LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 145 „Dėl Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso bendrųjų nuostatų ir Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo
2014 m. gruodžio 30 d. Nr. 03-352
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. 145 „Dėl Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso bendrųjų nuostatų ir Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso bendrųjų nuostatų patvirtinimo“:
1.1. Pakeisti preambulę ir ją išdėstyti taip:
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1 punktu, įgyvendindama 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL 2013 L 176, p. 338), Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:“.
1.2. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintas Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso bendrąsias nuostatas:
1.2.1. Pakeisti 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.2.2. Pakeisti 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.2.3. Pakeisti 6.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.2.4. Pakeisti 6.6.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.2.5. Pakeisti 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7. ICAAP yra banko valdymo dalis. Banko organai Nuostatose suprantami taip, kaip juos reglamentuoja Lietuvos Respublikos bankų įstatymas. Banko organai atsakingi už banko vidaus valdymą ir sprendimų priėmimo procesą, priežiūros, kontrolės ir valdymo funkciją banke, banko nusistatytų strategijų ir politikų tvirtinimą ir įgyvendinimą.“
1.2.6. Pakeisti 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.2.8. Pakeisti 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10. Sudėtinė banko valdymo dalis yra vidaus kontrolės sistema. Banko vidaus kontrolės sistema organizuojama vadovaujantis Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų“ (toliau – Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatos), reikalavimais.“
1.2.9. Pakeisti 16.7 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.2.10. Pakeisti 22 punktą ir jį išdėstyti taip:
„22. Banko ICAAP turi aiškiai atskleisti banko patiriamos rizikos klasifikaciją ir kiekvienos rizikos rūšies vertinimo procesą. Banko ICAAP taip pat turi parodyti, kaip bankas sugeba vertinti tiek visą riziką, tiek ir atskiras rizikos rūšis. Klasifikuodamas patiriamą riziką bankas ICAAP metu turi vertinti riziką kaip neigiamo nukrypimo nuo laukiamų (planuojamų) rezultatų tikimybę. Klasifikuodamas riziką bankas pirmiausia turi įvertinti reikšmingas rizikos rūšis, vėliau rizikos rūšis, kurias jis potencialiai gali patirti. Bankas gali naudoti šią pavyzdinę rizikos klasifikaciją ir skirstyti riziką pagal tai, kaip jai padengti skaičiuojamas kapitalo poreikis, t. y. riziką, kuriai padengti pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013) skaičiuojamas visas pakankamas kapitalo kiekis ir kuriai padengti skaičiuojamas ne visas pakankamas kapitalo kiekis, ir kitą riziką:“.
1.2.11. Pakeisti 22.1.1 papunkčio pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
1.2.12. Pakeisti 22.1.2 papunkčio pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
1.2.13. Pakeisti 22.1.2.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.2.16. Pakeisti 24 punktą ir jį išdėstyti taip:
„24. Kredito rizika. Banke turi būti įdiegta veiksminga kredito rizikos valdymo sistema, apimanti kredito rizikos valdymo strategiją, kredito rizikos valdymo ir vertinimo politiką, priimtinas kredito rizikos ribas, kredito rizikos mažinimo priemones, kitas šios rizikos valdymo priemones ir procedūras bei procesus. Vertindamas kredito riziką, bankas turi įvertinti riziką, susijusią su skolinimu užsienio valiuta, ir užtikrinti pakankamą kapitalo, reikalingo banko veiklos rizikai padengti, poreikį.
Vertindamas kredito riziką ir nustatydamas kapitalo poreikį, bankas gali taikyti Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nurodytus metodus. Tačiau, jeigu kredito rizika vertinama taikant standartizuotą metodą, banko kredito rizikos valdymo ir vertinimo politikoje turi būti įvertintas galimas kapitalo poreikio trūkumas dėl šio metodo taikymo ir nustatyti papildomo kapitalo poreikio skaičiavimo reikalavimai. Vertindamas kredito ir sandorio šalies riziką, bankas taip pat turi užtikrinti, kad:
24.1. kreditų suteikimo kriterijai būtų pagrįsti ir aiškiai apibrėžti ir kad kredito patvirtinimo, pakeitimo ir refinansavimo procesas būtų aiškiai apibrėžtas banko vidaus dokumentuose;
24.2. būtų taikomos vidaus metodikos, leidžiančios įvertinti atskirų skolininkų, vertybinių popierių ar pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito riziką, taip pat kredito riziką portfelio lygiu. Šios metodikos neturi būti vien tik arba mechaniškai grindžiamos išorės kredito reitingais. Kai nuosavų lėšų reikalavimas nustatomas remiantis išorinės kredito rizikos vertinimo institucijos reitingu arba tuo, kad pozicija nėra reitinguojama, bankas, vertindamas savo vidaus kapitalo paskirstymą, turi papildomai atsižvelgti į kitą svarbią informaciją;
24.3. su kredito rizika susiję banko portfeliai ir pozicijos, įskaitant probleminių kreditų nustatymą ir valdymą bei tinkamų vertės koregavimų ir atidėjinių nustatymą, turi būti nuolat administruojami ir stebimi taikant veiksmingas vidaus sistemas;
1.2.17. Pakeisti 25 punktą ir jį išdėstyti taip:
„25. Rinkos rizika. Banke turi būti įdiegta veiksminga rinkos rizikos valdymo sistema, apimanti rinkos rizikos valdymo strategiją, rinkos rizikos valdymo ir vertinimo politiką, priimtinas rizikos ribas, rizikos mažinimo priemones, kitas šios rizikos valdymo priemones, procedūras bei procesus. Rinkos rizikos valdymo sistema turi užtikrinti visų svarbiausių rinkos rizikos šaltinių ir rinkos rizikos padarinių nustatymą, vertinimą ir valdymą.
Valdydamas rinkos riziką, bankas turi užtikrinti pakankamą likvidumo atsargą, jeigu jo turimos trumposios pozicijos turi būti įvykdytos prieš įvykdant ilgąsias pozicijas. Bankas turi užtikrinti pakankamą papildomo vidaus kapitalo paskirstymą rinkos rizikai padengti, jeigu nuosavų lėšų reikalavimai neapima visiško šios rizikos įvertinimo.
Bankai, kurie, apskaičiuodami nuosavų lėšų poreikį pozicijų rizikai padengti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyriaus nuostatas, yra tarpusavyje įskaitę vienos ar kelių akcijų, sudarančių akcijų indeksą, pozicijas su viena arba keliomis akcijų indeksų ateities sandorio arba kito akcijų indekso produkto pozicijomis, turi turėti pakankamai vidaus kapitalo, kad padengtų pagrindinę nuostolių riziką, kuri kyla dėl to, kad ateities sandorio arba kito produkto vertė kinta nevienodai, palyginti su jį sudarančių akcijų verte; bankai taip pat turi turėti pakankamai vidaus kapitalo, kai turi priešingas akcijų indeksų ateities sandorių pozicijas, kurios skiriasi savo išpirkimo terminais arba sudėtimi, arba abiem šiais kriterijais. Taikydami Reglamento (ES) Nr. 575/2013 345 straipsnyje numatytą tvarką, bankai turi užtikrinti, kad turėtų pakankamai vidaus kapitalo, kad padengtų nuostolių riziką, egzistuojančią laikotarpiu nuo pradinio įsipareigojimo dienos iki kitos darbo dienos.
