LIETUVOS RESPUBLIKOS
GENERALINIS PROKURORAS
ĮSAKYMAS
DĖL REKOMENDACIJų DĖL ANONIMIŠKUMO IR DALINIO ANONIMIŠKUMO NUKENTĖJUSIAJAM AR LIUDYTOJUI SUTEIKIMO IR ŠIO SPRENDIMO PROCESINIO ĮFORMINIMO patvirtinimo
2014 m. birželio 3 d. Nr. I-114
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 8 straipsnio 2 punktu, 14 straipsniu ir 16 straipsnio 2 dalimi:
1. T v i r t i n u Rekomendacijas dėl anonimiškumo ir dalinio anonimiškumo nukentėjusiajam ar liudytojui suteikimo ir šio sprendimo procesinio įforminimo (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. I-47 „Dėl ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos ir rekomendacijų patvirtinimo“ 1.1 punktą.
4. P a v e d u Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyriui apie įsakymo paskelbimą Teisės aktų registre pranešti Generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų prokurorams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. birželio 3 d.
įsakymu Nr. I-114
REKOMENDACIJOS DĖL ANONIMIŠKUMO IR DALINIO ANONIMIŠKUMO NUKENTĖJUSIAJAM AR LIUDYTOJUI SUTEIKIMO IR ŠIO SPRENDIMO PROCESINIO ĮFORMINIMO
I Skyrius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Proceso veiksmų su nukentėjusiuoju ar liudytoju, kuriems taikomas anonimiškumas ir dalinis anonimiškumas, ypatumai nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XIV skyriaus ketvirtajame skirsnyje. Tam tikrus anonimiškumo suteikimo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir asmenims, atliekantiems tyrimą BPK 158 straipsnyje nustatyta tvarka, bei pareigūnams, atliekantiems slaptą sekimą BPK 160 straipsnyje nustatyta tvarka, aspektus reglamentuoja BPK 158 straipsnio 7 dalis ir 160 straipsnio 4 dalis.
2. Europos Tarybos Ministrų komiteto 1997 m. rugsėjo 10 d. rekomendacijoje Nr. (97) 13 valstybėms narėms „Dėl poveikio liudytojams ir teisės į gynybą“ atkreiptas dėmesys į tai, kad gerbiant teisę į gynybą liudytojai turi turėti galimybę liudyti taikant kitus metodus, leidžiančius išvengti bet kokios poveikio rizikos, atsiradusios dėl tiesioginio kontakto su kaltinamuoju.
3. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tam tikrais atvejais liudytojų įslaptinimas nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tačiau pabrėžiama, kad liudytojų įslaptinimas pateisinamas tada, kai būtina apsaugoti jų interesus, jei tai neatima iš kaltinamojo teisės į gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą apskritai. Įslaptintų liudytojų parodymai negali būti vieninteliai ar lemiami įrodymai, pagrindžiantys kaltinimą (žr. Ludi prieš Šveicariją, Doorson prieš Nyderlandus, Van Mechelenas ir kiti prieš Nyderlandus bylas).
4. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1181, 1561 straipsnių, 267 straipsnio 5 punkto ir 3171 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėta, kad liudytojų ir nukentėjusiųjų įslaptinimas galimas tik kaip išimtinė priemonė, kai būtina užtikrinti jų saugumą.
5. Tinkamas BPK 198–204 straipsniuose, 158 straipsnio 7 dalyje, 160 straipsnio 4 dalyje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų taikymas užkertant kelią neteisėtam poveikiui sudarys normalias sąlygas nukentėjusiajam ar liudytojui duoti teisingus parodymus, padės apsaugoti nuo pavojaus nukentėjusiojo, liudytojo ar jų šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybę, sveikatą, laisvę ar turtą, taip pat tarnybos, verslo ar kitus teisėtus interesus arba bent sumažins tokio pavojaus galimybę, padės nustatyti ir ištirti nusikaltimų padarymo aplinkybes.
II Skyrius
NUKENTĖJUSIOJO iR LIUDYTOJO TEISĖS PRAŠYTI TAIKYTI ANONIMIŠKUMĄ aR DALINĮ ANONIMIŠKUMĄ ĮGYVENDINIMAS IR UŽTIKRINIMAS
6. BPK nustatyta tvarka prašyti prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną taikyti anonimiškumą ar dalinį anonimiškumą gali bet kuris nukentėjusysis ar liudytojas. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, turėdamas duomenų, kad yra BPK 199 ar 1991 straipsnyje numatyti anonimiškumo ar dalinio anonimiškumo taikymo pagrindai, juos gali taikyti ir savo iniciatyva.
7. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, pokalbyje su tokiu asmeniu išsiaiškinęs situaciją ir įvertinęs bylos aplinkybes, turi paaiškinti nukentėjusiajam ar liudytojui, kad anonimiškumas gali būti taikomas tik esant visiems BPK 199 straipsnyje, o dalinis anonimiškumas – tik esant BPK 199 ar 1991 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams ir nesant aplinkybių, numatytų BPK 200 straipsnio 2 dalyje, ir tik tokiu atveju, jei byloje tiriamus nusikaltimus padarę ir (ar) su jais susiję asmenys iš nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikytas anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas, parodymų ar kitų aplinkybių negalės nustatyti jų asmens tapatybės.
8. Anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas nukentėjusiajam ar liudytojui negali būti taikomas, kai pagal nusikaltimo padarymo ir tyrimo aplinkybes, liudytojo sužinojimo kokių nors bylai ištirti reikšmingų aplinkybių sąlygas, liudytojo parodymų turinį ar kitas aplinkybes nusikaltimus padariusiems asmenims, įtariamiesiems ar su jais susijusiems asmenims aiškiai žinoma ar lengvai atspėjama nukentėjusiojo ar liudytojo, davusio parodymus, asmens tapatybė.
