LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL NACIONALINIŲ PLĖTROS ĮSTAIGŲ VIDAUS KONTROLĖS REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO
2018 m. rugpjūčio 28 d. Nr. 03-146
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo 11 straipsniu, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 03-146
Nacionalinių plėtros įstaigų vidaus kontrolĖS REIKALAVIMŲ APRAŠAS
I Skyrius
Bendrosios nuostatos
1. Nacionalinių plėtros įstaigų vidaus kontrolės reikalavimų apraše (toliau – Aprašas) nustatyti pagrindiniai principai ir reikalavimai, kuriais turi vadovautis nacionalinė plėtros įstaiga (toliau – NPĮ), siekdama užtikrinti, kad NPĮ vidaus kontrolė būtų tinkamai organizuota, veiksminga ir užtikrintų finansiškai gyvybingas ir efektyvias investicijas vykdant skatinamojo finansavimo veiklą.
2. Šis Aprašas taikomas pagal Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymą (toliau – Įstatymas) veikiančioms NPĮ, įrašytoms į NPĮ sąrašą.
3. Apraše vartojamos sąvokos:
3.1. vidaus kontrolė – nenutrūkstamas procesas, kurio metu ir kuriam darydami įtaką NPĮ vadovai ir kiti darbuotojai užtikrina, kad:
3.1.1. NPĮ veikla, naudojant NPĮ turtą ir kitus išteklius, būtų veiksminga, NPĮ būtų apsaugota nuo galimų nuostolių, atsirandančių dėl klaidų, vagysčių, apgaulės ir dokumentų klastojimo, vidaus dokumentuose nustatytų reikalavimų nesilaikymo;
3.1.2. finansinė ir kita informacija, naudojama tiek NPĮ viduje, tiek ir trečiųjų asmenų, būtų patikima, tinkama ir pateikiama laiku;
II SKYRIUS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
5. NPĮ veiklos vidaus kontrolę turi užtikrinti patikima ir tinkamai veikianti vidaus kontrolės sistema. Vidaus kontrolės tikslas – sumažinti riziką, susijusią su verslo aplinka, NPĮ vykstančiais procesais bei NPĮ valdymo informacija.
6. Vidaus kontrolės sistemą turi sudaryti šie tinkami elementai:
6.1. organizacinė struktūra, leidžianti užtikrinti funkcijų atskyrimą ir vertikalius bei horizontalius atsakomybės ryšius;
6.2. vidaus informacinė sistema bei vadovų informavimo sistema, leidžianti laiku priimti sprendimus;
7. NPĮ vidaus kontrolės sistemos tinkamumas ir veiksmingumas turi būti vertinamas tiek nuolat (darbuotojams atliekant savo pareigas), tiek periodiškai (atliekant vidaus, išorės auditą), apie jo rezultatus turi būti informuojami NPĮ vadovai, prireikus imamasi priemonių nustatytiems trūkumams pašalinti.
III SKYRIUS
VIDAUS KONTROLĖS SISTEMA
8. Veiksminga vidaus kontrolės sistema turi užtikrinti, kad NPĮ būtų sukurta tinkama kontrolės struktūra, nustatytos kontrolės procedūros kiekvienu valdymo lygiu. Kontrolės procedūros turi apimti šiuos elementus:
9. NPĮ vadovai užtikrina, kad NPĮ būtų sukurta veiksminga vidaus kontrolės sistema bei tinkamos procedūros, reikalingos vidaus kontrolei įgyvendinti, stebi ir palaiko jų veiksmingumą ir pakankamumą. NPĮ vadovai taip pat yra atsakingi už organizacinės struktūros, pagal kurią yra aiškiai nustatytos darbuotojų teisės, pareigos ir atsakomybė, suformavimą ir užtikrinimą, kad tos pareigos būtų vykdomos. Darbuotojai turi būti supažindinti su procedūromis, susijusiomis su jų pareigomis ir atsakomybe, ir jas išmanyti.
10. NPĮ vadovai turi skatinti darbuotojus laikytis griežtų etikos standartų ir sukurti visiems darbuotojams tokią aplinką, kurioje būtų pabrėžiama vidaus kontrolės svarba. NPĮ vadovai turi užtikrinti, kad darbuotojai turėtų tinkamą kvalifikaciją ir reputaciją, pakankamai patirties ir reikiamų įgūdžių savo pareigoms atlikti, taip pat kad NPĮ vidaus dokumentuose nustatytose veiklos procedūrose būtų pabrėžta darbuotojo svarba ir vieta vidaus kontrolės procese ir kad su jomis būtų supažindinti atitinkami darbuotojai.
11. NPĮ vadovai turi žinoti visas reikšmingas, su NPĮ veikla susijusias rizikos rūšis, užtikrinti jų identifikavimą, priimtino rizikos lygio nustatymą, rizikos valdymo priemonių įgyvendinimą ir kontrolę.
12. NPĮ veikianti vadovų informavimo sistema turi būti tinkamai reglamentuota ir užtikrinanti patikimos ir tinkamos vidaus bei išorės informacijos, turinčios įtakos priimant sprendimus, pateikimą laiku ir tinkama forma NPĮ vadovams (informacija pagal kiekvieną rizikos rūšį, atsakingus asmenis, informacijos teikimo periodiškumas).
13. NPĮ turi būti užtikrinamas tinkamas darbuotojų funkcijų atskyrimas, t. y. turi būti atskirtas teisių atlikti finansines ir ūkines operacijas suteikimas, jų vykdymas, įtraukimas į apskaitą ir saugojimas taip, kad būtų išvengta interesų konfliktų. Turi būti nustatytos galimos interesų konfliktų veiklos sritys, o jų skaičius sumažintas iki minimumo.
14. NPĮ turi būti užtikrinamos šios finansų kontrolės rūšys:
14.1. išankstinė, atliekama prieš priimant sprendimus ar vykdant veiklą, kuria siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimams, išvengti NPĮ veiklos klaidų, klaidinančių ar neteisingų duomenų įtraukimo į apskaitą ar finansines ataskaitas;
14.2. einamoji, atliekama vykdant veiklą, kai tikrinamos atskiros operacijos, turtas ar jo dalis atliekant operacijas arba tuoj pat jas pabaigus;
15. NPĮ turi veikti patikimos informacinių technologijų sistemos, turi būti užtikrinta saugi ir nenutrūkstama šių sistemų, ypač susijusių su duomenų kaupimu, apdorojimu ir naudojimu, veikla, pasirengta nenumatytiems atvejams.
IV SKYRIUS
VIDAUS AUDITAS
17. NPĮ vidaus kontrolės sistemos vidaus auditas pavedamas funkciškai atskirtam ir nepriklausomai veikiančiam NPĮ darbuotojui (ar padaliniui), turinčiam tinkamą kvalifikaciją ir kompetenciją.
18. Vidaus auditą atliekantis NPĮ darbuotojas (ar padalinys) turi:
18.1. NPĮ stebėtojų tarybos nustatytu periodiškumu pagal patvirtintą planą tikrinti ir vertinti, ar vidaus kontrolės sistema yra veiksminga;
18.2. konsultuoti NPĮ darbuotojus ir teikti rekomendacijas, atsižvelgdamas į atlikto audito rezultatus;
V SKYRIUS
RIZIKOS VALDYMAS
19. Veiksminga vidaus kontrolės sistema turi užtikrinti, kad rizika, kuri gali turėti įtakos NPĮ veiklai, yra nustatyta ir nuolat vertinama. Rizikos vertinimas turi apimti visas rizikos rūšis, su kuriomis susiduria NPĮ.
20. NPĮ turi:
20.1. vidaus dokumentuose nustatyti ir patvirtinti rizikos valdymo reikalavimus (rizikos lygį, vertinimo metodus, stebėjimo ir kontrolės procesus, valdymo principus) bei ribojimus;
20.3. periodiškai peržiūrėti patvirtintus rizikos valdymo reikalavimus bei ribojimus, siekdama tinkamai įvertinti naujas arba anksčiau nekontroliuotas rizikos rūšis;
20.4. vidaus dokumentuose nustatytu periodiškumu, bet ne rečiau kaip kartą per metus teikti rašytines ataskaitas NPĮ vadovams, kuriose turi būti nurodytos identifikuotos rizikos, jų rūšys ir lygiai, rizikos ribojimų pažeidimai, rizikos valdymo tinkamumo ir veiksmingumo įvertinimas nurodant priemones, kurių imtasi nustatytiems trūkumams pašalinti.