Administracinė byla Nr. eI-23-556/2018
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00027-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos 1.11; 4.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto, Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
sekretoriaujant L. V.,
dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui A. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymą ištirti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. 3D-330 „Dėl Uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklos nuostatų patvirtinimo“ 2 punkto teisėtumą.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Lietuvos apygardos teismas (toliau – ir pareiškėjas), nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2-2498-467/2018 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02484-2017-3) pagal ieškovo kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ (toliau – ir Fondas), 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi ir 2018 m. birželio 21 d. patikslinta nutartimi nutarė sustabdyti šią individualią civilinę bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, „<...> ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 3D-736 ir konkrečiai dėl jame nurodytos sąlygos, kad „[Fondo] veiklos nuostatų I–VII skyrių nuostatos ir priedas taikomi garantijoms, dėl kurių suteikimo kredito įstaigos ir (ar) finansinės nuomos (lizingo) bendrovės [Fondo] veiklos nuostatų nustatyta tvarka kreipėsi į [Fondą] iki 2016 m. gruodžio 15 d.“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 3D‑728 redakcija), neprieštarauja [Lietuvos Respublikos civilinio kodekso] 6.157 straipsniui, kuris nurodo, kad imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms, o taip pat Lietuvos Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimo išaiškinimui, kad „teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios<...>.“
2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartimi buvo nutarta priimti pareiškėjo „prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 3D-736 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklos nuostatų patvirtinimo“ 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.157 straipsniui ir konstituciniam teisės aktų negaliojimo į praeitį (lex retro non agit) principui“.
3. Pareiškėjas iš esmės nurodo, kad jo nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo klausimas dėl Uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantinio fondo veiklos nuostatų, patvirtintų žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-330 (toliau – ir Nuostatai), redakcijos taikymo laike. Šiuo aspektu nurodo, kad vadovaujantis prašoma ištirti norminio administracinio akto nuostata ginčo santykiams yra taikytina vėlesnė Nuostatų redakcija (t. y. žemės ūkio ministro 2013 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 3D-728 redakcija), nei šie santykiai susiklostė.
4. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 1998 m. kovo 25 nutarime yra nurodęs, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Taigi teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Akcentuoja, kad taisyklė lex retro non agit – svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais. Teisės subjektas turi būti įsitikinęs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu jam neigiamų teisinių padarinių. Mano, kad atgalinio veikimo galią turinčio teisės akto priėmimas būtų galimas, jei tai nurodyta pačiame įstatyme ir jei toks teisės aktas teisės subjektams nepablogintų teisinės padėties. Tačiau kartu atkreipia dėmesį, kad visais atvejais reikia atsižvelgti į tai, kad privatinėje teisėje, pagerinus vienos teisinių santykių šalies padėtį, kitos šalies padėtis paprastai gali pablogėti.
5. Teigia, kad Nuostatai reglamentuoja civilinius-teisinius santykius, kuriems taikoma civilinės tesės šakos normos, o vadovaujantis Konstitucinio Teismo praktika, šioje teisės šakoje teisės akto galiojimas atgal (laiko atžvilgiu) yra mažai tikėtinas ir vengtinas, kadangi vienu ar kitu atveju būtų pažeidžiami vienos iš šalies teisėti lūkesčiai ir neatitiktų teisės doktrinos taisyklės lex benignior retro agit. Pažymi, kad prašomoje ištirti norminio administracinio akto nuostatoje numatyta sąlyga dėl Nuostatų taikymo laiko atžvilgiu atgal, kalba ne apie konkrečios vienos sąlygos taikymą, o apie visų Nuostatuose nurodytų sąlygų taikymą visa apimtimi.
II.
6. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir atsakovas, Žemės ūkio ministerija) atsiliepime į pareiškėjo prašymą mano, kad prašoma ištirti norminio administracinio akto nuostata neprieštarauja konstituciniam teisės aktų negaliojimo į praeitį (lex retro non agit) principui ir Civilinio kodekso 6.157 straipsniui.
7. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 1198 1 punktu buvo pakeistas Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. 912 „Dėl Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ ir jis buvo išdėstytas nauja redakcija. Naujos redakcijos nutarimo 1 punktu buvo patvirtinti Uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantijų teikimo nuostatai. Minėto Vyriausybės 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 1982 punkte taip pat nustatyta, kad šiuo nutarimu nauja redakcija dėstomame nutarime nustatytos garantijų teikimo sąlygos taikomos garantijoms, dėl kurių suteikimo kredito įstaigos ir (ar) finansinės nuomos (lizingo) bendrovės nuostatuose nustatyta tvarka kreipiasi į Fondą nuo 2016 m. gruodžio 15 dienos. Taigi garantijų teikimo sąlygos nuo 2016 m. gruodžio 15 d. buvo nustatytos Vyriausybės nutarimu.
8. Pažymi, kad prašoma ištirti norminio administracinio akto nuostata buvo priimta siekiant įgyvendinti minėtą Vyriausybės 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 1198, šia (prašoma ištirti) nuostata nenustatomas teisės aktų galiojimas atgal, o kaip tik nustatomas jų galiojimas į ateitį. Minėtame nutarime ir įsakyme nustatyta, kad po jų įsigaliojimo, t. y. 2016 m. gruodžio 15 d., naujai suteikiamoms garantijoms, dėl kurių suteikimo buvo kreiptasi po šios datos, taikomos nutarimu patvirtintos garantijų teikimo sąlygos, o garantijoms, dėl kurių suteikimo buvo kreiptasi iki šios datos, taikomos teikimo sąlygos, patvirtintos ministro įsakymu. Nutarime ir įsakyme nėra nurodyta, kad keičiamos sąlygos jau suteiktoms garantijoms.
9. Prašomas ištirti norminis administracinis aktas nenustato, kad pasikeitusi imperatyvi teisės norma taikoma susiklosčiusiems sutartiniams teisiniams santykiams ir kad yra keičiamos ar turi būti keičiamos sutarties sąlygos. Todėl tikrinamas reguliavimas neprieštarauja ir Civilinio kodekso 6.157 straipsnio 2 daliai.
III.
10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje priimta 2018 m. birželio 27 d. nutartimi pasiūlė individualios bylos, kurioje kreiptasi dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo, šalims kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondui ir Z. S. pateikti nuomonę dėl pareiškėjo prašymo.
11. Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, iš esmės pateikdama įžvalgas dėl individualioje byloje kilusio ginčo ir šiems ginčo teisiniams santykiams taikytinos teisės aiškinimo bei taikymo, 2018 m. liepos 20 d. nuomonėje mano, kad prašoma ištirti norminio administracinio akto nuostata neprieštarauja Civilinio kodekso 6.157 straipsniui ir konstituciniam teisės aktų negaliojimo į praeitį (lex retro non agit) principui.
Išplėstinė teisėjų kolegija
`
k o n s t a t u o j a:
IV.
12. Nagrinėjamoje norminėje administracinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. 3D-330 „Dėl Uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 2 punkto (žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 3D-736 redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.157 straipsniui ir konstituciniam teisės aktų negaliojimo į praeitį (lex retro non agit) principui.
13. Tikrinamo Įsakymo, kuriuo taip pat patvirtinti Uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklos nuostatai (toliau – ir Fondo veiklos nuostatai), 2 punktu (žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 3D-736 redakcija) buvo nustatyta, kad „[Fondo veiklos nuostatų] I–VII skyrių nuostatos ir priedas taikomi garantijoms, dėl kurių suteikimo kredito įstaigos ir (ar) finansinės nuomos (lizingo) [Fondo veiklos nuostatų] nustatyta tvarka kreipėsi į [Fondą] iki 2016 m. gruodžio 15 d.“
V.
14. Pareiškėjas savo abejonę cituotos nuostatos teisėtumu pirmiausia grindžia aplinkybe (nuomone), kad Įsakymo 2 punktu (žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 3D-736 redakcija) buvo įtvirtinta teisinio reguliavimo grįžtamoji galia.
15. Šiuo klausimu primintina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog galioja tik paskelbti įstatymai. Ši nuostata aiškintina, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas). Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatos apima ir principą lex retro non agit (Konstitucinio Teismo 2016 m. vasario 2 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Šis principas reiškia, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems santykių subjektams (lex benignior retro agit); negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius (Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimas).
16. Šiame kontekste išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pastebi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti atsakovo teiginiu, kad Įsakymo 2 punktas (žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 3D-736 redakcija) buvo priimtas atsižvelgiant į Vyriausybės 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 1198 (toliau – ir Pakeitimo nutarimas). Šiuo nutarimu nauja redakcija išdėsčius Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. 912 „Dėl Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“, kartu buvo patvirtinti ir Uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantijų teikimo nuostatai, kurie taikomi garantijoms, dėl kurių suteikimo kredito įstaigos ir (ar) finansinės nuomos (lizingo) bendrovės nustatyta tvarka į Fondą kreipėsi (kreipiasi) nuo 2016 m. gruodžio 15 d. (Pakeitimo nutarimo 2 p.). Todėl sutiktina, kad pagrindinis žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 3D-736 atliktų pakeitimų tikslas yra aiškiai įtvirtinti, kad Fondo veiklos nuostatai netaikomi aukštesnės teisinės galios teisės aktu reguliuojamiems teisiniams santykiams, kylantiems iš garantijų, dėl kurių suteikimo kreiptasi nuo 2016 m. gruodžio 15 d., t. y. tikrinamos Įsakymo nuostatos veikimas šiuo aspektu akivaizdžiai yra nukreiptas į ateitį.
17. Tikrinamu Įsakymo 2 punktu (žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 3D-736 redakcija) taip pat iš esmės nustatoma, kad Fondo veiklos nuostatai toliau taikomi tiems teisiniams santykiams, kurie kyla iš garantijų, dėl kurių suteikimo nustatyta tvarka į Fondą kreiptasi iki 2016 m. gruodžio 15 d., tai yra, kad ir nuo 2016 m. gruodžio 15 d. minėti santykiai ir toliau reglamentuojami Fondo veiklos nuostatais, o tai reiškia, jog ir aptariamu aspektu tikrinamos Įsakymo nuostatos veikimas yra nukreiptas į ateitį.
18. Nei žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 3D-736, nei tikrinama norminio administracinio akto nuostata tiesiogiai ar netiesiogiai nėra nustatomos jokios (naujos) taisyklės, įsiterpiančios į jau pasibaigusius teisinius santykius. Pagal formuluotę ir turinį akivaizdu, jog Įsakymo 2 punktas (žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 3D-736 redakcija) yra skirtas jame nurodytiems santykiams, kurie dar nėra pasibaigę, reguliuoti; tikrinamas Įsakymo punktas nenustato jokių kitų specialių taisyklių dėl Fondo veiklos nuostatų taikymo laike, inter alia konkuruojančių su pareiškėjo prašyme nurodytomis; ši nuostata negali būti interpretuojama, kaip apsprendžianti konkretiems teisiniams santykiams taikytiną Fondo veiklos nuostatų redakciją. Darsyk akcentuotina, kad pagrindinė Įsakymo 2 punkto (žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 3D-736 redakcija) paskirtis, be kita ko, siekiant teisinio tikrumo dėl atitinkamiems santykiams taikytinos teisės, yra papildomai ir atskirai išspręsti Fondo veiklos nuostatų ir šio Sprendimo 16 punkte nurodyto Vyriausybės norminio akto nuostatų kolizijos klausimus.
VI.
20. Nagrinėjamoje norminėje byloje pareiškėjas taip pat prašo ištirti Įsakymo 2 punkto (žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 3D-736 redakcija) atitiktį Civilinio kodekso 6.157 straipsnio 2 daliai, nustatančiai, kad „imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms“.
21. Šioje dalyje savo abejonę pareiškėjas iš esmės sieja išimtinai su vertinimu, jog Įsakymo 2 punktas (žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 3D-736 redakcija) nustato teisinio reguliavimo (Fondo veiklos nuostatų) grįžtamąją galią, t. y. su aplinkybe, kuri buvo paneigta šio Sprendimo 16–19 punktuose. Kitaip tariant, Įsakymo 2 punkto (žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 3D-736 redakcija) neatitikimą Civilinio kodekso 6.157 straipsnio 2 daliai pareiškėjas sieja su reguliavimu, kurio tikrinama norminio administracinio akto nuostata nenustato.
22. Šiuo aspektu primintina, kad tais atvejais, kai pareiškėjo ginčijamoje teisės akto nuostatoje iš tiesų nėra nustatyta tokio teisinio reguliavimo, kurį jis teigia esant nustatytą ir kurio atitiktį aukštesnės galios teisės aktui prašo ištirti, laikytina, kad prašyme nėra tyrimo dalyko (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-21-438/2017; išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-8-662/2018).
23. Atsižvelgdama į tyrimą inicijavusio pareiškėjo apibrėžtas norminės bylos ribas, įvertinusi, kad pagal individualioje byloje kilusio ginčo esmę ir aktualias faktines aplinkybes nėra poreikio bei galimybės šių ribų plėsti, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas šią norminės administracinės bylos dalį nutraukti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p., 116 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 116 straipsnio 1 dalimi, 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. 3D-330 „Dėl Uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklos nuostatų patvirtinimo“ 2 punktas (žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 3D-736 redakcija) neprieštarauja konstituciniam teisės aktų negaliojimo į praeitį (lex retro non agit) principui.
Likusią norminės administracinės bylos dalį nutraukti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Artūras Drigotas
Stasys Gagys
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius