LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

 

 

 

ĮSAKYMAS

 

DĖL ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRO 2017 M. VASARIO 8 D. ĮSAKYMO NR. V-69 „DĖL MENO DOKTORANTŪROS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2024 m. lapkričio 21 d. Nr. V-1302

Vilnius

 

1. P a k e i č i u  Meno doktorantūros nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-69 „Dėl Meno doktorantūros nuostatų patvirtinimo“:

1.1. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:

2. Meno doktorantūros paskirtis – rengti tyrėjus menininkus, kurie gebėtų kurti, interpretuoti ir plėtoti meno praktika pagrįstus tyrimus.

1.2. Pakeičiu 4.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

4.3. Meno doktorantūros komitetas – pripažintų (tarp jų ir tarptautiniu lygiu pripažintų) menininkų ir (ar) meno daktarų, ir aukšto lygio mokslinius tyrimus vykdančių mokslininkų grupė, atsakinga už doktorantūros turinį, kokybę, organizavimą ir vykdymą.

1.3. Pakeičiu 8 punktą ir jį išdėstau taip:

8. Siekti įgyti doktorantūros teisę vienoje ar keliose meno kryptyse gali vienas universitetas arba keli Lietuvos  universitetai (toliau – institucijos). Institucija (institucijos) Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (toliau – Ministerija) ir Lietuvos mokslo tarybai pateikia prašymą doktorantūros teisei įgyti. Kartu su prašymu institucija (institucijos) pateikia šiuos dokumentus Lietuvos mokslo tarybos administruojamoje duomenų bazėje:

8.1. pagrindimą, kodėl institucijai (institucijoms) tikslinga suteikti doktorantūros teisę; doktorantūros organizavimo institucijoje galimybių pristatymą; doktorantūrai įgyvendinti turimos infrastruktūros, kitų išteklių sąrašą ir socialinės kultūrinės partnerystės aprašymą. Pateikiamas atitinkamos meno krypties specialistų – tyrėjų menininkų poreikis Lietuvoje, taip pat kitų doktorantūros projekte numatomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno darbų bendrą tematiką atitinkančių krypčių akademinio potencialo apžvalga, aptariama situacija kultūrinėje meninėje aplinkoje, santykis su menotyros krypties doktorantūra, jei institucija ją vykdo ar vykdė;

8.2. doktorantūros aprašymo projektą, pristatantį steigiamos meno doktorantūros studijų turinį ir meno projekto rengimo bendruosius reikalavimus;

8.3. pretendentų į meno doktorantūros komiteto (toliau – doktorantūros komitetas) narius, atitinkančių Nuostatų 26 punkto reikalavimus, ir kitų pripažintų menininkų, meno daktarų, mokslininkų, dirbančių institucijoje (institucijose), siekiančioje (-iose) įgyti doktorantūros teisę, kurie galėtų dalyvauti vykdant doktorantūrą, sąrašus (pateikiamas kiekvieno mokslininko, pripažinto menininko, meno daktaro) gyvenimo aprašymas ir paskutinių penkerių metų meno ir mokslo darbai). Jei doktorantūros teisę siekia įgyti kelios institucijos, teikiamame pretendentų į doktorantūros komiteto narius sąraše turi būti atstovų iš visų siekiančių įgyti doktorantūros teisę institucijų;

8.4. meno doktorantūros reglamento (toliau – doktorantūros reglamentas) projektą, parengtą vadovaujantis Nuostatų 25 punkto reikalavimais. Jei doktorantūros teisę siekia įgyti kelios institucijos, teikiamas bendras visų institucijų suderintas doktorantūros reglamento projektas, kuriame detalizuojama, kokiomis kartu suderintomis sąlygomis institucijos vykdys bendrą doktorantūrą. Doktorantūros reglamente institucija (institucijos) gali nustatyti aukštesnius reikalavimus, nei nurodyta Nuostatuose;

8.5. sutarties dėl įsipareigojimų bendrai vykdant doktorantūrą projektą, jei doktorantūros teisę siekia įgyti kelios institucijos. Sutartyse nustatomos: priėmimo į doktorantūrą, doktorantūros finansavimo, doktorantūros reglamentų tvirtinimo ir tikslinimo tvarkos, doktorantų studijų organizavimo, bendros infrastruktūros naudojimo, doktorantūros nutraukimo sąlygos ir kitos nuostatos;

8.6. bendros doktorantūros veiklos sutartis su užsienio mokslo ir studijų institucija (toliau – užsienio institucija), jei siekiama doktorantūros teisės dalyvaujant užsienio institucijai. Sutartyje turi būti nustatytos menininko ir (ar) meno daktaro, ir (ar) mokslininko iš užsienio institucijos dalyvavimo doktorantūros komiteto veikloje sąlygos, tęstinumo, pasikeitus bent vienam doktorantūros komiteto nariui iš užsienio institucijos, užtikrinimas, gali būti nurodomos ir kitos doktorantūros organizavimo sąlygos. Rekomenduojama šias sutartis sudaryti ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui;

8.7. informaciją apie numatomus bendradarbiavimo susitarimus dėl doktorantūros su Lietuvos ir (ar) užsienio mokslo ir studijų institucijomis, menininkais ir kitomis institucijomis;

8.8. kitą, institucijos (institucijų) nuomone, svarbią informaciją.

1.4. Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:

10. Komisija vertina Nuostatų 8.1–8.6 papunkčiuose nurodytus dokumentus pagal Lietuvos mokslo tarybos patvirtintą Prašymų meno doktorantūros teisi įgyti vertinimo tvarkos aprašą. Doktorantūros teisę siekiančių įgyti institucijų krypčių lygis vertinamas atsižvelgus į Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo (toliau – Kasmetinis vertinimas), organizuoto iki 2023 m. gruodžio 31 d., ir Formaliojo universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos vertinimo (toliau – Formalusis vertinimas), organizuojamo nuo 2024 m. sausio 1 d., rezultatus ir į Palyginamojo ekspertinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo (toliau – Palyginamasis vertinimas), organizuoto iki 2023 m. gruodžio 31 d., Ekspertinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo (toliau – Ekspertinis vertinimas), organizuojamo nuo 2028 m. sausio 1 d., rezultatus (toliau kartu – Ekspertinis (Palyginamasis) vertinimas) bei Ekspertinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų meno veiklos vertinimo (toliau – Ekspertinis meno vertinimas), organizuojamo nuo 2028 m. sausio 1 d., rezultatus.“

1.5. Pakeičiu 11 punktą ir jį išdėstau taip:

11. Siekiančios įgyti doktorantūros teisę institucijos (institucijų) prašymo ir Nuostatų 8.1–8.8 papunkčiuose nurodytų dokumentų (toliau – prašymas) nagrinėjimo metu Lietuvos mokslo taryba vertina institucijos (institucijų) krypčių lygį, pateiktų pretendentų į doktorantūros komitetą atitinkamos meno krypties (arba giminingos krypties), kurioje prašoma doktorantūros teisės, taip pat kitų doktorantūros projekte numatomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno darbų bendrą tematiką atitinkančių krypčių meninės ir mokslinės veiklos lygį, doktorantūros reglamento kokybę, turimus išteklius ir infrastruktūrą doktorantūrai organizuoti, siūlomų meno dalykų kursų kokybę, inovatyvumą, metodologinį aktualumą, įvairovę, meno projekto rengimo bendruosius reikalavimus, doktorantūros nacionalinį aktualumą ir tarptautiškumą, doktorantūroje dalyvausiančių aukšto lygio mokslinius tyrimus vykdančių mokslininkų, pripažintų (tarp jų ir tarptautiniu lygiu pripažintų) menininkų, meno daktarų skaičių ir kvalifikaciją, institucijos (institucijų) per paskutinius penkerius metus vykdytos meninės ir mokslinės veiklos produktyvumą ir kokybę. Vertinamąsias sritis, įverčius bei jų reikšmes ir galutinio prašymo vertinimo (vertinama penkių balų skalėje) sprendimo priėmimo kriterijus Lietuvos mokslo taryba, atsižvelgdama į Ekspertinio (Palyginamojo) vertinimo ir Formaliojo (Kasmetinio) vertinimo kriterijus, o nuo 2028 m. sausio 1 d. ir į Ekspertinio meno vertinimo kriterijus, nustato Prašymų meno doktorantūros teisei įgyti vertinimo tvarkos apraše ir šį aprašą viešai paskelbia Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėje. Prašymo nagrinėjimo metu Lietuvos mokslo taryba turi teisę kreiptis į instituciją (institucijas), taip pat į Studijų kokybės vertinimo centrą dėl papildomos su nagrinėjamu prašymu susijusios informacijos teikimo ar prašyme nurodytos informacijos tikslinimo.