9. Esant pagrindui, asmeniui siūlytina taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatyme numatytas priemones.
10. Jeigu nukentėjusiajam ar liudytojui nėra pagrindo taikyti anonimiškumo ar dalinio anonimiškumo, tačiau asmuo to prašo raštu, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas priima motyvuotą nutarimą (ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą turi patvirtinti prokuroras) netaikyti anonimiškumo ar dalinio anonimiškumo ir su juo pasirašytinai supažindina pareiškėją išaiškindamas teisę šį nutarimą apskųsti BPK 178 straipsnyje nustatyta tvarka. Patenkinus tokį skundą, skundas ir jo nagrinėjimo medžiaga turi būti saugomi BPK 201 straipsnyje nustatyta tvarka.
III Skyrius
ANONIMIŠKUMO IR DALINIO ANONIMIŠKUMO TAIKYMO NUKENTĖJUSIAJAM IR LIUDYTOJUI PAGRINDAI
11. Anonimiškumo taikymo pagrindų sistemoje pirmasis BPK 199 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas yra susijęs su realia grėsme nukentėjusiojo, liudytojo ar jų šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui, taip pat tarnybos, verslo ar kitiems teisėtiems interesams. Pagal šios normos prasmę įstatymas numato ne šiaip neapibrėžtą pavojų asmens saugumui, o Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatytas nusikalstamas veikas: nužudymą, sveikatos sutrikdymą, išžaginimą, neteisėtą laisvės atėmimą, turto sunaikinimą ir kita.
12. Anonimiškumo taikymo pagrindas, nurodytas BPK 199 straipsnio 1 dalies 1 punkte, atsiranda tada, kai yra duomenų apie realų pavojų nukentėjusiojo, liudytojo ar jų šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui, taip pat tarnybos, verslo ar kitiems teisėtiems interesams.
13. Dalinio anonimiškumo, numatyto BPK 1991 straipsnyje, taikymo pagrindo ypatybė yra ta, kad be sąlygų, numatytų BPK 199 straipsnyje, jis gali būti taikomas ir tais atvejais, kai tam tikrų liudytojo ar nukentėjusiojo duomenų atskleidimas gali turėti neigiamų padarinių jų, jų šeimos narių ar artimųjų giminaičių teisėms ir teisėtiems interesams.
14. Vertindami pavojaus grėsmės realumą ir spręsdami dėl anonimiškumo ar dalinio anonimiškumo taikymo prokurorai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi atsižvelgti į tokius veiksnius:
14.1. Galimą subjektyvumo elementą (pvz., nukentėjusysis ar liudytojas gali pervertinti pavojaus grėsmę).
14.2. Sudėtinga objektyviai nustatyti, kad nukentėjusiajam ar liudytojui davus vienokius ar kitokius parodymus jis ar jo šeimos nariai arba artimi giminaičiai bus nužudyti ar sužaloti, bus atimta ar apribota jų laisvė arba sunaikintas jų turtas (apie grėsmės realumą galima daryti tik tikėtiną prielaidą, kurios tikėtinumo laipsnis priklauso nuo nusikaltimo pobūdžio, nusikaltimo pavojingumo ir sunkumo laipsnio, nukentėjusiojo ar liudytojo santykių su įtariamaisiais, demaskuojamosios jo parodymų galios, įtariamųjų ir kitų byla suinteresuotų asmenų agresyvumo pobūdžio ir laipsnio bei kitų veiksnių).
14.3. Nukentėjusysis ar liudytojas pats gali net nesuvokti realios grėsmės savo saugumui. Tai gali numatyti prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atsižvelgdami į bylos duomenis ir gaunamą kitą informaciją, teisėsaugos institucijų atskleistas nusikalstamo poveikio nukentėjusiesiems ar liudytojams tendencijas ir kitas aplinkybes.
14.4. Kaip reali grėsmė gali būti vertinamas vien pats smurtinius nusikaltimus darančios nusikalstamos grupės egzistavimo faktas.
14.5. Realią grėsmę gali rodyti jau padarytas neteisėtas poveikis nukentėjusiajam ar liudytojui, sudarant jam kliūtis būti byloje liudytoju, bandymas jį įbauginti grasinant, kad neduotų parodymų, taip pat ir keršijimas. Grasinimas reiškia bet kokį tiesioginį ar netiesioginį grasinimą, galintį sutrukdyti nukentėjusiajam ar liudytojui atlikti savo pilietinę pareigą. Neteisėtas poveikis gali būti daromas ne tik nukentėjusiajam ar liudytojui, bet ir jo šeimos nariams arba artimiesiems giminaičiams, gali būti kėsinamasi į jų turtą.
15. Anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas gali būti taikomi, jeigu nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai yra svarbūs baudžiamajame procese. Apie tokių parodymų svarbą baudžiamajame procese ikiteisminio tyrimo metu sprendžia prokuroras ir (ar) ikiteisminio tyrimo pareigūnas, įvertindami konkrečias bylos aplinkybes ir duomenis. Rekomenduojama atsižvelgti į kaltinamojo akto, kaip proceso dokumento, su kuriuo perduodama byla teismui, esminius turinio elementus.
Pagal BPK 219 straipsnį kaltinamajame akte turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, taip pat pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Rekomenduojama atsižvelgti į BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad įrodymais gali būti tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti. Jeigu pagal nukentėjusiojo ar liudytojo parodymus nustatomos šios aplinkybės ir pagrindžiamas kaltinimas, tokie parodymai laikytini svarbiais. Sprendžiant dėl parodymų svarbumo būtina vertinti juose išdėstytų faktų esmę ir visumą, o ne tik atskirus parodymų fragmentus ar detales.
16. Anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas gali būti taikomi, jeigu nukentėjusysis ir liudytojas dalyvauja procese dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo. Ikiteisminio tyrimo metu sprendžiant šį klausimą reikia vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatomis, apibrėžiančiomis nusikaltimą, kuris inkriminuojamas ar gali būti inkriminuojamas įtariamajam, o vėliau kaltinamajam kaip labai sunkus, sunkus ar apysunkis.
17. Anonimiškumo taikymo pagrindai sudaro išbaigtą ir griežtą sistemą. Pagal BPK 199 straipsnio 2 dalį nukentėjusiajam ar liudytojui anonimiškumas taikomas, jeigu yra visi šio straipsnio 1 dalyje išvardyti pagrindai. Jei nors vieno pagrindo trūksta, anonimiškumas negali būti taikomas. Įstatymą aiškinti plačiau ir daryti išimtis negalima.
18. Nors BPK 199 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 1991 straipsnio 1 dalyje nuo 2010 m. gruodžio 11 d. atsiradusios formuluotės „ar kitiems teisėtiems interesams“ ir „gali turėti neigiamų padarinių [...] teisėms ir teisėtiems interesams“ suponavo neribotas anonimiškumo ir dalinio anonimiškumo taikymo pagrindų traktavimo galimybes, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą (žr. Rekomendacijų 3 ir 4 punktus), šios liudytojų ir nukentėjusiųjų teisinės apsaugos priemonės gali būti taikomos tik retais išimtiniais atvejais, nes:
18.2. anonimiškumo ar dalinio anonimiškumo suteikimas leidžia įslaptinti tik nukentėjusiojo ar liudytojo tapatybę nurodančius duomenis, bet ne tokių asmenų duotų parodymų apie reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes turinį;
18.3. atliekant proceso veiksmus su asmeniu, kuriam taikomas anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas, ribojami kai kurie rungimosi, betarpiškumo ir teisės į gynybą nuostatų realizavimo elementai;
18.4. vadovaujantis BPK 301 straipsnio 2 dalimi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas (dalinis anonimiškumas), parodymais. Apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti šių asmenų parodymais galima tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai.
IV Skyrius
NUKENTĖJUSIOJO iR LIUDYTOJO ANONIMIŠKUMO ar dalinino anonimiškumo NUSTATYMO TVARKA
19. Kadangi nukentėjusysis ar liudytojas, kuriems taikomas anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas, įgyja ypatingą procesinį statusą, ši procesinė priemonė taikytina tik tokiu atveju, jeigu nukentėjusiojo ar liudytojo valia yra išreikšta raštu arba žodžiu, nurodant jam žinomus faktus ar įtikinamas prielaidas apie realią grėsmę jo ar jo šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui, taip pat tarnybos, verslo ar kitiems teisėtiems interesams arba galimus neigiamus padarinius jų teisėms ir teisėtiems interesams.
20. Rašytinė prašymo forma nėra privaloma, nes:
20.1. liudytojai bylose dėl sunkių, labai sunkių ar apysunkių nusikaltimų neretai vengia duoti parodymus ir nėra linkę prieš apklausą rašyti kokių nors pareiškimų apie nusikaltimų aplinkybes ar juos padariusius asmenis;
21. Žodinis prašymas turi būti įtikinamas, nes faktų arba prielaidų apie pavojaus grėsmę, nurodytų rašytiniame ar žodiniame prašyme, išsamus viešas procesinis patikrinimas byloje, kurioje sprendžiama dėl anonimiškumo ar dalinio anonimiškumo taikymo, būtų problemiškas, kaip sukeliantis riziką atskleisti tikslą taikyti nurodytą teisinės apsaugos priemonę.
22. Duomenų, kad nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriems taikomas anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas, ar jų šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui, taip pat tarnybos, verslo ar kitiems teisėtiems interesams gresia realus pavojus arba gali kilti neigiami padariniai teisėms ir teisėtiems interesams, bylos medžiagoje nebuvimas nereiškia BPK 199 ar 1991 straipsnių reikalavimų pažeidimų, nes tokių duomenų ten ir negali būti.
BPK 201 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad bylos dokumentuose nebūtų informacijos, iš kurios būtų galima nustatyti tyrimo veiksme dalyvavusio ar kitame dokumente paminėto nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, asmens tapatybę. Tai reiškia, kad byloje negali būti ir duomenų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kad nukentėjusiajam ar liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas, yra BPK 199 straipsnio 1 dalies 1 punkte ar gali būti 1991 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksniai, nes pagal tai būtų galima lengvai nustatyti tokio asmens tapatybę.
Tokie duomenys nurodomi nukentėjusiojo ar liudytojo rašytiniame prašyme ir (ar) prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarime taikyti anonimiškumą ar dalinį anonimiškumą. Už anonimiškumo ar dalinio anonimiškumo taikymo pagrindų ir sąlygų tinkamą nustatymą atsako nutarimą priėmęs pareigūnas, o šių duomenų teisingumą patikrina teismas, apklausdamas asmenį, kuriam taikoma ši teisinė apsaugos priemonė.
23. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir kitus veiksnius, aptartus Rekomendacijų 14 punkte, gali pasiūlyti nukentėjusiajam ar liudytojui taikyti anonimiškumą. Nukentėjusysis ar liudytojas, gavęs tokį pasiūlymą, gali parašyti prašymą, tačiau ir žodžiu pareikštas prašymas (sutikimas) yra priimtinas.
24. Pagal BPK 200 straipsnio 1 dalį nukentėjusysis ar liudytojas gali prašyti taikyti anonimiškumą ar dalinį anonimiškumą prieš apklausą. Jei anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas taikomas, apklausa atliekama ir apklausos protokolas surašomas laikantis BPK 201 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
25. Jei nukentėjusįjį ar liudytoją apklausus įprastine tvarka kyla anonimiškumo ar dalinio anonimiškumo nustatymo klausimas, pritaikius šią teisinės apsaugos priemonę asmuo apklausiamas BPK 201 straipsnyje nustatyta tvarka. Įprastine tvarka atliktos tokio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausos protokolas ir kiti dokumentai, kuriuose yra jo asmens duomenys, išimami iš bylos (ikiteisminio tyrimo kontrolės bylos) ir saugomi BPK 201 straipsnio nustatyta tvarka.
26. Kad nukentėjusiajam ar liudytojui būtų taikomas anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas, turi būti ir tam tikros sąlygos, liudijančios, kad nėra aplinkybių, dėl kurių ši teisinės apsaugos priemonė negali būti taikoma, t. y.:
26.1. Pagal BPK 200 straipsnio 2 dalies 1 punktą prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas pirmiausia turi patikrinti, ar nukentėjusysis, liudytojas neturi fizinių ar psichinių trūkumų, dėl kurių negalėtų teisingai suvokti turinčių bylai reikšmės dalykų ir duoti apie juos teisingų parodymų. Ištirti liudytojo fizinę ar psichinę būklę gali būti pavedama tam tikriems specialistams (teismo medikams, psichiatrams, psichologams), išreikalaujamos sveikatos priežiūros įstaigų pažymos. Jei nėra jokių duomenų, prielaidų ir abejonių, kad liudytojas gali turėti nurodyto pobūdžio fizinių ar psichinių trūkumų, toks patikrinimas neatliekamas. Nutarime taikyti anonimiškumą ar dalinį anonimiškumą konstatuojama, kad fizinių ar psichinių trūkumų, dėl kurių negalėtų teisingai suvokti turinčių bylai reikšmės dalykų ir duoti apie juos teisingų parodymų, asmuo neturi.
26.2. Pagal BPK 200 straipsnio 2 dalies 2 punktą prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo patikrinti, ar nukentėjusysis, liudytojas nebuvo anksčiau teisti už melagingų parodymų davimą. Patikrinti galima išreikalaujant pažymą apie teistumą, susipažįstant su teistumo registro duomenimis, teismo nuosprendžiais. Teistumo patikrinimo rezultatus prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali nurodyti nutarimo taikyti anonimiškumą ar dalinį anonimiškumą specialiame tyrimo veiksmo protokolo priede (tai patvirtinantys dokumentai gali būti nepridedami). Jeigu asmuo buvo teistas už melagingų parodymų davimą, nepriklausomai nuo teistumo išnykimo ar panaikinimo anonimiškumas jam netaikomas.
26.3. Pagal BPK 200 straipsnio 2 dalies 3 punktą prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas taip pat turi patikrinti, ar nukentėjusysis, liudytojas dėl asmeninių ar savanaudiškų motyvų gali duoti melagingus parodymus prieš įtariamąjį. Tokius duomenis galima nustatyti ne tik iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, bet remiantis ir kitais informacijos šaltiniais.
27. Jei atliekant patikrinimą dėl BPK 200 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių pateikiami rašytiniai reikalavimai ar užduotys, juose nenurodoma, kad patikrinimas atliekamas sprendžiant anonimiškumo ar dalinio anonimiškumo taikymo klausimą.
28. Jei atlikus patikrinimą nustatoma bent viena iš aplinkybių, numatytų BPK 200 straipsnio 2 dalyje, anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas netaikomas.
29. Anonimiškumo ar dalinio anonimiškumo netaikymo atveju šių aplinkybių patikrinimo dokumentai gali būti pridedami prie baudžiamosios bylos ir perduodami teismui, jei prokuroras nusprendžia, kad jie gali būti reikalingi nagrinėjant bylą. Jei tokia medžiaga nepridedama prie baudžiamosios bylos ir neperduodama teismui, ji sudedama į ikiteisminio tyrimo kontrolės bylą.
30. Jei anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas taikomas, šie dokumentai saugomi BPK 201 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
31. Jei yra visi BPK 199 straipsnyje ar 1991 straipsnio 1 dalyje išvardyti pagrindai taikyti anonimiškumą ar dalinį anonimiškumą ir nėra BPK 200 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių bei Rekomendacijų 8 punkte nurodytų aplinkybių, dėl kurių neleidžiama taikyti anonimiškumo ar dalinio anonimiškumo, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas priima BPK 200 straipsnio 3 dalyje numatytą motyvuotą nutarimą taikyti anonimiškumą ar dalinį anonimiškumą. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą turi patvirtinti ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras.
Nutarime, be kitų duomenų, turi būti nurodoma: labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo esmė, nukentėjusiojo ar liudytojo prašymas (sutikimas) taikyti anonimiškumą ar dalinį anonimiškumą, nurodant jam žinomus faktus arba įtikinamas prielaidas apie šios teisinės apsaugos priemonės taikymo pagrindus (gali būti nurodomi ir ikiteisminio tyrimo subjektų nustatyti duomenys apie pavojaus grėsmę), kiti anonimiškumo ar dalinio anonimiškumo taikymo pagrindai ir sąlygos, sprendimas taikyti anonimiškumą.
Nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kokiu numeriu tyrimo veiksmų ir kituose bylos dokumentuose bus įvardijamas nukentėjusysis ar liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas. Numeris gali būti sudarytas iš skaičių arba skaičių ir raidžių derinio. Su nutarimu pasirašytinai supažindinamas nukentėjusysis ar liudytojas, kuriam taikoma ši teisinės apsaugos priemonė.
32. Prokurorai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi atsižvelgti į tai, kad bylą nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo posėdyje apklausto nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas, parodymus arba BPK 282 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus tokio nukentėjusiojo ar liudytojo parodymus, tikrina, ar buvo visi BPK 199 ir 1991 straipsniuose įtvirtinti anonimiškumo ar dalinio anonimiškumo taikymo pagrindai ir ar nėra BPK 200 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Paaiškėjus, kad nukentėjusiajam ar liudytojui anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas pritaikytas nesant pakankamo pagrindo ar esant BPK 200 straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybėms, jų parodymai vertinami kaip gauti neteisėtu būdu, todėl negali būti pripažinti įrodymais.
V Skyrius
TYRIMO VEIKSMŲ protokolų IR KITŲ BYLOS DOKUMENTŲ TURINIO YPATUMAI, KAI NUKENTĖJUSIAJAM iR LIUDYTOJUI TAIKOMAS
ANONIMIŠKUMAS ar dalinis anonimiškumas
33. BPK 201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusysis ir liudytojas, kuriems taikomas anonimiškumas (dalinis anonimiškumas), tyrimo veiksmų ir kituose bylos dokumentuose (apklausos protokole, nutarime pripažinti nukentėjusiuoju, nutarime pripažinti civiliniu ieškovu, pranešime apie įtarimą, kaltinamajame akte ir kt.) įvardijamas numeriu.
34. BPK 201 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tikrieji asmens tapatybės duomenys surašomi specialiame tyrimo veiksmo protokolo priede.
35. Pagal BPK 201 straipsnio 4 dalį anonimiškumo (dalinio anonimiškumo) taikymo atvejais tyrimo veiksmo protokolą, nutarimą ar kitokį bylos dokumentą surašo ir pasirašo tą veiksmą atlikęs, nutarimą ar kitokį bylos dokumentą surašęs prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar ikiteisminio tyrimo teisėjas. Atlikus kiekvieną tyrimo veiksmą ar priėmus nutarimą, BPK 201 straipsnio 2 dalyje nurodytame specialiame protokolo priede pažymima, kad nukentėjusysis ar liudytojas susipažino su tyrimo veiksmo protokolu ir nutarimu. Tai jie patvirtina savo parašais.
36. BPK 201 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tyrimo veiksmų protokoluose, nutarimuose, nutartyse ir kituose bylos dokumentuose nerašoma informacija, iš kurios būtų galima nustatyti tyrimo veiksme dalyvavusio ar kitame dokumente nurodyto nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas (dalinis anonimiškumas), asmens tapatybę.
37. BPK 1991, 201 ir 203 straipsniuose nustatyti ypatingi reikalavimai, keliami nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriems taikomas anonimiškumas (dalinis anonimiškumas), apklausos įforminimui:
37.1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas nukentėjusįjį ar liudytoją, kuriems taikomas anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas, apklausia vadovaudamiesi BPK 183 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į išimtis, nurodytas BPK 1991 ir 201 straipsniuose. Protokole nukentėjusiojo ar liudytojo asmens anketiniai duomenys nesurašomi, asmuo įvardijamas numeriu ir pažymima, kad asmens tapatybę nurodantys duomenys yra surašyti specialiame protokolo priede.
37.2. Prieš pradėdami nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas (dalinis anonimiškumas), apklausą prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas išaiškina BPK 81 ir 83 straipsniuose numatytas liudytojo teises, pareigas ir įspėja dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Nukentėjusysis ar liudytojas apklausos protokole dėl tokių teisių išaiškinimo, įspėjimo ir paties apklausos protokolo nepasirašo. Nukentėjusiajam ar liudytojui neleidžiama pačiam užrašyti savo parodymų, nedaromas parodymų garso ir vaizdo įrašas.
37.3. Apklausto asmens parodymai apie turinčias reikšmės bylai išspręsti aplinkybes apklausos protokole užrašomi taip, kad į protokolą nepatektų informacija, iš kurios būtų galima nustatyti apklausto asmens tapatybę. Apklausos protokole nerašoma informacija, neturinti reikšmės bylai, tačiau padedanti nustatyti tyrimo veiksme dalyvavusio asmens tapatybę.
37.4. Kartu su liudytojo apklausos protokolu pagal BPK 179, 183, 184 ir 201 straipsnių reikalavimus surašomas specialus tyrimo veiksmo protokolo priedas. Jame surašomi tikrieji asmens tapatybės duomenys, kiti reikiami duomenys apie nukentėjusiojo ar liudytojo asmenybę ir jo santykius su įtariamuoju; pažymima, kad liudytojui buvo išaiškintos BPK 81 ir 83 straipsniuose numatytos liudytojo teisės, pareigos ir atsakomybė, kad jis buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Visa tai liudytojas patvirtina savo parašu. Liudytojas savo parašu taip pat patvirtina, kad susipažino su liudytojo apklausos protokolu. Liudytojo ar nukentėjusiojo parodymai šiame specialiame tyrimo veiksmo protokolo priede nesurašomi. Papildomai galima nurodyti ne tik oficialiuose registruose kaupiamus asmens duomenis, bet ir bet kokią kitą reikiamą informaciją, susijusią su asmeniu, kurio tapatybė gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pagal tokius duomenis kaip vieną ar kelis asmeniui būdingus fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymius.
37.5. Prieš pradedant nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas, papildomą apklausą, suvedus jį į akistatą ar prieš atliekant jo parodymų patikrinimo veiksmus, jis įspėjamas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, tačiau tyrimo veiksmo protokole dėl tokio įspėjimo nepasirašo. Specialiame tyrimo veiksmo protokolo priede pažymima, kad prieš atliekant tyrimo veiksmą liudytojas (nukentėjusysis) buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Tai jis patvirtina savo parašu.
37.6. Atlikus nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikytas anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas, papildomą apklausą, jo parodymų patikrinimo ar jam dalyvaujant kitus tyrimo veiksmus, suvedus jį į akistatą, priėmus jam skelbtinus nutarimus, tame pačiame specialiame tyrimo veiksmo protokolo priede pažymima, kad nukentėjusysis ar liudytojas susipažino su tyrimo veiksmo protokolu ir nutarimu. Tai jis patvirtina savo parašu.
38. Nukentėjusysis ar liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas, esant visiems BPK 199 straipsnio 1 dalyje ar 1991 straipsnio 1 dalyje išvardytiems pagrindams gali būti apklausiamas apie visas jam žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, t. y. tiek apie apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, kuris buvo pagrindas taikyti šią teisinės apsaugos priemonę, aplinkybes, tiek apie kitas jam žinomas įtariamojo padarytas nusikalstamas veikas, taip pat ir apie neatsargius, tyčinius nesunkius nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus.
39. BPK 204 straipsnyje nustatyti akistatos ir parodymo atpažinti, kai šiuose veiksmuose dalyvauja nukentėjusysis ar liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas (dalinis anonimiškumas), ypatumai. Ši norma reikalauja, kad parodymas atpažinti ar akistata būtų atliekami sudarant akustines ir vizualines kliūtis, trukdančias nustatyti asmenų, kuriems taikytas anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas, tapatybę.
Kliūčių sudarymas techniniu ir organizaciniu požiūriu yra sudėtingas. Naudojant nepakankamai modernias kliūtis gali būti neužtikrintas nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikoma ši teisinės apsaugos priemonė, asmens tapatybės slaptumas, todėl kiekvienoje byloje reikėtų realiai įvertinti galimas tokių veiksmų komplikacijas ir norimus rezultatus bandyti pasiekti kitais būdais (pvz., parodymuose esančius prieštaravimus pašalinti kitais byloje esančiais duomenimis, parodymą atpažinti atlikti pagal nuotraukas ir pan.).
