Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1994 M. RUGPJŪČIO 11 D. NUTARIMO NR. 728 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DARBO REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2017 m. gegužės 31 d. Nr. 409
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:
2. Nustatyti, kad teisės aktų projektai, pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki šio nutarimo įsigaliojimo, vertinami ir įtraukiami į Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio darbotvarkę Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, galiojusio iki 2017 m. liepos 17 d., nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2017 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 409
redakcija)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DARBO REGLAMENTAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) darbo tvarką.
2. Rengiant, derinant, pristatant Lietuvos Respublikos poziciją Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais klausimais, perkeliant Europos Sąjungos teisę (acquis communautaire) į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ir koordinuojant jos įgyvendinimą, vadovaujamasi Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21 „Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo“ (toliau – Koordinavimo taisyklės), ir Reglamentu.
Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys rengiamos ir sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymu ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1179 „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo taisyklių patvirtinimo“.
II SKYRIUS
VYRIAUSYBĖS KOMITETŲ, VYRIAUSYBĖS KOMISIJŲ IR MINISTRO PIRMININKO SUDAROMŲ DARBO GRUPIŲ DARBO ORGANIZAVIMO TVARKA
3. Vyriausybės komiteto, Vyriausybės komisijos ir Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės (toliau – darbo grupė) posėdžius kviečia, jų vietą ir laiką nustato, jiems pirmininkauja atitinkamai Vyriausybės komiteto pirmininkas, Vyriausybės komisijos pirmininkas (jeigu jo nėra, – Vyriausybės komisijos pirmininko pavaduotojas ar kitas Vyriausybės komisijos pirmininko paskirtas asmuo) ar darbo grupės vadovas (jeigu jo nėra, – darbo grupės vadovo pavaduotojas ar kitas darbo grupės vadovo paskirtas asmuo). Posėdyje, be Vyriausybės komiteto, Vyriausybės komisijos ar darbo grupės narių, gali dalyvauti ir kiti asmenys Vyriausybės komiteto pirmininko, Vyriausybės komisijos pirmininko ar darbo grupės vadovo kvietimu (toliau – kviestieji asmenys).
4. Vyriausybė, sudarydama Vyriausybės komisiją, Ministras Pirmininkas, sudarydamas darbo grupę, gali skirti pakaitinius Vyriausybės komisijos ar darbo grupės narius, kurie dalyvautų Vyriausybės komisijos ar darbo grupės posėdyje, jeigu posėdyje Vyriausybės komisijos arba darbo grupės nariai nedalyvauja.
Vyriausybės komisijos, darbo grupės nariai posėdžiuose gali dalyvauti ir nuotoliniu būdu (pasitelkdami informacines ir ryšių technologijas).
Vyriausybės komisijos, darbo grupės nariai turi teisę balsuoti raštu dėl paskelbto iš anksto posėdžio darbotvarkės klausimo ir pateikti savo sprendimą Vyriausybės komisijos pirmininkui ar darbo grupės vadovui ne vėliau kaip iki posėdžio pradžios.
5. Planuojamo Vyriausybės komisijos ar darbo grupės posėdžio darbotvarkė, pasirašyta atitinkamai Vyriausybės komisijos pirmininko ar darbo grupės vadovo, kartu su medžiaga paprastai pateikiama Vyriausybės komisijos ar darbo grupės nariams ir kviestiesiems asmenims ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio.
Planuojamo Vyriausybės komiteto posėdžio darbotvarkės projektą ir ministerijų ar kitų institucijų parengtą svarstytinų klausimų medžiagą Vyriausybės komiteto pirmininkui teikia Vyriausybės kancleris.
Vyriausybės komiteto pirmininkui pasirašius posėdžio darbotvarkę, Vyriausybės kanceliarija ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki Vyriausybės komiteto posėdžio pateikia posėdžio medžiagą Vyriausybės komiteto nariams ir kviestiesiems asmenims.
6. Vyriausybės komiteto posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Vyriausybės komiteto narių (įskaitant komiteto pirmininką). Vyriausybės komisijos, darbo grupės posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Vyriausybės komisijos, darbo grupės narių.
Vyriausybės komiteto, Vyriausybės komisijos, darbo grupės sprendimai priimami posėdyje dalyvavusių Vyriausybės komiteto, Vyriausybės komisijos, darbo grupės narių balsų dauguma.
Vyriausybės komisijos, darbo grupės narių, dalyvaujančių posėdyje nuotoliniu būdu (pasitelkiant informacines ir ryšių technologijas), bei narių, nedalyvaujančių posėdyje, bet iki posėdžio pradžios pateikusių savo sprendimą raštu dėl posėdyje svarstomų klausimų, balsai skaičiuojami už tuos klausimus, dėl kurių jie pateikė savo sprendimą.
Vyriausybės komiteto, Vyriausybės komisijos ar darbo grupės narių balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Vyriausybės komiteto pirmininko, Vyriausybės komisijos posėdžio pirmininko ar darbo grupės posėdžio pirmininko balsas.
7. Vyriausybės komitetai, Vyriausybės komisijos ir darbo grupės turi teisę kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, mokslo ir studijų institucijas, švietimo įstaigas, kad jos pateiktų reikiamus duomenis, išvadas, pasiūlymus ar kitą turimą informaciją, kurios reikia Vyriausybės komitetų, Vyriausybės komisijų ar darbo grupių uždaviniams, užduotims vykdyti ar funkcijoms atlikti.
8. Vyriausybės komiteto ir Vyriausybės komisijos posėdžiai protokoluojami. Darbo grupės posėdžiai gali būti protokoluojami darbo grupės vadovo (posėdžio pirmininko) sprendimu.
9. Vyriausybės komitetus ūkiškai ir techniškai aptarnauja Vyriausybės kanceliarija.
Vyriausybės komisijas ir darbo grupes, kurių pirmininkais ar vadovais paskirti ministrai, Vyriausybės įstaigų vadovai, ministerijų ar Vyriausybės įstaigų valstybės tarnautojai, ūkiškai ir techniškai aptarnauja atitinkamos ministerijos ar Vyriausybės įstaigos, jeigu Vyriausybė, sudarydama komisijas, o Ministras Pirmininkas – darbo grupes, nenustato kitaip. Kitas Vyriausybės komisijas ir darbo grupes ūkiškai ir techniškai aptarnauja Vyriausybės kanceliarija, išskyrus atvejus, kai Vyriausybė ar Ministras Pirmininkas paveda ūkiškai ir techniškai aptarnauti Vyriausybės komisiją ar darbo grupę atitinkamai kitai institucijai ar įstaigai.
Institucija ar įstaiga, ūkiškai ir techniškai aptarnaujanti Vyriausybės komitetą, Vyriausybės komisiją ar darbo grupę, saugo Vyriausybės komiteto, Vyriausybės komisijos ar darbo grupės veiklos dokumentus (posėdžių protokolus, susirašinėjimo medžiagą, įvairius projektus, pažymas, išvadas, pasiūlymus ir kita).
III SKYRIUS
VYRIAUSYBĖS TEISĖKŪRA
PIRMASIS SKIRSNIS
VYRIAUSYBĖS TEISĖS AKTŲ LEIDYBOS INICIATYVA
Bendrosios nuostatos
11. Vyriausybei įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus turi teisę teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (toliau – Vyriausybės įstatymas) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyti subjektai.
12. Ministras Pirmininkas, įgyvendindamas Vyriausybės teisės aktų leidybos iniciatyvos teisę, gali pavesti parengti teisės akto projektą ministrui ar Vyriausybės kanceliarijai. Ministro Pirmininko pavedimu, įformintu Vyriausybės kanclerio rezoliucija, gali būti pavedama ministerijai parengti atitinkamą teisės akto projektą.
13. Vyriausybė Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) Pirmininko ar Seimo valdybos prašymu teikia Seimui išvadas dėl Seime svarstomo teisės akto projekto. Atsižvelgiant į tokį prašymą, Ministro Pirmininko pavedimu, kuris gali būti įforminamas ir Vyriausybės kanclerio rezoliucija, pavedama ministerijai parengti Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame teikiama Vyriausybės išvada dėl Seime svarstomo teisės akto projekto.
Vyriausybė gali teikti Seimui išvadas dėl Seime svarstomų teisės aktų projektų ir savo iniciatyva.
14. Įgyvendindami Vyriausybės teisės aktų leidybos iniciatyvos teisę, ministrai pagal jiems pavestas valdymo sritis pasirašo (vizuoja) parengtus ir Vyriausybei teikiamus įstatymų, Seimo ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus.
Vyriausybės sprendimų ir Vyriausybės rezoliucijų dėl Lietuvos Respublikos pozicijų dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir dėl kitų Europos Sąjungos dokumentų projektai Vyriausybei pateikiami Reglamento III skyriaus šeštajame skirsnyje nustatyta tvarka.
Teisės aktų projektų rengimo reikalavimai
16. Teisės aktų (išskyrus teisės taikymo aktus ir teisės aktus, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos) projektai rengiami vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo ir Reglamento nuostatomis.
Teisės taikymo aktų ir teisės aktų, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, projektai rengiami Reglamento nustatyta tvarka, mutatis mutandis taikant Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas. Teisės aktų, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, projektai rengiami netaikant Teisėkūros pagrindų įstatymo 17 straipsnio reikalavimų.
Teisės aktų projektai turi atitikti teisingumo ministro patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų reikalavimus.
17. Teisės akto projektą rengianti institucija, Vyriausybės komisija ar darbo grupė (toliau – rengėjas) turi užtikrinti tinkamą teikiamo Vyriausybei teisės akto projekto parengimą, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, Europos Sąjungos teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planuose ar kituose planavimo dokumentuose nustatytų terminų laikymąsi.
