LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL POVANDENINIŲ IMPULSINIŲ TRIUKŠMŲ REGISTRAVIMO IR TŲ DUOMENŲ TEIKIMO POVANDENINIŲ IMPULSINIŲ TRIUKŠMŲ REGISTRUI, KURĮ ADMINISTRUOJA TARPTAUTINĖ JŪRŲ TYRINĖJIMO TARYBA, TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2019 m. liepos 1 d. d. Nr.  D1-391

Vilnius

Įgyvendindamas Vandenų srities plėtros 2017-2023 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 88 „Dėl Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos patvirtinimo“, 76.8 papunktį, atsižvelgdamas į Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-375/3D-312 „Dėl Vandenų srities plėtros 2017-2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“, 12.3 papunktį ir 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 275), 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (OL 2008 L 164, p. 19),

t v i r t i n u Povandeninių impulsinių triukšmų registravimo ir tų duomenų teikimo povandeninių impulsinių triukšmų registrui, kurį administruoja Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba, tvarkos aprašą (pridedama).

Aplinkos ministras                                                                                                     Kęstutis Mažeika

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 

2019 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-391

POVANDENINIŲ IMPULSINIŲ TRIUKŠMŲ REGISTRAVIMO IR TŲ DUOMENŲ TEIKIMO POVANDENINIŲ IMPULSINIŲ TRIUKŠMŲ REGISTRUI, KURĮ ADMINISTRUOJA TARPTAUTINĖ JŪRŲ TYRINĖJIMO TARYBA, TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS IR SĄVOKOS

1. Povandeninių impulsinių triukšmų registravimo ir tų duomenų teikimo povandeninių impulsinių triukšmų registrui, kurį administruoja Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba, tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato Lietuvos Respublikos jūros rajone generuojamų impulsinių triukšmų registravimo, kaupimo, sisteminimo, duomenų teikimo tvarką.

2. Tvarkos aprašas reikalingas geros aplinkos būklės (toliau – GAB) tikslų siekimui ir priemonių gerai aplinkos būklei pasiekti nustatymui, atsižvelgiant į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL 2008 L 164, p. 19).

3. Tvarkos aprašas nustato valstybės institucijų kompetenciją ir pagrindines funkcijas, atliekant povandeninių impulsinių triukšmų registravimą. Atsakinga institucija gautus duomenis teikia Tarptautinės jūrų tyrimų tarybos (toliau – TJTT) sudarytai tarptautinei ekspertų grupei, suformulavusiai GAB deskriptorius ir kuruojančiai tarptautinę povandeninių impulsinių triukšmų duomenų bazę.

4. Tvarkos aprašo tikslas – registruoti, kaupti, sisteminti ir teikti TJTT duomenis apie Lietuvos Respublikos jūros rajone atliekamų triukšmingų veiklų generuojamų impulsinių triukšmų lygius. Šiuo Tvarkos aprašu siekiama sukurti vieningą nacionalinę duomenų bazę, kuria naudojantis būtų galima nustatyti, ar povandeniniai impulsiniai triukšmai, išspinduliuoti į jūrinę aplinką dėl antropogeninės veiklos, neviršija lygių, sukeliančių neigiamą trumpalaikį arba ilgalaikį poveikį jūros aplinkai, įskaitant gyvuosius vandens organizmus, ir ar 11 GAB deskriptorius atitinka Direktyvos reikalavimus.

5.  Tvarkos aprašas taikomas veikloms, sukeliančioms impulsinio pobūdžio triukšmą Lietuvos Respublikos jūros rajone, įvardijamoms kaip:

5.1. seisminių dugno tyrimų atlikimas naudojant povandenines garso patrankas;

5.2. polių ir kitų konstrukcijų montavimas (kalimas ir kt. veikla) Lietuvos Respublikos jūros rajone;

5.3. sprogdinimo darbai, išskyrus kariniais tikslais vykdomus sprogdinimo darbus, jeigu jie susiję su įslaptinta informacija;

5.4. žemo ir vidutinio dažnio sonarų naudojimas, išskyrus kariniais tikslais naudojamus sonarus, jeigu jie susiję su įslaptinta informacija;

5.5. atbaidymo prietaisų akustinės įrangos naudojimas.

