LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL PARAMOS LIETUVOS VYNO SEKTORIUI 2019–2023 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2018 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 3D-550
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“, ir įgyvendindamas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL 2013 L 347, p. 671), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2393 (OL 2017 L 350, p. 15), 2016 m. balandžio 15 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/1149, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl nacionalinių vyno sektoriaus paramos programų ir iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 555/2008 (OL 2016 L 190, p. 1), ir 2016 m. balandžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1150, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatų dėl nacionalinių vyno sektoriaus paramos programų taikymo taisyklės (OL 2016 L 190, p. 23), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. vasario 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/256 (OL 2017 L 38, p. 37), nuostatas,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2018 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 3D-550
PARAMOS LIETUVOS VYNO SEKTORIUI 2019–2023 METŲ PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Paramos Lietuvos vyno sektoriui 2019–2023 metų programa (toliau – Nacionalinė vyno programa) parengta vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL 2013 L 347, p. 671), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2393 (OL 2017 L 350, p. 15), 2016 m. balandžio 15 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2016/1149, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl nacionalinių vyno sektoriaus paramos programų ir iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 555/2008 (OL 2016 L 190, p. 1), ir 2016 m. balandžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1150, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatų dėl nacionalinių vyno sektoriaus paramos programų taikymo taisyklės (OL 2016 L 190, p. 23), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. vasario 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/256 (OL 2017 L 38, p. 37), ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 987).
2. Parama pagal Nacionalinę vyno programą skiriama Lietuvoje pagamintam putojančiam vynui su vyninės vynuogių veislės nuoroda remti.
3. Rėmimo priemonės Nacionalinės vyno programos įgyvendinimo laikotarpiu planuojamos vykdyti trečiosiose valstybėse, siekiant padidinti Lietuvoje gaminamo putojančio vyno eksportą ir suteikti vartotojams daugiau informacijos apie Europos Sąjungoje auginamas vynines vynuogių veisles.
4. Įgyvendinus Nacionalinę vyno programą, prognozuojama, kad 2019–2023 m. laikotarpiu:
4.2. išaugs paklausa kitose ES valstybėse narėse pagamintam vynui su vyninės vynuogių veislės nuoroda, naudojamam putojančio vyno gamybai;
4.3. išaugs įmonių, dalyvaujančių Nacionalinėje vyno programoje, konkurencingumas ne tik trečiose valstybėse, bet ir ES rinkoje;
4.4. bus prisidėta prie ES vynų, kaip aukštos kokybės produktų, įvaizdžio kūrimo trečiųjų valstybių rinkose;
iI SKYRIUS
APLINKYBIŲ ĮVERTINIMAS IR SURENGTŲ KONSULTACIJŲ REZULTATAI
6. Putojantis vynas Lietuvoje pradėtas gaminti 1980 m. Šiuo metu putojantį vyną gamina trys įmonės – AB „MV GROUP Production“ , UAB „Boslita“ ir KO bei UAB „Italiana LT“. Lietuvoje putojantis vynas gaminamas tiek rezervuariniu (Charmat), tiek tradiciniu (fermentacija vyksta butelyje) metodais, žaliava jo gamybai perkama Prancūzijoje, Italijoje, Vengrijoje, Ispanijoje ir kitose Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse.
7. Lietuvoje vynai su saugoma geografine nuoroda ar su saugoma kilmės vietos nuoroda negaminami, tačiau gaminami putojantys vynai su vyninių vynuogių veislių nuorodomis (šių vynų rėmimui ir bus skiriama parama pagal Nacionalinę vyno programą).
8. Pastaraisiais metais bendra putojančio vyno (tiek su vyninių vynuogių veislių nuorodomis, tiek be jų) gamyba Lietuvoje svyravo. 2013 ir 2014 m. gamyba, lyginant su ankstesniais metais (2009–2012 m.), didėjo – pagaminta po 4,4 mln. litrų putojančio vynuogių vyno, bet 2015 m. gamyba krito iki 3,6 mln. litrų. 2016 m. gamyba vėl padidėjo iki 4,2 mln. litrų, bet 2017 m. sumažėjo iki 3,2 mln. litrų. Lietuvoje pagaminto putojančio vyno eksporto dalis nuo gamybos yra labai maža – 2013–2014 m. sudarė apie 3-4 proc., 2015 m. krito iki 1 proc. ir 2016–2017 m. vėl šiek tiek pakilo virš 2 proc. Tikslių duomenų, kiek Lietuvoje pagaminama ir eksportuojama tik putojančio vyno su vyninių vynuogių veislių nuorodomis, nėra.
9. Pagrindinės šalys, į kurias eksportuojamas Lietuvoje pagamintas putojantis vynas, yra Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Baltarusija.
Putojančio vyno gamyba Lietuvoje ir eksportas į trečiąsias šalis, litrais
| Eil. Nr. |
Vyno gamyba ir eksportas |
2013 m. |
2014 m. |
2015 m. |
2016 m. |
2017 m. |
| 1.
|
Gamyba (tik putojantis vynas, KN 2204.10) |
4 412 000 |
4 385 000 |
3 633 000 |
4 219 000 |
3 212 000 |
| 2.
|
Lietuviškos kilmės putojančio vyno eksportas: |
148 221
|
189 144
|
37 814
|
111 960
|
70 982
|
| 2.1. |
Kinija |
82 440 |
118 827 |
1 593 |
53 802 |
37 422 |
| 2.2. |
Honkongas |
0 |
12 |
3 807 |
1 638 |
0 |
| 2.3. |
Jungtinės Amerikos Valstijos |
37 917 |
734 242 |
13 279,5 |
18 990 |
16 380 |
| 2.4. |
Baltarusija |
19 386 |
19 836 |
0 |
11 160 |
10 998 |
| 2.5. |
Rusija |
0 |
16 200 |
10 800 |
0 |
0 |
| 3.
|
Vyno eksporto dalis nuo gamybos, proc. |
3,4 |
4,3 |
1,0 |
2,7 |
2,1 |
Šaltinis: Lietuvos Respublikos statistikos departamentas.
10. Žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM) informavo Lietuvos putojančio vynuogių vyno gamintojus apie rengiamą Nacionalinę vyno programą 2019–2023 m. Gamintojai reiškė susidomėjimą rengiama programa. ŽŪM pateikė papildomos informacijos, atsakė į iškilusius klausimus. Šiuo metu gamintojai gamina keletą putojančių vynų su vyninių vynuogių veislių nuorodomis (Chardonnay, Riesling, Muscat), vykdo šių vynų eksportą, būtų suinteresuoti gamybos ir eksporto padidėjimu.
III SKYRIUS
NACIONALINĖS VYNO PROGRAMOS STRATEGINIAI TIKSLAI IR JŲ RODIKLIAI
11. Nacionalinės vyno programos strateginiai tikslai ir jų rodikliai:
11.1. Pirmasis strateginis tikslas: padidinti Lietuvoje pagaminto putojančio vyno su vyninės vynuogių veislės nuoroda eksportą į trečiąsias valstybes:
11.2. Antrasis strateginis tikslas: suteikti vartotojams daugiau informacijos apie Europos Sąjungoje auginamas vynines vynuogių veisles:
11.2.2. pirmas kiekybinis tikslas: kiekvienais metais dalyvauti ne mažiau kaip dviejuose renginiuose, mugėse ar parodose;
11.2.3. antras rodiklis: publikuotų spaudoje straipsnių arba reklaminių skrajučių, skirtų prekybos vietoms, ryšių su visuomene kampanijos metu, skaičius;
11.2.4. antras kiekybinis tikslas: ne mažiau kaip vienas publikuotas spaudoje straipsnis arba reklaminė skrajutė per metus.
