Administracinė byla Nr. R-33-815/2024
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00041-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 5.2; 43.5.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. birželio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Z. V. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo priėmimo klausimą,
nustatė:
Pareiškėjas asociacijos Lietuvos visuomenės taryba rinkimų stebėtojas Z. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. birželio 3 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2024 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. Sp-142 „Dėl 2024 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų galutinių rezultatų nustatymo ir paskelbimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) išreikalauti iš VRK visus Respublikos Prezidento rinkimų I ir II turų biuletenių perdavimo rinkimų apylinkėms perdavimo-priėmimo aktus ir visus balsų skaičiavimo protokolus; 3) apklausti nurodytus liudytojus.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad į rinkimų apylinkes prieš 2024 m. gegužės 12 d. sąmoningai nebuvo atvežtas būtinas rinkimų biuletenių skaičius, kuris atitiktų apylinkės rinkėjų skaičių, o 2024 m. gegužės 12 d. rinkimų apylinkėms masiškai buvo teikiami papildomi rinkimų biuleteniai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 130 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Pareiškėjas teigia, kad buvo masiškai pažeidžiami Rinkimų kodekso 141 straipsnio 1 dalies (Pasirengimas balsavimui) reikalavimai apylinkės rinkimų komisijoms dar iki atidarant balsavimo patalpas rinkėjams. Balsavimo rezultatai tvirtinti, neišnagrinėjus ir net nepradėjus nagrinėti didžiąją dalį stebėtojų skundų, kurių tenkinimo atveju pasikeistų balsų skaičiavimo rezultatai, fiksuoti balsų skaičiavimo protokoluose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. R-31-789/2024 konstatavo būtinumą išnagrinėti visus skundus iki atsakovui tvirtinant galutinius balsavimo rezultatus. Taigi ir šis reikalavimas taip pat buvo pažeistas.
Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovams siekiant nuslėpti nuo stebėtojų sisteminius rinkimų organizavimo ir vykdymo pažeidimus, beveik visose rinkimų apylinkėse ir net rinkimų apygardose sąmoningai, tyčia, sistemingai bei masiškai pažeidinėtos įstatymu ginamos stebėtojų teisės gauti iš atsakovo informaciją apie vykdytą balsavimą (Rinkimų kodekso 92 str. 8 d. 4 ir 5 p., 164 str. 4 d. pažeidimai), atsisakant pateikti stebėtojams rinkimų biuletenių patekimo į rinkimų apylinkes perdavimo aktus, balsų skaičiavimo protokolus ir kitus dokumentus, juos net išvarant iš rinkimų apylinkių. Pareiškėjas tvirtina, kad buvo atskleistas sisteminio manipuliavimo rinkimų biuleteniais mechanizmas – apygardų rinkimų komisijos dirbtinai Rinkimų kodekso 130 straipsnio 2 dalyje nustatytu laiku (12 val. iki balsavimo pradžios) neperdavė apylinkių komisijoms nuo trečdalio iki dviejų trečdalių balsavimo biuletenių. VRK nurodymu net iki pusės rinkimų apylinkėse atsiradusių biuletenių nebuvo antspauduojami, o balsavimas buvo vykdomas be tinkamų biuletenių perdavimo apylinkių komisijoms aktų ir net nesuantspaudavus gautus biuletenius iki balsavimo patalpos atidarymo. Tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos atsakovui neteisėtai papildomai atvežti papildomus biuletenius, jau vykstant balsavimui apylinkėje. O apylinkėse neantspauduojant net iki pusės rinkimų biuletenių, o po balsavimo nepanaudotus biuletenius ne anuliuojant, o sudedant į maišus ir grąžinant juos apygardoms, buvo sudarytos galimybės įvairioms manipuliacijoms, ko pasėkoje, apygardos Nr. 57 pavyzdžiu, daugumos apylinkių balsadėžėse atsirado daugiau biuletenių, nei formaliai galimai gavo šios komisijos. Pareiškėjo vertinimu, dirbtinai rinkimų apylinkėse sudarius biuletenių trūkumą, neteisėtai rinkimų dieną į rinkimų apylinkes buvo vežami papildomi biuleteniai. Taip buvo sudarytos sąlygos apylinkių rinkimų komisijoms ir / ar atskiriems jų nariams (visų pirma, pirmininkams) rinkimų apylinkėse, kuriose nebuvo stebėtojų, įvairiais būdais neteisėtai disponuoti didžiuliais kiekiais rinkimų apylinkių neantspauduotais biuleteniais, balsuoti nebalsavusiųjų asmenų vardu ar pakeisti jų balsavimus, neteisėtai įtakoti balsavimų rezultatus.
Pareiškėjas nurodo, kad nei į vieną iš 157-ių rinkimų apylinkių neatvežta 100 proc. biuletenių. Atsakovas stebėtojams nepateikė ir rinkimų biuletenių perdavimo-priėmimo aktų, išskyrus keletą išimčių, visų pirma, didžiausioje Vilniaus miesto rinkimų apygardoje Nr. 57, po ko, stebėtojų gautais duomenimis, VRK telefonu kitoms apygardoms nurodė, kad šios stebėtojams neteiktų, visų pirma, Respublikos Prezidento rinkimų I turo biuletenių perdavimo-priėmimo aktų. Stebėtojams nepateikti ir visi prašyti balsų skaičiavimo protokolai, kas neleidžia patikrinti apylinkėms perduotų ir balsadėžėse atsidūrusių biuletenių skaičiaus patikimumo. Atsakovo dirbtinai sukurta padėtis, ypač Respublikos Prezidento rinkimų I turo metu, sudarė idealias sąlygas įvairiausioms manipuliacijoms rinkimų biuleteniais, kurie buvo perduoti apylinkių komisijoms išankstiniam balsavimui, taip pat išankstiniam balsavimui specialiose vietose, t. y. gydymo įstaigose, senelių namuose, įkalinimo įstaigose ir pan., balsavimui namuose. Rinkimų biuletenių buvimas apygardose balsavimo dieną drauge su išankstinio balsavimo vokų perskirstymu tuo pat metu apygardų komisijose, taip pat sudarė sąlygas manipuliacijoms.
Pareiškėjas tvirtina, kad prasidėjus išankstiniam balsavimui 2024 m. Respublikos Prezidento rinkimuose ir 2024 m. gegužės 12 d. Referendume dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio keitimo, paaiškėjo šiurkštūs šių dviejų skirtingų politinių kampanijų vykdymo pažeidimai – rinkėjams pasirašytinai vienu parašu buvo išduodami šių skirtingų dviejų politinių kampanijų biuleteniai. Tai patvirtino ir VRK 2024 m. gegužės 10 d. el. atsakymas asociacijai Stebėtojų gildija, kuriuo VRK patvirtino, kad 2024 m. gegužės 12 d. rinkimų apylinkėse abu biuleteniai jau bus išduodami rinkėjui atskirai pasirašant už kiekvieną jam išduodamą balsavimo biuletenį. Tokiu būdu nepagrįstai ir neteisėtai, šiurkščiai pažeista rinkėjų teisė pasirinkti, ar rinkėjui dalyvauti, ar nedalyvauti šiose skirtingose politinėse kampanijose. Rinkėjas turi ir pasirinkimo teisę kiekvienoje šių politinių kampanijų dalyvauti ar nedalyvauti, o VRK nustatyta balsavimo biuletenių išdavimo rinkėjams tvarka (pasirašant vienu, bet ne dviem parašais už dviejų skirtingų politinių kampanijų balsavimo biuletenių gavimą) pažeidė šią konstitucinę rinkėjų teisę, priverčiant rinkėją būtinai dalyvauti abiejose politinėse kampanijose, kitaip jis negaus vieno biuletenio, t. y. tos politinės kampanijos biuletenio, kurioje jis nori dalyvauti.
Pareiškėjo nuomone, atsakovas sisteminius šiurkščius įstatymų pažeidimus įvykdė sąmoningai ne tik balsavimo metu bei pasiruošimo balsavimui metu, bet ir naudodamas VRK Informacinę sistemą (toliau – ir VRKIS), kuri neatitinka įstatymų leidėjo nuostatų Rinkimų kodekse ir kituose įstatymuose, nes ne tik nenumato privalomo apylinkės komisijai perduotų balsavimo biuletenių įvedimo į šią sistemą, bet ir numato tik rinkimų dienos duomenų įvedimą bei perdavimą, nesudaro galimybės įvesti į sistemą ankstesnių dienų įvykių ir duomenų apie biuletenius, kurie yra griežtos apskaitos dokumentai ir kurie gali būti perduodami tik pasirašant individualius, t. y. nustatyta tvarka sunumeruotus jų perdavimo-priėmimo aktus, kuriuose nurodomas balsavimo biuletenių su konkrečiais jų individualiais numeriais perdavimo-priėmimo laikas, kuris turi būti įvestas į VRKIS realiu laiku, bet ne atbuliniu laiku, ką leidžia daryti dabartinė VRKIS versija, šiuos duomenis įvedant tik pasibaigus rinkimų dienai, t. y. skaičiuojant balsavimo rezultatus.
Pareiškėjas pažymi, kad stebėtojai gavo konkrečių rinkimų apylinkių komisijų surašytus balsų skaičiavimo protokolus, kuriuose neįrašyti maišų su balsavimo biuleteniais plombavimo plombų numeriai, dėl ko neįmanoma nustatyti, ar šiuose maišuose yra tik šiose rinkimų apylinkėse į balsadėžes įmesti balsavimo biuleteniai, dėl ko balsavimo rezultatai tokiose rinkimų apylinkėse pripažintini negaliojančiais. Taigi, dėl netinkamo balsadėžių antspaudavimo ar užplombavimo, atsakovo veiksmai šiuo klausimu pripažintini nepagrįstais, dėl to ir neteisėtais. Todėl balsavimo rezultatai tokiose rinkimų apylinkėse pripažinti negaliojančiais.
Pareiškėjas tvirtina, kad dėl didelio masto sisteminių VRK įvykdytų pažeidimų yra ir Rinkimų kodekso 181 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento VRK Sprendimą dėl 2024 m. Prezidento rinkimų galutinių rezultatų. Be to, susidariusi padėtis pažeidžia esminius konstitucinius teisinės valstybės principus – teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą (Konstitucinio Teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarimas), nes rinkėjai, esant tokiai netinkamai rinkimų organizavimo ir vykdymo sistemai, negali būti užtikrinti dėl tikros rinkėjų valios išraiškos įgyvendinimo ir būsimuose rinkimuose, referendumuose.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą bei laikytis teismų kompetencijos taisyklių.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu jis nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu prašo panaikinti VRK Sprendimą, kuriuo patvirtintas 2024 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų pakartotinis balsų skaičiavimo protokolas, t. y. šis Sprendimas priimtas dėl 2024 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų galutinių rezultatų nustatymo ir paskelbimo.
Vertindama pareiškėjo skundo reikalavimo pobūdį, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 124 straipsnio 1 dalis nustato, kad Rinkimų kodekse, Referendumo konstituciniame įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus. Pagal ABTĮ 20 straipsnio 1 dalį Regionų administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 17 straipsnyje, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11, 13 ir 14 punktuose. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai sprendžia bylas: dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (1 p.); dėl Rinkimų kodekso ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų (9 p.). ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl VRK sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai.
Rinkimų kodekso 185 straipsnio, reglamentuojančio skundų nagrinėjimo terminus Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, 2 dalis nustato, kad sutrumpinti skundų nagrinėjimo terminai yra: 1) skundo dėl rinkėjo įrašymo į rinkėjų sąrašą – per 2 dienas, bet ne vėliau kaip rinkimų dieną; 2) skundo dėl rinkimų biuletenių, atsakomosios nuomonės – per 3 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos; 3) skundo dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo arba informacijos apie juos paskelbimo – per 5 dienas. Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalis nustato, kad VRK sprendimai dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų skundų, taip pat dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo, rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo arba šios komisijos neveikimas per 3 dienas nuo jos sprendimo įsigaliojimo dienos arba nuo tos dienos, kai sprendimas turėjo būti priimtas, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 3 dienas.
Pagal Rinkimų kodekso 191 straipsnio 1 dalį, Respublikos Prezidento ir Seimo paklausimo teikimo ir jo nagrinėjimo Konstituciniame Teisme tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas. Jeigu Konstitucinis Teismas pateikia išvadą, kad Rinkimų kodeksas buvo šiurkščiai pažeistas ir tai turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, Seimas gali priimti vieną iš šių nutarimų: 1) pripažinti negaliojančiais Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimų rezultatus, jeigu pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų; 2) nustatyti Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų patvirtintus rinkėjų balsų skaičiavimo protokolus, jeigu rinkimų komisijų sprendimai dėl šių protokolų patvirtinimo nebuvo apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir šis teismas nepanaikino rinkimų komisijų sprendimų dėl šių protokolų patvirtinimo (Rinkimų kodekso 191 str. 2 d.).
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnį su paklausimu, ar nebuvo pažeistas Rinkimų kodeksas rengiant ir vykdant rinkimus konkrečioje rinkimų apygardoje per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, šio įstatymo 74 straipsnyje nurodytos institucijos kreipiasi į Konstitucinį Teismą ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai oficialiai paskelbiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl rinkimų galutinių rezultatų toje rinkimų apygardoje nustatymo arba dėl laisvos Seimo nario vietos atsiradimo ar užėmimo. Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus (arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Rinkimų kodekso pažeidimų) tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti (ar kita šios komisijos veika buvo padaryta) pasibaigus balsavimui renkant Seimo narius ar Respublikos Prezidentą. Konstitucinio Teismo įstatymo 74 straipsnyje yra nurodyta, kad prašyti Konstitucinio Teismo išvados visais šio įstatymo 73 straipsnyje nurodytais klausimais gali Seimas.
Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo pagrindo ir dalyko matyti, kad skundas yra teikiamas dėl VRK Sprendimo, kuriuo patvirtinti ir paskelbti rinkimų galutiniai rezultatai, teigiant, kad minėtas sprendimas priimtas įvykdžius eilę Rinkimų kodekso pažeidimų, t. y. tai nėra skundas dėl VRK sprendimo, skundžiamo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
Nustačius, kad Rinkimų kodekse ir Konstitucinio Teismo įstatyme nustatyta Rinkimų kodekso pažeidimų nagrinėjimo tvarka tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti (ar kita VRK veika buvo padaryta) pasibaigus balsavimui renkant Respublikos Prezidentą, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju atsisakytina priimti pareiškėjo skundą nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ABTĮ 33 straipsnyje 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).
Teismui atsisakius priimti pareiškėjo skundą, nespręstini pareiškėjo skunde nurodyti prašymai dėl dokumentų išreikalavimo, liudytojų apklausos ir kiti procesinio pobūdžio prašymai.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija