Nr. DOK-3460
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00849-2023-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2024 m. rugsėjo 10 d. paduotu ieškovo R. J. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų T. J. ir R. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Supplementum“ dėl negrąžinto avanso, baudos ir išlaidų priteisimo, peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimas, kuriuo ieškovų ieškinys atmestas.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Pagrindiniai ieškovo kasacinio skundo argumentai:
1. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl ikisutartinių santykių dalyvių pareigos atlikti organizacinius veiksmus tikslu pasiruošti pagrindinės sutarties sudarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-823/2023), nepagrįstai nevertino, kokius organizacinius veiksmus pagal preliminariąją sutartį turėjo atlikti atsakovė, taip pat, ar atsakovė atliko tuos veiksmus, kuriuos turėjo atlikti. Liko neatskleistas atsakovės nesąžiningas elgesys, lėmęs pagrindinės sutarties nesudarymą (atsakovė neatliko organizacinių veiksmų sutartais terminais ir dėl to negalėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis).
2. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos vartotojų teisių apsaugos srityje, nepagrįstai netaikė vartotojų teisių apsaugą nustatančių teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020). Preliminarioji sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, todėl vertinant šalių teises ir pareigas iš atsakovės, kaip stipresniosios sutarties šalies, turėjo būti reikalaujama didesnio atidumo ir rūpestingumo, juolab kad ji profesionali nekilnojamojo turto vystytoja. Teismai nepagrįstai nenustatė, kad statybos proceso metu kilę nesklandumai yra atsakovės netinkamo statybos organizavimo pasekmė.
3. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl sisteminio sutarties aiškinimo principo, neteisingai nustatė pasiruošimo pagrindinės sutarties sudarymui sąlygas, išvados, kad pagrindinė sutartis galėjo būti sudaroma statybai pasiekus 85 proc. baigtumą priėjo, vadovaudamiesi viena sutarties sąlyga (5.5 punktu), nors sisteminio sutarties aiškinimo principas reikalauja bet kurią sutarties sąlygą aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-823/2021). Preliminariosios sutarties sąlygų visuma suponuoja, kad prieš sudarant pagrindinę sutartį atsakovė turėjo atlikti sutarties priede Nr. 2 išvardytus darbus. Atsakovė iki ikisutartinių santykių pabaigos jų neatliko, todėl teismai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė tinkamai pasiruošė pagrindinės sutarties sudarymui. Teismai turėjo pagrindą pripažinti atsakovę pažeidus sutartį.
4. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankus) prezumpcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016), nepagrįstai jos netaikė, nors atsakovė trukdė ieškovui surinkti ginčo teisingam išsprendimui reikšmingus duomenis apie statybos baigtumo lygį ginčo objekte; nepagrįstai nekonstatavo esant atsakovei nepalankias aplinkybes.
Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2024 m. rugsėjo 10 d. per AB „Swedbank“ sumokėtą žyminį mokestį – 893 (aštuonis šimtus devyniasdešimt tris) Eur, mokėjimo nurodymo Nr. 252.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas