HERB21

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2023 M. RUGSĖJO 22 D. ĮSAKYMO NR. D1-323 „DĖL REGIONINĖS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 02-001-06-10-01(RE) „SKATINTI RŪŠIUOJAMĄJĮ ATLIEKŲ SURINKIMĄ“ FINANSAVIMO GAIRIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO  

 

2024 m. rugpjūčio 29 d. Nr. D1-286

Vilnius

 

 

Pakeičiu Regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-10-01(RE) „Skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą“ finansavimo gaires, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. D1-323 „Dėl Regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-10-01(RE) „Skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą“ finansavimo gairių patvirtinimo“:

1.   Pakeičiu II skyrių ir jį išdėstau taip:

 

„II SKYRIUS

PAGRINDINĖ 2021–2027 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ PROGRAMOS INFORMACIJA

 

Prioritetas

Uždavinys

Fondas

Pagal uždavinį skiriama Europos Sąjungos finansavimo suma

Skiriamo nacionalinio bendrojo finansavimo suma

Intervencinės priemonės kodas

Pagrindinės teritorinės srities kodas

„Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) antrinių temų kodai

Ekonominės veiklos kodas

Lyčių lygybės matmens kodas

2. Žalesnė Lietuva

2.6. Skatinti perėjimą prie žiedinės ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos

Sanglaudos fondas

 

31 200 000

 

 

0

067 – Namų ūkių atliekų tvarkymas: prevencijos, mažinimo, rūšiavimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo priemonės.

02 – Miestai, miesteliai ir priemiesčiai

08 – Kitų rūšių tikslinės teritorijos

 

33 – Nesiorientuojant į teritoriškumą

 

-

 

 

 

13 – Vandentieka, kanalizacija, atliekų tvarkymas ir valymas

 

 

03 – Neutralumas lyties požiūriu.

Pastaba. Skelbiant kvietimus teikti projektų įgyvendinimo planus ir prisiimant įsipareigojimus pagal sudarytas regionų projektų finansavimo sutartis Europos Sąjungos fondų lėšų sumą, nurodytą šios lentelės ketvirtoje skiltyje, galima viršyti tiek, kad bendra regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-10-01(RE) „Skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą“  viršijama Europos Sąjungos fondų lėšų suma atitiktų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 612 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ Lietuvai skirtų lėšų paskirstymo“ 2.3 papunkčio nuostatas.“

 

2.   Pakeičiu III skyriaus 2 punktą ir jį išdėstau taip:

„2. Reikalavimai projektams, finansuojamiems pagal regioninę pažangos priemonę

2.1. Projektai turi būti įgyvendinami Lietuvos Respublikoje.

2.2. Didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis sudaro iki 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

2.3. Kiekvienas projektas turi atitikti:

2.3.1. projekto bendruosius atrankos kriterijus, nustatytus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 2 priede;

2.3.2. Investicijų programos 2 prioriteto „Žalesnė Lietuva“ 2.6 konkretų uždavinį „Skatinti perėjimą prie žiedinės ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos“. Laikoma, kad projektas atitinka šį kriterijų, jeigu projektas padeda įgyvendinti NPP 6 tikslo „Užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui“ 6.10 uždavinį „Mažinti susidarančių atliekų kiekį ir efektyviai jas tvarkyti“ .

2.4. Įgyvendinant projektą turi būti siekiama Gairėse nustatytų stebėsenos rodiklių, kurių aprašymo kortelės pateikiamos Gairių 2 priede.

2.5. Kiekvienas projektas, vykdantis Gairių 2 punkto 2.1 lentelėje nurodytą bent vieną iš 1, 2, 3, 4 ar 5 veiklų, privalo įgyvendinti Gairių 2 punkto 2.1 lentelėje nurodytą 6 veiklą.

2.6. Įgyvendinant kiekvieną projektą turi būti siekiama visų Gairių 2 punkto 2.1 lentelėje išvardytų P.B.2.0107, R.B.2.2103 ir P.S.2.1015 rodiklių.

2.61. Projekto veiklos turi būti įgyvendintos iki 2028 m. lapkričio 30 d.

2.7. Su PĮP administruojančiajai institucijai turi būti pateikta:

2.7.1. išankstinių sąlygų įgyvendinimą patvirtinanti informacija – patvirtintas regioninis ir (ar) savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planas Valstybiniam atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. planui įgyvendinti;

2.7.2. investicijų projektas su investicijų skaičiuokle (jei taikoma pagal Strateginio valdymo metodikos 140.5 papunktį), parengtas pagal Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir (ar) valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodiką, patvirtintą viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337, kuri paskelbta interneto svetainės www.cpva.lt skiltyje „Plėtros programų portfelio metodinės pagalbos centras / Dokumentai / Investicijų projektų rengimo metodika“;

2.7.3. projekto išlaidų pagrįstumą patvirtinantys dokumentai (sudarytų sutarčių kopijos, komerciniai pasiūlymai, rinkoje esančių kainų nuorodos (pavyzdžiui, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje), jeigu išlaidos grindžiamos tiekėjų pasiūlymais, – paklausimai tiekėjams);

2.7.4. dokumentai, pagrindžiantys, kad pareiškėjas ir (ar) partneris bus pajėgūs padengti tinkamų finansuoti išlaidų dalį, kurių nepadengia projektui skiriamas finansavimas ir netinkamas finansuoti išlaidas (juridinio asmens valdymo organo, kompetentingo priimti atitinkamą sprendimą, sprendimą, banko sprendimą suteikti paskolą, savivaldybės tarybos sprendimą ar analogišką dokumentą);

2.7.5. dokumentai, parengti pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1 priedo 1–3 prieduose nustatytas formas (jei taikoma);

2.7.6. kvietime teikti PĮP įrašyti dokumentai (jei taikoma);

2.7.7. dokumentą, pagrindžiantį, kad pareiškėjas pradėjo atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras (jei pareiškėjui priklauso žemės sklypas (-ai) nuosavybės, nuomos ar panaudos teise PĮP pateikimo metu) arba pagrindimą, kodėl minėtos procedūros netaikomos; pateikti informaciją apie projektui taikomus aplinkosauginius reikalavimus pagal PĮP 3 priede pateiktą pavyzdį.

2.8. Informavimas apie projektą ir komunikavimas atliekami vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių VIII skyriaus pirmojo skirsnio nuostatomis.

2.9. Jeigu projektas įgyvendinamas su partneriu, partnerystė projekte turi būti pagrįsta, teikti naudą ir prisidėti prie projekto tikslo įgyvendinimo; rekomenduojama, kad partnerystės sutartis būtų sudaryta prieš teikiant PĮP. Partnerystės sutartį pasirašo projekto vykdytojas ir projekto partneris. Partnerystės sutartyje turi būti aiškiai išdėstyti šalių įsipareigojimai ir teisės dėl projekto (kiekvienos šalies finansinis ir dalykinis indėlis, kokią veiklą vykdys kiekviena šalis, teisės į bendrai sukurtą ar įgytą turtą laikantis finansinės apskaitos principų, projekto rezultatai), šalių atsakomybė, įsipareigojimai laikytis pagrindinių geros partnerystės praktikos taisyklių.

2.10. Atlikdami pirkimus, pareiškėjai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir įgyvendinimo“ (toliau – Nutarimas), išskyrus Nutarime numatytas išimtis, turi taikyti žaliųjų pirkimų reikalavimus pagal Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 „Dėl Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“.

2.11. Ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo projekto sutarties pasirašymo dienos (jei pareiškėjui priklauso žemės sklypas (-ai) nuosavybės, nuomos ar panaudos teise PĮP pateikimo metu) arba ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo projekto sutarties pasirašymo dienos (jei pareiškėjui nepriklauso žemės sklypas (-ai) nuosavybės, nuomos ar panaudos teise PĮP pateikimo metu), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, pareiškėjas turi atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimą ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir pateikti administruojančiajai institucijai atsakingos institucijos priimtą atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą ar sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (jeigu taikoma).

2.12. Pasibaigus projekto finansavimui, penkerius metus turi būti užtikrintas investicijų tęstinumas laikantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 246 punkte nustatytų reikalavimų.

2.13. Kai projektu prisidedama prie funkcinės zonos strategijos ar miesto tvarios plėtros strategijos įgyvendinimo, turi būti įgyvendinti šie reikalavimai: 

2.13.1. projektu įgyvendinamas (-i) miesto tvarios plėtros strategijoje ar funkcinės zonos strategijoje numatytas (-i) investicinis (-iai) veiksmas (-ai);  

2.13.2. sudarytos sąlygos savivaldybėms bendrai naudoti viešąją infrastruktūrą ir (ar) bendrai teikti viešąsias paslaugas, kurias numatoma sukurti ar modernizuoti įgyvendinant projektą, t. y. įgyvendintas neinvesticinis veiksmas, susijęs su strategijos investiciniu veiksmu, kuriam įgyvendinti skirtas projektas (taikoma tik projektams, kuriais prisidedama prie funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo);  

2.13.3. pareiškėjas regioniniame plėtros plane administruojančiajai institucijai teikiamame projekto įgyvendinimo plane pateikia nuorodą (-as) į internete paskelbtą (-us) miesto tvarios plėtros strategiją ar funkcinės zonos strategiją, prie kurios įgyvendinimo prisideda projektas, ir į susitarimą dėl strategijos įgyvendinimo (kai tokį reikia sudaryti vadovaujantis Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo reikalavimais). 

2.1. Finansuojamos veiklos ir siekiami stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.

Finansuojamos veiklos

Tikslinės grupės

1.

Konteinerių aikštelių įrengimas ir (arba) rekonstrukcija (išplėtimas) komunalinėms biologinėms, tekstilės, pavojingosioms atliekoms surinkti ir šių atliekų surinkimo priemonių (įskaitant maisto (virtuvės) atliekoms surinkti skirtus konteinerius, virtuvinius kibirėlius, maistinio aliejaus talpas, tekstilės, pavojingųjų atliekų surinkimo konteinerius) pirkimas.

Konteinerių aikštelių rekonstrukcija (išplėtimas) suprantama kaip aikštelės didinimas pritaikant ją buityje susidarančioms maisto (virtuvės), tekstilės, pavojingoms atliekoms surinkti skirtiems konteineriams pastatyti.

Nefinansuojama mišrių komunalinių atliekų, pakuočių ir apmokestinamųjų gaminių atliekų, kuriems taikomas gamintojų ir importuotojų atsakomybės principas, konteinerių aikštelių įrengimas, atnaujinimas, plėtra ir atliekoms surinkti specializuoto transporto pirkimas.

Konteineriai tekstilės atliekoms surinkti gali būti perkami ir pastatomi esančioje konteinerių aikštelėje, jos nerekonstruojant ir (ar) neišplečiant. Šie konteineriai gali būti statomi ir individualių namų kvartaluose ar žmonių gausiai lankomose vietose (pvz., prie prekybos centrų ir pan.).

Konteineriai žaliosioms atliekoms surinkti gali būti perkami ir pastatomi tik įrengus ir (arba) rekonstruojant (išplečiant) konteinerių aikšteles prie kapinių ir sodų bendrijose.

Gyventojai, savivaldybės, atliekų tvarkytojai (įmonės).

2.

Komunalinių biologinių, tekstilės, pavojingųjų atliekų surinkimo priemonių (įskaitant maisto (virtuvės) atliekoms surinkti skirtus konteinerius, virtuvinius kibirėlius, maistinio aliejaus talpas, tekstilės atliekų surinkimo konteinerius, pavojingųjų atliekų surinkimo konteinerius ir dėžes-kibirėlius) pirkimas individualioms valdoms.

Nefinansuojamas žaliųjų ir maisto (virtuvės) atliekų kompostavimo priemonių pirkimas.

Gyventojai, savivaldybės, atliekų tvarkytojai (įmonės).

3.

Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas atliekoms priimti ir laikinai laikyti skirtų įrenginių, įrangos, atliekų surinkimo konteinerių pirkimas.

Gyventojai, savivaldybės, atliekų tvarkytojai (įmonės).

4.

Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių atnaujinimas komunalinių biologinių, tekstilės, pavojingųjų atliekų surinkimo priemonėmis.

Gyventojai, savivaldybės, atliekų tvarkytojai (įmonės).

5.

Atliekų, tinkamų paruošti pakartotinai naudoti, surinkimo ir paruošimo pakartotinai naudoti infrastruktūros sukūrimas ir (ar) atnaujinimas. Infrastruktūra  – didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ar kitų vietų įrengimas ir (ar) atnaujinimas arba konteinerių ar kitų surinkimo priemonių pastatymas.

Gyventojai, savivaldybės, atliekų tvarkytojai (įmonės).

6.

Visuomenės, regiono ir (ar) savivaldybės gyventojų informavimas skatinant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą.

Gyventojai

 

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio kodas (-ai)

Matavimo vienetai

Siektina reikšmė

Veiklų, kurias vykdant turi būti siekiama rodiklio, numeriai

Investicijos į rūšiuojamojo atliekų surinkimo įrenginius

RCO107

P.B.2.0107

 

Eurai

 

34 352 941

 

Gairių 2 punkto 2.1 lentelėje išvardytos 1–5 veiklos

 

Surinktos atskirai išrūšiuotos atliekos

RCR103

R.B.2.2103

Tonos per metus

38 527

Gairių 2 punkto 2.1 lentelėje išvardytos 1–5 veiklos

Įgyvendintos viešinimo kampanijos atliekų prevencijos ir tvarkymo temomis

P.S.2.1015

skaičius

10

Gairių 2 punkto 2.1 lentelėje įrašyta 6 veikla

Gyventojai, kuriems taikomi projektai, vykdomi pagal integruotas teritorinio vystymo programas

P.S.2.1037

Asmenys

251 132

Prie rodiklio prisidedama vykdant 2 punkto 2.1 lentelėje nurodytas 1–5 veiklas.

Šio rodiklio siekiama Investicijų programos 2.6 uždavinio lygiu. Regionų plėtros planų pažangos priemonių aprašuose prisidėjimas prie šio rodiklio neplanuojamas.

Integruotos teritorinio vystymo strategijos, kurioms suteikta parama

 

P.S.2.1038

Indėlis į strategijas

2

Prie rodiklio prisidedama vykdant 2 punkto 2.1 lentelėje nurodytas 1–5 veiklas.

Šio rodiklio siekiama Investicijų programos 2.6 uždavinio lygiu. Regionų plėtros planų pažangos priemonių aprašuose prisidėjimas prie šio rodiklio neplanuojamas.

Rodiklių aprašymai pateikti Gairių 2 priede ir skelbiami Aplinkos ministerijos interneto tinklalapio (https://am.lrv.lt/lt/administracine-informacija/planavimo-dokumentai) skiltyje „Pažangos priemonės“. “

 

3.   Pakeičiu 4 punktą ir jį išdėstau taip:

„4. Reikalavimai valstybės pagalbai

4.1. Pagal Gaires valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje, ir de minimis pagalba, kuri atitinka 2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 2023/2831 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai nuostatas, neteikiama.

4.2. Pagal Gaires valstybės pagalba, kuri atitinka 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka, taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius su visais pakeitimais, neteikiama.“

 

4.   Pakeičiu 1 priedo 1 punktą ir jį išdėstau taip:

„1.     Klimato kaitos švelninimas

Vertinama, kad numatomos įgyvendinti veiklos mažindamos ŠESD (toliau – šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisiją reikšmingai prisidės prie klimato kaitos švelninimo.

Planuojama tęsti komunalinių atliekų rūšiuojamojo atliekų surinkimo pajėgumų plėtrą, prioritetą skiriant tekstilės, maisto ir pavojingoms atliekoms, plėtoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, taip pat atliekų, tinkamų paruošti pakartotinai naudoti, surinkimo vietų  tinklą, priartinant prie atliekų susidarymo vietų.

Kuriami komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo pajėgumai turės atitikti:

·          2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančią kai kurias direktyvas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/1542 dėl baterijų ir baterijų atliekų, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB bei Reglamentas (ES) 2019/1020 ir panaikinama Direktyva 2006/66/EB.

Kuriama nauja infrastruktūra turi atitikti statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo“, 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo reikalavimus, susijusius su ŠESD emisija, ir energijos beveik nenaudojančių pastatų projektavimo, statybos ir eksploatacijos (angl. Nearly Zero Energy Building, NZEB) standartą.

Numatoma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą arba atranką dėl poveikio aplinkai, kai tokios procedūros turi būti atliktos pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalavimus.

Taip pat privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“.

Įgyvendinamos veiklos neleis patekti į aplinką:

·          ŠESD, jei komunalinės atliekos būtų šalinamos sąvartynuose;

·          šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms (daugiausia CO2), jei komunalinės atliekos būtų deginamos.

Kompostuojant išrūšiuotas atliekas, į aplinką patenka šiltnamio efektą sukeliančių dujų (daugiausia metano ir CO2), bet padariniai ne tokie reikšmingi, palyginti su komunalinių atliekų šalinimu sąvartynuose.

Apibendrinant daroma išvada, kad numatomos įgyvendinti veiklos mažindamos ŠESD emisiją reikšmingai prisidės prie klimato kaitos švelninimo.

Jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, pareiškėjas / projekto vykdytojas turi pateikti administruojančiajai institucijai atsakingosios institucijos sprendimą dėl poveikio aplinkai vertinimo, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ir nedarys neigiamo reikšmingo poveikio aplinkai, ar atrankos išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, arba pareiškėjo pagrindimą, kodėl nurodytos procedūros netaikomos.“

 

 

5.   Pakeičiu 2 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

 

 

Aplinkos ministras                                                                                                                                                                                    Simonas Gentvilas

 

Regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-10-01 (RE)

„Skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą“ finansavimo gairių

2 priedas

 

 

STEBĖSENOS RODIKLIŲ APRAŠYMO KORTELĖS

 

I SKYRIUS

STEBĖSENOS RODIKLIO

RCO107 / P.B.2.0107 „INVESTICIJOS Į RŪŠIUOJAMOJO ATLIEKŲ SURINKIMO ĮRENGINIUS“

APRAŠYMO KORTELĖ

 

 

Elementai

Kodai, pavadinimai ir aprašymas

1.

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Investicijos į rūšiuojamojo atliekų surinkimo įrenginius

2.

Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai

Eurai

3.

Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis

Didėjimas

4.

Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas

Skaitinė reikšmė

5.

Stebėsenos rodiklio tipas

Produkto

6.

Stebėsenos rodiklio kodas

-

7.

Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas

RCO107

8.

Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys

Suprantama kaip bendros investicijos į rūšiuojamojo atliekų surinkimo projektus, išskyrus visuomenės informavimo skatinant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą veiklą.

Rūšiuojamasis atliekų surinkimas – atliekų surinkimas, kai jos atskiriamos pagal rūšį ir pobūdį siekiant palengvinti specialų tos rūšies ir pobūdžio atliekų apdorojimą (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 59 punktą). 

9.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas

Automatiškai apskaičiuojamas

10.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas

Skaičiuojama sumuojant projektų tiesiogines išlaidas, įskaitant projektų vykdytojų indėlį.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.

11.

Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai

Pirminiai duomenų šaltiniai – priėmimo–perdavimo aktas (kopija), statinio užbaigimo aktas (kopija).

Antrinis duomenų šaltinis – galutinė veiklos ataskaita.

12.

Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas

-

13.

Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi perdavimo–priėmimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.

14.

Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie šio rodiklio reikšmės teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas.

___________

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

15.

Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris

Strateginio valdymo ir investicijų departamento ES investicinių priemonių įgyvendinimo skyrius, mob. tel. +370 687 22178

16.

Kita svarbi informacija

Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, 1 priede nurodytas rodiklio kodas – P.B.2.0107.

 

 

II SKYRIUS

STEBĖSENOS RODIKLIO

RCR103 / R.B.2.2103 „SURINKTOS ATSKIRAI IŠRŪŠIUOTOS ATLIEKOS“

APRAŠYMO KORTELĖ

 

 

Elementai

Kodai, pavadinimai ir aprašymas

1.

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Surinktos atskirai išrūšiuotos atliekos

2.

Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai

Tonos per metus

3.

Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis

Didėjimas

4.

Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas

Skaitinė reikšmė

5.

Stebėsenos rodiklio tipas

Rezultato

6.

Stebėsenos rodiklio kodas

-

7.

Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas

RCR103

8.

Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys

Rūšiuojamasis atliekų surinkimas – atliekų surinkimas, kai jos atskiriamos pagal rūšį ir pobūdį siekiant palengvinti tos rūšies ir pobūdžio atliekų apdorojimą (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 59 punktas). 

Rodikliu matuojamas papildomas metinis atskirai išrūšiuotų atliekų kiekis dėl investicijų į rūšiuojamojo atliekų surinkimo įrenginius įgyvendinamuose projektuose.

9.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas

Automatiškai apskaičiuojamas

10.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas

Skaičiuojama sumuojant projekto metu įsigytuose ir pastatytuose konteineriuose ar kituose įrenginiuose (toliau – konteineris) surenkamą išrūšiuotų atliekų kiekį tonomis per metus.

1. Surinktų atskirai išrūšiuotų atliekų kiekis, įsigijus komunalinių biologinių, tekstilės, pavojingųjų atliekų surinkimo konteinerius ir priemones, apskaičiuojamas pagal formulę:

 

Sk = Nk * Vk * Ivid * qn * Uk,

kur:

Sk – surinktų atskirai išrūšiuotų atliekų kiekis;

Nk – konteinerių skaičius (faktinis, po pirkimo);

Vk – vieno konteinerio tūris (faktinis, po pirkimo);

Ivid – vidutinis konteinerių ištuštinimo dažnis (faktinis skaičius, iš tų, kas aptarnaus konteinerius) per metus (per projekto įgyvendinimo metus);

qn – atliekų tankis pagal rūšis pagal Atliekų kiekio nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. D1-574 „Dėl Atliekų kiekio nustatymo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedą (pagal metodiką);

Uk – vidutinis konteinerio užpildymo lygis (teorinis, daroma prielaida, pvz., 80 %, arba atliekami tyrimai, arba tūrio daviklis).

 

2. Faktinis naujai įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (arba) atliekų, tinkamų paruošti pakartotinai naudoti, surinkimo vietose priimtų rūšiuojamuoju būdu surinktų atliekų kiekis pagal atliekų tvarkymo apskaitos duomenis, pateiktus Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – GPAIS).

 

3. Faktinis papildomai didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) atliekų, tinkamų paruošti pakartotinai naudoti, surinkimo vietose priimtų rūšiuojamuoju būdu naujose įsigytose atliekų surinkimo priemonėse surinktų atliekų kiekis pagal atliekų tvarkymo apskaitos duomenis, pateiktus GPAIS.  Projekto metu pasiekti rezultatai praėjus 1 kalendoriniams metams po projekto lyginami su surinktų atliekų kiekiu paskutiniais metais prieš pradedant projektą. Šie duomenys pateikiami projekto įgyvendinimo plane ir pagrindžiami atitinkamais atliekų tvarkymo apskaitos dokumentais.

11.

Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai

Pirminiai duomenų šaltiniai – priėmimo–perdavimo aktai, GPAIS pateikti atliekų tvarkymo apskaitos duomenys, pagal sutartis su atliekų surinkimo paslaugų teikėjais gaunami duomenys apie atliekų konteinerių ištuštinimo dažnį.

Antrinis duomenų šaltinis – ataskaitos pasibaigus projekto finansavimui.

12.

Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas

-

13.

Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas

Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas – po projekto finansavimo pabaigos.

Rodiklis skaičiuojamas praėjus vieniems kalendoriniams metams po projekto pagal regioninės pažangos priemonės 02-001-06-10-01(RE) „Skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą“ finansavimo gairių 2 punkto 2.1 papunkčio lentelėje nurodytų 1–5 veiklų pabaigos.

14.

Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie šio rodiklio reikšmės teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas.

___________

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

15.

Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris

Strateginio valdymo ir investicijų departamento ES investicinių priemonių įgyvendinimo skyrius, mob. tel. +370 687 22178

16.

Kita svarbi informacija

Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, 1 priede nurodytas rodiklio kodas – R.B.2.2103.

 

 

III SKYRIUS

STEBĖSENOS RODIKLIO

P.S.2.1015 „ĮGYVENDINTOS VIEŠINIMO KAMPANIJOS ATLIEKŲ PREVENCIJOS IR TVARKYMO TEMOMIS“

APRAŠYMO KORTELĖ

 

 

Elementai

Kodai, pavadinimai ir aprašymas

1.

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Įgyvendintos viešinimo kampanijos atliekų prevencijos ir tvarkymo temomis

2.

Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai

Skaičius

3.

Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis

Didėjimas

4.

Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas

Skaitinė reikšmė

5.

Stebėsenos rodiklio tipas

Produkto

6.

Stebėsenos rodiklio kodas

-

7.

Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas

-

8.

Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys

Skaičiuojamos įvykdytos viešinimo kampanijos, skatinančios rūšiuoti atliekas.

Viešinimo kampanija – viešinimo priemonė, kuri turi konkretų tikslą, uždavinį, susideda iš vienos ar kelių konkrečių įgyvendinimo iniciatyvų, turi pradžią ir pabaigą, gali būti skirta tikslinei grupei, informacijai, visuomenės nuomonei tam tikru klausimu perteikti, gyventojų įpročiams keisti, aktualioms problemoms, organizacijų indėliui atskleisti ir pan. Pvz., informacija per televiziją, leidinių parengimas ir išleidimas, akcijų organizavimas – priemonės, kurių kiekviena susideda iš konkrečių įgyvendinimo iniciatyvų, t. y. viena TV laida ar kelių laidų ciklas tam tikromis temomis, leidinys tikslinei auditorijai, viena akcija ar kelios akcijos tikslinei auditorijai konkrečia tema ar jų kompleksas, kai vieną viešinimo priemonę sudaro kelios įgyvendinimo iniciatyvos.

Viešinimo priemonė – informacijos perdavimo visuomenės informavimo priemonėmis (visuomenės informavimo priemonės suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme) ir (ar) kitomis informacijos sklaidos formomis (renginiai, diskusijos, seminarai, reklaminiai suvenyrai, lankstinukai ir pan.) forma.

9.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas

Automatiškai apskaičiuojamas

10.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas

Skaičiuojama sumuojant įvykdytas viešinimo kampanijas.

11.

Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai

Pirminis duomenų šaltinis – priėmimo–perdavimo aktas.

Antrinis duomenų šaltinis – veiklos ataskaitos.

12.

Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas

-

13.

Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu projekto veiklų įgyvendinimo metu arba projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašius priėmimo–perdavimo aktą.

14.

Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie šio rodiklio reikšmės teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas.

___________

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

15.

Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris

Strateginio valdymo ir investicijų departamento ES investicinių priemonių įgyvendinimo skyrius, mob. tel. +370 687 22178

16.

Kita svarbi informacija

Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, 1 priede nurodytas rodiklio kodas – P.S.2.1015.

 

IV SKYRIUS

SPECIALIOJO STEBĖSENOS RODIKLIO

P.S.2.1037 „GYVENTOJAI, KURIEMS TAIKOMI PROJEKTAI,

VYKDOMI PAGAL INTEGRUOTAS TERITORINIO VYSTYMO PROGRAMAS“

APRAŠYMO KORTELĖ

 

 

Elementai

Kodai, pavadinimai ir aprašymas

1.

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Gyventojai, kuriems taikomi projektai, vykdomi pagal integruotas teritorinio vystymo programas

2.

Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai

Asmenys

3.

Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis

Didėjimas

4.

Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas

Skaitinė reikšmė

5.

Stebėsenos rodiklio tipas

Produkto

6.

Stebėsenos rodiklio kodas

-

7.

Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas

-

8.

Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys

Gyventojų skaičius integruotos teritorinio vystymo strategijos teritorijoje, kurioje įgyvendinant šią strategiją įvykdytas bent vienas finansinę paramą pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą gavęs bet kokios teritorinės aprėpties projektas.

Integruota teritorinio vystymo strategija – tvarios miesto plėtros strategija arba funkcinės zonos strategija, parengta pagal Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1V-30 „Dėl Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Projektas – finansinę paramą pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą gavusi integruotos teritorinio vystymo strategijos veiksmą (-us) įgyvendinanti veiklų visuma, turinti aiškiai nustatytus tikslus, apibrėžtą biudžetą ir įgyvendinimo laikotarpį.

Gyventojai – asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (Nuolatinių gyventojų skaičiaus ir sudėties nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. DĮ-149 „Dėl Nuolatinių gyventojų skaičiaus ir sudėties nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika), 8.5 papunktis Prieiga per internetą https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/130368/Metodika_2016_149.pdf).

Nuolatinė gyvenamoji vieta – vieta, kurioje asmuo paprastai praleidžia poilsiui skirtą paros dalį, nepaisant laikinųjų nebuvimų išvykstant poilsiauti, atostogauti, aplankyti draugus ir gimines, verslo reikalais, gydytis arba keliaujant religijos tikslais į šventąsias vietas. Nuolatiniais gyventojais yra laikomi tik asmenys, kurie iki ataskaitinės datos savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nenutrūkstamai gyveno mažiausiai 12 mėnesių arba per paskutinius 12 mėnesių iki ataskaitinės datos atvyko į savo nuolatinę gyvenamąją vietą ketindami joje pasilikti mažiausiai vienerius metus (Metodikos 8.6 papunktis).

9.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas

Įvedamasis uždavinio lygmeniu.

10.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas

Rodiklio reikšmė apskaičiuojama sumuojant integruotų teritorinio vystymo strategijų teritorijų, kuriose įgyvendinant šias strategijas įvykdytas bent vienas projektas, gyventojų skaičių.

Rodiklis apima visus integruotos teritorinio vystymosi strategijos gyventojus nepriklausomai nuo to, kokioje šios strategijos teritorijoje įvykdytas projektas.

Integruotų teritorinio vystymo strategijų teritorijų gyventojų skaičius nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros ir integruotose teritorinio vystymo strategijose nurodytus duomenis atsižvelgiant į strategijos tipą:

1. Kai projektas įvykdytas pagal tvarios miesto plėtros strategiją, kurios teritorija apima tik miestą, gyventojų skaičiumi laikomas šio miesto gyventojų skaičius. Nustatoma pagal Valstybės duomenų agentūros pateikiamą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais baigtas projektas.

2. Kai projektas įvykdytas pagal tvarios miesto plėtros strategiją, kurios teritorija apima miestą ir priemiestį, sumuojamas šio miesto ir priemiesčio gyventojų skaičius. Miesto gyventojų skaičius nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros pateikiamą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais baigtas projektas; nustatant priemiesčio gyventojų skaičių vadovaujamasi integruotoje teritorinio vystymosi strategijoje pateikta informacija apie priemiesčio gyventojų skaičių.

3. Kai projektas įvykdytas pagal funkcinės zonos strategiją, sumuojamas funkcinę zoną sudarančių savivaldybių gyventojų skaičius, iš jo atėmus su funkcinės zonos teritorija persidengiančių miestų ir, jei yra, priemiesčių, įeinančių į tvarios miesto plėtros strategijos teritoriją, gyventojų skaičių. Apskaičiuojama pagal Valstybės duomenų agentūros pateikiamą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais baigtas projektas, ir, jei yra priemiesčių, – pagal integruotoje teritorinio vystymosi strategijoje pateiktą informaciją apie priemiesčio gyventojų skaičių.

Rodiklio reikšmė pirmą kartą nustatoma baigus vykdyti pirmąjį integruotos teritorinio vystymo strategijos projektą.

Kai toje pačioje integruotos teritorinio vystymo strategijos teritorijoje, išskyrus kai teritorija apima miestą ir priemiestį, įvykdyti keli šią strategiją įgyvendinantys projektai pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, gyventojų skaičius nustatomas pagal vėliausiai įvykdyto projekto metų duomenis.

Kai toje pačioje integruotos teritorinio vystymo strategijos teritorijoje, kuri apima miestą ir priemiestį, įvykdyti keli šią strategiją įgyvendinantys projektai pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, gyventojų skaičius apskaičiuojamas pagal vėliausiai įvykdyto projekto metų duomenis šiuo būdu: prie miesto gyventojų skaičiaus, kuris nustatomas pagal metų, kai įvykdytas projektas, Lietuvos statistikos departamento duomenis, sumuojant priemiesčių gyventojų skaičių, kuris nurodytas integruotoje teritorinio vystymosi strategijoje.

11.

Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai

Valstybės duomenų agentūros rodiklių duomenų bazė (nuolatinių gyventojų skaičius metų pradžioje)

Integruotos teritorinio vystymo strategijos (nustatant gyventojų skaičių priemiesčiuose).

Antrinis duomenų šaltinis – INVESTIS.

12.

Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas

Kas metus

13.

Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas

Pasiekta rodiklio reikšmė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu apskaičiuojama pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams (išskyrus metus, kai dar nėra baigtų įgyvendinti projektų).

Jei praėjusiais kalendoriniais metais projektų įgyvendinant integruotą teritorinio vystymosi strategiją neįvykdyta, buvusi rodiklio reikšmė perkeliama į naujus metus.

14.

Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga

Už rodiklio reikšmės nustatymą ir duomenų apie šio rodiklio reikšmės teikimą antriniuose šaltiniuose atsakinga VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

___________

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

15.

Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris

Strateginio valdymo ir investicijų departamento ES investicinių priemonių įgyvendinimo skyrius, mob. tel. +370 687 22178

16.

Kita svarbi informacija

Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, 1 priede nurodytas rodiklio kodas – P.S.2.1037.

 

 

V SKYRIUS

SPECIALIOJO STEBĖSENOS RODIKLIO

P.S.2.1038 „INTEGRUOTOS TERITORINIO VYSTYMO STRATEGIJOS, KURIOMS SUTEIKTA PARAMA“

APRAŠYMO KORTELĖ

 

 

Elementai

Kodai, pavadinimai ir aprašymas

1.

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Integruotos teritorinio vystymo strategijos, kurioms suteikta parama

2.

Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai

Indėlis į strategijas

3.

Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis

Didėjimas

4.

Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas

Skaitinė reikšmė

5.

Stebėsenos rodiklio tipas

Produkto

6.

Stebėsenos rodiklio kodas

-

7.

Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas

-

8.

Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys

Indėlių į integruotas teritorinio vystymo strategijas skaičius pagal kiekvieną 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, remiamą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2021/1060 (Bendrųjų nuostatų reglamento) 28 str. a ir c punktus.

Indėlis į integruotą teritorinio vystymo strategiją – tai įgyvendintam projektui suteiktos finansinės paramos atvejis.

Integruota teritorinio vystymo strategija – tvarios miesto plėtros strategija arba funkcinės zonos strategija, parengta pagal Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1V-30 „Dėl Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Projektas – integruotos teritorinio vystymo strategijos veiksmą (-us) įgyvendinanti veiklų visuma, turinti aiškiai nustatytus tikslus, apibrėžtą biudžetą ir įgyvendinimo laikotarpį.

9.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas

Įvedamasis uždavinio lygiu.

10.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas

Sumuojami pirmieji pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį ir tą pačią integruotą teritorinio vystymo strategiją įgyvendinti projektai.

Rodiklio reikšmė nustatoma Sostinės regionui ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui (NUTS 2 lygiu).

11.

Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai

Įgyvendintų projektų, kuriems suteikta finansinė parama, galutinės veiklos ataskaitos.

Antrinis duomenų šaltinis – INVESTIS.

Rodiklio pasiekimo momentas – pasiekta rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kalendoriniams metams VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra pagal įgyvendintų projektų galutinių veiklos ataskaitų duomenis apskaičiuoja iki praėjusių metų pabaigos pasiektą rodiklio reikšmę.

12.

Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas

Kas metus

13.

Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas

Pasiekta rodiklio reikšmė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu nustatoma pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams. Jei praėjusiais kalendoriniais metais tarp baigtų įgyvendinti projektų nebuvo tokio (-ių) projekto (-ų), kuris (-ie) yra pirmasis (-ieji) pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį ir tą pačią integruotą teritorinio vystymo strategiją, buvusi rodiklio reikšmė perkeliama į naujus metus.

14.

Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga

Už rodiklio reikšmės nustatymą ir duomenų apie šio rodiklio reikšmės teikimą antriniuose šaltiniuose atsakinga VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

___________

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

15.

Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris

Strateginio valdymo ir investicijų departamento ES investicinių priemonių įgyvendinimo skyrius, mob. tel. +370 687 22178

16.

Kita svarbi informacija

Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, 1 priede nurodytas rodiklio kodas – P.S.2.1038.

______________________________________________________________