18. Parengti teisės aktų projektai teikiami derinti Reglamento 25 ir 26 punktuose nurodytoms institucijoms (toliau – išvadas teikiantys subjektai, suinteresuotos institucijos). Suinteresuotos institucijos dėl teisės aktų projektų teikia išvadas.
19. Kartu su teisės akto projektu rengėjas teikia susijusius dokumentus (kai šie dokumentai turi būti rengiami):
19.1. su įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto projektu – Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 135 straipsnyje nurodytus teisės akto projekto lydimuosius dokumentus;
19.2. su Vyriausybės nutarimu ar kito teisės akto projektu – parengtą teisės akto projekto lyginamąjį variantą;
19.3. Koordinavimo taisyklių 7 priede nurodytą atitikties lentelę (teisės akto projekto, perkeliančio ir (ar) įgyvendinančio Europos Sąjungos direktyvų ar kitų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas) (toliau – atitikties lentelė);
19.4. numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymą, parengtą pagal Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika), reikalavimus;
19.5. teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo pažymą, parengtą pagal Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 243 „Dėl Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklės);
19.6. iš suinteresuotų institucijų gautų pastabų ir pasiūlymų įvertinimą (derinimo pažymą, nurodytą Reglamento 34 punkte (kai patikslintas pagal suinteresuotų institucijų išvadas teisės akto projektas teikiamas pakartotinai);
20. Raštas, kuriuo teisės akto projektas teikiamas išvadoms gauti, atsižvelgiant į tai, kas teisės akto projektą teikia, atitinkamai turi būti pasirašytas Ministro Pirmininko (ar jo pavedimu – Vyriausybės kanclerio), ministro (ar jo pavedimu – viceministro arba ministerijos kanclerio), savivaldybės mero ar kito subjekto, kuriam teisę teikti Vyriausybei teisės aktų projektus suteikia įstatymai, vadovo.
21. Rašte, kuriuo teisės akto projektas teikiamas išvadoms gauti, turi būti nurodyta:
21.2. teisės akto projekto rengimą paskatinusios priežastys, teisės akto projektu siūlomo teisinio reguliavimo esmė – sprendžiamas klausimas, siūlomas sprendimas, rezultatas, kurio tikimasi;
21.3. siūlomų naujų teisinio reguliavimo nuostatų pagrindimas (kai teikiamas įstatymo projektas, ši informacija nurodoma aiškinamajame rašte);
21.4. teisės akto projektu įgyvendinamos Vyriausybės programos nuostatos, jeigu teisės akto projektas įgyvendina Vyriausybės programą;
21.5. teisės akto projektu perkeliami ir (ar) įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai (kai kurios jų nuostatos), jeigu teisės akto projektas šiuos teisės aktus (jų nuostatas) perkelia ir (ar) įgyvendina, taip pat kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, kuriuos reikia priimti, kad būtų užtikrintas visiškas susijusių Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimas ir (ar) įgyvendinimas;
21.6. notifikavimo Europos Komisijai data, jeigu teisės akto projektas notifikuotinas Europos Komisijai pagal Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių patvirtinimo“, reikalavimus;
21.7. teisės akto, išskyrus įstatymo arba kito Seimo priimamo teisės akto, projekto numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados (pateikiamos kaip apibendrinta informacija), kai atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas ir rengėjo sprendimu nėra rengiama atskira numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma;
21.8. teisės aktai, kuriuos reikia priimti, jeigu teisės aktui į teisės sistemą įtraukti reikės priimti kitus teisės aktus (kai teikiamas įstatymo projektas, ši informacija nurodoma aiškinamajame rašte);
21.9. informacija apie sąvokų ir jas apibrėžiančių terminų įvertinimą Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu teisės akto projekte yra apibrėžiamos sąvokos (kai teikiamas įstatymo projektas, ši informacija nurodoma aiškinamajame rašte);
21.10. ar numatomos konsultacijos su visuomene, per kokį terminą visuomenė gali teikti pastabas ir pasiūlymus;
21.11. teisės akto projekto rengimą inicijavę, teisės akto projektą parengę ir (ar) rengiant teisės akto projektą dalyvavę asmenys, kurie nėra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, profesinės karo tarnybos kariai, valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojai (kai išvadoms gauti teikiamas įstatymo projektas, ši informacija nurodoma aiškinamajame rašte);
21.12. teisės akto projektą rengusio valstybės tarnautojo vardas ir pavardė, administracijos padalinio pavadinimas, telefonų numeriai, elektroninio pašto adresai; jeigu teisės akto projektą rengė Vyriausybės komisija arba darbo grupė, – Vyriausybės komisijos pirmininko arba darbo grupės vadovo pareigos, vardas ir pavardė, telefonų numeriai, elektroninio pašto adresai;
22. Raštui, kuriuo teikiamas išvadoms gauti teisės taikymo akto projektas, netaikomi Reglamento 21.3–21.10 papunkčių reikalavimai. Šiame rašte taip pat turi būti motyvuotai išdėstytos galinčios atsirasti priėmus teisės aktą teigiamos ir neigiamos pasekmės.
23. Rašte, kuriuo išvadoms gauti teikiamas teisės akto, nustatančio įsisteigimo arba nustatančio ar panaikinančio paslaugų teikimo laisvei taikomus reikalavimus, projektas, turi būti pateikta informacija, nurodyta Pranešimų ir informacijos apie nustatomus įsisteigimo arba nustatomus ar panaikinamus paslaugų teikimo laisvei taikomus reikalavimus teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1389 „Dėl Pranešimų ir informacijos apie nustatomus įsisteigimo arba nustatomus ar panaikinamus paslaugų teikimo laisvei taikomus reikalavimus teikimo“.
24. Išvadoms gauti teikiamas teisės akto projektas ir jo priedai, teisės akto projekto lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas, atitikties lentelė, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma, Reglamento 34 punkte nurodyta derinimo pažyma (kai patikslintas pagal suinteresuotų institucijų išvadas teisės akto projektas teikiamas pakartotinai), atsižvelgiant į tai, kas teisės akto projektą teikia, atitinkamai turi būti vizuoti Ministro Pirmininko (ar jo pavedimu – Vyriausybės kanclerio), ministro (ar jo pavedimu – viceministro arba ministerijos kanclerio), savivaldybės mero, kito subjekto, kuriam teisę teikti Vyriausybei teisės aktų projektus suteikia įstatymai, vadovo. Teisės akto projektas ir jo priedai taip pat turi būti vizuoti projektą rengusios institucijos teisininko. Kartu su teisės akto projektu teikiama antikorupcinio vertinimo pažyma vizuojama Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių nustatyta tvarka.
25. Dėl Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų turi būti gautos išvados pagal kompetenciją iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar organizacijų.
26. Kai Vyriausybės nutarimo projektą teikia vienos valdymo srities ministras, o Vyriausybės priimtą nutarimą pasirašo kitos valdymo srities ministras, išvada dėl teisės akto projekto turi būti gauta iš tos ministerijos, kuriai vadovauja ministras, turintis pasirašyti priimtą nutarimą.
27. Išvadas teikiantys subjektai privalo pateikti savo išvadas dėl jiems pateiktų teisės aktų projektų (išskyrus nurodytus šio punkto antrojoje ir trečiojoje pastraipose) ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, o kai pateikiami dideli (10 ar daugiau puslapių) ir (ar) sudėtingi teisės aktų projektai (nustatantys naują teisinį reguliavimą ar iš esmės jį keičiantys), – ne vėliau kaip per 12 darbo dienų.
Dėl Vyriausybės nutarimų projektų, kuriuose teikiamos Vyriausybės išvados dėl Seime svarstomų teisės aktų projektų, išvadas teikiantys subjektai savo išvadas privalo pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.
Dėl mobilizacijos, karo ar nepaprastosios padėties metu teikiamų teisės aktų projektų, būtinų valstybės karinės gynybos ir kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti, išvadas teikiantys subjektai savo išvadas privalo pateikti nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Jeigu šioje pastraipoje nurodyti teisės aktų projektai išvadoms gauti buvo pateikti iki mobilizacijos paskelbimo, karo ar nepaprastosios padėties įvedimo ir nėra pasibaigęs šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytas terminas, išvadas teikiantys subjektai savo išvadas privalo pateikti nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo mobilizacijos paskelbimo, karo ar nepaprastosios padėties įvedimo.
28. Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių Vyriausybės nutarimas turi būti priimtas nedelsiant, institucijos gali motyvuotai prašyti pateikti išvadas dėl teisės akto projekto skubos tvarka. Išvadas teikiantys subjektai privalo pateikti išvadas dėl teisės akto projekto skubos tvarka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.
29. Išvadoje dėl teisės akto projekto įvertinami teisės akto projektu siekiami tikslai, pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės, galimos teisės akto projekto priėmimo pasekmės ir numatomo teisinio reguliavimo galimas poveikis išvadas teikiančio subjekto kompetencijos srityje. Išvadoje dėl teisės akto projekto pateikiamos pagrįstos pastabos ir pasiūlymai, nurodomos teisės akto projekto vertinimą lėmusios aplinkybės ir konkrečios teisės aktų nuostatos, į kurias buvo atsižvelgta vertinant teisės akto projektą, taip pat pateikiami siūlymai, kaip tobulinti teisės akto projektą ir (ar) kaip geriau įvertinti numatomo teisinio reguliavimo poveikį.
30. Jeigu išvadas teikiantis subjektas nustatytu laiku išvadų nepateikia, laikoma, kad jis teisės akto projektui pritaria.
31. Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (toliau – TAIS) skelbiamų teisės aktų projektų pastabas ir pasiūlymus per Reglamento 27 ir 28 punktuose nustatytą laiką gali teikti visi suinteresuoti asmenys (fiziniai asmenys, asociacijos, įmonės, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, organizacijos ir kiti subjektai).
