LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS
SPRENDIMAS
DĖL KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIO PARKO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS 2005-2015 METAIS
2015 m. birželio 19 d. Nr. S-7(6.2.-197)
Vilnius
Valstybinė kultūros paveldo komisija 2015-05-22/23 išvažiuojamajame posėdyje svarstė Kuršių nerijos nacionalinio parko kultūrinio kraštovaizdžio ir kultūros paveldo apsaugos problemas.
Kuršių nerijos nacionalinis parkas (toliau – KNNP) įsteigtas 1991 m. siekiant išsaugoti itin vertingą Lietuvos kraštovaizdį ir etnokultūrinį paveldą. 2000 m. Kuršių nerija buvo įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą (C 994) kaip kultūrinis kraštovaizdis, 2014 m. Pasaulio paveldo komitetas patvirtinto Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės aprašą.
Kuršių nerijos apsaugos teisinis pagrindas yra nustatytas: LR Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) 1991-04-23 nutarimu Nr. I-1244 (Žin., 1991, Nr.13-332), kuriuo įsteigtas KNNP; aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 439 (Žin., 2002, Nr.87-3755) patvirtintu KNNP apsaugos reglamentu; LR Vyriausybės 2004-06-16 nutarimu Nr. 759 (Žin., 2004, Nr. 96-3539) patvirtintais naujos redakcijos KNNP nuostatais; LR Seimo 2010-12-22 nutarimu Nr. XI-1248 (Žin., 2010, Nr. 153-7802) patvirtintu KNNP ir jo zonų ribų planu; LR Vyriausybės 2012-06-06 nutarimu Nr. 702 (Žin., 2012, Nr. 70-3592) patvirtintu KNNP tvarkymo planu.
2005-2015 metais pagerėjo paveldo apskaita ir istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio, kultūros paveldo objektų bei jų kompleksų apsaugos būklė. Vykdomas gyvenviečių istorinių panoramų ir siluetų monitoringas. Neringos savivaldybė jau vykdo visų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų stebėseną. Girtinas KNNP darbuotojų kompleksiškas požiūris, rūpestis saugoma teritorija ir joje esančiais kultūros paveldo objektais.
Valstybinė kultūros paveldo komisija konstatuoja šias problemas: nepakankama KNNP kultūrinio kraštovaizdžio ir kultūros paveldo apsaugos parlamentinė kontrolė; rengiami nauji planavimo dokumentų projektai nesilaikant KNNP tvarkymo plano, KNNP apsaugos reglamento reikalavimų ir UNESCO ekspertų išvadų. Taikomas dvigubas saugomų vietovių apsaugos statusas, kuris įneša painiavos ir nesutarimų tarpinstituciniame bendradarbiavime. Nepakankamas kultūros vertybių tyrimo, konservavimo, restauravimo ir priežiūros finansavimas bei kultūros paveldo objektų tvarkybos kokybės ir priežiūros kontrolė. Neužtikrintas 2012-09-26 LR Neringos, Klaipėdos m., Klaipėdos r. ir Šilutės r. savivaldybių teritorijų ribų pakeitimo įstatymo Nr. XI-2230 (Žin., 2012, Nr. 117-5926) įgyvendinimas. Atsižvelgta į kai kurias esmines Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2005-06-10 sprendimo Nr. S-4-(112) „Dėl pasaulio paveldo vietovės – Kuršių nerijos – paveldosaugos“ rekomendacijas, tačiau didelė siūlymų dalis neįgyvendinta arba įgyvendinama vangiai. Neišspręstas automobilių srautų reguliavimas ir parkavimas (sezono metu dideli automobilių srautai bei automobilių parkavimas gatvėse bei kiemuose, užstojant kultūros paveldo objektus), statinių-svetimkūnių pašalinimas; beveik išnykusi tradicinių dangų įrengimo ir sodybų želdinimo praktika, trūksta tyrimų, metodikų, rekomendacijų apie sodybų želdinius ir mažąją architektūrą. Kelia nerimą Neringos miesto savivaldybės noras plėsti Kuršių nerijos urbanizavimą (tilto per Kuršių marias ir oro uosto statyba, namelių išplėtimas ir pan.)
Išsaugant senąją ir formuojant naująją Neringos architektūrą pirmenybė teiktina vietos, tūrių sandaros, medžiagų, technologijų autentiškumui. Tradiciniai pastatai, statybos būdai, medžiagos ir technikos nurodomi esminiais saugotinais Neringos kultūrinio kraštovaizdžio aspektais ICOMOS 2013 m. patariamosios misijos ataskaitoje. Nauja architektūra turėtų atitikti tvarios raidos principus ir būti kontekstuali. Kopijų ir muliažų statyba naudojant stiklo paketus, plastiko gaminius menkina Neringos kraštovaizdžio vertę.
Valstybinė kultūros paveldo komisija, siekdama pasaulio paveldo vietovės – Kuršių nerijos – išsaugojimo ir kultūros bei gamtos paveldo dermės, n u s p r e n d ž i a:
1. Nepritarti Neringos savivaldybės siekiams plėsti Neringos urbanizavimą, nes tai prieštarauja šios vietos unikalumui bei išsaugojimui.
2. Rekomenduoti LR Seimui sustiprinti KNNP kultūrinio kraštovaizdžio ir jo kultūros paveldo vietovių bei objektų apsaugos reikalavimų vykdymo parlamentinę kontrolę atsižvelgiant į LR Seimo Statuto 49 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
3. Prašyti LR Vyriausybės:
3.1. inicijuoti UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo vietovės – Kuršių nerijos – įstatymo parengimą;
3.2. užtikrinti LR Neringos, Klaipėdos m., Klaipėdos r. ir Šilutės r. savivaldybių teritorijų ribų pakeitimo įstatymo įgyvendinimą;
3.3. imtis įstatymų numatytų priemonių, kad buvusios pionierių stovyklos bei sovietinės kariuomenės statiniai Juodkrantėje būtų demontuoti, kaip tai numatyta KNNP tvarkymo plane;
4. Rekomenduoti Aplinkos ministerijai:
4.1. rengiant naują KNNP tvarkymo planą suderinti jo sprendinius su KNNP apsaugos reglamento nuostatomis, atsižvelgiant į Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės aprašo reikalavimus bei UNESCO ekspertų pateiktas išvadas;
5. Rekomenduoti Aplinkos ir Kultūros ministerijoms, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Klaipėdos m. savivaldybe organizuoti Kopgalio forto atskleidimą kraštovaizdyje.
6. Siūlyti Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos užtikrinti rengiamų valstybės saugomų urbanistinių vietovių – Preilos, Pervalkos, Nidos, Juodkrantės ir Smiltynės gyvenviečių – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planų ir paveldotvarkos projektų atitikimą paveldosaugos, KNNP tvarkymo plano, KNNP apsaugos reglamento reikalavimams ir UNESCO ekspertų išvadoms.
7. Siūlyti Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai parengti prioritetinių kultūros paveldo objektų tvarkymo koncepciją.
8. Rekomenduoti Klaipėdos m. ir Neringos savivaldybėms, vadovaujantis LR Vyriausybės 1992-10-06 nutarimo Nr. 735 „Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“ (Žin. 1992, Nr. 30-950) reikalavimais, organizuoti į Kultūros vertybių registrą įrašytų, valstybės saugomų urbanistinių vietovių ir/ar jų dalių tyrimais pagrįstų istorinių valdų (posesijų) sklypų išplanavimo projektų parengimą ir jų sprendinių taikymą praktikoje.
9. Prašyti Klaipėdos m. ir Neringos savivaldybių bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos organizuoti tyrimų studijos dėl automobilių srautų ir parkavimo bei platesnio vandens transporto naudojimo keleivių ir krovinių gabenimui galimybių Kuršių nerijoje atlikimą.
10. Raginti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos m. ir Neringos savivaldybes efektyviau bendradarbiauti su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.