Rinkos rizikos valdymas turi apimti ir įvertinti rinkos riziką, įvardytą prekybos knygoje. Vertindamas rinkos riziką, įvardytą prekybos knygoje, bankas gali taikyti Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytą standartizuotą metodą. Tačiau bankai, turintys dideles prekybos knygos pozicijas, labai diversifikuotą prekybinį portfelį, naudojantys sudėtingas prekybines priemones valdant rinkos riziką, turėtų siekti taikyti sudėtingesnius šios rizikos valdymo metodus, t. y. vidaus modelius.“
1.2.18. Pakeisti 26 punktą ir jį išdėstyti taip:
„26. Operacinė rizika. Banke turi būti įdiegta veiksminga operacinės rizikos valdymo sistema, apimanti operacinės rizikos valdymo strategiją, operacinės rizikos valdymo ir vertinimo politiką, priimtinų rizikos ribų nustatymą, rizikos mažinimo priemones, kitas šios rizikos valdymo priemones, procedūras bei procesus, įskaitant su vidaus modelių naudojimu susijusios rizikos valdymą ir didelio poveikio įvykių valdymą. Bankas vidaus dokumentuose turi aiškiai nurodyti, kas sudaro jo operacinę riziką. Taip pat banke turi būti parengti veiklos tęstinumo planai siekiant užtikrinti nepertraukiamą kredito įstaigos veiklą ir apriboti nuostolius, jei būtų rimtų veiklos sutrikimų. Vertindami operacinę riziką, bankai gali taikyti Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nurodytus metodus, tačiau, jeigu operacinė rizika vertinama taikant bazinio indikatoriaus metodą, papildomai turi būti įvertintas galimas kapitalo poreikio trūkumas dėl šio metodo taikymo ir nustatyti papildomo kapitalo poreikio skaičiavimo reikalavimai.“
1.2.19. Pakeisti 27 punktą ir jį išdėstyti taip:
„27. Pakeitimo vertybiniais popieriais ir kredito rizikos mažinimo priemonių likutinė rizika. Rizika, atsirandanti dėl pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių, kurių atžvilgiu bankas yra investuotojas, iniciatorius arba rėmėjas (įskaitant reputacinę riziką), turi būti vertinama ir kontroliuojama taikant tinkamas procedūras ir politiką, kad vertinant ir valdant riziką būtų visapusiškai atsižvelgta į ekonominį sandorio turinį. Bankai, kurie yra atnaujinimų pakeitimo vertybiniais popieriais su išankstinės amortizacijos nuostata iniciatoriai, turi turėti likvidumo planus, kuriuose įvertinamos tiek planuotos, tiek išankstinės amortizacijos pasekmės. Bankas taip pat turi įvertinti likutinę riziką, susijusią su kredito rizikos mažinimo priemonėmis, t. y. bankas turi įvertinti tai, kad jo taikomos kredito rizikos mažinimo priemonės gali būti mažiau veiksmingos, nei tikėtasi. Bankas turi turėti rašytines šios rizikos vertinimo ir papildomo kapitalo poreikio skaičiavimo procedūras.“
1.2.20. Pakeisti 30 punktą ir jį išdėstyti taip:
„30. Koncentracijos rizika. Bankas turi užtikrinti, kad koncentracijos rizika, atsirandanti dėl kiekvienos sandorio šalies, įskaitant pagrindines sandorio šalis, susijusių sandorio šalių grupes, tam pačiam ekonomikos sektoriui ar geografiniam regionui priklausančias sandorio šalis, dėl panašios veiklos arba biržos prekių atsirandančias sandorio šalių pozicijas, dėl kredito rizikos mažinimo metodikos taikymo, įskaitant, visų pirma, riziką, susijusią su didelėmis netiesioginėmis kredito pozicijomis, pavyzdžiui, vieno užtikrinimo priemonės emitento, būtų vertinama ir kontroliuojama, be kita ko, remiantis rašytine politika ir procedūromis. Banke turi būti įdiegta koncentracijos rizikos valdymo politika vadovaujantis Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatomis. ICAAP metu vertinamas koncentracijos rizikos valdymo veiksmingumas banke.“
1.2.21. Papildyti 32.1.5 papunkčiu:
„32.1.5. Pernelyg didelio sverto riziką, t. y. riziką, kylančią dėl banko pažeidžiamumo, susijusio su svertu arba sąlyginiu svertu, dėl kurios gali prireikti nenumatytų ištaisomųjų priemonių banko verslo plane, įskaitant skubų turto pardavimą, dėl kurio gali atsirasti nuostolių, arba (ir) likusio turto vertės tikslinimą. Bankas turi įdiegti ir taikyti pernelyg didelio sverto rizikos nustatymo, valdymo ir stebėsenos politiką ir procesus. Pernelyg didelio sverto rizikos rodikliai yra sverto koeficientas, nustatomas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 straipsnį, ir turto bei įsipareigojimų neatitikimai. Bankai pernelyg didelio sverto riziką turi vertinti atsižvelgdami į galimą pernelyg didelio sverto rizikos padidėjimą sumažėjus banko kapitalui dėl patirtų nuostolių. Tuo tikslu bankai turi gebėti atlaikyti įvairius skirtingų nepalankiausių sąlygų įvykius, susijusius su pernelyg didelio sverto rizika;“.
1.2.22. Papildyti 32.1.6 papunkčiu:
„32.1.6. Riziką, atsirandančią dėl turto suvaržymo. Banko organai turi užtikrinti, kad banke bus sukurta veiksminga rizikos, atsirandančios dėl turto suvaržymo, valdymo sistema, apimanti šios rizikos prisiėmimo, vertinimo, stebėjimo, kontrolės ir rizikos mažinimo procesus bei priemones (šią riziką bankas gali vertinti kaip likvidumo rizikos pogrupį). Turto suvaržymas atsiranda naudojant banko turtą kreditoriniams įsipareigojimams užtikrinti. Rizikos, atsirandančios dėl turto suvaržymo, valdymas banke turi būti vykdomas vadovaujantis banko organų patvirtintais šios rizikos valdymo dokumentais (politika), kurie turi būti parengti atsižvelgiant į banko verslo modelį, Europos Sąjungos valstybių narių, kurių rinkose bankas finansuojasi, rinkų ypatumus ir makroekonominę padėtį. Vertindamas šią riziką:
32.1.6.1. Bankas į savo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procesą ir jo pagrindu rengiamus veiklos tęstinumo planus turi įtraukti scenarijus, skirtus turto suvaržymo, atsiradusio dėl atitinkamų nepalankiausių aplinkybių, problemoms spręsti. Šie scenarijai turi apimti galimus, nors ir mažai tikėtinus, veiksnius, įskaitant banko kredito reitingo sumažinimą, įkeisto turto nuvertėjimą, įkeisto turto vertės išlaikymo prievolės reikalavimų pokytį ir kt.
32.1.6.2. Banko organai turi būti informuojami apie:
1.2.23. Pakeisti 34 punktą ir jį išdėstyti taip:
„34. Identifikavęs patiriamos rizikos rūšis, bankas turi pasirinkti ir apibrėžti, kaip kiekviena rizika bus įtraukiama į banko ICAAP. Tuo tikslu bankas turi nustatyti ir aiškiai atskleisti, kurios rizikos jam reikšmingos ir bus įtrauktos į ICAAP ir kurias jis laiko nereikšmingomis. Taip pat bankas turi aiškiai atskleisti pasirinktus į ICAAP įtraukiamų reikšmingos rizikos rūšių valdymo metodus. Bankas gali naudoti šią schemą arba parengti savo, jeigu jo rizikos struktūra ir jos vertinimo ir valdymo kriterijai kitokie.
| Rizikos rūšis |
Rizikos porūšis |
Rizikos lygis (labai aukštas, aukštas, vidutinis, žemas, nereikšmingas) |
Rizikos aprašymas ir įrodymai, jeigu nereikšminga |
Naudojama rizikos vertinimo procedūra (standartiniai, vidaus modeliai ir kt.) |
Kapitalo poreikis |
| Kredito rizika |
|
|
|
|
|
| Rinkos rizika |
|
|
|
|
|
|
|
Užsienio valiutos kurso rizika |
|
|
|
|
|
|
Pozicijų rizika |
|
|
|
|
|
|
Skolos finansinių priemonių rizika |
|
|
|
|
|
|
Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika |
|
|
|
|
|
|
Biržos prekių kainos rizika |
|
|
|
|
|
|
Atsiskaitymų ir sandorio šalies rizika |
|
|
|
|
|
|
Prekybos knygoje įvardytų didelių pozicijų rizika |
|
|
|
|
| Operacinė rizika |
|
|
|
|
|
| Pakeitimo vertybiniais popieriais rizika |
|
|
|
|
|
| Kredito rizikos mažinimo priemonių likutinė rizika |
|
|
|
|
|
| Bankinėje knygoje įvardyta palūkanų normos rizika |
|
|
|
|
|
| Bankinėje knygoje įvardyta nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika |
|
|
|
|
|
| Koncentracijos rizika |
|
|
|
|
|
| Likvidumo rizika |
|
|
|
|
|
| Kita reikšminga rizika |
|
|
|
|
|
|
|
Strateginė rizika |
|
|
|
|
|
|
Pajamų rizika |
|
|
|
|
|
|
Reputacijos rizika |
|
|
|
|
|
|
Atitikimo rizika |
|
|
|
|
|
|
Pernelyg didelio sverto rizika |
|
|
|
|
|
|
Rizika, atsirandanti dėl turto suvaržymo“ |
|
|
|
|