Administracinė byla Nr. eA-1853-575/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00322-2024-8
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. P. (S. P.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo ‒ Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas S. P. (S. P.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 24S20048 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ (toliau – ir 2024 m. sausio 17 d. sprendimą; 2) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 24S22879 „Uždrausti atvykti į LR“ (toliau – ir 2024 m. sausio 19 d. sprendimas); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamentas 2022 m. liepos 12 d. priėmė sprendimą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu (pareiškėjas ketino dirbti Lietuvoje pagal Įstatymo 441 straipsnio nuostatas). Pareiškėjui 2022 m. liepos 18 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760159265, galiojantis iki 2025 m. liepos 18 d. Pareiškėjas su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „EPAM sistemos“ 2022 m. birželio 22 d. sudarė neterminuotą individualią darbo sutartį ir pradėjo dirbti šioje įmonėje vyriausiuoju programuotoju. Kartu su pareiškėju Lietuvoje gyvena ir jo šeima ‒ pareiškėjo sutuoktinė V. S., kuriai leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. liepos 18 d., Migracijos departamentas išdavė 2022 m. rugpjūčio 22 d. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais, ir dukra M. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. liepos 18 d., Migracijos departamentas išdavė 2022 m. rugpjūčio 22 d. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais. Pareiškėjas su šeima šiuo metu gyvena nuomojamame bute Vilniuje.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad jis užpildė Migracijos departamento pateiktą klausimyną (toliau – ir Klausimynas) ir atsakydamas į Klausimyno 2 klausimą „Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz. karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ir dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos)“ jis nurodė, kad 2006–2011 m. pabaigė studijas A. V. Hruliovo Karinės logistikos ir transporto akademijoje, Sankt Peterburge, Rusijoje (toliau – ir Rusijos Federacijos karo akademija), kurios pagal mokymosi sutartį yra prilyginamos karinei tarnybai ir įgavo inžinieriaus specialybę. Migracijos departamentas ginčijamu 2024 m. sausio 17 d. sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu (užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai). Minėtą sprendimą atsakovas priėmė, gavęs Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD, trečiasis suinteresuotas asmuo) išvadą Nr. 18-7466 (toliau – ir Išvada), kurioje VSD, atlikęs pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, padarė išvadą, jog pareiškėjas, mokydamasis ir tarnaudamas Rusijos Federacijos karo akademijoje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijos Respublikai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, dėl to pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje, gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo ir dėl to kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Atsakovas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, 2024 m. sausio 19 d. taip pat priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. sausio 19 d. iki 2029 m. sausio 18 d.
4. Pareiškėjo teigimu, ginčijami Migracijos departamento 2024 m. sausio 17 d. sprendimas ir 2024 m. sausio 19 d. sprendimas (toliau kartu ‒ ir Sprendimai) yra nepagrįsti ir neteisėti, neatitinkantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes juos priimant buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas 2024 m. sausio 17 d. sprendime perrašė VSD Išvadoje pateiktą pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir neatlikęs jokio savarankiško pareiškėjo individualaus atvejo vertinimo formaliai ir nepagrįstai pritaikė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatas.
5. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, prieš priimdamas 2024 m. sausio 17 d. sprendimą, turėjo suteikti jam galimybę pateikti paaiškinimus ir tik po to spręsti, kokį administracinį sprendimą priimti. Pareiškėjui iki minėto sprendimo priėmimo nebuvo suteikta galimybė būti išklausytam nei VSD, nei Migracijos departamente. Pareiškėjas nebuvo papildomai apklaustas, nebuvo detaliau aiškinamasi papildoma informacija apie jo darbo pobūdį, atliekamas funkcijas, ryšius ar pan. VSD išvadą padarė, vadovaudamasis tik Klausimyne pateiktu pareiškėjo atsakymu ir bendro pobūdžio informacija apie Rusijos žvalgybą bei jos tikslus. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas jam pasiūlė užpildyti Klausimyną Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr.1V-329 patvirtintame Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nenumatytu atveju, nes pareiškėjas leidimą buvo gavęs 2022 m. ir 2023 m. nesikreipė į atsakovą dėl leidimo išdavimo ar pakeitimo.
6. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas, priimdamas 2024 m. sausio 17 d. sprendimą, nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų užsieniečio galimos grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimo taisyklių. 2024 m. sausio 17 d. sprendime nepateikta duomenų apie tai, kad pareiškėjas kokiais nors veiksmais būtų skleidęs informaciją, kuri skatintų nesantaiką, pateisintų vykdomus karo nusikaltimus ar pan., taip pat pareiškėjas, besimokydamas Rusijos Federacijos karo akademijoje, neturėjo galimybės susipažinti su valstybės paslaptimis ar slaptais dokumentais. Pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui siejama tik su jo mokslu ir tarnyba Rusijos Federacijos karo akademijoje, tačiau tai, pareiškėjo nuomone, nepagrindžia nei jo politinių pažiūrų ar palaikymo Rusijos vykdomai agresyviai politikai ar karo veiksmams Ukrainoje, nei jo keliamos realios ir akivaizdžios grėsmės nacionaliniam saugumui.
7. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis yra opozicinių pažiūrų ir nuo 2017 m. dalyvavo visuose rinkimuose, kuriuose balsavo tik už opozicijos kandidatus. Pareiškėjas balsavo prieš Konstitucijos pataisas, kurios leido V. P. valdyti neribotą laiką. Pareiškėjas aukojo nepriklausomai naujienų agentūrai „Meduza“, kuri Rusijos Federacijoje įtraukta į nepageidaujamų organizacijų sąrašą ir rusams, palaikantiems ryšius su tokiomis organizacijomis, tiek žurnalistams, tiek skaitytojams gresia didelės baudos arba net iki šešerių metų kalėjimo. Pareiškėjas taip pat aukoja FBK (Anti-korupcijos fondui), kuris yra Kremliaus kritiko ir opozicijos lyderio A. N. organizacija, atvirai kovojanti su Rusijos režimu. Akcentavo, kad L. V., FBK politikos direktorius, patvirtino, kad pareiškėjas yra šios organizacijos rėmėjas, todėl Rusijoje jam kyla reali persekiojimo grėsmė.
8. Pareiškėjas akcentavo, kad jis, gavęs atsakovo išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, daugiau nei metus laiko gyveno ir dirbo Lietuvoje, nepadarė jokių teisės pažeidimų, mokėsi lietuvių kalbos ir sėkmingai baigė kelių lygių lietuvių kalbos kursus. Kartu su pareiškėju Lietuvoje gyvena ir jo šeima, pareiškėjo dukra M. P. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, šeima siekia įsitvirtinti Lietuvoje ir čia gyventi, stengiasi integruotis į Lietuvos visuomenę. Pareiškėjo darbdavys ir draugai apie jį ir jo sutuoktinę atsiliepia tik teigiamai, todėl pareiškėjas nesupranta, kaip asmuo, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, po daugiau nei metų gyvenimo šioje šalyje, nepasikeitus jokioms jo gyvenimo aplinkybėms, staiga tapo asmeniu, keliančiu grėsmę Lietuvos saugumui.
9. Pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Įstatymas ta apimtimi, kuria nėra nustatyti vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis gali būti nustatoma, ar užsieniečio, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Jeigu, teismo nuomone, užsieniečio grėsmės vertinimo kriterijai gali būti nustatomi poįstatyminiu norminiu teisės aktu, o ne įstatymu, pareiškėjas prašė pradėti norminę bylą ir ištirti, ar Aprašas ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyti vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis gali būti nustatoma, ar užsieniečio, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmė valstybės saugumui, pagal reguliavimo apimtį neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
11. Atsakovas nurodė, kad ginčijami Sprendimai buvo priimti, atsižvelgiant į VSD pateiktą išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui. Pareiškėjo mokymasis Rusijos Federacijos karo akademijoje prilyginamas karinei tarnybai, todėl VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste buvo padaryta išvada, kad pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui yra reali ir akivaizdi. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas vadovaujasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis, kurių nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
12. Atsakovas teigė, kad priimdamas ginčijamus Sprendimus įvertino pareiškėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpius (pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje nėra ilgalaikis), pareiškėjo ekonominius ir socialinius (šeiminius) ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (pareiškėjas nuo 2022 m. birželio 23 d. dirba UAB „EPAM sistemos“, todėl jo ekonominiai ryšiai nėra ilgalaikiai, pareiškėjo sutuoktinei ir dukrai išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, todėl panaikinus pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi yra pagrindas panaikinti ir jo šeimos narių leidimus laikinai gyventi), ginčijamų Sprendimų proporcingumą. Migracijos departamentas taip pat įvertino, kad pareiškėjas, atsakydamas į Klausimyno 10 ir 11 klausimus, pažymėjo, jog nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai, tačiau tai savaime nepaneigia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl pareiškėjo požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo realiai atliktų veiksmų (pareiškėjo mokymosi Rusijos Federacijos karo akademijoje, kurioje studijos prilyginamos karinei tarnybai).
13. Atsakovas pažymėjo, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo mokymasis Rusijos Federacijos karo akademijoje VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui. Atsakovo vertinimu, ginčijami Sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. yra priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas adekvatus, aiškus ir pakankamas.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad ginčijami Sprendimai priimti pagal atsakovo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
16. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjui, gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Apie tai pasisakoma ne vienoje VSD viešai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leido teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra tarnavę (dirbę) šios šalies valstybės institucijose. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir Europos Sąjungos valstybėms, kurias Rusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.
II.
17. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. P. skundą.
18. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad ginčijamas 2024 m. sausio 17 d. sprendimas turėtų būti panaikintas vien tuo pagrindu, jog atsakovas į minėtą sprendimą perkėlė VSD Išvadą, neapklausęs pareiškėjo, nesuteikęs jam galimybės teikti paaiškinimus dėl VSD pateiktos Išvados ir, pareiškėjo teigimu, neatlikęs savarankiško grėsmės vertinimo, nenustatęs grėsmės realumo.
19. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pažymėjo, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus Sprendimus, pagrįstai ir tinkamai įvertino kompetentingos institucijos ‒ VSD ‒ pateiktą Išvadą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas, mokydamasis ir tarnaudamas Rusijos Federacijos karo akademijoje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose (įstaigose, įmonėse) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Teismas vertino, kad Migracijos departamentas neturėjo pagrindo abejoti VSD išvada, jog pareiškėjas, turėdamas leidimą gyventi Lietuvoje, gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui ir veiklai prieš Lietuvos Respubliką kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo, nes VSD surinkti duomenys patvirtino, jog Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose.
20. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, iki priimdamas ginčijamus Sprendimus surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su VSD pateikta Išvada, pripažindamas, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Migracijos departamentas taip pat vertino pareiškėjo poziciją, išdėstytą Klausimyne, kad jis nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, o Krymas, jo nuomone, priklauso Ukrainai, tačiau atsakovas sprendė, kad tai nepaneigia aplinkybės, jog pareiškėjas 2006–2011 m. mokėsi Rusijos Federacijos karo akademijoje ir todėl yra potencialus verbavimo taikinys Rusijos Federacijos režimo jėgos struktūroms. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad ginčijamus Sprendimus Migracijos departamentas priėmė tik perrašęs VSD Išvadą ir neatlikęs individualaus vertinimo.
21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas akcentavo, jog besimokydamas Rusijos Federacijos karo akademijoje jis neturėjo galimybės dirbti su slapta informacija, tačiau pagal VSD pateiktą Išvadą turėta ar neturėta prieiga prie slaptos informacijos nėra esminis ir lemiamas kriterijus, sprendžiant dėl asmens pažeidžiamumo gyvenant Lietuvoje. Esminis kriterijus yra pareiškėjo sąmoningas pasirinkimas mokytis Rusijos Federacijos karo akademijoje, kur lojalumas neišvengiamai (nebūtinai formaliai ir viešai) yra kontroliuojamas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų. Teismas akcentavo, kad Rusijoje gyvena pareiškėjo mama ir močiutė, todėl pareiškėjo šeimos narių gyvenimas Rusijoje gali suponuoti jo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams, nes atitinkamos Rusijos tarnybos gali daryti poveikį pareiškėjui per jo artimuosius.
22. Teismo vertinimu, atsakovas nagrinėjamu atveju įvertino ne tik galimą pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui dėl jo buvusių ryšių su Rusijos valstybės struktūromis, bet ir potencialų pavojų priešiškai valstybei išnaudoti šiuos ryšius dabartiniu metu, o taip pat ir pareiškėjo ryšius su Lietuva, t. y. kad Lietuvoje pareiškėjas dirba tik nuo 2022 m. birželio 23 d. ir šie pareiškėjo ryšiai yra išskirtinai tik ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Šios aplinkybės neleido atsakovui suabejoti VSD Išvados pakankamumu, konstatuojant grėsmės valstybės saugumui egzistavimą. Pareiškėjas nėra pasiekęs aukšto integracijos lygio Lietuvos Respublikoje, kas teismui leido daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu, nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Pareiškėjo mokslas Rusijos Federacijos karo akademijoje, kuris prilygintas karinei tarnybai pagal mokymosi sutartį, nagrinėjamu atveju sudarė pagrindą daryti išvadą apie jo galimus ryšius su Rusijos atitinkamomis tarnybomis ir jo potencialų pavojų Lietuvos saugumui, kurie nebuvo paneigti teisminio nagrinėjimo metu.