32. Išvadų dėl teisės aktų (išskyrus teisės aktus, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos) projektų pateikimo laikas turi būti pradėtas skaičiuoti kitą darbo dieną po teisės akto projekto paskelbimo ir išvadas teikiančių subjektų nurodymo TAIS. Išvadų dėl teisės aktų, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, projektų pateikimo laikas turi būti pradėtas skaičiuoti kitą darbo dieną po teisės akto projekto gavimo suinteresuotoje institucijoje.
33. Rengėjas, nesutinkantis su išvadas teikiančių subjektų pateiktomis pastabomis ir pasiūlymais, organizuoja suinteresuotų institucijų pasitarimą (išskyrus dėl Vyriausybės nutarimų projektų, kuriuose teikiamos Vyriausybės išvados dėl Seime svarstomų teisės aktų projektų), jeigu nesutarimų pašalinti nepavyksta kitais būdais. Ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki suinteresuotų institucijų pasitarimo rengėjas pateikia suinteresuotoms institucijoms Reglamento 34 punkte nurodytą derinimo pažymą. Suinteresuotų institucijų atstovai pasitarime pateikia institucijų nuomonę dėl nesuderintų pastabų ir pasiūlymų.
34. Derinimo pažymoje turi būti nurodyta:
34.1. suinteresuotos institucijos ir asmenys, į kurių pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies;
34.2. suinteresuotų institucijų ir asmenų pastabos ir pasiūlymai, į kuriuos neatsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies;
Teisės aktų projektų teikimas Vyriausybei
35. Teikimas, kuriuo Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas (toliau – teikimas), atsižvelgiant į tai, kas teisės akto projektą teikia, atitinkamai turi būti pasirašytas Ministro Pirmininko, ministro (jeigu ministro nėra, – jį pavaduojančio ministro), savivaldybės mero, kito subjekto, kuriam teisę teikti Vyriausybei teisės aktų projektus suteikia įstatymai, vadovo.
36. Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas ir jo priedai turi būti vizuoti Ministro Pirmininko, jeigu teisės akto projektą teikia Ministras Pirmininkas, ministro (jeigu jo nėra, – viceministro arba ministerijos kanclerio ir ministrą pavaduojančio ministro), jeigu teisės akto projektą teikia ministras, atitinkamos valdymo srities ministro (jeigu jo nėra, – viceministro arba ministerijos kanclerio ir ministrą pavaduojančio ministro), jeigu teisės akto projektą teikia savivaldybės taryba ar kitas subjektas, kuriam teisę teikti Vyriausybei teisės aktų projektus suteikia įstatymai.
Vyriausybei teikiamą teisės akto projektą ir jo priedus taip pat vizuoja projektą teikiančios institucijos teisininkas ir kalbos tvarkytojas.
Kai Vyriausybei teisės akto projektą teikia Ministras Pirmininkas, teisės akto projektą ir jo priedus vizuoja Vyriausybės kanceliarijos teisininkas ir kalbos tvarkytojas.
37. Vyriausybei kartu su teisės akto projektu teikiami šie teisės akto projekto lydimieji dokumentai (kai šie dokumentai turi būti rengiami): teisės akto projekto lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas, atitikties lentelė, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma, Reglamento 34 punkte nurodyta derinimo pažyma. Šie dokumentai, atsižvelgiant į tai, kas teisės akto projektą teikia, atitinkamai turi būti vizuoti Ministro Pirmininko, ministro (jeigu jo nėra, – viceministro arba ministerijos kanclerio ir ministrą pavaduojančio ministro), savivaldybės mero, kito subjekto, kuriam teisę teikti Vyriausybei teisės aktų projektus suteikia įstatymai, vadovo. Vyriausybei kartu su teisės akto projektu teikiama antikorupcinio vertinimo pažyma vizuojama Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių nustatyta tvarka. Kartu pateikiami ir kiti įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatyti su teisės akto projektu privalomai teikiami dokumentai.
38. Teikime turi būti nurodyta:
38.2. išvadas teikiantys subjektai, iš kurių išvados dėl teisės akto projekto gautos, taip pat išvadas teikiantys subjektai, kurie per Reglamento 27 ir 28 punktuose nustatytus terminus išvadų nepateikė;
38.3. Reglamento 33 punkte arba 52.1 ir (ar) 52.2 papunkčiuose nurodytų pasitarimų rezultatai (jeigu toks pasitarimas buvo organizuotas);
39. Teikimui, kuriuo Vyriausybei teikiamas teisės taikymo akto projektas, netaikomi Reglamento 21.3–21.10, 38.4 papunkčių reikalavimai. Šiame teikime taip pat turi būti motyvuotai išdėstytos galinčios atsirasti priėmus teisės aktą teigiamos ir neigiamos pasekmės.
40. Jeigu teisės akto projekto suderinti nepavyksta, rengėjas parengia Reglamento 34 punkte nurodytą derinimo pažymą ir kartu su teisės akto projektu teikia ją Vyriausybei.
41. Teisės aktų projektai (išskyrus tuos, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos) Vyriausybei teikiami per TAIS.
42. Vyriausybei pateikti teisės aktų projektai registruojami Vyriausybės kanceliarijoje.
Vyriausybės kanceliarijoje teisės aktų projektai neregistruojami, jeigu jie nevizuoti Reglamento 36 punkte nustatyta tvarka, pateikti per TAIS nesilaikant teisingumo ministro nustatytos TAIS naudojimo teisėkūrai tvarkos aprašo arba pateikti ne visi teikime nurodyti dokumentai. Tokie teisės aktų projektai nedelsiant, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo projekto gavimo Vyriausybės kanceliarijoje, per TAIS grąžinami rengėjams.
ANTRASIS SKIRSNIS
TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ ĮVERTINIMAS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJOJE IR JŲ TIKSLINIMAS
44. Vyriausybei pateiktas teisės akto projektas, išskyrus Vyriausybės sprendimo ir Vyriausybės rezoliucijos projektą, yra vertinamas Vyriausybės kanceliarijoje.
Vyriausybės kanceliarijoje nevertinamas teisės akto projektas, jeigu jis Reglamento nustatyta tvarka nederintas su Reglamento 25 ir 26 punktuose nurodytomis suinteresuotomis institucijomis. Toks projektas per TAIS grąžinamas rengėjams derinti.
45. Vyriausybei pateiktą teisės akto projektą vertina:
45.1. už teisės aktų projektų teisinį vertinimą atsakingi Vyriausybės kanceliarijos padalinys ar valstybės tarnautojai, pateikdami išvadą dėl teisės akto projekto atitikties įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir teisės technikos reikalavimams;
46. Reglamento 45 punkte nurodytų subjektų (toliau – Vyriausybės kanceliarijos padaliniai) išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, skaičiuojant nuo kitos darbo dienos, kai teisės akto projektas pateikiamas Vyriausybei, išskyrus šio punkto antrojoje pastraipoje nurodytą atvejį. Jeigu gautas didelis ir (ar) sudėtingas teisės akto projektas, Ministras Pirmininkas ar jo pavedimu Vyriausybės kancleris, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas ar Vyriausybės kanclerio pavaduotojas gali nustatyti ir ilgesnį išvadų pateikimo terminą, tačiau jis negali būti ilgesnis nei 12 darbo dienų.
Išvados dėl Vyriausybės nutarimų projektų, kuriuose teikiamos Vyriausybės išvados dėl Seime svarstomų teisės aktų projektų, pateikiamos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, skaičiuojant nuo kitos darbo dienos, kai teisės akto projektas pateikiamas Vyriausybei.
47. Reglamento 45 punkte nurodytos išvados (išskyrus išvadas dėl teisės aktų, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, projektų), laikantis Reglamento 46 punkte nurodytų terminų, pateikiamos per TAIS, o išvados dėl teisės aktų, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, projektų, laikantis Reglamento 46 punkte nurodytų terminų, pateikiamos rengėjams.
48. Ministrų motyvuotu teikimu Ministras Pirmininkas arba Ministro Pirmininko pavedimu Vyriausybės kancleris, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas ar Vyriausybės kanclerio pavaduotojas gali pavesti Vyriausybės kanceliarijos padaliniams įvertinti teisės akto projektą ir pateikti išvadas skubos tvarka.
Konkretų skubos terminą, ne trumpesnį nei 2 darbo dienos, nustato Vyriausybės kancleris, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas ar Vyriausybės kanclerio pavaduotojas.
Skubos tvarka paprastai nevertinami dideli ir (ar) sudėtingi teisės aktų projektai.
49. Vyriausybės kanceliarijos padaliniai teisės akto projektą, dėl kurio nepateikia pastabų ir pasiūlymų (arba pateikia tik redakcines ir (ar) teisės technikos, ir (ar) neesminių kitų pastabų ir pasiūlymų (toliau – neesminės pastabos) ir kuriam išvadas teikiantys subjektai pritarė be pastabų ir pasiūlymų (arba į jų pastabas ir pasiūlymus buvo atsižvelgta arba pagrįstai neatsižvelgta), teikia Vyriausybės kancleriui, kad šis projektas būtų siūlomas įtraukti į Vyriausybės posėdžio darbotvarkės projektą.
Teisės akto projektas, kuriam Vyriausybės kanceliarijos padaliniai pateikė esminių pastabų ir pasiūlymų (iš esmės keičiančių galiojantį ar siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą) (toliau – esminės pastabos) ir (ar) daug neesminių pastabų, nedelsiant, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo Vyriausybės kanceliarijos padalinių išvadų pateikimo, per TAIS grąžinamas rengėjams tobulinti.
50. Rengėjas, bendradarbiaudamas su Vyriausybės kanceliarijos padaliniais (elektroninėmis priemonėmis, darbo susitikimuose ir kitaip), patikslina teisės akto projektą, papildomai suderina jį su suinteresuotomis institucijomis (kai patikslintame teisės akto projekte siūloma nustatyti naują teisinį reguliavimą ar teisės akto projektas buvo pakeistas iš esmės) ir pateikia jį Vyriausybei.
51. Rengėjas dėl teisės akto projekto, kurio nepavyksta patikslinti ir suderinti bendradarbiaujant su Vyriausybės kanceliarijos padaliniais dėl jų išvadose pateiktų esminių pastabų ir (ar) papildomai suderinti su suinteresuotomis institucijomis (kai siūloma nustatyti naują teisinį reguliavimą ar teisės akto projektas buvo pakeistas iš esmės tikslinant pagal Vyriausybės kanceliarijos padalinių išvadas), kreipiasi (raštu, elektroniniu paštu ar kitomis priemonėmis) į Vyriausybės kanclerį su pasiūlymais dėl nesutarimų derinimo.
52. Vyriausybės kancleris, atsižvelgdamas į Reglamento 51 punkte nurodytus rengėjo pasiūlymus, taip pat savo iniciatyva gali priimti vieną iš šių sprendimų:
52.1. organizuoti (arba pavesti Vyriausybės kanclerio pirmajam pavaduotojui ar Vyriausybės kanclerio pavaduotojui organizuoti) suinteresuotų institucijų pasitarimą;
53. Ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarimo darbotvarkė kartu su pasitarimo medžiaga (skaitmeninėmis jos kopijomis) skelbiamos Vyriausybės kanceliarijos dokumentų mainavietėje ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki pasitarimo. Pasitarimo darbotvarkė taip pat skelbiama Vyriausybės interneto svetainėje (www.lrv.lt).
54. Projektas, patikslintas pagal Vyriausybės kanceliarijos padalinių išvadose pateiktas pastabas ir pasiūlymus ir Reglamento 52.1 ir (ar) 52.2 papunkčiuose nurodytuose pasitarimuose pareikštas pastabas ir pasiūlymus, teikiamas Vyriausybei.
Jeigu rengėjas nesutinka su Vyriausybės kanceliarijos padalinių išvadose pateiktomis pastabomis ir pasiūlymais ir Reglamento 52.1 ir (ar) 52.2 papunkčiuose nurodytuose pasitarimuose pareikštomis pastabomis ar pasiūlymais, jis parengia derinimo pažymą ir kartu su projektu teikia Vyriausybei.
Jeigu Reglamento 52.1 ir (ar) 52.2 papunkčiuose nurodytuose pasitarimuose nuomonių suderinti nepavyksta, Vyriausybės kancleris arba ministrai gali kreiptis į Ministrą Pirmininką su pasiūlymais, kaip spręsti nesutarimus.
Ministras Pirmininkas gali siūlyti svarstyti teisės akto projektą atitinkamame Vyriausybės komitete arba Vyriausybės pasitarime.
55. Pakartotinai Vyriausybei pateiktą teisės akto projektą vertina Vyriausybės kanceliarijos padaliniai.
Vyriausybės kanceliarijos padalinių pakartotinės išvados skelbiamos TAIS ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (išvados dėl didelio ir (ar) sudėtingo teisės akto projekto – per 5 darbo dienas) nuo kitos darbo dienos po patikslinto teisės akto projekto pateikimo Vyriausybei. Vyriausybės kanceliarijos padalinių pakartotinės išvados dėl teisės aktų, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, projektų pateikiamos rengėjams per šioje pastraipoje nustatytus terminus.
56. Teisės akto projektas, dėl kurio Vyriausybės kanceliarijos padaliniai, vertindami teisės akto projektą pakartotinai, nepateikė pastabų (arba buvo pateikta tik neesminių pastabų) ir kuriam Reglamento 52.1 ir (ar) 52.2 papunkčiuose nurodytuose pasitarimuose pritarta be pastabų (arba buvo pateikta tik neesminių pastabų), teikiamas Vyriausybės kancleriui, kad šis projektas būtų siūlomas įtraukti į Vyriausybės posėdžio darbotvarkės projektą.
Jeigu dėl pakartotinai pateikto teisės akto projekto Vyriausybės kanceliarijos padaliniai ir (ar) Reglamento 52.1 ir 52.2 papunkčiuose nurodytuose pasitarimuose suinteresuotos institucijos pateikė esminių pastabų, šis projektas teikiamas Vyriausybės kancleriui, kad būtų siūlomas įtraukti į Vyriausybės pasitarimo darbotvarkės projektą.
TREČIASIS SKIRSNIS
VYRIAUSYBĖS PASITARIMAI
58. Svarbiausi klausimai prieš Vyriausybės posėdžius gali būti svarstomi Vyriausybės pasitarimuose. Vyriausybės pasitarimuose taip pat gali būti svarstomi teisės aktų projektai, dėl kurių nesutarimų nepavyko išspręsti, Lietuvos Respublikos pozicijos dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir dėl kitų Europos Sąjungos dokumentų, Vyriausybei pateiktos ataskaitos, taip pat gali būti aptariamos Vyriausybės pozicijos dėl Trišalėje taryboje numatomų svarstyti klausimų, Vyriausybės komisijų, darbo grupių pateiktos išvados, pasiūlymai ir kita Vyriausybei pateikta informacija.
Vyriausybės pasitarimuose gali būti svarstomos prioritetinės teisėkūros iniciatyvos ir jų poveikio vertinimo rezultatai.
Vyriausybės kancleris gali siūlyti Ministrui Pirmininkui neteikti prioritetinės teisėkūros iniciatyvos ir jos poveikio vertinimo rezultatų klausimo svarstyti Vyriausybės pasitarime, jeigu poveikio vertinimas neatliktas pagal Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos reikalavimus.
60. Vyriausybės pasitarimo darbotvarkė kartu su pasitarimo medžiaga (darbotvarkės ir pasitarimo medžiagos skaitmeninėmis kopijomis) skelbiamos Vyriausybės kanceliarijos dokumentų mainavietėje ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki Vyriausybės pasitarimo.
Vyriausybės pasitarimo darbotvarkė taip pat skelbiama Vyriausybės interneto svetainėje (www.lrv.lt).
Jeigu būtina skubiai svarstyti atitinkamą teisės akto projektą, ministras, likus ne mažiau kaip 2 valandoms iki Vyriausybės pasitarimo, kreipiasi į Ministrą Pirmininką dėl klausimo įtraukimo į Vyriausybės pasitarimo darbotvarkę. Sprendimą, ar įtraukti tokį klausimą į Vyriausybės pasitarimo darbotvarkę, priima Ministras Pirmininkas.
Kaip papildomi ministrų pasiūlyti klausimai į Vyriausybės pasitarimo darbotvarkę neįtraukiami teisės aktų projektai, Reglamento nustatyta tvarka nederinti su suinteresuotomis institucijomis, išskyrus Vyriausybės įstatyme numatytus atvejus.
61. Be Ministro Pirmininko ir ministrų, Vyriausybės pasitarime gali dalyvauti Vyriausybės kancleris, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, kiti Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojai, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinis direktorius, į Vyriausybės pasitarimo darbotvarkę įrašyti asmenys. Vyriausybės pasitarimuose prireikus dalyvauja į darbotvarkę įtrauktų klausimų rengėjai, taip pat kiti asmenys Ministro Pirmininko ar ministrų kvietimu.
62. Vyriausybės pasitarimai protokoluojami. Vyriausybės pasitarimo protokolą rengia Vyriausybės kanceliarija. Protokole nurodomi pasitarimo dalyviai, svarstyti klausimai, kalbėtojai ir priimti sprendimai. Protokolas parengiamas pasirašyti ne vėliau kaip antrą po pasitarimo darbo dieną. Vyriausybės pasitarimo protokolą pasirašo Ministras Pirmininkas Dokumentų, informacijos ir veiklos procesų valdymo informacinės sistemos DIVIS Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentų pasirašymo posistemyje ELPAS (toliau – ELPAS) saugiu elektroniniu parašu.
Vyriausybės pasitarimų protokolai skelbiami Vyriausybės kanceliarijos dokumentų mainavietėje ne vėliau kaip kitą darbo dieną po protokolo pasirašymo. Vyriausybės pasitarimo dėl teisės akto projekto protokolo išrašas skelbiamas TAIS kaip teisės akto projekto lydimasis dokumentas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
VYRIAUSYBĖS POSĖDŽIAI
Bendrosios nuostatos
63. Vyriausybės posėdžius šaukia Ministras Pirmininkas, o jeigu jo nėra, – einantis Ministro Pirmininko pareigas arba jį pavaduojantis ministras (toliau šiame Reglamento skyriuje – Ministras Pirmininkas).
Vyriausybės posėdžiai paprastai rengiami Vyriausybės pastate kartą per savaitę, trečiadieniais, Ministro Pirmininko paskirtu laiku.
Jeigu būtina nedelsiant priimti Vyriausybės nutarimus, Vyriausybės posėdis rengiamas Ministro Pirmininko paskirtu laiku – tuomet nesilaikoma Reglamento III skyriaus antrojo skirsnio reikalavimų.
Vyriausybės posėdžio darbotvarkės sudarymas
65. Atsižvelgdamas į Vyriausybės kanceliarijos padalinių išvadas, nurodytas Reglamento 55 punkte, taip pat į teisės akto projekto aptarimo Vyriausybės pasitarime rezultatus (jeigu teisės akto projektas buvo svarstytas Vyriausybės pasitarime), Vyriausybės kancleris kreipiasi į Ministrą Pirmininką dėl pritarimo įtraukti atitinkamus teisės aktų projektus į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę.
