Administracinė byla Nr. A-5116-438/2019
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00076-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,
dalyvaujant vertėjams G. K., Y. M.,
pareiškėjai D. R. ir jos įgaliotai atstovei advokatų profesinės bendrijos „Spectrum legis“ advokatei A. A.,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės atstovei N. I.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Afganistano Islamo Respublikos pilietės D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės teikimą dėl Afganistano Islamo Respublikos pilietės D. R. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinė 2019 m. birželio 28 d. teikime prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo sulaikyti Afganistano Islamo Respublikos pilietę D. R. (toliau – ir užsienietė), gimusią (duomenys neskelbtini) (S. R., gimusią (duomenys neskelbtini)), VSAT Užsieniečių registracijos centre iki kol bus jos atžvilgiu priimti atitinkami sprendimai dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, trims mėnesiams, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 28 d.
2. Teikime nurodyta, kad 2019 m. birželio 26 d., 13.00 val., į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą, reisu LH 886 iš Vokietijos pagal Dublino III reglamentą grąžintos dvi Afganistano Islamo Respublikos pilietės, iš kurių viena – D. R., gimusi (duomenys neskelbtini) (S. R., gimusi (duomenys neskelbtini)). Užsienietė 2018 m. prisistatė esanti S. R., gimusi (duomenys neskelbtini), tačiau 2019 m. birželio 26 d. iš Vokietijos į Lietuvos Respubliką užsienietė grąžinta su Laissez passer, išduotu D. R., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu.
3. Teikime pažymėta, kad 2019 m. birželio 26 d., apie 17.00 val., užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo atnaujinimo Lietuvos Respublikoje. Užsienietė 2018 m. rugpjūčio 15 d. buvo pateikusi prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyrius 2018 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-9)15PR-173 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės“, kuriuo nusprendė nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės, apgyvendinti prieglobsčio prašytoją VSAT Užsieniečių registracijos centre, išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą. 2018 m. spalio mėn. užsienietė, nesulaukusi galutinio sprendimo dėl jos prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pasinaudojo laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, pasišalino iš VSAT Užsieniečių registracijos centro, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu trukdydama prieglobsčio suteikimo procedūrai. VSAT Užsieniečių registracijos centras raštu informavo Migracijos departamento Prieglobsčio skyrių apie tai, kad į VSAT Užsieniečių registracijos centrą negrįžo užsienietė. Migracijos departamento Prieglobsčio skyrius 2018 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-2)16PR-94 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo sustabdymo“.
4. Teikime teigiama, kad užsienietė pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 71 straipsnio 3 dalies atitinkamus punktus, kuriuose numatyta prieglobsčio prašytojo pareiga laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų; pareiga vykdyti Migracijos departamento ir teismo sprendimuose prieglobsčio prašytojui nustatytas pareigas; to paties įstatymo 135 straipsnį, numatantį užsieniečio neteisėtą išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Užsienietė pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. IV-132 patvirtinto Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo 19.9 punktą, kuriame numatyta prieglobsčio prašytojo teisė išvykti iš Centro vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka, taip pat VSAT Užsieniečių registracijos centro vado patvirtintas Laikinai Užsieniečių registracijos centre apgyvendintų užsieniečių vidaus tvarkos taisykles.
5. Teikime akcentuota, kad nėra duomenų apie tikrąją užsienietės tapatybę, užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, prisistatydama skirtingais vardais, teikė klaidinančią informaciją. Savo veiksmais užsienietė trukdo priimti galutinius sprendimus dėl jos teisinio statuso, todėl sulaikymas reikalingas kaip objektyvi priemonė tam, kad būtų išaiškinti motyvai, kuriais grindžiamas jos prašymas, ir galutinai užbaigtos procedūros dėl jos teisinio statuso nustatymo. Netaikant sulaikymo, pasinaudojusi laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, užsienietė vėl išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas šalis, taip dar kartą pažeisdama įstatymus.
II.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 28 d. sprendimu VSAT Vilniaus pasienio rinktinės teikimą tenkino – sulaikė Afganistano Islamo Respublikos pilietę D. R., gimusią (duomenys neskelbtini) (S. R., gimusią (duomenys neskelbtini)), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki kol bus jos atžvilgiu priimtas atitinkamas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, trims mėnesiams, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 28 d.
8. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, nustatė, kad Afganistano Islamo Respublikos pilietė D. R., gimusi (duomenys neskelbtini) (S. R., gimusi (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, nėra duomenų apie tikrąją užsienietės tapatybę, užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, prisistatydama skirtingais duomenimis, teikė klaidinančią informaciją. Užsienietė 2018 m. prisistatė esanti S. R., gimusi (duomenys neskelbtini), tačiau 2019 m. birželio 26 d. iš Vokietijos į Lietuvos Respubliką grąžinta su Laissez passer, išduotu D. R., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu.
9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad užsienietė Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, nėra duomenų apie tikrąją užsienietės tapatybę, užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, prisistatydama skirtingais duomenimis, savo veiksmais trukdo priimti galutinius sprendimus dėl jos teisinio statuso, sprendė, kad yra didelė tikimybė, jog, netaikant sulaikymo, pasinaudojusi laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, užsienietė gali vėl bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip dar kartą pažeisdama tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių įstatymus. Teismas pažymėjo, kad dėl prieš tai nurodytų aplinkybių nėra pagrindo taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, numatytas Įstatymo 115 straipsnyje.
III.
10. Afganistano Islamo Respublikos pilietė Danish (Sharere) Roshangar, gimusi (duomenys neskelbtini), apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – VSAT Vilniaus pasienio rinktinės teikimo netenkinti.
11. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į užsienietės turimą teisinį pabėgėlio statusą, todėl, spręsdamas dėl jos sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.
12. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kai yra galimas prieglobsčio prašytojų sulaikymas. Šiuo atveju užsienietės sulaikymas buvo grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais bei 5 dalies 7 punktu.
13. Pirmuoju sulaikymo pagrindu – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti užsieniečio tapatybę (pilietybę) – gali būti remiamasi tik tam tikrą laikotarpį, per kurį kompetentingos institucijos turi imtis visų reikiamų priemonių, siekdamos išsiaiškinti užsieniečio tapatybę. Šiuo atveju užsienietė, ką ji paaiškino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, turi du vardus – Danish (oficialus) ir Sharere (neoficialus), todėl prisistatė vienu iš jų (yra neraštinga), neturėdama tikslo pateikti klaidinančią informaciją. Užsienietė pateikė teismui Afganistano Islamo Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pažymą, kurioje nurodyti jos identifikaciniai duomenys. Dėl nurodytų priežasčių nebėra teisinio pagrindo sulaikyti užsienietę Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu.
14. Taikant antrąjį sulaikymo pagrindą, numatytą Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, privalo būti tenkinamos šios dvi sąlygos: 1) sulaikymas yra būtinas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius); 2) įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šiuo atveju nėra ginčo, jog užsienietės prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau vien šios sąlygos buvimo nepakanka, kad būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Kaip minėta, taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
15. Nagrinėjamu atveju nors ir buvo nustatyta, kad užsienietė, apgyvendinta VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką, tačiau būtina įvertinti tokio poelgio motyvus, neapsiribojant formaliu situacijos vertinimu. Teismo posėdžio metu užsienietė paaiškino, jog iš Lietuvos Respublikos išvyko dėl sunkios savo motinos – Z. R. – sveikatos būklės (serga cukriniu diabetu), staiga pablogėjus jos sveikatai (išvyko iš Lietuvos Respublikos kartu). Būdama neraštinga, baimindamasi dėl tolesnės savo teisinės padėties, negaudama atsakymo iš Migracijos departamento dėl prieglobsčio suteikimo/nesuteikimo bei pablogėjus motinos sveikatai, priėmė neapgalvotą sprendimą ir išvyko iš Lietuvos Respublikos. Neteisėto išvykimo iš Lietuvos Respublikos tikslas – Vokietija, kurioje gyvena jos brolis E. R.. Užsienietė tikėjosi, jog, atvykus į Vokietiją, Vokietija prisiims atsakomybę už jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, įvertinus, jog jos brolis teisėtai gyvena Vokietijoje, t. y. jog galės susijungti su savo šeima, taip legalizuoti savo teisinę padėtį, bus užtikrinta priežiūra jos motinai, suteikta reikalinga medicininė pagalba.
16. Šiuo metu užsienietė žino, kad jos prieglobsčio prašymo kita ES valstybė nenagrinės ir vis vien grąžins į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III reglamentą, todėl išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį nėra tikslinga. Be to, užsienietės išsiuntimo/ grąžinimo klausimas nėra išspręstas, prieglobsčio prašymas vis dar nagrinėjamas, todėl užsienietė suinteresuota gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, neketina pasislėpti ar kitaip pažeisti Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo, supranta pažeidusi Laikino išvykimo iš VSAT tvarką, pasimokė iš savo klaidos ir daugiau jos nekartos.
17. Užsienietės vertinimu, sulaikymas nagrinėjimu atveju nėra būtina ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti, kad sprendimas dėl jos teisinio statuso būtų priimtas ir įvykdytas.
18. VSAT Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo užsienietės apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą nepakeistą.
19. Nurodo, kad užsienietės apeliacinio skundo argumentai turėtų būti vertinami kritiškai. Užsienietės išvykimas iš Lietuvos Respublikos negalėjo būti neapgalvotas poelgis, nes jai pateikus prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, jai buvo išaiškintos jos teisės ir pareigos. Užsienietei, nežinančiai lietuvių kalbos, neapgalvotai išvykti iš Lietuvos Respublikos yra neįmanoma (užsienietė išvyko pas savo brolį į Vokietiją). Užsieniečių registracijos centre teikiama medicininė pagalba, o užsienietės motinos sveikata dėl tokios kelionės kaip tik galėjo pablogėti. Užsienietės brolis 2019 m. liepos 10 d. pateikė užsienietės asmens dokumentus ir vertimą į lietuvių kalbą, taigi, užsienietė galėjo šiuos dokumentus pateikti ir anksčiau, tačiau sąmoningai to nedarė, norėdama suklaidinti institucijas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės 2019 m. birželio 28 d. teikimo sulaikyti Afganistano Islamo Respublikos pilietę D. R., gimusią (duomenys neskelbtini) (S. R., gimusią (duomenys neskelbtini)), Užsieniečių registracijos centre iki kol bus jos atžvilgiu priimti atitinkami sprendimai dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, trims mėnesiams, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 28 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino VSAT Vilniaus pasienio rinktinės teikimą ir nusprendė sulaikyti užsienietę Užsieniečių registracijos centre iki kol bus jos atžvilgiu priimti atitinkami sprendimai dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, trims mėnesiams, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 28 d.
22. Užsienietė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu.
23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė (lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
24. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties, be kita ko ir jų sulaikymo, klausimus Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
25. Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas (nagrinėjamu atveju užsienietė turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą) gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
26. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.
27. Kaip matyti iš teikimo ir teismo sprendimo turinio, užsienietė buvo sulaikyta remiantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais pagrindais, t. y.: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jos tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jos prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojos nesulaikius), ir įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad ji gali pasislėpti siekdama išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Grindžiant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo egzistavimą remtasi, be kita ko, to paties straipsnio 5 dalies 7 punktu, įtvirtinančiu, jog užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką.
28. Užsienietė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytas jos sulaikymo pagrindas.
29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip ne kartą yra minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sulaikymo pagrindu – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti užsieniečio tapatybę (pilietybę) – gali būti remiamasi tik tam tikrą laikotarpį, per kurį kompetentingos institucijos turi imtis visų reikiamų priemonių, siekiant išsiaiškinti užsieniečio tapatybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4167-822/2017.).
30. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad užsienietė, 2018 m. rugpjūčio 15 d. pateikdama prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, prisistatė S. R., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu, ir tik vėliau gauti duomenys leido nustatyti, jog S. R. pristatantis asmuo gali būti D. R., gimusi (duomenys neskelbtini). Po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, 2019 m. liepos 10 d. Užsieniečių registracijos centrui buvo pristatyti užsienietės asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, pagal kuriuos užsienietė yra Afganistano Islamo Respublikos pilietė D. R., gimusi (duomenys neskelbtini). Taigi užsienietės asmens tapatybė yra nustatyta, todėl nebeliko Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo užsienietės sulaikymui.
31. Apeliaciniame skunde neginčijama, jog užsienietės prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai nėra aiškūs, tačiau, užsienietės nuomone, šios sąlygos nepakanka sulaikymo taikymui. Užsienietės teigimu, turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytoja gali pasislėpti, siekdama išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
32. Byloje nėra ginčo, kad užsienietė, apgyvendinta VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką, tačiau nagrinėjamo atvejo kontekste ši aplinkybė vienareikšmiškai nesuponuoja pagrindo manyti, jog užsienietė gali slėptis siekdama išvengti grąžinimo ar išsiuntimo.
33. Įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė, kad 2018 m. rugpjūčio 15 d. prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo pirminio įvertinimo anketoje nurodyta, jog užsienietė gali būti priskirta prie pažeidžiamų asmenų, nes yra neraštinga, nesiorientuoja laiko ir vietos atžvilgiu, pastebėtos fizinio smurto žymės.
34. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje įtvirtina, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Įstatymo 2 straipsnio 182 dalyje pažeidžiamas asmuo apibrėžtas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą).
35. Pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo. Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti, kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir Grąžinimo direktyvos 2008/115/EB 3 straipsnio 9 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamų asmenų, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 11 straipsnį ir Grąžinimo direktyvos 2008/115/EB 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį.
36. Primintina, kad Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad „<...> pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. <…>“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016).
38. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018).
39. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.
40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad užsienietei yra suteiktas prieglobsčio prašytojos statusas, užsienietės tapatybė yra nustatyta. Byloje nėra duomenų, kad užsienietė keltų grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Užsienietė priskirtina prie pažeidžiamų asmenų.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimo – šiuo atveju yra pakankama ir tinkama, todėl taikytina.
42. Įvertinusi minėtą aplinkybių visetą, teisinį reguliavimą ir nurodytą teismų praktiką, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimas naikintinas, užsienietei skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 117 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Afganistano Islamo Respublikos pilietės D. R. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Netenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės 2019 m. birželio 28 d. teikimo sulaikyti Afganistano Islamo Respublikos pilietę D. R., gimusią (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki kol bus jos atžvilgiu priimti atitinkami sprendimai dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, trims mėnesiams, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 28 d.
Skirti Afganistano Islamo Respublikos pilietei D. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietę Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki kol bus baigta jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Romanas Klišauskas
Ričardas Piličiauskas