LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL valstybinių jubiliejų ir kitų sukakčių minėjimo koncepcijos tvirtinimo
2018 m. vasario 1 d. Nr. ĮV-164
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo”, II prioriteto „Švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybės bei efektyvumo didinimas“ 2.4 krypties „Kultūros paslaugų prieinamumo didinimas visoje Lietuvoje“ 2.4.4 papunktį „Funkcionalaus valstybinių jubiliejų modelio sukūrimas ir įgyvendinimas“,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. vasario 1 d.
įsakymu Nr. ĮV-164
VALSTYBINIŲ JUBILIEJŲ IR KITŲ SUKAKČIŲ MINĖJIMO KONCEPCIJA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinių jubiliejų ir kitų sukakčių minėjimo koncepcija (toliau – Koncepcija) nustato pasiūlymų skelbti atmintinus metus atrankos kriterijus, Lietuvos valstybei reikšmingų istorinių įvykių, nusipelniusių asmenybių jubiliejų minėjimų planų sudarymo ir tvirtinimo tvarką.
2. Šia Koncepcija siekiama sudaryti sąlygas tinkamai paminėti Lietuvos svarbiausių istorinių įvykių ir Lietuvai nusipelniusių asmenybių jubiliejų datas prasmingomis, visuomenę plačiai įtraukiančiomis minėjimo iniciatyvomis, skatinant Lietuvos Respublikos piliečių sąmoningą kultūrinės tapatybės konstravimą, stiprinant jų pagarbą valstybei, jos istorijai, nacionalinei kultūrai, tradicijai ir paveldui.
3. Koncepcija parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, II prioriteto „Švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybės bei efektyvumo didinimas“ 2.4 krypties „Kultūros paslaugų prieinamumo didinimas visoje Lietuvoje“ 2.4.4 papunktį „Funkcionalaus valstybinių jubiliejų modelio sukūrimas ir įgyvendinimas“.
4. Šioje Koncepcijoje vartojamos sąvokos:
4.1. Asmenybė – istorijos šaltiniuose minimas, nacionaliniu ir iš dalies tarptautiniu mastu meno, mokslo, politikos ar kita visuomenine veikla Lietuvos valstybei nusipelnęs žmogus, kurio darbai istorinėje raidoje turėjo ilgalaikį teigiamą poveikį.
4.2. Įvykis (arba reiškinys) – istoriniais šaltiniais remiantis apibrėžtas reikšmingas Lietuvai ir /ar su ja susijusioms pasaulio bendruomenėms praeities faktas.
4.3. Minėjimo planas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ar Lietuvos Respublikos kultūros ministro (toliau – kultūros ministras) įsakymu tvirtinamas dokumentas, apibrėžiantis valstybei reikšmingo istorinio įvykio ar Lietuvai nusipelniusio asmens jubiliejui paminėti skirtų veiklų (projektų) sąrašą, jų vykdytojus ir terminus.
II SKYRIUS
SITUACIJOS ANALIZĖ
5. Lietuvos politinės istorijos įvykiai, liudijantys Lietuvos valstybės kūrimąsi, visuomenės kultūros tradicijas, ženklus ir nacionalinio bei europinio tapatumo sąveiką, įvardyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akte „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akte, Lietuvos Respublikos valstybės himno įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatyme.
6. Pagal dabar galiojančius teisės aktus, šventinės dienos yra nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, o atmintinos dienos – Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatyme. Atmintinų metų nustatymo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. XIII- 975 „Dėl Atmintinų metų nustatymo tvarkos“. Tačiau iki šiol įstatyminiame lygmenyje nėra nustatyti teisiniai santykiai, susiję su atmintinų metų nustatymo tvarka, kuri reglamentuotų atmintinų metų skelbimo principus, tvarką ir atitinkamų minėjimo planų rėmimą.
7. Praktika rodo, kad pastaraisiais metais šalyje minimi daugiau kaip vieneri atmintini metai. Dėl 2016-ais minimų atmintinų metų Lietuvos Respublikos Seimas yra priėmęs penkis nutarimus, devynis nutarimus dėl 2017 metų, devynis nutarimus dėl 2018 metų ir penkis nutarimus dėl 2019 metų. Pavyzdžiui, Seimas priėmė šiuos nutarimus dėl 2017 atmintinų metų: Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. XII-1845 „Dėl 2017 metų paskelbimo piliakalnių metais“, Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. XII-2657 „Dėl 2017 metų paskelbimo Lietuvių kalbos kultūros metais“, Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. XII-2656 „Dėl 2017 metų paskelbimo Juliaus Algirdo Greimo metais“, Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. XII-2731 „Dėl 2017 metų paskelbimo Ievos Simonaitytės metais“, Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gegužės 12 d. nutarimus Nr. XII-2349 „Dėl 2017 metų paskelbimo Reformacijos metais“ ir Nr. XII-2348 „Dėl 2017 metų paskelbimo Sporto metais“, Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. XII-2328 „Dėl 2017 metų paskelbimo Tautinio kostiumo metais“, Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. XIII-194 „Dėl 2017 metų paskelbimo Kazio Bradūno metais“, Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. XIII-389 „Dėl 2017 metų paskelbimo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad septynis iš devynių aukščiau minėtų Seimo nutarimų buvo įpareigota įgyvendinti Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Dėl atmintinų metų gausos vykdytojui sudėtinga paskirstyti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, užtikrinant deramą minėjimo planų parengimą ir priemonių įgyvendinimą.
8. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kartais Seimas paskelbia atmintinus metus jau patvirtinus valstybės biudžetą ir valstybės institucijoms jau suformavus ir pasitvirtinus strateginius veiklos planus (Pvz., Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. XII-2731 2017 metai buvo paskelbti Ievos Simonaitytės metais, įpareigojant Lietuvos Respublikos Vyriausybę iki 2016 m. gruodžio 31 d. parengti ir patvirtinti Ievos Simonaitytės 120-ųjų gimimo metinių minėjimo programą). Neskyrus papildomų asignavimų iš valstybės biudžeto, nėra galimybės tinkamai sudaryti minėjimo planus ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimus bei Vyriausybės pavedimus. Seimui paskelbus atmintinus metus ne vėliau kaip dveji metai iki sukakties paminėjimo, būtų galima parengti kokybiškus minėjimo planus, ir formuojant valstybės biudžetą, iš anksto numatyti lėšas atitinkamų minėjimo planų priemonių įgyvendinimui.
9. Koncepcija siekiama formuoti aukšto kokybinio lygmens sukakčių minėjimo turinį, sudarant sąlygas Kultūros ministerijai ir kultūros ministro valdymo srities įstaigoms sukurti ir laiku patvirtinti kokybiškus Lietuvos svarbiausių istorinių įvykių ir Lietuvai nusipelniusių asmenybių jubiliejų datų minėjimo planus, sudaryti atskirų minėjimo planų įgyvendinimo biudžetus ir tokiu būdu užtikrinti suplanuotų veiklų įgyvendinimą.
III SKYRIUS
PASIŪLYMŲ SKELBTI ATMINTINUS METUS ATRANKOS KRITERIJAI
10. Skelbiant atmintinus metus, rekomenduotina vadovautis šiais kriterijais:
10.1. įvykio ar asmenybės minima jubiliejinė sukaktis (minėtina įvykio ar asmenybės gimimo (mirties) sukaktis apskaičiuojama nuo įvykio dienos (metų) arba asmenybės gimimo (mirties, žūties) dienos šia kalendorine seka: Lietuvos valstybingumui, nacionalinei kultūrai svarbios istorinės datos minimos pradedant 20-osiomis metinėmis iki 100-ųjų metinių – kas dešimt metų, nuo 100-ųjų iki 200-ųjų metinių – kas 25 metai, nuo 200-ųjų metinių – kas 50 metų, nuo 500-ųjų metinių – kas 100 metų; nusipelniusių Lietuvos valstybingumui, mokslui, menui ir kultūrai jubiliejai pradedami minėti nuo 100-ųjų metinių iki 200-ųjų metinių, minint kas 25 metus, nuo 200-ųjų metinių – kas 50 metų;
10.2. valstybinis ir visuomeninis reikšmingumas:
10.2.1. įvykis (reiškinys) turėjo lemtingos įtakos valstybės istorijai, mokslo raidai, kultūros pokyčiams, švietimo (ugdymo) sistemai;
10.2.2. asmenybės veikla (politiniai sprendimai, kūrybiniai ir mokslo darbai) pranoko amžininkų veiklą, parodė lyderystę nacionaliniu mastu ir turi poveikio naujoms kartoms (yra kartotinai minima švietimo, mokslo, meno, politikos, paveldo komunikacijos šaltiniuose ir dokumentuose);
10.3. tarptautiškumas:
10.3.1. įvykio (reiškinio), asmenybės sukaktis teikiama įtraukti ar yra įtraukta į tarptautinių organizacijų kalendorių (pvz., Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija UNESCO);
10.3.2. įvykio (reiškinio), asmenybės reikšmė yra oficialiai pripažinta užsienio valstybėje mokslo, meno, politikos institucijų, kurios gali būti minėjimo partneriu;
IV SKYRIUS
MINĖJIMO PLANO SUDARYMO IR TVIRTINIMO TVARKA
12. Vykdant Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės pavedimus, Kultūros ministerija rengia atmintinų metų minėjimo planą. Atmintinų metų minėjimo planas tvirtinamas Vyriausybės nutarimu ar kultūros ministro įsakymu.
