Administracinė byla Nr. R-60-520/2024
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00071-2024-4
Procesinio sprendimo kategorija 5.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. spalio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Z. V. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl neveikimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą,
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas Z. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. spalio 21 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su skundu, prašydamas nutraukti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) neveikimą ir įpareigoti priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2024 m. spalio 14 d. skundo ir 2024 m. spalio 16 d. skundo papildymo (toliau – ir Skundai).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis, kaip rinkimų stebėtojas, 2024 m. spalio 13 d. atvyko stebėti rinkimų Žirmūnų rinkimų apygardoje Nr. 4 ir šios rinkimų apygardos Prekybininkų rinkimų apylinkėje Nr. 153, esančiose (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2024 m. spalio 14 d. pateikė VRK skundą, kuriame nurodė, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), išorėje skelbiama informacija tik apie pastate įsikūrusią Prekybininkų rinkimų apylinkę Nr. 153, o informacijos apie pastate esančią Žirmūnų rinkimų apygardos Nr. 4 komisiją nebuvo nei pastato išorėje, nei pastato viduje. Pareiškėjui, patekus į Žirmūnų rinkimų apygardos Nr. 4 komisijos patalpas, paaiškėjo, kad Žirmūnų rinkimų apygardos Nr. 4 komisija veiklą vykdo Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) narės P. K. (toliau – ir Seimo narė), kuri VRK registruota Seimo rinkimų kandidate Žirmūnų rinkimų apygardos Nr. 4 vienmandatėje ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje, rinkėjų priėmimo kabinete, todėl, pareiškėjo teigimu, buvo šiurkščiai pažeisti rinkimų organizavimo ir vykdymo principai.
Pareiškėjas teigia, kad jis 2024 m. spalio 16 d. pateikė VRK skundo papildymą, kuriame nurodė, kad Žirmūnų rinkimų apygardos Nr. 4 komisijos patalpos, kaip Seimo narės rinkėjų priėmimo kabinetas, buvo suteiktos Žirmūnų seniūnijos seniūno R. K., kuris yra ir Žirmūnų rinkimų apygardos Nr. 4 apygardos komisijos narys. Pareiškėjas prašė įvertinti aplinkybes dėl interesų konflikto ir nušalinti R. K. nuo jo veiklos Žirmūnų rinkimų apygardos Nr. 4 komisijoje.
Pareiškėjas pažymi, kad VRK nepriėmė sprendimo dėl jo Skundų, tačiau 2024 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. Sp-274 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pakartotinio balsavimo vienmandatėse rinkimų apygardose paskelbimo“ paskyrė pakartotinį balsavimą vienmandatėse apygardose, be kita ko, ir Žirmūnų rinkimų apygardoje Nr. 4, kurioje rinkimų kandidate yra Seimo narė.
Pareiškėjas nurodo, kad skundas teikiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nes yra Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 ir 6 dalyse nustatyti pagrindai – skundas dėl neteisėto VRK neveikimo, nepriimant sprendimo dėl Seimo rinkimų balsavimo biuleteniais rezultatų Žirmūnų rinkimų apygardoje Nr. 4 nepripažinimo.
II.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, pirmiausia pažymi, kad viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – paduoti skundą teismui, kuriam priskirtas nagrinėti konkretus ginčas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-9-1047/2024; 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-8-415/2024; kt.).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl Rinkimų kodekso ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų. ABTĮ 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad Regionų administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 17 straipsnyje, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11, 13 ir 14 punktuose. ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl VRK sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai.
Vadovaujantis Rinkimų kodekso 182 straipsnio 1 dalimi, rinkimų ginčai – asmenų skundų, prašymų, pranešimų (toliau kartu – skundai) dėl šio kodekso pažeidimų nagrinėjimas. Skundų nagrinėjimo rinkimų komisijose tvarką nustato VRK. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad VRK nagrinėja: a) visus rinkimų ginčus ne rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu, taip pat rinkimų ginčus rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu, kurie nepatenka į apygardos, savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisijos kompetenciją.
Rinkimų kodekso 185 straipsnio 1 dalis nustato, kad VRK gautą skundą privalo išnagrinėti per 30 dienų nuo jo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai šiame kodekse nustatyta kitaip. Sutrumpinti skundų nagrinėjimo terminai yra: 1) skundo dėl rinkėjo įrašymo į rinkėjų sąrašą – per 2 dienas, bet ne vėliau kaip rinkimų dieną; 2) skundo dėl rinkimų biuletenių, atsakomosios nuomonės – per 3 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos; 3) skundo dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo arba informacijos apie juos paskelbimo – per 5 dienas (Rinkimų kodekso 185 str. 2 d.).
Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad VRK sprendimai dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų skundų, taip pat dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo, rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo arba šios komisijos neveikimas per 3 dienas nuo jos sprendimo įsigaliojimo dienos arba nuo tos dienos, kai sprendimas turėjo būti priimtas, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 3 dienas. VRK sprendimai dėl kitų šiame skirsnyje nurodytų sprendimų skundžiami Regionų administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ ir Rinkimų kodekso nuostatas, susijusias su skundo dėl VRK sprendimo teikimo tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, yra nurodęs, kad skundai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip pirmajai ir vienintelei instancijai, gali būti teikiami tik griežtai vadovaujantis Rinkimų kodekso nuostatomis (žr., pvz., 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-8-415/2024; 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-9-1047/2024; 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-23-602/2024; 2024 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-24-463/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-25-556/2024; 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-28-525/2024; 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-30-624/2024; kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą nutraukti VRK neveikimą ir įpareigoti priimti sprendimą dėl jo (pareiškėjo) Skundų, pateiktame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo teiktuose VRK Skunduose nurodytais argumentais, spręsdama klausimą, ar šis pareiškėjo skundas nagrinėtinas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, vadovaujantis Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalimi, nustatė, kad pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas nenagrinėtinas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Pareiškėjo suformuluotas skundo reikalavimas ir nurodytos jį pagrindžiančios aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindų konstatuoti, kad pareiškėjas siekia inicijuoti rinkiminį ginčą, kuris priskirtinas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad VRK priimtų sprendimus dėl jo Skundų, paduotų dėl rinkimų rezultatų dėl galbūt padarytų šiurkščių rinkimų principų pažeidimų ištyrimo, dėl Žirmūnų rinkimų apygardos Nr. 4 komisijos nario nušalinimo. Iš Skundų turinio matyti, kad pareiškėjas, kaip rinkimų stebėtojas, kreipėsi į VRK, prašydamas nepripažinti Seimo rinkimų balsavimo biuleteniais rezultatų Žirmūnų rinkimų apygardoje Nr. 4, nušalinti R. K. nuo jo veiklos Žirmūnų rinkimų apygardos Nr. 4 komisijoje, dėl, pareiškėjo teigimu, šiurkščiai pažeistų rinkimų organizavimo ir vykdymo principų, dėl interesų konflikto, Žirmūnų rinkimų apygardos Nr. 4 komisijai veiklą vykdant Seimo narės kabinete, kuriame ji priima rinkėjus.
Pareiškėjas, prašydamas VRK nepripažinti Seimo rinkimų balsavimo biuleteniais rezultatų Žirmūnų rinkimų apygardoje Nr. 4, Skundų negrindė biuletenių pripažinimo negaliojančiais teisiniais pagrindais, įtvirtintais Rinkimų kodekso 156 straipsnyje, taip pat pareiškėjas nebuvo padavęs Skundų dėl Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 dalyje nurodytų pažeidimų. Pareiškėjo nurodomos skunde aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, kad tarp pareiškėjo ir VRK yra kilęs ginčas dėl rinkimų biuletenių (Rinkimų kodekso 185 str. 2 d. 2 p.).
Kaip jau minėta, Rinkimų kodekso 185 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad VRK gautą skundą dėl rinkimų biuletenių, atsakomosios nuomonės privalo išnagrinėti per 3 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos, o pareiškėjas 2024 m. spalio 14 d. skundu prašė dėl jo nurodytų šiurkščių rinkimų principų pažeidimų nepripažinti Seimo rinkimų balsavimo biuleteniais rezultatų Žirmūnų rinkimų apygardoje Nr. 4.
Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad rinkimai vyko 2024 m. spalio 13 d., VRK 2024 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. Sp-274 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pakartotinio balsavimo vienmandatėse rinkimų apygardose paskelbimo“, vadovaudamasi Rinkimų kodekso 167 straipsnio 2 dalimi, patvirtino 2024 m. spalio 13 d. Seimo rinkimų vienmandatėse rinkimų apygardose rezultatus, nusprendė rengti 2024 m. spalio 13 d. Seimo rinkimų pakartotinį balsavimą 63 vienmandatėse rinkimų apygardose (taip pat ir Žirmūnų rinkimų apygardos Nr. 4) dėl dviejų kandidatų į Seimo narius, gavusių daugiausia balsų pirmą kartą balsuojant.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teismui paduoto skundo dalyką (skundo reikalavimą) ir aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, (skundo pagrindas) ir kartu su skundu pateiktus dokumentus, nustatė, kad pareiškėjas skunde nekelia reikalavimų, kurie patektų į Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 ir 6 dalyse ir į kituose Rinkimų kodekso straipsniuose nustatytus atvejus, kai kilusį rinkiminį ginčą privalo nagrinėti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Pareiškėjas pateiktame skunde prašo įpareigoti VRK priimti sprendimą dėl jo Skundų, t. y. pareiškėjas skundžia VRK neveikimą, nurodydamas Rinkimų kodekso 186 straipsnio 6 dalį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra nurodęs, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip pirmajai (vienintelei) instancijai, skundžiamas ne bet koks VRK neveikimas, o tik toks VRK neveikimas, kuris yra aiškiai įvardytose srityse, – kai nėra priimami sprendimai Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, taip pat sprendimai dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo ir rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. R-10-629/2024; 2024 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-15-815/2024; 2024 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-59-463/2024; kt.).
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo 2024 m. spalio 16 d. skundo reikalavimas dėl apygardos komisijos nario nušalinimo taip pat nepatenka į Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas nėra priskirtas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nes nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikti VRK Skundai nėra susiję nei su viena iš Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje nurodytų sričių, todėl pareiškėjo nurodomas VRK neveikimas negali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip pirmosios (vienintelės) instancijos teismui. Šiuo atveju pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į Regionų administracinį teismą (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.).
Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu (administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio
2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija