Administracinė byla Nr. eA-1734-1062/2021
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00065-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija 4.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Visagino savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Panevėžio ir Utenos apskrityse pareiškimą atsakovui Visagino savivaldybės tarybai dėl norminio akto nuostatų teisėtumo ištyrimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Panevėžio ir Utenos apskrityse (toliau – ir Vyriausybės atstovas) su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) ištirti, ar Visagino savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. TS-190 patvirtinto Visagino savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 85 punkto 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-27 redakcija) nuostata „Tarybos nariai balsuoja pateikdami pasirašytą tarybos nario balsavimo lapą (Reglamento 3 priedas) per Dokumentų valdymo sistemą arba tarybos narių el. paštu nustatytą valandą“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatai „Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose“, Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalies nuostatai „Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma“, Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 10 dalies nuostatai, kiek tai susiję su savivaldybės tarybos nario nusišalinimu prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, savivaldybės tarybos posėdyje ir balsavimu dėl savivaldybės tarybos nario nusišalinimo, Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 11 dalies nuostatai „Savivaldybės tarybos posėdžiai yra atviri“, Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punkto nuostatai, kiek tai susiję su savivaldybės tarybos nario teisėmis „savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos“ ir atitinka Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 ir 4 punktuose įtvirtintus principus; 2) ištirti, ar Reglamento 85 punkto 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostata „Skubos tvarka organizuojamo tarybos posėdžio darbotvarkės projektas parengiamas <...> ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos“ neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo13 straipsnio 6 dalies nuostatai „Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę“ ir atitinka Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte bei Viešojo administravimo įstatymo 1 ir 4 punktuose įtvirtintus principus; 3) nustačius, kad nurodytos Reglamento 85 punkto 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostatos neatitinka nurodytų Vietos savivaldos įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, pripažinti jas prieštaraujančiomis šioms nuostatoms.
2. Vyriausybės atstovas paaiškino, kad Taryba 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo
Nr. TS-190 „Dėl Visagino savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino Reglamentą, o 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 „Dėl Visagino savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. TS-190 „Dėl Visagino savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ 3 punktu pakeitė Reglamento 85 punkto 2 dalį.
3. Aiškindamas Reglamento 85 punkto 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostatą „Tarybos nariai balsuoja pateikdami pasirašytą tarybos nario balsavimo lapą (Reglamento 3 priedas) per Dokumentų valdymo sistemą arba tarybos narių el. paštu nustatytą valandą“, pareiškėjas nurodė, kad ji reiškia tai, jog paskirtą Tarybos posėdžio dieną ir laiką Tarybos nariai nesirenka į Tarybos posėdį; Tarybos nariai balsuoja ir sprendimus priima ne dalyvaudami Tarybos posėdyje, o kitu, t. y. nuotoliniu, būdu – per Dokumentų valdymo sistemą arba Tarybos narių el. paštu. Vyriausybės atstovas teigė, kad ginčijama Reglamento 85 punkto 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostata Taryba nustatė kitokį savo sprendimų priėmimo būdą – balsuojant nuotoliniu būdu – bei kitokį savivaldybės tarybos posėdžių organizavimo būdą – nedalyvaujant Tarybos posėdyje.
4. Pareiškėjas vertino, kad Reglamento 85 punkto 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostata „Tarybos nariai balsuoja pateikdami pasirašytą tarybos nario balsavimo lapą (Reglamento 3 priedas) per Dokumentų valdymo sistemą arba tarybos narių el. paštu nustatytą valandą“ prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatai „Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose“. Vyriausybės atstovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-6-968/2020 pateiktu aiškinimu ir teigė, kad Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia tai, jog savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina priimdama sprendimus, kurie priimami savivaldybės tarybos posėdžiuose. Pareiškėjo teigimu, įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė, jog pagrindinė savivaldybės tarybos veiklos forma yra posėdžiai, ir kitų būdų įgyvendinti savivaldybės tarybos įgaliojimus (priimti sprendimus) nenustatė. Pažymėjo, kad savivaldybės tarybos narių balsavimas dėl pateiktų savivaldybės tarybos sprendimų projektų nuotoliniu būdu, t. y. nedalyvaujant posėdyje, negali būti laikomas savivaldybės tarybos įgaliojimų įgyvendinimu savivaldybės tarybos posėdžiuose.
5. Vyriausybės atstovas teigė, kad savivaldybės tarybos sprendimų priėmimas savivaldybės tarybos posėdžiuose yra nurodytas Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnyje, kuriame įstatymų leidėjas aiškiai ir išsamiai nustatė, kaip turi būti organizuojami savivaldybės tarybos posėdžiai ir priimami savivaldybės tarybos sprendimai: šio straipsnio 11 dalyje yra įtvirtintos nuostatos, užtikrinančios tarybos nario teisę užduoti klausimus pranešėjams ir kalbėti Reglamente nustatyta tvarka, o 9 dalyje nustatyta, kad „Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma“. Pareiškėjo aiškinimu, šiomis nuostatomis įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžė, kad savivaldybės tarybos sprendimai turi būti priimami tik savivaldybės tarybos posėdyje ir kad savivaldybės tarybos sprendimus gali priimti tik posėdyje dalyvaujantys tarybos nariai.
6. Vyriausybės atstovas nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 11 dalies nuostatą „Savivaldybės tarybos posėdžiai yra atviri“ įstatymų leidėjas detalizavo, nustatydamas, jog savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje kalbėti kviestiems asmenims; tuo atveju, jeigu savivaldybės tarybos posėdyje svarstomas klausimas yra susijęs su kitais posėdyje dalyvaujančiais asmenimis, jiems leidžiama užduoti klausimus pranešėjams ir kalbėti Reglamento nustatyta tvarka; kai yra techninės galimybės, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka jos posėdžiai turi būti transliuojami savivaldybės interneto svetainėje. Pareiškėjo nuomone, ginčijama Reglamento 85 punkto 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostata pažeidžia Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą nuostatą „Savivaldybės tarybos posėdžiai yra atviri“, kadangi nesudaro galimybės Tarybos posėdžiams vykti atvirai, neužtikrina teisės kalbėti, užduoti klausimus.
7. Vyriausybės atstovas teigė, kad ginčijama Reglamento 85 punkto 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostata įtvirtintus kitą Tarybos sprendimų priėmimo būdą – nedalyvaujant Tarybos posėdyje, o balsavimą dėl darbotvarkėje pateiktų klausimų vykdant kitu būdu, nėra įgyvendinama Vietos savivaldybės įstatymo 13 straipsnio 10 dalies nuostata „Tarybos narys savivaldybės tarybos prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti savivaldybės tarybą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą <...>. Balsavimas dėl tarybos nario nusišalinimo nepriėmimo vyksta prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris tarybos nariui sukelia interesų konfliktą“. Pareiškėjo aiškinimu, įstatymų leidėjas aiškiai nustatė, kad savivaldybės tarybos narys apie galimą interesų konfliktą turi pranešti savivaldybės tarybos posėdyje, bei nenumatė kitų atvejų, kuriems esant savivaldybės tarybos narys galėtų nepranešti apie galimą interesų konfliktą ir nebūtų sprendžiama dėl jo nušalinimo savivaldybės tarybos posėdžių metu.
8. Vyriausybės atstovas nurodė, kad Tarybos nariams nedalyvaujant Tarybos posėdyje ir priimant sprendimus nuotoliniu būdu, t. y. taip, kaip tai nustatyta ginčijamoje Reglamento 85 punkto 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostatoje, Tarybos narys negalės įgyvendinti Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punkte įtvirtintų savo teisių savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjų, kalbėti dėl vedimo tvarkos. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimu administracinėje byloje
Nr. eA-6-968/2020, Vyriausybės atstovas teigė, kad nėra galimi jokie savivaldybės tarybos nario teisių ribojimai, neproporcingi siekiamiems tikslams.
9. Vertindamas, kad Reglamento 85 punkto 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostata „Skubos tvarka organizuojamo tarybos posėdžio darbotvarkės projektas parengiamas <...> ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos“ prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 6 dalies nuostatai „Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę“, pareiškėjas teigė, jog Vietos savivaldos įstatymas nenumato kitų terminų savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkei sudaryti ir nesuteikia teisės savivaldybės tarybai veiklos reglamente nustatyti kitus terminus posėdžio darbotvarkei sudaryti.
10. Vyriausybės atstovas nurodė, kad Reglamento 85 punkto 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostatos „Tarybos nariai balsuoja pateikdami pasirašytą tarybos nario balsavimo lapą (Reglamento 3 priedas) per Dokumentų valdymo sistemą arba tarybos narių el. paštu nustatytą valandą“ ir „Skubos tvarka organizuojamo tarybos posėdžio darbotvarkės projektas parengiamas <...> ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos“ pažeidžia Vietos savivaldybės įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintą savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą, reiškiantį, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartyje administracinėje byloje
Nr. A-737-552/2015 pateiktu išaiškinimu, jog vietos savivaldos institucijų veikloje turi būti paisoma visų Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų; savivaldybių savarankiškumo principas nėra absoliutus ir savivaldybės tarybos neatleidžia nuo pareigos laikytis visų kitų viešosios teisės principų, taip pat – ir teisėtumo; savivaldybės taryba, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, neturi diskrecijos teisės nustatyti aukštesnės galios teisės aktų nuostatų neatitinkantį teisinį reguliavimą.
11. Vyriausybės atstovas vertino, kad Reglamento 85 punkto 2 dalyje (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) įtvirtintos nuostatos „Tarybos nariai balsuoja pateikdami pasirašytą tarybos nario balsavimo lapą (Reglamento 3 priedas) per Dokumentų valdymo sistemą arba tarybos narių el. paštu nustatytą valandą“ ir „Skubos tvarka organizuojamo tarybos posėdžio darbotvarkės projektas parengiamas <...> ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos“ pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, reiškiantį, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus; administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais administracinėse bylose Nr. I1 -04/2005, Nr. I1 -02/2006 ir Nr. A442-664/2009, pareiškėjas nurodė, kad teismų praktikoje yra suformuotas aiškinimas, jog viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymų, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais.
12. Vyriausybės atstovas teigė, kad Reglamento 85 punkto 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostatos „Tarybos nariai balsuoja pateikdami pasirašytą tarybos nario balsavimo lapą (Reglamento 3 priedas) per Dokumentų valdymo sistemą arba tarybos narių el. paštu nustatytą valandą“ ir „Skubos tvarka organizuojamo tarybos posėdžio darbotvarkės projektas parengiamas <...> ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos“ pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintą nepiktnaudžiavimo valdžia principą, reiškiantį, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų. Pareiškėjo nuomone, Taryba, Reglamente įtvirtindama kitokį Tarybos posėdžių organizavimo būdą ir nustatydama kitokį Tarybos posėdžio darbotvarkės sudarymo terminą, veikė neturėdama įstatymo nustatyta tvarka suteiktų įgaliojimų.
13. Atsakovas Visagino savivaldybės taryba prašė pareiškėjo Vyriausybės atstovo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą ir jam iš pareiškėjo priteisti teismo išlaidų atlyginimą.
14. Atsakovas teigė, kad Vyriausybės atstovo reikalavimai neturi jokio teisinio pagrindo, prieštarauja efektyvumo, protingumo, naujovių ir atvirumo permainoms principams. Paaiškino, kad atsižvelgusi į Vyriausybės atstovo 2019 m. rugsėjo 26 d. teikimą Nr. 10-16 „Dėl Visagino savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Visagino savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. TS-190, 85 punkto“, kuriuo Taryba buvo įpareigota nagrinėti Reglamento 85 punkto 2 dalies pakeitimo klausimą dėl galimos neatitikties Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms, 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. TS-274 „Dėl Visagino savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitė Reglamento 85 punkto 2 dalį. Taryba teigė, kad atsižvelgusi į nurodytame teikime išdėstytus reikalavimus, detalizavo ir išplėtė Reglamento 85 punkto 2 dalies nuostatas.
15. Pacitavusi Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkto, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 6 ir 9 dalių, 24 straipsnio 2 punkto, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 12 punkto nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-822-555/2013 išdėstytą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo vietos savivaldos aiškinimą, pateiktą 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime, Taryba nurodė, kad su Vyriausybės atstovo pareiškimo argumentais nesutinka. Atsakovas teigė, kad ginčijamos Reglamento 85 punkto 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostatos Vietos savivaldos įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinka.
16. Atsakovas nurodė, kad Reglamento 85 straipsnio 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostatos „Tarybos nariai balsuoja pateikdami pasirašytą tarybos nario balsavimo lapą (Reglamento 3 priedas) per Dokumentų valdymo sistemą arba tarybos narių el. paštu nustatytą valandą“ teisėtumas nekelia abejonių, ši nuostata Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 daliai, 13 straipsnio 9, 10 ir 11 dalims bei 24 straipsnio 2 punktui neprieštarauja. Atsakovas nurodė, kad nors Tarybos nariai fiziškai nesirenka į Visagino savivaldybės Didžiąją salę, esančią Visagine, Parko g.14, ir balsuoja nuotoliniu būdu, tačiau Tarybos posėdis vyksta, kadangi Tarybos nariai balsuoja konkrečiu nustatytu posėdžio laiku. Tarybos vertinimu, tai, kad Tarybos narys nurodytu laiku būna ne Visagino savivaldybės Didžiojoje salėje, o kitoje vietoje, nereiškia, jog Tarybos narys posėdyje nedalyvauja ar kad posėdis nevyksta. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo darbo praktikoje organizuoja tokio pobūdžio posėdžius, ir kaip pavyzdį nurodė Vyriausybės 2020 m. balandžio 8 d. posėdį, kuris vyko ne salėje, o sprendimai buvo priimami telekomunikacijų priemonėmis (nuotoliniu būdu).
17. Taryba pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. kovo 31 d. priėmė Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kurios leidžia nuotolinio balsavimo būdą, įteisina nuotolinio balsavimo teisėtumą ir taip pagrindžia Reglamento 85 straipsnio 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) atitiktį Vietos savivaldos įstatymui. Nurodė kad įstatymų leidėjas, nauja redakcija išdėstęs Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 11 punktą, kitos fizinės vietos, ne tik savivaldybės numatytos posėdžio patalpos, tarybos nario balsavimo metu buvimo faktą pripažįsta kaip teisėtą ir prilyginamą savivaldybės posėdžiui. Atsakovas taip pat teigė, kad balsuojant nuotoliniu būdu, yra paisoma Vietos savivaldos įstatymo reikalavimų, kadangi Tarybos nariai numatytą valandą balsuoja kolegialiai, t. y. grupė asmenų per numatytą laiką pateikia savo balsavimo rezultatus, o Tarybos sprendimas priimamas tik suskaičiavus numatytu laiku pateiktus Tarybos narių balsavimo lapus; tai reiškia, kad sprendimai priimami daugumos valia ir taip išlaikomas kolegialumo principas. Taryba akcentavo kad balsavimas nuotoliniu būdu niekuo nesiskiria nuo Vietos savivaldos įstatyme numatytos balsavimo procedūros, kadangi sprendimai priimami balsų dauguma, o jeigu prabalsavus nuotoliniu būdu, t. y. Tarybos nariams nustatytu laiku pateikus balsavimo lapus, nesusidarytų dauguma, balsavimas būtų laikomas neįvykusiu.
18. Atsakovas kaip klaidingą vertino pareiškėjo teiginį, kad ginčijama Reglamento 85 punkto 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostata prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 11 dalies nuostatai „Savivaldybės tarybos posėdžiai yra atviri. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje kalbėti kviestiems asmenims. Jeigu savivaldybės tarybos posėdyje svarstomas klausimas yra susijęs su kitais posėdyje dalyvaujančiais asmenimis, jiems leidžiama užduoti klausimus pranešėjams ir kalbėti reglamento nustatyta tvarka. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka jos posėdžiai transliuojami savivaldybės interneto svetainėje“, kadangi neleidžiama užduoti pranešėjams klausimų, gauti atsakymų ir nėra užtikrinamas posėdžio viešumas. Taryba nurodė, kad Reglamento 85 punkto 2 dalyje (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) numatytas balsavimo būdas užtikrina posėdžių atvirumą, Tarybos narių teises paklausti pranešėjų ir, laikantis Vietos savivaldos įstatyme numatytų terminų, gauti atsakymus į visus klausimus. Be to, Taryba teigė, kad ginčijamos nuostatos užtikrina priimamų sprendimų viešumą, kadangi Tarybos nariai klausimus dėl svarstomo Tarybos sprendimo projekto turi teisę pateikti ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki numatyto Tarybos posėdžio dienos; Tarybos sekretoriatas arba atitinkamas Visagino savivaldybės administracijos skyrius atsakymus į pateiktus klausimus pateikia ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki Tarybos posėdžio; Tarybos sekretorius, pasibaigus balsavimo nustatytam laikui, suskaičiuoja balsavimo rezultatus ir informaciją apie priimtus sprendimus pateikia skelbti savivaldybės interneto svetainėje. Atsakovo nuomone, aptariamu atveju yra garantuojami Tarybos nario teisė užduoti klausimą ir gauti atsakymą, priimamų sprendimų viešumas, atviras balsavimas, kadangi visiems Tarybos nariams ir visuomenei iš karto po balsavimo tampa žinomi jo rezultatai, Tarybos sprendimų projektai yra viešinami Visagino savivaldybės interneto puslapyje prieš balsavimą, todėl kiekvienas gyventojas gali teikti klausimus dėl numatyto Tarybos sprendimo projekto, o Tarybos nariams priėmus sprendimo projektą, susipažinti su juo Visagino savivaldybės interneto svetainėje. Atsakovas nurodė, kad Reglamento 40 punkte yra nustatyta, jog Tarybos posėdžiai, kai yra techninės galimybės, transliuojami savivaldybės interneto svetainėje. Jo nuomone, Reglamento 85 punkto 2 dalyje (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) įtvirtinus nuotolinio balsavimo būdą, Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 11 dalies nuostatos nėra pažeidžiamos.
19. Taryba teigė, kad nėra pagrindo abejoti Reglamento 85 punkto 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostatos atitiktimi Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 10 dalies nuostatai „Tarybos narys savivaldybės tarybos posėdyje prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti savivaldybės tarybą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu savivaldybės taryba nusišalinimą priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą.“. Atsakovas šį teiginį grindė tuo, kad Reglamento 3 priede, t. y. nuotolinio balsavimo lape, kuris išsiunčiamas visiems Tarybos nariams prieš balsavimą, yra numatytas nusišalinimo institutas, kadangi Tarybos narys dėl balsavimui pateikto Tarybos sprendimo projekto gali pažymėti „nusišalinu“ ir nurodyti nusišalinimo priežastis.
20. Atsakovas kaip nepagrįstą vertino Vyriausybės atstovo teiginį, jog balsuojant nuotoliniu būdu, yra pažeidžiama Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punkto nuostata, nustatanti reglamento nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus. Paaiškino, kad Tarybos nariai klausimus dėl svarstomo tarybos sprendimo projekto turi teisę pateikti ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki numatyto tarybos posėdžio dienos; Tarybos sekretoriatas arba atitinkamas Visagino savivaldybės administracijos skyrius atsakymus į pateiktus klausimus pateikia ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki tarybos posėdžio; Tarybos nariai turi teisę užduoti klausimus pranešėjams, siūlyti savo alternatyvius sprendimus, teikti siūlymus dėl darbotvarkės. Tarybos nuomone, visa ši procedūra atitinka Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punkto reikalavimus.
21. Taryba teigė, kad nėra pagrindo vertinti, jog Reglamento 85 punkto 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostata „Skubos tvarka organizuojamo tarybos posėdžio darbotvarkės projektas parengiamas <...> ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos“ prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 daliai, 13 straipsnio 6, 9, 10 ir 11 dalims bei 24 straipsnio 2 punktui, pažeidžia Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkto nuostatas. Nurodė, kad mero potvarkis dėl Tarybos posėdžio darbotvarkės parengiamas ir registruojamas Dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ (toliau – DVS Kontora), t. y. sudaroma darbotvarkė, ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki Tarybos posėdžio dienos; Tarybos posėdžio darbotvarkė pateikiama ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki numatomo posėdžio dienos savivaldybės interneto svetainėje ir Tarybos nariams elektroniniu paštu, per DVS Kontora. Tai reiškia, kad Reglamento 85 punkto 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostatos atitinka Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 6 dalies reikalavimus.
22. Vertindama kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad nurodytos Reglamento 85 punkto 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostatos pažeidžia Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintą savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą, atsakovas nurodė, jog ginčijama nuostata yra užtikrinamas visų Vietos savivaldos įstatyme nustatytų būtinų bendrųjų reikalavimų laikymasis: Tarybos posėdis vyksta, balsuojama daugumos principu, užtikrinamas kolegialumas, viešumas, atskaitomybė visuomenei ir informavimas bei priimamo sprendimo teisėtumas, išlaikomi Vietos savivaldos įstatyme ir Viešojo administravimo įstatyme nustatyti procedūriniai terminai ir pagrindiniai reikalavimai.
23. Taryba pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktose rekomendacijose „Dėl savivaldybių tarybų posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu“ yra nurodyta, jog tuo atveju, jeigu balsavimas nuotoliniu būdu savivaldybių tarybose vykdomas užpildant balsavimo biuletenį, toks dokumentas turėtų būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, toks pasirašymas vienareikšmiškai yra susietas su pasirašančiu asmeniu ir leistų nustatyti asmens tapatybę bei balsavimo rezultatus. Atsakovas nurodė, kad Reglamento 85 punkto 2 dalyje (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nustatyta nuotolinio balsavimo procedūra yra teisėta, kadangi Tarybos narys yra aiškiai identifikuojamas: balsuodamas per DVS Kontorą, jis pasirašo balsavimo lapą mobiliu kvalifikuotu parašu ir tokį balsavimo lapą išsiunčia DVS arba nuskenuotą per Tarybos nario elektroninį paštą Tarybos sekretoriui. Atsakovas teigė, kad nepagrįstas yra Vyriausybės atstovo teiginys, jog Tarybos nariui, balsuojančiam nuotoliniu būdu, gali būti daroma įtaka, nes toks faktas negali būti siejamas su balsavimo būdu, kadangi ir dalyvaujant įprastame posėdyje salėje, Tarybos nario nuomonė gali būti susiformavusi iš anksčiau.
24. Atsakovas kaip neaiškius ir deklaratyvius vertino Vyriausybės atstovo teiginius, kad ginčijamos Reglamento 85 punkto 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostatos pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, šio įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintą nepiktnaudžiavimo valdžia principą, kadangi pareiškėjas nedetalizavo, kuo pasireiškia piktnaudžiavimas valdžia ar kaip pažeidžiamas įstatymų viršenybės principas. Taryba teigė, kad priimdama Reglamento 85 punkto 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostatą dėl nuotolinio balsavimo, Vietos savivaldos įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo suteiktų įgaliojimų neviršijo, veikė jai priskirtose įstatymo ribose, atsižvelgė į šiandieninę technologinę pažangą, turimus pakankamus technikos resursus, nusistovėjusią ir patvirtintą kitų institucijų, pavyzdžiui, Utenos regiono plėtros tarybos, nuotolinio balsavimo praktiką. Atsižvelgęs į tai, kad nuotolinio balsavimo būdas yra įtvirtintas galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme, atsakovas teigė, jog pareiškėjo argumentai nebeatitinka esamo teisinio reguliavimo.
25. Remdamasi Vyriausybei 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, uždraudusiu visus atvirose ir uždarose erdvėse organizuojamus renginius bei susibūrimus ir nustačiusiu, kad valstybės bei savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas bei klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje, ir Vyriausybės atstovui išsiųstu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. kovo 30 d. raštu Nr. (10.2.1.1.-412)10-2156 „Dėl savivaldybių tarybų posėdžių organizavimo esant ekstremaliajai padėčiai“, kuriame nurodyta, kad privaloma organizuoti veiklą, vengiant žmonių artimo kontakto, t. y. organizuoti posėdžius, pasitarimus, konferencijas ir kitus darbo susitikimus, įskaitant ir savivaldybės tarybos posėdžius, nuotoliniu būdu, naudojant telekomunikacijos priemones, Taryba teigė, kad tokios šių aktų nuostatos reiškia, jog valstybė pripažįsta galimybę balsuoti dėl sprendimų priėmimo nuotoliniu būdu. Pabrėžė, kad balsuojant nuotoliniu būdu užtikrinamas ir valstybės lėšų taupymas, kadangi Tarybos posėdis gali būti sušaukiamas pakankamai operatyviai, ypač kai reikia skubiai priimti sprendimus. Atsakovas pažymėjo, kad Tarybos nariai nėra savivaldybės darbuotojai, paprastai jie dirba kitur arba užsiima individualia veikla, todėl yra itin sudėtinga skubiai surinkti pakankamą Tarybos narių skaičių vienoje vietoje darbo metu. Dėl šios priežasties nuotoliniu būdu vykstantis posėdis ženkliai palengvina sprendimų priėmimo procedūrą.
26. Taryba teigė, kad Vyriausybės atstovo ginčijamos Reglamento 85 punkto 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostatos atitinka galiojantį teisinį reguliavimą, leidžia įgyvendinti Vietos savivaldos įstatyme nustatytą pareigą valstybės institucijoms laikytis modernumo principo, reiškiančio, kad įstaigos veikloje privaloma skiepyti pažangių technologijų naudojimą, naudotis gerąja praktika, jeigu tai leidžia pasiekti teigiamų rezultatų, taupyti biudžeto lėšas ir efektyviai vykdyti veiklą.
II.
27. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. birželio 12 d. sprendime pripažino, kad: 1) Reglamento 85 punkto (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostata „Tarybos nariai balsuoja pateikdami pasirašytą tarybos nario balsavimo lapą (Reglamento 3 priedas) per Dokumentų valdymo sistemą arba tarybos narių el. paštu nustatytą valandą“ prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies (2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. XIII-1631) nuostatai „Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose“; 2) Reglamento 85 punkto (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostata „Skubos tvarka organizuojamo tarybos posėdžio darbotvarkės projektas parengiamas <...> ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos“ prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 6 dalies (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) nuostatai „Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę“.
28. Teismas sprendė, kad Tarybos 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. TS-190 patvirtintas Reglamentas atitinka norminio administracinio akto požymius: tai daugkartinio taikymo aktas; šis aktas yra skirtas reguliuoti tam tikros rūšies visuomeninius santykius; akte įtvirtintos teisės normos nustato elgesio taisykles, skirtas rūšiniais požymiais apibūdinamai subjektų grupei. Teismas padarė išvadą, kad atskirų Reglamento nuostatų teisėtumas gali būti tiriamas Administracinių bylų teisenos įstatymo II skyriaus „Atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumai“ pirmojo skirsnio „Pareiškimai (prašymai) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą“ nustatyta tvarka ir toks reikalavimas yra teismingas apygardos administraciniam teismui.
29. Teismas akcentavo, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja teisėkūros subjektų pareigą leisti teisės aktus tik neviršijant savo įgaliojimų; viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik pagal aukštesnės galios teisės aktais jiems suteiktą kompetenciją, jų veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais.
30. Pateikdamas argumentus dėl Reglamento 85 straipsnio 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostatos „Tarybos nariai balsuoja pateikdami pasirašytą tarybos nario balsavimo lapą (Reglamento 3 priedas) per Dokumentų valdymo sistemą arba tarybos narių el. paštu nustatytą valandą“ teisėtumo, teismas pacitavo Konstitucijos 119 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas bei rėmėsi Konstitucinio Teismo pateiktais Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalies nuostatos išaiškinimais. Pacitavęs Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio, nustatančio savivaldybės tarybos veiklos formas, 1 dalies (2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo XIII-1631 redakcija) nuostatą, aptaręs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktą šios nuostatos išaiškinimą bei pacitavęs Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatą, teismas pažymėjo, kad Reglamento 7 punkte yra įtvirtintos iš esmės analogiškos nuostatos, nustatančios, kad Taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose, Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.
