LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 123 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų gaunamų užsienio paskolų be valstybės garantijos ir užsienio ūkio subjektams suteikiamų paskolų įregistravimo Lietuvos banke tvarkos aprašo patvirtinimo“ PAKEITIMO
2018 m. gegužės 24 d. Nr. 03-81
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų gaunamų užsienio paskolų be valstybės garantijos ir užsienio ūkio subjektams suteikiamų paskolų įregistravimo Lietuvos banke tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 123 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų gaunamų užsienio paskolų be valstybės garantijos ir užsienio ūkio subjektams suteikiamų paskolų įregistravimo Lietuvos banke tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas):
1.1. pakeisti Aprašo 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.2. pakeisti Aprašo 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.3. pakeisti Aprašo 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3. Užsienio ūkio subjektai – tai juridiniai asmenys, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie yra įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, kurių pagrindiniai ekonominiai interesai nėra susiję su Lietuvos ekonomine teritorija, taip pat fiziniai asmenys, kurių vykdoma ekonominė veikla Lietuvoje nėra ilgalaikė (trunka trumpiau nei vienus metus). Prie užsienio ūkio subjektų taip pat priskiriamos tarptautinės institucijos ir organizacijos, neatsižvelgiant į jų buvimo vietą.“;
1.4. pakeisti Aprašo 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4. Pagal Aprašo nuostatas Lietuvos Respublikos juridiniais asmenimis laikomi visi subjektai, įregistruoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Užsienio juridinių asmenų atstovybės ir filialai, registruoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, yra laikomi atskirais instituciniais vienetais ir privalo teikti informaciją pagal šio Aprašo nuostatas.“;
1.5. pakeisti Aprašo 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.6. pakeisti Aprašo 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8. Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, gavęs užsienio paskolą be valstybės garantijos, pateikia prašymą pagal Aprašo 1 priedą. Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, suteikęs užsienio ūkio subjektui paskolą, pateikia prašymą pagal Aprašo 2 priedą. Prašymų pildymo paaiškinimai pateikiami Aprašo 5 priede. Prašymai gali būti pateikti internetu, elektroniniu paštu, paštu arba pristatyti Lietuvos bankui.“;
1.7. pakeisti Aprašo 11.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų gaunamų užsienio
paskolų be valstybės garantijos ir užsienio ūkio subjektams
suteikiamų paskolų įregistravimo Lietuvos banke tvarkos
aprašo
5 priedas
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų gaunamų užsienio paskolų be valstybės garantijos ir užsienio ūkio subjektams suteikiamų paskolų duomenŲ Pildymo paaiškinimai
1. Šiame priede pateikti paaiškinimai skirti pildantiems Lietuvos Respublikos juridinių asmenų gaunamų užsienio paskolų be valstybės garantijos ir užsienio ūkio subjektams suteikiamų paskolų įregistravimo Lietuvos banke tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 1–4 priedus. Pateikiamos ir Aprašo prieduose vartojamos sąvokos.
2. Aprašo 1 priede pateikta forma, skirta įregistruoti Lietuvos banke Lietuvos Respublikos juridinio asmens gautą užsienio paskolą be valstybės garantijos, Aprašo 2 priede pateikta forma, skirta įregistruoti Lietuvos banke Lietuvos Respublikos juridinio asmens suteiktą paskolą užsienio ūkio subjektui, Aprašo 3 priedas skirtas pateikti informaciją apie vėlesnius paskolos mokėjimus, apie kuriuos dar nebuvo pranešta, Aprašo 4 priede pateikiama informacija apie esminius paskolos sutarties sąlygų pakeitimus (paskolos dydžio arba limito, palūkanų normų, paskolos sutarties termino pasikeitimai), taip pat apie užsienio ūkio subjektų rekvizitų (pavadinimo, šalies, institucinio sektoriaus), ryšio tarp paskolos gavėjo ir kreditoriaus bei paskolos grąžinimo grafiko pakeitimus.
3. Paskola – tai lėšų skolinimosi arba skolinimo priemonė, kai sutartimi viena šalis (paskolos davėjas / kreditorius) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui grąžinti tokią pat pinigų sumą ir mokėti palūkanas, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip. Paskola be valstybės garantijos – tai paskola, dėl kurios sudarytos sutarties įvykdymo negarantuoja valstybė.
4. Prie paskolų priskiriamos vartojimo, hipotekos paskolos, atpirkimo sandoriai, finansinė nuoma, pasiskolintos sumos iš sutelktinio finansavimo platformų (angl. crowdfunding), kredito linijos, einamųjų sąskaitų pereikvojimas ir pan.
5. Faktoringo sandorių ir įmonių grupės sujungtų tarptautinių lėšų (angl. cash pool) registruoti nereikia.
6. Dokumento sudarytojo pavadinimas. Jis rašomas, jeigu dokumento sudarytojas skiriasi nuo užsienio paskolos gavėjo Aprašo 1 priede arba suteikėjo – 2 priede.
7. Užsienio ūkio subjekto pavadinimas. Juridiniams asmenims įrašyti juridinio asmens pavadinimą, o fiziniams asmenims įrašyti trumpinį „FA“.
8. Sektorius. Prie užsienio ūkio subjektų turi būti priskirtas institucinis sektorius. Ūkio subjektų grupavimas į institucinius sektorius atliekamas pagal 2010 metų Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemą[1] (ESS2010), kurioje ūkio subjektai grupuojami atsižvelgiant į jų pagrindinę veiklą ir funkcijas. Išskiriami šie sektoriai:
8.1. namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos – asmenys arba asmenų grupės, kurie yra vartotojai, taip pat individualios įmonės ir individualia veikla užsiimantys asmenys, gaminantys rinkos prekes ir teikiantys nefinansines ir finansines paslaugas (rinkos gamintojai). Namų ūkiams paslaugas teikiančias ne pelno institucijas sudaro ne pelno institucijos, kurios yra atskiri juridiniai vienetai, teikiantys paslaugas namų ūkiams, ir kurie yra privatieji ne rinkos gamintojai. Jų pagrindiniai ištekliai – savanoriškos įmokos grynaisiais arba natūra iš namų ūkių kaip vartotojų, iš valdžios sektoriaus mokėjimų ir nuosavybės pajamų (profesinės sąjungos, politinės partijos, bažnyčios ir religinės bendruomenės, labdaros organizacijos ir pan.);
8.2. ne finansų bendrovės – nepriklausomi juridiniai vienetai, rinkos gamintojai, kurių pagrindinė veikla yra prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų teikimas;
8.3. kitos pinigų finansų įstaigos – indėlių bendrovės, išskyrus centrinį banką, prie kurių priskiriami komerciniai bankai, užsienio bankų filialai (skyriai), kredito unijos, pinigų rinkos fondai (PRF) ir elektroninių pinigų įstaigos, kurių pagrindinė veikla yra elektroninių pinigų leidimas;
8.4. finansų bendrovės (išskyrus kitas pinigų finansų įstaigas, centrinį banką, draudimo bendroves ir pensijų fondus) – įmonės, kurios verčiasi finansinio tarpininkavimo veikla, finansine pagalbine veikla, tačiau nėra priskiriamos prie kitų pinigų finansų įstaigų. Šiai kategorijai priskiriami:
8.4.1. investiciniai fondai, išskyrus PRF, – kolektyvinio investavimo subjektai (KIS), dažniausiai investuojantys į ilgalaikį ir nefinansinį turtą, o jų išleistos akcijos (vienetai) nelaikomos artimais indėliams pakaitais;
8.4.2. kiti finansiniai tarpininkai – finansinės nuomos bendrovės, faktoringo bendrovės, rizikos kapitalo bendrovės, eksportą ir (arba) importą finansuojančios bendrovės;
8.4.3. finansiniai pagalbininkai, prie kurių priskiriami draudimo brokeriai ir agentai, įmonės, teikiančios garantijas, pensijų fondų ir kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės, ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas finansų bendrovėms;
8.4.4. priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai – nuosavų lėšų skolintojai (greitųjų kreditų įmonės), lombardai, kontroliuojančiosios bendrovės, kurios nuosavybės teise valdo patronuojamųjų bendrovių akcijas ir kurių pagrindinė veikla yra tų bendrovių nuosavybės teisių turėjimas neteikiant jokių kitų paslaugų bendrovėms, kurių akcijos yra tik turimos (jos neadministruoja arba nevaldo kitų vienetų);
8.5. draudimo bendrovės ir pensijų fondai – finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas, kaip rizikos (daugiausia tiesioginio draudimo arba perdraudimo forma) padarinys. Prie pensijų fondų priskiriamos visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas, kaip apdraustų asmenų socialinės rizikos ir poreikių sujungimo padarinys (socialinis draudimas), ir apima gyvybės ir ne gyvybės draudimo ir perdraudimo bendroves bei savarankiškus pensijų fondus;
9. Tiesioginis investuotojas. Tai subjektas, tiesiogiai turintis 10 arba daugiau procentų kitos įmonės balso teisių. Tiesioginis investuotojas gali būti fizinis asmuo, juridinio asmens teises turintis arba jų neturintis asmuo, vykdantis bet kokią ekonominę veiklą. Netiesioginiu investuotoju laikomas investuotojas, turintis galimybę dalyvauti įmonės valdyme per vieną arba keletą tarpinių tiesioginio investavimo įmonių. Susietomis įmonėmis laikomos įmonės, esančios vienoje arba keliose skirtingose šalyse, turinčios bent vieną bendrą tiesioginį arba netiesioginį investuotoją, o viena kitos atžvilgiu nėra nei tiesioginės, nei netiesioginės investuotojos. Susietos įmonės viena kitoje gali neturėti arba turėti tik iki 10 procentų balso teisių.
