Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2085, LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3452 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4006
2017 m. sausio 25 d. Nr. 70
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1425 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1, 5 ir 13 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2085 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-2085), Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3452 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-3452) ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4006 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4006) dėl šių priežasčių:
1. Nustačius lengvatinį 5 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifą Įstatymo projekte Nr. XIIP-2085, Įstatymo projekte Nr. XIIP-3452 ir Įstatymo projekte Nr. XIIP-4006 siūlomiems maisto produktams, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) per metus netektų nuo 43 mln. eurų pajamų (Įstatymo projektas Nr. XIIP-2085) iki 135 mln. eurų PVM pajamų (Įstatymo projektas Nr. XIIP-3452 (jeigu maisto produktų, kuriems siūloma nustatyti lengvatinį PVM tarifą, sąrašas atitiktų Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4007 nustatytą būtiniausių maisto produktų sąrašą) ir Įstatymo projektas Nr. XIIP-4006). Nors Įstatymo projekto Nr. XIIP-2085, Įstatymo projekto Nr. XIIP-3452 ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-4006 aiškinamuosiuose raštuose teigiama, kad lengvatinio 5 procentų PVM tarifo nustatymas siūlomiems maisto produktams padidintų pajamų iš PVM surinkimą dėl padidėjusio šių produktų vartojimo, tačiau tam, kad būtų kompensuotos dėl lengvatinio PVM tarifo nustatymo susidariusios valstybės biudžeto pajamų netektys, produktų vartojimas turėtų padidėti keturis kartus, o tai – mažai tikėtina.
2. Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Nr. XIII-177 neįvertintas siūlomų PVM lengvatų poveikis valstybės biudžeto pajamoms. Dėl tokių valstybės biudžeto pajamų netekčių 2017 metais būtų pažeisti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84) nustatyti fiskalinės drausmės apribojimai deficitui ir išlaidų augimui. Todėl nustatyti naujas PVM lengvatas 2017 metais nepažeidžiant minėtų teisės aktų galima būtų tik tada, jeigu valstybės biudžeto netektys būtų kompensuotos proporcingai sumažinus kitas valstybės biudžeto išlaidas, padidinus kitų mokesčių tarifus arba panaikinus kitas esamas mokesčių lengvatas.
3. Gali būti nepasiektas Įstatymo projekto Nr. XIIP-2085, Įstatymo projekto Nr. XIIP-3452 ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-4006 aiškinamuosiuose raštuose nurodytas tikslas – sumažinti šių maisto produktų kainas, nes praktika rodo, kad prekės ir paslaugos, kurioms sumažinamas PVM tarifas, iš esmės nepinga (pavyzdžiui, statistinė analizė rodo, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. sumažinus keleivių vežimo paslaugoms taikomą PVM tarifą nuo 21 procento iki 9 procentų jų vežimo keliais kaina per vienus metus (2013 metų gruodį, palyginti su 2012 metų gruodžiu) padidėjo 1 procentu, o per beveik ketverius metus (2016 metų lapkritį, palyginti su 2012 metų gruodžiu) – 3,8 procento; nuo 2013 m. sausio 1 d. sumažinus laikraščiams ir žurnalams taikomą PVM tarifą nuo 21 procento iki 9 procentų, jų kainos atitinkamai per vienus metus padidėjo 1,7 procento, o per beveik ketverius metus – 36,8 procento; nuo 2011 m. sausio 1 d. sumažinus apgyvendinimo paslaugoms taikomą PVM tarifą nuo 21 procento iki 9 procentų, jų kaina per vienus metus (2011 metų gruodį, palyginti su 2010 metų gruodžiu) padidėjo 4,1 procento, ir nuo 2015 m. sausio 1 d. antrą kartą sumažinus apgyvendinimo paslaugoms taikomą tarifą nuo 21 procento iki 9 procentų, šių paslaugų kainos per beveik dvejus metus (2016 metų lapkritį, palyginti su 2014 metų gruodžiu) padidėjo 3,4 procento).
4. Tai nėra tinkama priemonė siekti Įstatymo projekto Nr. XIIP-2085 ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-4006 aiškinamuosiuose raštuose nurodytų tikslų – stiprinti ir plėsti verslą ir ieškoti naujų rinkų, sudaryti palankesnes realizavimo sąlygas, didinti konkurencingumą žemės ūkio ir maisto produktų gamybos ir realizavimo srityse, nes PVM yra vartojimo mokestis, ir lengvatinio PVM tarifo taikymas turėtų duoti tiesioginę naudą vartotojams, o ne lengvatiniu PVM tarifu apmokestinamų prekių tiekėjams ar paslaugų teikėjams.
5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 2 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. lapkričio 29 d. ir 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimai), todėl konkrečių prekių (paslaugų), kurios būtų apmokestinamos taikant lengvatinį PVM tarifą, sąrašas, kaip siūloma Įstatymo projekte Nr. XIIP-3452, negali būti pateiktas įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
6. Įstatymo projekto Nr. XIIP-3452 aiškinamajame rašte teigiama, kad lengvatinio PVM tarifo maisto produktams nustatymas skatins Lietuvos Respublikos gyventojus apsipirkti Lietuvos Respublikoje, o ne Lenkijos Respublikoje. Lenkijos Respublikos statistikos duomenimis, Lietuvos Respublikos gyventojai 2015 metais Lenkijos Respublikoje išleido apie 330 mln. eurų (tai – apie 3,7 procento visos mažmeninės prekybos apimties Lietuvos Respublikoje), iš jų maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams – 62,5 mln. eurų (tai – apie 19 procentų visų Lietuvos Respublikos gyventojų išlaidų Lenkijos Respublikoje ir apie 1,6 procento maisto, gėrimų, tabako mažmeninės prekybos apimties Lietuvos Respublikoje). Atsižvelgiant į tai, kad dauguma Lietuvos Respublikos gyventojų Lenkijos Respublikoje įsigyja ne maisto produktus, o prekes, kurių daugelis apmokestinama taikant standartinį Lenkijos Respublikoje nustatytą 23 procentų PVM tarifą, darytina išvada, kad sprendimą pirkti Lenkijos Respublikoje lemia ne tarpvalstybiniai PVM tarifų skirtumai.