Nacionalinės vyno programos strateginiai tikslai, rodikliai ir kiekybiniai tikslai
| Strateginiai tikslai |
Rodikliai |
Kiekybiniai tikslai |
| Padidinti Lietuvoje pagaminto putojančio vyno su vyninės vynuogių veislės nuoroda eksportą į trečiąsias valstybes. |
Metinis eksporto kiekis. |
Eksporto kiekio padidėjimas 5 procentais, lyginant su 2014–2017 metų vidurkiu. |
| Suteikti vartotojams daugiau informacijos apie Europos Sąjungoje auginamas vynines vynuogių veisles. |
Tarptautinės svarbos renginių, mugių ar parodų skaičius. |
Kiekvienais metais dalyvauti ne mažiau kaip dviejuose renginiuose, mugėse ar parodose. |
| Publikuotų spaudoje straipsnių arba reklaminių skrajučių, skirtų prekybos vietoms, ryšių su visuomene kampanijos metu, skaičius. |
Ne mažiau kaip vienas publikuotas spaudoje straipsnis arba reklaminė skrajutė per metus. |
IV SKYRIUS
NACIONALINĖS VYNO PROGRAMOS PRIEMONĖS
12. Nacionalinei vyno programai įgyvendinti numatytos šios rėmimo priemonės:
12.1. viešųjų ryšių, pardavimo skatinimo arba reklamos priemonės, kuriomis pirmiausia pabrėžiami aukšti Europos Sąjungos produktų standartai, ypač kalbant apie kokybės, maisto saugos arba aplinkos aspektus;
12.3. informavimo kampanijos, ypač susijusios su Europos Sąjungos sistemomis, taikomomis kilmės vietos bei geografinėmis nuorodomis ir ekologinei gamybai;
V SKYRIUS
NACIONALINĖS VYNO PROGRAMOS FINANSAVIMAS
13. Paramos lėšos Nacionalinei vyno programai skiriamos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (toliau – EŽŪGF) pagal 2019–2023 metų finansavimo planą (priedas), parengtą atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 45 straipsnio 3 dalį ir neviršijant šio Reglamento VI priede Lietuvai atitinkamiems EŽŪGF finansiniams metams nustatytos sumos. Nacionalinė vyno programa iš kitų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto šaltinių nebus finansuojama.
VI SKYRIUS
NACIONALINĖS VYNO PROGRAMOS PRIEŽIŪRA
14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 987 ŽŪM yra paskirta EŽŪGF kompetentingąja institucija. Nacionalinės vyno programos įgyvendinimo laikotarpiu ŽŪM gaus iš atsakingų institucijų informaciją apie patvirtintos programos įgyvendinimo eigą.
15. Viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (toliau – Rinkų plėtros agentūra) yra atsakinga už žemės ūkio ir maisto produktų intervencinį pirkimą ir kitas intervencines priemones, įskaitant paramos priemones vidaus vartojimui ir perdirbimui skatinti. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 987 Rinkų plėtros agentūra yra atsakinga už Nacionalinės vyno programos įgyvendinimą ir teisingą lėšų paskirstymą. Rinkų plėtros agentūra vykdys Nacionalinės vyno programos įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę, kontroliuos ūkio subjektų daromas išlaidas bei teiks Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė mokėjimo agentūra) pagrindžiančius dokumentus apie atliktus administravimo ir kontrolės veiksmus ir ŽŪM ataskaitas apie Nacionalinės vyno programos įgyvendinimo eigą, priims sprendimą dėl lėšų išmokėjimo paramos gavėjams arba paramos lėšų susigrąžinimo, administruos užstatus.
16. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsakinga už maisto produktų (išskyrus grūdus), kuriems taikomos intervencinės priemonės, sudėties, kokybės, pakuotės ir ženklinimo atitikties nustatytiems reikalavimams tikrinimą, šių maisto produktų gamybos bei perdirbimo priežiūrą ir tikrinimą, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarime Nr. 987, ir už vynų su vyninės vynuogių veislės nuoroda sertifikavimą ir kontrolę, kaip patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 3D-768 „Dėl įmonių, gaminančių vynus iš nurodytų vyninių vynuogių veislės ar derliaus metų, sertifikavimo ir kontrolės taisyklių patvirtinimo“.
Paramos Lietuvos vyno sektoriui
2019–2023 metų programos
priedas
PARAMOS LIETUVOS VYNO SEKTORIUI 2019–2023 METŲ
PROGRAMOS FINANSAVIMO PLANAS
| Finansiniai metai (EŽŪGF metai) |
2019 m. |
2020 m. |
2021 m. * |
2022 m. * |
2023 m. * |
| Skirta suma, eurais |
45 000 |
45 000 |
45 000 |
45 000 |
45 000 |
* Jei nacionaliniai finansiniai paketai, numatyti 2021 ir vėlesniems finansiniams metams, po tos datos bus keičiami, atitinkamai bus pritaikoma paramos programa, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/1150 1 straipsnio 1a punkto pirmojoje pastraipoje.