Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 190 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-1441 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 50 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-1442
2014 m. liepos 16 d. Nr. 670
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. SV-S-633 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 10 ir 11 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1441 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-1441) ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1442 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-1442) (toliau – įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
1. Nusikalstamas veikas dekriminalizuoti galima tik tada, kai tam tikra veika praranda pavojingumą visuomenei, tačiau įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad pagrindinė dekriminalizavimo priežastis ta, kad veika, kai pagrobto turto vertė viršija 130 litų sumą, nelaikytina adekvačia kilti baudžiamajai atsakomybei, atsižvelgiant į šiuolaikinio gyvenimo realijas, kainų didėjimą, infliaciją. Tačiau ekonominis kriterijus neturėtų lemti dekriminalizavimo tokių veikų, kurių pavojingumas visuomenei išlieka toks pats, o paplitimas – vienas didžiausių tarp visų nusikalstamų veikų. Be to, tokios veikos kaip svetimo turto pagrobimas ar pasisavinimas, sukčiavimas – iš esmės nusikalstamos, todėl jas padarę asmenys turi būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Administracinė atsakomybė taikoma už visuomenei ne tokias pavojingas veikas, kuriomis pažeidžiamos administracinės teisės normos, kėsinamasi į nustatytą valstybės valdymo tvarką, taip pat paprastai netiesiogiai kėsinamasi į valstybės ginamas socialines vertybes (gyvybę, sveikatą, asmens ir visuomenės saugumą, asmenų lygybę prieš įstatymą, nediskriminavimą ir taip toliau), pažeidžiant įvairias tas vertybes apsaugančias teisės normas (taisykles, tvarką, procedūras, draudimus, reikalavimus ir panašiai), arba nors ir kėsinamasi į valstybės ginamas socialines vertybes, tačiau ne taip pavojingai, kad būtų galima taikyti baudžiamosios atsakomybės priemones, nes nepadaryta tiesioginės žalos saugomoms vertybėms ir (ar) taikyti šias priemones valstybei būtų per brangu. Būtent dėl to baudžiamoji atsakomybė netaikoma ir už smulkų svetimo turto pagrobimą. Taigi nėra pagrindo plėsti administracinės atsakomybės taikymą už kriminalinio pobūdžio veikas. Be to, Įstatymo projekto Nr. XIIP-1441 nuostatos, susijusios su nedidelės vertės turto dydžio ribos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 190 straipsnyje didinimu, nepagrįstos jokiais skaičiavimais, nedidelės vertės turto dydžio ribos didinamos nevienodai: apatinė – 3 minimaliaisiais gyvenimo lygiais (toliau – MGL): nuo 1 iki 4 MGL, o viršutinė – 4 MGL (nuo 3 iki 7 MGL), pakeitimai susiję tik su baudžiamojo įstatymo skyriumi, kuriame nustatoma baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo nuoseklumą ir sistemiškumą, būtų tikslinga su MGL dydžiu susijusius klausimus spręsti kompleksiškai, atsižvelgiant ir į kitas baudžiamojo įstatymo nuostatas, pavyzdžiui, didelės vertės turto ribų, korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų reglamentavimo aspektus ir panašiai.
2. Nedidelės vertės turto dydžio ribos Baudžiamojo kodekso 190 straipsnyje pakėlimas sudarytų sąlygas daugėti daromų teisės pažeidimų, nes asmenims už tokias pat veikas kiltų ne baudžiamoji, kaip nustatyta dabar, o administracinė atsakomybė. Administracinės nuobaudos daug švelnesnės už Baudžiamajame kodekse nustatytas bausmes. Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, nesulaukia tokių sunkių teisinių pasekmių kaip patrauktasis baudžiamojon atsakomybėn. Asmeniui, patrauktam baudžiamojon atsakomybėn, atsiranda teistumas, į kurį atsižvelgiama sprendžiant, ar teistą asmenį, padariusį naują nusikalstamą veiką, traukti baudžiamojon atsakomybėn ar atleisti nuo jos. Be to, teistumas turi ir bendrų teisinių pasekmių, kurios atsiranda net ir nepadarius naujos nusikalstamos veikos. Šios pasekmės pasireiškia tam tikrų teisių ir laisvių suvaržymais, nustatytais įstatymuose. Asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, tokių pasekmių nekyla.
3. Įstatymų projektuose siūlomas teisinis reguliavimas tam tikrais atvejais sunkintų patirto nuostolio atlyginimo procesą, nes pagal administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos nuostatas turtinio nuostolio atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas, jeigu jo suma neviršija 500 (penki šimtai) litų. Kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Todėl tais atvejais, kai pagrobto turto vertė viršytų 500 (penki šimtai) litų, nuostolį patyręs asmuo turėtų atskira tvarka kreiptis dėl žalos atlyginimo pareikšdamas civilinį ieškinį teisme. Reikėtų pažymėti, kad baudžiamajame procese asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, nesvarbu, kokio ji dydžio, turi teisę pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.
4. Tiriant administracinius teisės pažeidimus, nebus galima taikyti daugelio baudžiamajame procese numatytų procesinių prievartos priemonių (pavyzdžiui, imti rankų atspaudų ir pavyzdžio genetinei daktiloskopijai atlikti), dėl to gali mažėti smulkiojo svetimo turto vagysčių atskleidimo ir tyrimo efektyvumas.
5. Įstatymo projekte Nr. XIIP-1442 keičiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas) 50 straipsnis – jame nustatyta turto vertė didinama 4 kartus (nuo 1 iki 4 MGL), tačiau viršutinė baudos už smulkųjį svetimo turto pagrobimą riba didinama neproporcingai mažai – tik nuo 700 iki 900 litų. Nustačius neproporcingai mažas baudas, kyla grėsmė, kad paskirta administracinė nuobauda gali būti per švelni, todėl nebūtų pasiekta administracinės nuobaudos tikslų –pažeidimą padariusius asmenis nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, siekti, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
6. Įstatymo projekte Nr. XIIP-1442 siūloma Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje kaip alternatyvią administracinę nuobaudą nustatyti administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų. Tačiau šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso projekte Nr. XIP-3600(2), atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, pagal kurį bet koks nubaudimas kad ir trumpu laisvės atėmimu sietinas su baudžiamuoju persekiojimu ir atitinkamomis procesinėmis garantijomis, kurios visa apimtimi užtikrinamos tik baudžiamajame procese, nenumatyta administracinio arešto nuobauda. Taigi pažeidėjus, padariusius smulkųjį svetimo turto, kurio vertė neviršija 4 MGL, pagrobimą, būtų galima bausti tik piniginėmis baudomis. Kadangi tokie pažeidėjai dažnai neturi turto ir (ar) pajamų, bausti juos vien piniginėmis baudomis būtų netikslinga. Pagal esamo teisinio reguliavimo nuostatas tokiems asmenims (padariusiems Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje, 184 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas), be baudos, gali būti skiriamas areštas arba laisvės apribojimas, taigi šios nuostatos leidžia tinkamai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo ateityje.