PATVIRTINTA

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

2023 m. balandžio 19 d.

sprendimu Nr. 1-1859

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybės) tarybos (toliau – Taryba) darbo tvarką ir formas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą vietos savivaldos teisę.

2. Taryba yra Savivaldybės atstovaujamoji institucija, kurią sudaro Tarybos nariai – Savivaldybės bendruomenės atstovai ir kuri turi Savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus. Taryba yra atsakinga už vietos savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesais Savivaldybės teritorijoje.

3. Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama Tarybos veikla, yra nustatyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.

4. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vietos savivaldos ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, taip pat kitais Savivaldybės veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir Reglamentu.

II SKYRIUS

TARYBOS NARIO STATUSAS, PAREIGOS, TEISĖS IR VEIKLOS GARANTIJOS

5. Tarybos narys yra Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso nustatyta tvarka Savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas Savivaldybės bendruomenės atstovas. Tarybą sudaro 51 Tarybos narys. Išrinkto Tarybos nario įgaliojimai prasideda, ankstesnės kadencijos Tarybos nario įgaliojimai baigiasi, Tarybos narys prisiekia Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.

6. Tarybos narys įgaliojimų netenka Tarybos sprendimu Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka ir pagrindais. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta Rinkimų kodekso nustatyta tvarka.

7. Tarybos narys turi teisę gauti Tarybos nario pažymėjimą ir ženklą, kuriais jis naudojasi savo įgaliojimų laikotarpiu. Pažymėjimą po priesaikos Tarybos nariui įteikia priesaiką priimantis asmuo. Ženklus Tarybos nariams įteikia meras.

8. Tarybos narys turi teisę:

8.1. Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas Tarybos struktūriniuose padaliniuose;

8.2. Reglamento nustatyta tvarka:

8.2.1. siūlyti Tarybai svarstyti klausimus, rengti Tarybos sprendimų projektus;

8.2.2. gauti iš mero, vicemero (vicemerų), Savivaldybės administracijos ar kitų Savivaldybės įstaigų ir valdomų įmonių visą Tarybos nario veiklai reikalingą su Taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją. Prašyme pateikti informaciją turi būti nurodytas prašymą pateikęs Tarybos narys, nurodytas gavėjas, kuriam teikiamas prašymas, taip pat aiškiai suformuluota, kokia informacija Tarybos nariui yra reikalinga ir kaip prašoma pateikti informacija yra susijusi su Taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais. Prašymas teikiamas raštu. Atsakymas į pateiktą prašymą pateikiamas per 5 darbo dienas. Jeigu Savivaldybės institucija, įstaiga ar įmonė negali nustatytu laiku atsakyti į Tarybos nario paklausimą, apie tai turi būti informuotas Tarybos narys, o bendras paklausimo nagrinėjimo terminas negali viršyti 10 darbo dienų nuo paklausimo gavimo dienos;

8.2.3. dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl Tarybos sprendimų projektų, Tarybos darbo tvarkos ir kitais klausimais;

8.2.4. Tarybos posėdžių metu užduoti klausimų pranešėjams, kalbėti dėl vedimo tvarkos;

8.2.5. kreiptis su paklausimais į Savivaldybės institucijų, Savivaldybės administracijos, kitų Savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia Savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus. Rašte, kuriuo kreipiamasi į šiame papunktyje nurodytus subjektus, Tarybos narys nurodo savo vardą, pavardę, informaciją, kad kreipiasi kaip Tarybos narys, glaustai ir aiškiai suformuluodamas paklausimo esmę bei teikiamus klausimus, taip pat nurodo, kaip prašoma pateikti informacija yra susijusi su jo kaip Tarybos nario veikla;

8.3. balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Tarybos, komitetų ir komisijų, darbo grupių, kurių narys jis yra, posėdžiuose;

8.4. gauti užregistruotų Tarybos sprendimų projektų, Tarybos, Savivaldybės kolegijos (toliau – Kolegija), mero, Savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – Administracijos direktorius), Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos (toliau – Kontrolės ir audito tarnyba) priimtų dokumentų kopijas;

8.5. dalyvauti ir kalbėti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kai svarstomi jo pateikti arba su jo elgesiu susiję klausimai;

8.6. jungtis į Tarybos narių frakcijas ir grupes;

8.7. gauti iš Savivaldybės administracijos darbo vietą posėdžiui, technines priemones ir pagalbą Tarybos nario įgaliojimams vykdyti;

8.8. savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti Vietos savivaldos įstatymo reikalavimus atitinkančių visuomeninių padėjėjų, kurie Tarybos nario prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Už visuomeninių padėjėjų veiklą Savivaldybėje atsako Tarybos narys, kurio padėjėjais jie yra. Tarybos narys, įvertinęs asmens tinkamumą būti visuomeniniu padėjėju ir paskyręs jį savo visuomeniniu padėjėju, apie tai per 2 darbo dienas privalo raštu informuoti Tarybos posėdžių sekretorių, nurodydamas asmens vardą, pavardę, paskyrimo datą. Duomenis apie Tarybos nario visuomeninį padėjėją atsakingas Savivaldybės administracijos Tarybos sekretoriato skyriaus (toliau – Sekretoriato skyrius) darbuotojas paskelbia Savivaldybės interneto svetainėje. Tarybos narys per 2 darbo dienas privalo raštu informuoti Tarybos posėdžių sekretorių pasibaigus visuomeninio padėjėjo pareigoms, nurodydamas atšaukimo datą.

9. Tarybos narys privalo:

9.1. dalyvauti Tarybos posėdžiuose;

9.2. būti vieno (išskyrus Kontrolės komitetą) komiteto nariu;

9.3. dalyvauti komiteto ir komisijos, kurio narys jis yra, posėdžiuose Reglamento nustatyta tvarka;

9.4. esant interesų konfliktui, žodžiu ar raštu informuoti apie esamą interesų konfliktą ir pareikšti nusišalinimą tokia tvarka:

9.4.1. nusišalinimas turi būti pareikštas, nagrinėjant klausimą, kuris Tarybos nariui sukelia interesų konfliktą, Taryboje, komitete, komisijoje, Kolegijoje, Tarybos narių frakcijoje ar grupėje, darbo grupėje;

9.4.2. iki Tarybos, Kolegijos posėdžio nusišalinimas pareiškiamas merui, o kai jo nėra – vicemerui arba Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais laikinai Tarybos paskirtam Tarybos nariui, iki komisijos, komiteto posėdžio pradžios – komisijos, komiteto pirmininkui, o kai jo nėra – pirmininko pavaduotojui, iki Tarybos narių frakcijos ar grupės pasitarimo – jos seniūnui, iki darbo grupės posėdžio pradžios – jos pirmininkui, o jo nesant – darbo grupės pirmininko pavaduotojui;

9.4.3. Tarybos, Kolegijos posėdžio metu nusišalinimas pareiškiamas Tarybai, Kolegijos nariams, komiteto, komisijos, darbo grupės posėdžio metu – komiteto, komisijos, darbo grupės nariams, Tarybos narių frakcijos ar grupės posėdžio metu – jos nariams;

9.4.4. Tarybos nario pareikštas nusišalinimas, vadovaujantis Vyriausios tarnybinės etikos komisijos patvirtintais kriterijais, motyvuotu sprendimu gali būti nepriimtas, o Tarybos narys įpareigotas dalyvauti toliau svarstant klausimą. Dėl Tarybos nario nusišalinimo priėmimo (nepriėmimo) balsuojama Tarybos, komiteto, komisijos, Kolegijos, Tarybos narių frakcijos ar grupės, darbo grupės posėdyje. Balsavimas dėl Tarybos nario nusišalinimo priėmimo (nepriėmimo) vyksta prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris Tarybos nariui sukelia interesų konfliktą;

9.4.5. priėmus Tarybos nario nusišalinimą, Tarybos narys jokia forma nedalyvauja toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą;

9.4.6. duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo kartu su svarstyto klausimo balsavimo rezultatais skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje ir per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos elektroninėmis priemonėmis pateikiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai;

9.5. priimti Savivaldybės nuolatinius gyventojus. Priėmimą organizuoja Tarybos narių frakcijos, Tarybos narių grupės arba pats Tarybos narys. Priėmimo metu gali būti kviečiami dalyvauti Savivaldybės institucijų, Savivaldybės administracijos, kitų Savivaldybės įstaigų, Savivaldybės valdomų įmonių atstovai. Tarybos narys nagrinėja gautus gyventojų pareiškimus, pasiūlymus bei skundus ir prireikus persiunčia juos svarstyti valstybės bei Savivaldybės institucijoms, įmonėms ar įstaigoms. Tarybos nario kreipimąsi, taip pat jo persiųstus gyventojų pareiškimus, pasiūlymus ir skundus Savivaldybės administracijos, kitų Savivaldybės įstaigų, įmonių atstovai, kuriems jie adresuoti, privalo išnagrinėti ir atsakyti Tarybos nariui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo gavimo datos. Nesant galimybės atsakyti nustatytu terminu, apie tai informuojamas Tarybos narys. Tokiu atveju atsakymas gali būti pateikiamas ir vėliau, bet ne ilgiau kaip per 20 darbo dienų nuo persiųsto pareiškimo, pasiūlymo ar skundo gavimo dienos;

9.6. ne rečiau kaip kartą per metus viešai atsiskaityti Savivaldybės nuolatiniams gyventojams.

10. Opozicijos lyderio funkcijos ir teisės.

10.1. Opozicijos lyderis atstovauja Tarybos opozicijai.

10.2. Opozicijos lyderio teisės:

10.2.1. dalyvauti Kolegijos veikloje;

10.2.2. Reglamento nustatyta tvarka teikti Tarybai svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais, siūlyti papildyti ar pakeisti Tarybos posėdžio darbotvarkės projektą;

10.2.3. Reglamento nustatyta tvarka pirmumo teise užduoti klausimų ir pasisakyti Tarybos posėdyje svarstomais klausimais;

10.2.4. Tarybos mažumos valandos metu pirmam užduoti iki 2 klausimų;

10.2.5. kitas Vietos savivaldos įstatyme ir šiame Reglamente nustatytas teises.

11. Tarybos nariai į regiono plėtros tarybos kolegiją ir įstatymų nustatytas komisijas deleguojami bei įgaliojimai jiems suteikiami Tarybos sprendimais. Tarybos nariai gali būti deleguojami tik esant jų sutikimui. Įgaliojimai paprastai suteikiami Tarybos kadencijos laikotarpiui. Taryba sprendimu gali atšaukti deleguotą Tarybos narį ir paskirti kitą.

12. Tarybos, komitetų, komisijų, Kolegijos, darbo grupių posėdžių laiku, darbo regiono plėtros taryboje, komandiruočių, Savivaldybės nuolatinių gyventojų priėmimo metu Tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jam darbo vietą.

III SKYRIUS

TARYBOS NARIŲ VEIKLOS APMOKĖJIMAS

13. Tarybos nariui mokama už darbo laiką atliekant Tarybos nario pareigas, taip pat apmokamos išlaidos, susijusios su Tarybos nario veikla, bei komandiruočių išlaidos.

14. Tarybos nario atlyginimas.

14.1. Tarybos nariams už darbo laiką atliekant Tarybos nario pareigas yra atlyginama. Atlyginimas apskaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą paskutinio Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydį. Tarybos nariui už veiklą atliekant Tarybos nario pareigas mokamas atlyginimas apskaičiuojamas 1 VMDU dydžiu, Tarybos opozicijos lyderio ir nuolatinių Tarybos komitetų ir komisijų pirmininkų – 0,2 VMDU didesnio dydžio, Tarybos komitetų ir komisijų pirmininkų pavaduotojų – 0,1 VMDU didesnio dydžio. Atlyginimas apskaičiuojamas atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama šio Reglamento nustatyta tvarka.

14.2. Atlyginimas mokamas kartą per mėnesį. Tarybos nario darbo laikas už ataskaitinį mėnesį yra apvalinamas iki sveiko valandų skaičiaus.

14.3. Tarybos nario darbo laikas kiekviename Tarybos posėdyje skaičiuojamas nuo posėdžio pradžios arba nuo Tarybos nario atvykimo momento (jei jis vėluoja į posėdį) iki posėdžio pabaigos arba iki jo išvykimo momento (kai Tarybos narys išvyksta nesibaigus posėdžiui). Tarybos narys, atvykęs į posėdį, pasirašo registracijos lape. Tarybos narys, išvykdamas iš posėdžio jam dar nepasibaigus, turi pasirašyti registracijos lape (išsiregistruoti). Tarybos nariui pavėlavus į posėdį, Sekretoriato skyriaus atsakingas darbuotojas užrašo jo atvykimo laiką, taip pat išvykimo laiką, kai Tarybos narys išvyksta nepasibaigus posėdžiui.

14.4. Tarybos narių darbo laikas komitetuose, komisijose, Tarybos narių frakcijose, grupėse ir mišrioje grupėje žymimas komiteto, komisijos, Tarybos narių frakcijos, grupės ar mišrios grupės posėdžių protokoluose. Tarybos nario darbo laikas, vykdant šiuos pavedimus, apskaitomas pagal komiteto, komisijos pirmininko, Tarybos narių frakcijos, grupės ar mišrios grupės seniūno pasirašytą ir protokoluojančio asmens pateiktą darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame nurodomas tikslus laikas.

14.5. Komitetų, komisijų, Tarybos narių frakcijų, grupių ar mišrios grupės posėdžius protokoluojantys asmenys pagal žymas komitetų, komisijų, Tarybos narių frakcijų, grupių ir mišrios grupės posėdžių protokoluose bei pagal pateiktus ir komitetų, komisijų, pirmininkų, Tarybos narių frakcijų, grupių ir mišrios frakcijos seniūnų pasirašytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius parengia darbo apskaitos žiniaraštį, kurį pasirašo atitinkamo komiteto, komisijos, pirmininkas, Tarybos narių frakcijų, grupių ar mišrios frakcijos seniūnas.

14.6. Kolegijos narių darbo laikas žymimas Kolegijos posėdžių protokoluose, pagal kuriuos užpildomas darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Kiekvieno mėnesio pabaigoje pagal šį žiniaraštį Sekretoriato skyriaus atsakingas darbuotojas užpildo Kolegijos nario darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kurį pasirašo Kolegijos pirmininkas.

14.7. Tarybos nariai laiką, sugaištą ruošiantis Tarybos, komitetų, komisijų, frakcijų, Tarybos narių grupių ar mišrios grupės posėdžiams, taip pat susitikimuose su rinkėjais praleistą laiką (toliau – savarankiškai deklaruojamas laikas) deklaruoja asmeniškai. Tarybos nario savarankiškai deklaruojamas laikas yra pateikiamas frakcijos, Tarybos narių grupės ar mišrios grupės seniūnui ir įrašomas į frakcijos, Tarybos narių grupės ar mišrios narių grupės darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Už Tarybos nario savarankiškai deklaruojamą laiką mokamas atlyginimas ne daugiau kaip už 100 val. per mėnesį.

14.8. Komitetų, komisijų, Tarybos narių frakcijų, grupių ir mišrios grupės protokolus rašantys asmenys Tarybos narių darbo laiko apskaitos žiniaraštį kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną pateikia Sekretoriato skyriaus atsakingam darbuotojui. Tarybos nariams apmokama pagal Sekretoriato skyriaus darbuotojo užpildytą ir Tarybos posėdžių sekretoriaus pasirašytą žiniaraštį. Sekretoriato skyriaus atsakingas darbuotojas žiniaraštį ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 3 dienos pateikia Savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui, atsakingam už darbo užmokesčio apskaičiavimą ir išmokėjimą.

14.9. Tarybos narys turi teisę atsisakyti Tarybos nario atlyginimo, pateikdamas prašymą dėl Tarybos nario pareigų atlikimo neatlygintinai (tai yra visuomeniniais pagrindais) Tarybos posėdžių sekretoriui. Tokį prašymą pateikusiam Tarybos nariui Reglamente nustatytas Tarybos nario atlyginimas neskaičiuojamas ir nemokamas, taip pat neskaičiuojami ir nemokami teisės aktų nustatyti privalomi mokėti mokesčiai, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

15. Išlaidų, susijusių su Tarybos nario veikla, apmokėjimas.

15.1. Tarybos nariams, su jų, kaip Tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka Savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama ne didesnė kaip 0,25 VMDU dydžio išmoka, už kurią atsiskaitoma vieną kartą per ketvirtį. Šiame papunktyje nustatyta išmoka gali būti naudojama:

15.1.1. kanceliarinėms prekėms įsigyti (nusipirkti ar išsinuomoti, taip pat mokant už prekes dalimis ar išperkamosios nuomos būdu). Kanceliarinėms prekėms priskiriamos visos biuro priemonės, įskaitant biuro įrangos (technikos) prekes (laminavimo priemonės, skaičiuotuvai, įrišimo priemonės, planšetiniai kompiuteriai, nešiojami ar stacionarūs kompiuteriai, kompiuterinė technika, kompiuterinės technikos priedai, telefonas ir kt.) ir kitoms išlaidoms apmokėti, kurios naudojamos Tarybos nario veikloje;

15.1.2. pašto prekėms ir paslaugoms įsigyti;

15.1.3. fiksuoto ir (ar) mobiliojo telefono ryšio tinklais teikiamų nacionalinių ir tarptautinių Tarybos nario telefoninių pokalbių paslaugoms apmokėti bei šio ryšio įrangai išsinuomoti ir (ar) įsigyti, kai Tarybos nariui tokios įrangos nesuteikia ir paslaugų neapmoka Savivaldybės administracija;

15.1.4. Tarybos nario interneto ryšio paslaugoms (t. y. apmokėti už vienkartinį ar nuolatinį interneto ryšio paslaugų teikimą) apmokėti bei interneto įrangai išsinuomoti ir (ar) įsigyti, įsigyti ar išsinuomoti galinius įrenginius, išsimokant iš karto ar dalimis, kai Tarybos nariui tokios įrangos nesuteikia ir paslaugų neapmoka Savivaldybės administracija;

15.1.5. Tarybos nario veiklai naudojamų transporto priemonių nuomai, eksploatavimui (degalams, tepalams ir kt.), techninei priežiūrai, remontui, plovimui ir valymui, draudimui (neviršijant Tarybos nario kadencijos laiko), statymui ir (ar) saugojimui, taksi paslaugoms, viešojo transporto bilietui įsigyti ir kitoms transporto paslaugoms. Apmokamos Savivaldybės teritorijos ribose teikiamos transporto paslaugos;

15.1.6. biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti;

15.1.7. viešosios informacijos rengėjų teikiamoms paslaugoms, Tarybos nario ataskaitų gamybos ir platinimo paslaugoms apmokėti;

15.1.8. Tarybos nario veikloje naudojamų dokumentų vertimo išlaidoms apmokėti.

15.2. Išmokai gauti kiekvienas Tarybos narys raštu pateikia Savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui, atsakingam už darbo užmokesčio apskaičiavimą ir išmokėjimą, savo sąskaitos banke rekvizitus. Šio straipsnio 15.1 papunktyje nurodyto dydžio išmoka kiekvieną mėnesį iki 10 dienos pervedama visiems Tarybos nariams į jų nurodytas sąskaitas banke. Tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito Savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui, atsakingam už darbo užmokesčio apskaičiavimą ir išmokėjimą, už kiekvieną ketvirtį, pateikdamas ketvirčio išmokų apyskaitą iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 7 dienos.

15.3. Per praėjusį ketvirtį nepanaudotos lėšos negali būti naudojamos.

15.4. Prasidėjus naujam ketvirčiui, lėšos pervedamos tik Tarybos nariams, nustatyta tvarka atsiskaičiusiems už per praėjusį ketvirtį gautų lėšų panaudojimą.

15.5. Kartu su ketvirčio išmokų apyskaita Savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui, atsakingam už darbo užmokesčio apskaičiavimą ir išmokėjimą, pateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai, atitinkantys Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams. Paslaugų ir prekių pirkimo dokumentai (sąskaitos, kvitai ir pan.) išrašomi Tarybos nario vardu. Su prekių tiekėjais ir paslaugų teikėjais atsiskaito Tarybos narys.

15.6. Jeigu nustatoma, kad Tarybos narys išmokas panaudojo ne pagal nurodytą paskirtį, Tarybos narys, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, šią sumą turi sumokėti iš asmeninių lėšų. Jeigu per du mėnesius, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, Tarybos narys ne pagal nurodytą paskirtį panaudotos išmokos dalies nesumoka, Tarybos sprendimu Savivaldybės administracija ne ginčo tvarka išskaičiuoja jas iš Tarybos nariui mokėtinų artimiausio mėnesio išmokų.

15.7. Kai Tarybos nario įgaliojimai pasibaigė ar nutrūko prieš terminą, nepasibaigus kalendoriniam mėnesiui, išlaidų, susijusių su Tarybos nario veikla, išmokos dydis apskaičiuojamas proporcingai to mėnesio dienų skaičiui. Tarybos narys, kurio įgaliojimai pasibaigė ar nutrūko prieš terminą, jam išmokėtą ir jo nepanaudotą lėšų sumą turi grąžinti į Savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio, atsakingo už darbo užmokesčio apskaičiavimą ir išmokėjimą, nurodytą Savivaldybės sąskaitą per vieną mėnesį nuo jo įgaliojimų pasibaigimo ar nutrūkimo prieš terminą dienos. Tarybos nario gautų išmokų naudojimą pagal paskirtį kontroliuoja Savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, atsakingas už darbo užmokesčio apskaičiavimą ir išmokėjimą, Kontrolės ir audito tarnyba ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos etikos komisija.

15.8. Tarybos narių su jų, kaip Tarybos narių, veikla susijusių išlaidų apyskaitų suvestinės yra viešos. Savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, atsakingas už darbo užmokesčio apskaičiavimą ir išmokėjimą, Tarybos narių su jų, kaip Tarybos narių, veikla susijusių išlaidų apyskaitų suvestines suinteresuotiems asmenims teikia teisės aktų nustatyta tvarka.

16. Tarybos nariui, kuris mero potvarkiu atstovauja Savivaldybei už jos ribų, Savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas.

IV SKYRIUS

KOMITETAI

PIRMASIS SKIRSNIS

KOMITETŲ SUDARYMAS, ĮGALIOJIMAI IR DARBO TVARKA

17. Komitetai sudaromi Tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Vyriausybės nutarimai, Tarybos sprendimai ir mero potvarkiai. Komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus. Gavę komitetų rekomendacijas Savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai, Savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo jas apsvarstyti per 15 dienų nuo pasiūlymų gavimo arba per kitą ilgesnį komitetų nustatytą laiką.

18. Taryboje sudaromi šie komitetai: Aplinkos ir miesto paslaugų, Ekonomikos ir finansų, Kultūros ir turizmo reikalų, Miesto plėtros, Švietimo reikalų, Ateities Vilniaus, Socialinių reikalų, Sveikatos ir sporto reikalų, Kontrolės. Jų veiklos kryptys nustatomos Reglamentu.

19. Komitetai sudaromi, jų pirmininkai ir pirmininkų pavaduotojai skiriami ir (ar) deleguojami, taip pat savo įgaliojimų netenka Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Komitetų sudėtį tvirtina Taryba, balsuodama už visą komiteto narių sąrašą. Sudarant komitetus laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo.

20. Iki komiteto pirmininko, išskyrus Kontrolės komiteto pirmininką, paskyrimo komiteto posėdžiams vadovauja vyriausias pagal amžių komiteto narys.

21. Tarybos narys, pretenduojantis tapti komiteto pirmininku, privalo užpildyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, joje pateikdamas duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Deklaracija pateikiama merui ir priėmus sprendimą dėl komiteto pirmininko paskyrimo ne vėliau kaip per vieną darbo dieną paskelbiama viešai Savivaldybės interneto svetainėje ir skelbiama viešai tol, kol Tarybos narys eina komiteto pirmininko pareigas. Sekretoriato skyrius užtikrina, kad deklaracija būtų paskelbta šiame punkte nustatyta tvarka ir terminais.

22. Komitetai:

22.1. rengia ir teikia Tarybos sprendimų projektus, analizuoja, ar reikia naujų sprendimų ir jų pataisų. Tarybos sprendimo projektą pristato ir paskelbia kitų komitetų sprendimus šiuo klausimu komiteto pirmininkas ar komiteto pavedimu kitas komiteto narys;

22.2. svarsto Tarybos sprendimų projektus, rengia išvadas ir nagrinėja klausimus, perduotus svarstyti komitetui;

22.3. rengia ir svarsto klausimus, susijusius su Savivaldybės veikla ir teikia pasiūlymus, svarstytinus Taryboje;

22.4. preliminariai svarsto Savivaldybės biudžeto projektą bei biudžeto įvykdymo ataskaitas;

22.5. svarsto pasiūlymus steigti, pertvarkyti ar likviduoti Savivaldybės įstaigas, valdomas įmones ir organizacijas;

22.6. pagal savo kompetenciją turi teisę tikrinti, kaip vykdomi Tarybos sprendimai, Kolegijos sprendimai ir mero potvarkiai, kaip atsižvelgiama į komitetų rekomendacijas ir pasiūlymus. Komitetai gali siūlyti Savivaldybės kontrolieriui organizuoti audito Savivaldybės administracijoje, Savivaldybės valdomose įmonėse, įstaigose atlikimą. Jie taip pat turi teisę į savo posėdžius pakviesti Savivaldybės valdomų įmonių, Savivaldybės įstaigų vadovus arba atstovus, Savivaldybės administracijos padalinių vadovus iš anksto su jais suderintu laiku ir išklausyti jų informaciją;

22.7. išklauso Savivaldybės institucijų, įstaigų, valdomų įmonių ir organizacijų informaciją bei pranešimus, kaip vykdomi Tarybos sprendimai ir mero potvarkiai;

22.8. nagrinėja Savivaldybės nuolatinių gyventojų bei Savivaldybės teritorijoje veikiančių institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų pasiūlymus, prireikus perduoda juos su savo rekomendacijomis valstybės ar Savivaldybės institucijoms;

22.9. svarsto bendradarbiavimo su kitomis savivaldybėmis klausimus.

23. Komitetų veiklos forma yra posėdžiai. Komitetų posėdžiai rengiami prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį arba per du mėnesius nuo paskutinio posėdžio atostogų metu.

24. Komiteto pirmininkas (jo nesant – komiteto pirmininko pavaduotojas) šaukia posėdžius savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 komiteto narių siūlymu. Komiteto pirmininkas turi sušaukti posėdį, jeigu tai raštu siūlo ne mažiau kaip 1/3 komiteto narių. Jeigu komiteto pirmininkas per 7 dienas komiteto posėdžio nesušaukia, jį gali sušaukti ne mažiau kaip 1/3 komiteto narių, parengę darbotvarkę ir pateikę komitetui.

25. Komiteto darbotvarkę sudaro, posėdžio būdą nustato ir jiems pirmininkauja komiteto pirmininkas, o kai jo nėra – jo pavaduotojas. Jei pirmininko ir jo pavaduotojo nėra, pirmininkauti posėdžiui jame dalyvaujančių Komiteto narių sprendimu išrenkamas komiteto narys.

26. Komiteto posėdis gali vykti nuotoliniu būdu arba daliai narių fiziškai susirenkant į komiteto posėdį, o kitai daliai narių dalyvaujant nuotoliniu būdu (toliau – mišrus būdas). Komiteto posėdžiai nuotoliniu būdu ar mišriu būdu vykti negali, jeigu tam raštu prieštarauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių, išskyrus: 1) kai dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino komiteto posėdžiai negali vykti Tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai; 2) artimiausią numatytą nuotoliniu būdu ar mišriu būdu vyksiantį komiteto posėdį. Komiteto nariai, pranešėjai ir kiti posėdžio dalyviai prie nuotolinio (mišraus) posėdžio iš anksto nurodytu vaizdo konferenciniu ryšiu turi jungtis savo vardu ir pavarde ir prieš diskutuodami prisistatyti. Jeigu komiteto sprendimas priimamas balsuojant, kiekvienas komiteto narys žodžiu pasako savo vardą, pavardę ir apsisprendimą. Posėdžio metu komiteto nario įrenginyje privalo būti įjungta vaizdo kamera. Komiteto narys turi užtikrinti, kad posėdžio metu joks pašalinis asmuo nesinaudos jo įrenginiu.

27. Komiteto posėdžio darbotvarkė skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki komiteto posėdžio pradžios. Apie komiteto posėdžio laiką, būdą ir svarstyti parengtus klausimus komiteto pirmininkas ar jo pavedimu komiteto sekretorius komiteto nariams ir suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms praneša elektroniniu paštu. Nauji svarstytini klausimai gali būti įtraukti į komiteto posėdžio darbotvarkę, jeigu visa su klausimu susijusi medžiaga Reglamento nustatyta tvarka pateikta ir užregistruota ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki komiteto posėdžio pradžios. Komiteto posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista komiteto sprendimu.

28. Nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu Vietos savivaldos įstatymo numatytais atvejais mero sprendimu komitetų posėdžių darbotvarkės gali būti paskelbiamos Savivaldybės interneto svetainėje ir apie komiteto posėdžio laiką ir jame svarstytinus klausimus pranešama per trumpesnį, negu nustatyta šio Reglamento 27 punkte, terminą, bet ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki komiteto posėdžio pradžios.

29. Komitetų posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių.

30. Komitetų sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir susilaikiusių kartu sudėjus), lemia komiteto posėdžio pirmininko balsas. Komiteto nario pareikšta atskiroji nuomonė yra įrašoma į protokolą ir skelbiama kartu su komiteto sprendimu.

31. Posėdžiai yra protokoluojami. Protokolą rašo komiteto sekretorius, o kai jo nėra – kitas Sekretoriato skyriaus paskirtas atsakingas asmuo.

31.1. Protokolo įvadinėje dalyje nurodoma posėdžio data ir laikas, posėdžio pirmininko ir protokolą rašiusio asmens vardai ir pavardės, posėdžio dalyviai, svarstomi klausimai (darbotvarkė), kviestųjų asmenų vardai ir pavardės, kartu nurodant, kam jie atstovauja, ir pareigas, jei atstovauja konkrečiam juridiniam asmeniui. Jei kviestųjų asmenų yra daug, protokole jie nenurodomi, o sudaromas atskiras sąrašas kaip protokolo priedas. Protokolo dėstomojoje dalyje įrašomas kiekvienas svarstomas darbotvarkės klausimas, pranešėjo vardas ir pavardė, priimtas sprendimas konkrečiu darbotvarkės klausimu. Jei svarstomu klausimu balsuojama, nurodomi balsavimo rezultatai. Jei sprendimą sudaro du ar daugiau punktų, tekstas dėstomas punktais. Posėdyje dalyvavusių asmenų kalbos fiksuojamos posėdžio metu daromame garso įraše, kuris yra saugomas informacinėse laikmenose.

31.2. Prie protokolo pridedami Tarybos narių pareiškimai ir kiti posėdžio metu pateikti dokumentai, apie kuriuos nurodoma protokole. Protokolas pasirašomas per 5 darbo dienas po posėdžio. Jį pasirašo posėdžio pirmininkas ir protokolą rašęs asmuo.

32. Komiteto darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti komitetui nepriklausantys Tarybos nariai ir suinteresuoti asmenys. Komitetui nepriklausantys Tarybos nariai ir suinteresuoti asmenys gali dalyvauti komiteto kvietimu arba savo iniciatyva. Komiteto posėdyje pageidaujantys dalyvauti suinteresuoti asmenys privalo ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki posėdžio pradžios pateikti raštu (elektroniniu paštu) komitetui prašymą. Jame turi būti nurodyta posėdyje pageidaujančio dalyvauti asmens (asmenų) vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys, jį (juos) delegavusi įstaiga, įmonė ar organizacija, įgaliojimas atstovauti ir kokį darbotvarkės klausimą svarstant norima dalyvauti. Sprendimą dėl kvietimo į komiteto posėdį priima komiteto pirmininkas. Komiteto pirmininkas arba jo pavedimu komiteto sekretorius apie svarstytinus klausimus ir kvietimą į komiteto posėdį turi pranešti kviečiamiems asmenims iki komiteto posėdžio pradžios.

33. Komitetas, įvertinęs Tarybos sprendimo projektą, priima vieną iš sprendimų, nurodytų Reglamento 94.5 papunktyje. Apie komiteto sprendimus, priimtus svarstomais klausimais, per Savivaldybės dokumentų valdymo sistemą informuojami sprendimų projektų rengėjai.

34. Komiteto pirmininkas:

34.1. turi teisę gauti komiteto įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją iš valstybės ar Savivaldybės institucijų, įstaigų ir valstybės ar Savivaldybės valdomų įmonių;

34.2. šaukia komiteto posėdžius ir rūpinasi, kad jiems būtų parengti reikalingi dokumentai bei kita medžiaga, sudaro komiteto posėdžių darbotvarkes. Priėmus sprendimą komiteto posėdį organizuoti nuotoliniu ar mišriuoju būdu, nedelsdamas elektroniniu paštu informuoja komiteto narius ir kitus posėdžio dalyvius;

34.3. duoda komiteto nariams pavedimus, pateikia jiems su komiteto veikla susijusią medžiagą ir dokumentus;

34.4. kviečia dalyvauti komiteto posėdžiuose reikalingus asmenis;

34.5. pirmininkauja komiteto posėdžiams;

34.6. pasirašo komiteto posėdžių protokolus, išvadas, derina komiteto rengtų Tarybos sprendimų projektus, teikiamus svarstyti Tarybai;

34.7. atstovauja komitetui santykiuose su kitomis valstybės ir Savivaldybės institucijomis, fiziniais ir juridiniais asmenimis;

34.8. organizuoja komiteto sprendimų įgyvendinimą;

34.9. nuolatos praneša komiteto nariams apie gautus sprendimų projektus, pavedimus komitetui, apie komiteto sprendimų įgyvendinimą, jo rekomendacijų svarstymą, atstovavimą komitetui.

35. Komiteto nario teisės ir pareigos:

35.1. komiteto narys turi sprendžiamojo balso teisę visais komiteto svarstomais klausimais;

35.2. komiteto narys turi teisę:

35.2.1. siūlyti svarstyti klausimus, dalyvauti juos ruošiant ir svarstant, susipažinti su visais komitete gautais dokumentais bei kita medžiaga, o prireikus – jais naudotis savo darbe, siūlyti kviesti į komiteto posėdžius reikalingus asmenis; komiteto nario siūlymu komiteto sprendimu klausimas įrašomas į kito (artimiausio) posėdžio darbotvarkę;

35.2.2. turi teisę teikti pasiūlymus dėl Savivaldybės institucijų, įstaigų, valdomų įmonių ir organizacijų patikrinimo, išklausyti jų pateiktą informaciją;

35.2.3. pareikšti atskirąją nuomonę;

35.2.4. teikti prašymą dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu. Prašymas pateikiamas elektroniniu paštu komiteto primininkui;

35.3. komiteto nariai privalo dalyvauti komiteto posėdžiuose. Nedalyvauti gali tik dėl pateisinamų priežasčių.

36. Komitetų posėdžių metu daromas vaizdo ir garso įrašas. Komitetų posėdžiai transliuojami tiesiogiai, išskyrus, kai teisės aktų nustatyta tvarka klausimas nagrinėjamas uždarame komiteto posėdyje. Garso ir vaizdo įrašai saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje.

37. Svarstant valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančią, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) reikalavimų, susijusią informaciją ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų, susijusios informacijos, projektus, komitetų posėdžių garso ir vaizdo įrašai neviešinami.

