LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
Dėl žemės ūkio ministro 2015 m. birželio 26 d. įsakymo nr. 3d-538 „dėl lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „investicijos į miškO plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „MIŠKO VEISIMAS“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
2023 m. liepos 24 d. Nr. 3D-479
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3D-538 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“:
1. Pakeičiu 27 punktą ir jį išdėstau taip:
„11. pareiškėjui / paramos gavėjui mirus, nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių atveju, dėl kurių paramos gavėjas negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, įsipareigojimus gali perimti kitas subjektas. Tokiu atveju įsipareigojimų perėmėjas sklypą, kuriame veisiamas miškas, savo vardu įregistruoja Nekilnojamojo turto registre teisės aktų nustatyta tvarka ir užregistruoja žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre teisės aktų nustatyta tvarka. Jei sklypas, kuriame veisiamas miškas, valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. priklauso keliems bendraturčiams, įsipareigojimų perėmėjas turi pateikti notaro patvirtintą visų kitų bendraturčių sutikimą (įgaliojimą) (notaro patvirtinto įgaliojimo pateikti nereikia, kai įgaliotojas yra juridinis asmuo ir įgaliojimą patvirtina įmonės antspaudu ir vadovo parašu), kuriame išdėstomas sutikimas įveisti mišką jų žemės dalyje ir sutikimas leisti pareiškėjui / paramos gavėjui vykdyti prisiimtus įsipareigojimus visą įsipareigojimų laikotarpį. Teisių ir įsipareigojimų perėmimas galimas tik suderinus su Agentūra.“
2. Pakeičiu 17.7 papunktį ir jį išdėstau taip:
„17.7. kai miškas želdinamas ne miško žemėje arba prašoma paramos medžių savaiminukais apaugančiam ne miško žemės plotui, kuriame reikia papildomai želdinti, pareiškėjas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos teritorinio skyriaus turi būti gavęs leidimą įveisti mišką ne miško žemėje arba teigiamą sprendimą dėl miško įveisimo ne miško žemėje. Jeigu prašoma paramos medžių savaiminukais apaugančiam ne miško žemės plotui, kuriame papildomai želdinti nereikia, pareiškėjas turi turėti Valstybinės miškų tarnybos išduotą sprendimą dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo. Veisiamo miško plotas ne miško žemėje negali būti didesnis negu nurodytas leidime arba sprendime. Prie šių dokumentų turi būti pridėtas žemės sklypo planas su pažymėtu plotu, kuriame leidžiama veisti mišką arba auga medžių savaiminukai;“.
3. Pakeičiu 17.16 papunktį ir jį išdėstau taip:
4. Pakeičiu 27 punktą ir jį išdėstau taip:
„27. Pareiškėjai, kurių paramos paraiškos patvirtintos paramai gauti, privalo mišką įveisti per tris artimiausius miško želdinimo sezonus (rudens sezoną iki einamųjų metų lapkričio 1 d., pavasario sezoną iki einamųjų metų liepos 1 d.) nuo paramos paraiškos pateikimo dienos. Miškas pagal tą patį projektą turi būti įveistas vieno (to paties) miško želdinimo sezono metu.“
5. Pakeičiu 30 punktą ir jį išdėstau taip:
„30. Miško želdinių ar žėlinių apskaitos metais VMT nustačius, kad jų tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų, žuvę medžiai turi būti atsodinti sodmenimis, laikantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų per tris artimiausius miško želdinimo sezonus nuo žuvimo fakto nustatymo dienos, bet ne vėliau kaip iki ketvirtųjų želdinių augimo arba žėlinių projekto vykdymo metų pabaigos, laikantis projekte nurodytos rūšinės sudėties, kad būtų įvykdyti su paramos paraiška pateikto projekto sprendiniai, nekeičiant paramos sumos. Atsodinęs miško želdinius ar žėlinius, paramos gavėjas per 10 darbo dienų Agentūrai privalo pateikti pasodintų sodmenų miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatus ar miško dauginamosios medžiagos savininko (pardavėjo) patvirtintas šių sertifikatų kopijas ir jų įsigijimo dokumentus (jei paramos gavėjas miško sodmenų nepirko, privalo pateikti jų krovinio važtaraštį ar perdavimo–priėmimo aktą).“
6. Pakeičiu 301 punktą ir jį išdėstau taip:
„301. Po miško želdinių ir (arba) žėlinių apskaitos penktaisiais–šeštaisiais želdinių augimo ar žėlinių projekto vykdymo metais arba jų kokybės vertinimo, kai privačioje žemėje projektuotų ar tikslinių rūšių medžių tankis įvertintas „blogai“ arba nustatyta, kad miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę, paramos gavėjai gali ištaisyti nustatytus trūkumus ir nuosavomis lėšomis atsodinti žuvusius želdinius ir (arba) žėlinius vieną kartą per įsipareigojimų laikotarpį. Atsodintų želdinių ar žėlinių priežiūra vykdoma nuosavomis lėšomis. Siekiantieji pasinaudoti galimybe ištaisyti trūkumus ir atsodinti želdinius ir (arba) žėlinius, per 60 kalendorinių dienų nuo jų apskaitos arba kokybės vertinimo dienos Agentūrai pateikia prašymą dėl sankcijos netaikymo ir parengtą atsodinamo (-ų) ploto (-ų) projektą (-us), kuris (-ie) turi būti nustatyta tvarka patvirtintas (-i) VMT direktoriaus įgalioto asmens. Vėliau nei per 60 kalendorinių dienų pateikti dokumentai neadministruojami, išskyrus atvejus, kai vėlavimą lėmė nuo pareiškėjo valios nepriklausančios nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinės aplinkybės. Želdiniai ir (arba) žėliniai turi būti atsodinti per artimiausią miško želdinimo sezoną. Paramos gavėjas apie miško atsodinimą per 10 darbo dienų turi informuoti Agentūrą ir kartu pateikti miško dauginamosios medžiagos, kuria atsodintas miškas, kilmės sertifikatus ar miško dauginamosios medžiagos savininko (pardavėjo) patvirtintas šių sertifikatų kopijas ir sodmenų įsigijimo dokumentus.“
7. Pakeičiu 50.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„50.2. daugiau nei 50 proc. ploto, kuriame veisiamas miškas, priskiriama prie vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, nustatytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2023 m. teikiamoms paraiškoms, patvirtinimo“, – skiriama 15 balų;“.
8. Pakeičiu 54.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
9. Pakeičiu 54.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
10. Pakeičiu 58 punktą ir jį išdėstau taip:
„58. Paramos gavėjui Agentūrai pateikus miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatus ar miško dauginamosios medžiagos savininko (pardavėjo) patvirtintas šių sertifikatų kopijas ir želdinamų medžių įsigijimo dokumentus (jei pareiškėjas miško sodmenų nepirko, jis privalo pateikti jų krovinio važtaraštį ar perdavimo–priėmimo aktą), per 40 kalendorinių dienų nuo dokumentų pateikimo dienos VMT įveistame miške atliks miško želdinimo darbų kokybės vertinimą. Miško želdinimo darbų kokybės vertinimas taip pat bus atliekamas atsodintuose pagal 30 ir 301 punkto nuostatas miško želdiniuose.“
12. Pakeičiu 691 punktą ir jį išdėstau taip:
13. Pakeičiu 70 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
14. Pakeičiu 72.7.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„72.7.2. kai atlikus želdinių ar žėlinių apskaitą pirmaisiais–ketvirtaisiais metais buvo nustatyta, kad reikia atsodinti žuvusius želdinius ar žėlinius, tačiau paramos gavėjas per tris artimiausius miško želdinimo sezonus nuo žuvimo fakto nustatymo dienos, bet ne vėliau kaip iki ketvirtųjų miško želdinių augimo arba žėlinių projekto vykdymo metų pabaigos neatsodino Pažymoje apie miško želdinių ir žėlinių apskaitą nurodytų žuvusių medelių ir šiose Taisyklėse numatyta tvarka per 10 darbo dienų nepateikė atsodinti panaudotų sodmenų miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatų ar miško dauginamosios medžiagos savininko (pardavėjo) patvirtintų šių sertifikatų kopijų ir įsigijimo dokumentų (jei pareiškėjas / paramos gavėjas miško sodmenų nepirko, jis privalo pateikti krovinio važtaraštį ar perdavimo–priėmimo aktą), parama nutraukiama, o ankstesniais metais išmokėta parama už miško priežiūrą, apsaugą ir ugdymą susigrąžinama;“.
15. Pakeičiu 72.7.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„72.7.3. kai atlikus želdinių ir (arba) žėlinių apskaitą penktaisiais–šeštaisiais metais arba jų kokybės vertinimą projektuotų ar tikslinių medžių tankis įvertinamas „blogai“ arba nustatoma, kad miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę, arba bent du iš vertinimo rodiklių įvertinami „blogai“ (vertinant kokybę), parama už ploto dalį, kurioje želdiniai ir (arba) žėliniai buvo įvertinti „blogai“ arba žuvo, nutraukiama ir susigrąžinama visa už šią ploto dalį išmokėta paramos suma. Už šiuos pažeidimus apskaičiuota sankcija netaikoma, jeigu paramos gavėjui anksčiau nebuvo skirta jokia su priemonės veiklos sritimi susijusi sankcija ir jeigu jis po penktųjų–šeštųjų metų želdinių ir (arba) žėlinių apskaitos arba kokybės vertinimo Agentūrai pateikia parengtą (-us) atsodinamo (-ų) ploto (-ų) projektą (-us), kuris (-ie) nustatyta tvarka turi būti patvirtintas (-i) VMT direktoriaus įgalioto asmens. Paramos gavėjas mišką atsodina nuosavomis lėšomis per artimiausią miško želdinimo sezoną, apie tai per 10 darbo dienų informuoja Agentūrą ir kartu pateikia miško dauginamosios medžiagos (kuria atsodintas miškas) kilmės sertifikatus ir sodmenų įsigijimo dokumentus. Jei pakeitus projektą (-us), paramos suma sumažėja, anksčiau išmokėtą didesnę paramos dalį paramos gavėjas privalo sugrąžinti. Kai keičiasi atsodinamo miško rūšinė sudėtis ir paramos suma sumažėja, susigrąžinamos paramos suma apskaičiuojama pagal paramos gavėjui pritaikytų miško įveisimo, miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo įkainių dydžių (pagal kiekvienais metais galiojusius išmokų dydžius, už kuriuos buvo mokama parama) skirtumą ir išmokėtą paramos sumą. Už atsodintą miško plotą toliau parama nemokama. Atlikus atsodintų želdinių ar žėlinių kokybės vertinimą ar kitą patikrinimą ir nustačius pažeidimų, už plotą ar jo dalį, kurioje šie pažeidimai nustatyti, bus taikomos Taisyklėse numatytos sankcijos;“.
16. Pakeičiu 72.8.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„72.8.2. kai atlikus želdinių ir žėlinių apskaitą pirmaisiais–ketvirtaisiais metais buvo nustatyta, kad reikia atsodinti žuvusius želdinius, tačiau paramos gavėjas per tris artimiausius miško želdinimo sezonus nuo žuvimo fakto nustatymo dienos, bet ne vėliau kaip iki ketvirtųjų miško želdinių augimo metų pabaigos neatsodino Pažymoje apie miško želdinių ir žėlinių apskaitą nurodytų žuvusių medžių ir šiose Taisyklėse numatyta tvarka per 10 darbo dienų nepateikė atsodinti panaudotų sodmenų miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatų ar miško dauginamosios medžiagos savininko (pardavėjo) patvirtintų šių sertifikatų kopijų ir sodmenų įsigijimo dokumentų (jei paramos gavėjas miško dauginamosios medžiagos nepirko, jis privalo pateikti krovinio važtaraštį ar perdavimo–priėmimo aktą), privaloma grąžinti visą projektui išmokėtą miško įveisimo išmoką;“.
17. Pakeičiu 72.8.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„72.8.3. kai želdinių ir (arba) žėlinių penktaisiais–šeštaisiais apskaitos metais arba jų kokybės vertinimo metais projekte projektuotų ar tikslinių medžių tankis įvertinamas „blogai“ arba nustatoma, kad miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę, arba bent du iš vertinimo rodiklių įvertinami „blogai“ (vertinant kokybę), susigrąžinama visa išmokėta paramos suma už atitinkamą ploto dalį, kurioje želdiniai ir (arba) žėliniai buvo įvertinti „blogai“ arba žuvo. Už šiuos pažeidimus apskaičiuota sankcija netaikoma, jeigu paramos gavėjui anksčiau nebuvo skirta jokia su priemonės veiklos sritimi susijusi sankcija ir jeigu jis po kokybės vertinimo Agentūrai pateikia parengtą (-us) atsodinamo (-ų) ploto (-ų) projektą (-us), kuris (-ie) nustatyta tvarka turi būti patvirtintas (-i) VMT direktoriaus įgalioto asmens. Paramos gavėjas mišką atsodina nuosavomis lėšomis per artimiausią miško želdinimo sezoną, apie tai per 10 darbo dienų informuoja Agentūrą ir kartu pateikia miško dauginamosios medžiagos (kuria atsodintas miškas) kilmės sertifikatus ir sodmenų įsigijimo dokumentus. Jei pakeitus projektą (-us), paramos suma sumažėja, anksčiau išmokėtą didesnę paramos dalį paramos gavėjas privalo sugrąžinti. Kai keičiasi atsodinamo miško rūšinė sudėtis ir paramos suma sumažėja, susigrąžinamos paramos suma apskaičiuojama pagal paramos gavėjui pritaikytų miško įveisimo įkainių dydžių (pagal galiojusius išmokų dydžius, už kuriuos buvo mokama parama) skirtumą ir išmokėtą paramos sumą. Už atsodintą miško plotą toliau parama nemokama. Atlikus atsodintų želdinių ar žėlinių kokybės vertinimą ar kitą patikrinimą ir nustačius pažeidimų, už plotą ar jo dalį, kurioje šie pažeidimai nustatyti, bus taikomos Taisyklėse numatytos sankcijos;“.