6. Visi povandeninio impulsinio pobūdžio triukšmo įvykiai (toliau – Įvykiai) Lietuvos Respublikos jūros rajone, patenkantys į Tvarkos aprašo 5 punkte išvardintas kategorijas, privalo būti registruojami povandeninių impulsinių triukšmų registre.

7. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

7.1. impulsinis triukšmas – nepastovus triukšmas, susidedantis iš vieno arba kelių garsinių pliūpsnių, kurių trukmė mažesnė kaip 10 sekundžių, o laiko tarpsniuose tarp pliūpsnių nėra efektyvaus garso spinduliavimo ir šie laiko tarpsniai yra 4 kartus ilgesni negu kiekvieno efektyvaus pliūpsnio trukmė;

7.2. impulsinio triukšmo šaltinis – įrenginys ar objektas, skleidžiantis impulsinį triukšmą;

7.3. impulsinio triukšmo šaltinio valdytojas – impulsinio triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis impulsinio triukšmo šaltinį;

7.4. garso ekspozicijos lygis (GEL) - triukšmo šaltinio generuojamas garso slėgio lygis, galintis daryti poveikį vandens gyvūnams. Garso ekspozicijos lygis yra išreikštas garso energijos kiekiu, kuris yra apskaičiuojamas pagal vienos sekundės pastovų garso slėgio lygį, kurio garso energijos kiekis prilygsta išspinduliuotam pirminiam triukšmo šaltinio garso energijos kiekiui, išmatuotam vieno metro atstumu nuo triukšmo šaltinio.

8. Kitos tvarkos apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“.

II SKYRIUS

POVANDENINIŲ IMPULSINIŲ TRIUKŠMŲ REGISTAVIMO BENDROJI

TVARKA

9. Registruojant veiklas, sukeliančias povandeninį impulsinį triukšmą (toliau – Veiklas), ir Įvykius, yra nustatomos juridinių ir fizinių asmenų funkcijos:

9.1. Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – AAA):

9.1.1. rinkti, sisteminti ir kaupti informaciją, kurią nustatyta tvarka teikia Veiklų vykdytojai Lietuvos Respublikos jūros rajone;

9.1.2. surinktą bei susistemintą informaciją apie Lietuvos Respublikos jūros rajone įvykdytus Įvykius teikti TJTT, kuri administruoja Tarptautinę povandeninių impulsinių triukšmų duomenų bazę;

9.1.3. konsultuoti duomenų pateikimo klausimais Veiklų vykdytojus registruojant vykdomas ar įvykdytas Veiklas;

9.2. Veiklų vykdytojams:

9.2.1. prieš planuojant atlikti Veiklą, patenkančią į bet kurią iš Tvarkos aprašo 5 punkte išvardintų veiklų kategorijų, informuoti AAA raštu arba el. paštu (aaa@aaa.am.lt) ir, jei to reikalauja susiję teisės aktai, pridedami veiklai vykdyti reikalingi leidimai, pažymos ar kiti dokumentai;

9.2.2. įvykdžius Veiklą, paminėtą Tvarkos aprašo 5 punkte, ne vėliau kaip per 1 mėnesį AAA pateikti užpildytą Įvykio pranešimą pagal nustatytą formą (Tvarkos aprašo priedas), kurioje pateikiami duomenys apie įvykdytą triukšmo įvykį.

III SKYRIUS

POVANDENINIŲ IMPULSINIŲ TRIUKŠMŲ REGISTRAS

10. Veiklų vykdytojas, teikiantis pranešimą apie Veiklą ar Įvykį (toliau – pranešimo pildytojas), vadovaujasi šiais reikalavimais:

10.1. nurodo Įvykio pradžios ir pabaigos laiką ir įvardija:

10.1.1. Įvykio pradžios datą, t. y. metus, mėnesį, dieną (pagal Lietuvos standarto LST ISO 8601:1997. Duomenų elementai ir pasikeitimo informacija formatai. Datų ir laiko žymėjimas (toliau - ISO 8601 standartas) nomenklatūrą: YYYY-MM-DD arba YYYYMMDD), tikslų laiką, kuris nurodomas valandų ir minučių tikslumu (val., min.);

10.1.2. Įvykio pabaigos datą, t. y. metus, mėnesį ir dieną (pagal ISO 8601 standarto nomenklatūrą: YYYY-MM-DD arba YYYYMMDD), tikslų laiką, kuris nurodomas valandų ir minučių tikslumu (val., min.);

10.2. nurodant Įvykio dienų skaičių, nurodomas dienų skaičius, per kurį buvo vykdomas Įvykis;

10.3. nurodoma reali Įvykio trukmė (neskaičiuojant pertraukimų tarp triukšmingų įvykių laiko), sekundėmis (s);

10.4. nurodant Įvykio vietos koordinates, vadovaujamasi geografine koordinačių sistema, įvardijant platumos bei ilgumos koordinates, kurios išreiškiamos laipsniais, minutėmis ir sekundėmis (N laipsnių ( ̊ ), minučių ( ̍ ), E laipsnių ( ̊ ), minučių ( ̍ )), kurių padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą;

10.5. nurodant Veiklos ciklą, įvardijama, kiek vidutiniškai pulsų iš triukšmo šaltinio išspinduliuojama per minutę arba per valandą, kurią nurodo įrangos gamintojas (naudojamos įrangos gamintojo nurodyti parametrai);

10.6. impulsinį triukšmą spinduliuojančio šaltinio gylis nurodomas metrais, vieno ženklo po kablelio tikslumu (m);

10.7. nurodant Įvykio pobūdį, pasirenkama viena iš šių triukšmingų veiklų kategorijų:

10.7.1. akustinės įrangos su garso patranka naudojimas - tai tokie triukšmingi įvykiai, kurių metu yra naudojama dugno seisminė įranga, išspinduliuojanti žemo dažnio, labai aukšto intensyvumo triukšmo energijos pliūpsnius į jūros dugną;

10.7.2. sprogdinimo darbai – tai tokie įvykiai, kurių metu, panaudojant sprogstamąsias medžiagas sukeliamas sprogimas, siekiant įveikti užtvaras, griaunant įrenginius, vykdant požeminius darbus, naikinant karo techniką, nesunaikintą amuniciją ar vykdant kitus darbus;

10.7.3. polių ir kitų konstrukcijų montavimas (kalimas ir kt. veikla) Lietuvos Respublikos jūros rajone – tai polių ir kitų konstrukcijų montavimo jūros rajone veiklos, kurios atliekamos siekiant įtvirtinti tam tikrus statinius, įrenginius ar kitą įrangą;

10.7.4. specialios paskirties žemo ir vidutinio dažnio sonarų naudojimas - tai veiklos, skirtos aptikti objektus, nustatyti jų poziciją arba atlikti kitoms specifinėms reikmėms, kurių metu yra naudojami sonarai, spinduliuojantys garso pliūpsnius 10 Hz – 10 kHz dažnių diapazone;

10.7.5. povandeninių akustinių atbaidymo priemonių, spinduliuojančių garso pliūpsnius, 10 Hz – 10 kHz dažnių diapazone naudojimas, siekiant sąmoningai atbaidyti gyvuosius organizmus iš specifinių teritorijų;

10.7.6. Veiklų, kurių metu naudojami kiti bendro pobūdžio impulsinių triukšmų šaltiniai, įskaitant akustinę dugno tyrimų įrangą, kurios veikimas pagrįstas garso bangų atspindžio metodu, siekiant nustatyti įvairių objektų dydį, buvimo koordinates, gylį ir kitus parametrus, spinduliuojantys garso pliūpsnius 10 Hz – 10 kHz dažnių diapazone;

10.8. teikiant pranešimus povandeninių impulsinių triukšmų registrui dėl įvykdytos Veiklos, kurios metu buvo išspinduliuota povandeninio triukšmo energija į jūrinę aplinką, yra nurodoma:

10.8.1. jei naudojami specialios paskirties žemo ir vidutinio dažnio didelio nuotolio sonarai, garso arba gyvūnų atbaidymo prietaisai, garso stiprumo lygis nurodomas pagal gamintojo nurodytus parametrus, vienetais dB@ 1 (μPa² m²);

10.8.2. jei yra montuojami poliai, hidraulinio kūjo modelio numeris ir maksimali kūjo energija, kurią nurodo įrangos gamintojas („J“ džauliais ar kt. vienetais), bei montuojamo polio diametras, milimetrais;

10.8.3. jei atliekami sprogdinimo darbai, nurodoma sprogmens masė, kuri viršija 8 gramus pagal TNT ekvivalentą (mTNTekv/kg);

10.8.4. jei yra naudojami kiti bendrojo pobūdžio impulsinio triukšmo šaltiniai, įskaitant akustinę dugno tyrimų įrangą, nurodomas naudojamos įrangos modelio numeris, gamintojo nurodomi įrangos spinduliuojamo garso slėgio lygis dB (@1 μPa² m²) ir kiti parametrai;

10.8.5. jei atliekamos veiklos spinduliuoja impulsinius triukšmus į jūrinę aplinką ir triukšmo šaltinis yra sumontuotas ant mobilios platformos, kuri spinduliuojant triukšmą juda erdvėje, nurodomas platformos greitis vieno ženklo po kablelio tikslumu (mazgais arba jūrmylėmis per valandą);

10.9. registruojant Įvykius bei teikiant duomenis povandeninių impulsinių triukšmų registrui, kurį administruoja TJTT, yra naudojamos slopinimo priemonės, jei jos buvo naudojamos atliekant triukšmingas veiklas, bei įrašomas vienas iš pasirinkimų:

10.9.1. naudojant impulsinio triukšmo slopinimo priemones, įrašomas žodis „taip“;

10.9.2. nenaudojant impulsinio triukšmo slopinimo priemonių, įrašomas žodis „ne“;

10.10. jei Įvykio metu buvo panaudotos triukšmo mažinimo priemonės, nurodomas atstumas metrais nuo triukšmo šaltinio iki triukšmo mažinimo priemonės, metrais (m);

10.11. jei vykdant Įvykį buvo naudojama triukšmo mažinimo sistema, įvardijamas jos pavadinimas, pasirenkant vieną iš variantų:

10.11.1. BBC – didelių oro srauto burbulų „užuolaidos“, atitvarai jūroje;

10.11.2. SBC – mažų oro srauto burbulų „užuolaidos“, atitvarai jūroje;

10.11.3. IHC – triukšmo mažinimo sistema, izoliuojant triukšmo šaltinį;

10.11.4. HSD – garso vandenyje slopintuvas, technologija iš stambių tinklų, prie kurių pritvirtinti maži balionėliai, pripildyti dujomis arba putomis;

10.11.5. HEP – polių apgaubimo sistema, sujungianti kelis polius, kuomet patys poliai tarpusavyje padeda mažinti jų keliamą triukšmą;

10.11.6. COF – sistema, kuomet kesonų pagalba specialiu būdu atitveriamas jūros dugno plotas, o vanduo išpumpuojamas;

10.11.7. CBBCIHC – didelių burbulų atitvarų bei IHC triukšmo mažinimo sistemos kombinacija;

10.11.8. CBBCHSD – didelių burbulų atitvarų bei vandens garso slopinimo kombinacija;

10.11.9. CBBCCOF – didelių burbulų atitvarų bei sistemos, kuomet atitveriamas jūros dugnas, kombinacija;

10.11.10. kitos sistemos – kita sistema ar kombinacija;

10.12. jei matuojamas arba modeliuojamas triukšmo šaltinio generuojamo triukšmo spektras, nurodoma triukšmo lygių išraiška dažnių atžvilgiu dB @ (1 µPa² m²/Hz);

10.13. triukšmo šaltinio kryptingumas nurodomas azimutine kryptimi erdvėje laipsniais, naudojant azimutinę projekciją, dviejų skaičių po kablelio tikslumu.

11. Jei pateikiant pranešimą turima daugiau duomenų apie Įvykį ar pildant pranešimą dėl impulsinio triukšmo įvykio iškilo pastebėjimų, klausimų, ar turima kitos papildomos naudingos informacijos, visa ji surašoma skiltyje „Kita svarbi informacija“. Šie duomenys pateikiami laisva forma.

12.  Registruojant Įvykius bei teikiant duomenis povandeninių impulsinių triukšmų registrui, kurį administruoja TJTT, AAA atlieka šiuos gautų duomenų apdorojimo veiksmus:

12.1. triukšmo lygius suskirsto į kategorijas pagal pranešimo pildytojo pateikiamus parametrus (reikšmes apvalinant):

12.1.1. specialios paskirties žemo bei vidutinio dažnio sonarų ir gyvūnų atbaidymo prietaisų triukšmas:

12.1.1.1. labai žemas: 176-200 dB @1µPa²m²;

12.1.1.2. žemas: 201-210 dB @1µPa²m²;

12.1.1.3. vidutinis: 211-220 dB @1µPa²m²;

12.1.1.4. aukštas: virš 220 dB @1µPa²m².

