LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL STATINIŲ, TRUKDANČIŲ UŽTIKRINTI AR ATKURTI UPIŲ VIENTISUMĄ, PAŠALINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2024 m. vasario 27 d. Nr. D1-60
Vilnius
tvirtinu Statinių, trukdančių užtikrinti ar atkurti upių vientisumą, pašalinimo tvarkos aprašą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2024 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-60
STATINIŲ, TRUKDANČIŲ UŽTIKRINTI AR ATKURTI UPIŲ VIENTISUMĄ, PAŠALINIMO TVARKOS APRAŠAS
1. Statinių, trukdančių užtikrinti ar atkurti upių vientisumą, pašalinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato būtinų pašalinti hidrotechninių statinių atrankos kriterijus ir tvarką.
2. Hidrotechniniais statiniais, trukdančiais užtikrinti ar atkurti upių vientisumą (toliau – hidrotechniniai statiniai), laikomi šie hidrotechniniai statiniai: žemių užtvankos, slenksčiai, visų tipų perteklinio vandens pralaidos, užtvankų liekanos, keičiančios upės tėkmę, šliuzai reguliatoriai.
3. Apraše vartojamos sąvokos:
3.1. Hidrotechninio statinio pašalinimas – Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka atliekami hidrotechninio statinio griovimo arba rekonstravimo darbai upės vagoje susidariusioms kliūtims vandens tėkmei vertikalia ir horizontalia kryptimis pašalinti.
3.2. Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos melioracijos įstatyme, statybos techniniame reglamente STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-538 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ patvirtinimo“.
4. Hidrotechninis statinys turi būti pašalintas, jeigu (turi atitikti visus šiuos kriterijus):
4.2. vandens naudotojas neįregistruotas paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše arba neturi taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimo ar taršos leidimo su vandens išgavimo iš paviršinio vandens telkinio dalimi;
4.3. hidrotechninio statinio savininkui, valdytojui ar naudotojui neišduotas leidimas gaminti elektros energiją;
4.4. hidrotechninis statinys nenaudojamas laivybai ar nepriskirtas vidaus vandens kelių hidrotechniniams statiniams;
5. Hidrotechninis statinys turi būti pašalintas, jeigu jo rekonstrukcija socialiniu-ekonominiu požiūriu nėra naudingesnė už statinio pašalinimą, neatsižvelgiant, ar statinys atitinka 4.1–4.5 papunkčiuose nurodytus kriterijus. Statinio rekonstrukcijos naudingumo vertinimas socialiniu-ekonominiu požiūriu atliekamas parengiant investicijų projekto sąnaudų ir naudos analizę (toliau – SNA) pagal Investicijų projektų rengimo metodiką, patvirtintą VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337 „Dėl Investicijų projektų rengimo metodikos pakeitimo“, skelbiamą interneto svetainėje www.cpva.lt (Plėtros programų portfelio metodinės pagalbos centro skiltyje). Statinio rekonstrukcija socialiniu–ekonominiu požiūriu naudinga, kai jos ekonominės grynosios dabartinės vertės (toliau – EGDV) rezultatas yra teigiamas (EGDV>0), ekonominės naudos ir išlaidų santykis (toliau – ENIS) yra didesnis už vienetą (ENIS>1).
2
Statinio rekonstrukcija yra naudingesnė už statinio pašalinimą, kai statinio rekonstrukcijos alternatyvos EGDV ir ENIS rezultatai yra aukštesni už statinio pašalinimo EGDV ir ENIS rezultatus.
6. Hidrotechninio statinio pašalinimo darbai vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka, šiuos darbus reglamentuojančiais statybos techniniais reglamentais ir kitais teisės aktais.