66. Ministrui Pirmininkui pritarus, kad teisės aktų projektai būtų įtraukti į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę, Vyriausybės kancleris parengia darbotvarkės projektą.
67. Darbotvarkės projekte nustatoma darbotvarkės klausimų svarstymo eilės tvarka, nurodomi pranešėjai ir kviečiami į posėdį asmenys. Darbotvarkės projekte numatomi svarstyti klausimai skirstomi į dvi dalis: A dalyje svarstomi klausimai, kurių nereikia plačiau pristatyti, B dalyje – plačiau pristatytini klausimai.
68. Parengtas darbotvarkės projektas teikiamas Ministrui Pirmininkui pasirašyti ELPAS saugiu elektroniniu parašu.
Prireikus Ministras Pirmininkas aptaria darbotvarkės projektą su ministrais.
69. Kai Ministras Pirmininkas pasirašo Vyriausybės posėdžio darbotvarkę, Vyriausybės kanceliarija posėdžio darbotvarkės ir posėdžio medžiagos skaitmenines kopijas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio (jeigu būtina nedelsiant priimti Vyriausybės nutarimą, – per Ministro Pirmininko nustatytą laiką), išskyrus klausimus, kai svarstoma Lietuvos Respublikos pozicija Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais klausimais, per Vyriausybės kanceliarijos dokumentų mainavietę pateikia Vyriausybės nariams, Seimo Pirmininkui, Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriui, Lietuvos banko valdybos pirmininkui, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generaliniam direktoriui, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininkui, kitiems posėdžio dalyviams.
70. Vyriausybės posėdžio darbotvarkė ir medžiaga skelbiamos Vyriausybės interneto svetainėje (www.lrv.lt).
71. Ministras Pirmininkas Vyriausybės posėdyje turi teisę pasiūlyti įtraukti į darbotvarkę ir naujų klausimų.
72. Ministras turi teisę, prieš pradedant svarstyti darbotvarkės klausimus, kreiptis į Ministrą Pirmininką su pasiūlymu įtraukti į darbotvarkę naują klausimą (ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki Vyriausybės posėdžio pranešus apie tai suinteresuotoms institucijoms), nurodydamas motyvus, kodėl klausimas turi būti svarstomas nedelsiant. Jeigu Ministras Pirmininkas pritaria ministro pasiūlymui, dėl įtrauktino naujo klausimo balsuojama, o jeigu nepritaria, klausimas turi būti teikiamas svarstyti Reglamento nustatyta tvarka.
73. Kaip papildomi ministrų pasiūlyti klausimai į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę neįtraukiami teisės aktų projektai, Reglamento nustatyta tvarka nederinti su suinteresuotomis institucijomis, išskyrus Vyriausybės įstatyme numatytus atvejus. Dideli ir (ar) sudėtingi teisės aktų projektai, kaip papildomi ministrų pasiūlyti klausimai, į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę gali būti įtraukiami tik tada, jeigu jie Reglamento nustatyta tvarka derinti su suinteresuotomis institucijomis ir gautos Reglamento 45 punkte nurodytos išvados.
Svarstymas Vyriausybės posėdyje
74. Vyriausybės posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Vyriausybės narių.
Vyriausybės narys, negalintis dalyvauti posėdyje, privalo apie tai pranešti Ministrui Pirmininkui ir gauti jo sutikimą.
Negalintys dalyvauti Vyriausybės posėdyje Vyriausybės nariai gali raštu pateikti savo nuomonę svarstomais klausimais. Ji turi būti paskelbta posėdyje.
75. Vyriausybės posėdžiuose, be Vyriausybės narių, dalyvauja asmenys, kuriems teisę dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose suteikia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai, taip pat Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinis direktorius, rengėjai, į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę įrašyti asmenys.
Vyriausybės posėdžiuose gali dalyvauti Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojai, Ministro Pirmininko ar ministrų kvietimu – kiti asmenys.
76. Svarstant klausimą dėl valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų skyrimo į pareigas (atleidimo iš pareigų), Vyriausybės posėdyje dalyvauja kandidatas į atitinkamas pareigas (atleidžiamas iš pareigų atitinkamas valstybės pareigūnas ar valstybės tarnautojas).
77. Vyriausybės posėdyje svarstant darbotvarkės klausimus, įtrauktus į posėdžio darbotvarkės A dalį, juos paprastai trumpai pristato posėdžio pirmininkas, prireikus išklausoma Vyriausybės narių nuomonė. Posėdžio pirmininkui leidus, savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdžio dalyviai.
Svarstant darbotvarkės klausimus, įtrauktus į posėdžio darbotvarkės B dalį, juos paprastai pristato ministras (kai teisės akto projektą Vyriausybei teikia Ministras Pirmininkas, – Ministras Pirmininkas), prireikus – darbo grupių vadovai, Vyriausybės komisijų pirmininkai (kai teisės aktų projektus rengia darbo grupės ar Vyriausybės komisijos), posėdžio pirmininko sutikimu – kiti valstybės pareigūnai ar valstybės tarnautojai. Pristatant išdėstoma klausimo esmė, pranešama apie derinimo rezultatus ir išklausoma Vyriausybės narių nuomonė. Posėdžio pirmininkui leidus, savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdžio dalyviai.
78. Vyriausybė sprendimus dėl svarstomų teisės aktų projektų (ar kitų klausimų) priima Vyriausybės posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma. Balsų dauguma paprastai nustatoma, posėdžio pirmininkui paklausus: „Ar yra prieštaraujančiųjų?“ Jeigu prieštaraujančiųjų nėra, posėdžio pirmininkas paskelbia: „Priimta“. Jeigu bent vienas Vyriausybės narys prieštarauja, balsų daugumai nustatyti Vyriausybės nariai pakelia rankas. Šiuo atveju balsus skaičiuoja Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojas, rašantis posėdžio protokolą. Jeigu suskaičiuojama balsų dauguma, posėdžio pirmininkas paskelbia: „Priimta“, jeigu daugumos nėra, – „Nepriimta“. Taip pat skaičiuojama, kas balsavo prieš ar susilaikė.
79. Jeigu svarstant teisės akto projektą (išskyrus Reglamento 97 punkte numatytus atvejus) Vyriausybės posėdyje pritariama dėl teisės akto projekto pateiktoms pastaboms ir pasiūlymams, projekto svarstymas atidedamas ir projektas teikiamas pakartotinai svarstyti tik jį patikslinus pagal pateiktas pastabas ar pasiūlymus.
80. Vyriausybės narys, pavaduojantis ministrą, arba ministras, einantis Ministro Pirmininko pareigas ar jį pavaduojantis, Vyriausybės posėdžiuose turi tik vieną balsą.
81. Vyriausybės posėdžiai tiesiogiai transliuojami internetu, išskyrus tuos, kuriuose svarstoma valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija ir (ar) su ja susiję teisės aktų projektai.
82. Vyriausybės posėdžiai protokoluojami ir daromas jų garso įrašas. Garso įrašas perkeliamas į kompiuterines laikmenas. Svarstant valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančią informaciją ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, projektus, garso įrašai nedaromi.
Posėdžio protokolą rengia Vyriausybės kanceliarija.
83. Protokole nurodomi posėdžio dalyviai, svarstyti klausimai, kalbėtojai, priimti sprendimai, balsavimo rezultatai (taip pat pažymima, kas balsavo prieš ar susilaikė), įrašoma Vyriausybės narių, kitų posėdžio dalyvių, kuriems teisę dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose suteikia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai, atskiroji nuomonė. Reglamento 97 punkto antrosios pastraipos numatytais atvejais protokole nurodomos konkrečios siūlomos naujos teisės akto projekto nuostatos, kuriomis buvo nuspręsta patikslinti teisės akto projektą. Protokolas skelbiamas TAIS kaip teisės akto projekto lydimasis dokumentas.
84. Protokolo projektas parengiamas pasirašyti ne vėliau kaip antrą po posėdžio darbo dieną. Vyriausybės posėdžio protokolą pasirašo Ministras Pirmininkas ELPAS saugiu elektroniniu parašu.
85. Posėdžių garso įrašų kompiuterinės laikmenos saugomos Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
PENKTASIS SKIRSNIS
VYRIAUSYBĖS NUTARIMŲ ĮFORMINIMAS, PASIRAŠYMAS, SKELBIMAS IR TEISINIO REGULIAVIMO STEBĖSENA
88. Vyriausybės nutarimai pasirašomi Vyriausybės įstatymo 41 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
89. Jeigu reikia pasirašyti Vyriausybės nutarimą ministro, pavaduojančio Ministrą Pirmininką (einančio Ministro Pirmininko pareigas), valdymo sričiai priskirtais klausimais, nutarimą pasirašo Ministrą Pirmininką pavaduojantis (einantis Ministro Pirmininko pareigas) tos valdymo srities ministras.
90. Jeigu keičiamą, pildomą arba siūlomą pripažinti netekusiu galios Vyriausybės nutarimą pasirašė ministras, kurio nėra dabartinėje Vyriausybėje, nes atitinkama ministerija panaikinta, Vyriausybės nutarimą, kuriuo keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios anksčiau priimtas nutarimas, pasirašo ministras, kurio valdymo sričiai priskirti Vyriausybės nutarime reguliuojami santykiai.
91. Perdavus vienos ministerijos funkcijas kitai ministerijai, Vyriausybės nutarimą pasirašo ministras, kurio valdymo sričiai priskirti Vyriausybės nutarime reguliuojami santykiai.
92. Pasikeitus Vyriausybei, visi ankstesnės Vyriausybės priimti, bet jos įgaliojimų laikotarpiu nepasirašyti nutarimai teikiami svarstyti Vyriausybės posėdyje iš naujo.
93. Priimtus Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas.
Ministrui Pirmininkui teikiami pasirašyti priimti Vyriausybės nutarimai turi būti pasirašyti (o jų priedai – vizuoti) atitinkamos valdymo srities ministro.
Kai nutarimą pasirašo pavaduojantis ministras, nutarimą ir jo priedus prieš tai vizuoja tos ministerijos, kurios ministras pavaduojamas, viceministras ar kancleris.
94. Įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto projektą, kuriam buvo pritarta Vyriausybės nutarimu, vizuoja atitinkamos valdymo srities ministras ir Ministras Pirmininkas. Įstatymų ar kitų Seimo priimamų teisės aktų projektų lyginamuosius variantus, įstatymų ir kitų Seimo priimamų teisės aktų priedus (priedėlius) vizuoja atitinkamos valdymo srities ministras. Aiškinamąjį raštą paprastai vizuoja atitinkamos valdymo srities ministras. Įstatymų ar kitų Seimo priimamų teisės aktų projektai Seimui, o Respublikos Prezidento dekretų projektai Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai teikiami elektroniniu būdu per TAIS.
95. Vyriausybės nutarimą, kuriame teikiama Vyriausybės išvada dėl Seime svarstomo teisės akto projekto, pasirašo Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras.
96. Reglamento 93–95 punktuose nurodyti dokumentai vizuojami ir pasirašomi ELPAS saugiu elektroniniu parašu.
97. Vyriausybės posėdyje priimtas teisės aktas negali būti taisomas, išskyrus po jo priėmimo pastebėtas rašybos ir gramatines klaidas, nekeičiančias teisės akto turinio ir prasmės.
Jeigu iki Vyriausybės posėdžio per TAIS ar Vyriausybės posėdyje buvo pasiūlytos konkrečios naujos teisės akto projekto nuostatos ir teisės akto projektas, atsižvelgiant į pasiūlymus, priimtas su naujomis teisės akto projekto nuostatomis, toks teisės aktas teikiamas pasirašyti atitinkamos valdymo srities ministrui ir Ministrui Pirmininkui tik patikslintas pagal šiuos pasiūlymus. Tokį teisės aktą pagal posėdžio sprendimą (protokolą) patikslina rengėjai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo Vyriausybės posėdžio dienos. Rengėjų patikslintas teisės aktas turi būti vizuotas Reglamento 36 punkte nustatyta tvarka.
Taip pat šio punkto antrojoje pastraipoje nustatyta tvarka teisės akto projektas tikslinamas ir vizuojamas, jeigu jo priėmimo metu ministrai neprieštarauja iki Vyriausybės posėdžio per TAIS pateiktoms ir prie Vyriausybės posėdžio darbotvarkės pridėtoms Vyriausybės kanceliarijos padalinių ir (ar) ministerijų neesminėms pastaboms.
98. Vyriausybės nutarimai pasirašomi ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų priėmimo, jeigu Vyriausybės posėdyje nebuvo nustatyti kiti Vyriausybės nutarimų pasirašymo terminai.
99. Vyriausybės nutarimai (išskyrus Vyriausybės nutarimus, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos) registruojami, skelbiami ir įsigalioja Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Vyriausybės nutarimui suteikiamas registracijos eilės numeris pagal bendrąją numeraciją nuo metų pradžios iki pabaigos ir nurodoma Vyriausybės posėdžio, kuriame priimtas Vyriausybės nutarimas, data.
100. Vyriausybės nutarimai, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, registruojami, kai juos pasirašo Ministras Pirmininkas. Vyriausybės nutarimui suteikiamas registracijos eilės numeris pagal bendrąją numeraciją nuo metų pradžios iki pabaigos ir nurodoma Vyriausybės posėdžio, kuriame priimtas Vyriausybės nutarimas, data. Tokie Vyriausybės nutarimai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose Vyriausybės nutarimuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Šie Vyriausybės nutarimai turi būti išsiunčiami toms institucijoms, kurios įstatymų nustatyta tvarka gali disponuoti valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
VYRIAUSYBĖS SPRENDIMŲ PROJEKTŲ IR VYRIAUSYBĖS REZOLIUCIJŲ
PROJEKTŲ TEIKIMAS IR SVARSTYMAS, PRIIMTŲ VYRIAUSYBĖS SPRENDIMŲ IR VYRIAUSYBĖS REZOLIUCIJŲ ĮSIGALIOJIMAS IR SKELBIMAS
102. Prieš teikiant Vyriausybei svarstyti Vyriausybės sprendimo ar Vyriausybės rezoliucijos projektą, Lietuvos Respublikos pozicijos, kurioms siūloma pritarti Vyriausybės sprendimu ar Vyriausybės rezoliucija, paprastai svarstomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės Europos Sąjungos komisijoje, sudarytoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 512 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės Europos Sąjungos komisijos sudarymo“.
103. Prie Vyriausybės sprendimo ar Vyriausybės rezoliucijos projekto, vizuoto atitinkamos valdymo srities ministro arba jo pavedimu viceministro arba ministerijos kanclerio, atsakinga institucija prideda:
103.1. institucijos vadovo pasirašytą teikimą, kuriame turi būti šie duomenys:
103.1.1. teikime dėl Lietuvos Respublikos pozicijų artimiausiame Europos Sąjungos Tarybos posėdyje svarstomais klausimais:
103.1.1.3. informacija apie Europos Sąjungos Tarybos posėdį, kuriame bus svarstomi klausimai, dėl kurių parengtos Lietuvos Respublikos pozicijos (Tarybos pavadinimas ir numatoma posėdžio data);
103.1.2. teikime dėl Lietuvos Respublikos pozicijos Reglamento 103.1.1 papunktyje nenurodytais klausimais:
103.1.2.3. Europos Sąjungos teisės akto ar kito Europos Sąjungos dokumento, dėl kurio teikiama Lietuvos Respublikos pozicija, pavadinimas ir numeris;
103.2. Reglamento 103.1.2 papunktyje nurodytą Lietuvos Respublikos poziciją, vizuotą atitinkamos valdymo srities ministro arba jo pavedimu viceministro ar ministerijos kanclerio arba atsakingos institucijos vadovo (Reglamento 103.1.1 papunktyje nurodytos Lietuvos Respublikos pozicijos teikiamos per Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinę sistemą);
104. Vyriausybės sprendimo ar Vyriausybės rezoliucijos projektai turi būti pateikiami Vyriausybei ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki numatomo Vyriausybės pasitarimo. Vyriausybei pateikti Vyriausybės sprendimo ar Vyriausybės rezoliucijos projektai registruojami Vyriausybės kanceliarijoje. Gauti projektai nedelsiant pateikiami Vyriausybės kancleriui, kad būtų įtraukti į Vyriausybės pasitarimo darbotvarkės projektą.
Ministrui Pirmininkui nusprendus klausimą įtraukti į Vyriausybės pasitarimo darbotvarkę, pateiktos medžiagos skaitmeninės kopijos nedelsiant įdedamos į Vyriausybės kanceliarijos dokumentų mainavietę.
105. Jeigu Vyriausybės pasitarime dėl svarstomos Lietuvos Respublikos pozicijos pateikiama esminių pastabų, iki Vyriausybės sprendimo ar Vyriausybės rezoliucijos teikimo Ministrui Pirmininkui pasirašyti Lietuvos Respublikos poziciją patikslina už jos rengimą atsakinga institucija ir suderina ją su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – Užsienio reikalų ministerija), Vyriausybės kanceliarija ir suinteresuotomis institucijomis, pasitarime teikusiomis pastabų ir pasiūlymų patikslinti Lietuvos Respublikos poziciją. Patikslinta Lietuvos Respublikos pozicija derinama ir pateikiama per Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinę sistemą.
106. Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos priimami Vyriausybės pasitarime dalyvaujančių Vyriausybės narių balsų dauguma ir pasirašomi Ministro Pirmininko ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo.
Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos registruojami, kai juos pasirašo Ministras Pirmininkas. Vyriausybės sprendimui suteikiamas registracijos eilės numeris pagal bendrąją numeraciją nuo metų pradžios iki pabaigos ir nurodoma Vyriausybės pasitarimo, kuriame priimtas Vyriausybės sprendimas, data. Taip pat registruojamos ir Vyriausybės rezoliucijos.
107. Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos pasirašomi (vizuojami) ELPAS saugiu elektroniniu parašu.
108. Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos jų pasirašymo dieną registruojami ir skelbiami Teisės aktų registre ir įsigalioja Vyriausybės įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos jų pasirašymo dieną taip pat turi būti paskelbiami Vyriausybės interneto svetainėje (www.lrv.lt).
IV SKYRIUS
VYRIAUSYBĖS IR SEIMO SANTYKIAI
109. Įgyvendindama įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime, Vyriausybė Reglamento nustatyta tvarka teikia Seimui įstatymų, prireikus – kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus.
Ministras Pirmininkas, ministras ar viceministras, įgaliotas atstovauti Vyriausybei Seime, Seimo statuto nustatyta tvarka dalyvauja Seimo komitetų posėdžiuose, kuriuose svarstomas Vyriausybės pateiktas įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto projektas. Ministras Pirmininkas, ministras ar viceministras, įgaliotas atstovauti Vyriausybei Seime, atitinkamo (pagrindinio) Seimo komiteto, rengiančio projektą priimti, posėdžiuose negali sutikti su pasiūlymais keisti Vyriausybės pateiktą įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto projektą (jo principines nuostatas) iš esmės.
Vyriausybė taip pat teikia Seimui pasiūlymus dėl įstatymų leidybos ir Seimo sesijos darbų programos projektų.
110. Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu ministras ar ministro pavedimu ministerijos valstybės tarnautojas (Vyriausybės įstaigos vadovas ar šios įstaigos valstybės tarnautojas) Seimo statuto nustatyta tvarka privalo dalyvauti komiteto, komisijos ar frakcijos posėdyje ir pranešti, kaip vykdomi įstatymai ir Seimo nutarimai, taip pat teikti paaiškinimus kitais svarstomais klausimais.
111. Seimo statuto nustatyta tvarka Ministras Pirmininkas arba ministrai turi atsiskaityti Seime atitinkamai už Vyriausybės ar savo veiklą, taip pat per Vyriausybės valandą atsakyti į Seimo narių klausimus.
112. Seimo narių rašytiniai klausimai ir paklausimai, adresuoti Vyriausybės nariui, registruojami Vyriausybės kanceliarijos nustatyta tvarka ir perduodami atitinkamam Vyriausybės nariui. Vyriausybės nariai privalo atsakyti į rašytinį klausimą ir paklausimą jį pateikusių Seimo narių pageidaujama forma Seimo statuto nustatyta tvarka. Vyriausybės narys, negalintis nustatytu laiku atsakyti į rašytinį klausimą ir paklausimą, privalo tai raštu motyvuoti ir pasiūlyti kitą laiką, bet ne vėlesnį kaip vienas mėnuo nuo rašytinio klausimo ir paklausimo gavimo. Jeigu rašytinį paklausimą pateikęs Seimo narys ar Seimo narių grupė su šiais motyvais nesutinka, paklausimas nagrinėjamas numatytu laiku. Nagrinėjant paklausimą Seime, turi dalyvauti atitinkamas Vyriausybės narys.
113. Operatyvius ryšius su Seimu Vyriausybė palaiko per Ministro Pirmininko įgaliotą Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją.
Ministro Pirmininko įgaliotas Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas Seimo statuto nustatyta tvarka privalo stebėtojo teisėmis dalyvauti Seimo, Seimo valdybos ir seniūnų sueigos posėdžiuose, palaikyti nuolatinius ryšius su Seimo komitetais (komisijomis), nedelsdamas pranešti Ministrui Pirmininkui, Vyriausybės kancleriui, taip pat atitinkamiems ministrams ir Vyriausybės įstaigų vadovams apie Seimo patvirtintą darbotvarkę ir jos pakeitimus, Vyriausybei pareikštas Seime pastabas, jai duotus pavedimus.
Vyriausybės kanceliarija, elektroniniu paštu gavusi Seimo posėdžio protokolą, kuriame nurodyta Vyriausybės pateiktus Seimui įstatymų ir kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus grąžinti tobulinti, nedelsdama persiunčia elektroniniu paštu šį protokolą atsakingai ministerijai. Patobulintas įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto projektas turi būti pateiktas Vyriausybei ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo minėto protokolo gavimo ministerijoje dienos. Vyriausybės kancleris ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas esant objektyvioms aplinkybėms šį terminą gali pratęsti.
V SKYRIUS
VYRIAUSYBĖS IR VISUOMENĖS SANTYKIAI
115. Vyriausybės vykdomos politikos sklaida rūpinasi Ministro Pirmininko atstovas spaudai, už komunikaciją atsakingas Vyriausybės kanceliarijos padalinys, ministrų atstovai spaudai ir Vyriausybės įstaigų spaudos (informacijos) padaliniai.
116. Vyriausybei ar Ministrui Pirmininkui adresuoti Lietuvos Respublikos piliečių, kitų asmenų prašymai ir skundai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos peticijų įstatymu, Vyriausybės tvirtinamomis prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1098 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“.
Vyriausybei ar Ministrui Pirmininkui adresuoti Lietuvos Respublikos piliečių, kitų asmenų prašymai ir skundai, jeigu prašymo ar skundo nagrinėjimas nepriskirtinas jų kompetencijai, Vyriausybės kanclerio ar jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu persiunčiami kompetentingam viešojo administravimo subjektui ir apie tai pranešama prašymą ar skundą pateikusiam asmeniui.
117. Vyriausybės nariai Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus asmenis priima Vyriausybės pastate pagal Ministro Pirmininko patvirtintus kiekvienų metų ketvirčių grafikus Vyriausybės kanclerio nustatyta tvarka.
118. Vyriausybės Peticijų komisijos Vyriausybei pateiktos išvados dėl peticijoje išdėstytų reikalavimų ir pasiūlymų tenkinimo (ar netenkinimo) registruojamos Vyriausybės kanceliarijoje.
Vyriausybės kanceliarija, gavusi Vyriausybės Peticijų komisijos išvadas, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas parengia Ministro Pirmininko (ar jo pavedimu Vyriausybės kanclerio) pavedimą atitinkamai ministerijai dėl Vyriausybės nutarimo, įgyvendinančio Vyriausybės Peticijų komisijos išvadą, projekto parengimo.
Ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimo projektas teikiamas Vyriausybei Reglamento nustatyta tvarka.
VI SKYRIUS
DELEGACIJŲ, ASMENŲ VYKIMAS Į UŽSIENĮ IR DELEGACIJŲ, OFICIALIŲ SVEČIŲ PRIĖMIMAS
119. Ministras Pirmininkas potvarkiu sudaro vyriausybines delegacijas, vykstančias su oficialiu vizitu į kitas šalis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose ar kituose tarptautiniuose renginiuose arba paveda asmeniui atstovauti Vyriausybei ir dalyvauti minėtuose tarptautiniuose renginiuose (toliau – oficialus asmuo).
120. Vyriausybinė delegacija (oficialus asmuo) paprastai vyksta į užsienio valstybę tos valstybės valdžios institucijos kvietimu (sutikimu), taip pat tarptautinės organizacijos kvietimu.
Atitinkama ministerija parengia Ministro Pirmininko potvarkio dėl vyriausybinės delegacijos sudarymo ar pavedimo oficialiam asmeniui atstovauti Vyriausybei projektą ir suderina jį su Užsienio reikalų ministerija. Potvarkio projekte išdėstomas vizito tikslas, nurodoma vizito vieta ir trukmė, atitinkamai delegacijos sudėtis ar oficialus asmuo, kartu su delegacija vykstantys asmenys, išlaidų padengimo šaltiniai. Kartu su potvarkio projektu pateikiama išsami informacija apie rengiamą vizitą, šiam renginiui numatomas valstybės biudžeto lėšas ir argumentai, pagrindžiantys vyriausybinės delegacijos sudėtį ir būtinybę dalyvauti nurodytuose renginiuose. Ministro Pirmininko potvarkio dėl vyriausybinės delegacijos sudarymo ar pavedimo oficialiam asmeniui atstovauti Vyriausybei projektas turi būti pateiktas Ministrui Pirmininkui ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki vizito pradžios.
Pasibaigus vizitui, turi būti parengta vizito ataskaita. Vyriausybinės delegacijos vadovas, oficialus asmuo ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo vizito pabaigos pateikia vizito ataskaitą Užsienio reikalų ministerijai ir Vyriausybės kanceliarijai. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai vyriausybinės delegacijos vadovas yra Ministras Pirmininkas.
121. Ministrai, viceministrai, ministerijų kancleriai ir Vyriausybės įstaigų vadovai, numatydami savo oficialius ar darbo vizitus į užsienio valstybes (taip pat ministerijų, Vyriausybės įstaigų sudaromų specialių darbo grupių vizitus į užsienio valstybes derėtis ir rengti tarptautinių sutarčių), išskyrus atvejus, kai sudaromos vyriausybinės delegacijos, ne vėliau kaip prieš savaitę (išskyrus iš anksto nenumatytus vizitus) praneša Užsienio reikalų ministerijai apie išvykimo laiką, delegacijos sudėtį, numatomus oficialius susitikimus ir šių susitikimų tikslus.
122. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos užsienyje užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka turi teikti Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms reikiamą paramą, susijusią su Lietuvos Respublikos delegacijų vizitais į užsienį ir jų buvimu atitinkamose valstybėse.
123. Oficialūs svečiai ir delegacijos Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis Oficialių svečių priėmimo Lietuvos Respublikoje tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1485 „Dėl Oficialių svečių priėmimo Lietuvos Respublikoje tvarkos patvirtinimo“.
VII SKYRIUS
MINISTERIJŲ, VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGŲ VEIKLOS KOORDINAVIMAS
124. Vyriausybė per ministrus, Vyriausybės įstaigų vadovus koordinuoja, kaip ministerijose ir Vyriausybės įstaigose įgyvendinami įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai.
125. Vyriausybė turi teisę pripažinti netekusiais galios ministrų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovų priimtus teisės aktus, jeigu šie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, įstatymams, kitiems Seimo priimtiems teisės aktams, Respublikos Prezidento dekretams, Vyriausybės nutarimams ar Ministro Pirmininko potvarkiams. Pasiūlymus šiais klausimais Ministrui Pirmininkui teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir Vyriausybės kanceliarija.
126. Ministrai, Vyriausybės įstaigų vadovai ir kiti Vyriausybei atskaitingi viešojo administravimo subjektai privalo užtikrinti, kad būtų vykdomi įstatymai, kiti Seimo priimti teisės aktai, Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai, taip pat laiku parengti ir priimti ar pateikti kompetentingoms institucijoms priimti teisės aktai, kurių reikia įstatymams, kitiems Seimo priimtiems teisės aktams ir (ar) Vyriausybės nutarimams įgyvendinti.
127. Vyriausybės kanceliarija, gavusi elektroniniu paštu iš Seimo kanceliarijos informacinį pranešimą apie priimtus įstatymus ir kitus Seimo teisės aktus, nedelsdama, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo informacinio pranešimo gavimo Vyriausybės kanceliarijoje, šią informaciją elektroniniu paštu persiunčia visoms ministerijoms. Ministerijos ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo praneša Vyriausybės kanceliarijai, kokie Vyriausybės nutarimų projektai bus teikiami Vyriausybei įgyvendinant įstatymą ar kitą Seimo priimtą teisės aktą.
Vyriausybės nutarimų, kaip įgyvendinamųjų teisės aktų, projektai Vyriausybei turi būti pateikti likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki jų numatomo įsigaliojimo. Tais atvejais, kai įstatymo ar kito Seimo priimto teisės akto įsigaliojimas numatytas nedelsiant arba anksčiau nei 3 mėnesiai nuo jo priėmimo Seime dienos, Vyriausybės nutarimų, kaip įgyvendinamųjų teisės aktų, projektai teikiami Vyriausybei atsižvelgiant į įstatymo ar kito Seimo priimto teisės akto įsigaliojimo datą.
128. Ministrai, Vyriausybės įstaigų vadovai ir kiti Vyriausybei atskaitingi viešojo administravimo subjektai privalo užtikrinti, kad deramai ir laiku būtų įvykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimai. Pavedimai, išdėstyti bet kuriame dokumente (Vyriausybės nutarime, Ministro Pirmininko potvarkyje, Ministro Pirmininko pavedime, įformintame Ministro Pirmininko rezoliucija ar Vyriausybės kanclerio rezoliucija, ar kitame dokumente), išskyrus pavedimus parengti atitinkamo teisės akto projektą, turi būti įvykdyti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų gavimo, jeigu nenurodytas konkretus įvykdymo laikas.
Jeigu pavedimas duodamas keletui institucijų, pagrindine pavedimo vykdytoja laikoma ta institucija, kuri pavedime nurodyta pirmoji (išskyrus atvejus, kai pavedime suformuluotas nurodymas turi būti įvykdytas pagal kompetenciją). Kitos pavedimą vykdančios institucijos yra vienodai atsakingos už pavedimo įvykdymą nustatytu laiku. Pagrindinei pavedimą vykdančiai institucijai jos turi pateikti visą reikiamą medžiagą ir atitinkamus pasiūlymus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pavedimo gavimo institucijoje, jeigu pavedime nenurodyta kitaip.
Pavedimai parengti atitinkamo teisės akto projektą turi būti įvykdyti per 4 mėnesius nuo jų gavimo, jeigu pavedime, įstatyme ar kitame teisės akte, kurio pagrindu duodamas pavedimas, nenurodytas konkretus įvykdymo laikas.
129. Pavedimas laikomas įvykdytu, jeigu išspręsti visi jame pateikti klausimai arba į juos atsakyta iš esmės ir apie pavedimo įvykdymą pranešta Vyriausybės kanceliarijai.
Tais atvejais, kai pavedimas duodamas keletui institucijų, apie pavedimo įvykdymą turi pranešti pagrindinė pavedimo vykdytoja.
Pavedimų įvykdymo terminas gali būti pratęstas tos pačios rūšies dokumentu, kuriuo buvo įformintas (nutarimu, potvarkiu, rezoliucija ar kitu).
130. Vyriausybės kanceliarija tvarko Vyriausybės, Ministro Pirmininko ar Ministro Pirmininko pavedimu Vyriausybės kanclerio duotų pavedimų apskaitą, apibendrina jų vykdymą.
131. Ministrai iki einamųjų metų kovo 1 dienos Vyriausybės nustatyta tvarka teikia Vyriausybei ministerijų metines veiklos ataskaitas.
Ministro Pirmininko reikalavimu ministrai turi atsiskaityti už savo veiklą.
132. Vyriausybės įstaigų vadovai Vyriausybės nustatyta tvarka atsiskaito už įstaigų veiklą.
Vyriausybės įstaigų vadovai Vyriausybės ar ministro, kuriam pavesta valdymo sritis yra susijusi su Vyriausybės įstaigos veikla, reikalavimu atsiskaito už savo veiklą.
133. Kitų Vyriausybei atskaitingų valstybės institucijų ir įstaigų vadovai iki einamųjų metų kovo 1 dienos pateikia Vyriausybei valstybės institucijos ar įstaigos metinę veiklos ataskaitą, jeigu įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose nenustatyta kitaip.
134. Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybei atskaitingų valstybės institucijų ir įstaigų vadovai praneša Vyriausybei, jeigu Vyriausybės įstaigos ar kitos Vyriausybei atskaitingos valstybės institucijos ar įstaigos kompetencijos srityje vykstantys procesai gali sukelti neigiamų ekonominių, finansinių ar kitokių padarinių valstybei ar konkrečioms socialinėms grupėms, teikia pasiūlymus dėl priemonių, būtinų neigiamiems procesams išvengti, jeigu įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose nenustatyta kitaip.
135. Vyriausybė kasmet iki kovo 31 dienos pateikia Seimui metinę savo veiklos ataskaitą. Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą rengia Vyriausybės kanceliarija, remdamasi ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybei atskaitingų valstybės institucijų ar įstaigų metinėmis veiklos ataskaitomis ir kita reikiama informacija.
VIII SKYRIUS
KOMANDIRUOTĖS IR ATOSTOGOS. NUSIŠALINIMO TVARKA
136. Ministras Pirmininkas savo komandiruotes už Lietuvos Respublikos ribų ir atostogas iš anksto derina su Respublikos Prezidentu ir suderinęs pateikia Respublikos Prezidentui atitinkamą dekreto dėl pavedimo vienam iš ministrų pavaduoti Ministrą Pirmininką projektą.
Ministrai, valstybės tarnautojai ir valstybės pareigūnai (išskyrus ministrams pavestose valdymo srityse veikiančių Vyriausybės įstaigų vadovus ir Vyriausybės priimamus kitus šių įstaigų valstybės pareigūnus), kuriuos priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, Vyriausybės atstovai, vykstantys į komandiruotę už Lietuvos Respublikos ribų ilgiau kaip vienai dienai, turi iš anksto raštu pranešti apie tai Ministrui Pirmininkui ir gauti jo leidimą. Leidimas įforminamas Ministro Pirmininko rezoliucija, liudijančia, kad prašymas suderintas su Ministru Pirmininku.
137. Ministrai, vykstantys į komandiruotę Lietuvos Respublikoje ilgiau kaip vienai dienai, turi žodžiu apie tai pranešti Ministrui Pirmininkui.
Vyriausybės atstovai, vykstantys į komandiruotę Lietuvos Respublikoje ilgiau kaip vienai dienai, turi iš anksto raštu pranešti apie tai Ministrui Pirmininkui ir gauti jo leidimą. Leidimas įforminamas Ministro Pirmininko rezoliucija.
138. Ministrams, valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams (išskyrus ministrams pavestose valdymo srityse veikiančių Vyriausybės įstaigų vadovus ir Vyriausybės priimamus kitus šių įstaigų valstybės pareigūnus), kuriuos priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, taip pat Vyriausybės atstovams kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos pagal atostogų grafiką, kurį potvarkiu kiekvienų metų pradžioje patvirtina Ministras Pirmininkas. Atostogų grafiko projektą rengia Vyriausybės kanceliarija, atsižvelgdama į ministrų, valstybės tarnautojų ir valstybės pareigūnų (išskyrus ministrams pavestose valdymo srityse veikiančių Vyriausybės įstaigų vadovus ir Vyriausybės priimamus kitus šių įstaigų valstybės pareigūnus), kuriuos priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, bei Vyriausybės atstovų pageidavimus.
Į atostogų grafiką įtrauktas asmuo, dėl tam tikrų priežasčių negalintis išeiti atostogų grafike nurodytu laiku arba pageidaujantis paimti dalį atostogų, turi pateikti rašytinį prašymą Ministrui Pirmininkui ir gauti jo sutikimą, kad atostogų laikas būtų pakeistas. Šis pakeitimas įforminamas Ministro Pirmininko potvarkiu.
139. Ministras Pirmininkas potvarkiu tvirtina ministrų pavadavimo komandiruočių, atostogų, ligos metu ar kitais teisės aktuose numatytais atvejais grafiką. Šio grafiko projektą rengia Vyriausybės kanceliarija, atsižvelgdama į ministrų pateiktus pasiūlymus, suderintus su atitinkamais ministrais.
140. Ministras Pirmininkas arba jo įgaliotas ministras rašytiniu motyvuotu sprendimu priima Vyriausybės atstovų, Vyriausybės įstaigų vadovų arba kitų Vyriausybės skiriamų pareigūnų ar valstybės tarnautojų nusišalinimą nuo interesų konfliktą sukeliančių sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo arba jo nepriima, taip pat įgyvendina kitas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme institucijos vadovui, jo įgaliotam atstovui ar tiesioginiam vadovui numatytas pareigas.
Vyriausybės nariai nusišalina Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
IX SKYRIUS
REIKALŲ PERDAVIMAS KEIČIANTIS MINISTRAMS
141. Respublikos Prezidentui priėmus ministro atsistatydinimą arba Ministro Pirmininko teikimu atleidus ministrą, taip pat atsistatydinus Vyriausybei, buvęs ministras turi perduoti reikalus paskirtam naujam ministrui arba ministrui, pavaduojančiam kitą ministrą (ministras, pavaduojantis kitą ministrą, turi perduoti reikalus naujam ministrui, kai šis paskiriamas). Surašomas reikalų perdavimo ir priėmimo aktas, kuriame pateikiama apibendrinta informacija apie ministerijos, jos reguliavimo sričiai priskirtų įmonių, įstaigų, organizacijų struktūrą, pareigybių skaičių, valstybės biudžeto asignavimus (lėšas), Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimą, Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimų vykdymą, antspaudus, ministerijos naudojamas patalpas, transporto priemones, ir kita informacija.
Ministrų pasirašytą reikalų perdavimo ir priėmimo aktą tvirtina Ministras Pirmininkas.
Pasirašytas reikalų perdavimo ir priėmimo aktas saugomas atitinkamoje ministerijoje.