31. Remdamasis Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnyje „Savivaldybės tarybos posėdžiai“ įtvirtintos normos, reguliuojančios savivaldybės tarybos posėdžius, nenumato galimybės šaukti (organizuoti) tarybos posėdžius skubos tvarka, tačiau įstatymų leidėjas Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje (2016 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. XII-2636 redakcija) žodžių konstrukciją „skubos tvarka“ naudoja nuostatoje, kuri suteikia teisę merui ekstremaliųjų įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais skubos tvarka pateikti savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą.
32. Aptaręs Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalies bei 24 straipsnio 2 punkto nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-6-968/2020 pateiktą išaiškinimą, kad savivaldybės tarybos nario, kaip atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovo, teisių, įskaitant ir teisę savivaldybės tarybos posėdyje klausti pranešėjus bei kalbėti dėl vedimo tvarkos, įtvirtinimas Vietos savivaldos įstatyme užtikrina, jog savivaldybėse per demokratinį atstovavimą būtų tinkamai įgyvendinta iš Konstitucijos kylanti atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė, teismas pažymėjo, kad sistemiškai įvertinus tarybos posėdžių organizavimą nustatantį teisinį reguliavimą, daroma išvada, jog tarybos nariai privalo fiziškai rinktis į aiškiai apibrėžtoje vietoje ir realiai laike vykstantį tarybos posėdį, kuriame dalyvaujantys tarybos nariai balsuodami priima sprendimus svarstomais klausimais.
33. Išanalizavęs Reglamento 85 punkto (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo
Nr. TS-274 redakcija) turinį, teismas sprendė, kad jame yra įtvirtintos specialios teisės normos, skirtos reguliuoti Tarybos posėdžio, skirto spręsti skubius klausimus, organizavimą skubos tvarka, procedūrinius tokio posėdžio organizavimo klausimus (skubos tvarka organizuojamo tarybos posėdžio darbotvarkės projekto parengimas, šio projekto ir Tarybos posėdžio medžiagos išsiuntimo Tarybos nariams terminai ir būdai, Tarybos narių klausimų dėl svarstomo Tarybos sprendimo projekto ir atsakymų į juos pateikimas) bei Tarybos narių balsavimo priimamais sprendimais tvarką. Pagal ginčijamame Reglamento punkte įtvirtintas nuostatas, Tarybos nariai balsuoja pateikdami pasirašytą Reglamento 3 priede nustatytos formos tarybos nario balsavimo lapą per DVS Kontora arba Tarybos narių el. paštu nustatytą valandą.
34. Teismas taip pat sprendė, kad skubos tvarka suorganizuotas Tarybos posėdis, skirtas spręsti skubius klausimus (klausimus, kurie nėra norminio pobūdžio), vyksta ne Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies (2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. XIII-1631) ir Reglamento 27 punkte nustatyta tvarka, t. y. Tarybos nariai ne tik fiziškai nesirenka nustatytu laiku į Visagino savivaldybės pastate esančioje salėje vyksiantį posėdį, tačiau realiuoju laiku posėdyje nedalyvauja.
35. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl įstatymų leidėjo valios apibrėžiant vietos savivaldos tarybos narių dalyvavimą tarybos posėdyje, atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamąjį raštą (toliau – ir Aiškinamasis raštas). Teismas nurodė, kad Seimas 2020 m. kovo 17 d. priimto Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2818 1 straipsniu Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnį papildė nauja 111 dalimi, kuri įsigaliojo 2020 m. kovo 19 d.; šioje dalyje buvo įtvirtintos nuostatos, numačiusios, kad jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino savivaldybės tarybos posėdžiai negali vykti šiame straipsnyje nustatyta tvarka, savivaldybės tarybos posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu (kai yra techninės galimybės, – realiuoju laiku) elektroninių ryšių priemonėmis (nuotolinis būdas); nuotoliniu būdu vykstančiuose savivaldybės tarybos posėdžiuose priimami tik neatidėliotinai būtini sprendimai, susiję su nepaprastąja padėtimi, ekstremaliąja situacija ar karantinu. Teismo nuomone, įstatymų leidėjas aiškiai nurodė, kad tik dėl tam tikrų išimtinių sąlygų (nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino) savivaldybės tarybos posėdžiai gali nevykti tarybos nariams fiziškai renkantis į posėdžius, jie gali vykti nuotoliniu būdu elektroninių ryšių priemonėmis, o kai yra techninės galimybės – ir realiuoju laiku, tačiau įsakmiai nustatė, kad tokiu būdu vykstančiame posėdyje priimami tik neatidėliotinai būtini sprendimai, susiję su nepaprastąja padėtimi, ekstremaliąja situacija ar karantinu.
36. Teismas pažymėjo, kad Seimas 2020 m. kovo 31 d. priėmė Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2829, kuris įsigaliojo 2020 m. balandžio 3 d. Nurodyto įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi buvo pakeista Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 111 dalis; šioje naujos redakcijos dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos posėdis gali vykti ir nuotoliniu būdu, tačiau jis privalo vykti realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis ir tik tais atvejais, kai jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino savivaldybės tarybos posėdžiai negali vykti savivaldybės tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai. Be to, Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 111 dalyje (2020 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XIII-2818 ir 2020 m. kovo 31 d. įstatymo Nr. XIII-2829 redakcija) įtvirtinta, kad nuotoliniu būdu vykstančiame savivaldybės tarybos posėdyje negali būti priimami sprendimai, dėl kurių šis įstatymas nustato slaptą balsavimą.
37. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš Aiškinamojo rašto matyti, jog įstatymų leidėjo valią nulėmė būtinybė užtikrinti sklandžią savivaldybių institucijų veiklą dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, Vyriausybei 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbus trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį ir karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Aiškinamajame rašte buvo vienareikšmiškai nurodyta, kad Vietos savivaldos įstatymas nenumato galimybės nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu savivaldybės tarybos, jos komitetų, komisijų posėdžius, išskyrus posėdžius klausimams dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino spręsti, rengti nuotoliniu būdu realiu laiku elektroninėmis ryšio priemonėmis.
38. Teismas padarė išvadą, kad ir pagal galiojantį Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 111 dalyje (2020 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XIII-2818 ir 2020 m. kovo 31 d. įstatymo Nr. XIII-2829 redakcijos) įtvirtintą reguliavimą įstatymo leidėjas aiškiai nustatė, jog pagal bendrąją taisyklę, savivaldybės tarybos posėdis privalo vykti tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai, o savivaldybės tarybos posėdžiai nuotoliniu būdu, t. y. elektroninių ryšių priemonėmis realiuoju laiku, gali vykti tik išimtinėmis aplinkybėmis (nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu), be to, įtvirtintas draudimas priimti sprendimus tam tikrais klausimais (dėl kurių Vietos savivaldos įstatymas nustato slaptą balsavimą).
39. Teismas konstatavo, kad Reglamento 85 punkto (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostata „Tarybos nariai balsuoja pateikdami pasirašytą tarybos nario balsavimo lapą (Reglamento 3 priedas) per Dokumentų valdymo sistemą arba tarybos narių el. paštu nustatytą valandą“ prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies (2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. XIII-1631) nuostatai „Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose“.
40. Pateikdamas argumentus dėl Reglamento 85 straipsnio 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostatos „Skubos tvarka organizuojamo tarybos posėdžio darbotvarkės projektas parengiamas <...> ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos“ teisėtumo, teismas, remdamasis Reglamento 85 punkto 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) bei Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 6 dalies nuostatomis, pažymėjo, kad Vietos savivaldos įstatyme nuostatų, suteikiančių teisę merui tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais įtraukti kitais terminais, iki Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 priėmimo nebuvo įtvirtinta.
41. Teismas sprendė, kad Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, 13 straipsnio 5 dalyje, 23 straipsnio 1 punkte ir 24 straipsnio 2 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu yra sudaromos galimybės tarybos nariui tinkamai atstovauti atitinkamai teritorinei bendruomenei, teisę gauti visą su tarybos posėdyje svarstomais klausimias susijusią informaciją, teikti tarybai siūlymus, dalyvauti diskusijose, pateikti savo pastabas dėl sprendimų projektų.
42. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pateikęs aiškinimą, jog vietos savivaldybės tarybai iš Konstitucijos ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatų kyla pareiga tarybos posėdžius organizuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti tinkamą bendruomenės atstovavimą, t. y. ir tinkamą visų tarybos nario teisių įgyvendinimą, nepriklausomai nuo to, kokio sudėtingumo klausimas posėdyje yra svarstomas ir kiek laiko būtina skirti tokiam klausimui svarstyti, taip pat kad savivaldybių tarybos, įgyvendindamos išimtinę kompetenciją tvirtinti reglamentus, kuriuose gali būti nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punkte įtvirtintų savivaldybės tarybų narių teisių įgyvendinimo tvarka, privalo užtikrinti, kad kiekvienas savivaldybės tarybos narys šiomis teisėmis galėtų naudotis veiksmingai, t. y. kad šios jo teisės nebūtų apribotos arba nepagrįstai susiaurintos.
43. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Reglamento 85 punktą (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija), Tarybos posėdis skubos tvarka gali būti organizuojamas skubiems klausimams spręsti (klausimams, kurie nėra norminio pobūdžio). Šiame punkte skubių klausimų ar kriterijų, pagal kuriuos klausimas priskirtinas skubių kategorijai, sąrašas nėra pateiktas; pagal nurodytos normos prasmę, skubių kategorijai priskirtini klausimai yra apibūdinti vieninteliu požymiu – tai klausimai, kurie nėra norminio pobūdžio.
44. Teismas padarė išvadą, kad nuo 2020 m. balandžio 3 d. galiojančioje Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 15 dalyje (2020 m. kovo 31 įstatymo Nr. XIII-2829 redakcija) įstatymų leidėjas įtvirtino specialias nuostatas, nustatančias trumpesnius savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės sudarymo ir paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje terminus, tačiau įsakmiai nustatė, jog tai gali būti atliekama tik esant išimtinėms sąlygoms (įvedus nepaprastąją padėtį, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną), kai dėl šių sąlygų būtina neatidėliotinai spręsti savivaldybės funkcijoms užtikrinti būtinus klausimus ir kai sprendimo nepriėmimas ar delsimas jį priimti nedelsiant lemtų neigiamus padarinius savivaldybės bendruomenei ar atskiriems jos nariams. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Reglamento 85 punkto 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostata „Skubos tvarka organizuojamo tarybos posėdžio darbotvarkės projektas parengiamas <...> ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos“ prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 6 dalies nuostatai „Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę“.
45. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog sprendžiant dėl norminio administracinio akto nuostatos (jos dalies) atitikties keliems aukštesnės galios teisės aktams (jų dalims) ar kelioms to paties teisės akto nuostatoms, norminę bylą nagrinėjantis administracinis teismas, konstatavęs tikrinamos norminio administracinio akto nuostatos (jos dalies) prieštaravimą bent vienai aukštesnės galios teisės akto nuostatai, nebeprivalo tirti šios norminio administracinio akto nuostatos (jos dalies) atitikties kitoms aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms. Atsižvelgęs į tai, teismas, nustatęs, jog Reglamento 85 punkto 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostata „Skubos tvarka organizuojamo tarybos posėdžio darbotvarkės projektas parengiamas <...> ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos“ ir nuostata „Tarybos nariai balsuoja pateikdami pasirašytą tarybos nario balsavimo lapą (Reglamento 3 priedas) per Dokumentų valdymo sistemą arba tarybos narių el. paštu nustatytą valandą“ prieštarauja aukštesnės galios Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms, netyrė Reglamento 85 punkto 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostatos „Tarybos nariai balsuoja pateikdami pasirašytą tarybos nario balsavimo lapą (Reglamento 3 priedas) per Dokumentų valdymo sistemą arba tarybos narių el. paštu nustatytą valandą“ atitikties Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalies nuostatai „Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma“, Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 10 dalies nuostatai, kiek tai susiję su savivaldybės tarybos nario nusišalinimu prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, savivaldybės tarybos posėdyje ir balsavimu dėl savivaldybės tarybos nario nusišalinimo, Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 11 dalies nuostatai „Savivaldybės tarybos posėdžiai yra atviri“, Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punkto nuostatai, kiek tai susiję su savivaldybės tarybos nario teisėmis „savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos“, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte ir Viešojo administravimo įstatymo 1 ir 4 punktuose įtvirtintiems principams, ir netyrė Reglamento 85 punkto 2 dalies (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostatos „Skubos tvarka organizuojamo tarybos posėdžio darbotvarkės projektas parengiamas <...> ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos“ atitikties Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte ir Viešojo administravimo įstatymo 1 bei 4 punktuose įtvirtintiems principams.
III.
47. Atsakovas Visagino savivaldybės taryba apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą ir pareiškėjo pareiškimą atmesti bei atsakovui iš Vyriausybės atstovo priteisti patirtas teismo išlaidas.
48. Tarybos nuomone, teismas skundžiamą sprendimą priėmė susiklosčiusias aplinkybes ir teisės normas vertindama itin formaliai, neatsižvelgdamas į teisės doktrinoje įtvirtintus bendruosius teisės principus: efektyvumo, protingumo, naujovių ir atvirumo permainoms bei nepaisydamas besikeičiančių faktinių aplinkybių ir Vietos savivaldos įstatymo pataisų. Atsakovas nurodo, kad ginčijamos Reglamento nuostatos atitinka galiojantį teisinį reguliavimą ir leidžia įgyvendinti Vietos savivaldos įstatyme nustatytą pareigą valstybės institucijoms laikytis modernumo principo, kuris reiškia, jog įstaigos veikloje privaloma skiepyti pažangių technologijų naudojimą, naudotis gerąja praktika, jeigu tai leidžia pasiekti teigiamų rezultatų, taupyti biudžeto lėšas ir efektyviai vykdyti veiklą. Savo poziciją atsakovas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą.
49. Taryba teigia, kad teismas neteisingai aiškino nuotolinio dalyvavimo, kolegialumo, viešumo sąvokas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
50. Atsakovas akcentuoja, kad Reglamento 85 punkto 2 dalyje įtvirtintas Visagino savivaldybės tarybos nuotolinio balsavimo būdas, kuris suformuluoja daugkartinio naudojimo, konkrečiai asmenų grupei taikomos elgesio taisykles, atitinka 2020 m. kovo 31d. priimtas Vietos savivaldos įstatymo 13, 14 ir 15 straipsnių pataisas bei Viešojo administravimo įstatymą, nustatantį naujovių ir atvirumo permainoms principus.
51. Atsakovas pažymi, kad įstatymų leidėjas laiko teisėtą kitos fizinės vietos, ne tik savivaldybės numatytos posėdžio patalpos, tarybos nario balsavimo metu buvimo faktą kaip teisėtą ir prilyginamą savivaldybės posėdžiui. Tai pagrindžia ir patvirtina 2020 m. kovo 31 d. atliktos Vietos savivaldos įstatymo 13, 14 ir 15 straipsnių pataisos, kurios leidžia savivaldybių tarybų nariams balsuoti nebūnant konkrečioje savivaldybės nustatytoje posėdžių salėje, tačiau teismas šias pataisas aiškino nepagrįstai susiaurindamas Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 111 punktą. Taryba akcentuoja, kad Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, jog nuotolinio balsavimo būdu tarybos nariams turi būti suteikta teisė išsakyti savo nuomonę, tačiau toks reikalavimas neturi apriboti galimybių priimti sprendimus; vykdant nuotolinį balsavimą, svarbu tinkamai identifikuoti tarybos narį ir apie priimtus sprendimus privalo būti informuojama visuomenė. Visi šie įstatymo leidėjo reikalavimai ir įtvirtinti Vietos savivaldos įstatymo pataisose bei Reglamento 85 punkto 2 dalyje.
52. Atsakovas akcentuoja, kad nuotoliniu būdu balsuojant yra išlaikomas Vietos savivaldos įstatyme nustatytas reikalavimas, kadangi tarybos nariai balsuoja numatytą valandą kolegialiai, t. y. grupė asmenų numatytame laiko tarpe pateikia savo balsavimo rezultatus. Tarybos sprendimas priimamas tik suskaičiavus numatytu laiku pateiktus tarybos narių balsavimo lapus. Visi nuotoliniu balsavimo būdu sprendimai priimami daugumos valia. Šiuo atveju balsavimas niekuo nesiskiria nuo įprastinės Vietos savivaldos įstatyme numatytos procedūros: visi sprendimai priimami balsų dauguma. Jeigu balsavus nuotoliniu būdu, t. y. tarybos nariams nustatytu laiku pateikus balsavimo lapus, nesusidarytų dauguma, balsavimas būtų laikomas neįvykusiu.
53. Taryba pažymi, kad įstatymų leidėjas Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje suteikia teisę skubos tvarka pateikti savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą. Reglamento 85 punkto 2 dalyje įtvirtintas nuotolinio balsavimo būdas nebūtų taikomas kasdieniniam balsavimui, tačiau būtų kaip išimtinė praktika norint efektyviai ir skubiai sušaukti tarybos posėdį bei priimti sprendimą.
54. Atsakovas nurodo, kad teismų praktikoje yra pateiktas aiškinimas, jog savivaldybės tarybos nario, kaip atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovo, teisių, įskaitant ir teisę savivaldybės tarybos posėdyje klausti pranešėjus bei kalbėti dėl vedimo tvarkos, įtvirtinimas Vietos savivaldos įstatyme užtikrina, jog savivaldybėse per demokratinį atstovavimą būtų tinkamai įgyvendinta iš Konstitucijos kylanti atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė. Taryba teigia, kad Reglamento 85 punkto 2 dalyje nustatytas balsavimo būdas leidžia posėdžiams būti atviriems, tarybos nariams paklausti pranešėjų (atstovauti savo rinkėjus) ir išlaikant Vietos savivaldos įstatyme numatytus terminus gauti atsakymus į visus jų klausimus, taip pat užtikrinamas priimamų sprendimų viešumas, kadangi tarybos nariai klausimus dėl svarstomo tarybos sprendimo projekto turi teisę pateikti ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki numatyto tarybos posėdžio dienos. Tarybos sekretoriatas arba atitinkamas Visagino savivaldybės administracijos skyrius atsakymus į pateiktus klausimus pateikia ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki tarybos posėdžio. Tarybos sekretorius, pasibaigus balsavimo nustatytam laikui, suskaičiuoja balsavimo rezultatus ir informaciją apie priimtus sprendimus pateikia skelbti savivaldybės interneto svetainėje. Šiuo atveju išlaikoma tarybos nario teisė užduoti klausimą ir gauti atsakymą, priimamų sprendimų viešumas, atviras balsavimas, kadangi visi tarybos nariai ir visuomenė iškart po balsavimo gauna balsavimo rezultatus tiek į bendrą savivaldybės tarybos narių naudojamą nurodą „debesį“, tiek per DVS Kontorą, tiek Visagino savivaldybės puslapyje. Taip pat išlaikomas viešumo principas ir prieš visuomenę, kadangi tarybos sprendimų projektai yra keliami į Visagino savivaldybės interneto puslapį prieš balsavimą ir kiekvienas gyventojas gali teikti klausimus dėl numatyto tarybos sprendimo projekto, o tarybos nariams sprendimo projektą priėmus, susipažinti Visagino savivaldybės interneto svetainėje. Atsakovo nuomone, Reglamento 85 punkto 2 dalyje nustatęs nuotolinio balsavimo būdą, jis nepažeidė Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 11 dalies nuostatų, kadangi nors balsuojant nuotoliniu būdu (nebūnant patalpoje pritaikytoje transliavimui), techninių galimybių posėdį transliuoti nėra, tai leidžia Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento nuostatos. Taryba teigia, kad padarydamas išvadą, jog Tarybos nariai privalo fiziškai rinktis į aiškiai apibrėžtoje vietoje ir realiai laike vykstantį Tarybos posėdį, kuriame dalyvaujantys Tarybos nariai balsuodami priima sprendimus svarstomais klausimais, teismas vertino tik formalius aspektus, neatsižvelgdamas į besikeičiančią visuomenę, technikos progresą ir įstatymo leidėjo pataisas, leidžiančias nuotolinio balsavimo formą; balsuojant nuotoliniu būdu, yra išlaikomas imperatyvus Vietos savivaldos įstatymo reikalavimas dėl nusišalinimo instituto tarybos posėdyje (numatytu balsavimo metu atsiunčiant balsavimo lapą, kuriame pažymima nusišalinimas ir jo priežastis). Be to, teismo sprendime yra netinkamai išaiškinta tarybos nario paklausimo svarstomu klausimu teisė, o Reglamento 85 punkto 2 dalyje įtvirtinta procedūra atitinka Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punkto reikalavimus.
55. Taryba akcentuoja, kad ji paiso Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto darbotvarkės sudarymo termino. Paaiškina, kad mero potvarkis dėl savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės parengiamas ir registruojamas DVS Kontora laikantis Vietos savivaldos įstatymo reikalavimų, t. y. ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio dienos. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė pateikiama ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki numatomo savivaldybės posėdžio dienos savivaldybės interneto svetainėje ir tarybos nariams, išsiunčiant el. paštu per DVS Kontora. Taigi, savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė parengiama ir registruojama ne vėliau kaip prieš 4 dienas, o tarybos nariams kartu su medžiaga išsiunčiama ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio dienos. Reglamento 85 punkto 2 dalyje nustatyta nuotolinio balsavimo būdo procedūra yra teisėta, kadangi tarybos narys yra aiškiai identifikuojamas: balsuodamas per DVS Kontorą, Tarybos narys pasirašo balsavimo lapą mobiliu kvalifikuotu parašu ir tokį balsavimo lapą išsiunčia DVS arba per tarybos nario elektroninį paštą atskenuotą .pdf formatu tarybos sekretoriui.
56. Atsakovas teigia, kad Visagino savivaldybė, priimdama Reglamento 85 punkto 2 dalies nuostatą dėl nuotolinio balsavimo, neviršijo jai Vietos savivaldos įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo suteiktų įgaliojimų ir minėtų įstatymų nuostatų nepažeidė, todėl galima konstatuoti, jog yra laikomasi įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principų, o nuotolinio balsavimo būdas buvo priimtas siekiant paspartinti ir palengvinti kartais labai formalius vietos savivaldoje priimamus sprendimus; toks balsavimo būdas taikomas tik skubiais atvejais, priimant individualius teisės aktus, kai sprendimą reikia priimti greitai. Taryba pabrėžia, kad nuotolinio balsavimo teisėtumas yra įtvirtintas Vietos savivaldos įstatyme, todėl pareiškėjo argumentai nebeatitinka galiojančio teisinio reguliavimo. Be to, valstybė pripažįsta galimybę balsuoti dėl sprendimų priėmimo nuotoliniu būdu; balsuojant nuotoliniu būdu, yra užtikrinamas ir valstybės lėšų taupymas, kadangi toks posėdis gali būti sušaukiamas pakankamai operatyviai, ypač esant skubių sprendimų poreikiui. Taryba atkreipia dėmesį, kad savivaldybės tarybos nariai nėra savivaldybės darbuotojai, paprastai dirba kitur arba užsiima individualia veikla, todėl yra itin komplikuota skubiai surinkti pakankamą skaičių savivaldybės tarybos narių vienoje vietoje darbo metu, todėl nuotolinis posėdis, kuriame dalyvauti galima iš bet kurios vietos, yra ženkliai palengvinantis sprendimų priėmimo procedūrą.
57. Pareiškėjas Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Panevėžio ir Utenos apskrityse prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo iš jo nepriteisti teismo išlaidų atsakovui.
58. Vyriausybės atstovas nurodo, kad sutinka su visais teismo sprendime nurodytais motyvais. Pažymi, kad dėl Reglamento 85 punkto 2 dalies nuostatos „Tarybos nariai balsuoja pateikdami pasirašytą tarybos nario balsavimo lapą (Reglamento 3 priedas) per Dokumentų valdymo sistemą arba tarybos narių el. paštu nustatytą valandą“ teisėtumo nustatymo teismo sprendime vadovaujamasi aktualia ir bylai reikšminga tiek Konstitucinio Teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismo sprendimas yra argumentuotas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis. Vyriausybės atstovas pažymi, kad nekvestionuoja nagrinėjamos bylos kontekste esminių Vietos savivaldos įstatymo pakeitimų, kurie buvo priimti ir įsigaliojo po pareiškimo pateikimo teismui.
59. Pareiškėjas akcentuoja, kad vadovaujantis nauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 111 dalies nuostata, organizuojant savivaldybės tarybos posėdį nuotoliniu būdu, svarbios yra šios aplinkybės ir sąlygos: 1) turi būti paskelbta nepaprastoji padėtis, ekstremalioji situacija ar karantinas; 2) būtent dėl vienos iš 1 punkte nurodytų sąlygų savivaldybės tarybos nariai negali fiziškai dalyvauti savivaldybės tarybos posėdyje; ir 3) tik tokiu atveju savivaldybės tarybos posėdis gali vykti (tačiau neprivalo) nuotoliniu būdu, be to, 4) toks posėdis gali vykti tik „realiuoju laiku elektroniniu ryšiu priemonėmis“, o Reglamento 85 punkto 2 dalies nuostata įtvirtino nuotolinio savivaldybės tarybos posėdžio organizavimą net nesant nei vienos iš nurodytų sąlygų bei aplinkybių.
60. Be to, toks savivaldybės tarybos posėdis (vadovaujantis Reglamento 85 punktu) nevyksta realiuoju laiku – Tarybos nariai nustatytu laiku tik pateikia balsavimo lapą, todėl iš esmės nepagrįstai teigiama, kad Visagino savivaldybė, priimdama Reglamento 85 punkto 2 dalies nuostatą dėl nuotolinio balsavimo, neviršijo jai Vietos savivaldos įstatyme ir Viešojo administravimo įstatyme suteiktų įgaliojimų.
61. Pareiškėjo nuomone, teismas pagrįstai nurodė ir yra reikšminga nagrinėjamos bylos kontekste, kad Tarybos nariai ne tik fiziškai nesirenka nustatytu laiku į Visagino savivaldybės pastate esančioje salėje vyksiantį posėdį, tačiau ir realiuoju laiku posėdyje nedalyvauja.
62. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde klaidingai ir nepagrįstai bando įrodyti, jog Reglamento 85 punkto 2 dalyje numatytas balsavimo būdas leidžia posėdžiams būti atviriems, tarybos nariams paklausti pranešėjų, teigdamas, kad Tarybos nariai klausimus dėl svarstomo tarybos sprendimo projekto turi teisę pateikti ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki numatyto tarybos posėdžio dienos. Tarybos sekretoriatas arba atitinkamas Visagino savivaldybės administracijos skyrius atsakymus į pateiktus klausimus pateikia ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki tarybos posėdžio, o tiek Vyriausybės atstovo pareiškime yra nurodyta, tiek Vietos savivaldos įstatyme aiškiai ir nedviprasmiškai yra įtvirtintos atitinkamos savivaldybės tarybos narių teisės vykstančio savivaldybės tarybos posėdžio metu (Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punktas), o ne atitinkamu metu prieš savivaldybės tarybos posėdį, kadangi tiek savivaldybės tarybos narių teisės, tiek savivaldybės tarybos posėdžių organizavimo procedūros turi būti įgyvendinamos realiuoju laiku vykstančiame savivaldybės tarybos posėdyje, be kita ko, ne nustatytu laiku pateikiant balsavimo lapą. Be to, savivaldybės tarybos narių teisių užtikrinimas vienareikšmiškai akcentuojamas ir 2020 m. kovo 31 d. priimtame Vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatyme
Nr. XIII-2829, t. y. kad nuotolinis posėdis vyksta laikantis visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų ir užtikrinant šiame įstatyme nustatytas savivaldybės tarybos nario teises.
63. Pareiškėjo nuomone, atsakovo argumentas, kad padarydamas išvadą, jog Tarybos nariai privalo fiziškai rinktis į aiškiai apibrėžtoje vietoje ir realiai laike vykstantį Tarybos posėdį, kuriame dalyvaujantys Tarybos nariai balsuodami priima sprendimus svarstomais klausimais, teismas vertino tik formalius aspektus, neatsižvelgdamas į besikeičiančią visuomenę, technikos progresą ir įstatymo leidėjo pataisas, leidžiančias nuotolinio balsavimo formą, nėra nei pagrįstas teisine doktrina, nei tinkamai argumentuotas.
64. Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu, kuriuo jis Reglamento 85 punkto 2 dalyje įtvirtintu nušalinimo institutu bando pagrįsti minėtos nuostatos teisėtumą. Pažymi, kad pareiškime yra aiškiai nurodyta, jog nusišalinimo procedūra yra nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje, t. y. ne tik savivaldybės tarybos narys tarybos posėdžio metu informuoja apie esamą interesų konfliktą, bet ir yra balsuojant sprendžiama priimti šį nusišalinimą ar ne.
65. Vyriausybės atstovas teigia, kad teismo sprendime yra teisingai akcentuojama, jog vadovaujantis Reglamento 85 punkto 2 dalies nuostata, Tarybos nariai ne tik fiziškai nesirenka nustatytu laiku į Visagino savivaldybės pastate esančioje salėje vyksianti posėdį, tačiau realiuoju laiku posėdyje nedalyvauja, todėl, kaip pareiškime ir buvo nurodyta, yra pažeidžiama daugybė kitų Vietos savivaldos įstatymo nuostatų, susijusių su savivaldybės tarybos narių teisėmis savivaldybės tarybos posėdžio metu, savivaldybės tarybos nario nusišalinimo procedūromis ir kita, o apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad šios teisės yra įgyvendinamos tinkamai, kai savivaldybės tarybos posėdis iš esmės nevyksta realiuoju laiku.
66. Pareiškėjo nuomone, apelianto siekis, kad Reglamente būtų įtvirtintas nuotolinių posėdžių organizavimas kitais atvejais, nei nustatyta Vietos savivaldos įstatyme, nėra pagrįstas jokiais teisėtais argumentais ir negali būti pateisinamas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimų kontekste.
67. Vyriausybės atstovas pastebi, kad atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojami bendrieji teisės principai: efektyvumo, protingumo, naujovių ir atvirumo permainoms, iš esmės jo nėra kvestionuojami, tačiau nagrinėjamu atveju šie principai turėtų būti įgyvendinami laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų (iniciatyvos teisė teikti siūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo ir pan.) ir tvarkos bei iš esmės negali pažeisti pareiškime nurodytų Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinto savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto įstatymo viršenybės principų, t. y. viršijant įgaliojimus, vadovaujantis efektyvumo, protingumo, naujovių bei atvirumo permainoms principais, Reglamente įtvirtinti nuostatų, prieštaraujančių atitinkamų įstatymų nuostatoms.
68. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas apeliaciniame skunde naujų argumentų dėl Reglamento 85 punkto 2 dalies nuostatos „Skubos tvarka organizuojamo tarybos posėdžio darbotvarkės projektas parengiamas <...> ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos“, nei buvo nurodyti atsiliepime į Vyriausybės atstovo pareiškimą, nepateikia. Nurodo, kad teismas sprendime tinkamai aiškino, jog Vietos savivaldos įstatymas nagrinėjamos bylos kontekste nenustatė skubos tvarka organizuojamų savivaldybės tarybos posėdžių.
69. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovui bandant pagrįsti nagrinėjamos nuostatos teisėtumą ir siekį Reglamente įtvirtinti trumpesnį terminą savivaldybės tarybos posėdžio, kuris, vadovaujantis Reglamento 85 punkto 2 dalies nuostata, organizuojamas skubos tvarka ir nuotoliniu būdu, darbotvarkės sudarymui, nurodomas vienintelis argumentas (jokiame teisės akte neįtvirtinta nuostata), kad mero potvarkis dėl savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės parengiamas ir registruojamas per DVS Kontora (sudaroma darbotvarkė) laikantis Vietos savivaldos įstatymo reikalavimų, t. y. ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio dienos. Vyriausybės atstovas atkreipia dėmesį, kad teikdamas pareiškimą, vertino nagrinėjamos Reglamento 85 punkto 2 dalies nuostatos atitiktį aukštesnės galios teisės aktui, t. y. Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 6 dalies nuostatai, reguliuojančiai savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės sudarymą, o Tarnyba nagrinėjamos nuostatos teisėtumą bando pagrįsti jokiais teisiniais argumentais nepagrįstais teiginiais.
k o n s t a t u o j a:
IV.
71. Pirmosios instancijos teismas (toliau – ir Teismas) išnagrinėjęs Vyriausybės atstovo Panevėžio ir Utenos apskrityse pareiškimą (prašymą) ištirti Visagino savivaldybės tarybos patvirtinto Reglamento 85 punkto 2 dalies nuostatų atitiktį Vietos savivaldos įstatymo bei Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, principams, pripažino, kad Reglamento 85 punkto atitinkamos nuostatos prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatai ir 13 straipsnio 6 dalies nuostatai.
72. Atsakovas Visagino savivaldybės taryba nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad Reglamento 85 punkto nuostatos atitinka Vietos savivaldos įstatymą.
Dėl Reglamento 85 punkto 2 dalies nuostatos atitikties Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 daliai
73. Teismas pripažino, kad Tarybos 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. TS-190 „Dėl Visagino savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Reglamento 85 punkto (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostata, kad „Tarybos nariai balsuoja pateikdami pasirašytą tarybos nario balsavimo lapą (Reglamento 3 priedas) per Dokumentų valdymo sistemą arba tarybos narių el. paštu nustatytą valandą“ prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies (2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. XIII-1631) nuostatai, kad „Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose“.
74. Teismas Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose“ išaiškino kaip reiškiančią būtinumą Tarybos nariams fiziškai rinktis į aiškiai apibrėžtoje vietoje ir realiu laiku vykstantį Tarybos posėdį, kuriame dalyvaujantys Tarybos nariai balsuodami priima sprendimus svarstomais klausimais.
75. Tokią išvadą Teismas priėjo atsižvelgdamas į Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio „Savivaldybės tarybos posėdžiai“ 7 dalį (2016 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. XII-2636 redakcija), kad „ekstremaliųjų įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka“, taip pat į Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio, reglamentuojančio savivaldybės tarybos nario teises, 2 punkto (2018 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. XIII-1163 redakcija) nuostatą „Tarybos narys turi teisę: <...> savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos, taip pat Teismas atsižvelgė į vėlesnį Vietos savivaldos įstatymo pakeitimą, kuriuo buvo papildytas šio įstatymo 13 straipsnis nauja dalimi, leidžiant savivaldybės tarybos posėdžius organizuoti nuotoliniu būdu, t. y. elektroninių ryšių priemonėmis realiuoju laiku išimtinėmis aplinkybėmis (nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu), jei nėra priimami sprendimai klausimais, dėl kurių Vietos savivaldos įstatymas nustato slaptą balsavimą.
76. Teisėjų kolegija tokiam pirmosios instancijos teismo Vietos savivaldos įstatymo nuostatų aptarimui pritaria, tačiau negali pritarti padarytai išvadai, kad aptartasis teisinis reguliavimas yra pagrindas pripažinti Reglamento 85 punkto 2 dalies nuostatos „Tarybos nariai balsuoja pateikdami pasirašytą tarybos nario balsavimo lapą (Reglamento 3 priedas) per Dokumentų valdymo sistemą arba tarybos narių el. paštu nustatytą valandą“ prieštaravimą Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 daliai (2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. XIII-1631), pagal kurią „Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose“.
77. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė Reglamento 85 punkto 2 dalies nuostatos „Tarybos nariai balsuoja pateikdami pasirašytą tarybos nario balsavimo lapą (Reglamento 3 priedas) per Dokumentų valdymo sistemą arba tarybos narių el. paštu nustatytą valandą“ esmės. Šioje nuostatoje yra reglamentuojamas tik balsavimo būdas ir nėra reguliuojami kiti pirmosios instancijos teismo aptarti santykiai, kaip antai – klausimų svarstymas savivaldybės tarybos posėdžio metu, teisė klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos, taip pat šioje Reglamento 85 punkto 2 dalies ginčijamoje nuostatoje nėra įgyvendinamas Vietos savivaldos įstatyme numatytas posėdžių organizavimas nuotoliniu būdu nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu. Pirmosios instancijos teismo aptarti santykiai, susiję su ribojimu šaukti posėdžius skubos tvarka, yra reglamentuojami kitomis Reglamento 85 punkto 2 dalies nuostatomis, kaip antai „Tarybos posėdis skubos tvarka gali būti organizuojamas skubiems klausimams spręsti (klausimams, kurie nėra norminio pobūdžio)“.
78. Tik apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentuoja, kad ginčijama Reglamento nuostata, kuri, kaip minėta, susijusi su balsavimo būdu, trukdo įgyvendinti kitas Vietos savivaldos įstatymo nuostatas. Iš pareiškėjo prašymo visuminio turinio ir apeliacinio skundo argumentų galima daryti prielaidą, kad jo abejonės grindžiamos Reglamento 85 punkto nuostatų aiškinimo ir taikymo galbūt kylančiais neaiškumais ir tuo, kad Reglamento 85 punkto antroje pastraipoje nėra sureglamentuoti santykiai, kurie įtvirtinti Vietos savivaldos įstatyme. Kitaip tariant, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad Vyriausybės atstovas mano, jog Vietos savivaldos įstatymui prieštarauja ne tai, kas nustatyta Reglamento 85 punkto antroje pastraipoje, o tai, kas joje nenustatyta, kaip antai, santykiai, susiję su posėdžio vedimo tvarka, klausimų pateikimu posėdžio pranešėjams, savivaldybės tarybos nario nusišalinimo reglamentavimu įstatymo nustatytu būdu.
79. Pareiškėjui galimai kyla abejonių, ar tokio eksplicitinio teisinio reguliavimo nenustatymas Reglamento 85 punkte nereiškia, kad juose „yra teisės spragų, kurios gali būti traktuojamos kaip legislatyvinė omisija, t. y. tokia teisės spraga, kurią draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, jog teisės spraga, inter alia (be kita ko), legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas, paisant iš Konstitucijos kylančių teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų ir atsižvelgiant į tų visuomeninių santykių turinį, turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalauja kuris nors aukštesnės galios teisės aktas, inter alia, pati Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimas).
80. Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas, be kita ko, yra konstatavęs, kad jeigu įstatymuose (jų dalyse) nėra nustatytas tam tikras teisinis reguliavimas, tai Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus tirti tų įstatymų (jų dalių) atitiktį Konstitucijai tais atvejais, kai tuo, kad tas teisinis reguliavimas nėra nustatytas būtent tuose įstatymuose (jų dalyse), gali būti pažeidžiami Konstitucijos principai ir (arba) normos (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d. nutarimas, 2003 m. gegužės 6 d., 2003 m. gegužės 13 d. sprendimai). Tačiau, kaip yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas, pareiškėjo prašymas, grindžiamas jo preziumuojama legislatyvine omisija, gali būti priimamas ir byla pagal pareiškėjo prašymą gali būti pradėta tik tuo atveju, jeigu prašyme yra pateikti argumentai, motyvai, pagrindžiantys, kad nenustatytasis teisinis reguliavimas pagal Konstituciją turi būti nustatytas būtent pareiškėjo nurodytoje teisės akto dalyje (Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas, 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas). Šios nuostatos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytinos ir nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas tirti legislatyvinę omisiją Reglamento 85 punkte.
81. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių motyvų, pagrindžiančių, kad Reglamente apskritai nėra įtvirtintos nuostatos, kurios nustatytos Vietos savivaldos įstatyme (nuostatos, susijusios su posėdžio vedimo tvarka, klausimų pateikimu posėdžio metu pranešėjams, savivaldybės tarybos nario nusišalinimo reglamentavimu Vietos savivaldos įstatymo nustatytu būdu), ir kad jos turi būti nustatytos būtent pareiškėjo nurodytoje teisės akto dalyje – Reglamento 85 punkto antros pastraipos nuostatoje „Tarybos nariai balsuoja pateikdami pasirašytą tarybos nario balsavimo lapą (Reglamento 3 priedas) per Dokumentų valdymo sistemą arba tarybos narių el. paštu nustatytą valandą“.
82. Tokie pareiškėjo pareiškimo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą trūkumai yra pagrindas teismui atsisakyti priimti tokį pareiškimą, o jeigu jis buvo priimtas – norminę administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p., 103 str. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-2-438/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1391-756/2016; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-53-415/2018; 2018 m. birželio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1256-442/2018).
83. Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ir išnagrinėjo pareiškimą tiek, kiek jis susijęs su pareiškėjo prašymu ištirti Reglamento 85 punkto antros pastraipos nuostatos „Tarybos nariai balsuoja pateikdami pasirašytą tarybos nario balsavimo lapą (Reglamento 3 priedas) per Dokumentų valdymo sistemą arba tarybos narių el. paštu nustatytą valandą“ atitiktį nurodytai Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatai, apeliaciniame skunde nurodyti pareiškėjo argumentai detaliau nevertinami.
84. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas tiek, kiek juo pripažinta, kad Tarybos 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. TS-190 „Dėl Visagino savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Reglamento 85 punkto (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostata „Tarybos nariai balsuoja pateikdami pasirašytą tarybos nario balsavimo lapą (Reglamento 3 priedas) per Dokumentų valdymo sistemą arba tarybos narių el. paštu nustatytą valandą“ prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies (2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. XIII-1631) nuostatai „Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose“, naikinamas, o ši norminės administracinės bylos dalis nutraukiama.
Dėl Reglamento 85 punkto nuostatos „Skubos tvarka organizuojamo tarybos posėdžio darbotvarkės projektas parengiamas <...> ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos“ atitikties Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 6 dalies nuostatai
85. Teismas nustatė, kad minėta Reglamento 85 punkto nuostata prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 6 dalies nuostatai „Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę“.
86. Pirmiausia pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymo nuostata aiškiai įtvirtina reikalavimą merui įtraukti svarstytiną klausimą į darbotvarkę kartu su turimais jau įregistruotais sprendimų projektais. Kitaip tariant, jeigu nėra sprendimų projekto, pagal šią nuostatą klausimas į darbotvarkę neturėtų būti įtraukiamas. Toks reikalavimas siejamas su kitų asmenų teise turėti protingą terminą susipažinti su sprendimų projektais ir, prireikus, parengti bei pateikti atitinkamus siūlymus.
87. Reglamento 85 punkto antros pastraipos nuostatoje: „Skubos tvarka organizuojamo tarybos posėdžio darbotvarkės projektas parengiamas <...> ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos“ terminas yra 3 darbo dienos, kuris siejamas su skubos tvarka organizuojamu tarybos posėdžiu.
88. Pareiškėjas akcentavo, kad Taryba nustatė kitą savivaldybės posėdžio darbotvarkės sudarymo terminą, nei numato Vietos savivaldos įstatymas.
89. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tik nuo 2020 m. balandžio 3 d. galiojančioje Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 15 dalyje (2020 m. kovo 31 įstatymo Nr. XIII-2829 redakcija) įtvirtinti trumpesni savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės sudarymo ir paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje terminai, ir tik esant išimtinėms sąlygoms (įvedus nepaprastąją padėtį, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną), taip pat į tai, kad Reglamento 85 punkte nurodytas Tarybos posėdžių organizavimas skubos tvarka yra siejamas su visais klausimais (išskyrus norminio pobūdžio), bet ne su išimtinėms sąlygomis (įvedus nepaprastąją padėtį, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną), kai dėl šių sąlygų būtina neatidėliotinai spręsti savivaldybės funkcijoms užtikrinti būtinus klausimus ir kai sprendimo nepriėmimas ar delsimas jį priimti nedelsiant lemtų neigiamus padarinius savivaldybės bendruomenei ar atskiriems jos nariams, pripažino, kad ginčijama Reglamento nuostata prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 6 dalies nuostatai „Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę“.
90. Tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai kolegija pritaria. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad Reglamento 85 punkto antros pastraipos visa nuostata: „Skubos tvarka organizuojamo tarybos posėdžio darbotvarkės projektas parengiamas ir tarybos posėdžio medžiaga tarybos nariams išsiunčiama naudojant Dokumentų valdymo sistemą arba tarybos narių el. paštu, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos“ negali būti aiškinama, atsakovo teigimu, kaip esą reiškianti, jog 3 dienų terminas yra siejamas tik su darbotvarkės pateikimu iki Tarybos posėdžio dienos savivaldybės interneto svetainėje ir išsiuntimu Tarybos nariams, o ji parengiama ir registruojama ne vėliau kaip prieš 4 dienas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje nuostatoje yra numatytas tik vienas 3 dienų terminas, kuris siejamas tiek su darbotvarkės parengimu, tiek su jos išsiuntimu.
91. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Tarybos 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. TS-190 „Dėl Visagino savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Reglamento 85 punkto (Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostata „Skubos tvarka organizuojamo tarybos posėdžio darbotvarkės projektas parengiamas <...> ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos“ prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 6 dalies (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) nuostatai „Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę“.
92. Atsakovas Taryba apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių duomenų apie šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jas pagrindžiančių duomenų, todėl šis Tarybos prašymas netenkintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Visagino savivaldybės tarybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 12 d. sprendimą.
Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 12 d. sprendimo pirmąjį punktą ir nutraukti norminės administracinės bylos dalį dėl Visagino savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. TS-190 „Dėl Visagino savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Visagino savivaldybės tarybos veiklos reglamento 85 punkto (Visagino savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-274 redakcija) nuostatos, kad „Tarybos nariai balsuoja pateikdami pasirašytą tarybos nario balsavimo lapą (Reglamento 3 priedas) per Dokumentų valdymo sistemą arba tarybos narių el. paštu nustatytą valandą“ prieštaravimo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies (2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. XIII-1631) nuostatai, kad „Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose“.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė