LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1185 1, 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 25, 32, 40, 42, 46, 48, 51, 53, 55, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 729, 7210, 7212, 7213, 7230, 7231, 75, 78, 80, 87, 89, 91, 92, 93, 95, 96 STRAIPSNIŲ, 3 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 151, 152, 211, 221, 222, 401, 402, 403, 571, 651 STRAIPSNIAIS, VIII IR IX SKYRIAIS
ĮSTATYMAS
2022 m. kovo 24 d. Nr. XIV-970
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Atgaminimas – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto (viso arba dalies) tiesioginis ar netiesioginis, nuolatinis ar laikinas kopijų (kopijos) padarymas bet kuriuo būdu ir bet kuria forma, įskaitant elektroninę formą.
2. Atlikėjas – aktorius, dainininkas, muzikantas, šokėjas ar kitas asmuo, vaidinantis, dainuojantis, skaitantis, deklamuojantis, kitaip atliekantis literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius. Šiame Įstatyme atlikėju taip pat laikomas orkestro, ansamblio ar choro vadovas ir dirigentas.
3. Audiovizualinio kūrinio gamintojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe sukuriamas audiovizualinis kūrinys.
4. Audiovizualinis kūrinys – kinematografinis kūrinys ar kitas kinematografinėmis priemonėmis išreikštas kūrinys, sudarytas iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį, lydimą arba nelydimą garso, įrašytas (užfiksuotas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje.
5. Autorių teisių subjektas – autorius, kitas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, šio Įstatymo nustatytais atvejais turintys išimtines turtines autorių teises, taip pat fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriems perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas).
6. Citata – trumpa kito kūrinio ar gretutinių teisių objekto ištrauka, skirta paties autoriaus ar gretutinių teisių subjekto teiginiams įrodyti arba padaryti juos suprantamus, arba teikti nuorodą į kito autoriaus ar gretutinių teisių subjekto požiūrį ar mintis, suformuluotus originale.
7. Duomenų bazė – susistemintas ar metodiškai sutvarkytas kūrinių, duomenų arba kitokios medžiagos rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu, išskyrus kompiuterių programas, naudojamas tokių duomenų bazėms kurti ar valdyti.
8. Elektroninės spaudos leidėjas – ekonominę veiklą paslaugų teikimo srityje vykdantys fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, juridinio asmens ar organizacijos filialas, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta arba buveinė ar pagrindinė verslo buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir kurių iniciatyva bei kuriems vadovaujant buvo išleistas elektroninis spaudos leidinys, įskaitant naujienų leidėjus ar naujienų agentūras, kai jie skelbia elektroninius spaudos leidinius.
9. Elektroninis spaudos leidinys – elektroninėje laikmenoje įrašytas bet kurioje laikmenoje anksčiau paskelbtas bendro pobūdžio ar specializuotas laikraštis, žurnalas, įskaitant prenumeruojamus žurnalus, ar kitoks bendrą pavadinimą turintis periodinis ar reguliariai atnaujinamas daugiausia iš publicistikos kūrinių sudarytas rinkinys, taip pat žinių svetainė, kurių paskirtis yra plačiajai visuomenei teikti naujienas ir informaciją įvairiomis temomis ir kurie yra išleisti elektroninės spaudos leidėjo iniciatyva, jam prisiimant redakcinę atsakomybę ir jam kontroliuojant. Elektroninius spaudos leidinius gali sudaryti kūriniai (pvz., literatūros ar fotografijos kūriniai), gretutinių teisių objektai (pvz., vaizdo įrašai) ar sui generis teisių objektai. Moksliniais ar akademiniais tikslais skelbiami periodiniai leidiniai (įskaitant mokslo populiarinimo ir mokslo periodikos žurnalus) nelaikomi elektroniniais spaudos leidiniais.
10. Fonograma – kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas, užfiksuotas techninėmis priemonėmis kokioje nors materialioje garso laikmenoje. Šiame Įstatyme fonogramos atžvilgiu numatytoms teisėms neturi įtakos fonogramos įtraukimas į kitas laikmenas ar kūrinius.
11. Fonogramos gamintojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe užfiksuotas pirmasis kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas.
12. Fotografijos kūrinys – vaizdas, užfiksuotas šviesos ar bet kokio kito spinduliavimo būdu ant šviesai jautraus paviršiaus ir nepaisant fiksavimo technologijos (cheminės, elektroninės ar kitokios) pasižymintis kompozicijos, objektų parinkimo ar jų fiksavimo originalumu. Atskiras audiovizualinio kūrinio kadras nėra fotografijos kūrinys, o tik to kūrinio dalis.
13. Gretutinių teisių objektas – tiesioginis (gyvas) arba į garso ar audiovizualinę laikmeną įrašytas kūrinio atlikimas, fonograma, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmasis įrašas, transliuojančiosios organizacijos radijo ir (ar) televizijos transliacija, elektroninis spaudos leidinys.
14. Gretutinių teisių subjektas – atlikėjas, fonogramos gamintojas, transliuojančioji organizacija, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojas, elektroninės spaudos leidėjas, kitas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, šio Įstatymo nustatytais atvejais turintys išimtines gretutines teises, taip pat fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės gretutinės teisės (gretutinių teisių perėmėjas).
15. Informacija apie teisių valdymą – autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektų teikiama informacija, pagal kurią identifikuojamas kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas, šių teisių subjektai, arba informacija apie kūrinio, gretutinių ar sui generis teisių objekto naudojimo nuostatas ir sąlygas, taip pat bet kokius numerius, grafinius žymenis ar kodus, žyminčius tokią informaciją.
16. Internetinės transliavimo paslaugos – internetu teikiamos paslaugos, kurias sudaro radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų jų laidų teikimas visuomenei, už kurio vykdymą arba jo vykdymo priežiūrą yra atsakinga transliuojančioji organizacija, ir kurios teikiamos tuo pačiu metu, kai vyksta transliuojančiosios organizacijos perduodama transliacija (linijiniu būdu), arba ribotą laiką po to (laidų įrašų paslaugos), taip pat teikimas visuomenei visos tokią transliaciją papildančios medžiagos (t. y. medžiagos, kuria paįvairinamas ar kitaip papildomas televizijos ir radijo programų turinys, be kita ko, suteikiant galimybę apžvelgti atitinkamos programos turinį). Internetines transliavimo paslaugas transliuojančioji organizacija naudotojams teikia kartu su transliavimo paslauga, taip pat prie šių paslaugų naudotojai gali prisijungti nepriklausomai nuo transliavimo paslaugos (nenumatant išankstinės sąlygos, kad naudotojai turėtų prieigą prie transliavimo paslaugos, pvz., tapdami abonentais).
17. Išleidimas – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto pakankamo pagrįstiems visuomenės poreikiams patenkinti egzempliorių kiekio pagaminimas, nesvarbu, kokiu gamybos būdu, jeigu tas kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas tapo viešai prieinamas šių teisių subjektų leidimu.
18. Įgaliotasis subjektas – juridinis asmuo ar kitas subjektas, kuris valstybės įgaliotas nesiekiant pelno teikti neįgaliesiems naudos gavėjams švietimo, mokymo, adaptuoto skaitymo ar susipažinimo su informacija paslaugas. Įgaliotasis subjektas taip pat gali būti viešoji įstaiga arba kitą juridinio asmens teisinę formą turinti ne pelno organizacija, kuriai šių paslaugų teikimas yra viena iš pagrindinių jos veiklos sričių, institucinių įsipareigojimų ar dalis jos viešojo intereso uždavinių (pvz., bet kokio tipo biblioteka, švietimo įstaiga, kita ne pelno organizacija).
19. Kolektyviai administruojama daugiateritorė licencija – kolektyvinio administravimo organizacijos suteikta licencija naudoti kūrinius, galiojanti daugiau negu vienos valstybės narės teritorijoje.
20. Kolektyviai administruojamas repertuaras – visuma kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų, teises į kuriuos administruoja kolektyvinio administravimo organizacija.
21. Kolektyviai administruojamų autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojas (toliau – kolektyviai administruojamų teisių turėtojas) – asmuo, išskyrus kolektyvinio administravimo organizaciją, kuriam priklauso kolektyviai administruojamos autorių teisės ar gretutinės teisės arba kuris pagal kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo sutartį ar pagal šį Įstatymą turi teisę į dalį kolektyvinio administravimo pajamų.
22. Kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojas – asmuo, kuris naudoja kūrinius ir (ar) gretutinių teisių objektus pagal kolektyvinio administravimo organizacijos suteiktą licenciją ir moka kolektyviai administruojamų autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojams atlyginimą arba kompensaciją, tačiau nėra kūrinių ar gretutinių teisių objektų vartotojas.
23. Kolektyvinio administravimo organizacijos narys – autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojas arba šių teisių turėtojams atstovaujantis asmuo, taip pat kita kolektyvinio administravimo organizacija ar šių teisių turėtojų asociacija, atitinkanti narystės reikalavimus ir kolektyvinio administravimo organizacijos priimta į organizaciją.
24. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo atskaitymai (toliau – kolektyvinio administravimo atskaitymai) – kolektyvinio administravimo organizacijos atskaitoma dalis iš pajamų, gautų už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, arba iš investuotų pajamų už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, kuria padengiamos organizacijos patiriamos autorių teisių arba gretutinių teisių administravimo sąnaudos.
25. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo atstovavimo sutartis (toliau – kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartis) – kolektyvinio administravimo organizacijų tarpusavio sutartis, kuria viena organizacija įgalioja kitą organizaciją administruoti jos atstovaujamų autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų teises, įskaitant atstovavimo sutartis dėl daugiateritorių licencijų teikimo.
26. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo nepriklausomas subjektas (toliau – kolektyvinio administravimo nepriklausomas subjektas) – juridinis asmuo, kuris įstatymo ir sutarties pagrindu administruoja autorių teises ar gretutines teises daugiau negu vieno šių teisių turėtojo naudai, kurio vienintelis ar pagrindinis tikslas – bendra tų teisių turėtojų nauda ir kuris nėra valdomas ar kontroliuojamas teisių turėtojų ir yra įsteigtas kaip pelno siekiantis asmuo.
27. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacija (toliau – kolektyvinio administravimo organizacija) – juridinis asmuo, kuris įstatymo ir sutarties pagrindu administruoja autorių teises arba gretutines teises daugiau negu vieno šių teisių turėtojo naudai, kurio vienintelis arba pagrindinis tikslas – bendra tų teisių turėtojų nauda ir kuris atitinka vieną ar abu šiuos kriterijus: jį valdo ar kontroliuoja jo paties nariai per kolektyvinio administravimo organizacijos organus; jis įsteigtas kaip pelno nesiekiantis asmuo.
28. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo pajamos (toliau – kolektyvinio administravimo pajamos) – kolektyvinio administravimo organizacijos surinktas atlyginimas už suteiktas išimtines teises naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus ir atlyginimas, gautas įgyvendinus teisę į atlyginimą arba teisę į kompensaciją.
29. Komerciniai tikslai – tikslai, kuriais siekiama tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos; su jais paprastai nesiejama veikla, kurią gera valia vykdo galutiniai vartotojai.
30. Kompiuterių programa – žodžiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu pateikiamų instrukcijų, kurios sudaro galimybę kompiuteriui atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą, visuma, kai tos instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonėmis, kurias kompiuteris gali perskaityti; ši sąvoka apima ir parengiamąją projektinę tokių instrukcijų medžiagą, jeigu pagal ją galima būtų sukurti minėtą instrukcijų visumą.
31. Kultūros paveldo įstaiga – biblioteka, muziejus, archyvas (įskaitant viešai prieinamą visuomeninio transliuotojo archyvą), kino ar garso paveldo įstaiga, kurie yra viešai prieinami.
32. Kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos.
33. Kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuris naudoja kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų originalus ar jų kopijas (bet kokiu būdu juos atgamina, išleidžia, importuoja, parduoda, nuomoja, teikia panaudai ar kitaip platina, naudoja viešam atlikimui ar viešam rodymui, transliuoja, retransliuoja ar kitaip viešai juos skelbia). Atlikėjas nelaikomas viešai atliekamo kūrinio ar gretutinių teisių objekto naudotoju, jeigu jis neorganizuoja ir (ar) nefinansuoja kūrinio ar gretutinių teisių objekto panaudojimo viešam atlikimui.
34. Licencija – autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto (licenciaro) leidimas, suteikiantis kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojui (licenciatui) teisę naudoti kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalą arba jo kopijas (licencijos dalyką) nurodytoje teritorijoje tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kaip numatyta licencinėje sutartyje. Licencija gali būti išimtinė arba neišimtinė. Neišimtine licencija licenciaras suteikia licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką pasilikdamas teisę suteikti tokią teisę kitiems asmenims ir pats naudoti licencijos dalyką. Išimtinė licencija – tokia licencija, pagal kurią licenciaras, suteikęs licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką, netenka teisės suteikti tokias pačias licencijas kitiems asmenims ir neturi teisės pats naudoti licencijos dalyką licenciatui perduotų teisių dalyje.
35. Mokslinių tyrimų organizacija – universitetas (įskaitant jo bibliotekas), mokslinių tyrimų institutas, taip pat kitas pelno nesiekiantis arba visą pelną į savo mokslinius tyrimus reinvestuojantis juridinis asmuo arba su viešuoju interesu susijusius uždavinius įgyvendinantis juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas yra vykdyti švietimo veiklą, apimančią ir mokslinius tyrimus. Mokslinių tyrimų organizacija nelaikoma organizacija, kuriai pelno siekiantis juridinis asmuo daro esminę, galimybe kontroliuoti pasireiškiančią įtaką, atsirandančią dėl savo kaip akcininkų ar narių vaidmens arba kitų struktūros ypatumų, galinčių suteikti pirmenybę susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais.
36. Neįgalusis naudos gavėjas – aklasis; asmuo, dėl regėjimo sutrikimo, kurio neįmanoma sumažinti, nepajėgiantis skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip, kaip tokio sutrikimo neturintys asmenys; asmuo, dėl suvokimo negalios ar skaitymo sutrikimų nepajėgiantis skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip, kaip tokios negalios ar sutrikimų neturintys asmenys; asmuo, dėl fizinės negalios nepajėgiantis laikyti ar vartyti leidinio arba sutelkti žvilgsnio ar judinti akių taip, kad galėtų skaityti.
37. Negalia – sveikatos sutrikimas, dėl kurio asmuo negali savarankiškai naudotis tokios formos autorių teisių ir gretutinių teisių objektais, kokios jie buvo teisėtai išleisti ar viešai paskelbti. Negalia šiame Įstatyme apima visišką ir dalinę regos ar klausos negalią, galūnių negalią, varžančią galėjimą laikyti knygą ar kitą leidinį ir jais manipuliuoti, suvokimo (mokymosi) negalią.
38. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinys – kūrinys ar fonograma, kurių nė vienas iš teisių turėtojų nenustatytas arba, jeigu vienas ar daugiau iš jų nustatyti, nė vienas iš jų nebuvo surastas nepaisant kruopščios teisių turėtojų paieškos, atliktos ir įregistruotos šio Įstatymo nustatyta tvarka.
39. Neteisėta kopija – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto kopija, pagaminta arba importuota į Lietuvos Respubliką be teisių subjektų ar jų tinkamai įgalioto asmens leidimo (nesudarius sutarties arba pažeidžiant joje nustatytas sąlygas, išskyrus šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas gali būti atgaminamas be leidimo), taip pat kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto kopija, kurioje be teisių subjektų leidimo panaikinta arba pakeista informacija apie teisių valdymą.
40. Nuoma – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalo ar kopijos perdavimas naudoti tam tikrą laiką siekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos.
41. Panauda – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalo ar kopijos perdavimas tam tikrą laiką neatlygintinai naudotis bibliotekose ar kitose viešai prieinamose įstaigose.
42. Prieinamos formos kopija – alternatyviu būdu ar forma pateikta kūrinio ar kito objekto kopija, suteikianti galimybę neįgaliajam naudos gavėjui susipažinti su kūriniu ar kitu objektu taip, kaip su juo susipažintų negalios neturintis asmuo, bet nepažeidžianti kūrinio ar kito objekto vientisumo.
43. Retransliavimo paslaugos – visuomenei skirtų nesutrumpintų ir nepakeistų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų jų laidų perdavimas visuomenei tuo pačiu metu, kai vyksta pirminė programų transliacija, nepriklausomai nuo techninių ir programinių perdavimo priemonių, jeigu pirminė transliacija nėra vykdoma internetu, o programas perduoda ne ta transliuojančioji organizacija, kuri vykdo pirminę transliaciją, ją prižiūri ir prisiima atsakomybę už ją. Programų perdavimas internetu laikomas retransliavimo paslauga, jeigu naudojant interneto prieigos paslaugas, kaip jos apibrėžiamos 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje, 2 straipsnio antrosios pastraipos 2 punkte, programos yra perduodamos retransliuotojo administruojamoje aplinkoje, kurioje jis teikia saugias programų perdavimo paslaugas teisėtą prieigą turintiems naudotojams.
44. Retransliavimą papildančios paslaugos – paslaugos (išskyrus internetines transliavimo paslaugas ir retransliavimo paslaugas), kurias sudaro teisėtai retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų jų laidų viešas paskelbimas arba padarymas viešai prieinamų šių paslaugų teikėjo (retransliuotojo) administruojamoje saugioje aplinkoje taip, kad teisėtą prieigą turintys šių paslaugų naudotojai galėtų jas pasiekti savo pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku ribotą laiką po pirminės transliuojančiosios organizacijos perduodamos transliacijos retransliavimo. Interaktyviosios televizijos žiūrėjimo atidėjimo ar sustabdymo paslaugos laikomos retransliavimą papildančiomis paslaugomis.
45. Retransliuotojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, juridinio asmens ar organizacijos filialas, teikiantys retransliavimo paslaugas.
46. Signalų skleidėjas – retransliuotojas, kuris perduoda savo naudotojams radijo ir (ar) televizijos programos signalus, jam tiesiogiai perduodamus transliuojančiosios organizacijos, taip suteikdamas visuomenei prieigą prie programų signalų ir sudarydamas jai galimybę žiūrėti programas ar jų klausytis.
47. Sui generis teisių subjektas – duomenų bazės gamintojas, kuris parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, taip pat fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam perėjo duomenų bazių gamintojo sui generis teisės.
48. Taikomosios dailės kūrinys – rankų darbo ar pramoniniu būdu sukurtas dailės kūrinys, skirtas praktiniam naudojimui.
49. Tekstų ir duomenų gavyba – automatizuotas skaitmeninės formos tekstų ir duomenų analizės metodas, kuriuo gaunama informacija.
50. Tiesioginis signalų perdavimas – techninis programų signalų perdavimo procesas, kai transliuojančioji organizacija perduoda savo radijo ir (ar) televizijos programų signalus kitai organizacijai, išskyrus transliuojančiąją organizaciją, nesuteikdama visuomenei prieigos prie perduodamų programų signalų.
51. Transliacija – garsų arba vaizdų ir garsų arba jų išraiškos viešas perdavimas bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant palydovinį ryšį; užkoduotų signalų perdavimas laikomas transliacija tuo atveju, jeigu transliuojančioji organizacija aprūpina visuomenę specialiais atkodavimo prietaisais arba duoda leidimą juos įsigyti.
52. Transliuojančioji organizacija – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, juridinio asmens ar organizacijos filialas, kurie rengia ir transliuoja radijo ir (ar) televizijos programas, taip pat retransliuotojas, rengiantis ir transliuojantis savo radijo ir (ar) televizijos programas.
53. Turinio dalijimosi internetu paslaugos teikėjas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, juridinio asmens ar organizacijos filialas, teikiantys Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatyme apibrėžtą informacinės visuomenės paslaugą, kurių pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų yra saugoti didelį kiekį naudotojų įkeliamų autorių teisių ar gretutinių teisių objektų, kuriuos jie tvarko ir reklamuoja tiesioginiais ar netiesioginiais pelno tikslais, ir suteikti prieigą prie jų visuomenei. Turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjais nelaikomi ne pelno internetinės enciklopedijos, ne pelno švietimo ir mokslinių duomenų saugyklos, atvirojo kodo programinės įrangos kūrimo ir dalijimosi platformos paslaugų teikėjai, elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, taip pat elektroninės prekyvietės ir verslo įmonių viena kitoms teikiamos debesijos paslaugos ir debesijos paslaugos, kuriomis naudotojams suteikiama galimybė įkelti savo turinį savoms reikmėms, teikėjai.
54. Viešas atlikimas – kūrinio vaidinimas, dainavimas, grojimas, deklamavimas, skaitymas, šokis ar kitas kūrinio viešo atlikimo būdas tiesiogiai (gyvas atlikimas) arba pasitelkus bet kokias priemones ar įrangą kokioje nors viešoje vietoje, kurioje tuo pačiu metu dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė.
55. Viešas paskelbimas – kūrinio viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant jo padarymą viešai prieinamo tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Gretutinių teisių objekto viešas paskelbimas – bet koks gretutinių teisių objekto viešas perdavimas, įskaitant fonogramoje įrašytų garsų arba garsų išraiškos padarymą viešai girdimų, išskyrus transliaciją.
56. Viešas rodymas – kūrinio, jo originalo ar kopijos rodymas tiesiogiai (paroda) arba ekrane panaudojant skaidres, televizijos vaizdą ar kitais panašiais būdais, taip pat audiovizualinio kūrinio atskirų kadrų rodymas ne eilės tvarka kokioje nors vietoje, kurioje dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė, nesvarbu, ar jie yra toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, ar skirtingose vietose ir skirtingu metu.“
3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) transliuojančiosioms organizacijoms, retransliuotojams, internetinės transliavimo paslaugos teikėjams, retransliavimą papildančių internetinių paslaugų teikėjams ir tiesioginio signalų perdavimo vykdytojams (transliuojančiosioms organizacijoms ir signalų skleidėjams), kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje arba kurių radijo ir (ar) televizijos programos transliuojamos, retransliuojamos, teikiamos ar tiekiamos iš Lietuvos Respublikoje esančių siųstuvų ar kitų įrenginių, arba kurių radijo ir (ar) televizijos programos ar atskiros jų laidos transliuojamos, retransliuojamos, teikiamos ar tiekiamos Lietuvos Respublikoje esantiems naudotojams, taip pat transliuojančiosioms organizacijoms, kurių programos transliuojamos palydovinio ryšio priemonėmis, kai programas perduodantys nustatyto dažnio signalai nusiunčiami į palydovą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.“
4 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Autorinio atlyginimo dydis už perduotas turtines autorių teises į audiovizualinį kūrinį nustatomas šalių susitarimu atskirai už kiekvieną audiovizualinio kūrinio panaudojimo būdą, susijusį su perduotomis turtinėmis autorių teisėmis. Autorinio atlyginimo dydis turi būti tinkamas ir proporcingas.“
2. Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Audiovizualinio kūrinio bendraautoriai turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kiekvieną audiovizualinio kūrinio panaudojimo būdą. Šį atlyginimą moka fiziniai asmenys arba juridiniai asmenys, kuriems audiovizualinio kūrinio gamintojas perdavė arba suteikė teisę naudoti audiovizualinius kūrinius ar jų kopijas. Kai autoriaus teises ar teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, teisė gauti atlyginimą yra neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis audiovizualinių kūrinių bendraautoriai atsisako teisės į atlyginimą už audiovizualinio kūrinio panaudojimą) ir neperleidžiama (audiovizualinių kūrinių bendraautoriai negali perduoti teisės į atlyginimą už audiovizualinio kūrinio panaudojimą jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus).“
6 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Autorius turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Kai autoriaus teises ar teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, teisė gauti atlyginimą už tokių teisių naudojimą yra neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis autorius jos atsisako) ir neperleidžiama (autorius negali jos perduoti jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus). Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją. Už kūrinio transliaciją, retransliaciją ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą, įskaitant kūrinio padarymą viešai prieinamo perduodant kompiuterių tinklais (internete), autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, kai tiesioginis (gyvas) kūrinio atlikimas transliuojamas, retransliuojamas ar kitaip viešai skelbiamas, taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir jo mokėjimo tvarka nustatoma sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su kolektyvinio administravimo organizacijomis.“
7 straipsnis. Įstatymo papildymas 151 straipsniu
Papildyti Įstatymą 151 straipsniu:
„151 straipsnis. Kilmės šalies principo taikymas internetinėms transliavimo paslaugoms
1. Kai transliuojančiosios organizacijos teikia internetines transliavimo paslaugas, laikoma, kad kūriniai viešai paskelbiami ir padaromi viešai prieinami visuomenei teikiant radijo ir (ar) televizijos programas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, taip pat atgaminami, kiek tai yra būtina teikiant tų pačių programų internetines paslaugas, turint prieigą prie jų arba jomis naudojantis, tik toje valstybėje narėje, kurioje yra pagrindinė transliuojančiosios organizacijos buveinė.
2. Kilmės šalies principas taikomas tik radijo programoms ar jų laidoms ir toms atskiroms televizijos programų programoms ar jų laidoms, kurios yra naujienų ir aktualijų programos ar jų laidos arba vien savo lėšomis finansuotos transliuojančiųjų organizacijų savos gamybos programos ar jų laidos. Vien savo lėšomis finansuotomis transliuojančiųjų organizacijų savos gamybos programomis ar jų laidomis laikomos tokios programos ar jų laidos, kurias pagamino transliuojančiosios organizacijos savo ar viešosiomis lėšomis, išskyrus iš nepriklausomų gamintojų užsakytas programas ar jų laidas ir bendros gamybos programas ar jų laidas.
8 straipsnis. Įstatymo papildymas 152 straipsniu
Papildyti Įstatymą 152 straipsniu:
„152 straipsnis. Programų perdavimas tiesioginio signalų perdavimo būdu
Kai transliuojančioji organizacija tiesiogiai perduoda savo radijo ir (ar) televizijos programos signalus signalų skleidėjui, o pati transliuojančioji organizacija tiesiogiai neperduoda tos radijo ir (ar) televizijos programos signalų visuomenei, ir signalų skleidėjas tuos radijo ir (ar) televizijos programos signalus perduoda visuomenei, laikoma, kad transliuojančioji organizacija ir signalų skleidėjas vykdo vieną tokios radijo ir (ar) televizijos programos viešą paskelbimą, kuriam jie turi gauti autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimą.“
9 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Citavimas
Leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jeigu tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, atgaminti, išleisti ir viešai skelbti (be kita ko, padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete)) nedidelę teisėtai išleisto ar viešai paskelbto kūrinio dalį tiek originalo kalba, tiek išverstą į kitą kalbą, kaip citatą (kritikos ar apžvalgos tikslais) kitame kūrinyje, jeigu toks panaudojimas yra sąžiningas ir neviršija citavimo tikslui reikalingo masto.“
10 straipsnis. Įstatymo papildymas 211 straipsniu
11 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 22 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kaip pavyzdį nekomerciniais mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais atgaminti, viešai paskelbti, padaryti viešai prieinamus kompiuterių tinklais (internete) ir viešai rodyti nedidelius teisėtai išleistus ar viešai paskelbtus kūrinius bei jų skaitmenines kopijas ir trumpas teisėtai išleistų ar viešai paskelbtų kūrinių ar jų skaitmeninių kopijų ištraukas tiek originalo kalba, tiek išverstus į kitą kalbą, kiek tai susiję su mokymo programomis ir neviršija mokymui ar moksliniam tyrimui reikalingo masto; kai kūrinius mokymo tikslais taip naudoja švietimo įstaigos, toks naudojimas vyksta švietimo įstaigai prisiėmus atsakomybę, jos patalpose ar kitose vietose arba naudojant saugų elektroninį tinklą, prie kurio prieigą turi tik švietimo įstaigos mokytojai, dėstytojai ir besimokantieji švietimo įstaigoje. Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame punkte numatyto autorių turtinių teisių apribojimo mokymo tikslais, yra niekinės ir negalioja;“.
2. Pakeisti 22 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kaip pavyzdį nekomerciniais tikslais atgaminti, viešai paskelbti ir viešai rodyti besimokančiųjų švietimo įstaigose mokymosi pasiekimams vertinti sukurtus kūrinius, kiek tai susiję su mokymo ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programomis ir neviršija mokymui ar pedagogų kvalifikacijos tobulinimui reikalingo masto;“.
12 straipsnis. Įstatymo papildymas 221 straipsniu
Papildyti Įstatymą 221 straipsniu:
„221 straipsnis. Tekstų ir duomenų gavyba mokslinių tyrimų tikslais
1. Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo mokslinių tyrimų organizacijoms ir kultūros paveldo įstaigoms leidžiama nekomerciniais tikslais atgaminti kūrinius tam, kad mokslinių tyrimų tikslais jos galėtų atlikti kūrinių, su kuriais jos gali teisėtai susipažinti, tekstų ir duomenų gavybą. Kūrinių kopijos saugomos užtikrinant tekstų ir duomenų naudojimo ir (ar) platinimo ribojimus ir gali būti išlaikytos mokslinių tyrimų tikslais, be kita ko, siekiant patikrinti mokslinių tyrimų rezultatus.
2. Autorių teisių subjektams leidžiama taikyti priemones, užtikrinančias kompiuterių tinklų ir duomenų bazių, kuriuose saugomi kūriniai, saugumą ir vientisumą.
13 straipsnis. Įstatymo papildymas 222 straipsniu
Papildyti Įstatymą 222 straipsniu:
„222 straipsnis. Kūrinių naudojimas tekstų ir duomenų gavybos tikslais
1. Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo leidžiama atgaminti teisėtai prieinamus kūrinius tekstų ir duomenų gavybos tikslais. Atgaminta medžiaga gali būti saugoma tiek laiko, kiek reikia tekstų ir duomenų gavybos tikslais.
14 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Kūrinių panaudojimas kultūros paveldo įstaigų fondams ir kolekcijoms išsaugoti
1. Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jeigu tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, kultūros paveldo įstaigoms ar jų vardu ir atsakomybe veikiantiems tretiesiems ar kitiems asmenims leidžiama atgaminti jų fonduose ir kolekcijose nuolat esančius kūrinius bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje tokių kūrinių išsaugojimo tikslais ir tiek, kiek tai būtina jiems išsaugoti.
15 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
16 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 32 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Papildyti 32 straipsnį 5, 6, 7 ir 8 dalimis:
„5. Švietimo įstaigos be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo, tačiau nurodant šaltinį, įskaitant autoriaus vardą, nebent tai neįmanoma, gali atgaminti ir padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete) duomenų bazę tam, kad jos skaitmeninės kopijos būtų naudojamos tik kaip pavyzdys mokymo tikslais su sąlyga, kad toks naudojimas vyksta švietimo įstaigai prisiimant atsakomybę, jos patalpose ar kitose vietose arba naudojant saugų elektroninį tinklą, prie kurio prieigą turi tik švietimo įstaigos mokytojai, dėstytojai ir besimokantieji švietimo įstaigoje.
6. Kultūros paveldo įstaigos gali be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo atgaminti jų fonduose ir kolekcijose nuolat esančias duomenų bazes bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje duomenų bazių išsaugojimo tikslais ir tiek, kiek tai būtina joms išsaugoti.
7. Mokslinių tyrimų organizacijos ir kultūros paveldo įstaigos gali be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo atgaminti duomenų bazes tam, kad mokslinių tyrimų tikslais jos galėtų atlikti duomenų bazių, su kuriomis jos gali teisėtai susipažinti, tekstų ir duomenų gavybą. Duomenų bazių kopijos saugomos tam tikru saugumo lygiu ir gali būti išlaikytos mokslinių tyrimų tikslais, be kita ko, siekiant patikrinti mokslinių tyrimų rezultatus. Autorių teisių subjektams leidžiama taikyti priemones, užtikrinančias kompiuterių tinklų, kuriuose priglobtos duomenų bazės, saugumą ir vientisumą. Tokiomis priemonėmis neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
8. Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo leidžiama atgaminti teisėtai prieinamus kūrinius tekstų ir duomenų gavybos tikslais. Atgaminta medžiaga gali būti saugoma tiek laiko, kiek reikia tekstų ir duomenų gavybos tikslais. Šioje dalyje numatytas turtinių teisių apribojimas taikomas tik tada, kai autorių teisių subjektai atitinkamomis priemonėmis (kompiuterio skaitomomis priemonėmis viešai internete prieinamo turinio atveju) aiškiai nenurodo, kad pasilieka teisę naudoti tas duomenų bazes.“
17 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
18 straipsnis. Įstatymo papildymas 401 straipsniu
Papildyti Įstatymą 401 straipsniu:
„401 straipsnis. Informacijos apie kūrinio panaudojimą teikimas
1. Autoriai kartą per metus jų prašymu turi teisę gauti naujausią, aktualią ir išsamią rašytinę informaciją iš šalių, kurioms autoriai sutartimi perdavė ar suteikė teises, apie jų sukurtų kūrinių panaudojimą, įskaitant duomenis apie jų panaudojimo būdus, pajamas, gautas už kūrinių panaudojimą, ir priklausantį atlygį.
2. Pareiga teikti informaciją taip pat taikoma, kai autoriai su prašymu kreipiasi į sublicencijos turėtojus dėl papildomos informacijos, kai yra suteiktos sublicencijos ir pirmoji su autoriumi sutartį sudariusi šalis neturi visos reikalingos informacijos. Bet koks prašymas suteikti informaciją sublicencijų turėtojams gali būti pateikiamas tiesiogiai arba per sutartį su autoriumi sudariusią šalį. Kai paprašoma papildomos informacijos, pirmoji su autoriumi sutartį sudariusi šalis suteikia informaciją apie tuos sublicencijų turėtojus.
3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma šiais atvejais:
1) autorius yra sudaręs sutartį su kolektyvinio administravimo organizacijomis ar kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo nepriklausomais subjektais;
3) autorius yra organizacijos, atstovaujančios jo interesams (pvz., asociacijos ar sąjungos), narys, autoriui atstovaujanti organizacija yra sudariusi su naudotojo interesams atstovaujančia organizacija (pvz., asociacija ar sąjunga) sutartį ir taikomos joje nustatytos skaidrumo taisyklės;
4) autoriaus įnašas nėra reikšmingas, išskyrus atvejus, kai autorius įrodo, kad jam ši informacija reikalinga tam, kad jis galėtų pasinaudoti savo teisėmis pagal šio Įstatymo 402 straipsnio 1 dalį. Nustatant, ar autoriaus asmeninis įnašas yra reikšmingas, atsižvelgiama į tai:
4. Jeigu nesutariama dėl informacijos teikimo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytais atvejais, bet kuri iš sutarties šalių gali kreiptis į šio Įstatymo 7230 straipsnio 1 dalyje nurodytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją su prašymu išspręsti ginčą, pasinaudoti kitais teisės aktuose numatytais ikiteisminio ginčų sprendimo būdais arba teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą.
5. Sutarčių sąlygos, kuriomis atsisakoma teisės į informaciją, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, yra niekinės ir negalioja.
6. Informacija autoriams teikiama laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų ir užtikrinant tinkamą komercinės paslapties ir (arba) konfidencialios informacijos apsaugą. Autoriui ir šaliai, kuriai autoriai sutartimi perdavė ar suteikė teises, ar kitai informaciją teikiančiai šaliai susitarus dėl informacijos atskleidimo, šalis gali reikalauti, kad prieš atskleidžiant informaciją autorius būtų įpareigojamas neatskleisti komercinės paslapties ir užtikrinti tinkamą komercinės paslapties ir (arba) konfidencialios informacijos apsaugą.“
19 straipsnis. Įstatymo papildymas 402 straipsniu
Papildyti Įstatymą 402 straipsniu:
„402 straipsnis. Teisė reikalauti papildomo atlyginimo
1. Autorius turi teisę reikalauti iš šalies, su kuria sudarė sutartį dėl jo teisių naudojimo, ar šios šalies teisių perėmėjo papildomo atlyginimo už konkretų kūrinio naudojimo būdą, kai iš pradžių sutartimi sutartas atlygis yra neproporcingai mažas, palyginti su visomis vėlesnėmis susijusiomis pajamomis.
2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma:
1) autorių sutartims su kolektyvinio administravimo organizacijomis ar kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo nepriklausomais subjektais;
3) sutartims, kuriose numatytas atlygis yra tiesiogiai susietas su pelnu arba pajamomis, gaunamomis iš kūrinio panaudojimo;
4. Jeigu autoriai nesutaria su kitomis autorinių sutarčių ar autorinių licencinių sutarčių šalimis dėl teisės į papildomą autorinį atlyginimą, bet kuri iš šalių gali kreiptis į šio Įstatymo 7230 straipsnio 1 dalyje nurodytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją su prašymu išspręsti ginčą, pasinaudoti kitais teisės aktuose numatytais ikiteisminio ginčų sprendimo būdais arba teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą.“
20 straipsnis. Įstatymo papildymas 403 straipsniu
Papildyti Įstatymą 403 straipsniu:
„403 straipsnis. Teisė reikalauti nutraukti sutartį, kai kūrinys nenaudojamas
1. Autorius turi teisę nutraukti sutartį, kuria jis kitai šaliai perdavė autorines turtines teises ar suteikė išimtinę licenciją, arba pakeisti sutartį peržiūrėjęs perduodamų autorinių turtinių teisių apimtį ar atsisakęs išimtinio licencijos pobūdžio, jeigu kūrinys yra nenaudojamas esant visoms šioms sąlygoms:
2) autorius kreipėsi į kitą sutarties šalį su prašymu pradėti naudoti kūrinį ir nustatė ne trumpesnį kaip vienų metų terminą pradėti naudoti kūrinį;
2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma šiomis aplinkybėmis:
1) kai autoriaus įnašas kūrinio visumai nėra reikšmingas, kaip tai numatyta šio Įstatymo 401 straipsnio 3 dalies 4 punkte;
3) kai kūriniu nesinaudojama daugiausia dėl aplinkybių, kurias autorius arba atlikėjas gali ištaisyti;
4) kai kūrinys susijęs su daugiau kaip vieno audiovizualinių ar muzikos kūrinių autoriaus įnašu, išskyrus atvejį, kai šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą prašymą teikia visi autoriai, įdėję įnašą į audiovizualinį ar muzikos kūrinį;
5) kai autorius suteikė arba perleido turtines teises į ankstesnį kūrinį audiovizualinio kūrinio gamybai;
21 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai materialiose laikmenose užfiksuotos kompiuterių programos ir elektroninės duomenų bazės platinamos per prekybos tinklą, teisė naudotis kompiuterių programomis ar elektroninėmis duomenų bazėmis suteikiama pagal licencinę sutartį, kuri pirkėjui pateikiama kompiuterių programos ar duomenų bazės pakuotėje (paketo licencija). Paketo licencijoje nurodytos sąlygos kompiuterių programos ar elektroninės duomenų bazės naudotojui yra privalomos, jeigu naudotojui suteikiama galimybė susipažinus su paketo licencijos sąlygomis per protingą laiką atsisakyti sutarties ir grąžinti įsigytas kompiuterių programas ar elektronines duomenų bazes. Kompiuterių programos ir elektroninės duomenų bazės turi būti pateikiamos laikantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų. Kai kompiuterių programos ar elektroninės duomenų bazės pateikiamos kompiuterių tinklais (internete), teisė naudotis kompiuterių programa ar duomenų baze naudotojui gali būti suteikiama licencine sutartimi, kuri pateikiama elektronine forma ir kurią naudotojas turi patvirtinti prieš pradėdamas naudoti kompiuterių programą ar elektroninę duomenų bazę.“
23 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
Papildyti 48 straipsnį 4 dalimi:
„4. Autoriaus teisė gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kūrinio panaudojimą, kai autoriaus teises ar teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, yra neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis autorius jos atsisako) ir neperleidžiama (autorius negali jos perduoti jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus).“
24 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
25 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas
Papildyti 53 straipsnį 8 dalimi:
„8. Atlikėjas turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą atlyginimą, kuris mokamas už kiekvieną atlikimo naudojimo būdą, susijusį su atlikėjų turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Kai atlikėjo teises ar jo teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, teisė gauti atlyginimą neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis atlikėjas jos atsisako) ir neperleidžiama (atlikėjas negali jos perduoti jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus).“
26 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų (nepaisant jų išleidimo vietos) fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą, įskaitant atvejus, kai fonograma įtraukta į audiovizualinį įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos fonogramų naudotojų ir kolektyvinio administravimo organizacijų sutartyje. Atlyginimo dydis nustatomas procentais nuo naudotojo pajamų arba konkrečia pinigų suma. Šis atlyginimas atlikėjams ir fonogramų gamintojams dalijamas po lygiai, jeigu jų tarpusavio sutartyje nenustatyta kitaip.“
27 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas
28 straipsnis. Įstatymo papildymas 571 straipsniu
Papildyti Įstatymą 571 straipsniu:
„571 straipsnis. Elektroninės spaudos leidėjų teisės
1. Kai elektroninius spaudos leidinius ar jų kopijas internete naudoja informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, elektroninės spaudos leidėjai turi išimtines teises leisti arba uždrausti informacinės visuomenės paslaugų teikėjams atlikti šiuos veiksmus:
2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, kai:
1) atskiri naudotojai naudoja elektroninius spaudos leidinius privačiais ar nekomerciniais tikslais;
3) naudojami tik paskiri žodžiai iš elektroninio spaudos leidinio arba labai trumpos jo ištraukos, sudarytos iš 125 ar mažiau spaudos ženklų, neskaičiuojant teksto antraštės ir tarpų tarp spaudos ženklų;
3. Naudojimasis šio straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis negali pažeisti autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių (toliau šiame straipsnyje – saugomos teisės), susijusių su saugomų teisių objektais, įtrauktais į elektroninį spaudos leidinį.
4. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos teisės negali būti pagrindas siekiant neleisti:
1) saugomų teisių subjektams naudoti savo saugomų teisių objektus, nepriklausomai nuo elektroninio spaudos leidinio, į kurį jie yra įtraukti;
2) kitiems naudotojams naudotis saugomų teisių objektu, kai saugomų teisių objektas įtraukiamas į elektroninį spaudos leidinį remiantis neišimtine licencija;
5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms teisėms mutatis mutandis taikomi šio Įstatymo 221, 222, 23 ir 89–96 straipsniai.
6. Elektroninės spaudos leidėjai privalo užtikrinti, kad į elektroninius spaudos leidinius įtrauktų kūrinių autoriai gautų tinkamą dalį pajamų, kurias elektroninės spaudos leidėjai gauna už tai, kad elektroninius spaudos leidinius naudoja informacinės visuomenės paslaugų teikėjai. Jeigu elektroninės spaudos leidėjas ir į elektroninį spaudos leidinį įtrauktų kūrinių autorius dėl pajamų dalies nesutaria kitaip, pajamos padalijamos į lygias dalis.“
29 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 58 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti ją taip:
„1. Be gretutinių teisių subjektų leidimo ir be atlyginimo, tačiau nurodžius, jeigu tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir atlikėjo vardą, leidžiama naudoti atlikimą, fonogramą, elektroninį spaudos leidinį, audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ir transliuojančiosios organizacijos transliaciją arba jų įrašus:“.
2. Pakeisti 58 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) atgaminti gretutinių teisių objektą, nuolat esantį kultūros paveldo įstaigos fonde ar kolekcijoje, išskyrus gretutinių teisių objektą, paskelbtą kompiuterių tinklais (internete), kai gretutinių teisių objekto kopija daroma bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje tokių kūrinių išsaugojimo tikslais ir tiek, kiek tai būtina jiems išsaugoti. Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame straipsnyje numatyto turtinių teisių apribojimo, yra niekinės ir negalioja;“.
3. Pakeisti 58 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
4. Papildyti 58 straipsnio 1 dalį 14 ir 15 punktais:
„14) citavimo (kritikos ar apžvalgos) tikslais kitame autorių ar gretutinių teisių objekte atgaminti ir viešai paskelbti (be kita ko, padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete) nedidelę teisėtai išleisto ar viešai paskelbto gretutinių teisių objekto dalį, jeigu toks panaudojimas yra sąžiningas ir neviršija citavimo tikslui reikalingo masto;
5. Pakeisti 58 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Atlikėjų, fonogramų gamintojų, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų teisė į retransliavimą įgyvendinama tik per gretutinių teisių kolektyvinio administravimo organizacijas šio Įstatymo 65 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, išskyrus šio Įstatymo 65 straipsnio 4 dalyje numatytas išimtis.“
30 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 59 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Elektroninės spaudos leidėjo teisės į jo iniciatyva ir jam vadovaujant sukurtą elektroninį spaudos leidinį nustoja galioti praėjus 2 metams po to, kai elektroninis spaudos leidinys yra išleidžiamas. Terminas, kada nustoja galioti elektroninės spaudos leidėjo teisės į elektroninį spaudos leidinį, yra skaičiuojamas nuo tų metų, einančių po dienos, kai elektroninis spaudos leidinys yra paskelbiamas, sausio 1 dienos. Termino suėjimas nepanaikina elektroninės spaudos leidėjo turimų autorių turtinių teisių.“
31 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas
Papildyti 63 straipsnio 1 dalį 5, 6 ir 7 punktais:
„5) duomenų bazė švietimo įstaigų perkeliama ar naujai panaudojama tam, kad jos skaitmeninė kopija būtų naudojama tik mokymo iliustracijoms su sąlyga, kad nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą, nebent tai neįmanoma, ir kad toks naudojimas vyksta švietimo įstaigai prisiimant atsakomybę, jos patalpose ar kitose vietose arba naudojant saugų elektroninį tinklą, prie kurio prieigą turi tik švietimo įstaigos mokytojai, dėstytojai ir besimokantieji švietimo įstaigoje. Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame punkte numatyto teisių apribojimo, yra niekinės ir negalioja;
6) duomenų bazė mokslinių tyrimų organizacijų ir kultūros paveldo įstaigų perkeliama tam, kad mokslinių tyrimų tikslais jos galėtų atlikti duomenų bazių, su kuriomis jos gali teisėtai susipažinti, tekstų ir duomenų gavybą. Duomenų bazių kopijos saugomos tam tikru saugumo lygiu ir gali būti išlaikytos mokslinių tyrimų tikslais, be kita ko, siekiant patikrinti mokslinių tyrimų rezultatus. Sui generis teisių subjektams leidžiama taikyti priemones, užtikrinančias kompiuterio tinklų, kuriuose saugomos duomenų bazės, saugumą ir vientisumą. Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame punkte numatyto teisių apribojimo, yra niekinės ir negalioja;
7) duomenų bazė perkeliama tekstų ir duomenų gavybos tikslais. Perkelta medžiaga gali būti saugoma tiek laiko, kiek reikia tekstų ir duomenų gavybos tikslais. Šis turtinių teisių apribojimas taikomas tik tada, kai sui generis teisių subjektai atitinkamomis priemonėmis (kompiuterio skaitomomis priemonėmis viešai internete prieinamo turinio atveju) aiškiai nenurodė, kad pasilieka teisę naudoti tas duomenų bazes.“
32 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„65 straipsnis. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo taikymo sritis
1. Kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas (toliau – kolektyvinis administravimas) gali būti taikomas šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:
2) kūrinių ir gretutinių teisių objektų transliavimui, kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką);
3) kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimui ir padarymui viešai prieinamų kompiuterių tinklais (internete) (įskaitant internetinių muzikos paslaugų teikimą);
5) muzikos ir literatūros kūrinių atgaminimui garso įrašais (fonogramoms), literatūros, muzikos ir kitų meno kūrinių atgaminimui audiovizualiniais įrašais (audiovizualiniams kūriniams);
6) kūrinių, gretutinių teisių objektų ar jų kopijų nuomai ir panaudai, išskyrus kompiuterių programas ir duomenų bazes;
7) dailės ir taikomojo meno kūrinių, fotografijų, schemų ir brėžinių atgaminimui (reprodukcijoms) leidiniuose ir reklaminėje medžiagoje;
9) kūrinių ir gretutinių teisių objektų, išskyrus audiovizualinių kūrinių (filmų) pirmuosius įrašus, viešam paskelbimui arba padarymui viešai prieinamų teikiant internetines transliavimo paslaugas;
2. Kolektyvinis administravimas privalomai taikomas šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:
2) atlyginimo už fonogramų, išleistų komerciniais tikslais, transliavimą, retransliavimo paslaugas ar kitokį viešą paskelbimą (įskaitant foninę muziką) surinkimui;
4) kompensacinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu (bet kokiu fotokopijavimo būdu ar naudojant kitus panašaus pobūdžio procesus, kai atgaminama popieriuje ar kitoje panašioje laikmenoje) surinkimui;
6) kompensacinio atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimą asmeniniais tikslais surinkimui;
3. Kai autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas nėra suteikęs įgaliojimų jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai administruoti jo išimtinę teisę leisti retransliuoti, teikti retransliavimą papildančias internetines paslaugas ar viešai paskelbti per signalų skleidėjus kūrinį ar gretutinių teisių objektą, laikoma, kad tokius įgaliojimus turi kolektyvinio administravimo organizacija, Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojanti tokio pobūdžio teises. Toks autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas turi tokias pačias teises ir pareigas pagal retransliuotojų, retransliavimą papildančių internetinių paslaugų ar signalų skleidėjų ir kolektyvinio administravimo organizacijos sudarytas sutartis kaip ir kiti teisių subjektai, kurie yra suteikę kolektyvinio administravimo organizacijai tokius įgaliojimus. Toks autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas per 3 metų laikotarpį, skaičiuojant nuo retransliavimo ar kitokio šioje dalyje reglamentuojamo panaudojimo, kuriam buvo panaudotas jo kūrinys ar gretutinių teisių objektas, dienos, gali kreiptis į šio Įstatymo 7230 straipsnio 1 dalyje nurodytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją su prašymu spręsti dėl jo teisių administravimo. Jeigu šioje dalyje nurodytas teises Lietuvos Respublikoje administruoja daugiau negu viena kolektyvinio administravimo organizacija, sprendimą, kuri iš jų bus laikoma įgaliota kolektyviai administruoti jo teises, priima Vyriausybės įgaliota institucija.
4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos transliuojančiosios organizacijos retransliavimo paslaugų teisėms, kuriomis ji naudojasi savo transliacijų atžvilgiu, nepaisant to, ar atitinkamos teisės yra jos pačios teisės, ar jai perduotos kitų autorių teisių ar gretutinių teisių subjektų. Kai transliuojančiosios organizacijos ir retransliuotojai pradeda derybas dėl leidimo retransliuoti transliuojančiųjų organizacijų transliacijas suteikimo, tokios derybos turi būti vedamos sąžiningai. Derybose dalyvaujančios šalys viena kitai turi pateikti visą deryboms reikalingą informaciją, vadovaudamosi sąžiningumo, skaidrumo, teisėtumo ir protingumo principais. Jeigu derybų metu šalims nepavyksta susitarti dėl licencinės sutarties sąlygų ir (ar) atlyginimo tarifų ir sudaryti licencinę sutartį, bet kuri iš derybų šalių gali kreiptis į šio Įstatymo 7230 straipsnio 1 dalyje nurodytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją ar kitą tarpininkavimo derybose (mediacijos) paslaugas teikiantį tarpininką su prašymu tarpininkauti derybose dėl licencinės sutarties sudarymo.“
33 straipsnis. Įstatymo papildymas 651 straipsniu
Papildyti Įstatymą 651 straipsniu:
„651 straipsnis. Išplėstinis kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas
1. Išplėstinė licencija – licencija, taikoma šiame straipsnyje numatytais atvejais tiems autorių teisių ar gretutinių teisių subjektams (toliau šiame straipsnyje – teisių subjektai), kurie nesuteikė įgaliojimo administruoti jų teisių kolektyvinio administravimo organizacijai, sudarančiai licencinę sutartį su naudotojais dėl kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo.
2. Išplėstinės licencijos gali būti teikiamos tik šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:
1) kūrinių ar gretutinių teisių objektų, kuriems taikomas šio Įstatymo 97 straipsnis ir kurie šio Įstatymo 100 straipsnyje nustatyta tvarka yra pripažinti kūriniais, kuriais nebeprekiaujama, atgaminimui, platinimui, viešam paskelbimui ar jų padarymui viešai prieinamų, kai išplėstinės licencijos yra suteikiamos kultūros paveldo įstaigoms;
2) fotografijos kūrinių, tapybos, grafikos, taikomosios dailės ir kitų dailės kūrinių, iliustracijų, brėžinių, eskizų ir kitų vizualiojo meno kūrinių atgaminimui, platinimui, adaptavimui, viešam rodymui, viešam paskelbimui ir jų padarymui viešai prieinamų, kai išplėstinės licencijos yra suteikiamos kultūros paveldo įstaigoms;
3) transliacijoms reikalingų muzikos kūrinių, muzikos ir kitų atlikimų įrašų, fonogramų atgaminimui įrašuose archyvavimo tikslais, kai tokie įrašai saugomi ilgiau negu 30 dienų;
3. Išplėstines licencijas gali teikti kolektyvinio administravimo organizacijos, kurios Vyriausybės įgaliotos institucijos yra pripažintos pakankamai atstovaujančiomis atitinkamo tipo kūrinių ar gretutinių teisių objektų teisių subjektams ir teisėms, kurioms taikoma išplėstinė licencija. Kolektyvinio administravimo organizacija gali būti pripažinta pakankamai atstovaujančia, jeigu ji turi didžiausią skaičių narių, esančių atitinkamo tipo kūrinių ar gretutinių teisių objektų teisių turėtojais, arba jeigu ji yra vienintelė, kuri administruoja teises į atitinkamo tipo kūrinius ar gretutinių teisių objektus.
4. Išplėstinės licencijos gali būti tik neišimtinės licencijos. Išplėstinės licencijos galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą atvejį.
5. Išplėstinė licencija užtikrina tokias pačias sąlygas visiems teisių turėtojams, įskaitant Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių teisių subjektus, kurių kūriniai ar gretutinių teisių objektai naudojami tokios licencijos pagrindu, ir užtikrina tas pačias teises, numatytas šio Įstatymo 71 straipsnyje.
6. Išplėstinai kolektyviai administruojamų teisių subjektai, kurie nėra įgalioję kolektyvinio administravimo organizacijos administruoti jų teisių, turi teisę bet kada (prieš įsigaliojant licencijai ar jos galiojimo laikotarpiu) prieštarauti dėl jų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo, pateikdami kolektyvinio administravimo organizacijai laisvos formos pranešimą. Pranešime turi būti nurodoma, ar prašoma nustoti administruoti visas jų turimas autorių teises ar gretutines teises, ar tik tam tikrų kategorijų teises, ar tam tikrų rūšių kūrinius ir gretutinių teisių objektus.
7. Kolektyvinio administravimo organizacija nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po teisių subjekto prašymo gavimo dienos, įvertina teisių subjekto pateiktą prašymą ir imasi veiksmų nustoti administruoti kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, nurodytą pranešime, pagal išplėstinę licenciją. Kolektyvinio administravimo organizacija apie tai atskirais pranešimais informuoja:
2) naudotoją, kad jam yra nustojama teikti atitinkama kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo būdų išplėstinė licencija, teisių subjektui paprieštaravus dėl kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pagal išplėstinę licenciją, ir kad naudotojas dėl tolesnio naudojimo turi tartis su teisių subjektu.
8. Naudotojas, gavęs kolektyvinio administravimo organizacijos pranešimą šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, nutraukia pranešime nurodytą naudojimą per pranešime nustatytą terminą, jeigu po pranešimo gavimo dienos negavo leidimo toliau naudoti iš paties teisių subjekto. Veiksmai, kuriuos naudotojas atliko iki pranešime nurodyto termino, nuo kurio licencija yra nustojama teikti, teisių subjektui paprieštaravus dėl kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pagal išplėstinę licenciją, laikomi teisėtais ir nesukelia jam neigiamų padarinių.
9. Jeigu kolektyvinio administravimo organizacija turi išplėstinai kolektyviai administruojamų teisių subjektui mokėtinų sumų, surinktų už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą pagal išplėstinę licenciją, suteiktą iki administravimo teisės panaikinimo ar leidimo administruoti pasirinktas arba tam tikrų kategorijų teises atšaukimo, teisių turėtojo teisės, numatytos šio Įstatymo 727, 728, 729, 7215, 7217, 7224 ir 7227 straipsniuose, lieka galioti iki teisės administruoti panaikinimo ar teisės administruoti pasirinktas arba tam tikrų kategorijų teises atšaukimo įsigaliojimo.
10. Kolektyvinio administravimo organizacija, teikianti išplėstines licencijas, savo interneto svetainėje turi skelbti informaciją apie:
1) išduotas išplėstines licencijas likus 14 dienų iki licencijos įsigaliojimo dienos, nurodydama kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojus, naudojimo būdus ir licencijos galiojimo trukmę;
34 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 68 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kolektyvinio administravimo organizacijos steigimo, registravimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarkai šio Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Civilinio kodekso ir pasirinktos teisinės formos juridinio asmens veiklą reglamentuojančio įstatymo nuostatoms.“
35 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas
36 straipsnis. 729 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 729 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kolektyvinio administravimo organizacija, atsižvelgdama į šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, turi taikyti visas būtinas priemones kolektyviai administruojamų teisių turėtojų tapatybei ar gyvenamajai vietai arba buveinei nustatyti. Kolektyvinio administravimo organizacija turi patikrinti šio Įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytus kolektyvinio administravimo organizacijos narių registracijos duomenis, kitų turimų duomenų bazių duomenis, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nurodytų registrų, žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų, kuriuos naudoja kolektyvinio administravimo organizacija, duomenis.“
37 straipsnis. 7210 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7210 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimą dėl teisių turėtojams nepaskirstomų sumų panaudojimo priima visuotinis narių susirinkimas, vadovaudamasis šio Įstatymo 721 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytame teisių turėtojams nepaskirstomų sumų panaudojimo tvarkos apraše nustatytais kriterijais. Šis sprendimas netrukdo paaiškėjusiems teisių turėtojams pareikalauti tokių sumų iš kolektyvinio administravimo organizacijos. Šiems reikalavimams taikomi Civiliniame kodekse numatyti senaties terminai.“
38 straipsnis. 7212 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7212 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prašymą suteikti licenciją naudotojas turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų, o prašymą suteikti išplėstines licencijas – ne vėliau kaip prieš 30 darbo dienų iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pradžios pagal licencijų teikimo tvarkos aprašą (toliau šiame skyriuje – licencijų teikimo tvarkos aprašas), tvirtinamą kolektyvinio administravimo organizacijos laikantis šio Įstatymo 721 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų sąlygų. Licencijų teikimo tvarkos apraše turi būti numatytos aiškios, objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais pagrįstos standartinės licencijų teikimo sąlygos. Kolektyvinio administravimo organizacija prašymą pateikusiems naudotojams turi sudaryti sąlygas susipažinti su kolektyviai administruojamu repertuaru. Naudotojas turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai informaciją apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo būdus ir komercinės veiklos sritį ar tikslus, kuriems bus naudojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai, taip pat kitą informaciją, kuri gali būti svarbi sudarant licencinę sutartį.“
39 straipsnis. 7213 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7213 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7213 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos taikomi atlyginimo tarifai
1. Kolektyvinio administravimo organizacija, teikdama naudotojams licencijas naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus ir administruodama kolektyviai administruojamų pajamų surinkimą ir išieškojimą, taiko pagal šio Įstatymo 721 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas sąlygas patvirtintus atlyginimų tarifus ir galimas jų nuolaidas (išskyrus šio Įstatymo numatytais atvejais patvirtintus kompensacinių atlyginimų tarifus, taip pat atlyginimų tarifus, taikomus privalomo kolektyvinio administravimo srityse).
2. Kolektyvinio administravimo organizacijos taikomi atlyginimo tarifai turi būti pagrįsti, inter alia atsižvelgiant į teisių naudojimo prekyboje ekonominę vertę, kūrinių ir gretutinių teisių objektų pobūdį ir naudojimo sritį, taip pat į kolektyvinio administravimo organizacijos teikiamų paslaugų ekonominę vertę. Kolektyvinio administravimo organizacijos taikomi atlyginimo tarifai už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą teikiant internetines transliavimo paslaugas turi būti pagrįsti papildomai atsižvelgiant į kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo intensyvumą, paslaugų, kuriose naudojami kūriniai ir gretutinių teisių objektai, savybes, įskaitant prieigos prie turinio, įtraukto į paslaugas, trukmę, auditoriją, įskaitant nacionalinę auditoriją ir užsienio auditoriją (įvertinus, ar turinys kreipiamas į užsienio teritoriją), kalbas, kuriomis ji teikiama, tačiau neužkertant kelio apskaičiuoti mokėtiną autorinį atlyginimą pagal transliuojančiosios organizacijos pajamas.
3. Šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje numatyto privalomo kolektyvinio administravimo atveju teikiant licenciją, tarifai nustatomi kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų derybomis. Negalima be pagrįstos priežasties šalių derybų nutraukti, taip pat trukdyti atskiriems teisių turėtojams dalyvauti derybose. Jeigu derybų šalims nepavyksta susitarti dėl atlyginimo tarifų ir sudaryti licencinę sutartį dėl šioje dalyje išvardytų teisių, bet kuri iš derybų šalių gali kreiptis į šio Įstatymo 7230 straipsnio 1 dalyje nurodytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją ar kitą tarpininkavimo derybose (mediacijos) paslaugas teikiantį tarpininką su prašymu tarpininkauti derybose dėl atlyginimo tarifų ir licencinės sutarties sudarymo.“
40 straipsnis. 7230 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7230 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7230 straipsnis. Ikiteisminis ginčų sprendimas ir tarpininkavimas derybose
1. Kolektyvinio administravimo organizacijos, kolektyvinio administravimo organizacijų nariai, teisių turėtojai ar naudotojai ginčus, kilusius dėl šio Įstatymo nuostatų, gali perduoti spręsti Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijai (toliau – Komisija).
2. Komisija sprendžia:
1) turinio dalijimosi internetu paslaugų naudotojų ginčus su autorių teisių ar gretutinių teisių subjektais, išskyrus elektroninės spaudos leidėjus, – dėl šio Įstatymo 105 ir 106 straipsnių nuostatų taikymo;
2) autorių ar atlikėjų ginčus su kitomis sutarčių šalimis, kylančius dėl informacijos teikimo taikant šio Įstatymo 401 straipsnio nuostatas;
3) autorių ar atlikėjų ginčus su kitomis sutarčių šalimis, kylančius dėl papildomo atlyginimo taikant šio Įstatymo 402 straipsnio nuostatas;
4) Lietuvos Respublikos teritorijoje įsisteigusių kolektyvinio administravimo organizacijų, teikiančių ar siūlančių teikti daugiateritores licencijas, ginčus:
a) su faktiniais ar potencialiais internetinių muzikos paslaugų teikėjais – dėl šio Įstatymo 7212, 7222 ir 7223 straipsnių nuostatų taikymo;
3. Komisija taip pat atlieka šias funkcijas:
1) Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu nagrinėja su valstybine kolektyvinio administravimo veiklos priežiūra susijusius klausimus, numatytus šio Įstatymo 7228 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse, ir teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai išvadas ir siūlymus;
2) Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymu teikia siūlymus dėl šio Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatyto kompensacinio atlyginimo už knygų panaudą bibliotekose dydžio ir jo mokėjimo tvarkos;
3) Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymu pagal poreikį teikia išvadas, siūlymus ir rekomendacijas dėl šio Įstatymo ir kitų teisės aktų autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių srityje nuostatų įgyvendinimo, taikymo ar tobulinimo;
4) kolektyvinio administravimo organizacijų ar naudotojų prašymu tarpininkauja šio Įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje numatytose kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų derybose dėl atlikėjams ir fonogramų gamintojams mokamo atlyginimo dydžio ir jo mokėjimo sąlygų kolektyviai administruojant šio Įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę į atlyginimą už fonogramų transliavimą ir viešą paskelbimą;
5) kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų suderintu prašymu tarpininkauja šio Įstatymo 7212 straipsnio 5 dalyje numatytose individualiose ar kolektyvinėse derybose dėl licencinių sutarčių sudarymo;
6) šio Įstatymo 65 straipsnio 4 dalyje ir 7213 straipsnio 3 dalyje numatytomis sąlygomis tarpininkauja derybose dėl teisės retransliuoti kūrinius ir gretutinių teisių objektus bei atlyginimo už suteiktą retransliacijos teisę tarifų ir nagrinėja klausimus dėl šio Įstatymo 65 straipsnio 3 dalyje numatytų teisių administravimo;
7) šio Įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje numatytomis sąlygomis tarpininkauja sprendžiant ginčus, susijusius su šio Įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje numatytais techninių apsaugos priemonių taikymo apribojimais;
4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus ginčus Komisija sprendžia pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamą ikiteisminio kolektyvinio administravimo ginčų sprendimo tvarkos aprašą. Šio straipsnio 3 dalies 4–8 punktuose numatytas tarpininkavimo funkcijas Komisija atlieka pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamą tarpininkavimo derybose tvarkos aprašą. Šiuose aprašuose numatytos ginčų sprendimo ir tarpininkavimo procedūros turi būti skubios, nepriklausomos ir nešališkos. Ginčo sprendimo ar tarpininkavimo derybose procesas negali trukti ilgiau kaip 30 darbo dienų, skaičiuojant nuo ginčo sprendimo ar tarpininkavimo proceso pirmojo posėdžio dienos. Komisijos nariai dalyvauja ginčo sprendimo ar tarpininkavimo procese tik pasirašę nešališkumo deklaraciją, kurioje patvirtina savo nešališkumą ir nepriklausomumą nuo ginčo ar derybų šalių.
5. Komisija sudaroma 2 metams iš 7 narių. Komisijos nariais gali būti fiziniai asmenys, turintys teisinį arba kitą (socialinių ar humanitarinių mokslų) aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 3 metų profesinės, ekspertinės ar mokslinės veiklos patirtį autorių teisių ir gretutinių teisių srityje arba ne mažesnę kaip 3 metų civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugų teikimo patirtį.
6. Komisija neturi juridinio asmens statuso. Komisijos nuostatus, sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina, jos veiklos organizacinį ir techninį aptarnavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. Komisijos narių darbas Komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.
41 straipsnis. 7231 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7231 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
42 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 75 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kai autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektų taikomos techninės apsaugos priemonės šių teisių naudotojams trukdo pasinaudoti autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimais, numatytais šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 221, 222, 23, 25, 27 straipsniuose, 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 32 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse, 58 straipsnio 1 dalies 4, 5, 7, 8, 9, 15 punktuose ir 2 dalyje ir 63 straipsnio 1 dalyje, teisių naudotojams turi būti sudarytos sąlygos ar suteiktos tinkamos priemonės (pvz., dekodavimo prietaisai ir kitos), leidžiančios pasinaudoti teisėtai prieinamais autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektais tiek, kad teisių naudotojai turėtų nekomercinės naudos iš jų interesais numatytų autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimų.“
2. Pakeisti 75 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma kūriniams, gretutinių teisių ir sui generis teisių objektams, kurie teikiant dialogines užsakomąsias paslaugas kompiuterių tinklais (internete) padaryti viešai prieinami visuomenės nariams individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Tokių paslaugų teikimo sąlygos nustatomos sutartyse. Ši dalis netaikoma autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimams, numatytiems šio Įstatymo 221, 222, 23 straipsniuose, 32 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse, 58 straipsnio 1 dalies 15 punkte ir 63 straipsnio 1 dalyje.“
43 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 78 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, įvertinusi teisių subjekto, jo įgalioto asmens ar kolektyvinio administravimo organizacijos pateiktą prašymą, numatytą šio straipsnio 2 dalyje, ir siekdama taikyti šio straipsnio 3 dalyje numatytus privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjui, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl privalomų nurodymų taikymo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 12, 13 ir 14 dalimis.“
2. Papildyti 78 straipsnį nauja 9 dalimi:
„9. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimą taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams, privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su subjektu, vykdančiu veiklą, kuria autorių teisių saugomas turinys neteisėtai viešai paskelbiamas viešo naudojimo kompiuterių tinklais (internete), turi sankcionuoti Vilniaus apygardos administracinis teismas, išskyrus sprendimus taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams dinaminio blokavimo atveju. Šioje dalyje dinaminiu blokavimu laikomas nurodymas blokuoti interneto prieigos paslaugų teikėjams esamus ir būsimus interneto domeno vardus, identifikuojančius interneto svetaines, kurios naudojamos neteisėtai viešai paskelbti autorių teisių saugomą turinį (t. y. interneto svetainių esamas ir būsimas kopijas). Laikoma, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sankcija Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimui taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams galioja ir vėlesniems komisijos sprendimams taikyti dinaminį blokavimą. Prašymas sankcionuoti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimą turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), juos pagrindžiančiais dokumentais ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodytas interneto svetainę identifikuojantis domeno vardas ir numatomi atlikti veiksmai (privalomi nurodymai).“
44 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 80 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teismas šalies, kuri pateikė visus pagrįstai turimus ir jos reikalavimus pakankamai pagrindžiančius įrodymus ir kuri nurodė priešingos šalies turimus ir jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, prašymu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali iš priešingos šalies išreikalauti šios turimus prašomus įrodymus, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos apsauga. Teismas pakankamą gaminių skaičiaus atrankinę dalį laiko įtikinamu įrodymu, kad buvo šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimas.“
45 straipsnis. 87 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 87 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
46 straipsnis. 89 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 89 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo sąlygos taikomos Lietuvos Respublikoje, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos ekonominės erdvės valstybėse (toliau – valstybės narės) pirmą kartą išleistiems kūriniams ir fonogramoms arba neišleistiems, bet pirmą kartą Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse transliuotiems kūriniams ir fonogramoms, kuriems taikoma autorių teisių ar gretutinių teisių apsauga:
1) knygų, dienoraščių, laikraščių, žurnalų arba kitų rašytinių kūrinių forma išleistiems kūriniams, esantiems Lietuvos Respublikos kultūros paveldo įstaigų kolekcijose;
3) iki 2002 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių visuomeninių transliuojančiųjų organizacijų pagamintiems audiovizualiniams kūriniams ir fonogramoms, kuriuos savo archyve turi Lietuvos Respublikos visuomeninė transliuojančioji organizacija – viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – visuomeninis transliuotojas).“
2. Pakeisti 89 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems kūriniams ir fonogramoms, kurie niekada nebuvo išleisti ar transliuoti, jeigu viešą prieigą prie šių kūrinių ir fonogramų teisių turėtojų leidimu suteikė Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių narių kultūros paveldo įstaigos, jeigu pagrįstai galima manyti, kad teisių turėtojai nepareikš prieštaravimo dėl šių kūrinių ir fonogramų naudojimo būdų ir sąlygų, numatytų šio Įstatymo 94 straipsnyje;“.
47 straipsnis. 91 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 91 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinius savo veiklos srityse nekomerciniais tikslais, vykdydamos savo įprastinę veiklą, susijusią su viešojo intereso tikslais kultūros sklaidos, paveldo apsaugos, švietimo, mokslo ir visuomenės informavimo srityse, gali naudoti tik šio Įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nurodytos kultūros paveldo įstaigos ir visuomeninis transliuotojas (toliau – nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai), jeigu naudojami nenustatytų teisių turėtojų kūriniai yra jų kolekcijose.“
48 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas
49 straipsnis. 93 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„93 straipsnis. Teisių turėtojų paieškos rezultatų registravimas. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusas
1. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, atlikę teisių turėtojų paiešką ir padarę išvadą, kad kūrinys ar fonograma laikomi nenustatytų teisių turėtojų kūriniu, informaciją apie teisių turėtojų paieškos rezultatus pateikia Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, kuri yra atsakinga už teisių turėtojų paieškos rezultatų surinkimą ir registravimą bendroje viešai prieinamoje Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos duomenų bazėje (toliau – duomenų bazė).
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje duomenų bazėje registruojamų duomenų sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.
3. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka įregistravus teisių turėtojų paieškos rezultatus, kūrinys ar fonograma įgyja nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą ir gali būti naudojami šio Įstatymo 94 straipsnyje numatytais būdais ir sąlygomis.
4. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusui Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse taikomas tarpusavio pripažinimo principas. Pagal tarpusavio pripažinimo principą kūrinys ar fonograma, kurie įgijo nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą bet kurioje valstybėje narėje, laikomi nenustatytų teisių turėtojų kūriniu ir Lietuvos Respublikoje. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai šiuos nenustatytų teisių turėtojų kūrinius gali naudoti šio Įstatymo 94 straipsnyje nustatytais būdais ir sąlygomis.“
50 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 95 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusas bet kuriuo metu gali būti panaikintas paaiškėjusio teisių turėtojo iniciatyva. Šiuo tikslu teisių turėtojas pateikia nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojui laisvos formos prašymą panaikinti nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą, susijusį su jo autorių ir (ar) gretutinėmis teisėmis (toliau – prašymas). Prie prašymo pridedami dokumentai, įrodantys autorių teisių ir (ar) gretutinių teisių į nenustatytų teisių turėtojų kūrinį turėjimą (autorinės kūrinio užsakymo sutartys, autorių teisių ar gretutinių teisių perdavimo ar suteikimo sutartys, leidybos sutartys, autorių teisių ar gretutinių teisių paveldėjimo teisės liudijimai, kolektyvinio administravimo organizacijų pažymos ir kiti dokumentai, kuriuose yra informacijos apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą). Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, įvertinę teisių turėtojų pateiktą prašymą ir dokumentus, įrodančius autorių teisių ir (ar) gretutinių teisių į kūrinį ar fonogramą turėjimą, ir padarę išvadą dėl nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimo, šią informaciją pateikia šio Įstatymo 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka registruoti Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Teisių turėtojų pateiktų dokumentų, kurių pagrindu padaryta išvada dėl nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimo, kopijas nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai saugo iki tų kūrinių ar fonogramų autorių teisių ar gretutinių teisių galiojimo terminų pabaigos.“
51 straipsnis. 96 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 96 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio Įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka panaikinus nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą, teisių turėtojai turi teisę gauti vienkartinę kompensaciją už buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimą šio Įstatymo 94 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais. Prašymus išmokėti šią kompensaciją teisių turėtojai pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai. Sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo ir jos dydžio Vyriausybės įgaliota institucija priima atsižvelgdama į kompensavimo už nenustatytų teisių turėtojų kūrinių ir kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, naudojimą ekspertų komisijos (toliau – ekspertų komisija) rekomendacines išvadas. Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimas ir ekspertų komisijos išvados priimamos įvertinus konkretaus buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio nekomercines naudojimo sąlygas (kūrinio ar fonogramos viešą prieinamumą, naudojimo būdus, poreikį išsaugoti arba atgaminti prarastus, sunaikintus arba tapusius netinkamus naudoti egzempliorius, nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojo siekiamų viešojo intereso tikslų svarbą, galimą padarytą žalą teisių turėtojams). Ekspertų komisiją iš 7 narių – Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, kolektyvinio administravimo organizacijų ir Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovų – 2 metams sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Ekspertų komisijos narių darbas apmokamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.“
52 straipsnis. Įstatymo papildymas VIII skyriumi
Papildyti Įstatymą VIII skyriumi:
„VIII SKYRIUS
KŪRINIAI, GRETUTINIŲ TEISIŲ IR SUI GENERIS TEISIŲ OBJEKTAI, KURIAIS NEBEPREKIAUJAMA, IR JŲ NAUDOJIMO SĄLYGOS
97 straipsnis. Objektai, kuriems taikomos kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo sąlygos
1. Kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų, kuriais nebeprekiaujama (toliau šiame skyriuje – kūriniai ar kiti objektai, kuriais nebeprekiaujama), naudojimo sąlygos taikomos kultūros paveldo įstaigų fondų rinkiniuose ar kolekcijose nuolat esantiems visų rūšių kūriniams, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektams (toliau – kūriniai ar kiti objektai), kurių teisinės apsaugos terminai nėra pasibaigę (įskaitant neišleistus kūrinius ar kitus objektus, taip pat kūrinius ar kitus objektus, kurie niekada nebuvo viešoje prekyboje), jeigu šio Įstatymo nustatyta tvarka jie yra pripažinti kūriniais ar kitais objektais, kuriais nebeprekiaujama. Šiame skyriuje neišleistu kūriniu ar kitu objektu laikomas kūrinys ar kitas objektas, kuris niekada nebuvo atskirai visas išspausdintas ar kitaip viešai paskelbtas.
2. Kūrinys ar kitas objektas įgyja kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statusą, šio Įstatymo 99 straipsnyje nustatyta tvarka atlikus jų prieinamumo viešoje prekyboje patikrą (toliau šiame skyriuje – patikra) ir patikros rezultatus, kurie leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kūrinys ar kitas objektas visuomenei nėra prieinamas viešoje prekyboje, paviešinus šio Įstatymo 100 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Laikoma, kad kūrinys ar kitas objektas nuolat yra kultūros paveldo įstaigos fondo rinkiniuose ar kolekcijose, kai kultūros paveldo įstaigai jis priklauso nuosavybės teise ar yra perduotas patikėjimo teise.
4. Kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo sąlygos netaikomos kultūros paveldo įstaigų fonduose esantiems kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, rinkiniams ar kolekcijoms, jeigu, atlikus patikrą, nustatoma, kad tokius rinkinius ar kolekcijas daugiausia sudaro:
1) kūriniai ar kiti objektai, išskyrus audiovizualinius kūrinius, kurie pirmą kartą buvo išleisti arba, jeigu išleisti nebuvo, pirmą kartą buvo transliuoti trečiojoje šalyje, išskyrus atvejus, kai yra šio Įstatymo 651 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkanti kolektyvinio administravimo organizacija, galinti suteikti licenciją naudoti tokius kūrinius;
2) audiovizualiniai kūriniai, kurių gamintojų buveinė arba įprastinė gyvenamoji vieta yra trečiojoje šalyje, arba trečiosios šalies piliečių kūriniai, kai, po pakankamų pastangų pagal šio Įstatymo 99 straipsnyje numatytą tvarką atlikus patikrą, nebuvo galima nustatyti kūrinio ar kito objekto kilmės, valstybės narės ar trečiosios šalies.
5. Kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo sąlygos taip pat netaikomos kultūros paveldo įstaigų fondų rinkiniuose ar kolekcijose nuolat esantiems kūriniams ar kitiems objektams, kurių kopijas kultūros paveldo įstaigos daro bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje tokių kūrinių ar kitų objektų išsaugojimo tikslais ir tiek, kiek tai būtina jiems išsaugoti.
98 straipsnis. Kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudotojai
1. Kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, savo veiklos srityse nekomerciniais tikslais, vykdydamos savo įprastinę veiklą, susijusią su viešojo intereso tikslais kultūros sklaidos, paveldo apsaugos, švietimo, mokslo ir visuomenės informavimo srityse, gali naudoti tik kultūros paveldo įstaigos, jeigu naudojami kūriniai ar kiti objektai, kuriais nebeprekiaujama, yra jų fonduose.
2. Kultūros paveldo įstaigos, siekdamos įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus viešojo intereso tikslus, susijusius su kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, naudojimu tuo atveju, kai tokiems kūriniams ar kitiems objektams taikomas autorių teisių ar kitų turtinių teisių apribojimas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sudaryti su kitais asmenimis bendradarbiavimo, jungtinės veiklos (partnerystės), paslaugų ir kitas sutartis.
99 straipsnis. Kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, patikros sąlygos, tvarka ir šaltiniai
1. Kultūros paveldo įstaigos nustato, ar kūriniais ar kitais objektais arba jų rinkiniais nebeprekiaujama, pagrįstai įvertindamos, ar jie yra viešoje prekyboje, atsižvelgdamos į konkretaus kūrinio ar kito objekto arba konkretaus jų rinkinio ar kolekcijos ypatybes.
2. Kultūros paveldo įstaigos atlieka kūrinių ar kitų objektų, jų rinkinių ar kolekcijų prieinamumo viešoje prekyboje vertinimą, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, patikrindamos atitinkamus katalogus ar duomenų bazes, kuriuose kaupiama informacija apie kūrinius, esančius viešoje prekyboje, ir kurių pavyzdinis sąrašas ir patikros tvarka nustatoma pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos rekomendacijas.
3. Kiekvieno kūrinio ar kito objekto, esančio kultūros paveldo įstaigos fonduose, atskiras vertinimas atliekamas tik tada, kai manoma, kad tai pagrįsta atsižvelgiant į turimą svarbią informaciją, prieinamumo viešoje prekyboje tikimybę ir tikėtiną sandorio kainą.
4. Patikra atliekama Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu joje yra įsisteigusi kultūros paveldo įstaiga, nebent patikra kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos ekonominės erdvės valstybėse laikoma pagrįsta, įskaitant atvejus, kai turima lengvai prieinama informacija, kad kūrinys buvo pirmą kartą paskelbtas kitoje valstybėje narėje tam tikra kalba.
100 straipsnis. Patikros rezultatų viešinimas
1. Kultūros paveldo įstaigos, atlikusios kūrinių ar kitų objektų patikrą, kuri leidžia daryti išvadą, kad kūriniai ar kiti objektai gali būti laikomi kūriniais ar kitais objektais, kuriais nebeprekiaujama, informaciją apie patikros rezultatus ir informaciją, kokiais būdais ir sąlygomis kultūros paveldo įstaigos naudos kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, pateikia Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, atsakingai už šios informacijos viešinimą Europos Sąjungos viešame interneto portale (toliau – Europos Sąjungos portalas), administruojamame Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą Europos Sąjungos portale paskelbtą informaciją Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka skelbia ir savo administruojamoje duomenų bazėje, taip sudarydama sąlygas šios informacijos viešinimo priemonių plėtrai Lietuvos Respublikoje.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame Europos Sąjungos portale ir 2 dalyje nurodytoje duomenų bazėje viešinamų duomenų sąrašą tvirtina ir viešinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Kūriniai ar kiti objektai, kuriais nebeprekiaujama, Europos Sąjungos portale turi būti paviešinti ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki jų naudojimo pradžios.
101 straipsnis. Leistini kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo būdai ir sąlygos pagal kolektyvinio administravimo organizacijos suteiktas licencijas
1. Kultūros paveldo įstaigos turi teisę naudoti savo fondų rinkiniuose ar kolekcijose nuolat esančius kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, pagal kolektyvinio administravimo organizacijų joms suteiktas išplėstines licencijas, kurių teikimo sąlygos ir tvarka numatyta šio Įstatymo 651 straipsnio nuostatose.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos licencijos yra neišimtinės nekomercinės paskirties licencijos ir suteikia teisę kultūros paveldo įstaigai atgaminti, platinti, viešai paskelbti ar padaryti viešai prieinamus kompiuterių tinklais (internete) tik kultūros paveldo įstaigoje nuolat esančius kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama.
102 straipsnis. Leistini kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo būdai ir sąlygos taikant autorių teisių ar kitų turtinių teisių apribojimus
1. Kai kultūros paveldo įstaigos neturi sąlygų gauti šio Įstatymo 651 straipsnyje numatytos kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos naudoti turimus kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, (nėra kolektyvinio administravimo organizacijos, atitinkančios šio Įstatymo 651 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus, arba ji nevykdo tam tikrų rūšių kūrinių ar kitų objektų kolektyvinio teisių administravimo), kultūros paveldo įstaigos turi teisę nekomerciniais tikslais naudoti savo fondų rinkiniuose ar kolekcijose esančius kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, juos atgaminti, platinti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamus kompiuterių tinklais (internete), taikydamos šio Įstatymo 19–33, 58 ir 63 straipsniuose numatytus turtinių teisių apribojimus.
2. Kūriniai ar kiti objektai, kuriais nebeprekiaujama, šio straipsnio 1 dalyje numatytomis sąlygomis gali būti naudojami tik Lietuvos Respublikoje, jeigu tokiais būdais ir tokiomis sąlygomis naudojanti kūrinius ar kitus objektus kultūros paveldo įstaiga yra įsteigta Lietuvos Respublikos teritorijoje.
3. Kultūros paveldo įstaiga turi užtikrinti, kad, naudojant kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, šiame straipsnyje numatytomis sąlygomis, bus nurodomi, jeigu tai įmanoma, autorių ir (ar) kitų teisių subjektų vardai ir naudojami šaltiniai.
4. Kultūros paveldo įstaigos, naudodamos kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, šiame straipsnyje numatytais būdais ir sąlygomis, gali gauti pajamų išimtinai tik patiriamoms kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, atgaminimo, platinimo, viešo paskelbimo ir jų padarymo viešai prieinamų kompiuterių tinklais (internete) išlaidoms padengti.
103 straipsnis. Kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statuso panaikinimas
1. Kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statusas bet kuriuo metu, įskaitant atvejus, kai licencija jau suteikta arba kūrinys ar kitas objektas jau pradėtas naudoti tam tikru būdu, gali būti panaikintas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto (toliau šiame skyriuje – teisių turėtojas) iniciatyva.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytu tikslu teisių turėtojas gali pasirinkti šiuos statuso panaikinimo būdus:
1) kultūros paveldo įstaigai pateikti prašymą panaikinti kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statusą;
3. Teisių turėtojų prašymus panaikinti kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statusą nagrinėja:
1) kultūros paveldo įstaiga, jeigu šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta tvarka pateiktas prašymas susijęs su kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, naudojimu pagal turtinių teisių apribojimą, numatytą šio Įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje; kultūros paveldo įstaiga nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po teisių turėtojo prašymo gavimo dienos, įvertina teisių turėtojo pateiktą prašymą, imasi veiksmų nutraukti kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimą, nurodytą prašyme, ir apie tai informuoja teisių turėtoją;
2) kolektyvinio administravimo organizacija šio Įstatymo 651 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka, jeigu šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta tvarka pateiktas prašymas susijęs su kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, naudojimu pagal licenciją, suteiktą laikantis šio Įstatymo 101 straipsnio reikalavimų;
3) tas Europos Sąjungos portalo naudotojas (kultūros paveldo įstaiga ar kolektyvinio administravimo organizacija), kuris yra registruotas portalo naudotoju Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir kuriam portalo sistema pateiks pranešimą, jeigu prašymas pateiktas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu būdu.
104 straipsnis. Teisė gauti atlyginimą ar vienkartinę kompensaciją panaikinus kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statusą
1. Panaikinus šio Įstatymo 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statusą, teisių turėtojai turi teisę gauti atlyginimą už faktinį to kūrinio ar kito objekto naudojimą.
2. Atlyginimą už buvusio kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, naudojimą šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais teisių turėtojai gali gauti šio Įstatymo 651 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.
3. Vienkartinę kompensaciją už buvusio kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, naudojimą šio Įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais teisių turėtojai gali gauti Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikę prašymus išmokėti šią kompensaciją. Sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo ir jos dydžio Vyriausybės įgaliota institucija priima atsižvelgdama į ekspertų komisijos, nurodytos šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje, rekomendacines išvadas.
4. Kompensacija negali viršyti 10 bazinių socialinių išmokų dydžių sumos. Ši kompensacijos suma paskirstoma ir mokama proporcingai buvusio kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, teisių turėtojams. Kompensacija mokama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytų lėšų, kurių poreikis nustatomas atsižvelgus į šioje dalyje nustatyta tvarka priimtus sprendimus dėl kompensacijų mokėjimo ir jų dydžio.“
53 straipsnis. Įstatymo papildymas IX skyriumi
Papildyti Įstatymą IX skyriumi:
„IX SKYRIUS
TURINIO DALIJIMOSI INTERNETU PASLAUGŲ TEIKĖJŲ TAM TIKRO NAUDOJIMOSI KŪRINIAIS IR GRETUTINIŲ TEISIŲ OBJEKTAIS SĄLYGOS
105 straipsnis. Turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų naudojimasis saugomu turiniu
1. Turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjas (toliau šiame skyriuje – paslaugų teikėjas), suteikdamas visuomenei prieigą prie autorių teisių saugomų kūrinių ar gretutinių teisių objektų, kuriuos įkėlė jų naudotojai, išskyrus elektroninius spaudos leidinius, duomenų bazes ir kompiuterių programas (toliau šiame skyriuje – saugomas turinys), atlieka saugomo turinio viešą paskelbimą arba padaro jį viešai prieinamą ir tam turi gauti autorių teisių ar gretutinių teisių subjekto, išskyrus elektroninės spaudos leidėjus, duomenų bazių ar kompiuterių programų autorius (toliau šiame skyriuje – saugomo turinio subjektas), leidimą. Šis leidimas galioja ir turinio dalijimosi internetu paslaugų naudotojams, įkeliantiems saugomą turinį paslaugų teikėjų interneto svetainėse (toliau šiame skyriuje – paslaugų naudotojai), kai jie veikia ne komerciniais tikslais arba kai jų veikla neduoda didelių pajamų (pvz., kai paslaugų naudotojai įkelia mokomuosius įrašus su muzika ar vaizdu ir gauna nedaug reklamos pajamų), tačiau tik saugomo turinio viešo paskelbimo ir jo padarymo viešai prieinamo veiksmams ir tik tokios apimties, kokia buvo suteikta paslaugų teikėjui.
2. Paslaugų teikėjai saugomo turinio subjektų prašymu turi suteikti jiems, laikydamiesi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų ir užtikrindami tinkamą komercinės paslapties ir (arba) konfidencialios informacijos apsaugą, šią informaciją:
1) apie savo praktiką, kaip veikia priemonės, kurias jie taiko siekdami užtikrinti saugomo turinio neprieinamumą (pvz., technologijų tipų (jeigu tokių yra) ar kitų paslaugų teikėjų naudojamų priemonių aprašymą, informaciją apie technologijų teikėjus (trečiąsias šalis), kurių paslaugomis jie gali naudotis, vidutinį šių priemonių veiksmingumo lygį, bet kuriuos priemonių ir (arba) paslaugų pakeitimus (pvz., galimus naujinimus ar trečiųjų šalių paslaugų naudojimo pakeitimus);
3. Paslaugų teikėjai savo nuostatuose ir naudojimosi savo interneto svetainėmis sąlygų apraše turi pranešti paslaugų naudotojams, kad jie gali naudotis saugomu turiniu, kuriam taikomi šiame Įstatyme numatyti autorių turtinių teisių ar gretutinių teisių apribojimai.
4. Paslaugų teikėjai, teikdami šiame straipsnyje ir šio Įstatymo 106 straipsnyje reglamentuojamas paslaugas ir atlikdami paslaugų naudotojų įkelto saugomo turinio viešo paskelbimo ir jo padarymo viešai prieinamo veiksmus, neturi bendros prievolės stebėti informaciją, kurią paslaugų teikėjai saugo, tvarko ir reklamuoja.
5. Paslaugų teikėjai nustato ir savo interneto svetainėse paskelbia tvarką apie prieigos prie saugomo turinio, apie kurio naudojimą pranešta, apribojimą ar panaikinimą, tokio saugomo turinio pašalinimą iš savo interneto svetainių ir prieigos prie tokio saugomo turinio grąžinimą į savo interneto svetaines.
106 straipsnis. Turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų atsakomybė
1. Paslaugų teikėjai atsako už neteisėtus saugomo turinio viešo paskelbimo ar jo padarymo viešai prieinamo veiksmus, jeigu leidimas, numatytas šio Įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje, nesuteikiamas.
2. Paslaugų teikėjams atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį netaikoma, jeigu jie įrodo, kad ėmėsi visų šių veiksmų:
2) vadovaudamiesi griežtais profesinio atidumo ir rūpestingumo reikalavimais, dėjo geriausias pastangas užtikrinti, kad saugomas turinys būtų neprieinamas, kai saugomo turinio subjektai pateikė paslaugų teikėjams aktualios ir būtinos informacijos apie saugomą turinį jo neprieinamumui užtikrinti;
3) gavę saugomo turinio subjektų ar kolektyvinio administravimo organizacijos pakankamai pagrįstą ir šį turinį tiksliai identifikuojantį pranešimą apie saugomo turinio naudojimą paslaugų teikėjo interneto svetainėje, operatyviai ėmėsi veiksmų panaikinti prieigą prie saugomo turinio, apie kurio naudojimą pranešta, arba pašalinti jį iš savo interneto svetainės ir dėjo geriausias pastangas užkirsti kelią to konkretaus saugomo turinio įkėlimui ateityje pagal šios dalies 2 punkto reikalavimus. Pakankamai pagrįstu ir tiksliu pranešimu laikomas toks pranešimas, kuriame išdėstomos priežastys, dėl kurių pranešimo teikėjas tą turinį laiko neteisėtu, aiškiai nurodoma to turinio vieta, ir toks, kad paslaugų teikėjai galėtų priimti pateikta informacija pagrįstą ir nuodugniai apsvarstytą sprendimą dėl turinio, su kuriuo susijęs pranešimas, visų pirma dėl to, ar tas turinys laikytinas neteisėtu ir dėl to turėtų būti pašalintas arba panaikinta prieiga prie jo.
3. Vertinant, ar paslaugų teikėjai vadovavosi griežtais profesinio atidumo ir rūpestingumo reikalavimais ir ėmėsi visų šio straipsnio 2 dalyje numatytų veiksmų, vadovaujamasi proporcingumo principu ir atsižvelgiama į:
4. Atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį netaikoma naujiems paslaugų teikėjams, kurių paslaugos viešai prieinamos Europos Sąjungos rinkoje trumpiau negu 3 metus ir kurių metinė apyvarta yra mažesnė negu 10 milijonų eurų, apskaičiuota remiantis 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (toliau šiame straipsnyje – nauji paslaugų teikėjai), jeigu nauji paslaugų teikėjai įrodo, kad ėmėsi visų šių veiksmų:
2) gavę saugomo turinio subjektų ar kolektyvinio administravimo organizacijos pakankamai pagrįstą pranešimą apie saugomo turinio naudojimą paslaugų teikėjo interneto svetainėje, operatyviai ėmėsi veiksmų panaikinti prieigą prie saugomo turinio, apie kurio naudojimą pranešta, arba pašalinti jį iš savo interneto svetainės.
5. Atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį netaikoma naujiems paslaugų teikėjams, kurių vidutinis mėnesinis pavienių lankytojų skaičius viršija 5 milijonus, skaičiuojant pagal ankstesnių kalendorinių metų duomenis, jeigu jie įrodo, kad ėmėsi šių veiksmų:
2) gavę saugomo turinio subjektų ar kolektyvinio administravimo organizacijos pakankamai pagrįstą pranešimą apie saugomo turinio naudojimą paslaugų teikėjo interneto svetainėje, operatyviai ėmėsi veiksmų panaikinti prieigą prie saugomo turinio, apie kurio naudojimą pranešta, arba pašalinti jį iš savo interneto svetainės ir dėjo geriausias pastangas užkirsti kelią to konkretaus saugomo turinio įkėlimui ateityje pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus.
107 straipsnis. Ginčų sprendimas
1. Paslaugų teikėjai turi nustatyti ir viešai paskelbti veiksmingo ir operatyvaus ginčų dėl prieigos prie paslaugų naudotojų įkelto saugomo turinio panaikinimo ar jo pašalinimo (toliau šiame straipsnyje – ginčas) nagrinėjimo taisykles. Šiose taisyklėse nustatomi paslaugų naudotojų prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų rinkimo ir pateikimo reikalavimai, taip pat šalių taikinimo procedūra ir ginčų nagrinėjimo procedūra, įskaitant ir ginčų sprendimą naudojant elektronines priemones, kitos ginčų nagrinėjimo taisyklės, taip pat nustatoma, kad paslaugų naudotojų skundai nagrinėjami nedelsiant. Šiose taisyklėse gali būti nustatomos sankcijos saugomo turinio subjektams, kurie piktnaudžiauja automatinio turinio atpažinimo technologijomis ar teikia piktavališkus ar nepagrįstus skundus.
2. Saugomo turinio subjektai per paslaugų teikėjo nustatytą terminą turi atsakyti į paslaugų naudotojų skundus, gautus per paslaugų teikėjus, ir tinkamai pagrįsti savo prašymus pašalinti saugomą turinį ar apriboti prieigą prie jo, nurodydami prašymo priežastis. Saugomo turinio subjektai turi peržiūrėti saugomą turinį, dėl kurio pašalinimo ar prieigos prie jo apribojimo ar pašalinimo naudotojas teikia skundą, ir užtikrinti, kad tokią peržiūrą vykdo žmogus. Kai saugomo turinio subjektas per paslaugų teikėjo nustatytą terminą atsiliepia į skundą, tačiau paslaugų naudotojas nesutinka su saugomo turinio subjekto sprendimu, saugomo turinio subjektas gali imtis veiksmų dėl ginčo sprendimo. Kol vyksta ginčas, paslaugų teikėjas apriboja prieigą prie ginčijamo saugomo turinio.
3. Ginčus tarp saugomo turinio subjektų ir paslaugų naudotojų ne teismo tvarka nagrinėja Komisija šio Įstatymo 7230 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Ginčo šalys taip pat gali pasinaudoti kitais teisės aktuose numatytais ikiteisminio ginčų sprendimo būdais ar teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą.
54 straipsnis. Įstatymo 3 priedo pakeitimas
Pakeisti Įstatymo 3 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos
autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo
3 priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo.
2. 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos.
3. 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo.
4. 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/84/EB dėl originalaus meno kūrinio perpardavimo teisės autoriaus naudai.
5. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo.
6. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (kodifikuota redakcija).
7. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų (kodifikuota redakcija).
8. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (kodifikuota redakcija).
9. 2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/77/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų.
10. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/28/ES dėl tam tikro leistino nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo.
11. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje.
12. 2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1564 dėl aklų, regos sutrikimų ar kitų spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui leidžiamų tam tikrų būdų naudoti tam tikrus autorių teisių ir gretutinių teisių saugomus kūrinius ir kitus objektus, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo.
13. 2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1563 dėl Sąjungos ir trečiųjų šalių tarpvalstybinio keitimosi autorių ir gretutinių teisių saugomų tam tikrų kūrinių ir kitų objektų prieinamos formos kopijomis aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui.
14. 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/789, kuria nustatomos naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms, taisyklės ir kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 93/83/EEB.
55 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
3. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 151 straipsnio nuostatos susitarimams dėl naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, susijusiomis su kūrinių ar gretutinių teisių objektų viešo skelbimo laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis ir kūrinių ar gretutinių teisių objektų viešos prieigos suteikimo laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis veiksmais taip, kad visuomenės nariai galėtų juos gauti jų pačių pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku, atliekamais teikiant internetines transliavimo paslaugas, taip pat atgaminimo veiksmais, kurie būtini teikiant tokias internetines paslaugas, turint prieigą prie jų arba jomis naudojantis, kurie galiojo 2021 m. birželio 7 d. ir baigia galioti po 2023 m. birželio 7 d., taikomos nuo 2023 m. birželio 7 d.
4. Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 152 straipsnio nuostatos leidimams vykdyti viešo paskelbimo veiksmus, kurie galiojo 2021 m. birželio 7 d. ir baigia galioti po 2025 m. birželio 7 d., taikomos nuo 2025 m. birželio 7 d.
5. Šio įstatymo 32 straipsnyje išdėstyto Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 65 straipsnio nuostatos dėl licencinių sutarčių sudarymo, kai kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešas paskelbimas arba jų padarymas viešai prieinamų teikiant retransliavimą papildančias internetines paslaugas yra privalomai kolektyviai administruojamas, taikomos nuo 2023 m. gegužės 1 d.