LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2003 M. RUGSĖJO 25 D. ĮSAKYMO NR. 468 „DĖL IŠMETAMŲ Į APLINKOS ORĄ TERŠALŲ KIEKIO MAŽINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2021 m. gegužės 6 d. Nr. D1-276

Vilnius

 

 

P a k e i č i u Išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio mažinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 468 „Dėl Išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio mažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“:

1. Pakeičiu 3.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

3.2. Europos Sąjungos biologinės įvairovės ir ekosistemų tikslų pagal 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“;“.

2. Pakeičiu 29.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

29.4. Tvarkos aprašo 29.2 ir 29.3 papunkčiuose nurodytų ataskaitų ir prognozių informatyvi apžvalga.“.

3. Pakeičiu 30 punktą ir jį išdėstau taip:

30. Tvarkos aprašo 29.4 papunktyje nurodytoje apžvalgoje turi būti informacija apie:

30.1. per ataskaitinius metus išmestą į aplinkos orą kiekvieno teršalo kiekį (kilotonomis), išmesto kiekio pokytį (procentais) per paskutiniuosius trejus metus trumpuoju laikotarpiu (toliau – trumpasis  laikotarpis) ir pokytį (procentais), palyginus su 2005 m. išmestu kiekiu (toliau – ilgasis laikotarpis), kuris rodo nacionalinių išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio mažinimo tikslų 2020–2029 m., nacionalinių išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio mažinimo tarpinių tikslų 2025 m. ir nacionalinių išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio mažinimo tikslų 2030 m. ir vėliau įgyvendinimo lygį;

30.2. kiekvieno išmesto į aplinkos orą teršalo kiekio kitimo tendencijas nuo 2005 m. ir nacionalinių išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio mažinimo tikslų 2020–2029 m., nacionalinių išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio mažinimo tarpinių tikslų 2025 m. ir nacionalinių išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio mažinimo tikslų 2030 m. ir vėliau įgyvendinimo lygį (pavaizduoti grafiškai);

30.3. sektorius ir posektorius (pvz., transportas, tarp jų kelių transportas (tame tarpe sunkusis transportas ir autobusai, lengvasis transportas), geležinkelių transportas ir kt.; energetika, tarp jų šildymo įrenginiai namų ūkiuose (būstuose) ar pan.) ir iš jų išmestas į aplinkos orą kiekvieno teršalo kiekis (vertinant sektorių – procentais, Lietuvoje iš visų sektorių išmestame kiekyje; vertinant posektorių – procentais, konkretaus sektoriaus išmestame kiekyje) per ataskaitinius metus;

30.4. apskaitai naudotus pagrindinius įvesties duomenis transporto, energetikos, įskaitant energijos gamybą namų ūkiuose, žemės ūkio, pramonės, tirpiklių vartojimo, atliekų tvarkymo  sektoriuose, kurie iš esmės lėmė apskaičiuotą iš to sektoriaus ir posektoriaus išmestą į aplinkos orą teršalo (-ų) kiekį; šių įvesties duomenų pokytį trumpuoju laikotarpiu ir, jei įmanoma, pokytį ilguoju laikotarpiu. Nurodyti įvesties duomenų šaltinius;

30.5. prognozėms apskaičiuoti naudotus pagrindinius įvesties duomenis apie sektorius ir posektorius, nurodytus Tvarkos aprašo 30.4 papunktyje;

30.6. kiekvieno išmesto į aplinkos orą teršalo kiekio pokyčio atskiruose sektoriuose ir posektoriuose informatyvi analizė ir Tvarkos aprašo 30.4 ir 30.5 papunkčiuose nurodytais įvesties duomenimis pagrįstos išvados dėl ko tuose sektoriuose ir posektoriuose mažėja ar didėja išmetamas tam sektoriui būdingiausių teršalų kiekis;

30.7. kita informacija ir duomenys, kuriuos išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitos ataskaitų ir prognozių rengėjai laiko svarbiais išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitai, prognozėms, visuomenei ir (ar) sprendimams priimti dėl tolesnio oro taršos mažinimo.“.

4. Pakeičiu 33 punktą ir jį išdėstau taip:

33. Tvarkos aprašo 29.4 papunktyje nurodyta informacija turi būti paskelbta per 60 darbo dienų po paskutinės informacijos pagal Tvarkos aprašo 29.2 ir 29.3 papunkčius pateikimo dienos.“

5. Pripažįstu netekusiu galios 34 punktą.

6. Pakeičiu 2 priedo 11 punktą ir jį išdėstau taip:

11. Nacionalinėms išmetamų į aplinkos orą teršalų prognozėms apskaičiuoti naudojami duomenys turi atitikti metinei X-3 metų nacionalinei išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitai ir pagal 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013, su visais pakeitimais, teikiamų prognozių nustatymui naudojamus duomenis.“.

7. Pakeičiu 3 priedo 3 punktą ir jį išdėstau taip:

3. Būtina atsižvelgti į Amoniako kiekio, išmetamo iš žemės ūkio šaltinių, prevencijos ir mažinimo gaires, patvirtintas TTOTP konvencijos vykdomosios institucijos 31-ojoje sesijoje sprendimu Nr. 2012/11 (toliau – Amoniakui skirtos gairės), ir naudotis geriausiais prieinamais gamybos būdais vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“.“.

8. Pakeičiu 3 priedo 8 punktą ir jį išdėstau taip:

8. Nedarant poveikio 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, su visais pakeitimais, II priedo nuostatų dėl kompleksinės paramos taikymui, galima uždrausti deginti atvirame lauke žemės ūkio derliaus liekanas, atliekas ir miško liekanas. Turi būti stebima, kaip laikomasi šio draudimo, ir užtikrinamas jo vykdymas. Draudimo išimtys taikomos tik prevencinių programų, kuriomis siekiama išvengti nekontroliuojamų gaisrų gamtoje, vykdyti maro kontrolę arba saugoti biologinę įvairovę atveju.“.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                                     Simonas Gentvilas