18. Pakeičiu 1 priedo II skyriaus „Paramos paraiškų atrankos kriterijai“ 2 punktą ir jį išdėstau taip:
„„2. |
Ar daugiau nei 50 proc. ploto, kuriame veisiamas miškas, priskiriama prie vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, nustatytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2023 m. teikiamoms paraiškoms, patvirtinimo? 2 |
Taip □ Ne □“. |
19. Pakeičiu 1 priedo 2 išnašą ir ją išdėstau taip:
„2 Vietovės, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2023 m. teikiamoms paraiškoms, patvirtinimo“.“
20. Pakeičiu 1 priedo V skyriaus „Pateikiami dokumentai“ 2 punktą ir jį išdėstau taip:
„2. |
Leidimas įveisti mišką arba sprendimas dėl miško įveisimo, išduotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos teritorinio skyriaus, ir (arba) sprendimas dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo, išduotas Valstybinės miškų tarnybos.
Prie šių dokumentų turi būti pridėtas žemės sklypo planas, kuriame pažymėtas žemės sklypas ar jo dalis, kurioje leidžiama veisti mišką arba auga medžių savaiminukai. |
□ |
|_|_|“. |
21. Pakeičiu 1 priedo VIII skyriaus „Pareiškėjo deklaracija“ 13 punktą ir jį išdėstau taip:
„13. Žinau, kad patvirtintas paramos gavėju privalau įveisti mišką per tris artimiausius miško želdinimo sezonus (rudens sezoną iki einamųjų metų lapkričio 1 d., pavasario sezoną iki einamųjų metų liepos 1 d.) nuo paramos paraiškos pateikimo dienos. Mišką pagal tą patį Miško želdinimo ir žėlimo projektą turiu įveisti vieno (to paties) miško želdinimo sezono metu.“
22. Pakeičiu 1 priedo VIII skyriaus „Pareiškėjo deklaracija“ 16 punktą ir jį išdėstau taip:
„16. Jeigu pirmaisiais–ketvirtaisiais miško želdinių ar žėlinių apskaitos metais VMT nustato, kad jų tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų, per tris artimiausius miško želdinimo sezonus nuo žuvimo fakto nustatymo dienos, bet ne vėliau kaip iki ketvirtųjų miško želdinių augimo arba žėlinių projekto vykdymo metų pabaigos privalau atsodinti žuvusius želdinius ar žėlinius, kad būtų įvykdyti su Paramos paraiška pateikto Miško želdinimo ir žėlimo projekto sprendiniai, nekeičiant paramos sumos, ir Agentūrai per 10 darbo dienų pristatyti atsodinti panaudotų sodmenų miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatus ar miško dauginamosios medžiagos savininko (pardavėjo) patvirtintas šių sertifikatų kopijas ir sodmenų įsigijimo dokumentus.“
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų
programos priemonės „Investicijos į miško plotų
plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos
srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklių
2 priedas
MIŠKO ĮVEISIMO, ĮVEISTO MIŠKO PRIEŽIŪROS, APSAUGOS IR UGDYMO IŠMOKŲ APSKAIČIAVIMO TVARKOS APRAŠAS
Medžių rūšys* |
Miško įveisimo išmoka Eur už 1 ha |
Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo kasmetinė išmoka (mokama 12 metų) Eur už 1 ha |
Paprastoji pušis |
1591 |
453 |
Paprastoji eglė |
1429 |
368 |
Karpotasis ir plaukuotasis beržai, paprastasis skroblas |
1370 |
171 |
Juodalksnis |
1375 |
171 |
Europinis ir plačiažvynis maumedžiai |
2932 |
301 |
Paprastasis klevas, paprastasis uosis, kalninė guoba, paprastasis skirpstas, paprastoji vinkšna |
3378 |
316 |
Mažalapė liepa |
3254 |
249 |
Bekotis ir paprastasis ąžuolai, paprastasis bukas |
3796 |
330 |
Drebulė |
– |
193 |
Hibridinė drebulė |
2961 |
211 |
Pastabos:
1. Į miško įveisimo išmoką įtrauktos ir projektuotų miško apsaugos priemonių (tvorų įrengimo ir pan.) išlaidos.
2. Veisiant medžių rūšis, nenurodytas lentelėje, taikoma mažiausia miško įveisimo išmoka (1 370 Eur už 1 ha), įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka (171 Eur už 1 ha).
3. Vieno hektaro miško įveisimo, miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos (kai želdinamame plote nėra savaime augančių medžių) apskaičiuojamos vadovaujantis projektuose nurodytomis želdinių rūšinės sudėties formulėmis, išskaičiuojant išmokų dalis pagal formulėse nurodytus želdinių kiekius, išreikštus skaičiais nuo 1 iki 10. Pvz., pagal formulę 7P3B vieno hektaro miško įveisimo išmoka apskaičiuojama taip: 70 proc. paprastosios pušies miško įveisimo išmokos (1 113,7 Eur) + 30 proc. beržo miško įveisimo išmokos (411 Eur) = 1 524,7 Eur už ha; pagal formulę 7P3B vieno hektaro miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka apskaičiuojama taip: 70 proc. paprastosios pušies miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos (317,1 Eur) + 30 proc. beržo miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos (51,3 Eur) = 368,4 Eur už ha.
4. Vieno hektaro miško įveisimo išmokos iš dalies apaugusiame plote apskaičiuojamos vadovaujantis projektuose nurodytomis želdinių rūšinės sudėties formulėmis ir želdinamame plote esančių savaiminukų skaičiumi, išskaičiuojant proporcingas išmokų dalis. Pvz., pagal formulę 7P3B esant 2 000 vnt. paprastosios pušies savaiminukų ir papildomai sodinant 2 000 vnt. paprastosios pušies sodmenų, vieno hektaro paprastosios pušies išmoka mažinama proporcingai savaiminukų kiekiui, t. y. 50 proc. Atitinkamai formulėje nurodytas paprastosios pušies koeficientas (7) taip pat mažinamas 50 proc. ir vieno hektaro paprastosios pušies miško įveisimo išmoka sudaro 556,85 Eur, o pagal formulę 7P3B paskaičiuota bendra išmoka būtų: 70 proc. paprastosios pušies miško įveisimo išmoka esant 50 proc. paprastosios pušies savaiminukų (556,85 Eur) + 30 proc. beržo miško įveisimo išmokos (411 Eur) = 967,85 Eur už ha. Vieno hektaro įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos iš dalies apaugusiame plote apskaičiuojamos neatsižvelgiant į esamų savaiminukų skaičių, o vadovaujantis projektuose nurodytomis želdinių rūšinės sudėties formulėmis, išskaičiuojant išmokų dalis pagal formulėse nurodytus želdinių ir žėlinių skaičius, išreikštus skaičiais nuo 1 iki 10 (pavyzdys pateiktas 3 pastaboje).
5. Ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama miško įveisimo išmoka apskaičiuojama vadovaujantis projektuose nurodytomis želdinių rūšinės sudėties formulėmis ir želdinių kiekiais bei reikiamais atsodinti želdinių kiekiais pagal rūšis. Pvz., pagal formulę 5E5J buvo projektuota 3 000 vnt. paprastųjų eglių ir 3 000 vnt. juodalksnių, želdinamas plotas 1,9 ha. Už tokio miško įveisimą paramos gavėjui buvo išmokėta 2 663,8 Eur parama (50 proc. paprastosios eglės miško įveisimo išmokos (1 429 Eur) ir 50 proc. juodalksnio įveisimo išmokos (1 375 Eur) suma padauginta iš 1,9 ha). Pažeistame miške reikia atsodinti 1 400 vnt. juodalksnio sodmenų. Pirmiausia apskaičiuojama, kad už 3 000 vnt. juodalksnių įveisimą buvo išmokėta 1 306,25 Eur parama (50 proc. juodalksnio įveisimo išmokos (1 375 Eur) dalis padauginta iš 1,9 ha). Proporcingai apskaičiuojama, kad už 1 400 vnt. juodalksnio sodmenų atsodinimą išmokos dydis turėtų būti 609,58 Eur (už juodalksnių įveisimą išmokėta paramos suma (1 306,25 Eur) padalinama iš pasodintų juodalksnių skaičiaus (3 000 vnt.) ir padauginama iš reikiamų atsodinti juodalksnių skaičiaus (1 400 vnt.).