LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL VIETOS PLĖTROS STRATEGIJŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2015 m. sausio 22 d. Nr. 1V-36

Vilnius

 

Vadovaudamasis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“, 7.11.1 papunkčiu,

t v i r t i n u Vietos plėtros strategijų rengimo taisykles (pridedama).

 

 

 

Vidaus reikalų ministras                                                                                           Saulius Skvernelis

 

 

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2014-12-31 raštu Nr. (24.43)-5K-1426052-5K-1428346-6K-1410077        


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. sausio 22 d.

įsakymu Nr. 1V-36

 

VIETOS PLĖTROS STRATEGIJŲ RENGIMO TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato reikalavimus vietos plėtros strategijoms, kurios įgyvendinamos pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397 (toliau – 2014–2020 metų veiksmų programa), 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir parama kovai su skurdu“ 8.6 investicinio prioriteto „Bendruomenės inicijuojamų vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ 8.6.1 konkretų uždavinį „Pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius“ (toliau – vietos plėtros strategija), jas rengiančius subjektus ir jų rengimo ir tvirtinimo tvarką.

2. Taisyklės parengtos vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013, L 347, p. 320) (toliau – reglamentas Nr. 1303/2013), 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (OL, L 347, p. 470) (toliau – reglamentas Nr. 1304/2013), Lietuvos Respublikos partnerystės sutartimi, patvirtinta Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 2014LT16M8PA001 (toliau – Partnerystės sutartis), 2014–2020 metų veiksmų programa, Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėmis, pavirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“ (toliau – Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklės).

3. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia reglamentas Nr. 1303/2013, reglamentas Nr. 1304/2013, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklės, Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“, Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1V-480 „Dėl Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairių patvirtinimo“, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“.

 

II SKYRIUS

MIESTŲ VIETOS VEIKLOS GRUPĖS

 

4. Miesto vietos veiklos grupe, galinčia rengti vietos plėtros strategiją, (toliau – miesto VVG) yra laikomas Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas viešasis juridinis asmuo (toliau – juridinis asmuo), turintis visus šiuos požymius:

4.1. juridinio asmens veiklos tikslas ar vienas iš tikslų atitinka 2014–2020 metų veiksmų programos 8.6.1 konkretų uždavinį „Pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius“;

4.2. juridinis asmuo turi apibrėžtą veiklos teritoriją, kuri atitinka Taisyklių 12.1–12.4 papunkčiuose nurodytas sąlygas atitinkančią teritoriją;

4.3. juridinio asmens nariais yra juridinio asmens veiklos teritorijoje veiklą vykdantys trijų šalių partneriai (toliau – partneriai):

4.3.1. bendruomeninės organizacijos ir (ar) kitos nevyriausybinės organizacijos;

4.3.2. asocijuotos verslo struktūros ir (ar) įmonės;

4.3.3. savivaldybės  taryba arba savivaldybių  tarybos, jeigu juridinio asmens veiklos teritorija yra keliose savivaldybėse;

4.4. juridinis asmuo turi kolegialų valdymo organą, kuriame partneriams atstovauja vienodas skaičius valdymo organo narių, ir šio organo sprendimų priėmimo tvarka užtikrina, kad priimant sprendimus ne mažiau kaip 50 proc. balsų teks partneriams, kurie nėra viešosios valdžios institucijos; jeigu juridinio asmens nariai yra organizacijos, veikiančios didesnėje negu apibrėžta juridinio asmens veiklos teritorija arba neturinčios apibrėžtos veiklos teritorijos (pvz., regiono verslininkus atstovaujančios verslo asociacijos, nevyriausybinės organizacijos), į valdymo organą deleguoti nariai turi būti tiesiogiai susiję su juridinio asmens veiklos teritorija (pvz., verslo asociacijoje atstovaujamos įmonės buveinės ar filialo adresas turi būti juridinio asmens veiklos teritorijoje; į valdymo organą deleguotas asmuo gyvena juridinio asmens veiklos teritorijoje);

4.5. juridinis asmuo vadovaujasi Partnerystės sutarties 1.5.1 skyriuje nustatytu horizontaliuoju partnerystės principu, 1.5.2 skyriuje nustatytu horizontaliuoju vyrų ir moterų lygių galimybių skatinimo, nediskriminacijos principu ir Partnerystės sutarties 1.5.4 skyriuje nustatytu horizontaliuoju jaunimo principu, tai yra: juridinio asmens nariais ir (arba) jo kolegialaus valdymo organo nariais yra abiejų lyčių asmenys ir nė vienos iš lyčių atstovų nėra daugiau kaip 60 procentų ir bent vienas kolegialaus valdymo organo narys yra jaunesnis negu 29 metų ir (arba) deleguotas jaunimo nevyriausybinės organizacijos, o šio organo sudarymo principai, juridinio asmens sprendimų priėmimo tvarka ir kitos šio juridinio asmens įstatų nuostatos užtikrina, kad juridiniam asmeniui vykdant savo veiklą bus užkirstas kelias bet kokiai diskriminacijai dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ir bus atsižvelgta į jaunimo grupių situaciją bei poreikius, suteikiant įvairioms socialinėms grupėms vienodas galimybes dalyvauti rengiant ir įgyvendinti vietos plėtros strategiją; juridinio asmens įstatų nuostatos leidžia juridinio asmens veikloje aktyviai dalyvauti neįgaliesiems, vyresnio amžiaus žmonėms, jaunimui bei kitiems, turintiems mažesnes funkcines galimybes arba dėl socialinių priežasčių mažiau įtrauktiems į jiems aktualių sprendimų priėmimą (pvz., nustatyta rašytinė sprendimų priėmimo procedūra, išankstinės konsultacijos dėl juridinio asmens priimamų sprendimų informacinių ir ryšio technologijomis ir kt.);

4.6. juridinio asmens, kuris planuoja vietos plėtros strategijos parengimą ir jos įgyvendinimą,  vadovas arba administracijos vadovas turi turėti patirties rengiant ir įgyvendinant strateginio planavimo dokumentus susijusius su Europos Sąjungos struktūrinių fondų ar kitos finansinės paramos valdymu ir panaudojimu arba ne mažesnę kaip 1 metų vadovaujamojo darbo patirtį įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, turinčioje ne mažiau kaip 5 darbuotojus; juridinio asmens, kuris planuoja vietos plėtros strategijos parengimą ir jos įgyvendinimą, vadovas arba administracijos vadovas turi turėti aukštojo mokslo išsilavinimą.

5. Tokiu atveju, kai yra keletas visus 4 punkte nurodytus požymius atitinkančių juridinių asmenų, kurių veiklos teritorija visiškai ar iš dalies sutampa, miesto VVG yra laikomas juridinis asmuo, kurio įregistravimo Juridinių asmenų registre data yra ankstesnė.

6. Miesto VVG steigimą, siekdamas dalyvauti rengiant vietos plėtros strategiją, gali inicijuoti bet kuris partneris.

7. Miesto VVG steigimą inicijuojantis partneris kreipiasi į galinčias dalyvauti miesto VVG veikloje Taisyklių 12.1–12.4 papunkčiuose nurodytas sąlygas atitinkančioje teritorijoje veikiančias organizacijas ir savivaldybės tarybą (kai miesto VVG steigimą inicijuoja ne savivaldybės taryba), siūlydamas pradėti konsultacijas dėl miesto VVG steigimo.

8. Konsultacijų ir miesto VVG steigimo procesą koordinuoja savivaldybės taryba ar kitas partneris (pvz., pramonės ir amatų rūmai ir kt.), kurio vadovas ar administracijos vadovas atitinka 4.6 papunktyje nustatytus reikalavimus, užtikrindama (-as), kad miesto VVG iš partnerių išsirinktų vieną pagrindinį partnerį arba kiekvienas iš partnerių paskirtų savo atstovą, atsakingą už administracinius ir finansinius reikalus. Savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaryta konsultacinė darbo grupė iš partnerių atstovų, kurioje susitariama dėl miesto VVG veikloje dalyvausiančių įstaigų ir organizacijų, valdymo organų sudarymo principų, sprendimų priėmimo procedūrų nustatymo, veiklos organizavimo, administracinio aptarnavimo ir kitų klausimų.

9. Savivaldybės  taryba, inicijuodama miesto VVG steigimą, arba prieš priimdama sprendimą būti viena iš miesto VVG narių, įvertina, ar į konsultacijas dėl miesto VVG steigimo įtrauktos Taisyklių 12.1–12.4 papunkčiuose nurodytas sąlygas atitinkančioje teritorijoje veikiančios bendruomeninės organizacijos bei kitos nevyriausybinės organizacijos, asocijuotos verslo struktūros ir (ar) įmonės.

10. Savivaldybės taryba, inicijuodama miesto VVG steigimą arba priimdama sprendimą būti viena iš miesto VVG narių, įvertina, ar anksčiau nėra įsteigta miesto VVG, kurios veiklos teritorija visiškai ar iš dalies sutampa su naujai steigiamos miesto VVG veiklos teritorija. Savivaldybė negali būti kelių miestų VVG nare, jeigu jų veiklos teritorijos visiškai ar iš dalies sutampa.

11. Miesto VVG gali būti paramos gavėjas ir įgyvendinti veiksmus pagal vietos plėtros strategiją.

 

III SKYRIUS

TERITORIJA, KURIAI RENGIAMA VIETOS PLĖTROS STRATEGIJA

 

12. Vietos plėtros strategija rengiama vienai iš Taisyklių 12.1–12.4 papunkčiuose nurodytas sąlygas atitinkančių teritorijų:

12.1. savivaldybės centras;

12.2. miestas, kuriame gyvena nuo 6 tūkstančių iki 150 tūkstančių gyventojų;

12.3. miesto dalis, kurioje gyvena nuo 6 tūkstančių iki 150 tūkstančių gyventojų; bent po vieną vietos plėtros strategiją turės būti rengiama teritorijose, visiškai ar iš dalies sutampančiose su šių miestų savivaldybių išskirtomis tikslinėmis teritorijomis, prisidedant prie integruotų teritorijų vystymo programų įgyvendinimo;

12.4. kelių miestų aglomeracija, kuriai rengiama bendra vietos plėtros strategija (pvz., Trakai–Lentvaris, Trakai–Lentvaris–Grigiškės); kiekvienas iš miestų, įeinančių į aglomeraciją, turi atitikti bent vieną iš Taisyklių 12.1–12.2 papunkčiuose nustatytų sąlygų.

 

IV SKYRIUS

VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS STRUKTŪRA IR TURINYS

 

13. Vietos plėtros strategiją sudaro šios dalys:

13.1. „Įvadas“;

13.2. „Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorija ir gyventojų, kuriems taikoma vietos plėtros strategija, apibrėžtis“;

13.3. „Teritorijos, kuriai rengiama vietos plėtros strategija, analizė“;

13.4. „Vietos plėtros strategijos tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo stebėsenos rodikliai bei integruoto ir novatoriško strategijos pobūdžio apibūdinimas“;

13.5. „Gyvenamosios vietovės bendruomenės dalyvavimo, rengiant vietos plėtros strategiją, apibūdinimas“;

13.6. „Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo veiksmų planas“. Veiksmu yra laikoma veikla, kurią įgyvendinus per apibrėžtą terminą jos vykdytojo sukuriamas fizinis produktas ar paslauga ir kuriai įgyvendinti VVG ir tarpinė institucija (ministerija, pagal kompetenciją atsakinga už iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamus ūkio sektorius), vykdydama Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklėse, nustatytas funkcijas, gali atrinkti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą arba kuri teisės aktų nustatyta tvarka gali būti finansuojama valstybės ir (ar) savivaldybės biudžeto lėšomis (kuomet veiksmui įgyvendinti nėra naudojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos);

13.7. „Vietos plėtros strategijos valdymo ir stebėsenos tvarka“;

13.8. „Vietos plėtros strategijos finansinis planas“.

