LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS
įsakymas
DĖL lietuvos respublikos ENERGETIKOS MINISTRO 2013 m. RUGSĖJO 20 D. ĮSAKYMO Nr. 1-185 „DĖL KIETOJO BIOKURO APSKAITOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2017 m. birželio 19 d. Nr. 1-156
Vilnius
P a k e i č i u Kietojo biokuro apskaitos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-185 „Dėl Kietojo biokuro apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės):
1. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:
„1. Kietojo biokuro apskaitos taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato miško kirtimo atliekų bei medienos apdirbimo šalutinių produktų, šiaudų, linų-spalių ir kitų rūšių biologinės kilmės (žemės ūkio šalutinių produktų ir augalų, suvartojamų energijai gaminti) kietojo biokuro apskaitos reikalavimus energetikos įmonėms (toliau – Įmonės), kietojo biokuro pardavėjams (toliau – Pardavėjas) ir kitiems juridiniams asmenims.“
2. Pakeičiu 4.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
3. Pakeičiu 4.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
4. Pakeičiu 8 punkto paskutiniąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„Visas šiame punkte nurodytas funkcijas arba jų dalį bei biokuro svėrimą leidžiama vykdyti pagal sutartis specializuotoms įmonėms, o biokuro kokybės rodiklius (drėgnį, šilumingumą ir peleningumą) nustatyti Įmonės laboratorijoje arba nepriklausomoje akredituotoje laboratorijoje pagal Lietuvos standartuose (Taisyklių 1 priedo 7-35 punktai) nurodytas sąlygas ir reikalavimus.“
5. Pakeičiu 15 punktą ir jį išdėstau taip:
„15. Biokuro Pardavėjas turi atitikti Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklėse (Taisyklių 1 priedo 36 punktas) ir biokuro pirkimo dokumentuose Pardavėjams nustatytus bendruosius kvalifikacijos reikalavimus (teisinius, ekonominius, mokestinius ir kt.).“
6. Pakeičiu 16 punktą ir jį išdėstau taip:
„16. Pardavėjas (vežėjas), gabenantis biokurą į Įmonę ar jos padalinį, kartu su kroviniu privalo turėti biokuro įsigijimą, jo kiekį patvirtinančius gabenimo dokumentus: Pardavėjo patvirtintą krovinio važtaraštį, kuriame turi būti nurodytas biokuro Pardavėjas, Įmonė, vežėjas, jo išrašymo data, biokuro rūšis ir sudėtis procentais, biokuro kilmės valstybė ir, jei Įmonėje nėra įrengtų svarstyklių, biokuro transportavimo atstumas bei biokuro kiekis tonomis naudojamosios masės ar erdviniais kubiniais metrais.“
7. Pakeičiu 17.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
8. Pakeičiu 17.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
9. Pakeičiu 19 papunktį ir jį išdėstau taip:
„19. Įmonės perka biokurą pagal tiesiogines pirkimo–pardavimo sutartis arba biokuro biržoje sudarytų sandorių pagrindu sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis. Pardavėjai privalo patiekti Įmonei biokuro pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos sudėties ir kokybės rodiklius atitinkantį biokurą. Pristačius kokybės rodiklių neatitinkantį biokurą, Įmonė turi teisę arba pareikalauti jį atsiimti arba Įmonė gali pritaikyti pirkimo–pardavimo sutartyje ar jos prieduose numatytas finansines sankcijas.“
10. Pakeičiu 27 punktą ir jį išdėstau taip:
„27. Ėminiai biokuro kokybės rodikliams nustatyti imami vadovaujantis Lietuvoje galiojančių standartų (Taisyklių 1 priedo 13, 14 punktai) reikalavimais. Biokuro ėminius, skirtus šilumingumui, drėgniui, peleningumui ir kitiems rodikliams nustatyti, ima ir formuoja Įmonės vadovo įsakymu paskirti darbuotojai ar specializuota įmonė. Šalys biokuro pirkimo–pardavimo sutartyse (dvišalėse ar prekybą biokuro biržoje reglamentuojančiuose dokumentuose) gali susitarti samdyti specializuotas įmones ėminių ir (ar) atsarginių ėminių ėmimui sutarčių vykdymo laikotarpiu. Specializuotos įmonės samdymo išlaidas padengia tokią įmonę samdanti šalis. Visi ėminiai turi būti paženklinti užrašant datą, Pardavėją, važtaraščio