10. Galutinis kontroliuojantis investuotojas. Tai įmonių grupės patronuojančioji įmonė, kuri nėra kitos patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė. Patronuojamoji įmonė – tai įmonė, kuriai kita įmonė gali daryti tiesioginį arba netiesioginį lemiamą poveikį. Lemiamas poveikis išlaikomas, kai valdoma daugiau kaip 50 procentų įmonės balsavimo teisių.
11. Galutinio kontroliuojančio investuotojo šalis pildoma tik susietoms įmonėms ir susietos įmonės atžvilgiu.
12. Palūkanų norma pildoma:
12.1. jeigu nustatyta nekintama metinė palūkanų norma, nurodyti metinės palūkanų normos dydį procentais, pvz., „3 proc.“;
12.2. jeigu palūkanų norma susieta su indeksu (EURIBOR, LIBOR (USD), LIBOR (EUR), VILIBOR (iki 2014-12-31) ir pan.), įrašyti palūkanų normos apskaičiavimo formulę, pvz., „3 mėn. LIBOR (EUR) + 0,75 proc.“;
13. Galutinė paskolos grąžinimo data pildoma:
13.3. jeigu nustatyta galutinė paskolos grąžinimo data ir sutartyje įrašyta sąlyga grąžinti paskolą „kreditoriui pareikalavus“, įrašyti grąžinimo datą ir pažymėti – iki pareikalavimo;
14. Paskolos grąžinimo grafikas. Tai iš anksto numatytų paskolos dalių grąžinimo tvarka. Skiriami šie paskolos grąžinimo būdai:
14.1. periodinių mokėjimų paskolos grąžinamos pagal nustatytus vienodus laiko intervalus:
14.1.1. linijinis paskolos grąžinimas – paskolos sumos grąžinamos lygiomis dalimis kiekvienu periodu, kai mokėtinos palūkanos apskaičiuojamos nuo paskolos likučio;
14.2. neperiodinis paskolos grąžinimas. Paskola grąžinama dalimis per kelis kartus, kai tarp gretimų mokėjimų yra skirtingi laiko intervalai. Grąžinimo grafike reikia nurodyti kiekvieno numatyto mokėjimo datą, sumą bei valiutą ir įrašyti palūkanų mokėjimo periodiškumą mėnesiais. Jeigu palūkanos bus sumokėtos galutinę paskolos gražinimo dieną, palūkanų mokėjimo periodiškumo pildyti nereikia.
15. Duomenys apie įvykusius paskolos mokėjimus. Pateikti visus paskolos mokėjimus, apie kuriuos dar nebuvo pranešta Lietuvos bankui: gavus (suteikus) visą paskolos sumą arba jos dalį, taip pat grąžinus, nurašius, restruktūrizavus paskolą arba jos dalį. Grąžinamos sumos nurodomos be priskaičiuotų palūkanų, t. y. tik grąžinta pagrindinė paskolos suma;
15.1. restruktūrizavimas. Tai paskolos sąlygų pakeitimas, apimantis nesumokėtų sukauptų palūkanų dydžiu didinamą paskolos sumą, paskolos sumos mažinimą didinant akcinį kapitalą (pildomas su minuso ženklu);
15.3. valiuta. Pildomas finansinės operacijos 3 ženklų valiutos kodas. Įvykusios operacijos valiuta gali skirtis nuo sutartyje numatytos valiutos;