14. Vietos plėtros strategijos dalyje „Įvadas“ nurodoma:

14.1. vietos plėtros strategiją parengusi miesto VVG;

14.2. vietos plėtros strategijos rengimo tikslas.

15. Vietos plėtros strategijos dalyje „Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorija ir gyventojų, kuriems taikoma vietos plėtros strategija, apibrėžtis“ nurodoma:

15.1. vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorija; jeigu vietos plėtros strategiją numatoma įgyvendinti miesto dalyje, pateikiamas šios miesto dalies ribų žemėlapis;

15.2. teritorijos, kuriai rengiama vietos plėtros strategija, gyventojų skaičius, gyventojų apibūdinimas, tikslinės gyventojų grupės, į kurias bus orientuota vietos plėtros strategija: marginalios gyvenamosios vietovės bendruomenės, neįgalieji, bedarbiai, ilgalaikiai bedarbiai, neaktyvūs asmenys, nedirbantis, nestudijuojantis ir nesimokantis jaunimas, kiti socialinę atskirtį patiriantys asmenys ir pan.

16. Vietos plėtros strategijos dalyje „Teritorijos, kuriai rengiama vietos plėtros strategija, analizė“ pateikiama teritorijos vystymosi poreikių ir galimybių analizė, trumpai aprašant svarbiausius socialinei, ekonominei, demografinei šios teritorijos būklei įtaką darančius teigiamus ir neigiamus veiksnius ir jų tarpusavio sąsajas, šiuos veiksnius apibūdinančius rodiklius palyginant su šalies ir kitų miestų arba miesto dalių rodikliais, ir stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (toliau – SSGG) analizė. Vietos plėtros strategijose, prisidedančiose ir prie integruotų teritorijų vystymo programų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, atliekant poreikių ir galimybių analizę, atsižvelgiama į atitinkamos integruotos teritorijos (-ų) vystymo programos tikslus ir uždavinius. Analizuojami duomenys ir informacija gali būti pateikiami tekstine forma, lentelėmis ir grafikais arba žemėlapiais. Didesnės apimties informacija pateikiama vietos plėtros strategijos prieduose.

17. Vietos plėtros strategijos dalyje „Vietos plėtros strategijos tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo stebėsenos rodikliai bei integruoto ir novatoriško strategijos pobūdžio apibūdinimas“ nurodoma:

17.1. vietos plėtros strategijos tikslai (toliau – tikslai), kurie turi atitikti šiuos reikalavimus:

17.1.1. turi būti realūs – nustatyti atsižvelgiant į atliktą teritorijos poreikių ir galimybių analizę, įvertinus galimus išorinės aplinkos pokyčius (galimybes ir grėsmes) ir turimus išteklius;

17.1.2. skirti atliekant SSGG analizę nustatytoms tarpusavyje susijusioms silpnybėms (problemoms) išspręsti arba pasinaudoti stiprybėmis, galimybėmis ar sumažinti grėsmes;

17.1.3. nustatant kiekvieną tikslą, įvertinti alternatyvūs įvardytų problemų sprendimo (stiprybių, galimybių išnaudojimo ar grėsmių sumažinimo) būdai (bent 2 tikslo alternatyvos, tarp kurių nėra „status quo“ alternatyvos);

17.1.4. kiekvienas tikslas turi turėti stebėsenos rodiklius, suformuluotus kaip efekto ir rezultato rodikliai, pagal kuriuos galima nustatyti tikslu sprendžiamų silpnybių (problemų) (išnaudojamų stiprybių, galimybių, šalinamų grėsmių) kiekybinį pokytį; efekto rodikliu įvertinamas tikslo pasiekimas ir parodoma nauda, kurią, įgyvendinus atitinkamą tikslą, gautų ne tik tiesioginiai vietos plėtros strategijos naudos gavėjai, bet ir visa visuomenė, rezultato rodiklis nurodo formuluojant tikslą vertinto vidinio veiksnio – silpnybės (problemos) arba stiprybės kiekybinį pokytį ir naudą, kurią gautų tiesioginiai vietos plėtros strategijos naudos gavėjai įgyvendinus šią strategiją; programos rezultato rodikliai turi parodyti, kaip bus pasiekti 2014–2020 metų veiksmų programos 8.6.1 konkrečiam uždaviniui „Pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius“ nustatyti rezultato rodikliai ir prisidėta prie integruotos teritorijos (-ų) vystymo programos ir (arba) regiono plėtros plano tikslų ir uždavinių įgyvendinimo;

17.1.5. kiekvienas tikslas turi turėti konkretų įgyvendinimo terminą, per kurį bus pasiekti suplanuoti efekto ir rezultato (-ų) rodikliai (ne vėliau kaip iki 2022 metų pabaigos);

17.2. vietos plėtros strategijoje kiekvienam tikslui nurodoma:

17.2.1. paaiškinimas, kaip formuluojant tikslą buvo naudojami SSGG analizės rezultatai (nustatyti strateginiai ryšiai);

17.2.2. svarstyti alternatyvūs tikslai ir tikslo pasirinkimo priežastys;

17.2.3. planuojamas efekto rodiklio kiekybinis pokytis (toliau – efektas);

17.2.4. planuojami rezultato rodiklių kiekybiniai pokyčiai (toliau – rezultatai);

17.3. vietos plėtros strategijos uždaviniai (toliau – uždaviniai), kurie turi atitikti šiuos reikalavimus:

17.3.1. uždavinys yra skirtas vienai konkrečiai silpnybei (problemai) išspręsti (arba pasinaudoti stiprybe) ir nurodo vieną konkretų rezultatą;

17.3.2. nustatant uždavinį, įvertinti alternatyvūs įvardytos silpnybės (problemos) sprendimo (arba stiprybės išnaudojimo) būdai (bent dvi uždavinio alternatyvos, tarp kurių nėra „status quo“ alternatyvos);

17.3.3. uždaviniui nustatyti produkto rodikliai; be kitų produkto rodiklių, turi būti nustatyti produkto rodikliai, atitinkantys 2014–2020 metų veiksmų programos 8.6.1 konkrečiam uždaviniui „Pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius“ nustatytus produkto rodiklius ir nurodantys šių rodiklių planuojamus kiekybinius pokyčius (toliau – produktai);

17.3.4. uždavinį įgyvendinti galima vietos plėtros strategijos įgyvendinimo laikotarpiu (ne vėliau kaip iki 2022 metų pabaigos);

17.3.5. uždaviniui įgyvendinti (rezultatui pasiekti ir produktams sukurti) pakanka vietos plėtros strategijoje suplanuotų finansinių išteklių;

17.4. vietos plėtros strategijoje kiekvienam uždaviniui nurodoma:

17.4.1. paaiškinimas, kaip formuluojant uždavinį buvo naudojami SSGG analizės rezultatai (nustatyti strateginiai ryšiai);

17.4.2. svarstyti alternatyvūs uždaviniai ir uždavinio pasirinkimo priežastys;

17.4.3. rezultatas, nurodantis uždaviniu sprendžiamos problemos (arba išnaudojamos stiprybės) kiekybinį pokytį, ir sukuriami produktai;

17.5. apibūdinamas integruotas ir novatoriškas strategijos pobūdis; nurodoma perspektyvios, bet Lietuvoje dar nepaplitusios strategijos veiklos, veiklų sąsaja su internacionalizavimu, veiklų pajėgumas įsitraukti į ekonomikos augimo ir inovacijų procesus.

18. Vietos plėtros strategijos dalyje „Gyvenamosios vietovės bendruomenės dalyvavimo, rengiant vietos plėtros strategiją, apibūdinimas“ aprašomi miesto VVG atlikti vietos plėtros strategijos projekto viešieji pristatymai ir konsultacijos dėl vietos plėtros strategijos tikslų, uždavinių ir veiksmų su gyvenamosios vietovės bendruomene, nevyriausybinėmis organizacijomis, įmonėmis, kitomis institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis (aprašant, kuriais vietos plėtros strategijos rengimo etapais šios strategijos projektas buvo viešinamas, ir konsultuojamasi, dėl kokių klausimų, taikyti konsultavimosi būdai, pagrįsta, kad pasirinkti viešinimo ir konsultavimosi būdai pakankami, siekiant užtikrinti kuo platesnį visų gyventojų grupių įtraukimą), ir pagrindiniai konsultavimosi rezultatai (gauti pasiūlymai ir jų įvertinimas).

19. Vietos plėtros strategijos dalyje „Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo veiksmų planas“ nurodoma:

19.1. veiksmai, išdėstyti pagal uždavinius; veiksmai turi atitikti šiuos reikalavimus:

19.1.1. uždaviniui priskirti veiksmai turi tiesiogiai prisidėti prie uždavinio įgyvendinimo;

19.1.2. veiksmai  yra  efektyviausi  ir  racionaliausi  būdai,  kaip  įgyvendinti uždavinį;

19.1.3. veiksmai yra suprantami, teisėti ir praktiškai įgyvendinami (gali būti pradėti įgyvendinti ne vėliau kaip paskutiniais Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo laikotarpio metais, t. y. 2020 m. pabaigoje, ir baigti įgyvendinti ne vėliau kaip per du metus nuo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo laikotarpio pabaigos, t. y. 2022 m. pabaigoje);

19.1.4. veiksmai atitinka 2014–2020 metų veiksmų programos 8.6.1 konkretų uždavinį „Pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius“ ir jam priskirtas veiklas;

19.2. vietos plėtros strategijos įgyvendinimo veiksmų plane kiekvienam veiksmui nurodoma:

19.2.1. planuojamo veiksmo įgyvendinimo pradžia ir pabaiga (metai / mėnuo); veiksmo įgyvendinimo pradžia laikoma veiksmą įgyvendinančio projekto (arba pirmojo projekto iš projektų grupės) finansavimo sutarties pasirašymo data, veiksmo įgyvendinimo pabaiga laikomas projekto (arba paskutiniojo projekto iš projektų grupės) galutinės ataskaitos patvirtinimas;

19.2.2. veiksmo vykdytojas arba vykdytojo atrankos principai, jeigu tą patį veiksmą gali atlikti keli subjektai;

19.2.3. lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai; lėšų poreikis veiksmui įgyvendinti turi būti nustatytas pagrįstai, įvertinus rinkoje esančias panašių paslaugų, prekių kainas, darbo užmokesčio įkainius.

20. Vietos plėtros strategijos dalyje „Vietos plėtros strategijos valdymo ir stebėsenos tvarkos apibūdinimas“ nurodoma:

20.1. už veiksmų, skirtų vietos plėtros strategijai įgyvendinti, atranką, strategijos įgyvendinimo koordinavimą ir stebėseną atsakingi miesto VVG organai;

20.2. įgyvendinimo procedūra, nustatant, kaip bus atrenkami veiksmų ir juos įgyvendinančių projektų vykdytojai, užtikrinant Taisyklių 4.5 papunktyje nurodytų principų įgyvendinimą;

20.3. vietos plėtros strategijos stebėsenos tvarka, užtikrinanti, kad nuolat būtų renkama ir sisteminama informacija apie planuotas ir pasiektas efekto, rezultato ir produkto rodiklių reikšmes, atrinktus finansuoti ir baigtus įgyvendinti projektus ir ši informacija būtų pateikiama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir viešinama ne rečiau kaip kartą per metus;

20.4. vietos plėtros strategijos pakeitimų inicijavimo procedūra.

21. Vietos plėtros strategijos dalyje „Vietos plėtros strategijos finansinis planas“ pagal 21.1 papunktyje pateiktą lentelę nurodomi planuojami įgyvendinti veiksmai, jiems įgyvendinti reikalingos lėšos ir vietos plėtros strategijos administravimo išlaidos kiekvienais vietos plėtros strategijos įgyvendinimo metais:

21.1. vietos plėtros strategijos finansinis planas:

1. TIKSLAS

1.1. UŽDAVINYS:

VEIKSMAS

LĖŠŲ POREIKIS

Įgyvendinimo pradžios N metai

Įgyvendinimo N + 1 metai

 

Įgyvendinimo N +... metai

 

Įgyvendinimo pabaigos metai (ne vėliau nei 2022 m. pabaiga)

(pvz., 2015 m.)

(pvz., 2016 m.)

 

 

1.1.1. Veiksmo pavadinimas

Savivaldybės biudžeto lėšos

 

 

 

 

Valstybės biudžeto lėšos

 

 

 

 

Kitos viešosios lėšos

 

 

 

 

Privačios lėšos

 

 

 

 

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos

 

 

 

 

Iš viso:

 

 

 

 

 

1.1.2. Veiksmo pavadinimas

Savivaldybės biudžeto lėšos

 

 

 

 

 

Valstybės biudžeto lėšos

 

 

 

 

 

Kitos viešosios lėšos

 

 

 

 

 

Privačios lėšos

 

 

 

 

 

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos

 

 

 

 

 

Iš viso:

 

 

 

 

Strategijos administravimo išlaidos, eurais

Savivaldybės biudžeto lėšos

 

 

 

 

Valstybės biudžeto lėšos

 

 

 

 

Kitos viešosios lėšos

 

 

 

 

Privačios lėšos

 

 

 

 

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos

 

 

 

 

Iš viso:

 

 

 

 

 

Iš viso vietos plėtros strategijai įgyvendinti

Savivaldybės biudžeto lėšos

 

 

 

 

 

Valstybės biudžeto lėšos

 

 

 

 

 

Kitos viešosios lėšos

 

 

 

 

 

Privačios lėšos

 

 

 

 

 

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos

 

 

 

 

 

Iš viso:

 

 

 

 

 

 

21.2. vietos plėtros strategijai įgyvendinti (įskaitant administravimo išlaidas) numatytas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų poreikis neturi būti didesnis negu 92,5 proc. visų planuojamų išlaidų (lėšų poreikio), tinkamų finansuoti pagal 2014–2020 metų veiksmų programos 8.6.1 konkretų uždavinį „Pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius“;

21.3. vietos plėtros strategijai administruoti gali būti numatyta iki 15 procentų vietos plėtros strategijai įgyvendinti (veiklos išlaidos, išlaidos personalui, mokymo išlaidos, išlaidos, susijusios su strategijos viešinimu, finansinės išlaidos, išlaidos strategijos ir pagal ją įgyvendinamų veiksmų įgyvendinimo stebėsenai, konkrečių vertinimo, susijusio su ta strategija, veiksmų atlikimui) numatytų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, bet ne didesnė kaip 100 000 Eurų suma.  

 

V SKYRIUS

VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS RENGIMAS

 

22. Vietos plėtros strategija rengiama 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo laikotarpiui, atsižvelgiant į Partnerystės sutartį, 2014–2020 metų veiksmų programą, ją įgyvendinančius dokumentus, atitinkamo regiono plėtros planą ir integruotą teritorijos (-ų) vystymo programą, jeigu miesto VVG veiklos teritorija ir integruotos teritorijos vystymo programos įgyvendinimo teritorija visiškai ar iš dalies sutampa, bei Taisykles. Miesto VVG gali būti skirta iki 3 996 eurų parengiamoji parama su vietos plėtros strategijos parengimu susijusioms išlaidoms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro tvirtinamame projektų finansavimo sąlygų apraše dėl priemonės, skirtos vietos plėtros strategijų rengimui pagal 2014–2020 metų veiksmų programos 8 prioriteto  „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 8.6 investicinio prioriteto „BIVP strategijų įgyvendinimas“ 8.6.1 konkretų uždavinį „Pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius“, nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

23. Rengdama vietos plėtros strategiją miesto VVG gali konsultuotis su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atitinkamo regiono plėtros taryba, teritorijoje, kuriai rengiama vietos plėtros strategija veikiančiomis įstaigomis (aukštosiomis mokyklomis, kultūros įstaigomis ir kt.), įmonėmis ir organizacijomis, kurios nėra miesto VVG nariai.

24. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija teikia informaciją miesto VVG apie Partnerystės sutartį ir 2014–2020 metų veiksmų programą ir atliktus šių dokumentų pakeitimus, dėl kurių reikia tikslinti miestų VVG parengtas vietos plėtros strategijas, kitą vietos plėtros strategijoms rengti reikalingą informaciją, taip pat pastabas ir pasiūlymus pagal savo kompetenciją dėl vietos plėtros strategijos atitikties 2014–2020 metų veiksmų programai, ją įgyvendinantiems dokumentams ir Taisyklėms.

25. Miesto VVG parengtą vietos plėtros strategiją tvirtina visuotinis jos narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę. Prieš tvirtinant vietos plėtros strategiją:

25.1. turi būti įvykę viešieji vietos plėtros strategijos projekto pristatymai ir konsultuotasi su miesto VVG veiklos teritorijos gyventojais bent dviem iš išvardytų būdų: per viešus gyventojų susirinkimus; televizijos ir radijo laidas, informacinių straipsnių spausdinimą spaudoje, kartu kviečiant teikti pasiūlymus; atsiklausus gyventojų nuomonės miesto VVG nare esančios savivaldybės ir kitų miesto VVG narių (juridinių asmenų) interneto svetainėse; atlikus reprezentatyvią gyventojų apklausą; be minėtų būdų gali būti ir papildomų vietos plėtros strategijos projekto pristatymo ir konsultavimosi būdų;

25.2. vietos plėtros strategijos projektas turi būti pristatytas atitinkamo regiono plėtros tarybai ir gauta regiono plėtros tarybos sprendimu patvirtinta išvada, kad vietos plėtros strategijos projektas atitinka regiono plėtros plano prioritetus, tikslus ir uždavinius;

25.3. jeigu vietos plėtros strategijai įgyvendinti numatyta naudoti savivaldybės biudžeto lėšas, vietos plėtros strategijos projektui turi būti pritarusi atitinkamos savivaldybės taryba;

25.4. jeigu vietos plėtros strategija yra rengiama teritorijai, visiškai ar iš dalies sutampančiai su vieno iš Partnerystės sutartyje nurodytų 5 didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio) savivaldybės tarybos išskirta tiksline, turi būti gauta savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta išvada, kad vietos plėtros strategija atitinka integruotą teritorijos (-ų) vystymo programą.

26. Taisyklių 25 punkte nurodyta tvarka patvirtintą vietos plėtros strategiją miesto VVG teikia tvirtinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai.

27. Vietos plėtros strategija keičiama ta pačia tvarka, kaip ir tvirtinama. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka atrinktos finansuoti vietos plėtros strategijos pakeitimai papildomai turi būti suderinti su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

______________________