23. Pasisakydamas dėl atsakovo 2024 m. sausio 19 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių individualių argumentų, kodėl šis sprendimas yra neteisėtas. Atsakovas nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą trumpesnį terminą, nei galima nustatyti asmenims, keliantiems grėsmę Lietuvos saugumui ir neturinčiam Lietuvoje šeiminių ryšių, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas ir pažeidžia pareiškėjo teises.
24. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jis, prieš priimant ginčijamus Sprendimus, nebuvo papildomai apklaustas, jam nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl VSD išvadų, teismas nurodė, kad pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės būti išklausytam teisme, tačiau jis nepateikė įtikinamų įrodymų, paneigiančių skundžiamų Sprendimų pagrįstumą ir leidžiančių teismui abejoti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens teise skundžiamais sprendimais užtikrinti Lietuvos valstybės saugumą konkrečioje situacijoje, susijusioje su pareiškėjo gyvenimo aplinkybėmis ir ryšiais Rusijoje. Teismo vertinimu, ginčijamuose Sprendimuose faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl teismas darė išvadą, kad Sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
25. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Įstatymas ta apimtimi, kuria nėra nustatyti vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis gali būti nustatoma, ar užsieniečio, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai teisinių argumentų, leidžiančių abejoti konkrečių teisės aktų nuostatų atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) ir joje įtvirtintiems principams bei pagrindžiančių, jog pagal Konstituciją kriterijai, kurie apibrėžtų asmens keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui, turėtų būti išdėstyti būtent Įstatyme. Teismui nekilo abejonių dėl Įstatymo ta apimtimi, kuria nėra nustatyti vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis gali būti nustatoma, ar užsieniečio, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, galimo neatitikimo konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo teiginiams, kad toks teisinis reguliavimas turi būti bendro pobūdžio, t. y. nustatytas norminiuose teisės aktuose (įstatymuose ar poįstatyminiuose teisės aktuose), nes nacionalinis saugumas ir grėsmės pirmiausia yra fakto klausimai, kurie yra kintantys ir sunkiai apibrėžiami. Teismas nenustatė būtinybės šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad byla būtų teisingai išnagrinėta, todėl netenkino pareiškėjo skundo prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
26. Vertindamas pareiškėjo prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Aprašas ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyti vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis gali būti nustatoma, ar užsieniečio, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmė valstybės saugumui, pagal reguliavimo apimtį neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, teismas pažymėjo, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, todėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Apraše nustatydamas tokio vertinimo kriterijus, viršytų savo įgaliojimus ir veiktų ultra vires. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkino pareiškėjo prašymo ištirti Aprašo teisėtumą, nes nėra pagrindo norminės bylos pradėjimui dėl Aprašo teisėtumo tyrimo.
III.
27. Pareiškėjas S. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
28. Pareiškėjo teigimu, teismas sprendimą priėmė, pažeisdamas arba neteisingai pritaikydamas procesinės teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, taip pat pažeidė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo bylai aktualios naujausios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiškose bylose.
29. Pareiškėjas nurodo, kad nei atsakovas, nei teismas neatliko išsamaus ir visapusiško jo grėsmės valstybės saugumui tyrimo. Neigiamas vertinimas buvo grindžiamas pareiškėjo grėsmės prezumpcija, remiantis vien faktu, kad jis 2006–2011 m. mokėsi ir baigė Rusijos Federacijos karo akademiją, nesant jokių kitų papildomų neigiamai pareiškėją charakterizuojančių aplinkybių. Teismas vadovavosi vienintele prielaida, kad pareiškėjas, mokydamasis ir tarnaudamas Rusijos Federacijos karo akademijoje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką. Pareiškėjo teigimu, tokia teismo prielaida prieštarauja teisinei ir faktinei situacijai, nes administracinėje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas tikrai yra ar buvo lojalus Rusijos Federacijai ar kad palaiko Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką. Pareiškėjo nuomone, vien faktas, kad jis mokėsi Rusijos Federacijos karo akademijoje, nepadaro jo lojaliu rėžimui.
30. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas, atlikdamas tyrimą, atkartojo tik VSD pateiktą Išvadą ir apsiribojo Migracijos departamento naudojamų registrų bei duomenų bazių duomenimis, kurie neatsispindi jokios bent tikėtinos galimos pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui. Šie duomenys niekaip nepatvirtina vienareikšmiškai padarytos išvados apie pareiškėjo lojalumą Rusijos valdžiai ir jos agresyviai politikai. Nei teismas, nei Migracijos departamentas nesiėmė jokių veiksmų tam, kad išsiaiškintų, kokiu pagrindu VSD padarė išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, kokie duomenys pagrindžia tokios išvados teisėtumą. Pareiškėjas teigia, kad teismas, neatsižvelgdamas į skunde nurodytus argumentus dėl netinkamo Įstatymo nuostatų taikymo, lėmusio nepagrįstų Migracijos departamento Sprendimų priėmimą, neįvertino individualios pareiškėjo situacijos, priėmė nemotyvuotą sprendimą.
31. Pareiškėjas akcentuoja, kad byloje nebuvo surinka jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog jis gali kelti grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui. Atsakovas Sprendimuose neįrodė, kad egzistuoja konkretūs faktai dėl pareiškėjo keliamos grėsmės, šiuo atveju Sprendimuose nurodoma tik hipotetinė ateityje galinčios kilti grėsmės tikimybė. Pareiškėjas pažymi, kad nors teismas darė išvadą, jog VSD surinkti duomenys leido teigti, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą priimti skundžiamus Sprendimus, tačiau nei Migracijos departamentas, nei pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino pareiškėjo pareigų ar atliekamų funkcijų, nevertino jo pateiktų įrodymų apie darbo specifiką, neanalizavo konkrečios pareiškėjo situacijos ir jo turėtų ar tebeturimų ryšių ar jų nebuvimo bei lojalumo rėžimui fakto.
32. Pareiškėjo nuomone, jo gyvenimas Lietuvoje negali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui vien dėl to, kad jo kilmės šalis yra Rusijos Federacija, ar dėl to, kad jis mokėsi šios šalies įstaigoje. VSD Išvadoje ir atsakovo Sprendimuose nurodyta bendro pobūdžio informacija apie Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, kuriuos šios tarnybos naudoja užsienio valstybėse, taip pat negali būti pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Teismas nesigilino į pareiškėjo skundo esmę, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, formaliai, pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą teismą ir teisingą bylos nagrinėjimą, priėmė formalų, teisingumo ir protingumo kriterijų neatitinkantį procesinį sprendimą.
34. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad ginčijamuose Sprendimuose nebuvo atliktas individualus jo situacijos vertinimas. Atsakovas nurodo, kad priimdamas ginčijamus Sprendimus įvertino pareiškėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpius (pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje nėra ilgalaikis), jo ekonominius ir socialinius (šeiminius) ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (pareiškėjas nuo 2022 m. birželio 23 d. dirba UAB „EPAM sistemos“, todėl jo ekonominiai ryšiai neilgalaikiai, pareiškėjo sutuoktinei ir dukrai išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, todėl panaikinus pareiškėjo leidimą laikinai gyventi yra pagrindas panaikinti ir jo šeimos narių leidimus laikinai gyventi), ginčijamų Sprendimų proporcingumą. Atsakovas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, atsakydamas į Klausimyno 10 ir 11 klausimus, pažymėjo, jog nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai, tačiau ginčijamuose Sprendimuose vertino, kad tai savaime nepaneigia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl pareiškėjo požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo realiai atliktų veiksmų (pareiškėjo mokymosi Rusijos Federacijos karo akademijoje, kurioje studijos pagal mokymosi sutartį prilyginamos karinei tarnybai). Atsakovas pažymi, kad priimdamas Sprendimus taip pat vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, kuri yra tinkamas įrodymas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui ir patvirtina jo keliamos grėsmės realumą ir akivaizdumą.
35. Atsakovas cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką ir teigia, kad teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
37. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismas pagrįstai sprendė, kad skundžiami atsakovo Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, o ne vieno Rusijos piliečio teisėms ir interesams.
38. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog teismas nukrypo nuo teismų praktikos. VSD vertinimu, teismo sprendimas atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiško pobūdžio bylose.
39. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad iš ginčijamų Sprendimų turinio matyti, jog buvo atliktas individualus pareiškėjo situacijos vertinimas, t. y. vertinti jo šeiminiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, iš kurių matyti, kad pareiškėjas nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos Lietuvoje lygio.
40. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jo keliama grėsmė valstybės saugumui yra nepagrįsta, trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numatė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Rusijos Federacijos karo akademija. Šie pareiškėjo ryšiai nebuvo atsitiktiniai, tokį darbą (tarnybą) pareiškėjas pasirinko sąmoningai. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės.
41. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jo priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip Rusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis. Sprendžiant, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra atliekamas tam tikras situacijos prognozavimas, todėl VSD Išvadoje, kuria pagrįsti Sprendimai, nurodyti duomenys nelaikytini bendro pobūdžio informacija, jie yra paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie Rusijos valdžios ir jos institucijų veiklą bei pareiškėjo ryšį su šiomis institucijomis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 24S20048, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir 2024 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 24S22879, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. sausio 19 d. iki 2029 m. sausio 18 d., pagrįstumo ir teisėtumo.
43. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, sutikdamas su Migracijos departamento 2024 m. sausio 17 d. sprendime padaryta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Teismas taip pat sutiko su Migracijos departamento 2024 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjui nustatytu 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminu, kaip proporcinga ir adekvačia priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje.
44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nei atsakovas, nei teismas neatliko išsamaus ir visapusiško jo grėsmės valstybės saugumui tyrimo, atsakovas, priimdamas ginčijamus Sprendimus, tik atkartojo VSD pateiktą Išvadą ir apsiribojo Migracijos departamento naudojamų registrų ir duomenų bazių duomenimis, kurie neatsispindi galimos pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, byloje nebuvo surinka jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui. Pareiškėjo nuomone, teismas nesigilino į jo skundo esmę, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, formaliai, pažeidė jo teisę į teisingą teismą ir teisingą bylos nagrinėjimą, priėmė formalų, teisingumo ir protingumo kriterijų neatitinkantį procesinį sprendimą.
45. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
46. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas 2024 m. sausio 17 d. sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, t. y. leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Migracijos departamento 2024 m. sausio 19 d. sprendimas, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, buvo priimtas tuo pagrindu, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (Įstatymo 133 str. 5 d.). Taigi šioje byloje ginčijamų Sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas tiesiogiai priklauso nuo to, ar nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinta pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui.
47. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pagal to paties straipsnio 7 dalį, VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
48. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).
49. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas 2022 m. liepos 12 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui, Rusijos Federacijos piliečiui, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nurodytu pagrindu. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas 2022 m. liepos 18 d. ir galiojo iki 2025 m. liepos 18 d. Migracijos departamentas pateikė pareiškėjui užpildyti Klausimyną, kurį pildydamas ir atsakydamas į Klausimyno 2 klausimą „Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz. karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ir dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos)“ pareiškėjas nurodė, jog 2006‒2011 m. jis pabaigė studijas A. V. Hruliovo Karinės logistikos ir transporto akademijoje, Sankt Peterburge, Rusijoje, kurioje studijos pagal mokymosi sutartį prilyginamos karinei tarnybai, ir įgavo inžinieriaus specialybę. Migracijos departamentas kreipėsi į VSD, prašydamas atlikti pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimą, ir 2023 m. liepos 10 d. gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas pateiktos VSD Išvados pagrindu priėmė šioje byloje skundžiamus Sprendimus.
50. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę vadovautis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; kt.).
51. Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai VSD išvados perkelti į sprendimą, o būdamas viešojo administravimo subjektas turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023; kt.).
52. Nagrinėjamo ginčo atveju Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus Sprendimus, įvertino kompetentingos institucijos – VSD – pateiktą Išvadą, kurioje nurodoma, kad VSD, atlikęs pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, nustatė, kad pareiškėjas, mokydamasis ir tarnaudamas Rusijos Federacijos karo akademijoje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leido teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, todėl, VSD vertinimu, pareiškėjui, išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Rusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Rusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.
53. Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, surinko duomenis apie jo gyvenimą Lietuvos Respublikoje ir nustatė, kad pareiškėjas turėjo Lietuvos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2022 m. birželio 12 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d., šiuo metu turi nuo 2022 m. liepos 18 d. iki 2025 m. liepos 18 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2022 m. birželio 23 d. iki dabar dirba UAB „EPAM sistemos“; Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė ir dukra, kurioms leidimai laikinai gyventi išduoti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (šeimos susijungimo pagrindu).
54. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo priimtus Sprendimus, sprendžia, kad Migracijos departamentas surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su VSD pateikta Išvada, todėl nėra pagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog nebuvo atliktas individualus jo situacijos vertinimas, o buvo vadovautasi vien VSD Išvada.
55. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo ir teismo išvada, kad aplinkybė, jog jis 2006‒2011 m. studijavo Rusijos Federacijos karo akademijoje, kurioje studijos pagal mokymosi sutartį prilyginamos karinei tarnybai, vertintina kaip grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui ir lemia jo teisės į leidimo laikinai gyventi išdavimą praradimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2552-525/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2519-662/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2505-463/2023; 2024 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-935-602/2024; kt.).
56. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023 ir kt.).
57. Pažymėtina, jog asmens ryšiai su Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių tarnybomis, fiziniais ar juridiniais asmenimis gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą šių subjektų atžvilgiu, dėl to galinčia kelti grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimą, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2376-525/2023; kt.).
58. Dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, Rusijos piliečių atžvilgiu gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitikinimus dėl Rusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023).
59. Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu paminėti ir tai, kad Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte, didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.
60. Rusijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ pažymima, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą, plataus masto ir neišprovokuotas karas Europoje įvertinti kaip siekis sugriauti tarptautinės teisės normomis ir vertybėmis grindžiamą Europos saugumo architektūrą ir kaip brutalus išpuolis prieš laisvę, demokratiją ir Vakarų civilizaciją, pagrįstą pagarba kiekvieno žmogaus ir piliečio teisėms.
61. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų, įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių, faktų buvimą ar nebuvimą.
62. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pareiškėjo ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog jis 2006‒2011 m. studijavo Rusijos Federacijos karo akademijoje, kurioje studijos pagal mokymosi sutartį prilyginamos karinei tarnybai, vertintina kaip grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes ši išvada pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Ši išvada pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą, atlikus nustatytų pareiškėjo ryšių perspektyvinį vertinimą, įvertinus bylos duomenimis patvirtintus pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublikai priešiškos valstybės institucijomis bei šios valstybės veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos Respublikos valstybės saugumą, taip pat atsižvelgus į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat Rusijos Federacijos politinio režimo priešiškumą Lietuvos Respublikai tiek kaip suvereniai šaliai, tiek kaip NATO ir Europos Sąjungos narei. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatyti pareiškėjo ryšiai su kilmės valstybės valdžios institucijomis, pareiškėjui 2006‒2011 m. studijavus Rusijos Federacijos karo akademijoje, šiuo atveju, kaip pagrįstai konstatuota VSD Išvadoje ir ginčijamuose Sprendimuose, leidžia spręsti apie pareiškėjo potencialų pažeidžiamumą šios valstybės žvalgybos ar saugumo tarnybų atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju surinkti duomenys sudarė pagrindą daryti išvadą apie pareiškėjo galimus ryšius su Rusijos Federacijos atitinkamomis tarnybomis, kurie nebuvo niekaip paneigti.
63. Nuosekliai formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems ar tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023 m. birželio 28 d. nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023 ir kt.). Taigi, pripažintini kaip pagrįsti VSD atlikto perspektyvinio vertinimo teiginiai, jog išdavus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo ir tuo kelia grėsmę valstybės saugumui.
64. Surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nėra pasiekęs aukšto integracijos lygio Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo 2022 m.), pareiškėjas ir jo šeimos nariai neturi ilgalaikių ryšių su Lietuvos Respublika, pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra tik ekonominio (darbo) pobūdžio. Nors pareiškėjas siekia gyventi Lietuvoje, tačiau jo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir leisti jam laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Teisėjų kolegijos vertinimu, grėsmių valstybės saugumui pašalinimas tokiomis priemonėmis, kaip, pavyzdžiui, leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui neišdavimas / panaikinimas, yra prevencinį elementą turinti priemonė bei siekiamo tikslo aspektu yra proporcinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1066-629/2024; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1254-822/2024; kt. ).
65. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
n u t a r i a:
Pareiškėjo S. P. (S. P.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.