12.1.2. polių montavimo triukšmas:

12.1.2.1. labai žemas: mažiau negu 280 KJ;

12.1.2.2. žemas: 290 KJ-2.8 MJ;

12.1.2.3. vidutinis: 2.81-28 MJ;

12.1.2.4. aukštas: virš 28 MJ;

12.1.3. sprogdinimo darbų triukšmas (nurodomas sprogmens masės TNT ekvivalentu):

12.1.3.1. labai žemas: 8-210 g;

12.1.3.2. žemas: 220 g-2.1 Kg;

12.1.3.3. vidutinis: 2.11-21 Kg;

12.1.3.4. aukštas: 21-210 Kg;

12.1.3.5. labai aukštas: virš 210 Kg;

12.1.4. dugno tyrimų seisminės įrangos su garso patranka triukšmas:

12.1.4.1. labai žemas: 209-233 dB @1µPa²m²;

12.1.4.2. žemas: 234-243 dB @1µPa²m²;

12.1.4.3. vidutinis: 244-253 dB @1µPa²m²;

12.1.4.4. aukštas: virš 253 dB @1µPa²m²;

12.1.5. kiti impulsinio triukšmo šaltiniai:

12.1.5.1. labai žemas: 186-210 dB @1µPa²m²;

12.1.5.2. žemas: 211-220 dB @1µPa²m²;

12.1.5.3. vidutinis: 221-230 dB @1µPa²m²;

12.1.5.4. aukštas: virš 230 dB @1µPa²m²;

12.2. pagal tai, kokio pobūdžio Įvykis planuojamas vykdyti ar įvykdytas, AAA apskaičiuoja atitinkamus rodiklius pagal pateiktas formules:

12.2.1. registruojant Veiklas, kurių metu yra naudojami specialios paskirties sonarai, gyvūnų atbaidymo prietaisai arba kiti impulsinio triukšmo šaltiniai, yra nurodomas garso ekspozicijos lygis (GEL), kuris yra apskaičiuojamas pagal formulę:

čia:

Le (GEL) – garso ekspozicijos lygis, dB@1µPa²m².s;

P – garso slėgis, paskaliais;

t – triukšmingo įvykio laikas, sekundėmis (atsižvelgiant į įrangos ciklus);

L_Eq (GSL) – garso slėgio lygis, dB@1µPa²m², kurį nurodo įrangos gamintojas;

12.2.2. registruojant Veiklas, kurių metu yra vykdomi sprogdinimo darbai, yra nurodomas garso ekspozicijos lygis (GEL), kuris yra apskaičiuojamas pagal formulę:

,

čia:

Le (GEL) – garso ekspozicijos lygis, dB@1µPa²m².s;

mTNTekv,Kg – sprogmenų masė, kilogramais;

12.2.3. registruojant Veiklas, kurių metu vykdomas polių montavimas, yra nurodomas garso ekspozicijos lygis (GEL), kuris yra apskaičiuojamas pagal formulę:

,

čia:

Le (GEL) – Garso ekspozicijos lygis, dB@1µPa²m².s;

E- maksimali hidraulinio kūjo energija, kurią nurodo įrangos gamintojas, džauliais (J);

Ƞ - proporcingumo konstanta, lygi 0,03 (realus vienetas, galintis nukrypti 1-2% nuo tikrųjų triukšmo lygių, nustatytų matavimais);

12.2.4. registruojant Veiklas, kurių metu naudojama seisminės įrangos su garso patranka, garso ekspozicijos lygis (GEL) nurodomas pagal gamintojo nurodytus parametrus ir apskaičiuojamas pagal formulę:

,

čia:

T,s - seisminės įrangos garso patrankos ciklo ilgis, sekundėmis (nurodo įrangos gamintojas, jei nenurodo gamintojas - įrašoma 10 milisekundžių);

GSL_0-p –GSL – garso slėgio lygis, kurį nurodo įrangos gamintojas, vienetai dB @ (1µPa² m².s, 0-Pikas); (0-p garso slėgio lygis, nuo nulinės amplitudės iki jos piko, kuris apskaičiuojamas triukšmo amplitudę padauginant iš 1.414).

_________________________

Povandeninių impulsinių triukšmų registravimo

ir tų duomenų teikimo povandeninių impulsinių

triukšmų registrui, kurį administruoja

Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba, tvarkos aprašo

priedas

(Impulsinio pobūdžio triukšmo įvykio, sukelto Lietuvos Respublikos Baltijos jūros rajone, pranešimo formos pavyzdys)

_________________________________________________________________________

(juridinio asmens teisinė forma, pavadinimas ir kodas)

_________________________________________________________________________

(juridinio asmens kontaktinė informacija (tel. numeris, el. pašto adresas), buveinė)

Aplinkos apsaugos agentūrai

PRANEŠIMAS

DĖL IMPULSINIO TRIUKŠMO ĮVYKIO

20__m. ______________ __d. Nr. ___

Pranešu apie įvykdytą impulsinio pobūdžio triukšmo įvykį Lietuvos Respublikos Baltijos jūros rajone ir pateikiu surinktus duomenis apie šį įvykį:

1. Įvykio pradžia: ___d. _________mėn. _____m. ____val. ___min.

2. Įvykio pabaiga: ___d. _________mėn. _____m. ____val. ___min.

3. Įvykio trukmė dienų tikslumu: ______ d.

4. Įvykio trukmė sekundžių tikslumu: ______ s.

5. Įvykio vykdymo vietos koordinatės: _________________ .

6. Įvykio veiklos ciklas _____________ (pulsų / min. arba pulsų / val. (pasirinkti)).

7. Triukšmą generuojančio šaltinio gylis: _________ m.

8. Įvykio pobūdis ( pasirinkti išskiriant):

8.1. akustinės įrangos su garso patranka naudojimas;

8.2. sprogdinimo darbai;

8.3. polių ir kitų konstrukcijų montavimas: ______________________ (įrašyti reikiamą);

8.4. specialios paskirties sonarų naudojimas;

8.5. povandeninių akustinių atbaidymo priemonių naudojimas;

8.6. kita veikla: .......................................................... .

9. Hidraulinio kūjo modelio numeris (polių montavimo atveju) ____________ .

10. Hidraulinio kūjo energija (polių montavimo atveju) _____________ .

11. Polių diametras (polių montavimo atveju) ____________mm.

12. Sprogmens masė (sprogdinimo darbų atveju) ____________ mTNTekv, kg.

13. Dugno seisminės įrangos modelio numeris (naudojimo atveju) ______________ .

14. Dugno seisminės įrangos spinduliuojami garso slėgio lygiai (naudojimo atveju, nurodomi gamintojo) _____________ dB (@1 μPa² m²) arba kiti vienetai ______________ (pasirinkti).

15. Platformos greitis (seisminių tyrimų, specialios paskirties sonarų, polių montavimo atveju; vieno ženklo po kablelio tikslumu) _________ mazgų/val. arba jūrmylių/val. (pasirinkti).

16. Triukšmo stiprumo lygis _______________ dB@1μPa²m² arba dB@1μPa²m².s (pasirinkti).

17. Ar buvo naudojamos triukšmo slopinimo priemonės: _____ (jei taip, pildoma 14-15 p.).

18. Atstumas nuo triukšmo šaltinio iki triukšmo slopinimo priemonės _____ m.

19. Naudojama triukšmo mažinimo sistema (pasirinkti):

19.1. BBC;

19.2. SBC;

19.3. IHC;

19.4. HSD;

19.5. HEP;

19.6. COF;

19.7. CBBCIHC;

19.8. CBBCHSD;

19.9. CBBCCOF;

19.10. kitos priemonės: ____________________________.

20. Triukšmo šaltinio generuojamo triukšmo spektras ____________ dB @ (1µPa² m²/Hz).

21. Triukšmo šaltinio kryptingumas ______________ .

22. Kita svarbi informacija: ________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

PRIDEDAMA:

1.________________________________________________________________________

2.________________________________________________________________________

3.________________________________________________________________________

_________________________ ____________________ ______________________________

(pareigos) (parašas) (vardas, pavardė)