ANTRASIS SKIRSNIS

KOMITETŲ VEIKLOS KRYPTYS

38. Aplinkos ir miesto paslaugų komitetas:

38.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:

38.1.1. Savivaldybės saugomų teritorijų, kraštovaizdžio objektų priežiūros ir tvarkymo;

38.1.2. želdinių apsaugos, teritorijos tvarkymo visose Savivaldybės teritorijose;

38.1.3. švaros ir leistinų triukšmo, oro ir vandens telkinių taršos lygio neviršijimo užtikrinimo Savivaldybėje;

38.1.4. buitinių atliekų surinkimo, perdirbimo, saugojimo ir utilizavimo;

38.1.5. kraštovaizdžio, architektūros ir kultūros paminklų apsaugos;

38.1.6. visų aplinkosaugos investicijų ir apsaugos programų;

38.1.7. visų šilumos ir karšto vandens tiekimo klausimų;

38.1.8. Savivaldybės žinioje esančių pastatų administravimo, inžinerinių sistemų eksploatavimo, priežiūros ir remonto klausimų;

38.1.9. pastatų šildymo būdo keitimo, naujų šildymo sistemų pritaikymo, alternatyvių kuro rūšių panaudojimo;

38.1.10. energijos vartojimo efektyvumo didinimo;

38.1.11. pastatų modernizavimo ir renovavimo;

38.1.12. programų ir investicijų energetikos, buitinių atliekų, būsto renovavimo ir modernizavimo srityse;

38.1.13. miesto energetinių sistemų, nuotekų infrastruktūros;

38.1.14. socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo, statybos ir eksploatavimo;

38.1.15. viešojo transporto, eismo intensyvumo ir jo reguliavimo;

38.1.16. parkavimo sistemos eksploatavimo ir plėtros;

38.1.17. kapinių ir kolumbariumų įrengimo ir naudojimo;

38.1.18. vandens tiekimo ir kanalizacijos, lietaus nuotekų sistemos;

38.1.19. gatvių ir tiltų statybos ir priežiūros, teritorijų tvarkymo ir švaros palaikymo;

38.1.20. pramoninių, medicininių ir statybinių atliekų;

38.1.21. investicijų pritraukimo į miesto infrastruktūrą;

38.1.22. viešosios tvarkos ir teisėsaugos;

38.2. kontroliuoja Savivaldybės komunalines paslaugas teikiančių įmonių veiklą, Savivaldybės gyvenamųjų namų statybos, remonto ir eksploatavimo įmonių veiklą, analizuoja, kaip vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;

38.3. svarsto klausimus, susijusius su Vilniaus miesto policijos ir Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos veikla;

38.4. kontroliuoja Savivaldybės institucijų, valdomų įmonių, įstaigų veiklą komiteto veiklos klausimais, analizuoja, kaip jose vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;

38.5. svarsto kitus klausimus, susijusius su išvardytaisiais 38.1 papunktyje, o Tarybos ir mero pavedimu – ir su jais nesusijusius.

39. Ekonomikos ir finansų komitetas:

39.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:

39.1.1. strateginių Savivaldybės administracijos bei Savivaldybės valdomų įmonių ūkinės ir finansinės veiklos, taip pat Savivaldybei priklausančio turto valdymo krypčių;

39.1.2. mero pateikto Tarybai tvirtinti Savivaldybės biudžeto projekto ir apibendrintų visų komitetų išvadų;

39.1.3. Savivaldybes biudžeto įvykdymo ataskaitos;

39.1.4. nebiudžetinių fondų ir lėšų sudarymo bei naudojimo tvarkos, jų panaudojimo apyskaitų;

39.1.5. papildomų Savivaldybės biudžeto lėšų skirstymo;

39.1.6. kainų ir tarifų už Savivaldybės įmonių teikiamas gyventojams paslaugas;

39.1.7. iš Savivaldybės biudžeto išlaikomų įstaigų bendros asignavimų sumos ir darbo užmokesčio fondo nustatymo;

39.1.8. vietinių rinkliavų nustatymo;

39.1.9. sprendimų įsteigti, reorganizuoti ar likviduoti Savivaldybės valdomas įmones;

39.1.10. mokėjimų arba kompensacijų už išperkamus žemės sklypus, naudojimosi Savivaldybės įrengimais, objektais bei gamtos ištekliais dydžių nustatymo;

39.1.11. finansinių lengvatų suteikimo įmonėms, steigiančioms naujas darbo vietas, tenkinančioms kitus būtiniausius gyventojų poreikius;

39.1.12. bankų kredito panaudojimo, paskolų ėmimo ir teikimo;

39.1.13. Savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių ūkinių, investicinių ir kitų programų;

39.1.14. Tarybos sprendimų, turinčių įtakos Savivaldybės biudžeto pajamoms ir išlaidoms, projektų;

39.1.15. turizmo ir kitų naujų ekonominės veiklos sričių plėtojimo;

39.2. kontroliuoja Savivaldybės įmonių ir kitų subjektų veiklą, analizuoja, kaip vykdomas Savivaldybės biudžetas, kaip Tarybos suformuotos institucijos arba įsteigti ūkio subjektai naudojasi jiems deleguota teise valdyti bei eksploatuoti konkrečius Savivaldybės nuosavybės objektus;

39.3. svarsto kitus klausimus, susijusius su išvardytaisiais 39.1 papunktyje, o Tarybos ir mero pavedimu – ir su jais nesusijusius.

40. Kultūros ir turizmo reikalų komitetas:

40.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:

40.1.1. Savivaldybės kultūros politikos, kultūrinių ir edukacinių veiklų plėtojimo, poilsio organizavimo;

40.1.2. Savivaldybės turizmo politikos ir pagrindinių turizmo politikos krypčių nustatymo, Savivaldybės tarptautinio bendradarbiavimo su užsienio miestais bei tarptautinėmis organizacijomis plėtojimo ir koordinavimo, investicijų pritraukimo turizmo plėtrai bei tarptautiniam bendradarbiavimui užtikrinti;

40.2. prižiūri Savivaldybės administracijos Kultūros ir Užsienio ryšių ir turizmo skyrių ir jų reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų veiklą, analizuoja, kaip juose vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;

40.3. svarsto kitus klausimus, susijusius su išvardytaisiais 40.1 papunktyje, o Tarybos ir mero pavedimu – ir su jais nesusijusius.

41. Miesto plėtros komitetas:

41.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:

41.1.1. Savivaldybės teritorijos suskirstymo į seniūnijas ir jų ribų nustatymo;

41.1.2. Savivaldybės teritorijos plėtojimo, bendrojo plano ir jo pakeitimų, teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo ir jų pakeitimo;

41.1.3. Savivaldybės teritorijos ribų keitimo;

41.1.4. teritorijos raidos analizių, bendrųjų, ilgalaikių, ekologinių ir kitų programų;

41.1.5. Savivaldybės teritorijoje esančių objektų statybos, plėtimo ir regeneravimo, kraštovaizdžio, architektūros bei kultūros paminklų apsaugos;

41.3. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl Savivaldybės bei tarptautinių investicinių ar strateginių trumpalaikių ir ilgalaikių programų, investicinių objektų, finansuojamų iš Europos Sąjungos ar kitokių finansavimo šaltinių, susijusių su teritorijų planavimu bei statybomis;

41.4. svarsto kitus klausimus, susijusius su išvardytaisiais 41.1 papunktyje, o Tarybos ir mero pavedimu – ir su jais nesusijusius.

42. Švietimo reikalų komitetas:

42.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:

42.1.1. vaikų ir jaunimo bendrojo lavinimo, papildomo ir neformaliojo ugdymo, suaugusių žmonių švietimo organizavimo;

42.2. prižiūri Savivaldybės administracijos Bendrojo ugdymo, Ikimokyklinio ugdymo, Švietimo aplinkos ir Jaunimo skyrių ir jų reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų veiklą, analizuoja, kaip juose vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;

42.3. svarsto kitus klausimus, susijusius su išvardytaisiais 42.1 papunktyje, o Tarybos ir mero pavedimu – ir su jais nesusijusius.

43. Ateities Vilniaus komitetas:

43.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:

43.1.1. Savivaldybės santykių su visuomene, bendruomenėmis ir visuomeninėmis organizacijomis, o taip pat dėl Tarybos sprendimų dėl nevyriausybinių organizacijų finansavimo ir patalpų joms skyrimo projektų;

43.1.2. geresnio valdymo ir biurokratijos mažinimo;

43.1.3. išmaniojo miesto koncepcijos įgyvendinimo bei informacinių ir ryšių technologijų plėtros Savivaldybėje;

43.1.4. Savivaldybės seniūnijų veiklos plėtojimo ir Savivaldybės santykių su seniūnaičiais;

43.1.5. žmogaus teisių, tautinių bendrijų ir religinių bendruomenių;

43.1.6. ryšių su kitomis Lietuvos ir užsienio savivaldybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis;

43.1.7. jaunimo politikos bei jaunimo organizacijų;

43.2. svarsto kitus klausimus, susijusius su išvardytaisiais 43.1 papunktyje, o Tarybos ir mero pavedimu – ir su jais nesusijusius.

44. Socialinių reikalų komitetas:

44.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:

44.1.1 socialinių paslaugų ir paramos teikimo;

44.1.2 aprūpinimo Savivaldybės ir socialiniu būstu;

44.1.3 pagalbos šeimoms ir vaikams užtikrinimo;

44.1.4 vaiko teisių apsaugos;

44.1.5 jaunimo reikalų;

44.1.6 neįgaliųjų socialinės įtraukties, teisių ir lygių galimybių užtikrinimo;

44.1.7 vyresnio amžiaus asmenų socialinės integracijos;

44.1.8 pagalbos pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir jų socialinės integracijos;

44.1.9 gyvūnų globos ir gerovės;

44.1.10 užimtumo didinimo programų;

44.1.11 gyventojų gyvenamosios aplinkos gerinimo ir gerovės užtikrinimo;

44.2. kontroliuoja Savivaldybės globos ir socialinės rūpybos įstaigų veiklą, analizuoja, kaip jose vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;

44.3. svarsto kitus klausimus, susijusius su išvardytaisiais 44.1 papunktyje, o Tarybos ir mero pavedimu – ir su jais nesusijusius.

45. Sveikatos ir sporto reikalų komitetas:

45.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:

45.1.1. gyventojų pirminės ir antrinės sveikatos apsaugos ir sergamumo prevencijos;

45.1.2. ligonių slaugos organizavimo;

45.1.3. sanitarijos ir higienos reikalavimų laikymosi;

45.1.4. sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo Savivaldybės teritorijoje;

45.1.5. dėl sporto plėtojimo;

45.2. kontroliuoja Savivaldybės sveikatos įstaigų, taip pat Savivaldybės administracijos Sporto ir sveikatingumo skyriaus reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų veiklą, analizuoja, kaip jose vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;

45.3. svarsto kitus klausimus, susijusius su išvardytaisiais 45.1 papunktyje, o Tarybos ir mero pavedimu – ir su jais nesusijusius.

46. Kontrolės komitetas:

46.1. siūlo Tarybai atleisti Savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;

46.2. svarsto Kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projektą ir teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo, Reglamento nustatyta tvarka iki einamųjų metų lapkričio 5 dienos grąžina šį plano projektą Savivaldybės kontrolieriui tvirtinti;

46.3. įvertina Kontrolės ir audito tarnybos ateinančių metų veiklos planui vykdyti reikalingus biudžeto asignavimus ir išvadą dėl jų teikia Tarybai;

46.4. svarsto Kontrolės ir audito tarnybos metinių ataskaitų rinkinį, jų pagrindu rengia ir teikia Tarybai išvadas dėl savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos;

46.5. svarsto Kontrolės ir audito tarnybos atliktų auditų ataskaitas ir jų išvadų pagrindu rengia ir teikia Tarybai išvadas dėl Savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo;

46.6. siūlo Tarybai atlikti nepriklausomą Savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;

46.7. periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas Kontrolės ir audito tarnybos veiklos planas, Kontrolės ir audito tarnybos ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl Kontrolės ir audito tarnybos atlikto atitikties, finansinio ir veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisės aktų pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi pagal kompetenciją į merą ir (ar) į Tarybą dėl savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos reikalavimų įvykdymo;

46.8. dirba pagal Tarybos patvirtintą veiklos programą. Taryba Kontrolės komiteto veiklos programą patvirtina per vieną mėnesį nuo Kontrolės komiteto sudarymo, o kai Kontrolės komitetas sudarytas, – per vieną mėnesį nuo kalendorinių metų pradžios. Komitetas už savo veiklą atsiskaito Tarybai, pateikdamas Komiteto praėjusių metų veiklos ataskaitą iki kovo 31 d. Komiteto veiklos ataskaitą pristato Kontrolės komiteto pirmininkas ar kitas jo įgaliotas asmuo;

46.9. nagrinėja iš asmenų gaunamus pranešimus ir pareiškimus apie Savivaldybės administracijos, Savivaldybės valdomų įmonių, įstaigų ir jų vadovų veiklą ir teikia dėl jų siūlymus pagal kompetenciją merui ar Tarybai arba persiunčia juos nagrinėti kompetentingoms institucijoms ar įstaigoms.

47. Kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projekto svarstymas Kontrolės komitete:

47.1. Savivaldybės kontrolierius Kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projektą Kontrolės komitetui pateikia iki einamųjų metų spalio 1 dienos;

47.2. Savivaldybės kontrolierius Kontrolės komiteto kvietimu turi dalyvauti Kontrolės komiteto posėdyje svarstant kitų metų veiklos plano projektą ir Kontrolės komiteto posėdžio metu pristatyti parengtą projektą;

47.3. Kontrolės komitetas Savivaldybės kontrolieriui teikia pasiūlymus dėl Kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projekto papildymo ar pakeitimo. Savivaldybės kontrolierius privalo įvertinti Kontrolės komiteto pateiktus pasiūlymus ir per 14 dienų nuo šių pasiūlymų gavimo turi pateikti Kontrolės komitetui patikslintą (papildytą ar pakeistą) Kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projektą bei nesutikimo motyvus, jeigu į Kontrolės komiteto pateiktus pasiūlymus nebuvo atsižvelgta;

47.4. Kontrolės komitetas, išnagrinėjęs patikslintą (papildytą ar pakeistą) Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą, gali teikti papildomus pasiūlymus dėl patikslinto (papildyto ar pakeisto) Kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projekto arba priimti sprendimą atsižvelgdamas į Kontrolės komiteto posėdyje dalyvaujančių Kontrolės komiteto narių daugumos nuomonę grąžinti Kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projektą Savivaldybės kontrolieriui tvirtinti;

47.5. jei Kontrolės komitetas antrą kartą pateikia pasiūlymus dėl pateikto Kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projekto, Savivaldybės kontrolierius turi atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus ir per 7 dienas nuo šių pasiūlymų gavimo pateikti patikslintą Kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projektą;

47.6. gavęs patikslintą Kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projektą, Kontrolės komitetas, atsižvelgdamas į posėdyje dalyvaujančių Kontrolės komiteto narių daugumos nuomonę, priima sprendimą dėl Kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projekto ir iki einamųjų metų lapkričio 5 dienos grąžina šį plano projektą Savivaldybės kontrolieriui tvirtinti.

V SKYRIUS

KOMISIJOS

48. Taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją. Etikos ir Antikorupcijos komisijų kompetenciją ir sudarymo, šių komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų delegavimo ir skyrimo, pirmininkų įgaliojimų netekimo nesuėjus terminui tvarką nustato Vietos savivaldos įstatymas.

49. Antikorupcijos komisijai Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais Tarybos protokoliniu pavedimu ar mero potvarkiu gali būti pavesta atlikti arba dalyvauti atliekant Savivaldybės institucijų parengtų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą, pateikiant išvadą ar pasiūlymą prie sprendimo projekto.

50. Tarybos sprendimu arba mero siūlymu gali būti sudaromos ir kitos nuolatinės (Tarybos kadencijos laikotarpiui) ir laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos. Šiame punkte nurodytų komisijų pirmininkai skiriami, taip pat įgaliojimų netenka nesuėjus terminui Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.

51. Komisijų nariais gali būti Tarybos nariai, valstybės tarnautojai, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti Savivaldybės gyventojai.

52. Tarybos narys, pretenduojantis tapti komisijos pirmininku, privalo užpildyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, joje pateikdamas duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Deklaracija pateikiama merui ir priėmus sprendimą dėl komisijos pirmininko paskyrimo ne vėliau kaip per 1 darbo dieną paskelbiama viešai Savivaldybės interneto svetainėje ir skelbiama viešai tol, kol Tarybos narys eina Komisijos pirmininko pareigas. Sekretoriato skyrius užtikrina, kad deklaracija būtų paskelbta šiame punkte nustatyta tvarka ir terminais.

53. Komisijų sudarymo ir darbo tvarka reglamentuojama komisijų nuostatuose, išskyrus, kai ji reglamentuota kituose teisės aktuose. Komisijos sudaromos ir jų veiklos nuostatai tvirtinami Tarybos sprendimu.

54. Komisijų narius iš teisės aktuose nurodytų asmenų, galinčių dalyvauti tokiose komisijose, į komisijas gali siūlyti komisijos sudarymo iniciatoriai, Tarybos nariai, meras, komitetai, frakcijos, Tarybos narių grupės, opozicijos lyderis ir Savivaldybės administracijos direktorius.

55. Komisijos sudaromos laikantis proporcingo daugumos ir mažumos atstovavimo principo.

56. Taryba, sudarydama komisijas, kartu patvirtina ir jų veiklos nuostatus, kurie turi būti parengti laikantis Vietos savivaldos įstatyme ir Reglamente nustatytų reikalavimų. Juose turi būti nustatyti komisijų tikslai, uždaviniai, darbo organizavimo, pirmininko pavaduotojo, sekretoriaus skyrimo arba rinkimo, sprendimų priėmimo ir jų įforminimo, narių įgaliojimų nutrūkimo tvarka, komisijos narių ir primininko teisės ir pareigos, sudarant laikinąją komisiją taip pat nustatomas veiklos terminas. Komisijos gali teikti Tarybai sprendimų dėl jų veiklos nuostatų pakeitimo projektus.

57. Komisijų darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti komisijai nepriklausantys Tarybos nariai ir suinteresuoti asmenys. Komisijai nepriklausantys Tarybos nariai ir suinteresuoti asmenys gali dalyvauti komisijų darbe komisijų kvietimu arba savo iniciatyva. Komisijos posėdyje pageidaujantys dalyvauti suinteresuoti asmenys privalo ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki posėdžio pradžios pateikti raštu (elektroniniu paštu) komisijai prašymą. Jame turi būti nurodyta komisijos darbe pageidaujančio dalyvauti asmens (asmenų) vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys, jį (juos) delegavusi įstaiga, įmonė ar organizacija, įgaliojimas atstovauti ir kokį darbotvarkės klausimą svarstant norima dalyvauti. Sprendimą dėl kvietimo į komisijos posėdį priima komisijos pirmininkas. Komisijos pirmininkas arba jo pavedimu komisijos sekretorius apie svarstytinus klausimus ir kvietimą į komisijos posėdį turi pranešti kviečiamiems asmenims iki komisijos posėdžio pradžios.