numerį, ėminio paskirtį, paėmimo vietą ir atsakingo asmens, paėmusio ėminį, pavardę. Ėminių biokuro kokybės rodikliams nustatyti paėmimo faktą patvirtina abiejų šalių atstovai savo parašais. Šalys tarpusavio sutarimu gali pasirinkti mėginio paėmimo fakto užfiksavimo būdą (pvz. abi šalys pasirašo ant lipnaus lapelio užklijuoto ant mėginio, arba ant mėginio klijuojama plomba su numeriu, o abi šalys pasirašo specialiame žurnale ir pan.). Jeigu gauto biokuro kokybės rodiklius Įmonė nustato nepriklausomoje akredituotoje laboratorijoje, ėminiai biokuro kokybės rodikliams nustatyti privalo būti užplombuojami.“
11. Pakeičiu 28 punktą ir jį išdėstau taip:
„28. Atsarginių ėminių ėmimas:
28.1. Pardavėjui reikalaujant, Įmonė privalo suformuoti pagal konkrečią sutartį pristatyto biokuro atsarginius ėminius, kurie imami iš kiekvienos transporto priemonės Taisyklių 27 punkte nustatyta tvarka bei papildomai užplombuojami. Hermetiškas talpas (įskaitant hermetiškas plastikines talpyklas ir maišus), atsarginiams ėminiams sudėti, ir plombas pateikia Pardavėjas, arba, Įmonės pasirinkimu, naudojamos Įmonės pateiktos hermetiškos talpos ir plombos. Atsarginiai ėminiai, Įmonės pasirinkimu, saugomi Įmonėje arba atiduodami saugoti Pardavėjui. Jeigu atsarginiai ėminiai saugomi Įmonėje, kilus ginčui dėl Įmonės nustatytų kokybinių rodiklių, Pardavėjo prašymu Įmonė privalo pateikti atsarginius ėminius Pardavėjui, o Pardavėjas privalo šiuos atsarginius ėminius ne vėliau nei per 24 valandas pristatyti į savo pasirinktą akredituotą laboratoriją tyrimams atlikti. Jeigu atsarginiai ėminiai saugomi pas Pardavėją, kilus ginčui, Pardavėjas savo sąskaita bei laikydamasis standartų reikalavimų (Taisyklių 1 priedo 13 punktas) pristato juos į paties pasirinktą akredituotą laboratoriją tyrimams atlikti vadovaujantis Lietuvoje galiojančių standartų (Taisyklių 1 priedo 15, 18 punktai) reikalavimais. Atsarginių ėminių tyrimų akredituotoje laboratorijoje išlaidas padengia tokį tyrimą inicijuojanti šalis;
28.2. Kilus ginčui dėl pateikto biokuro peleningumo ir (ar) šilumingumo tyrimų rezultatų, būtina lyginti rezultatus atsižvelgiant į standartais reglamentuotus leidžiamus maksimalius priimtinus rezultatų skirtumus: sausos masės peleningumo rodiklio leidžiamas maksimalus priimtinas rezultatų skirtumas – 0,2 procentinio punkto (absoliutus skirtumas) jei sausos masės peleningumas yra mažesnis nei 1 proc., o jei peleningumas viršija arba lygus 1 proc., leidžiamas maksimalus priimtinas rezultatų skirtumas sudaro 20 procentų nuo išmatuotos atsarginio ėminio peleningumo reikšmės (santykinis skirtumas); sausos masės žemutinio šilumingumo maksimalus priimtinas rezultatų skirtumas – 0,3 MJ/kg (absoliutus skirtumas);
28.3. Kilus ginčui dėl pateikto biokuro drėgnio tyrimo rezultatų, būtina lyginti rezultatus atsižvelgiant į atsarginio ėminio tyrimą atlikusios akredituotos laboratorijos nurodytą tyrimo matavimo neapibrėžtį (paklaidą);
28.4. Jeigu Įmonės ir Pardavėjo atliktų ėminių tyrimų kokybės rodiklių skirtumas viršija 28.2 papunktyje nustatytus maksimalius priimtinus rezultatų skirtumus ir (arba) 28.3 papunktyje nustatytą tyrimo matavimo neapibrėžtį (paklaidą), tuomet vadovaujamasi akredituotoje laboratorijoje nustatytais biokuro ėminio šilumingumo, peleningumo ir (ar) drėgnio rodikliais. Jeigu tiek Įmonė, tiek Pardavėjas biokuro ėminių kokybinius rodiklius nustatė akredituotose laboratorijose ir tiek Įmonės, tiek Pardavėjo mėginiai buvo užplombuoti, biokuro ėminio šilumingumo, peleningumo ir (ar) drėgnio rodikliai apskaičiuojami kaip Įmonės ir Pardavėjo laboratorijose nustatytų šilumingumo, peleningumo ir (ar) drėgnio reikšmių aritmetinis vidurkis.“
12. Pakeičiu 29.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„29.2. peleningumui ir šilumingumui nustatyti formuojamas vienas paros jungtinis ėminys iš visų pagal konkrečią sutartį per tą parą atvykusių to paties Pardavėjo transporto priemonių arba Įmonės sprendimu vienas jungtinis ėminys iš visų atvykusių to paties Pardavėjo transporto priemonių, sudarančių ne daugiau kaip 130 tonų biokuro, tačiau bet kuriuo atveju ne rečiau kaip vienas jungtinis ėminys per savaitę arba, jeigu ėminys yra išdžiovintas arba užšaldytas ir ėminio biologinis aktyvumas mažas arba jo iš viso nėra, vienas jungtinis ėminys per mėnesį. Ėminiai peleningumui ir (ar) šilumingumui nustatyti gali būti imami ir dažniau, tačiau visų papildomų tyrimų išlaidas atlygina šių tyrimų pageidaujanti šalis.“
13. Pakeičiu 30.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
14. Pakeičiu 30.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„30.2. Įmonės sprendimu, nustatant gauto biokuro kokybę, gali būti taikomas 18,7 MJ/kg sausosios masės žemutinis šilumingumas, apie tai iš anksto nurodant pirkimo dokumentuose, remiantis teisės akto (Taisyklių 1 priedo 36 punktas) reikalavimais, jeigu perkami medienos biomasės produktai, kurių sudėtyje nėra kirtimo atliekų ir kelmų (Taisyklių 1 priedo 7 punktas). Pristatymo metu, Įmonei ar Pardavėjui reikalaujant, gauto biokuro šilumingumas gali būti nustatomas tiriant gauto biokuro ėminius Taisyklių antrajame skirsnyje nustatyta tvarka. Tokių ėminių tyrimų išlaidas padengia tyrimo reikalaujanti šalis.“
15. Pakeičiu 39.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„39.3. inventorizacijos metu nustačius biokuro trūkumą, turi būti atliktas tikslinis patikrinimas atvirkštiniu šilumos balanso metodu, taip pat patikrinami įrašai pirminiuose dokumentuose ir pagal realios netekties ribas, nustatoma natūralių nuostolių norma, kuri visais atvejais negali viršyti 4 proc. sausosios masės per metus. Šie duomenys turi būti pridedami prie akto (Taisyklių 7 priedas). Biokuro trūkumui susidarius dėl stichinės nelaimės, avarijos ar vagystės, jo inventorizavimo duomenys surašomi į nustatytos formos (Taisyklių 8 priedas) aktą, kurį tvirtina Įmonės vadovas;“.
16. Pakeičiu 53 punktą ir jį išdėstau taip:
„53. Iš biokuro pagamintos elektros energijos apskaita vykdoma pagal Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo ir kitose valstybėse narėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisykles (Taisyklių 1 priedo 41 punktas).“
17. Pakeičiu 56 punktą ir jį išdėstau taip:
18. Pakeičiu 57 punktą ir jį išdėstau taip:
19. Pakeičiu 62 punktą ir jį išdėstau taip:
„62. Siekiant įvertinti ne tik fizinį gauto biokuro ir jo atsargų sandėliuose judėjimą, bet ir kuro kainos kitimą bei tiksliai įvertinti sandėliuose esančio biokuro vertę, biokuro likutis įvertinamas FIFO metodu (Taisyklių 1 priedo 39 punktas), taikant prielaidą, kad pirmiausia suvartojamas anksčiausiai patiektas kuras, o mėnesio pabaigoje lieka vėliausiai į Įmonę patiektas kuras. Nesandėliuojamos kuro rūšys (pelai, įvairios atliekos ir pan.) sudeginamos ir nurašomos kiekvieną mėnesį.“
21. Pakeičiu Taisyklių 9 priedo 5 punktą ir jį išdėstau taip:
22. Pakeičiu Taisyklių 9 priedo 10.9 papunktį ir jį išdėstau taip:
Kietojo biokuro apskaitos taisyklių
1 priedas
NUORODOS
6. Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 „Dėl Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“.
7. Lietuvos standartas LST EN ISO 17225-1:2014 „Kietasis biokuras. Kuro specifikacijos ir klasės. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai“.
8. Lietuvos standartas LST EN ISO 17225-2:2014 „Kietasis biokuras. Kuro specifikacijos ir klasės. 2 dalis. Rūšiuotos medienos granulės“.
9. Lietuvos standartas LST EN ISO 17225-3:2014 „Kietasis biokuras. Kuro specifikacijos ir klasės. 3 dalis. Rūšiuoti medienos briketai“.
10. Lietuvos standartas LST EN ISO 17225-4:2014 „Kietasis biokuras. Kuro specifikacijos ir klasės. 4 dalis. Rūšiuotos medienos skiedros“.
11. Lietuvos standartas LST EN ISO 17225-5:2014 „Kietasis biokuras. Kuro specifikacijos ir klasės. 5 dalis. Rūšiuotos malkos“.