40. Jei ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo veika perkvalifikuojama ir jis nėra įtariamas apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, t. y. nėra BPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto anonimiškumo taikymo pagrindo, gali būti sprendžiama dėl anonimiškumo ar dalinio anonimiškumo taikymo nukentėjusiajam ar liudytojui panaikinimo. Anonimiškumo ar dalinio anonimiškumo taikymą nutarimu gali panaikinti prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas (ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą turi patvirtinti prokuroras).
Prieš priimant nutarimą panaikinti anonimiškumo ar dalinio anonimiškumo taikymą, turi būti gauta paslapčių subjekto vadovo įsakymu sudarytos Specialiosios ekspertų komisijos (toliau – SEK) išvada dėl tokio nukentėjusiojo ar liudytojo asmens tapatybę nurodančių duomenų išslaptinimo, nes įslaptinta informacija, kuriai nustatytas įslaptinimo terminas nėra pasibaigęs, gali būti išslaptinama tik įslaptintos informacijos rengėjo sprendimu Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas) nustatyta tvarka.
41. Kreipdamasis į SEK prokuroras ar ikiteisminio tyrimo tyrėjas (jei ikiteisminis tyrimas atliekamas ne prokuratūroje) pateikia SEK sprendimui priimti būtiną informaciją apie įslaptinimo ir išslaptinimo motyvus (konkretūs pateiktini dokumentai suderinami su SEK sekretoriumi).
42. Atsižvelgiant į tai, kad anonimiškumo ar dalinio anonimiškumo taikymo atveju įslaptinami tik liudytojo ar nukentėjusiojo asmens tapatybės duomenys, bet ne asmens parodymai, nutarimai taikyti anonimiškumą ar dalinį anonimiškumą, panaikinti šių teisinės apsaugos priemonių taikymą, tyrimo veiksmų, atliktų su liudytoju ar nukentėjusiuoju, protokolai, kuriuose jie buvo įvardyti numeriais, atlikus išslaptinimo procedūrą saugomi baudžiamojoje byloje, o kreipimasis į SEK ir SEK išvada – ikiteisminio tyrimo kontrolės byloje.
43. Prokurorai turi atsižvelgti į tai, kad nepanaikinus anonimiškumo ar dalinio anonimiškumo taikymo toks nukentėjusysis ar liudytojas negali būti apklausiamas teisiamajame posėdyje BPK 279 ar 282 straipsnių nustatyta tvarka ir BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka negali būti perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui BPK 203 straipsnyje nustatyta tvarka.
44. Dėl anonimiškumo ar dalinio anonimiškumo panaikinimo Rekomendacijų 40 ir 41 punktuose nustatyta tvarka turi būti sprendžiama:
44.1. išnykus ir kitiems šios teisinės apsaugos priemonės taikymo pagrindams, numatytiems BPK 199 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, 1991 straipsnio 1 dalyje;
44.5. nusikaltimus padariusiems asmenims, įtariamiesiems, kaltinamiesiems ar kitiems su jais susijusiems asmenims identifikavus tokio nukentėjusiojo ar liudytojo asmens tapatybę;
45. Su nutarimu panaikinti anonimiškumo ar dalinio anonimiškumo taikymą pasirašytinai supažindinamas asmuo, kuriam buvo taikoma ši teisinės apsaugos priemonė, išaiškinant jam teisę šį nutarimą apskųsti aukštesniajam prokurorui BPK 63 straipsnyje nustatyta tvarka.
46. Kai ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl sunkaus, labai sunkaus ar apysunkio nusikaltimo, numatyto BK XXVIII ir XXXVII skyriuose, BK 225 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 226 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnyje, ir yra kiti BPK 199 ir 1991 straipsniuose numatyti pagrindai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams (BPK 158 straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais ir kitiems asmenims), atliksiantiems ar atlikusiems tyrimą BPK 158 straipsnio nustatyta tvarka ir prireikus apklausiamiems kaip liudytojams, gali būti suteiktas anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas. Prokuroro nutarimas tokiais atvejais priimamas esant visiems BPK 199 ar 1991 straipsnyje numatytiems pagrindams BPK 200 straipsnyje nustatyta tvarka.
47. Anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas esant pagrindui gali būti suteiktas iki prokuroro kreipimosi į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti savo tapatybės neatskleidžiantiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams (ar kitiems asmenims) atlikti tyrimo veiksmus. Prašyme ikiteisminio tyrimo teisėjui leisti ikiteisminio tyrimo pareigūnams (ar kitiems asmenims) atlikti tyrimo veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės prokuroras ikiteisminio tyrimo pareigūną (ar kitą asmenį) įvardija numeriu ir nurodo, kad asmens tapatybę nurodantys duomenys yra specialiame tyrimo veiksmo protokolo priede.
48. Anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas esant pagrindui gali būti suteiktas ir vėliau:
50. Ikiteisminio tyrimo pareigūną ar kitą asmenį, kuriam taikomas anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas, supažindinus su ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi leisti jam atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ar pranešus apie šių veiksmų nutraukimą, protokolas ir specialus protokolo priedas įforminami BPK 201 straipsnyje nustatyta tvarka.
51. Pagal BPK 160 straipsnio 3 dalį slapto sekimo protokolas ir kiti su slaptu sekimu susiję bylos dokumentai surašomi vadovaujantis BPK 201 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Slapto sekimo protokolą gali surašyti ir pasirašyti prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, neatlikęs slapto sekimo.
Slapto sekimo protokole pareigūnas, atlikęs slaptą sekimą, pagal BPK 201 straipsnio l dalies reikalavimus turi būti įvardijamas numeriu, pažymint, kad asmens tapatybę patvirtinantys duomenys yra specialiame tyrimo veiksmo protokolo priede. Toks sekimo padalinio pareigūnas slapto sekimo protokolo nesurašo ir nepasirašo.
Pagal BPK 201 straipsnio 2 dalies reikalavimus tokio slaptą sekimą atlikusio pareigūno tikrieji asmens tapatybės duomenys surašomi specialiame tyrimo veiksmo protokolo priede, kuris laikomas voke ir saugomas atskirai nuo baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinyje, kurio pareigūnas atliko sekimą. Šis vokas užantspauduojamas, užregistruojamas ir saugomas teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos administravimą, nustatyta tvarka.
52. Slaptą sekimą atlikęs pareigūnas gali būti apklausiamas kaip liudytojas. Apklausa gali būti atliekama vadovaujantis BPK 203 ir 282 straipsniuose, o parodymas atpažinti ir akistata – vadovaujantis BPK 204 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
Slaptą sekimą atlikusio pareigūno kaip liudytojo ikiteisminio tyrimo metu negali apklausti nei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nei prokuroras. Slaptą sekimą atlikusio pareigūno apklausa ikiteisminio tyrimo metu nėra privaloma, o tik galima. Tokį pareigūną kaip liudytoją, kuriam taikomas anonimiškumas, ikiteisminio tyrimo metu gali apklausti tik ikiteisminio tyrimo teisėjas, vadovaudamasis BPK 183 ir 184 straipsniais ir taikydamas išimtis, nustatytas BPK 203 straipsnyje, kai prokuroras kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl tokio liudytojo apklausos, manydamas, kad apklausa reikalinga ir tokio liudytojo nebus įmanoma apklausti bylos nagrinėjimo teisme metu vadovaujantis BPK 282 straipsnio nuostatomis.
Prašyme ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausti kaip liudytoją slaptą sekimą atlikusį pareigūną prokuroras tokį pareigūną įvardija numeriu ir pažymi, kad asmens tapatybę patvirtinantys duomenys yra specialiame tyrimo veiksmo protokolo priede.
53. Jei atliekant tyrimo veiksmus, kuriuose dalyvauja nukentėjusysis ar liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas, ar jį supažindinant su nutarimais arba kitokiais bylos dokumentais, dalyvauja vertėjas, atstovas pagal įstatymą ar įgaliotasis atstovas, apie jų dalyvavimą pažymima specialiame tyrimo veiksmo protokolo priede, nurodant jų vardus ir pavardes. Vertėjas įspėjamas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą.
Vertėjui, atstovui pagal įstatymą ir įgaliotajam atstovui taip pat išaiškinama, kad nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas, asmens tapatybę nurodantys duomenys sudaro valstybės paslaptį, ir jie įspėjami dėl atsakomybės pagal BK 125 straipsnį už valstybės paslapties atskleidimą. Visa tai pažymima specialiame tyrimo veiksmo protokolo priede ir patvirtinama šių asmenų parašais. Vertėjas, atstovas pagal įstatymą ir įgaliotasis atstovas šiame priede parašu patvirtina, kad susipažino su tyrimo veiksmo protokolu.
Vertėjas privalo turėti reikiamos kategorijos leidimą susipažinti ir dirbti su įslaptinta informacija, sudarančia valstybės paslaptį.
VI Skyrius
NUKENTĖJUSIOJO IR LIUDYTOJO ASMENS TAPATYBĘ NURODANČIŲ DUOMENŲ ĮSLAPTINIMO, SAUGOJIMO, SIUNTIMO, SUSIPAŽINIMO SU JAIS IR IŠSLAPTINIMO TVARKA
54. Pagal BPK 202 straipsnį nukentėjusiojo ar liudytojo asmens tapatybę nurodantys duomenys, įforminti ir įslaptinti BPK 201 straipsnyje nustatyta tvarka, sudaro valstybės paslaptį, todėl jie turi būti įslaptinami, saugomi, naudojami, išslaptinami Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Įslaptinti baudžiamosios bylos dokumentai, kuriuose užfiksuota tokia valstybės paslaptį sudaranti informacija, registruojami, siunčiami, gabenami, gaunami, saugomi, apskaitomi Įslaptintos informacijos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1307 „Dėl Įslaptintos informacijos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Įslaptintos informacijos administravimo taisyklės), nustatyta tvarka, atsižvelgiant į ypatumus, kuriuos nustato BPK ir Rekomendacijos.
55. Prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas taikyti anonimiškumą ar dalinį anonimiškumą ir specialus tyrimo veiksmo protokolo priedas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno, taikiusio šią teisinės apsaugos priemonę, turi būti įslaptinami Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka, suteikiant tam tikras slaptumo žymas.
56. Suteikiant slaptumo žymas būtina vadovautis paslapčių subjektų sudarytais detaliais įslaptinamos informacijos, susijusios su jų veikla, sąrašais, kuriuose turi būti numatytos įslaptinamos informacijos slaptumo žymos, tokios informacijos įslaptinimo terminai arba išslaptinimo sąlygos.
57. Priėmus nutarimą taikyti anonimiškumą ar dalinį anonimiškumą, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptinami asmens rašytinis prašymas taikyti šią teisinės apsaugos priemonę, prie nutarimo pridėti BPK 200 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių patikrinimo dokumentai ir kiti esant pagrindui iš bylos išimti dokumentai su tokio nukentėjusiojo ar liudytojo asmens tapatybę nurodančiais duomenimis, kurie saugomi BPK 201 straipsnio nustatyta tvarka (pvz., liudytojo apklausos protokolas). Šiam prašymui ir kitiems dokumentams suteikiama ta pati slaptumo žyma kaip ir nutarimui taikyti anonimiškumą ar dalinį anonimiškumą bei specialiam tyrimo veiksmo protokolo priedui.
58. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimą taikyti anonimiškumą ar dalinį anonimiškumą, specialų tyrimo veiksmo protokolo priedą, nukentėjusiojo ar liudytojo prašymą ir kitus dokumentus, jeigu juos nusprendė saugoti BPK 201 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įslaptinęs ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka, įdeda į nepermatomą voką kartu su Asmenų, susipažinusių su įslaptintais liudytojo (nukentėjusiojo) asmens tapatybę nurodančiais duomenimis, registracijos kortele, kurioje privalės pasirašyti su šiais įslaptintais bylos dokumentais ir juose esančiais nukentėjusiojo ar liudytojo asmens tapatybę nurodančiais duomenimis vėliau susipažinę prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar teisėjas, patvirtindami, kad yra įspėti dėl atsakomybės pagal BK 125 straipsnį už valstybės paslapties atskleidimą ir kad susipažino su asmens tapatybę nurodančiais duomenimis. Registracijos kortelei suteikiama tokia pati slaptumo žymą kaip ir kitiems BPK 201 straipsnio nustatyta tvarka įformintiems ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptintiems bylos dokumentams.
Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas voką užklijuoja ir užantspauduoja taip, kaip nurodyta BPK 201 straipsnio 2 dalyje ir Įslaptintos informacijos administravimo taisyklių 35 punkte. Ant voko, prie antspaudo vietos, pasirašo prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Ant voko užrašoma: baudžiamosios bylos numeris, liudytojui ar nukentėjusiajam, kuriam taikomas anonimiškumas, suteiktas numeris, voko numeris, voke laikomų įslaptintų bylos dokumentų datos (prašymo taikyti anonimiškumą surašymo data, nutarimo taikyti anonimiškumą priėmimo data, tyrimo veiksmo atlikimo data, nurodyta specialiame tyrimo veiksmo protokolo priede, ar kitokio bylos dokumento surašymo data) ir pavadinimai (antraštės), kiekvieno dokumento lapų skaičius. Voko viršutiniame dešiniajame kampe užrašoma slaptumo žyma, atitinkanti aukščiausią voke esančių įslaptintų bylos dokumentų slaptumo žymą, arba dedamas tam tikras spaudas. Slaptumo žyma patvirtinama prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno parašu (Įslaptintos informacijos administravimo taisyklių 34 punktas).
59. BPK 201 straipsnio ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptinti bylos dokumentai su duomenimis, nurodančiais nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriems taikomas anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas, asmens tapatybę, registruojami Įslaptintų dokumentų su tokių nukentėjusiųjų ir liudytojų asmens tapatybę nurodančiais duomenimis registruose. Paslapčių subjekto (prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo įstaigos) vadovo paskirti atsakingi asmenys funkcijoms įslaptintų dokumentų administravimo srityje atlikti (toliau – atsakingi asmenys) saugo registrus vadovo nustatytoje įslaptintų dokumentų saugojimo vietoje.
60. Registruose įrašomi šie duomenys:
61. Įslaptinti bylos dokumentai registruojami nesuteikiant registracijos numerių, o pačiame įslaptintame bylos dokumente nerašoma jo įrašymo į įslaptintų bylos dokumentų registrą data. Šiuose registruose nenurodomi liudytojų ar nukentėjusiųjų, kuriems taikomas anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas, asmens tapatybę nurodantys duomenys.
62. Duomenis į registrus įrašo prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, taikęs anonimiškumą ar dalinį anonimiškumą, arba pagal jų pateiktus duomenis registrus pildo paslapčių subjekto (prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo įstaigos) vadovo paskirti atsakingi asmenys.
63. Kol ikiteisminis tyrimas nebaigtas, vokas su nukentėjusiojo ar liudytojo rašytiniu prašymu taikyti anonimiškumą ar dalinį anonimiškumą, nutarimu taikyti šią teisinės apsaugos priemonę ir specialiu tyrimo veiksmo protokolo priedu bei kitais dokumentais saugomas vadovaujantis Įslaptintos informacijos administravimo Generalinėje prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. liepas 10 d. įsakymu Nr. I-236 „Dėl Įslaptintos informacijos administravimo Generalinėje prokuratūroje tvarkos aprašo patvirtinimo“, ar teritorinių prokuratūrų atitinkamų aprašų reikalavimais arba bylą tiriančioje ikiteisminio tyrimo įstaigoje atskirai nuo baudžiamosios bylos.
64. Jei ikiteisminio tyrimo metu su nukentėjusiuoju ar liudytoju, kuriam taikomas anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas, ilgą laiko tarpą neatliekami ar nebus atliekami kiti tyrimo veiksmai (nenustatyti nusikaltimą padarę asmenys, užsitęsė ikiteisminis tyrimas, užtruko bylos teisminis nagrinėjimas ir pan.), vokas su bylos dokumentais ir juose esančiais duomenimis, nurodančiais tokio nukentėjusiojo ar liudytojo asmens tapatybę, gali būti perduodamas saugoti Rekomendacijų 59 punkte nurodyta tvarka.
65. Susipažinti su nukentėjusiojo ar liudytojo tapatybę nurodančiais duomenimis pagal BPK 201 straipsnio 2 dalies ir 202 straipsnio prasmę turi teisę prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atliekantis byloje tyrimą, ir prokuroras, kontroliuojantis tyrimą ar palaikantis valstybinį kaltinimą, taip pat ikiteisminio tyrimo teisėjas, atliekantis toje byloje proceso veiksmus, bylą nagrinėjantys teisėjai.
66. Jei Rekomendacijų 65 punkte nurodyti pareigūnai atplėšia voką, susipažįsta su įslaptintais bylos dokumentais, kuriuose yra nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas ar dalinis anonimiškumas, asmens tapatybę nurodančių duomenų, jie privalo pildyti Rekomendacijų 58 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytą kortelę. Susipažinę su dokumentais, pareigūnai turi voką vėl užantspauduoti ir pasirašyti. Jei vokas neskirtas daugkartiniam naudojimui, jį būtina pakeisti.
67. Teismui pareikalavus, vokas perduodamas tiesiogiai teisėjui. Vokas gabenamas ar siunčiamas laikantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 24 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir Įslaptintos informacijos administravimo taisyklių nustatytos tvarkos, t. y. šalia gavėjo vardo ir pavardės užrašant nuorodą „Asmeniškai“.
68. Teismui atlikus būtinus proceso veiksmus, vokas grąžinamas prokurorui ar bylą tiriančiai ikiteisminio tyrimo įstaigai, kurie įslaptino nukentėjusiojo ar liudytojo asmens tapatybę nurodančius duomenis.
69. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį, priėmus nutartį nutraukti baudžiamąją bylą ir šiems sprendimams įsiteisėjus, vokas perduodamas saugoti paslapčių subjekto (prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo įstaigos) vadovo paskirtiems atsakingiems asmenims jo nustatytoje įslaptintų dokumentų saugojimo vietoje.
70. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys įslaptinti liudytojo ar nukentėjusiojo asmens tapatybę nurodantys duomenys įslaptinami 75 metams, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, susijusios su prokuratūros (ikiteisminio tyrimo įstaigos) veikla, detaliaisiais sąrašais.