kurių nepakanka radono aktyvumo koncentracijai sumažinti iki priimtinų lygių arba tuo atveju, jeigu gyventojas nepajėgus finansiškai tokių priemonių įdiegti	Parengta finansinės paramos gyventojams teikimo rekomendacijų (100 proc.)	2024–2030 m., kiekvieną kartą, nustačius radono rizikos zoną ir esant finansinės pagalbos poreikiui
	3.6. Radono tyrimų kokybės užtikrinimas	Dalyvavimas radono aktyvumo koncentracijos palyginamuosiuose tyrimuose	Dalyvauta palyginamuosiuose radono tyrimuose (100 proc.)	2024–2030 m., organizatoriams pakvietus dalyvauti palyginamuosiuose radono tyrimuose
	3.7. Lietuvos radono žemėlapio atnaujinimas	Lietuvos radono žemėlapio atnaujinimas ir informacijos teikimas visuomenei	Atnaujintas Lietuvos radono žemėlapis (1 vnt.)	2024–2030 m., ne mažiau kaip 1 kartą per metus
	3.8. Lietuvos radono tyrimų rezultatų teikimas Europos Komisijai	Radono aktyvumo koncentracijos tyrimų rezultatų pateikimas Europos Komisijai siekiant atnaujinti Europos radono žemėlapį	Pateikti radono aktyvumo koncentracijos tyrimų rezultatai (100 proc.)	2024–2030 m., Europos Komisijai nusprendus atnaujinti Europos radono žemėlapį
4. Užtikrinti, kad radono tyrimus atliekančios institucijos radono tyrimus atliktų tinkamai	4.1. Radono tyrimus atliekančių institucijų ar asmenų pripažinimo procedūrinių veiksmų organizavimas ir atlikimas	Asmenų, siekiančių atlikti radono tyrimus, pateiktų dokumentų vertinimas Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme nustatyta tvarka	Įvertinta asmenų, siekiančių atlikti radono tyrimus, pateiktų dokumentų (100 proc.)	2024–2030 m., kiekvieną kartą, gavus paraišką dėl radono tyrimų pripažinimo
5. Stiprinti statybų srities specialistų žinias apie teisės aktuose, reglamentuojančiuose statybą ir radiacinę saugą, nustatytus reikalavimus patalpų oro kokybei ir radono kiekiui patalpų ore	5.1. Bendradarbiavimo su statybos srities specialistais stiprinimas	Bendradarbiavimas su architektūros, statybos inžinieriais, kitais statybų srities specialistais siekiant gilinti jų žinias apie radono keliamą riziką, kad projektuojant, statant ar atnaujinant pastatus būtų užtikrinta pastatų vidaus oro kokybė radono atžvilgiu	Parengta informacinių priemonių (2 vnt.)	2024–2030 m., ne mažiau kaip 1 kartą per metus
	5.2. Radono kiekio patalpose kaitos dėl pastatų statybos ar rekonstrukcijos techninių sprendimų taikymo analizė	Radono aktyvumo koncentracijos patalpose kaitos keičiantis pastatų statymo ar rekonstrukcijos techniniams sprendimams stebėsena ir rekomendacijų teikimas	Parengta radono kiekio patalpose kaitos dėl pastatų statybos ar rekonstrukcijos techninių sprendimų taikymo analizė (1 vnt.)	2024–2030 m., ne mažiau kaip 1 kartą per metus
6. Organizuoti ir atlikti radono patekimo į patalpas rizikos nustatymą vertinant pagal radono grunte tyrimų rezultatus	6.1. Radono patekimo į patalpas rizikos nustatymas	Radono grunte tyrimų atlikimas ir informacijos gyventojams, statybos inžinieriams, projektuotojams teikimas apie galimybę įvertinti radono riziką prieš statant ar projektuojant pastatą	Atlikti tyrimai (100 proc.), parengta informacinių priemonių (2 vnt.)	2024–2030 m.
7. Užtikrinti nuolatinius geriamojo ir mineralinio vandens tyrimus siekiant vertinti radono aktyvumo koncentracijos atitiktį nustatytiems lygiams	7.1. Vandens, kaip radono šaltinio, sukeliamos apšvitos vertinimas	Radono vandenyje tyrimų atlikimas ir tyrimų rezultatų įvertinimas radiacinės saugos požiūriu	Atlikti tyrimai ir įvertinti tyrimų rezultatai (100 proc.)	2024–2030 m.
8. Sumažinti gyventojų apšvitos riziką dėl radono patekimo į patalpas iš statybinių medžiagų	8.1. Radono patekimo į patalpas iš statybinių medžiagų rizikos vertinimas	Statybinių medžiagų tyrimų atlikimas ir tyrimų rezultatų įvertinimas radiacinės saugos požiūriu	Atlikti tyrimai ir įvertinti tyrimų rezultatai (100 proc.)	2024–2030 m.
9. Užtikrinti, kad visuomenė tinkamai ir laiku gautų informacijos apie radono keliamą apšvitą ir būdus radonui mažinti	9.1. Komunikacijos radono tema stiprinimas ir visuomenės informuotumo apie radono galimą apšvitą bei jo poveikį sveikatai didinimas	Bendradarbiavimas su savivaldybių administracijų atstovais, visuomenės sveikatos biurų darbuotojais, visuomenės sveikatos specialistais, informacijos bendrų renginių, susitikimų su gyventojais metu, regioninėje spaudoje ir visuomenės informavimo priemonėse skelbimas, informacinių leidinių rengimas ir platinimas	Parengta informacinių priemonių (5 vnt.)	2024–2030 m., ne mažiau kaip 1 kartą per metus
	9.2. Ugdymo apie radono galimą apšvitą bei jo poveikį sveikatai stiprinimas	Bendradarbiavimas su Lietuvos universitetais, neuniversitetinėmis aukštosiomis ir vidurinio išsilavinimo mokyklomis siekiant plėsti studentų ir moksleivių žinias apie radono galimą apšvitą ir jo poveikį sveikatai	Parengta informacinių priemonių (2 vnt.)	2024–2030 m., ne mažiau kaip 1 kartą per metus
10. Užtikrinti, kad būtų vertinama gyventojų, įskaitant rūkančius gyventojus, plaučių vėžio rizika	10.1. Radono nulemtos apšvitos, susijusios su plaučių vėžio rizika, vertinimas	Lietuvos gyventojų, atskirų jų grupių (pvz., rūkančiųjų) radono patalpose nulemtos apšvitos ir plaučių vėžio susirgimo rizikos vertinimas	Parengta radono nulemtos apšvitos, susijusios su plaučių vėžio rizika, vertinimo ataskaita (1 vnt.)	2024–2030 m., ne mažiau kaip 1 kartą per metus
11. Siekti, kad, vertinant oro kokybę patalpose, kartu būtų vertinamas ir radono rizikos rodiklis	11.1. Radono patalpų ore tyrimų sieties su kitais oro kokybės tyrimais stiprinimas	Bendradarbiavimas su Lietuvos universitetais ir neuniversitetinėmis aukštosiomis mokyklomis atliekant radono tyrimus ir siekiant nustatyti sąsają tarp radono koncentracijos patalpų ore su kitais oro kokybės rodikliais	Įvykdyta bendradarbiavimo priemonių (100 proc.)	2024–2030 m.

______________________