12. Lietuvos standartas LST EN ISO 16559:2014 „Kietasis biokuras. Terminija, apibrėžtys ir aprašymai“.
16. Lietuvos standartas LST EN ISO 18847:2017 „Kietasis biokuras. Granulių ir briketų dalelių tankio nustatymas“.
17. Lietuvos standartas LST EN 15234-1:2011 „Kietasis biokuras. Kuro kokybės užtikrinimas. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai“.
19. Lietuvos standartas LST CEN/TS 15370-1:2007 „Kietasis biokuras. Pelenų lydumo nustatymo metodas. 1 dalis. Būdingųjų temperatūrų metodas“.
20. Lietuvos standartas LST EN ISO 18134-1:2016 „Kietasis biokuras. Drėgmės kiekio nustatymas. Metodas naudojant džiovinimo spintą. 1 dalis. Visuminė drėgmė. Pamatinis metodas“.
21. Lietuvos standartas LST EN ISO 18134-2:2016 „Kietasis biokuras. Drėgmės kiekio nustatymas. Metodas naudojant džiovinimo spintą. 2 dalis. Visuminė drėgmė. Supaprastintas metodas“.
22. Lietuvos standartas LST EN ISO 18134-3:2016 „Kietasis biokuras. Drėgmės kiekio nustatymas. Metodas naudojant džiovinimo spintą. 3 dalis. Bendrajai analizei skirto ėminio drėgmė“.
24. Lietuvos standartas LST EN ISO 16948:2015 „Kietasis biokuras. Visuminio anglies, vandenilio ir azoto kiekio nustatymas“.
25. Lietuvos standartas LST EN ISO 16995:2015 „Kietasis biokuras. Vandenyje tirpaus chloro, natrio ir kalio kiekio nustatymas“.
27. Techninė ataskaita CEN/TR 15149-3:2014 „Kietasis biokuras. Dalelių matmenų pasiskirstymo nustatymas. 3 dalis. Sukiojo sieto metodas“.
28. Lietuvos standartas LST EN ISO 17827-1:2016 „Kietasis biokuras. Nesupresuoto kuro dalelių matmenų pasiskirstymo nustatymas. 1 dalis. Vibracinio sieto su 3,15 mm ir didesnėmis akutėmis metodas“.
29. Lietuvos standartas LST EN ISO 17827-2:2016 „Kietasis biokuras. Nesupresuoto kuro dalelių matmenų pasiskirstymo nustatymas. 2 dalis. Vibracinio sieto su 3,15 mm ir mažesnėmis akutėmis metodas“.
30. Lietuvos standartas LST EN ISO 17831-1:2016 „Kietasis biokuras. Granulių ir briketų mechaninio patvarumo nustatymas. 1 dalis. Granulės“.
31. Lietuvos standartas LST EN ISO 17831-2:2016 „Kietasis biokuras. Granulių ir briketų mechaninio patvarumo nustatymas. 2 dalis. Briketai“.
32. Lietuvos standartas LST EN ISO 16994:2016 „Kietasis biokuras. Visuminio sieros ir chloro kiekio nustatymas“.
33. Lietuvos standartas LST EN ISO 16967:2015 „Kietasis biokuras. Pagrindinių elementų nustatymas. Al, Ca, Fe, Mg, P, K, Si, Na ir Ti“.
34. Lietuvos standartas LST EN ISO 16993:2016 „Kietasis biokuras. Analizės rezultatų keitimas iš vienos bazės į kitą bazę“.
36. Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 „Dėl Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarkos patvirtinimo“.
37. Kuro apskaitos energijos gamybos šaltiniuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 4-383 „Dėl Kuro apskaitos energijos gamybos šaltiniuose taisyklių patvirtinimo“.
38. Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės, patvirtintos LR energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-211 „Dėl Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“.
39. Verslo apskaitos standartai: taikomi nuo 2016 m. sausio 1 d. Biudžetinė įstaiga Audito ir apskaitos tarnyba. Vilnius, 2015. 480 p. ISBN 978-9955-9614-5-1.
40. Energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių informacijos teikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3-80 „Dėl Energetikos įmonių informacijos teikimo taisyklių“.
41. Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo ir kitose valstybėse narėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 1-298 „Dėl Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo ir kitose valstybėse narėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“.
42. Medienos ir durpių, įvežamų iš trečiųjų valstybių ir (ar) tiekiamų į Lietuvos Respublikos rinką, užterštumo 137Cs radionuklidu bei medienos ir durpių kuro pelenų, užterštų 137Cs radionuklidu, naudojimo ir tvarkymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-250 „Dėl Medienos kuro pelenų, užterštų (137) Cs radionuklidu, naudojimo ir tvarkymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.