1.6. Pakeičiu 14 punktą ir jį išdėstau taip:

14. Ne rečiau kaip kas 5 metai Lietuvos mokslo taryba organizuoja doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimą. Vertinama doktorantūros tikslų dermė su institucijos (institucijų) misija ir strategija, doktorantūros studijų ir doktorantūros rezultatų kokybė, doktorantūros vadybos efektyvumas, žmogiškųjų išteklių pakankamumas, doktorantūros rezultatyvumas. Doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimas įvykdomas Lietuvos mokslo tarybos nustatyta tvarka po Ekspertinio (Palyginamojo) vertinimo, o nuo 2028 m. sausio 1 d. – ir po Ekspertinio meno vertinimo. Doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba, vadovaudamasi Meno doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimo tvarkos aprašu, kuris viešai skelbiamas Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėje. Atlikdama doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimą (vertinama penkių balų skalėje), Lietuvos mokslo taryba turi teisę kreiptis į instituciją (institucijas) dėl papildomos su vertinama doktorantūra susijusios informacijos teikimo ar tikslinimo. Atlikusi vertinimą Lietuvos mokslo taryba teikia išsamias ir apibendrintas išvadas institucijai ir siūlymus Ministerijai dėl doktorantūros tęstinumo. Lietuvos mokslo taryba ne vėliau kaip per 3 mėnesius po vertinimo savo interneto svetainėje viešai paskelbia institucijos (institucijų) vykdomos doktorantūros apibendrintas vertinimo išvadas pagal visus vertinimo sričių kriterijus ir galutines kokybės ir efektyvumo vertinimo apibendrintas išvadas. Institucija (institucijos) viešai skelbia nuorodą į šią informaciją savo interneto svetainėje (svetainėse).

1.7. Pakeičiu 16 punktą ir jį išdėstau taip:

16. Jeigu Ministerija priima sprendimą dėl doktorantūros teisės sustabdymo, institucija ne anksčiau kaip po 1 metų nuo Ministro įsakymo dėl doktorantūros teisės sustabdymo įsigaliojimo gali kreiptis į Ministeriją ir Lietuvos mokslo tarybą prašydama atnaujinti sustabdytą doktorantūros teisę ir pateikti Nuostatų 8.1–8.6 papunkčiuose nurodytus dokumentus Lietuvos mokslo tarybos administruojamai duomenų bazei. Ministerija, gavusi Lietuvos mokslo tarybos vertinamąsias išvadas ir rekomendaciją, priima atitinkamą sprendimą. Institucija, kuriai doktorantūros teisė panaikinta, Nuostatų nustatyta tvarka gali kreiptis su prašymu suteikti doktorantūros teisę ne anksčiau kaip po 3 metų nuo Ministro įsakymo dėl doktorantūros teisės panaikinimo įsigaliojimo.

1.8. Papildau 161 punktu:

161. Institucija, turinti doktorantūros teisę kartu su kita (kitomis) institucija (institucijomis), gali siūlyti Ministerijai ir Lietuvos mokslo tarybai turimą doktorantūros teisę reorganizuoti, kai numatoma doktorantūrą tęsti be vienos ar kelių institucijų arba siekiant prisijungti dar vieną ar kelias institucijas. Doktorantūros reorganizavimo siekianti institucija (institucijos) pateikia Ministerijai ir Lietuvos mokslo tarybai prašymą dėl doktorantūros reorganizavimo, Nuostatų 8 punkte numatytus dokumentus ir siūlymą dėl jau priimtų doktorantų studijų baigimo ir meno projektų gynimo galimybių institucijoje (institucijose). Prašymai vertinami pagal Nuostatų 11, 12 punktus ir Lietuvos mokslo tarybos nustatytą tvarką.

1.9. Pakeičiu 20.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

20.1. kūrybinės veiklos pristatymo, atskleidžiančio stojančiojo pasirengimą, meninį lygį ir meno sklaidos rezultatus. Jeigu priėmimo komisija nusprendžia, kad stojančiojo kompetencijos nėra pakankamos, tolesniame konkurse jis nedalyvauja;“.

1.10. Pakeičiu 26 punktą ir jį išdėstau taip:

26. Doktorantūros komitetas sudaromas iš 9 pripažintų (tarp jų ir tarptautiniu lygiu pripažintų) menininkų ir (ar) meno daktarų, aukšto lygio mokslinius tyrimus vykdančių mokslininkų, dirbančių doktorantūros teisę įgijusioje institucijoje (institucijose). Doktorantūros komitete turi būti ne mažiau kaip 5 pripažinti menininkai (3 iš jų tarptautiniu lygiu pripažinti menininkai) ir (ar) meno daktarai ir 4 mokslininkai. Tarptautiniu lygiu pripažintas menininkas – pripažintas menininkas, kurio ypač reikšmingi kūriniai yra įgyvendinti Lietuvoje ir užsienyje, prestižinėse meno erdvėse ir (ar) kartu su tarptautinį pripažinimą pelniusiais menininkais arba (ir) kuris yra išugdęs tarptautiniu mastu pasižymėjusių menininkų. Doktorantūros komiteto pirmininku skiriamas pripažintas menininkas arba meno daktaras. Doktorantūros komiteto narys komiteto pirmininku gali būti ne ilgiau kaip dvi 5 metų kadencijas iš eilės. Tas pats asmuo gali būti ne daugiau kaip 2 meno ir (ar) mokslo doktorantūros komitetų nariu. Kai doktorantūros teisė suteikta dalyvaujant užsienio mokslo ir studijų institucijai (institucijoms), komitete turi būti daugiau kaip pusė narių iš Lietuvos institucijos (institucijų). Institucija (institucijos) doktorantūros komiteto sudėtį peržiūri ir atnaujina ne rečiau kaip kas 5 metus.

1.11. Papildau 281 punktu:

281. Institucijos (institucijų) doktorantūros komitetų nariai, doktorantų vadovai, gynimo tarybos nariai, konsultantai turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžiama Mokslo ir studijų įstatyme.“

1.12. Pakeičiu 31 punktą ir jį išdėstau taip:

31. Doktorantūros teisę turinčioje institucijoje doktorantūros lėšų panaudojimo tvarka turi būti nustatyta doktorantūros reglamente arba kitame institucijos tvirtinamame ir viešai paskelbtame dokumente. Rekomenduojama, kad ne mažiau kaip 50 procentų institucijos gaunamų doktorantūros studijų kainos lėšų būtų skiriama doktorantų kūrybinei veiklai, meniniams ir (ar) moksliniams tyrimams meno projekto tema vykdyti ir mobilumui užtikrinti.

1.13. Pakeičiu 32 punktą ir jį išdėstau taip:

32. Per doktorantūros studijas doktorantas turi parengti ir apginti meno projektą. Konkretūs reikalavimai meno projektui, jo pristatymo ir gynimo būdai, priklausantys nuo meno krypties, nustatomi doktorantūros reglamente ir numatomi doktoranto darbo plane. Doktorantas meno projektą gali teikti ginti po to, kai pagrindines tiriamosios dalies idėjas paskelbia ne mažiau kaip dviejose publikacijose kultūros ir meno ir (ar) mokslo leidiniuose.

1.14. Pakeičiu 33 punktą ir jį išdėstau taip:

33. Kūrybinę meno projekto dalį sudaro studijuojant doktorantūroje sukurti, atlikti ir viešai pristatyti meno kūriniai. Meno projekto kūrybinė dalis ginama viešai pristatant kūrinį (kūrinius) ir (ar) pateikiant jį papildančią bei jo įgyvendinimą (atlikimą) pagrindžiančią ir liudijančią medžiagą.

1.15. Pakeičiu 34 punktą ir jį išdėstau taip:

34. Tiriamoji meno projekto dalis (tiriamasis darbas) apibendrina studijuojant doktorantūroje doktoranto atliktus tyrimus. Galimas įvairus tiriamojo darbo pobūdis: išsamus įvairialypis savo kūrybos ir (ar) kūrybinio metodo tyrimas ir pagrindimas; aktualių meno praktikos problemų gvildenimas; teorinis-metodologinis tyrimas, eksperimentinis tyrimas ar kitos doktorantūros reglamente numatytos tyrimų formos.

1.16. Pakeičiu 35 punktą ir jį išdėstau taip:

35. Ginti teikiamą doktoranto tiriamąjį darbą, kaip vientisą leidinį, sudaro: tiriamojo darbo tekstas (su pavyzdžiais, iliustracijomis, bibliografija, nuorodomis, priedais ir kita darbui aktualia medžiaga), rekomenduojama apimtis – 30 000–40 000 žodžių, ir santrauka (rekomenduojama apimtis – 5 000 žodžių). Tiriamajame darbe turi būti nurodytas tiriamasis objektas, tyrimo tikslas, atskleista tyrimo koncepcija ir pasitelkti metodai, aptarti tyrimo rezultatai, pateiktos išvados ir paaiškinimai. Tiriamojo darbo tekstas rašomas lietuvių, o jeigu doktorantūros komitetas rengiamo meno projekto turiniui ir pobūdžiui pritaria, – kita kalba. Tiriamojo darbo santrauka rašoma lietuvių arba anglų kalba (ne ta kalba, kuria parašytas tiriamojo darbo tekstas). Jeigu tiriamojo darbo tekstas parašytas ne lietuvių ir ne anglų kalba, rengiamos dvi santraukos (lietuvių ir anglų kalbomis). Tekstai turi būti parašyti taisyklinga kalba.

1.17. Pakeičiu 38 punktą ir jį išdėstau taip:

38. Doktorantūros komitetas, nusprendęs, kad parengtas meno projektas teiktinas ginti, sudaro ne mažiau kaip 5 narių gynimo tarybą ir vieną iš jos narių (pripažintą menininką ar meno daktarą) skiria pirmininku, kuris gynimo tarybos posėdyje dalyvauti privalo. Gynimo taryba tai doktorantūros komiteto sudaryta pripažintų menininkų, mokslininkų ir (ar) meno daktarų grupė, kuri vertina ginamą meno projektą ir sprendžia, ar doktorantui suteiktinas meno daktaro laipsnis. Daugiau kaip pusė gynimo tarybos narių turi būti pripažinti menininkai ir (ar) meno daktarai, bent du gynimo tarybos nariai turi būti mokslininkai. Ne mažiau kaip vienas gynimo tarybos narys turi būti užsienio institucijos arba tarptautiniu lygiu pripažintas užsienio meno daktaras ar menininkas. Gynimo tarybos nariai turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, keliamus asmenims, siekiantiems eiti profesoriaus pareigas, vienas gynimo tarybos narys gali atitikti docento pareigoms keliamus reikalavimus. Tarp gynimo tarybos narių ir doktoranto, jo vadovo (-ų) ir recenzentų neturi kilti interesų konflikto. Interesų konfliktas turi būti apibrėžtas doktorantūros reglamente.

1.18. Pakeičiu 41 punktą ir jį išdėstau taip:

41. Ginant meno projektą turi būti argumentuotai atskleistas kūrybinės ir tiriamosios dalių integralumas, meno daktaro kvalifikaciją atitinkančios kompetencijos, meninė pozicija, kūrybinis savarankiškumas, individualumas ir inovatyvumas, pristatytos naujos tyrimų srities žinios.

1.19. Pakeičiu 42 punktą ir jį išdėstau taip:

42. Per viešą meno projekto gynimą pristatydamas kūrybinę meno projekto dalį, doktorantas argumentuotai pagrindžia savo meninę poziciją, kūrybines idėjas ir (ar) technologinius bei eksperimentinius sprendimus, apibūdina kūrinio ir meninio tyrimo aktualumą, atskleidžia jo vietą meno lauke, atsako į klausimus ir komentuoja pareikštas pastabas. Gynimo taryba įvertina pateiktos kūrybinės meno projekto dalies originalumą, meninę doktoranto brandą, žinias, tiriamąsias ir visumines kompetencijas.

1.20. Pakeičiu 43 punktą ir jį išdėstau taip:

43. Pristatydamas tiriamąjį darbą, doktorantas pateikia svarbiausius savo darbo rezultatus ir išvadas, nurodo atlikto tyrimo indėlį į tiriamą problematiką. Doktorantas atsako į klausimus ir komentuoja pareikštas pastabas. Gynimo tarybos nariai įvertina tiriamojo darbo kokybę, rezultatų naujumą ir originalumą, išvadų pagrįstumą, nurodo darbo trūkumus ir netikslumus, jei tokių yra. Gynimo tarybos nariai gynimo metu įvertina doktoranto bendruosius gebėjimus, tiriamąsias ir visumines kompetencijas, pasirengimą savarankiškai vykdyti meno praktika pagrįstus tyrimus.

2Nustatau, kad:

2.1. asmenims, priimtiems į meno doktorantūrą iki šio įsakymo įsigaliojimo, turi būti sudarytos sąlygos baigti doktorantūrą jų stojimo į doktorantūrą metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka;

2.2. doktorantūrų kokybės ir efektyvumo vertinimas pirmą kartą bus organizuojamas nuo 2029 metų.

3Rekomenduoju Lietuvos mokslo tarybai iki 2025 m. vasario 15 d. suderinti Prašymų meno doktorantūros teisei įgyti vertinimo tvarkos aprašą ir Meno doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimo tvarkos aprašą su šio įsakymo nuostatomis.

 

 

 

 

 

Laikinai einanti finansų ministro pareigas, laikinai

einanti švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas                                    Gintarė Skaistė