58. Komisijos veiklos formos yra posėdžiai. Komisijų, išskyrus Etikos komisijos posėdžius, posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas. Komisijų posėdžiai, išskyrus Etikos komisijos ir komisijų uždarus posėdžius, transliuojami tiesiogiai ir komisijų posėdžių garso ir vaizdo įrašai Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami viešai Savivaldybės interneto svetainėje. Antikorupcijos komisijai šios dalies nuostatos taikomos, jeigu ji nenusprendžia kitaip. Svarstant valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančią, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų, susijusią informaciją ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų, susijusios informacijos, projektus, posėdžių garso ir vaizdo įrašai neviešinami. Posėdžiai yra protokoluojami, protokolams taikomi Reglamento IV skyriaus reikalavimai.

VI SKYRIUS

FRAKCIJOS IR TARYBOS NARIŲ GRUPĖS

59. Savo rinkimų programos tikslams įgyvendinti Tarybos nariai laisva valia gali jungtis į Tarybos narių frakcijas ar Tarybos narių grupes.

60. Tarybos narių frakciją sudaro ne mažiau kaip 3 Tarybos nariai, Tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravę, kad veiklą Taryboje tęsia susivieniję į frakciją. Tarybos narys gali būti tik vienos frakcijos nariu.

61. Tarybos narių grupę sudaro ne mažiau kaip 2 Tarybos nariai, nepriklausantys Tarybos narių frakcijai, Tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravę, kad veiklą Taryboje tęsia grupėje.

62. Frakcijos ir grupės gali jungtis į koalicijas.

63. Tarybos nariai, norintys įkurti frakciją, grupę arba sudaryti koaliciją, įteikia Tarybos posėdžio pirmininkui pareiškimą su savo parašais. Pareiškime turi būti nurodytas frakcijos ar grupės pavadinimas, jos sudėtis, seniūno bei pavaduotojo (jeigu toks skiriamas) vardai ir pavardės. Apie frakcijos ir grupės įkūrimą meras turi paskelbti artimiausiame Tarybos posėdyje.

64. Pasikeitus frakcijos, grupės pavadinimui, sudėčiai, seniūnui ar jo pavaduotojui, frakcijai, grupei iširus ar nutraukus veiklą, taip pat susidarius ar iširus koalicijai, turi būti raštu pranešta merui, ir jis apie tai paskelbia artimiausiame Tarybos posėdyje.

65. Frakcijos ar grupės seniūnas, jo pavaduotojas arba įgaliotas narys turi teisę atstovauti Taryboje savo frakcijai ar grupei.

66. Frakcijų ir Tarybos narių grupių veiklai užtikrinti yra skiriamos patalpos, užtikrinamas techninis ir organizacinis aptarnavimas.

VII SKYRIUS

TARYBA. TARYBOS POSĖDŽIAI

PIRMASIS SKIRSNIS

TARYBOS ĮGALIOJIMAI

67. Taryba įgaliojimus gauna ketveriems metams. Tarybos įgaliojimai prasideda ir baigiasi Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka. Tarybos narių kvorumą sudaro 26 Tarybos nariai.

68. Tarybos kompetencija yra išimtinė ir paprastoji. Tarybos įgaliojimai yra nustatyti Vietos savivaldos įstatyme. Paprastosios kompetencijos konkrečius įgaliojimus Taryba, priimdama sprendimą, gali pavesti vykdyti Savivaldybės merui. Jeigu meras dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto negali įvykdyti Tarybos jam perduotų paprastosios kompetencijos įgaliojimų, šiuos įgaliojimus vykdo Taryba.

69. Taryba savo įgaliojimus įgyvendina Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento nustatyta tvarka.

70. Taryba vykdo mero ir kitų subjektų, tiesiogiai įgyvendinančių valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas, priežiūrą, kviesdama juos į Tarybos komitetų ir komisijų posėdžius, užduodama klausimus raštu, taip pat pateikdama klausimus merui ir kviestiems kitų subjektų, tiesiogiai įgyvendinančių valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas, vadovams žodžiu mero pusvalandžio ar Tarybos mažumos valandos metu.

ANTRASIS SKIRSNIS

TARYBOS POSĖDŽIAI

71. Tarybos posėdžiai yra pagrindinė Tarybos veiklos forma. Posėdis yra teisėtas, jeigu yra Tarybos narių kvorumas. Tarybos (komitetų ir komisijų) posėdžiai vyksta valstybine kalba. Valstybinės kalbos nemokantys svečiai, ekspertai turi teisę kalbėti kita kalba, jeigu ne vėliau kaip prieš 24 valandas apie tai pranešama Tarybos posėdžių sekretoriui ir Savivaldybės administracijos Užsienio ryšių ir turizmo skyriui, kurie turi pasirūpinti vertimu.

72. Pirmasis naujai išrinktos Tarybos posėdis šaukiamas ir jam pirmininkaujama Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Pirmajame naujai išrinktos Tarybos posėdyje gali būti įteikiami pareiškimai ir svarstomi tie klausimai, kurie numatyti Vietos savivaldos įstatyme.

73. Tarybos posėdžiai vyksta Tarybos posėdžių salėje, Konstitucijos pr. 3, Vilniuje. Tarybos posėdžiai paprastai vyksta trečiadieniais nuo 13 val.

74. Jeigu dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino Tarybos posėdžiai negali vykti Tarybos nariams dalyvaujant fiziškai, Tarybos posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis (toliau – nuotolinis būdas), laikantis šių sąlygų:

74.1. nuotoliniu būdu vyksiančiame Tarybos posėdyje svarstytini sprendimų projektai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų Reglamente nustatytų reikalavimų ir užtikrinant Vietos savivaldos įstatyme ir Reglamente nustatytas Tarybos nario teises;

74.2. nuotoliniu būdu priimant Tarybos sprendimus, turi būti užtikrintas Tarybos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas;

74.3. nuotoliniu būdu posėdis vykdomas Tarybos nariams jungiantis prie „Zoom“ ar kitos iš anksto nurodytos vaizdo konferencinio ryšio platformos (toliau – Platforma). Jungdamiesi prie Platformos, Tarybos nariai turi nurodyti savo vardą ir pavardę, kurie bus atvaizduojami Platformoje. Tarybos nariai, norėdami prisijungti prie virtualaus balsavimo sistemos, jungiasi per svetainę ebalsavimas.vilnius.lt, kurioje turi patvirtinti asmens tapatybę per Elektroninius valdžios vartus (e. bankininkystę, el. parašą ar kitu būdu). Viso posėdžio metu Tarybos nariai bendrauja „Zoom“ ar kitoje Platformoje. Posėdžio metu Tarybos nario įrenginyje turi būti įjungta vaizdo kamera. Tarybos narys turi užtikrinti, kad posėdžio metu joks pašalinis asmuo nesinaudos jo įrenginiu;

74.4. jei posėdžius organizuojant nuotoliniu būdu, nesuveikia elektroninė balsų skaičiavimo sistema, Balsų skaičiavimo komisija suskaičiuoja Tarybos narių balsus ir balsavimo rezultatą paskelbia posėdžio metu;

74.5. sprendimas negali būti laikomas priimtas bendru sutarimu, jei Tarybos nariai prieštarauja sprendimo priėmimui bendru sutarimu, pasirinkdami atitinkamą ženklą (pavyzdžiui, „elektroninės rankos“ kėlimas ar kito analogišką prasmę turinčio ženklo pasirinkimas);

74.6. nuotoliniu būdu vykstančiame Tarybos posėdyje sprendimai, dėl kurių teisės aktai nustato slaptą balsavimą, klausimo svarstymas vyksta nuotoliniu būdu, o sprendimo priėmimui klausimo svarstyme daroma pertrauka, kurios metu fiziškai vykdomas slaptas balsavimas. Įvykus slaptam balsavimui, klausimo svarstymas tęsiamas nuotoliniu būdu priimant sprendimą pagal slapto balsavimo rezultatus.

75. Kiekviename posėdyje, paprastai jo pabaigoje, Tarybos narių, frakcijų, Tarybos narių grupių pareiškimams perskaityti skiriama po 5 minutes. Jeigu Taryba neprieštarauja, posėdžio pirmininkas pareiškimams skirtą laiką gali pratęsti.

76. Tarybos posėdžių šaukimas ir informavimas apie Tarybos posėdį.

76.1. Tarybos posėdžius prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesius, šaukia meras, o kai jo nėra – laikinai Tarybos paskirtas Tarybos narys.

76.2. Ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių gali raštu pareikalauti sušaukti Tarybos posėdį. Kartu su reikalavimu pateikiami posėdyje svarstytini sprendimų projektai. Tokiu atveju meras, o kai jo nėra – laikinai Tarybos paskirtas Tarybos narys, privalo sušaukti Tarybos posėdį ne vėliau kaip per dvi savaites nuo Tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu per nustatytą laiką meras, o kai jo nėra – laikinai Tarybos paskirtas Tarybos narys posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių. 1/3 Tarybos narių iniciatyva sušauktuose posėdžiuose svarstomi tik jų iniciatorių pateikti klausimai.

76.3. Jeigu meras, o kai jo nėra, – laikinai Tarybos paskirtas Tarybos narys Tarybos posėdyje nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo to posėdžio metu paskirtas Tarybos narys.

76.4. Apie Tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir Reglamento nustatyta tvarka užregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras, o kai jis negali eiti pareigų arba jo nėra, – laikinai Tarybos paskirtas Tarybos narys arba iš 1/3 išrinktų Tarybos narių įgaliojimus gavęs Tarybos narys, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios per Savivaldybės dokumentų valdymo sistemą pateikdamas visą svarstymo medžiagą praneša visiems Tarybos nariams (kai posėdis šaukiamas Reglamento 73 punkte nurodytu atveju, Tarybos nariai informuojami ne vėliau kaip iki ketvirtadienio 17 val.). Ši informacija gyventojams, seniūnui ir seniūnaičiui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jų atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene, taip pat seniūnui ir vietos gyventojų apklausos iniciatyvinės grupės atstovui (atstovams), kai svarstomi vietos gyventojų apklausos rezultatai ar klausimai dėl vietos gyventojų apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų), skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje.

76.5. Nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu Tarybos posėdžio darbotvarkės projektas sudaromas ir Savivaldybės interneto svetainėje skelbiamas, taip pat apie posėdžio laiką ir svartyti parengtus klausimus su sprendimų projektais pranešama Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

77. Tarybos posėdžio darbotvarkės projektas ir Tarybos posėdžio darbotvarkė.

77.1. Tarybos posėdžio darbotvarkės projektą sudaro meras, atsižvelgdamas į frakcijų, Tarybos narių grupių, Tarybos narių, komitetų, komisijų, opozicijos lyderio, Kolegijos ir Savivaldybės kontrolieriaus pasiūlymus. Į darbotvarkės projektą įtraukiami tik tie sprendimų projektai, kurie įregistruoti Savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki Tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkės projektą.

77.2. Posėdžio darbotvarkės projekte turi būti nurodytas posėdžio laikas, svarstomi klausimai, pateiktų projektų registracijos numeriai, pranešėjai ir papildomi pranešėjai. Jeigu posėdžio metu nespėjama išnagrinėti kurio nors klausimo, jis įrašomas į artimiausio posėdžio darbotvarkės pirmąją pusę.

77.3. Tarybos posėdžio darbotvarkės projektas ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki Tarybos posėdžio paskelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje.

77.4. Tarybos posėdžio metu tvirtinant posėdžio darbotvarkę parengtas Tarybos posėdžio darbotvarkės projektas gali būti papildytas ar pakeistas Tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos, grupės, mišrios grupės, Kolegijos, opozicijos lyderio ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių siūlymu, jeigu dėl siūlomų papildomai įtraukti klausimų sprendimų projektai yra įregistruoti ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios. Ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu, siūlymams, susijusiems su vicemero (-ų), Kontrolės komiteto ar Vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų kandidatūrų pateikimu, taip pat siūlymams, susijusiems su nepasitikėjimo vicemeru, Administracijos direktoriumi, Kontrolės komiteto ir Vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininku pareiškimu.

77.5. Ekstremaliųjų įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras teikia Tarybai svarstyti klausimą ir siūlo priimti sprendimą skubos tvarka.

78. Pirmininkavimas Tarybos posėdžiams.

78.1. Tarybos posėdžiui pirmininkauja meras, o kai jo nėra – laikinai Tarybos paskirtas Tarybos narys.

78.2. Posėdžio pirmininkas:

78.2.1. skelbia posėdžio pradžią ir pabaigą, prireikus gali paskelbti darbotvarkėje nenumatytą posėdžio pertrauką;

78.2.2. tikrina, ar posėdyje yra kvorumas;

78.2.3. paskelbęs posėdžio pradžią, teikia tvirtinti posėdžio darbotvarkės projektą;

78.2.4. informuoja apie Tarybos narių nurodytą esamą interesų konfliktą ir pareikštą nusišalinimą;

78.2.5. rūpinasi Tarybos posėdžio darbo tvarka, stebi, kad jame būtų laikomasi Reglamento, kontroliuoja, kaip savo pareigas atlieka Balsų skaičiavimo komisija ir Tarybos posėdžių sekretorius;

78.2.6. turi teisę pasisakyti bet kuriuo klausimu;

78.2.7. suteikia Tarybos nariams bei kitiems asmenims žodį, vadovauja svarstymams, gali Tarybos narių paklausti, patikslindamas pasiūlymų esmę;

78.2.8. stebi pasisakymų trukmę, jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o po antrojo įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti;

78.2.9. jeigu Taryba neprieštarauja, pasisakymo laiką gali pratęsti;

78.2.10. remdamasis svarstymų rezultatais, formuluoja klausimus balsavimui, vadovaudamasis Reglamentu, nustato balsavimo tvarką, skelbia balsavimo pradžią ir pabaigą, pagal elektroninės sistemos ar Balsų skaičiavimo komisijos pateiktus duomenis skelbia balsavimo rezultatus, išskyrus slapto balsavimo rezultatus;

78.2.11. įspėja Tarybos narius, jeigu jie nesilaiko Reglamento, triukšmauja salėje, įžeidinėja kitus asmenis, ir gali teikti pasiūlymus dėl įspėjimo įrašymo į posėdžio protokolą arba Tarybos nario pašalinimo iš salės;

78.2.12. priima sprendimą pašalinti iš posėdžių salės posėdžio svečius ar klausytojus, jeigu šie trukdo posėdžiui ir nesilaiko nustatytų elgesio taisyklių;

78.2.13. pasirašo Tarybos posėdžio protokolą, taip pat posėdyje priimtus sprendimus ir dokumentus;

78.2.14. atlieka kitus Reglamente numatytus veiksmus.

79. Tarybos posėdžių sekretorius (sekretoriai). Tarybos posėdžius, komitetus, merą, kiek mero veikla susijusi su Tarybos posėdžiais, aptarnauja, taip pat Tarybos sprendimų projektus rengia, nagrinėja ir išvadas dėl Tarybos sprendimų projektų rengia Tarybos posėdžių sekretorius
(-iai). Padėti jam (jiems) atlikti priskirtas funkcijas jis (jie) gali pasitelkti Sekretoriato skyrių. Tarybos posėdžių sekretorius yra asmeninio (politinio) pasitikėjimo tarnautojas, jų skaičių nustato Taryba. Tarybos posėdžių sekretorius:

79.1. rūpinasi tinkamu techniniu posėdžių parengimu ir pagalba Tarybos nariams posėdžių metu;

79.2. atsako, kad posėdžiui reikalinga medžiaga būtų laiku pateikta Tarybos nariams ir pranešėjams;

79.3. registruoja posėdyje dalyvaujančius Tarybos narius, priima iš Tarybos narių pareiškimus dėl nedalyvavimo posėdyje ir praneša apie tai posėdžio pirmininkui;

79.4. registruoja posėdžio svečius ir prižiūri, kad jie laikytųsi nustatytos tvarkos;

79.5. priima iš Tarybos narių rašytinius pageidavimus kalbėti ir perduoda juos posėdžio pirmininkui;

79.6. priima ir registruoja Tarybos narių klausimus ir paklausimus Savivaldybės institucijų, Savivaldybės administracijos, kitų Savivaldybės įstaigų, valdomų įmonių vadovams ir perduoda juos merui;

79.7. priima iš Tarybos narių kitus rašytinius pareiškimus, pasiūlymus, protestus bei pageidavimus ir perduoda juos adresatams;

79.8. rūpinasi posėdžių protokolavimu ir vertimu;

79.9. informuoja Savivaldybės administracijos padalinius apie tuos posėdyje svarstomus klausimus, kurie yra susiję su šių padalinių veikla;

79.10. registruoja teikiamus Tarybos sprendimų projektus;

79.11. perduoda susipažinti, siunčia priimtus Tarybos sprendimus;

79.12. vykdo kitus mero ar posėdžio pirmininko, komitetų pirmininkų pavedimus, susijusius su posėdžių rengimu, numatytus Reglamente ir pareigybės aprašyme.

80. Tarybos posėdžių atvirumas.

80.1. Tarybos posėdžiai yra atviri. Kai posėdyje svarstomas klausimas, kuriame yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios informacijos, ar su asmens duomenimis ir (ar) privačiu gyvenimu susijęs klausimas, Taryba juos nagrinėja uždarame posėdyje.

80.2. Atviruose posėdžiuose, be kviestinių asmenų, gali dalyvauti valstybės institucijų, valstybės ir Savivaldybės įmonių, įstaigų, kitų organizacijų atstovai, gyventojai, žiniasklaidos priemonių atstovai.

80.3.Tarybos nario tarpininkavimu gyventojai, įmonių, įstaigų, organizacijų atstovai gali kalbėti svarstomais Taryboje klausimais, jei tam pritaria posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma.

80.4. Uždarame Tarybos posėdyje gali dalyvauti tik specialiai į šį posėdį kviesti asmenys ir, jeigu reikia, Tarybos posėdžių sekretorius. Uždaras posėdis, kurio metu naudojama įslaptinta informacija, turi būti organizuojamas ir vykdomas taip, kad taikomos saugumo priemonės atitiktų teisės aktų reikalavimus.

80.5. Vykstant Tarybos posėdžiams Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių vadovai ar juos pavaduojantys asmenys turi būti pasiekiami mobiliojo ryšio priemonėmis ir esant būtinybei atvykti į Tarybos posėdžių salę. Prireikus Tarybos posėdžiuose taip pat turi dalyvauti Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių ir Savivaldybės įmonių vadovai.

80.6. Tarybos posėdžiai transliuojami Savivaldybės interneto svetainėje Savivaldybės „YouTube“ kanale. Už Tarybos posėdžių transliavimo organizavimą atsakinga Savivaldybės administracija. Tarybos posėdžio vaizdo ir garso įrašas daromas nuo posėdžio pradžios, posėdžio pirmininkui paskelbus posėdžio pradžią, baigiamas – paskelbus pabaigą; pertraukos metu vaizdo transliacija nevyksta; po pertraukos vaizdo transliavimas tęsiamas; pasibaigus posėdžiui, užbaigiama vaizdo transliacija ir sustabdomas vaizdo įrašymas (archyvavimas).

80.7. Tarybos posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas. Šie įrašai yra vieši ir skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje. Archyvinė vaizdo ir garso medžiaga pasiekiama Savivaldybės interneto svetainėje ir Savivaldybės „YouTube“ kanale. Tarybos posėdžių garso ir vaizdo įrašai neskelbiami viešai, kai tai gali atskleisti valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį, pažeisti fizinių asmenų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą ir teisę į asmens duomenų apsaugą.

81. Tarybos posėdžių protokolai.

81.1. Tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus privalo pasirašyti posėdžio pirmininkas ir Tarybos posėdžių sekretorius, o jeigu jo nėra – mero paskirtas valstybės tarnautojas arba Savivaldybės administracijos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.

81.2. Tarybos posėdžio protokole nurodoma posėdžio vieta ir laikas, posėdžio eilės numeris, posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių skaičius, posėdžio pirmininko vardas ir pavardė, posėdžio darbotvarkė, posėdyje kalbėjusiųjų asmenų vardai, pavardės, pareigos ir pasisakymo esmė, balsavimo rezultatai ir priimti sprendimai. Prie posėdžio protokolo pridedama: Tarybos narių registracijos duomenys, vardinių balsavimų rezultatai, Tarybos narių pareiškimai ir kita.

81.3. Pasirašyti Tarybos posėdžių protokolai skelbiami viešai Savivaldybės interneto svetainėje ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po Tarybos posėdžio.

81.4. Už posėdžių protokolų sudarymą atsako Tarybos posėdžių sekretorius.

82. Tarybos sprendimų pasirašymas, registravimas ir įsigaliojimas.

82.1. Tarybos sprendimus ir dokumentus posėdžio pirmininkas pasirašo per 5 darbo dienas po Tarybos posėdžio. Tarybos posėdžio pirmininkas, pasirašęs sprendimą ar dokumentą, perduoda jį Tarybos posėdžių sekretoriui paskelbti. Pasirašytus Tarybos sprendimus Sekretoriato skyriaus atsakingas darbuotojas ne vėliau kaip kitą dieną registruoja Savivaldybės registre.

82.2. Jeigu priėmimo metu sprendimo projektui buvo pritarta su komitetų, rengėjų, kitų subjektų siūlymais, priimti Tarybos sprendimai Tarybos posėdžio pirmininkui pasirašyti teikiami su projekto rengėjo, Savivaldybės administracijos Teisės grupės, kalbininko ir Tarybos posėdžių sekretoriaus derinimo žymomis.

82.3. Tarybos posėdyje priimtas sprendimas negali būti taisomas, išskyrus po jo priėmimo pastebėtas teisės technikos, kalbos ar technines klaidas, nekeičiančias teisės akto turinio ir prasmės.

82.4. Tarybos priimti sprendimai įsigalioja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.

82.5. Tarybos priimti norminiai teisės aktai ir teisės taikymo aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus, oficialiai skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje ir Teisės aktų registre Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Svarbūs miestui sprendimai papildomai gali būti skelbiami žiniasklaidoje.

82.6. Teisės taikymo sprendimai, kurie nėra Teisės aktų registro objektai, neprivalo būti skelbiami, tačiau apie juos turi būti pranešama suinteresuotiems asmenims (sprendimo adresatams) įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu teisės taikymo teisės aktai yra skelbiami, turi būti laikomasi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų, neatskleista valstybės, tarnybos, komercinė paslaptis.

82.7. Taryba turi antspaudą su Vilniaus miesto herbu. Už Tarybos antspaudo naudojimą ir saugojimą atsako Tarybos posėdžių sekretorius. Sutvarkytos užpraėjusių metų bylos perduodamos saugoti į Savivaldybės archyvą kiekvienais metais iki balandžio 1 d.

VIII SKYRIUS

TARYBOS TEISĖKŪRA, SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS IR BALSAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

TARYBOS TEISĖKŪRA

83. Svarstytinų klausimų pateikimas.

83.1. Tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais Tarybos posėdžių sekretoriui pateikia meras, komitetai, komisijos, Tarybos nariai, Tarybos narių frakcijos ir grupės, į jokią frakciją ar grupę nesusivieniję Tarybos nariai, Kolegija, opozicijos lyderis, Savivaldybės kontrolierius.

83.2. Klausimus, dėl kurių Savivaldybės administracija parengia Tarybos sprendimų projektus, Tarybos posėdžių sekretoriui su siūlymu merui įtraukti į Tarybos posėdžio darbotvarkę teikia Savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės administracijos direktoriaus teikimas įforminamas įsakymu.

83.3. Kartą per pusę metų į vieną Tarybos posėdžio darbotvarkę įtraukti klausimus turi teisę Tarybos mažuma. Į darbotvarkę privalomai įtraukiami ir svarstomi visi Tarybos mažumos siūlomi klausimai, atitinkantys Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento nustatytus reikalavimus. Jeigu Tarybos posėdis baigiasi anksčiau, negu apsvarstomi visi Tarybos mažumos pateikti sprendimų projektai, neapsvarstyti Tarybos mažumos projektai turi būti įtraukiami į kito artimiausio posėdžio darbotvarkę.

84. Tarybos sprendimų projektai rengiami, derinami ir tvarkomi Savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje atskira Tarybos nustatyta tvarka.

85. Kartu su sprendimų projektu pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame turi būti nurodyta:

85.1. sprendimo projekto tikslai ir uždaviniai;

85.2. siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos;

85.3. laukiami rezultatai;

85.4. lėšų poreikis ir šaltiniai;

85.5. kiti sprendimui priimti reikalingi pagrindimai, skaičiavimai ar paaiškinimai;

85.6. prie aiškinamojo rašto pridedamas sprendimo projekto lyginamasis variantas, jeigu teikiamas sprendimo pakeitimo projektas.

86. Aiškinamajame rašte turi būti nurodytas sprendimo projektą pagal suteiktus įgaliojimus svarstantis komitetas.

87. Kartu su sprendimo projektu turi būti pateikti projektai dėl kitų sprendimų pakeitimo, papildymo ar panaikinimo, kurie yra būtini priėmus siūlomą sprendimo projektą. Prie aiškinamojo rašto turi būti pridėti visi reikalingi, su sprendimo projektu susiję dokumentai.

88. Sprendimo projekto rengėjas nustatyta tvarka parengtus ir suderintus sprendimų projektus teikia Tarybai svarstyti per Tarybos posėdžių sekretorių, kuris gautus sprendimų projektus užregistruoja gautų projektų registre ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbia Savivaldybės interneto svetainėje. Skelbiant sprendimų projektus turi būti laikomasi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų, neatskleista valstybės, tarnybos, komercinė paslaptis.

89. Tarybos komitetų, komisijų, frakcijų, Tarybos narių grupių, Tarybos narių, opozicijos lyderio, rengti sprendimų bei jų priedų ar priedėlių projektai teikiami Savivaldybės administracijos atitinkamo struktūrinio padalinio kalbininkui redaguoti. Suredaguoti projektai kartu su jų rengimo medžiaga perduodami susipažinti Tarybos posėdžių sekretoriui ir registruojami gautų projektų registre. Aiškinamajame rašte šiame punkte nurodytas sprendimo projekto rengėjas nurodo pagal suteiktus įgaliojimus svarstantį komitetą.

90. Tais atvejais, kai sprendimo projektą rengia ne Savivaldybės administracija, Tarybos posėdžių sekretorius apie projekto registravimą tą pačią dieną informuoja Administracijos direktorių. Administracijos direktoriaus pavedimu atitinkamas (-i) Savivaldybės administracijos struktūrinis (-iai) padalinys (-iai) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo registravimo dienos pateikia išvadas dėl sprendimo projekto. Jeigu Tarybos sprendimo projektas didelės apimties, Administracijos direktoriaus įsakymu išvadų pateikimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki 10 darbo dienų.

91. Tarybos komitetai sprendimų projektus, dėl kurių Savivaldybės administracija turi pateikti išvadas, svarsto tik gavę išvadas, nurodytas Reglamento 90 punkte.

92. Projekto iniciatoriai iki svarstymo Tarybos posėdyje turi teisę projektą atšaukti arba prašyti atidėti jo svarstymą. Apie šį sprendimą jie raštu praneša Tarybos posėdžių sekretoriui. Jei iniciatorius projektą atsiima Tarybos posėdžio dieną, bet jam oficialiai pritaria ir jį pateikia kitas subjektas, turintis teisę teikti klausimus į Tarybos posėdžio darbotvarkę, toks klausimas turi būti įtrauktas į artimiausio Tarybos posėdžio darbotvarkę ir projekto svarstymo procedūra tęsiama toliau.

ANTRASIS SKIRSNIS

TARYBOS SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS IR BALSAVIMAS

93. Sprendimo projekto pateikimas Tarybos posėdyje.

93.1. Klausimų pateikimas Tarybos posėdyje galimas tiek Tarybos sprendimų projektus apsvarsčius pagal suteiktus įgaliojimus komitete (toliau – pagrindinis komitetas), tiek teikiamų sprendimų projektų neapsvarsčius pagrindiniame komitete.

93.2. Posėdžio pirmininkas paskelbia sprendimo projekto darbotvarkės numerį, antraštę ir pakviečia pranešėją pristatyti sprendimo projektą. Sprendimo projektą Tarybos posėdyje pristato projekto rengėjas, trumpai (skiriama iki 5 minučių) apibūdindamas projektą. Pranešime išdėstoma: klausimo esmė, paaiškinimai, kita svarbi klausimo svarstymui informacija, komitetų nuomonė ir svarstymo komitetuose esmė (jeigu iki pateikimo Taryboje klausimas buvo apsvarstytas pagrindiniame komitete ir kituose komitetuose), pagrindinių pasiūlymų apžvalga, informacija, kaip į juos atsižvelgta ir motyvai. Gali būti numatytas ir papildomas pranešėjas. Papildomam pranešimui skiriama ne ilgiau kaip 3 minutės.

Visi pranešimai Tarybos posėdyje skaitomi iš centrinės tribūnos.

93.3. Po pranešėjo pristatymo atsakoma į Tarybos narių klausimus. Klausimui užduoti skiriama iki 3 minučių, atsakymui į vieną klausimą – iki 3 minučių. Opozicijos lyderiui suteikiama pirmenybė užduoti klausimą pranešėjui. Pateikti galima tik po vieną klausimą. Dar kartą klausti leidžiama tik po to, kai klausiantysis iš naujo sulaukia eilės. Jeigu Tarybos posėdyje svarstomas klausimas yra susijęs su kitais posėdyje dalyvaujančiais asmenimis, jiems leidžiama užduoti klausimus pranešėjams.

93.4. Pagrindiniam pranešėjui atsakius į Tarybos narių klausimus, žodis suteikiamas papildomam pranešėjui, jei toks yra numatytas darbotvarkėje. Jis taip pat atsako į Tarybos narių klausimus, laikantis nustatytos klausimų pateikimo ir atsakymo tvarkos.

93.5. Jeigu pasiūlymą nutraukti klausimus palaiko bent trys Tarybos nariai, atsakymus į klausimus galima nutraukti anksčiau laiko Tarybai nutarus.

93.6. Tarybos nariams pateikus klausimus, o pranešėjui į juos atsakius, posėdžio pirmininkas Tarybai teikia siūlymus balsuoti dėl pateikto projekto. Taryba priima vieną iš šių sprendimų:

93.6.1. jei klausimas iki pateikimo Taryboje Reglamento nustatyta tvarka buvo apsvarstytas pagrindiniame komitete, rengėjui atsakius į užduotus klausimus, gali pritarti Tarybos sprendimo pateikimui ir tame pačiame Tarybos posėdyje pradėti sprendimo projekto svarstymo ir priėmimo procedūras (vieno Tarybos posėdžio metu pateikus ir priėmus sprendimo projektą laikoma, kad sprendimas priimtas skubos tvarka (viena stadija));

93.6.2. pritarti pateikimui ir pradėti projekto svarstymo procedūrą, jei klausimas nebuvo apsvarstytas pagrindiniame komitete arba klausimas buvo apsvarstytas pagrindiniame komitete, tačiau Tarybos narys, komitetas, frakcija ir (ar) Tarybos narių grupė pasiūlo klausimą grąžinti svarstyti pagal suteiktus įgaliojimus komitetui ir (ar) kitiems komitetams dėl to, kad reikalingi papildomi pagrindimai, skaičiavimai, paaiškinimai ar kita informacija, taip pat kai reikia daugiau diskusijų, viešinimo, konsultavimosi su visuomene svarstomu klausimu ar dėl kitų priežasčių;

93.6.3. pritarti sprendimo projekto pateikimui ir priimti sprendimą paskelbti projektą svarstyti visuomenei (visuomenės pateikti pasiūlymai perduodami nagrinėti pagrindiniam komitetui);

93.6.4. atidėti projekto pateikimo procedūrą ir nurodyti rengėjams, kokius veiksmus jie privalo atlikti iki pakartotinio projekto pateikimo Taryboje;

93.6.5. nepritarti sprendimo projekto pateikimui.

93.7. Skubos tvarka (viena stadija) svarstomi projektai, jei dėl to taip nusprendžia Taryba.

93.8. Siūlyti klausimą svarstyti skubos tvarka (viena stadija) motyvuotu teikimu turi teisę meras ir pagrindinis komitetas. Projektas gali būti teikiamas Tarybai svarstyti skubos tvarka (viena stadija) tuo atveju, kai jis apsvarstytas pagrindiniame komitete. Sprendimas svarstyti projektą skubos tvarka (viena stadija) gali būti priimamas Tarybai pritarus projekto pateikimui, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 1/2 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių. Šiuo atveju dalyvaujančiais posėdyje laikomi posėdžių patalpoje fiziškai esantys Tarybos nariai.

93.9. Taryba gali nustatyti ir kitą skubos (ar sprendimo priėmimo viena stadija) tvarką, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 1/2 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių.

93.10. Tarybai pritarus sprendimo projekto pateikimui ir nutarus pradėti sprendimo projekto svarstymo procedūrą, pagarsinamas sprendimo projektą nagrinėjantis pagrindinis komitetas ir kiti komitetai, jei juose sprendimo projektas bus nagrinėjamas.

93.11. Po Tarybos sprendimo projekto pateikimo sprendimo projekto tekstas negali būti redaguojamas. Rengėjai Tarybai svarstyti teikia pirminį sprendimo projektą, komitetų siūlymų suvestinę lentelę bei pirminio sprendimo projekto ir pagrindinio komiteto siūlymų lyginamąjį variantą.

94. Sprendimo projekto svarstymas pagrindiniame komitete.

94.1. Pagrindinis komitetas posėdžiauja ir sprendimus priima Reglamento nustatyta tvarka.

94.2. Jei sprendimo projektą nagrinėjančiam komitetui reikalinga papildoma informacija ir (ar) medžiaga projektui nagrinėti, komitetas turi teisę projektą išsiųsti suinteresuotoms Savivaldybės institucijoms, įstaigoms, įmonėms, o prireikus – ir visuomeninėms organizacijoms ir kitiems subjektams, kad jie galėtų atsiųsti vertinimus, taip pat kreiptis į kitus komitetus, kad jie pateiktų savo nuomonę.

94.3. Svarstant sprendimo projektą pagrindiniame komitete kviečiami projekto rengėjai, suinteresuoti asmenys, esant reikalui ekspertai, kitų komitetų nariai. Reglamento nustatyta tvarka jiems suteikiamas žodis.

94.4. Pagrindinis komitetas sprendimo projektą svarsto paskutinis, gavęs kitų komitetų išvadas. Visą dėl projekto gautą medžiagą, visuomenės pateiktus siūlymus, kitų komitetų siūlymus įvertina ir apibendrina pagrindinis komitetas.

94.5. Apsvarsčius projektą pagrindiniame komitete, priimamas vienas iš šių sprendimų:

94.5.1. atidėti klausimo svarstymą (daryti klausimo svarstymo pertrauką);

94.5.2. pritarti sprendimo projekto pateikimui Taryboje;

94.5.3. siūlyti Tarybai sprendimo projektą skelbti svarstyti visuomenei;

94.5.4. pritarti sprendimo projektui arba vienam iš alternatyvių projektų;

94.5.5. pritarti sprendimo projektui su siūlymu papildyti ir (ar) pakeisti pateiktą svarstyti sprendimo projektą (konkretūs siūlymai įrašomi į protokolą);

94.5.6. parengti alternatyvų sprendimo projektą ir pateikti svarstyti Reglamento nustatyta tvarka;

94.5.7. nepritarti sprendimo projektui, nurodydamas nepritarimo motyvus, kurie įrašomi į posėdžio protokolą.

95. Tarybos sprendimo projekto svarstymas ir priėmimas Tarybos posėdyje.

95.1. Tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių Reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai, apsvarstyti pagrindiniame komitete, išskyrus Vietos savivaldos įstatyme nustatytus atvejus.

95.2. Visas siūlomas sprendimo projekto pataisas, papildymus bei išbraukimus Tarybos nariai, frakcijos, Tarybos narių grupės, komitetai, opozicijos lyderis, Kolegija turi pateikti per Savivaldybės dokumentų valdymo sistemą ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio, kuriame numatyta sprendimą priimti, pradžios.

Priėmimo metu naujos pataisos, papildymai ar išbraukimai nepriimami, išskyrus redakcines pataisas, kurios nesvarstomos ir dėl jų nebalsuojama.

95.3. Tarybos rezoliucijos, kreipimaisi, pareiškimai, sprendimai dėl seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimo ir kiti panašaus pobūdžio dokumentai paprastai pateikiami ir priimami tame pačiame posėdyje.

Tarybos sprendimų projektus dėl vicemerų kandidatūrų, nepasitikėjimo vicemeru (vicemerais), Administracijos direktoriumi ir kitų personalijų klausimų ar klausimų, susijusių su kitais jų darbo / tarnybos santykiais, taip pat sprendimus dėl komitetų, Kolegijos, komisijų sudarymo Taryba svarsto ir priima sprendimus tame pačiame posėdyje, kuriame yra pateiktas projektas, išskyrus atvejus, kai Taryba nusprendžia kitaip.

95.4. Posėdžio pirmininkas paskelbia sprendimo projekto darbotvarkės numerį, antraštę ir pakviečia pranešėją pristatyti sprendimo projekto svarstymo pagrindiniame komitete ir kituose komitetuose rezultatus. Pranešėjas pristato suvestinę svarstymo pagrindiniame komitete ir kituose komitetuose lentelę, taip pat aptaria gautus papildomus pasiūlymus ir pastabas, nurodydamas jų pateikėjus, pastebėtus redakcinio pobūdžio netikslumus.

95.5. Esant poreikiui arba pagrindinio komiteto pageidavimui, pagrindinio komiteto primininkas ar jo įgaliotas kitas komiteto narys gali pateikti papildomų paaiškinimų dėl pagrindinio komiteto pozicijos (motyvų) svarstomu klausimu. Posėdžio pirmininkas po sprendimo projekto rengėjo (iniciatoriaus) pristatymo paklausia, ar pagrindinis komitetas norės pasisakyti svarstomu klausimu.

95.6. Po pranešėjo pristatymo ir pagrindinio komiteto pasisakymo svarstomu klausimu, skelbiami Tarybos narių pasisakymai dėl sprendimo projekto (toliau – pasisakymas) esminiams teiginiams aptarti. Pasisakymams komiteto, frakcijos, Tarybos narių grupės vardu skiriama ne ilgiau kaip 5 minutės, o savo vardu – ne ilgiau kaip 3 minutės. Opozicijos lyderiui suteikiama pirmenybė pasisakyti svarstomu klausimu.

95.7. Užsirašyti kalbėti pasisakymuose turi būti baigiama ne vėliau kaip iki klausimo svarstymo pradžios. Posėdžio pirmininkas turi paskelbti diskusijoje dalyvausiančiųjų sąrašą. Posėdžio metu Tarybos narių, išreiškusių valią pasisakyti, pavardes fiksuoja Tarybos posėdžių sekretorius.

95.8. Posėdžio metu kalbėti galima tik posėdžio pirmininkui leidus. Žodis pasisakymuose kalbėtojams suteikiamas pagal užsirašymo eilę. Posėdžio pirmininkas gali keisti šią eilę, kad diskusijoje proporcingiau būtų atstovaujama frakcijoms, Tarybos narių grupėms, komitetams, argumentuojama „už“ ir „prieš“. Tarybos nariai negali perduoti vienas kitam pasisakymui skirto laiko. Kalbėtojas gali atsisakyti kalbėti. Jei kalbėtojas, neįspėjęs posėdžio pirmininko, išeina iš posėdžių salės ir nebūna, kai jam suteikiamas žodis, laikoma, kad jis atsisakė kalbėti. Kalbėtojas gali atsisakyti kalbėti.

95.9. Pasisakymų kiekvienu darbotvarkės klausimu metu Tarybos nariai turi teisę kalbėti ne daugiau kaip vieną kartą. Išimtį sudaro replikos, pasisakymai dėl balsavimo motyvų ar procedūros, pasisakymų nutraukimo klausimai, pasiūlymai atidėti svarstomą klausimą. Šiais atvejais iš anksto užsirašyti nereikalaujama.

95.10. Norintiems pasisakyti asmenims, kurie apie tai informavo prieš posėdį, paprastai pasisakyti skiriama iki 3 minučių, tačiau posėdžio pirmininkui leidus, pasisakymo laikas gali būti pratęstas dar iki 2 minučių.

95.11. Pasisakymai nutraukiami Tarybai nutarus. Pasiūlymas nutraukti pasisakymus gali būti pateiktas pasisakius ne mažiau kaip dviem kalbėtojams ir be aptarimo teikiamas balsuoti, jeigu tam pritaria bent trys Tarybos nariai. Prieš tai posėdžio pirmininkas turi pranešti, kiek buvo užsirašiusiųjų kalbėti ir kiek jau kalbėjo. Nutarus pasisakymus nutraukti, posėdžio pirmininkas privalo leisti kalbėti pagal eilę dar vienam Tarybos nariui. Be to, pranešėjas gali tarti baigiamąjį žodį.

95.12. Taryba gali iš anksto apriboti bendrą pasisakymų kiekvienu klausimu trukmę arba kalbėtojų skaičių. Tokiu atveju teikimai nutraukti pasisakymus nepriimami.

95.13. Svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko, pagrindinio komiteto ar Tarybos narių frakcijos ar grupės reikalavimu, kuriam pritaria ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių, klausimo svarstymo metu daroma neeilinė, bet ne ilgesnė kaip 30 minučių pertrauka. Tokią pertrauką galima daryti tik vieną kartą.

95.14. Jeigu Tarybos nario elgesys ar žodžiai kitų kalbose pateikiami iškreipti, jis turi teisę prašyti posėdžio pirmininko, kad jam leistų kalbėti asmeniniu klausimu ne ilgiau kaip 3 minutes. Jei posėdžio pirmininkas nesutinka, Tarybos narys turi teisę prašyti, kad dėl leidimo kalbėti būtų balsuojama. Žodis asmeniniu klausimu Tarybos nariui suteikiamas po klausimo svarstymo.

95.15. Pasisakymai baigiami, kai pasisako visi užsiregistravusieji kalbėti, arba Tarybai nusprendus nutraukti pasisakymus. Tarybos nariai, kurie norėjo kalbėti, bet jiems nebuvo suteiktas žodis, nes Taryba nusprendė nutraukti pasisakymus, savo pastabas ir pasiūlymus svarstomais klausimais gali pateikti raštu posėdžio pirmininkui ir jie pridedami prie posėdžio protokolo.

95.16. Pasibaigus pasisakymams, pranešėjai ir papildomi pranešėjai turi teisę tarti ne daugiau kaip 3 minutes trunkantį baigiamąjį žodį.

95.17. Po baigiamojo žodžio, jeigu šia teise rengėjas pasinaudojo, pradedamas sprendimo priėmimas, kurio metu Reglamento nustatyta tvarka balsuojama dėl svarstomo sprendimo projekto.

95.18. Balsavimo procedūros pradžią skelbia posėdžio pirmininkas. Dėl balsavimo motyvų prieš kiekvieną balsavimą gali pasisakyti ne daugiau kaip keturi Tarybos nariai: ne daugiau kaip du Tarybos nariai – „už“; ne daugiau kaip du Tarybos nariai – „prieš“. Dėl balsavimo motyvų galima kalbėti po to, kai posėdžio pirmininkas paskelbia, dėl ko bus balsuojama, ir paklausia, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kalbėti dėl balsavimo motyvų galima ne ilgiau kaip 2 minutes.

95.19. Balsuojama tokia tvarka:

95.19.1. jeigu yra pateikti siūlymai grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti (šiuo atveju procedūra kartojama nuo svarstymo pagrindiniame komitete, o toks sprendimas svarstant projektą gali būti priimtas tik vieną kartą) arba iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės (šiuo atveju sprendimo projekto svarstymo procedūra kartojama nuo pateikimo Tarybos posėdyje), arba sprendimo projektą teikti svartyti visuomenei (šiuo atveju procedūra kartojama nuo svarstymo pagrindiniame komitete, o to paties sprendimo projektas du kartus visuomenei svarstyti paprastai neskelbiamas), balsuojama pirmiau negu dėl klausimo esmės;

95.19.2. dėl alternatyvaus sprendimo projekto Reglamento nustatyta tvarka balsuojama pirmiau negu dėl pataisų;

95.19.3. dėl komitetų siūlomų pataisų dėl sprendimo projekto balsuojama atskirai pirmiau negu dėl klausimo esmės;

95.19.4. jeigu Reglamento nustatyta tvarka yra pateikti frakcijų, Tarybos narių grupių, Tarybos narių siūlymai, dėl šių siūlymų balsuojama pirmiau negu dėl klausimo esmės;

95.19.5. pabalsavus dėl pateiktų sprendimo projekto pataisų, balsuojama už galutinį sprendimą.

Jeigu dėl to paties sprendimo projekto teiginio yra pateikti alternatyvūs pasiūlymai, balsuojant taikomos balsavimo dėl alternatyvių sprendimų projektų nuostatos, nustatytos Reglamente.

95.20. Taryba gali priimti vieną iš šių sprendimų:

95.20.1. pritarti sprendimo projektui be pataisų ar su jomis arba pritarti vienam iš alternatyvių sprendimo projektų;

95.20.2. paskelbti projektą visuomenei svarstyti. Tokiu atveju procedūra kartojama nuo svarstymo pagrindiniame komitete;

95.20.3. atidėti sprendimo projekto priėmimą (tokiu atveju daroma sprendimo projekto svarstymo pertrauka);

95.20.4. nepritarti sprendimo projektui (tokiu atveju Tarybos sprendimų projektai, jei jie nebuvo keisti, gali būti teikiami Tarybai svarstyti pakartotinai ne anksčiau kaip po 3 mėnesių).

95.21. Balsavimą pakeliant rankas ar naudojant elektroninę sistemą galima vieną kartą pakartoti, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas, jeigu to reikalauja posėdžio pirmininkas, frakcija arba Tarybos narių grupė.

95.22. Užbaigus balsavimo procedūrą ir suskaičiavus balsavimo rezultatus, posėdžio pirmininkas juos paskelbia ir praneša apie sprendimo priėmimą arba nepriėmimą.

95.23. Po balsavimo Tarybos nariai gali replikuoti vieną kartą. Replikoms po balsavimo skiriama iki 2 minučių.

96. Alternatyvūs sprendimų projektai.

96.1. Kai tuo pačiu klausimu tam pačiam Tarybos posėdžiui yra pateiktas daugiau kaip vienas sprendimo projektas, kurių nuostatos yra bent iš dalies viena kitą keičiančios, tokie sprendimų projektai laikomi alternatyviais.

96.2. Alternatyvūs sprendimų projektai svarstomi kartu. Kiekvienas iš alternatyvių sprendimų projektų pristatomas ir dėl jų pasisakoma šiame Reglamente nustatyta tvarka.

96.3. Po pasisakymų iš alternatyvių sprendimų projektų pasirenkamas vienas. Jeigu yra du alternatyvūs sprendimų projektai, balsuojama dėl pasirinkimo ir posėdžio pirmininkas įvardija, už kurias alternatyvas balsuos balsuojantieji „už pirmąjį teiginį“ ir už kurias – balsuojantieji „už antrąjį teiginį“. Pasirinktu laikomas tas sprendimo projektas, už kurį balsavo daugiausia posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių.

96.4. Jeigu yra daugiau kaip trys alternatyvūs sprendimų projektai, dėl pasirinkimo balsuojama už kiekvieną sprendimo projektą atskirai. Pasirinktu laikomas tas sprendimo projektas, už kurį balsavo daugiausia posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių. Jeigu alternatyvūs sprendimų projektai surenka po lygiai balsų ir dėl to neįmanoma nustatyti, kuris sprendimo projektas pasirinktas, dėl jų balsuojama pakartotinai. Jeigu pakartotinai nepavyksta pasirinkti, Tarybos nariai gali pasiūlyti kompromisinį sprendimą arba klausimo svarstymą atidėti.

96.5. Iš alternatyvių sprendimų projektų pasirinkus vieną, dėl jo priėmimo balsuojama šiame Reglamente nustatyta bendra tvarka.

97. Balsavimas ir balsų skaičiavimas.

97.1. Tarybos sprendimai posėdyje, išskyrus Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento numatytus atvejus, priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Balsuojant elektronine balsų skaičiavimo įranga, dalyvaujančiais posėdyje laikomi tie Tarybos nariai, kurie užsiregistravo elektroninėje balsavimo sistemoje paspausdami mygtuką „Dalyvauju“. Balsuojama „už“, „prieš“ arba susilaikoma, išskyrus Reglamente nustatytus atvejus, kai balsuojama dėl alternatyvių pasiūlymų. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (laikoma, kad balsai pasiskirstė po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir susilaikiusių kartu sudėjus), balsuojama dar kartą. Jeigu balsuojant pakartotinai, balsai vėl pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas.

97.2. Posėdžio pirmininkui pasiūlius, sprendimai Tarybos posėdyje gali būti priimami bendru sutarimu. Jei nė vienas Tarybos narys neigiamai neatsako į posėdžio pirmininko klausimą „Ar galima priimti bendru sutarimu?“ ir (arba) nepaprašo balsuoti, posėdžio pirmininkas paskelbia „Priimta bendru sutarimu“. Priimant sprendimą bendru sutarimu laikoma, kad visi posėdyje dalyvaujantys Tarybos nariai balsavo „už“. Tarybos nario prašymu, prieš priimant sprendimą bendru sutarimu, gali būti patikrinamas kvorumas.

97.3. Taryboje balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai sprendžiamas Tarybos nario, mero įgaliojimų netekimo nesuėjus terminui ar nepasitikėjimo vicemeru, Administracijos direktoriumi klausimas. Tarybai nutarus slaptai taip pat gali būti balsuojama, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimas.

97.4. Atvirai balsuojama elektronine balsų skaičiavimo įranga arba pakeliant ranką, išskyrus Reglamente numatytus atvejus. Atsiradus elektroninės balsavimo sistemos gedimams, balsuoti galima atviru balsavimu rankos pakėlimu. Kaip naudotis elektronine balsų skaičiavimo sistema, nustato atskira patvirtinta tvarka (instrukcija). Tarybos nariai balsuoja asmeniškai. Balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims.

97.5. Balsavimo metu po salę nevaikštoma. Kol balsavimas nebaigtas, jokie klausimai nesvarstomi.

97.6. Atvirai balsuojama naudojant atviro balsavimo elektroninę sistemą, išimtiniais atvejais (sugedus elektroninei sistemai, dingus elektrai ir kt.) – rankos pakėlimu. Tokiu atveju balsus skaičiuoja Tarybos sudaryta balsų skaičiavimo komisija. Balsavimo rezultatus posėdžio pirmininkui praneša komisijos pirmininkas, jei balsus skaičiuoja komisija. Tuo atveju, kai atvirai balsuojant naudojama atviro balsavimo elektroninė sistema, kiekvieno Tarybos nario balsavimo rezultatai parodomi ekrane. Duomenys apie kiekvieno Tarybos nario balsavimo rezultatus yra vieši ir skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai.

97.7. Balsų skaičiavimo komisijos nariai balsuoja bendra tvarka.

97.8. Į Balsų skaičiavimo komisiją tris Tarybos narius vienam posėdžiui skiria Taryba. Balsų skaičiavimo komisijos negali sudaryti vienos frakcijos nariai. Komitetų pirmininkai ir frakcijų seniūnai į Balsų skaičiavimo komisiją neskiriami. Balsų skaičiavimo komisija iš savo narių išsirenka komisijos pirmininką, pavaduotoją ir sekretorių.

97.9. Jei pirmojo naujos Tarybos posėdžio metu svarstomi klausimai, dėl kurių balsuojama slaptai, į Balsų skaičiavimo komisiją siūloma po vieną atstovą iš kiekvieno Tarybos mandatus gavusio kandidatų sąrašo. Jei pirmojo naujos Tarybos posėdžio metu klausimai, dėl kurių balsuojama slaptai, nėra svarstomi, Balsų skaičiavimo komisija sudaroma 97.8 papunkčio nustatyta tvarka.

97.10. Taryba, frakcijai ar Tarybos narių grupei pasiūlius, gali posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą Balsų skaičiavimo komisija ar jos nariu. Tada skiriama nauja Balsų skaičiavimo komisija arba jos narys. Posėdžio pirmininko sprendimu arba frakcijos ar Tarybos narių grupės reikalavimu, kuriam pritaria ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių, balsavimas, po kurio buvo pareikštas nepasitikėjimas, gali būti pakartotas.

97.11. Slaptam balsavimui Balsų skaičiavimo komisiją sudaro bent trys nariai. Slaptam balsavimui Balsų skaičiavimo komisija sudaroma iš kiekvienos frakcijos ir Tarybos narių grupės po vieną narį deleguotų atstovų, išskyrus atvejus, kai Taryboje yra mažiau nei trys frakcijos.

97.12. Slaptai balsuojama per posėdžio pertrauką. Balsavimo vietoje turi būti slapto balsavimo kabina ir balsadėžė.

97.13. Balsavimo biuletenių pavyzdį prieš balsuojant patvirtina Taryba. Viename biuletenyje gali būti abėcėlės tvarka surašomos tik kandidatų į tas pačias pareigas pavardės. Visais atvejais biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai nurodyta, dėl ko balsuojama. Balsavimo biuletenius antspauduoja ir išduoda Balsų skaičiavimo komisija. Tarybos nariai, gaudami biuletenį, pasirašo biuletenių išdavimo lape.

97.14. Balsuojantysis biuletenyje pažymi pavardes tų kandidatų, už kuriuos balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam priimtini. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai, taip pat tie, kuriuose pažymėta pavardžių daugiau negu renkama pareigūnų arba pažymėtas daugiau kaip vienas pasirinkti duotas teiginys, taip pat jei įrašytos papildomos pavardės ar teiginiai. Šie biuleteniai skaičiuojami bendra tvarka.

97.15. Dėl kurio nors pareigūno atleidimo ar nepasitikėjimo juo pareiškimo balsuojama biuleteniais, kuriuose įrašyti teiginiai „už“, „prieš“ („pasitikiu“ ir „nepasitikiu“, „atleisti“ ir „neatleisti“ ar pan.). Vienu biuleteniu gali būti balsuojama tik dėl vieno pareigūno atšaukimo ar atleidimo arba nepasitikėjimo kolegialia institucija ar jos nariu pareiškimo.

97.16. Balsų skaičiavimo protokolą pasirašo Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas, sekretorius ir komisijos nariai. Balsavimo biuleteniai saugomi Sekretoriato skyriuje iki Tarybos kadencijos pabaigos.

97.17. Duomenys apie kiekvieno Tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno Tarybos nario balsavimo rezultatai yra saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje. Balsavimo rezultatai, pasibaigus balsavimo procedūrai, Tarybos posėdyje dalyvaujančiam Tarybos nariui, pateikus prašymą žodžiu arba raštu Sekretoriato skyriaus darbuotojui, pateikiami iš karto. Pasibaigus Tarybos posėdžiui, Tarybos narys, pateikęs Sekretoriato skyriaus darbuotojui prašymą raštu, turi teisę iš karto gauti balsavimo rezultatus.

98. Tarybos priimto sprendimo grąžinimas pakartotinai svarstyti, jo svarstymas ir priėmimas.

98.1. Meras turi teisę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas motyvuotu potvarkiu, pateikdamas konkrečius siūlymus, grąžinti Tarybos priimtus sprendimus Tarybai pakartotinai svarstyti. Meras, grąžinęs Tarybai jos priimtą sprendimą pakartotinai svarstyti, Reglamento nustatyta tvarka klausimą įtraukia į artimiausią Tarybos posėdį.

98.2. Mero potvarkiu grąžintas Tarybos sprendimas pakartotinai svarstomas pagrindiniame komitete ir (ar) kituose komitetuose.

98.3. Grąžintą sprendimą Taryba pakartotinai svarsto iš naujo arba priima sprendimą laikyti jį nepriimtu. Taryba balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą sprendimą iš naujo, ar laikyti sprendimą nepriimtu. Pirmiausia balsuoti teikiamas klausimas dėl grąžinto sprendimo svarstymo iš naujo. Jeigu balsavimo metu nesurenkamas reikiamas balsų skaičius, laikoma, kad sprendimas nepriimtas.

98.4. Priėmus sprendimą iš naujo svarstyti grąžintą sprendimą, pristatomos pagrindinio ir (ar) kitų komitetų išvados bei Reglamento nustatyta tvarka rengiami pasisakymai. Po svarstymo vyksta balsavimas.

98.5. Pirmiausia balsuojama, ar priimti visą sprendimą be mero teikiamų pataisų. Pakartotinai Tarybos apsvarstytas sprendimas laikomas priimtu be mero teikiamų pataisų, jeigu už jį balsavo daugiau kaip 1/2 visų Tarybos narių.

98.6. Jeigu sprendimas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti sprendimą su mero teikiamomis pataisomis. Pakartotinai Tarybos apsvarstytas sprendimas laikomas priimtu su mero teikiamomis pataisomis, jeigu už jį balsavo daugiau kaip 1/2 Tarybos posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių.

TREČIASIS SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO TVIRTINIMAS IR KONTROLĖ

99. Savivaldybės biudžeto svarstymas ir tvirtinimas.

99.1. Savivaldybės biudžetas (toliau – biudžetas) sudaromas vieniems metams. Biudžeto projektą rengia ir Tarybai tvirtinti teikia meras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, kitais įstatymais, Seimo patvirtintais savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais, Vyriausybės patvirtintomis biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, valstybinės statistikos duomenimis, patvirtintais savivaldybių strateginio planavimo dokumentais, taip pat savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programomis ir jų sąmatų projektais.

99.2. Tarybos sprendimo dėl biudžeto patvirtinimo projektui sprendimų rengimo, derinimo, viešinimo, vertinimo ir konsultavimosi su visuomene tvarka taikoma su išimtimis, nustatytomis šiame skirsnyje.

99.3. Biudžeto projektas svarstomas tokia tvarka:

99.3.1. Biudžeto projektas teikiamas svarstyti frakcijoms, Tarybos narių grupėms, komitetams, jis taip pat skelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje gyventojams viešai svarstyti. Biudžeto projektas, prieš pateikiant Tarybai, turi būti pristatytas Ekonomikos ir finansų komitetui.

99.3.2. Komitetai, frakcijos, Tarybos narių grupės ir Tarybos nariai visose Savivaldybės biudžeto projekto svarstymo stadijose gali siūlyti didinti projekte numatytas išlaidas tik nurodydami šių išlaidų finansavimo šaltinius. Tačiau negalima siūlyti mažinti tų išlaidų, kurios į biudžeto projektą įrašytos pagal įstatymus, kitus Seimo, Vyriausybės priimtus norminius aktus, taip pat Tarybos sprendimus.

99.3.3. Pasiūlymai didinti arba mažinti biudžeto projekte numatytas pajamas arba išlaidas, kurias numato anksčiau priimti Tarybos sprendimai, turi būti pateikiami kaip Tarybos sprendimų, reglamentuojančių Savivaldybės pajamas arba išlaidas, pataisų ar galiojimo panaikinimo, taip pat naujų sprendimų projektai. Taryba šiuos projektus svarsto bendra tvarka kartu su biudžeto projektu.

99.3.4. Gyventojų ir juridinių asmenų atsiliepimus apibendrina Savivaldybės administracija ir pateikia Ekonomikos ir finansų komitetui.

99.3.5. Gyventojai ir juridiniai asmenys pastabas ir pasiūlymus dėl biudžeto projekto teikia 7 dienas nuo projekto paskelbimo dienos Savivaldybės interneto svetainėje elektroniniu paštu adresu savivaldybe@vilnius.lt arba raštu Finansų ir ekonomikos skyriui.

99.3.6. Komitetai privalo išnagrinėti biudžeto projektą pagal savo kompetenciją ir savo sprendimus ne vėliau kaip per 10 dienų nuo biudžeto projekto gavimo dienos pateikti Ekonomikos ir finansų komitetui. Į komitetų, kuriuose svarstomas biudžeto projektas, posėdžius kviečiami Savivaldybės administracijos atstovai, taip pat gali būti kviečiami Ekonomikos ir finansų komiteto nariai.

99.3.7. Frakcijos ir Tarybos narių grupės savo nuomonę dėl biudžeto projekto pateikia Ekonomikos ir finansų komitetui per 10 dienų nuo projekto gavimo dienos.

99.3.8. Ekonomikos ir finansų komitetas, gavęs kitų komitetų išvadas, frakcijų, Tarybos narių grupių nuomonę ir (ar) siūlomas pataisas, gyventojų ir juridinių asmenų atsiliepimus, apsvarsto biudžeto projektą ir pateikia apie jį išvadą merui. Išvadoje turi būti nurodomos frakcijų, Tarybos narių grupių, komitetų teikiamos pastabos ir pagrindinės išvados. Jeigu Ekonomikos ir finansų komitetas nepritaria siūlomoms biudžeto projekto pataisoms, savo išvadoje turi nurodyti konkrečius nepritarimo motyvus.

99.3.9. Ekonomikos ir finansų komitetas, gavęs kitų komitetų išvadas, frakcijų, Tarybos narių grupių, Tarybos narių nuomonę, siūlomas pataisas, gyventojų ir juridinių asmenų atsiliepimus, kartu su frakcijų, Tarybos narių grupių ir kitų komitetų atstovais apsvarsto biudžeto projektą ir pateikia apie jį savo išvadas. Ekonomikos ir finansų komitetas privalo arba priimti kito komiteto siūlomas pataisas, jeigu jos atitinka šio komiteto kompetenciją, arba pateikti motyvuotą atsakymą. Komitetas turi teisę teikti pasiūlymus koreguoti ir tuos biudžeto straipsnius, kurie nepriklauso jo kompetencijai.

99.3.10. Apsvarsčius biudžeto projektą visuose komitetuose ir įvykus viešam biudžeto svarstymui, meras Reglamento nustatyta tvarka teikia biudžeto projektą svarstyti Tarybai. Tarybos posėdyje išklausomas Ekonomikos ir finansų komiteto pranešimas, pateikiamos kitų komitetų išvados, jei jos nepaminėtos Ekonomikos ir finansų komiteto pranešime, frakcijų, Tarybos narių grupių ir atskirų Tarybos narių nuomonė bei pastabos. Pranešėjas motyvuotai nurodo, į kuriuos pasiūlymus atsižvelgta, į kuriuos ne.

99.3.11. Jei pirmą kartą svarstant Tarybos posėdyje biudžeto projektas nepatvirtinamas Tarybos sprendimu, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pirmojo svarstymo skiriamas antrasis, kuriame meras pristato pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą biudžeto projektą. Posėdžio metu meras informuoja, kurie iš komitetų, frakcijų, Tarybos narių grupių ir Tarybos narių pasiūlymų bei pataisų įrašyti į biudžeto projektą, kurie atmesti, motyvuoja atmetimo priežastis, atsako į Tarybos narių klausimus.

Po pasisakymų dėl sprendimo projekto balsuojama, ar Savivaldybės biudžetas bus svarstomas šiame posėdyje, ar atidedamas artimiausiam Tarybos posėdžiui, iki kurio pataisytas biudžeto projektas turi būti apsvarstytas komitetuose šiame skirsnyje nustatyta tvarka.

99.3.12. Jeigu Savivaldybės biudžetas laiku nepatvirtinamas, jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali būti didesnės kaip 1/12 praėjusių metų Savivaldybės biudžeto išlaidų.

99.3.13. Biudžetiniais metais Taryba gali biudžetą tikslinti ta pačia tvarka, kokia jis sudaromas ir tvirtinamas.

Jei prireikia lėšų, kurių negalima skirti iš rezervo fondo, ar papildomų lėšų, susidarančių biudžeto vykdymo metu, meras pateikia Tarybai sprendimo projektą dėl papildomų asignavimų. Jame nurodoma trūkstamų lėšų paskirtis ir dydis bei jų finansavimo šaltinis. Komitetai, frakcijos, Tarybos narių grupės ar pavieniai Tarybos nariai, laikydamiesi šiame skirsnyje numatytų sąlygų, gali pasiūlyti Tarybos sprendimo projektą dėl kai kurių biudžeto išlaidų pakeitimo.

100. Savivaldybės biudžeto vykdymo kontrolė.

100.1. Savivaldybės biudžeto vykdymą kontroliuoja Ekonomikos ir finansų bei Kontrolės komitetai. Kiti komitetai gali išklausyti informaciją ir kontroliuoti, kaip vykdomi jų kompetencijai atitinkantys biudžeto straipsniai.

100.2. Pasibaigus biudžetiniams metams, Tarybos sprendimu gali būti atliekamas nepriklausomas finansų ir (ar) veiklos auditas. Jeigu atliekamas nepriklausomas auditas, audito ataskaita turi būti viešai apsvarstyta Tarybos posėdyje ne vėliau kaip iki atitinkamų biudžetinių metų rugsėjo 1 dienos.

100.3. Kaip vykdomas Savivaldybės biudžetas, Tarybos posėdyje svarstoma ne rečiau kaip vieną kartą per 6 mėnesius. Tokiam svarstymui meras pateikia Savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitą.

IX SKYRIUS

KOLEGIJA

101. Taryba sprendimu savo įgaliojimų laikui sudaro patariamąjį organą – Savivaldybės kolegiją. Kolegiją sudaro meras, vicemerai, Savivaldybės administracijos direktorius, komitetų pirmininkai, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas ir opozicijos lyderis.

102. Kolegijos veiklos sritys:

102.1. analizuoja Savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų padalinių veiklą, teikia siūlymus Tarybai dėl šių padalinių veiklos gerinimo ir jų vadovų išklausymo;

102.2. svarsto ir teikia siūlymus dėl Savivaldybės strateginio planavimo dokumentų rengimo;

102.3. numato mero ir Tarybos narių kvalifikacijos tobulinimo prioritetus (kiekvienais metais);

102.4. svarsto klausimus dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo;

102.5. susipažįsta su specialiųjų ir detaliųjų planų projektais, dėl jų gali teikti rekomendacijas merui;

102.6. svarsto Savivaldybės įstaigų metinių ataskaitų rinkinius ir Savivaldybės valdomų įmonių metinių finansinių ataskaitų rinkinius, metinius pranešimus ir (arba) veiklos ataskaitas;

102.7. svarsto ir teikia pasiūlymus dėl Tarybos posėdžių darbotvarkių papildymo;

102.8. teikia Tarybos sprendimų projektus.

103. Kolegija jai priskirtais veiklos klausimais priima rekomendacinius sprendimus Kolegijos posėdžiuose. Kolegijos sprendimai įrašomi į posėdžių protokolą, kurį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pasirašo Kolegijos posėdžio primininkas ir posėdžio sekretorius. Posėdžio protokolui taikomi reikalavimai, nurodyti Reglamento IV skyriuje.

104. Kolegijos posėdžius šaukia ir posėdžio darbotvarkę sudaro, Kolegijos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra – vicemeras ar Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais laikinai Tarybos paskirtas Tarybos narys. Kolegijos posėdžiai rengiami pagal poreikį. Kolegijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Kolegijos narių.

105. Kolegijos posėdžiai gali būti organizuojami nuotoliniu ar mišriu, kai dalis narių fiziškai susirenka į posėdį, o kita narių dalis dalyvauja nuotoliniu, būdu. Komisijos posėdžio formą nustato meras. Kolegijos nariai, pranešėjai ir kiti posėdžio dalyviai prie nuotolinio (mišraus) posėdžio iš anksto nurodytu vaizdo konferenciniu ryšiu turi jungtis savo vardu ir pavarde ir prieš diskutuodami prisistatyti. Jeigu Kolegijos sprendimas priimamas balsuojant, kiekvienas Kolegijos narys žodžiu pasako savo vardą, pavardę ir apsisprendimą. Posėdžio metu Kolegijos nario įrenginyje privalo būti įjungta vaizdo kamera. Kolegijos narys turi užtikrinti, kad posėdžio metu joks pašalinis asmuo nesinaudos jo įrenginiu.

106. Kolegijos svarstytinus klausimus ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki Kolegijos posėdžio dienos pateikia meras, vicemeras (-ai), Administracijos direktorius, Tarybos nariai, komitetai, komisijos, frakcijos, Tarybos narių grupės opozicijos lyderis, Savivaldybės kontrolierius.

107. Tarybos posėdžių sekretorius ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki Kolegijos posėdžio dienos per Savivaldybės dokumentų valdymo sistemą apie Kolegijos posėdžio datą ir laiką, svarstytinus klausimus, Tarybos sprendimų projektus ir kitą posėdžio medžiagą informuoja Kolegijos narius ir asmenis, kurie pristato Kolegijos darbotvarkėje numatytus klausimus, bei kitus į Kolegijos posėdį kviečiamus asmenis.

108. Kolegijos nariai privalo dalyvauti Kolegijos posėdžiuose. Nedalyvauti gali tik dėl pateisinamų priežasčių. Jeigu Kolegijos narys negali dalyvauti posėdyje, apie tai iš anksto jis turi raštu ar elektroniniu paštu pranešti merui ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

109. Kolegijos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Kolegijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), lemia posėdžio pirmininko balsas. Balsuojama atvirai.

X SKYRIUS

MERAS IR VICEMERAI

110. Meras yra Savivaldybės vykdomoji institucija (Savivaldybės vadovas), turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus. Meras tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Tarybos, savo sprendimų tiesioginį įgyvendinimą jo kompetencijai priskirtais klausimais. Meras yra atskaitingas Tarybai ir bendruomenei už savo ir Savivaldybės veiklą. Meras turi įgaliojimus, įtvirtintus Vietos savivaldos įstatyme, šiame Reglamente ir kituose teisės aktuose.

111. Mero sprendimai įforminami potvarkiais. Mero potvarkiai rengiami, derinami ir skelbiami teisės aktų nustatyta tvarka.

112. Meras įgaliojimų netenka Tarybos sprendimu Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais. Mero įgaliojimai nutrūksta Rinkimų kodekso nustatyta tvarka.

113. Merui kasmetinės ir tikslinės atostogos suteikiamos mero potvarkiu, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, atsakingas už personalo klausimus, gavęs mero prašymą dėl atostogų suteikimo, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas parengia mero potvarkio projektą, jį suderina ir pateikia merui pasirašyti.

114. Meras ir vicemerai komandiruojami mero potvarkiais. Komandiruočių išlaidos jiems apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka bei mokama kompensacija už darbo dienas. Išlaidas pateisinantys dokumentai turi būti pateikiami Savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui, atsakingam už komandiruočių išlaidų apmokėjimą.

115.Vicemeras vykdo mero nustatytas funkcijas ir mero pavedimus. Meras savo potvarkiu vicemerams funkcijas nustato vicemero kadencijos laikotarpiui ir gali jas keisti.

116. Mero pavadavimas ir laikinas mero pareigų ėjimas.

116.1. Mero pavadavimo ir laikino mero pareigų ėjimo atvejai bei mero įgaliojimų vykdymo ypatumai nustatyti Vietos savivaldos įstatyme.

116.2. Meras savo potvarkiu paskiria jį pavaduojantį vicemerą (-us). Vicemerui pavaduojant merą jo atostogų, laikino nedarbingumo metu ar dėl kitų pateisinamų priežasčių, arba kai mero įgaliojimai sustabdyti teismo nutartimi, mero įgaliojimus, nustatytus Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 7 punktuose, vykdo laikinai Tarybos paskirtas Tarybos narys – didžiausios frakcijos seniūnas, o jam negalint eiti savo pareigų – šios frakcijos seniūno pavaduotojas.

116.3. Kai mero įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui arba kai išrinktas neprisiekęs meras netenka mandato ar mero rinkimų rezultatai pripažįstami negaliojančiais, Tarybos posėdį sušaukia Reglamento 116.2 papunktyje nurodytas Tarybos narys ir mero pareigos laikinai eiti Tarybos sprendimu pavedamos Tarybos posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma paskirtam Tarybos nariui. Laikinai Tarybos paskirtam Tarybos nariui, einančiam mero pareigas, darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus sprendimu tvirtina Taryba.

117. Meras savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti Vietos savivaldos įstatymo reikalavimus atitinkančių visuomeninių konsultantų, kurie mero prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Meras, įvertinęs asmens tinkamumą būti visuomeniniu konsultantu ir potvarkiu paskyręs jį savo visuomeniniu konsultantu, apie tai nedelsdamas informuoja Tarybos posėdžių sekretorių, nurodydamas asmens vardą, pavardę, paskyrimo datą. Šiuos duomenis Sekretoriato skyriaus atsakingas darbuotojas paskelbia Savivaldybės interneto svetainėje. Meras nedelsdamas privalo raštu informuoti Tarybos posėdžių sekretorių pasibaigus visuomeninio konsultanto pareigoms, nurodydamas atšaukimo datą.

118. Meras atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti Savivaldybei, Tarybai teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Atstovauti Savivaldybei gali būti įgaliojami šie asmenys:

118.1. visų instancijų bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose bei kitose teisėsaugos institucijose – Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, pagal atstovavimo sutartis advokatai (jų padėjėjai), kartu su jais ir Savivaldybės administracijos padalinių darbuotojai – atitinkamos srities specialistai. Įgalioto atstovauti Savivaldybei teismuose ir kitose teisėsaugos institucijose asmens teisės surašomos įstatymų nustatyta tvarka įgaliojime. Įgaliojimai registruojami ir saugomi šias funkcijas vykdančiame Savivaldybės administracijos padalinyje;

118.2. bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis ar kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis – Savivaldybės valstybės tarnautojai, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ir Tarybos nariai.

119. Meras savo iniciatyva, Kontrolės komiteto teikimu ar atskirų Tarybos narių prašymu gali siūlyti Tarybai pavesti Kontrolės ir audito tarnybai atlikti veiklos plane nenumatytą Savivaldybės administravimo subjektų ar valdomų įmonių atitikties, finansinį ir veiklos auditą, priima Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto atitikties, finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų svarstymą komitetų ir Tarybos posėdžiuose. Mero siūlymas įforminamas potvarkiu, taip pat pridedamas Reglamento nustatyta tvarka parengtas Tarybos sprendimo projektas, kuriame nurodomas pavedimas Kontrolės ir audito tarnybai atlikti atitikties, finansinį ar veiklos auditą.

120. Meras turi antspaudą su Savivaldybės herbu. Mero antspaudo pavyzdį tvirtina Taryba. Mero antspaudas dedamas ant mero potvarkių originalų, dokumentų, kuriuose mero antspaudas numatytas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, mero išduodamų įgaliojimų dokumentų, suteikiančių teisę Savivaldybės pareigūnams arba kitiems piliečiams atstovauti Tarybai ar merui teismuose, derybose, turint reikalų su juridiniais ar fiziniais asmenimis, mero tvirtinamų dokumentų, kitų dokumentų mero nurodymu, mero pasirašytų tarnybinių pažymėjimų. Už mero antspaudo naudojimą yra atsakingas Tarybos posėdžių sekretorius.

121. Mero fondo lėšų naudojimo tvarka.

121.1. Atstovavimo Lietuvoje ir užsienyje išlaidoms (mero fondui) iš bendrų Savivaldybės reprezentacijai skirtų lėšų skiriama 3 VMDU dydžio suma vienam mėnesiui. Mero fondo lėšos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

121.2. Savivaldybės mero fondą sudaro lėšos, skirtos mero atstovavimo reikmėms (reprezentacinės išlaidos).

121.3. Atstovavimo (reprezentacinėmis) išlaidomis laikomos išlaidos, kurios apibrėžtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarime Nr. 919 „Dėl reprezentacinių išlaidų“.

121.4. Savivaldybės mero fondo lėšomis disponuoja meras.

121.5. Savivaldybės mero fondo lėšos naudojamos mero atstovavimo (reprezentacijos) reikmėms, atstovaujant Savivaldybei Lietuvoje ir užsienyje:

121.5.1. užsienio valstybių asmenų, delegacijų, svečių ir juos lydinčių asmenų priėmimo išlaidoms (išlaidos transportui, nakvynei, maitinimui, vertėjams, gidams, gėlėms, suvenyrams, atminimo dovanoms, kitoms prekėms ir paslaugoms);

121.5.2. užsienyje arba šalies viduje rengiamų oficialių priėmimų išlaidoms (vaišių, pobūvių, banketų, kurie rengiami įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimu kokio nors asmens, delegacijos, svečių garbei, taip pat įstatymų nustatytų atmintinų ir švenčių dienų, profesijų dienų, sutarčių pasirašymo, vizitų, valstybės arba įstaigos jubiliejų, valstybės, tarptautinių organizacijų, kitų apdovanojimų skyrimo įstaigos darbuotojams progomis, organizavimo, maisto produktų, alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, kitų prekių ir paslaugų pirkimo išlaidos);

121.5.3. darbo susitikimų išlaidoms (maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, kitų prekių, skirtų įstaigos atstovų susitikimams darbo klausimams aptarti, svarstyti, derinti su kitų įstaigų, įmonių, organizacijų atstovais, pirkimo išlaidos);

121.5.4. atminimo dovanoms, suvenyrams, gėlėms, sveikinimo raštams, atvirukams, nuotraukoms valstybės, įstaigos, įstaigos darbuotojų arba valstybei nusipelniusių asmenų jubiliejų, valstybės, tarptautinių organizacijų, kitų apdovanojimų skyrimo įstaigos darbuotojams, įstatymų nustatytų atmintinų ir švenčių dienų, profesijų dienų progomis;

121.5.5. išlaidoms, susijusios su dalyvavimu labdaros, kultūros, sporto ir kituose visuomeniniuose renginiuose (išlaidos dovanėlėms švenčių proga ikimokyklinių, mokymo, sveikatos apsaugos, vaikų, senelių, invalidų globos įstaigų auklėtiniams ir globotiniams, socialiai remtinoms šeimoms, taip pat išlaidos suvenyrams, dovanoms, gėlėms, pagal varžybų ir konkursų sąlygas numatytiems prizams, su dalyvavimu minėtuose renginiuose susijusiems mokesčiams, valstybės arba įstaigos atributika pažymėtoms prekėms);

121.5.6. kitoms reprezentacinėms išlaidoms.

121.6. Reprezentacijos reikmėmis skirtoms išlaidoms nepriskiriamos išlaidos, susijusios su politine reklama.

121.7. Organizuojant Reglamento 121.5 papunktyje nurodytus renginius, sudaroma išlaidų sąmata, kurią potvarkiu tvirtina meras. Renginių organizavimo metu, nepatvirtinus naujos išlaidų sąmatos, negali būti viršyta bendra sąmatoje nurodyta išlaidų suma.

121.8. Savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, administruojantis Savivaldybės biudžeto asignavimus, skirtus Savivaldybės mero fondui (toliau – mero fondo lėšų administratorius), į mero atsiskaitomąją sąskaitą kiekvieną mėnesį perveda 3 VMDU dydžio sumą.

121.9. Meras ar jo įgaliotas asmuo kiekvieną mėnesį atsiskaito mero fondo lėšų administratoriui, pateikdamas faktines išlaidas patvirtinančius dokumentus, atitinkančius Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams.

121.10. Mero fondo lėšų naudojimą kontroliuoja mero fondo lėšų administratorius ir Savivaldybės kontrolierius.

121.11. Nepanaudotas Savivaldybės mero fondo lėšų likutis grąžinamas mero fondo lėšų administratoriui iki kitų metų sausio 10 dienos.

122. Vicemero (-ų) kandidatūros teikimas ir vicemero (-ų) skyrimas.

122.1. Meras potvarkiu Tarybai teikia kandidatūrą į vicemero pareigas. Meras Tarybos posėdžio metu pristato Tarybai pasiūlytą kandidatą. Kandidatas į vicemerus pareiškia, ar sutinka būti kandidatu į vicemerus. Kandidatams skiriama iki 10 minučių prisistatyti. Prisistatę kandidatai atsako į Tarybos narių klausimus. Klausimams ir atsakymams į juos skiriama 10 minučių.

122.2. Dėl pritarimo už teikiamą kandidatūrą į vicemero pareigas balsuojama. Sprendimas dėl pritarimo vicemero kandidatūrai priimamas paprasta balsų dauguma.

122.3. Jeigu mero pasiūlytai kandidatūrai Taryba nepritaria, mero pasirinkimu meras Tarybai teikia to paties arba kito asmens kandidatūrą į vicemero pareigas Reglamento 122.1 papunktyje nustatyta tvarka.

122.4. Tarybai 122.2 papunktyje nustatyta tvarka antrą kartą nepritarus teikiamai pakartotinei ar naujai kandidatūrai į vicemero pareigas, meras savo sprendimu vicemeru paskiria pasirinktinai vieną iš Tarybai teiktų kandidatų į vicemero pareigas. Vicemero skyrimas įforminamas mero potvarkiu.

XI SKYRIUS

ATASKAITŲ PATEIKIMAS TARYBAI IR BENDRUOMENEI

123. Tarybos narys Savivaldybės nuolatiniams gyventojams atsiskaito Reglamento nustatyta tvarka.

124. Meras iki kiekvienų einamųjų metų birželio 15 dienos Tarybai raštu atsiskaito, kaip įgyvendinami įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Tarybos sprendimai, kaip vykdomas Savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai. Šiame punkte nurodyta mero ataskaita pristatoma Tarybos posėdžio metu.

125. Meras atsiskaito Savivaldybės bendruomenei už savo veiklą, raštu parengdamas savo veiklos ataskaitą ir paskelbdamas Savivaldybės internetiniame puslapyje. Ataskaita parengiama tokiais terminais, kad informacija apie mero veiklos rezultatus būtų įtraukiama į Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį.

126. Kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą rengia ir iki balandžio 15 dienos Kontrolės komitetui svarstyti teikia Savivaldybės kontrolierius. Savivaldybės kontrolierius Kontrolės komiteto kvietimu turi dalyvauti Kontrolės komiteto posėdyje svarstant Kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą. Kontrolės komitetas, išnagrinėjęs Kontrolės ir audito tarnybos veiklos plano įvykdymo ataskaitą, rengia ir teikia Tarybai išvadas dėl Kontrolės ir audito tarnybos veiklos. Kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaita ir Kontrolės komiteto išvada Tarybai turi būti pateiktos iki gegužės 1 dienos. Tarybai pritarus, Kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaita skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje.

127. Kontrolės komitetas kartą per metus iki kovo 1 d. atsiskaito Tarybai už savo veiklą praėjusiais metais. Kontrolės komiteto veiklos ataskaitą Tarybai pristato pirmininkas. Kontrolės komiteto veiklos ataskaita skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje.

128. Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį, kurį sudaro Savivaldybės veiklos ataskaita, finansinių ataskaitų rinkinys ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys ir į kurį įtraukiama mero veiklos ataskaita, rengia ir Tarybai svarstyti teikia meras Vietos savivaldos įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Meras Tarybos posėdžio metu pristato Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinio projektą Tarybos nariams. Dėl Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinio to paties posėdžio metu Taryba priima sprendimą. Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinys skelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje. Papildomai Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinys ar rinkinio santrauka gali būti skelbiama ir kitu pasirinktu būdu.

129. Kiekvienais metais iki gegužės 15 dienos Savivaldybės kontrolierius teikia Tarybai išvadą dėl pateikto tvirtinti Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinio, Savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo. Šią išvadą Savivaldybės kontrolierius teikia komitetams svarstyti ne vėliau kaip iki gegužės 1 d., o komitetams apsvarsčius, teikia Tarybai tvirtinti.

XII SKYRIUS

SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS IR IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS SPRENDIMAI

130. Seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama Savivaldybės institucija privalo nustatyta tvarka juos įvertinti.

131. Jeigu seniūnaičių sueigos ar išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra Tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame Tarybos posėdyje. Jeigu seniūnaičių sueigos ar išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra mero kompetencija, meras juos vertina ir priima sprendimą dėl jų ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo.

132. Savivaldybės institucijos, įvertinusios seniūnaičių sueigos ar išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus, privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus, o įvertinusios išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus – ir numatomus veiksmus, jeigu tokių veiksmų bus imtasi. Taryba seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus įvertina Reglamente nustatyta sprendimų projektų pateikimo, svarstymo ir priėmimo tvarka.

133. Sprendimai dėl seniūnaičių sueigos sprendimų turi būti paskelbti Savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijų skelbimų lentose, o sprendimai dėl išplėstinės seniūnaičių sueigos – laikantis Vietos savivaldos įstatymo 43 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

XIII SKYRIUS

TARYBOS NARIŲ PAKLAUSIMAI IR TARYBOS MAŽUMOS VALANDA

134. Tarybos nariai paklausimus (prašymus) raštu teikia Reglamento nustatyta tvarka. Kiekvieno posėdžio pabaigoje organizuojamas mero pusvalandis, o kartą per pusę metų – Tarybos mažumos valanda.

135. Mero pusvalandis.

135.1. Kiekvieno Tarybos posėdžio pabaigoje, kai baigiami svarstyti darbotvarkės klausimai ir nepriklausomai, ar yra Tarybos narių dauguma, meras, vicemeras (vicemerai), Savivaldybės administracijos direktorius 30 minučių atsakinėja į Tarybos narių žodžiu užduodamus klausimus. Mero pusvalandis transliuojamas Savivaldybės interneto svetainėje Savivaldybės „YouTube“ kanale.

135.2. Klausimai užduodami tokia eile: iš pradžių klausimai užduodami frakcijos, Tarybos narių grupės vardu, pradedant nuo opozicinių frakcijų. Toliau klausimus užduoti gali likę Tarybos nariai. Klausimui užduoti skiriama ne daugiau kaip 1 minutė, atsakymams į užduodamus klausimus – ne daugiau kaip 3 minutės.

136. Tarybos mažumos valanda.

136.1. Kartą per pusę metų Tarybos posėdžio pabaigoje, kai baigiami svarstyti darbotvarkės klausimai ir nepriklausomai, ar yra Tarybos narių dauguma, organizuojama Tarybos mažumos valanda. Tarybos mažumos valanda transliuojama Savivaldybės interneto svetainėje Savivaldybės „YouTube“ kanale.

136.2. Tarybos mažumos valandos metu Tarybos mažumos atstovai turi teisę užduoti klausimų merui, vicemerui (vicemerams), Savivaldybės administracijos direktoriui, komitetų pirmininkams, komisijų pirmininkams ir gauti į juos atsakymus. Jeigu posėdžio dieną šie asmenys eina pareigas, jie Tarybos mažumos valandoje privalo dalyvauti ir atsakyti į jiems užduotus klausimus. Jeigu posėdžio metu nurodyti asmenys atsakyti į pateiktą klausimą negali, atsakymas Tarybos nariui turi būti pateiktas raštu per 5 darbo dienas.

136.3. Tarybos mažumos valanda trunka ne trumpiau kaip vieną valandą. Pirmiausia teisę užduoti iki dviejų klausimų turi opozicijos lyderis, po to – kiti Tarybos mažumos atstovai. Tarybos mažumos atstovams uždavus visus klausimus, jeigu Taryba nenusprendžia kitaip, sudaroma galimybė Tarybos daugumos atstovams užduoti klausimų.

137. Tarybos posėdžio metu ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius į Tarybos narių iš anksto raštu pateiktus klausimus turi atsakyti Savivaldybės kontrolierius. Klausimai pateikiami per Tarybos posėdžių sekretorių ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki posėdžio.

XIV SKYRIUS

VIETOS GYVENTOJŲ DALYVAVIMAS TVARKANT VIEŠUOSIUS SAVIVALDYBĖS REIKALUS

138. Savivaldybė, sudarydama sąlygas vietos gyventojams dalyvauti tvarkant viešuosius Savivaldybės reikalus informuoja vietos gyventojus; konsultuojasi su vietos gyventojais; vertina ir viešina konsultavimosi su vietos gyventojais rezultatus; įtraukia vietos gyventojus į sprendimų priėmimą.

139. Vietos gyventojai informuojami, laikantis Vietos savivaldos įstatyme nustatytų reikalavimų.

140. Konsultavimosi su vietos gyventojais formą, vietą, laiką, trukmę pasiūlo konsultavimąsi inicijuojantys subjektai, įvertinę konsultavimuisi keliamus reikalavimus, nustatytus Vietos savivaldos įstatyme. Su vietos gyventojais konsultuojamasi šiomis formomis: vietos gyventojų apklausa (toliau – apklausa); vieši svarstymai, susirinkimai, forumai, diskusijos; konsultavimasis elektroninių ryšių priemonėmis Savivaldybės interneto svetainėje.

141. Apklausos rezultatai sprendimą priimančiam Savivaldybės administravimo subjektui yra patariamojo pobūdžio.

142. Apklausą inicijuoti ir joje dalyvauti gali asmenys, kuriems apklausos dieną yra suėję 18 metų ir kurie savo gyvenamąją vietą yra deklaravę Savivaldybės teritorijoje arba kurie yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Savivaldybėje.

143. Apklausai gali būti teikiami klausimai, kuriuos Savivaldybė sprendžia atlikdama savarankiškąsias funkcijas.

144. Apklausa gali būti surengta visoje savivaldybės teritorijoje, seniūnijos (kelių seniūnijų) aptarnaujamoje teritorijoje (aptarnaujamose teritorijose) ar jos (jų) dalyse arba gyvenamosios vietovės teritorijoje ar jos dalyje.

145. Apklausos būdą (tiesioginį vietos gyventojų nuomonės įrašymą į apklausos dalyvių sąrašo lapus arba apklausą elektroninių ryšių priemonėmis Savivaldybės interneto svetainėje) ir apklausos teritoriją pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo, laiko, vietos, trukmės ir apklausos teritorijos priima meras, skelbdamas apklausą.

146. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso Savivaldybės gyventojams, Tarybai, merui ir seniūnui. Savivaldybės gyventojai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka. Taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4 Tarybos narių grupės reikalavimu. Taryba, meras ir seniūnas apklausos iniciatyvos teisę įgyvendina atskira Tarybos nustatyta tvarka.

147. Meras privalo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teisės aktų nustatyta tvarka iniciatyvinės grupės parašų rinkimo lapų perdavimo merui arba ne mažesnės kaip 1/4 Tarybos narių grupės reikalavimo, arba seniūno iniciatyvos gavimo paskelbti apklausą.

148. Mero potvarkyje paskelbti apklausą turi būti nustatyta apklausai teikiamo klausimo tekstas, apklausos teritorija, būdas, data, vieta, trukmė, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos komisiją deleguoti savo atstovą (atstovus). Mero potvarkis paskelbti apklausą ir informacija gyventojams apie numatomą konsultavimąsi turi būti paskelbti laikantis Vietos savivaldos įstatymo nustatytų reikalavimų.

149. Meras informuoja Savivaldybės gyventojus apie apklausos rezultatus laikydamasis Vietos savivaldos įstatyme nustatytų reikalavimų.

150. Apklausos rezultatai turi būti svarstomi artimiausiame Tarybos posėdyje, jeigu savo nuomonę pateiktu klausimu pareiškė ne mažiau kaip 10 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje. Tarybos sprendime dėl apklausai pateikto klausimo turi būti nurodyti apklausos rezultatai ir Tarybos sprendimo motyvai. Tarybos sprendimas dėl apklausai pateikto klausimo turi būti paskelbtas laikantis Vietos savivaldos įstatyme nustatytų reikalavimų.

XV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

151. Visus Tarybos veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti Reglamente ir Lietuvos Respublikos įstatymuose, siūlo spręsti Tarybos posėdžio pirmininkas. Toks sprendimas po posėdžio pirmininko trumpo motyvų išdėstymo priimamas balsavusių Tarybos narių dauguma.

____________________________