13. Atsižvelgus į patvirtintą sukakčių sąrašą, Kultūros ministerija, pagal poreikį suderinusi su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, gali rengti konkretaus Lietuvos valstybei reikšmingo istorinio įvykio (reiškinio) ar nusipelniusios asmenybės sukakties minėjimo planą.
14. Konkrečios sukakties minėjimo planą rengia kultūros ministro įsakymu sudaryta komisija ar darbo grupė, kuri nustato minėjimo plano rengimo gaires.
Valstybinių jubiliejų ir kitų sukakčių minėjimo koncepcijos priedas
REKOMENDUOJAMAS 2019–2023 METAIS MINĖTINŲ LIETUVAI REIKŠMINGŲ ĮVYKIŲ (REIŠKINIŲ) IR NUSIPELNIUSIŲ ASMENYBIŲ SUKAKČIŲ SĄRAŠAS
| Eilės Nr.
|
Įvykio/asmenybės jubiliejus |
Aprašymas |
| 2019 METŲ SUKAKTYS |
||
| 1. |
Istorinis įvykis |
|
| 1.1. |
100 metų, kai Lietuvos vėliava iškelta Gedimino kalne |
Lietuvos trispalvė Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 m. sausio 1 d. |
| 1.2. |
30 metų, kai įvyko Baltijos kelias |
Pasmerkdami Molotovo-Ribentropo paktą, 1989 m. rugpjūčio 23 d. gyvoji žmonių grandinė rankomis susikibo nuo Vilniaus iki Talino. |
| 1.3. |
750 metų, kai įvyko Aizkraulės mūšis |
1279 m. kovo 5 d. Lietuvos kariuomenė sutriuškino jungtinę Livonijos ir danų riterių kariuomenę |
| 1.4. |
450 metų, kai buvo pasirašyta Liublino unija |
1569 metais Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė susijungė į federacinę valstybę, gyvavusią iki 1795 metų. |
| 1.5. |
800 metų, kai buvo pasirašyta Lietuvos-Voluinės sutartis |
Pirmoji lietuvių užsienio politikos sutartis: 1219 metais Lietuvos žemių kunigaikščiai sudarė taiką su Haličo kunigaikščiu Danilu |
| 2. |
Asmenybės jubiliejus |
|
| 2.1. |
Eduardo Balsio (1919–1984) 100-osios gimimo metinės |
kompozitorius |
| 2.2. |
Juozo Naujalio (1869–1934) 150-osios gimimo metinės |
kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas ir muzikos mokyklos įkūrėjas, pirmojo lietuviško knygyno Kaune steigėjas, lietuvių muzikinės spaudos pradininkas, pirmųjų lietuvių dainų švenčių organizatorius ir dirigentas |
| 2.3. |
Alfonso Nykos-Niliūno (Alfonso Čipkaus) (1919–2015) 100-osios gimimo metinės |
XX a. lietuvių poetas, vertėjas, literatūros kritikas, Lietuvos nacionalinės premijos lauretas VDU garbės daktaras |
| 2.4. |
Juozo Tumo-Vaižganto (1869–1933) 150-osios gimimo metinės |
aktyvus lietuvių tautinio sąjūdžio dalyvis, rašytojas, politikas ir publicistas |
| 2020 METŲ SUKAKTYS |
||
| 3. |
Istorinis įvykis |
|
| 3.1. |
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metis |
1990 m. kovo 11 d. atkurta Lietuvos nepriklausomybė |
| 3.2. |
Lietuvos Steigiamajam Seimui 100 metų |
1920 m. gegužės 15 d. – reali demokratinės, parlamentinės Lietuvos pradžia. Seimas dirbo 1920 – 1922 metais |
| 3.3. |
Vilniaus universiteto bibliotekai 450 metų |
1570 m. įsteigta Vilniaus jėzuitų kolegijos biblioteka |
| 4. |
Asmenybės jubiliejus |
|
| 4.1. |
Žygimanto Augusto (1520–1572) 500-osios gimimo metinės |
Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis |
| 4.2. |
Barboros Radvilaitės (1520–1551) 500-osios gimimo metinės |
Lenkijos karalienė, Lietuvos didžioji kunigaikštienė |
| 4.3. |
Henriko Nagio (1920–1996) 100-osios gimimo metinės |
poetas, literatūros ir meno kritikas, vertėjas |
| 4.4. |
Pauliaus Širvio (1920–1979) 100-osios gimimo metinės |
poetas, žurnalistas |
| 4.5. |
Elijahu Ben Salomono Zalmano (Vilniaus Gaono) (1720–1797) 300-osios gimimo metinės |
Judaizmo rabinas, Talmudo ir Toros komentatorius, kabalistas |
|
2021 METŲ SUKAKTYS |
||
| 5. |
Istorinis įvykis |
|
| 5.1 |
Vytauto Didžiojo karo muziejui 100 metų |
Muziejaus atidarymas įvyko 1921 m. vasario 16 d. Kaune |
| 5.2. |
100 metų, kai Lietuva įstojo į Tautų sąjungą |
Įstojimas įvyko 1921 m. rugsėjo 22 d. |
| 6. |
Asmenybės jubiliejus |
|
| 6.1. |
Birutės Marijos Alseikaitės-Gimbutienės (1921–1994) 100-osios gimimo metinės |
lietuvių kilmės archeologė ir antropologė, archeomitologijos pradininkė, tyrusi Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūras |
| 6.2. |
Juozo Albino Lukšos-Daumanto, Skirmanto, Skrajūno (1921 –1951) 100-osios gimimo metinės |
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Vyriausiosios vadovybės Žvalgybos skyriaus viršininkas ir LLKS įgaliotinis užsieniui, knygos „Partizanai už geležinės uždangos“ autorius |
|
2022 METŲ SUKAKTYS |
||
| 7. |
Istorinis įvykis |
|
| 7.1. |
500 metų, kai LDK teritorijoje išspausdinta pirmoji knyga |
Vilniuje įkurta pirmoji spaustuvė ir 1522 metais išspausdinta pirmoji knyga – Pranciškaus Skorinos Mažoji kelionių knygelė |
| 7.2. |
100 metų, kai priimta Lietuvos Respublikos konstitucija |
Priimta 1922 m. rugpjūčio 6 d. |
| 7.3. |
Lietuvos universitetui 100 metų |
Įkurtas Kaune 1922 m. vasario 16 d. |
| 7.4. |
Lietuvos žemės reformai 100 metų |
Steigiamasis Seimas priėmė Žemės reformos įstatymą 1922 m. vasario 15 d. |
| 8. |
Asmenybės jubiliejus |
|
| 8.1. |
Jurgio Gaižausko (1922 –2009) 100-osios gimimo metinės |
kompozitorius |
|
2023 METŲ SUKAKTYS |
||
| 9. |
Istorinis įvykis |
|
| 9.1. |
Vilniaus miestui 700 metų |
1323 m. sausio 25 d. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškuose paminėtas Vilnius |
| 9.2. |
30 metų, kai Rusijos okupacinė kariuomenė išvesta iš Lietuvos |
Iš Kenos stoties išvyko paskutinis okupacinės armijos traukinys, o Šeštokų geležinkelio stotis tapo vartais į Europą |
| 9.3. |
Prieš 250 metų įkurta Edukacinė komisija |
1773 m. spalio 14 d. Abiejų Tautų Respublikos sprendimu įkurta viena pirmųjų švietimo ministerijų Europoje |
| 9.4. |
100 metų, kai įvyko Klaipėdos sukilimas, ir kraštas prijungtas prie Lietuvos |
1923 m. sausio 15 d. |
| 10. |
Asmenybės jubiliejus |
|
| 10.1. |
Jurgio Baltrušaičio (1873–1944) 150-osios gimimo metinės |
poetas, diplomatas |
| 10.2. |
Felicijos Bortkevičienės-Povickaitės (1873–1945) 150-osios gimimo metinės |
XX a. pirmos pusės lietuvių tautinio atgimimo veikėja, Steigiamojo Seimo narė, kairiųjų pažiūrų politikė, aktyviai gynusi moterų ir darbininkijos teises, knygnešė, publicistė |
| 10.3. |
Liudviko Vladislovo Kondratovičiaus (Vladislovo Sirokomlės) (1823 –1862) 200-osios gimimo metinės |
lenkiškai rašęs Lietuvos poetas |
| 10.4. |
Miko Petrausko (1873–1937) 150-osios gimimo metinės |
kompozitorius, chorvedys, dainininkas, pirmosios operos „Birutė“ autorius, vargonininkas |
________________________