LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL FINANSŲ MINISTRO 2011 M. RUGPJŪČIO 8 D. ĮSAKYMO NR. 1K-265 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ SUDARYMO IR VYKDYMO TAISYKLIŲ TAIKYMO“ PAKEITIMO
2024 m. lapkričio 20 d. Nr. 1K-369
Vilnius
1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 1K-265 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių taikymo“ ir jį išdėstau nauja redakcija (Finansavimo šaltinių klasifikacija nekeičiama):
„LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ SUDARYMO IR VYKDYMO TAISYKLIŲ TAIKYMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo įgyvendinimo“, 4 ir 12 punktais :
2. Nustatau, kad:
2.1. 3 biudžetinių metų asignavimų poreikio planavimo metodinėmis gairėmis vadovaujamasi rengiant Lietuvos Respublikos 2026–2028 metų ir vėlesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymų projektus;
2.2. 3 biudžetinių metų asignavimų poreikio planavimo metodinių gairių 15.3 papunktis gali būti netaikomas ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto kūrimo, įsigijimo, esminio pagerinimo ar nuomos projektams, dėl kurių finansavimo sprendimai priimti 2025–2027 metų ar ankstesnių metų valstybės biudžetų sudarymo metu.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2011 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 1K-265
(Lietuvos Respublikos finansų ministro
2024 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1K-369
redakcija)
3 BIUDŽETINIŲ METŲ ASIGNAVIMŲ POREIKIO PLANAVIMO METODINĖS GAIRĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 3 biudžetinių metų asignavimų poreikio planavimo metodinėse gairėse (toliau – Gairės) nustatomi 3 biudžetinių metų valstybės biudžeto asignavimų poreikio planavimo principai, procesas, būdai, metodai ir informacijos apie asignavimų poreikį pateikimo tvarka.
2. Gairės taikomos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems subjektams – valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programas ir turinčioms biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas jos įgyvendina, biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama ministro valdymo srities įstaiga, kitiems subjektams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, (toliau – kiti subjektai) planuojant lėšas 3 biudžetinių metų asignavimų, skiriamų pažangos ir tęstinės veiklos priemonėms (toliau kartu – priemonės) ir (arba) jų veikloms vykdyti, poreikiui apskaičiuoti.
3. Valstybės biudžeto asignavimų dalies, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos, poreikio planavimui Gairės taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šią paramą reglamentuojantiems teisės aktams.
4. Gairėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme ir Strateginio valdymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“, (toliau – Strateginio valdymo metodika).
II SKYRIUS
3 BIUDŽETINIŲ METŲ ASIGNAVIMŲ POREIKIO PLANAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
3 BIUDŽETINIŲ METŲ ASIGNAVIMŲ POREIKIO PLANAVIMO PRINCIPAI
5. 3 biudžetinių metų asignavimų poreikio planavimui taikomi šie principai:
5.1. rezultatyvumo – asignavimų poreikis planuojamas strateginiams ir veiklos tikslams pasiekti, pažangos ir tęstinės veiklos uždaviniams ir priemonėms įgyvendinti bei stebėsenos rodiklių siektinoms reikšmėms pasiekti;
5.2. ekonomiškumo – asignavimų poreikis planuojamas siekiant didžiausios naudos mažiausiomis sąnaudomis, racionaliai skirstant turimus finansinius ir kitus (darbo laiko sąnaudos, medžiagos, turtas, įranga ir pan.) išteklius, taip pat atsižvelgiant į finansines galimybes palaikyti pasiektus rezultatus;
5.3. ilgalaikiškumo – asignavimų poreikis planuojamas 3 biudžetiniams metams, atsižvelgiant ne tik į artimiausio laikotarpio poreikius, bet ir siekiant vidutinės ir (arba) ilgos trukmės tikslų;
5.4. pagrįstumo – asignavimų poreikis planuojamas vadovaujantis pagrįstomis planavimo prielaidomis, patikimais duomenimis ir informacija, remiantis einamųjų metų nominaliomis kainomis (išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto projekto rengimo plane (toliau – Biudžeto projekto rengimo planas) nustatyta kitaip), įvertinus teisinio reglamentavimo pokyčius ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo rezultatus;
5.5. skaidrumo – asignavimų poreikis planuojamas skaidriai, jį pagrindžiant tiksliais ir detaliais asignavimų poreikiui apskaičiuoti naudotais duomenimis ir informacija;
ANTRASIS SKIRSNIS
3 BIUDŽETINIŲ METŲ ASIGNAVIMŲ POREIKIO PLANAVIMO PROCESAS, BŪDAI IR METODAI
6. 3 biudžetinių metų asignavimų poreikis priemonėms ir (arba) jų veikloms įgyvendinti planuojamas kiekvieniems 3 biudžetiniams metams vadovaujantis Biudžeto projekto rengimo planu pagal Strateginio valdymo metodikoje nustatytą Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto rengimo, svarstymo ir tvirtinimo ciklą, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo įgyvendinimo“, ir Strateginio valdymo metodikos nuostatomis.
7. Planuojant patikslintą pirmųjų ir antrųjų biudžetinių metų asignavimų poreikį, peržiūrimos Lietuvos Respublikos ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymu patvirtintos agreguoto asignavimų limito dalys, paskirstytos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui antriesiems ir tretiesiems biudžetiniams metams, kurie tampa pirmaisiais ir antraisiais biudžetiniais metais, (toliau – ankstesniais metais patvirtintas asignavimų limitas). Patikslintas pirmųjų ir antrųjų biudžetinių metų asignavimų poreikis planuojamas įvertinant kiekvienos priemonės ir (arba) jos veiklos pokytį, baigiamas įgyvendinti ar planuojamas naujai įgyvendinti priemones ir (arba) jų veiklas ir atitinkamą asignavimų poreikio sumažėjimą ir (arba) padidėjimą, palyginti su ankstesniais metais.
8. Trečiųjų biudžetinių metų asignavimų poreikis planuojamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymu atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui paskirstytą trečiųjų biudžetinių metų, kurie tampa antraisiais biudžetiniais metais, agreguoto asignavimų limito dalį, ją peržiūrint ir tikslinant atsižvelgiant į planuojamus priemonių ir (arba) jų veiklų pokyčius, baigiamas įgyvendinti ar planuojamas naujai įgyvendinti priemones ir (arba) jų veiklas ir pan.
9. Planuojant 3 biudžetinių metų asignavimų poreikį tęstinėms veikloms įgyvendinti, įvertinami ištekliai, reikalingi priemonei ir (arba) jos veiklai įgyvendinti ir jos stebėsenos rodiklių siektinoms reikšmėms pasiekti, ir nustatomi šių išteklių veiksniai:
9.1. kiekio veiksnys, kuris rodo, kiek reikia tam tikro ištekliaus priemonei ir (arba) jos veiklai įgyvendinti, išskiriant visas išteklių rūšis;
10. Lėšos tęstinės veiklos priemonei ir (arba) jos veiklai įgyvendinti, ja siekiamiems rezultatams pasiekti ir (arba) jos stebėsenos rodiklių siektinoms reikšmėms pasiekti apskaičiuojamos sudauginus kiekvieno ištekliaus kiekio ir kainos veiksnių dydžius ir sudėjus gautus rezultatus. Kai asignavimų poreikis tęstinės veiklos priemonei ir (arba) jos veiklai negali būti įvertinamas, atsižvelgiant į išteklius ir jų kiekio bei kainos veiksnius, kaip nurodyta Gairių 9 punkte, lėšos gali būti apskaičiuojamos kitais principais, tačiau aiškiai atskleidžiant lėšų apskaičiavimo algoritmą ir sąsają su siekiamu rezultatu ir (arba) stebėsenos rodiklio siektina reikšme.
11. Išteklių veiksniams įvertinti ir pagrįsti naudojama informacija ir duomenys turi būti objektyvūs ir gauti iš patikimų duomenų šaltinių:
11.1. teisės aktų, kuriuose nustatyti konkretūs išteklių veiksnių dydžiai (ir) arba jų apskaičiavimo algoritmai, sudarytų prekių, paslaugų ir (arba) darbų pirkimo, nuomos sutarčių;
11.2. patikimų valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo subjekto kaupiamų duomenų ir informacijos, taip pat duomenų, esančių informacinėse sistemose, duomenų bazėse ir dokumentuose;
11.3. rinkos tyrimų, kurie atliekami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijomis, apklausų (rekomenduojama, kad jie būtų atlikti ne anksčiau negu praėjusiais biudžetiniais metais) rezultatų;
11.4. analogiškų priemonių, jų veiklų ar projektų duomenų. Šis duomenų šaltinis taikomas, kai netikslinga naudotis Gairių 11.1–11.3 papunkčiuose nurodytais duomenų šaltiniais. Priemonei ir (arba) jos veiklai įgyvendinti reikalingos lėšos apskaičiuojamos ankstesnių metų analogiškų priemonių ir (arba) jų veiklų duomenų pagrindu, juos tikslinant atsižvelgiant į priemonės ir (arba) jos veiklos apimtį, siekiamus rezultatus ir (arba) stebėsenos rodiklius bei kitus aspektus.
12. Planuojant lėšas, reikalingas tęstinės veiklos priemonei ir (arba) jos veiklai įgyvendinti, ja siekiamiems rezultatams ir (arba) jos stebėsenos rodiklių siektinoms reikšmėms pasiekti, rekomenduojama taikyti vieną iš šių lėšų planavimo būdų:
12.1. Išteklių lygio būdas taikomas, kai lėšos apskaičiuojamos pagal priemonei ir (arba) jos veiklai įgyvendinti reikalingus detalius išteklius. Išteklių lygio lėšų planavimo būdą tikslinga rinktis, kai vykdant veiklą sukuriami produktai, teikiamos paslaugos ir (arba) pasiekiami rezultatai yra nestandartizuoti, ištekliai ir (arba) veiksniai, lemiantys veikloms reikalingų išteklių kainą ir (arba) kiekį, kinta, todėl kaskart reikia vertinti detalius jų pokyčius, nes šiam lėšų planavimo būdui reikalingi detalūs duomenys apie išteklius. Taikant šį lėšų planavimo būdą, įvertinami priemonei ir (arba) jos veiklai įgyvendinti bei ja siekiamiems rezultatams ir (arba) stebėsenos rodiklių siektinoms reikšmėms pasiekti reikiamų išteklių kiekio ir kainos veiksnių dydžiai. Lėšos ištekliui apskaičiuojamos sudauginus jo kiekio ir kainos veiksnių dydžius, o lėšos veiklai vykdyti apskaičiuojamos kaip visų lėšų atitinkamiems ištekliams suma.
12.2. Produkto ir (ar) paslaugos lygio būdas taikomas, kai priemonė ir (arba) jos veikla detalizuojamos pagal jų vykdymo metu sukuriamus produktus, teikiamas paslaugas, atliekamas funkcijas, vykdomas veiklas, jų dalis ar kitus elementus (toliau – produktai ir paslaugos) ir kai yra nustatyti produktų ir paslaugų teikimo standartai, teikiamos nuolatinės ir standartizuotos paslaugos, kurioms galima nustatyti lėšų poreikį pagal paslaugų teikimo apimtis, taip pat planuojant asignavimų poreikį atsižvelgiama į produktų ir paslaugų vartotojų poreikius ir jų pasitenkinimą rodančius stebėsenos rodiklius ir jų planuojamas reikšmes. Šiai priemonei ir (arba) jos veiklai įgyvendinti bei jos stebėsenos rodiklių siektinoms reikšmėms pasiekti reikalingos lėšos apskaičiuojamos taikant valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo subjekto parengtą ir patvirtintą produkto vienetui sukurti ir (ar) paslaugos vienetui suteikti reikalingų lėšų (kainos) (toliau – produkto ir (ar) paslaugos vieneto kaina) apskaičiavimo metodiką (toliau – produkto ir (ar) paslaugos vieneto kainos apskaičiavimo metodika). Taikant šį lėšų planavimo būdą, produkto ir (ar) paslaugos vieneto kainos apskaičiavimo metodikoje rekomenduojama produkto ir (ar) paslaugos vieneto kainą nustatyti išteklių lygiu, o nustatant išteklių kiekio veiksnio dydį rekomenduojama atsižvelgti į tiekiamų produktų ir (ar) teikiamų paslaugų skaičių. Lėšos apskaičiuojamos sudauginus produkto ir (ar) paslaugos vieneto kainą ir kiekio veiksnio dydį. Rekomenduojama produkto ir (ar) paslaugos vieneto kainos apskaičiavimo metodikoje nustatytos produkto ir (ar) paslaugos vieneto kainos apskaičiavimo patikimumą įvertinti ne rečiau kaip kartą per metus ir prireikus šią metodiką atnaujinti iki tam tikrų biudžetinių metų kovo 1 dienos.
12.3. Rezultato lygio būdas taikomas, kai priemone ir (arba) jos veikla siekiamiems rezultatams ir (arba) stebėsenos rodiklių siektinoms reikšmėms pasiekti reikalingos lėšos apskaičiuojamos taikant valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo subjekto vadovo patvirtintą arba individualiu atveju valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo subjekto sudarytą siekiamo rezultato kainos apskaičiavimo metodiką. Rezultato lygio lėšų planavimo būdą tikslinga rinktis, kai yra aiškūs priemone ir (arba) jos veikla siekiami rezultatai ir (arba) stebėsenos rodikliai, nustatomi rezultatą ir (arba) stebėsenos rodiklio siektinos reikšmės dydį nulemiantys veiksniai ir jų poveikis rezultatui ir (arba) stebėsenos rodiklio siektinai reikšmei yra tiesioginis, taip pat kai priemonė ir (arba) jos veikla įgyvendinama vykdant projektus. Taikant šį lėšų planavimo būdą, planuojama visų veiklų, produktų ir (arba) paslaugų kainų visuma nustatytam rezultatui ir (arba) stebėsenos rodiklio siektinai reikšmei pasiekti. Siekiami rezultatai gali būti kiekybiniai (pavyzdžiui, kai siekiama padidinti tam tikro muziejaus lankytojų skaičių ir pan.) ir kokybiniai (pavyzdžiui, kai siekiama pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir pan.). Kiekvienai iš veiklų, produktų ar paslaugų reikalingos lėšos, kuriomis prisidedama prie siekiamo rezultato ir (arba) stebėsenos rodiklio siektinos reikšmės pasiekimo, apskaičiuojamos išteklių arba produkto ir (ar) paslaugos lygiu sudauginus jų kainos ir kiekio veiksnių dydžius, o lėšos rezultato vienetui ir (arba) stebėsenos rodiklio siektinai reikšmei pasiekti apskaičiuojamos kaip visų lėšų atitinkamoms veikloms, produktas ar paslaugoms suma.
13. Planuojant lėšas, reikalingas pažangos priemonei ir (arba) jos veiklai įgyvendinti, vadovaujantis Strateginio valdymo metodika, išteklių veiksniai ir lėšų planavimo būdai gali būti taikomi pagal poreikį.
14. Lėšos pagal pasirinktus lėšų planavimo būdus gali būti apskaičiuojamos šiais metodais:
14.1. Nulinio biudžeto metodas (angl. zero-based costing) taikomas siekiant priemonei ir (arba) jos veiklai įgyvendinti, ja siekiamiems rezultatams ir (arba) stebėsenos rodiklių siektinoms reikšmėms pasiekti reikalingas lėšas apskaičiuoti ir asignavimų poreikį pagrįsti nuo nulio, iš naujo įvertinant ir pagrindžiant visas lėšas, neatsižvelgiant į ankstesniais biudžetiniais metais patvirtintus asignavimus. Šiuo metodu pagrindžiamos visos tam tikrai priemonei ir (arba) jos veiklai įgyvendinti reikalingos lėšos. Nulinio biudžeto metodu apskaičiuojami pažangos priemonių ir (arba) jų veiklų asignavimų poreikiai visam jų įgyvendinimo laikotarpiui, vadovaujantis Strateginio valdymo metodikoje nustatytais reikalavimais. Tęstinės veiklos asignavimų poreikiui apskaičiuoti nulinio biudžeto metodas turėtų būti taikomas, kai planuojamas asignavimų poreikis ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (toliau – turtas) objektui, kai planuojama nauja tęstinė veikla, reikšmingi tęstinės veiklos pokyčiai, numatomi išteklių, reikalingų veiklai vykdyti, pokyčiai, taip pat jeigu ankstesniais metais taikytos planavimo prielaidos nepasitvirtino ir nebuvo tikslios bei prireikus kitais valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo subjekto nustatytais atvejais.
14.2. Inkrementinis metodas taikomas siekiant priemonei ir (arba) jos veiklai įgyvendinti ir ja siekiamiems rezultatams ir (arba) stebėsenos rodiklių siektinoms reikšmėms pasiekti reikalingas lėšas apskaičiuoti atsižvelgiant į ankstesniais biudžetiniais metais patvirtintus asignavimus, juos padidinant arba sumažinant pagal numatomus veiklos vykdymo pokyčius ar naujus poreikius. Taikant šį metodą ankstesniais biudžetiniais metais priemonei ir (arba) jos veiklai įgyvendinti suplanuotos lėšos ir jų poreikio dydį lemiantys išteklių kiekio ir kainos veiksnių dydžiai peržiūrimi, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes ir (arba) poreikius, pasiektas stebėsenos rodiklių siektinas reikšmes ir rezultatus bei kitus veiksnius. Jau pradėtų įgyvendinti pažangos priemonių ir (arba) jų veiklų asignavimų poreikis 3 biudžetiniams metams gali būti peržiūrimas inkrementiniu metodu, jeigu reikia patikslinti ankstesniais metais pažangos priemonėms ir (arba) jų veikloms nustatytą asignavimų paskirstymą pamečiui.
15. 3 biudžetinių metų asignavimų poreikis tam tikroms išlaidų grupėms planuojamas papildomai įvertinus šiuos aspektus:
15.1. darbo užmokesčio – pagal valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo subjekto darbuotojų skaičių ir vidutinį darbo užmokestį pagal pareigybes, atsižvelgiant į įstatymus, reglamentuojančius valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo subjekto veiklą ir (arba) nustatančius veiksnius, pagal kuriuos apskaičiuojamas darbo užmokesčio dydis, ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo subjekto patvirtintą darbo apmokėjimo sistemos aprašą;
15.2. tam tikroms prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidoms:
15.2.1. komunalinių paslaugų išlaidoms – pagal nustatytus išteklių kiekio ir kainos veiksnius, įvertinant ankstesnių 3 biudžetinių metų komunalinių paslaugų faktinius kiekius (elektros suvartojimą (kWh), vandens suvartojimą (kub. metrai) ir pan.), apskaičiuojant jų vidurkį bei atsižvelgiant į reikšmingus pokyčius: numatomą reikšmingai didinti darbuotojų skaičių, taikyti hibridinį darbo modelį, renovuoti pastatus, pritaikyti atsinaujinančių energijos šaltinių technologijas ir pan.;
15.2.2. kvalifikacijos kėlimo išlaidoms – pagal nustatytus išteklių kiekio ir kainos veiksnius, valstybės biudžeto asignavimų valdytojo lygiu rekomenduojama neviršyti 1,5 procento bendro planuojamo valstybės biudžeto asignavimų valdytojo darbo užmokesčio fondo dydžio. Kai planuojamas asignavimų poreikis kvalifikacijai kelti yra didesnis negu 1,5 procento bendro planuojamo darbo užmokesčio fondo, jis turi būti pagrįstas;
15.3. turto kūrimo, įsigijimo, turto esminio pagerinimo ir turto nuomos išlaidoms – įgyvendinant tęstinės veiklos priemonę (netaikoma iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų finansuojamiems projektams), kai visa vieno turto objekto arba kelių turto objektų, kai planuojama sudaryti vieną pirkimo sutartį keliems turto objektams, vertė viršija 1 000 000 eurų, atlikus turto kūrimo, įsigijimo, esminio pagerinimo ir turto nuomos alternatyvų palyginimą (palyginus 2 ar daugiau alternatyvų), užpildant viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros vadovo tvirtinamą tęstinės veiklos lėšų poreikio ilgalaikiam turtui pagrindimo formą (toliau – Forma), ir pasirinkus ekonomiškai naudingiausią alternatyvą. Ši turto vertės riba taikoma visam turto objekto kūrimo, įsigijimo, esminio pagerinimo laikotarpiui ir laikotarpiui, kuriam planuojama turtą nuomoti. Kariniams tikslams naudojamo turto kūrimo, įsigijimo, esminio pagerinimo ir turto nuomos alternatyvų palyginimas atliekamas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Galimų alternatyvų pavyzdžiai:
15.4. informacinių sistemų kūrimo arba modernizavimo išlaidoms – vadovaujantis Informacinių sistemų steigimo, kūrimo, atnaujinimo, pertvarkymo ir likvidavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 349 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo“, atlikta galimybių studija;
15.5. ilgalaikio materialiojo turto paprastojo remonto išlaidoms – sugrupavus pagal ilgalaikio materialiojo turto grupes bei sudarius valstybės biudžeto asignavimų valdytojo nekilnojamojo turto paprastojo remonto poreikių eilę ir esant poreikiui taikant prioriteto nustatymo skalę nuo 1 iki 5 (kur 1 – labai aukšta reikšmė, 5 – žema reikšmė) pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojo pasirinktus nekilnojamojo turto paprastojo remonto poreikių prioriteto nustatymo kriterijus. Prioriteto nustatymo kriterijai gali būti šie arba kiti valstybės biudžeto asignavimų valdytojo pasirinkti kriterijai:
15.5.1. kriterijaus reikšmė 1 – nekilnojamasis turtas turi ženklių trūkumų, neatlikus jo paprastojo remonto bus neįmanoma užtikrinti veiklos vykdymo;
15.5.2. kriterijaus reikšmė 2 – nekilnojamasis turtas turi ženklių trūkumų, ribojančių veiklos vykdymo apimtis ir (arba) darančių ženklią įtaką kokybei;
15.5.3. kriterijaus reikšmė 3 – nekilnojamasis turtas turi trūkumų, kurie potencialiai gali daryti įtaką veiklos vykdymo apimčiai ir (arba) kokybei;
15.5.4. kriterijaus reikšmė 4 – nekilnojamasis turtas turi trūkumų, tačiau jie beveik nekeičia veiklos vykdymo apimties ir (arba) kokybės;
15.6. išmokoms, skiriamoms nustatytam gavėjų skaičiui, (socialinei paramai, stipendijoms ir pan.) – pagal išmokų gavėjų skaičiaus ir nustatytos ar pagal nustatytą formulę apskaičiuojamos išmokos dydžio veiksnius, esant poreikiui, papildomai suplanuojant asignavimų poreikį išmokoms administruoti. Jeigu teisės aktuose nenustatoma kitaip, asignavimų poreikį vienai išmokai administruoti rekomenduojama apskaičiuoti sudauginus administravimo funkciją atliekančio darbuotojo darbo laiko sąnaudas ir atitinkamą vidutinį valandinį įkainį;
15.7. specialioms tikslinėms dotacijoms (toliau – STD), skiriamoms finansuoti valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms, kurias valstybė pagal įstatymus perdavė savivaldybėms – pagal Vyriausybės, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų arba biudžetinių įstaigų patvirtintas STD lėšų apskaičiavimo metodikas (toliau – STD metodikos), kuriose asignavimų poreikis valstybės (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti apskaičiuojamas rezultato lygio lėšų planavimo būdu arba produkto ir (ar) paslaugos lygio lėšų planavimo būdu, jeigu pagal funkcijos pobūdį tai įmanoma, išteklių lygio lėšų planavimo būdu – jeigu pagal funkcijos pobūdį asignavimų poreikio neįmanoma apskaičiuoti rezultato lygio lėšų planavimo būdu arba produkto ir (ar) paslaugos lygio lėšų planavimo būdu. Rekomenduojama, kad STD metodikose asignavimų poreikiui apskaičiuoti taikomi koeficientai būtų siejami su indeksuojamais dydžiais, statistiniais ar kitų oficialių šaltinių duomenimis, būtų numatyta šių koeficientų peržiūra ir koeficientų prognozių sudarymas. STD metodikos taikomos planuojant:
15.7.1. bendrą (visų savivaldybių) asignavimų poreikį valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti kiekvieniems 3 biudžetiniams metams. Bendras asignavimų poreikis gali būti apskaičiuojamas kaip visų savivaldybių STD užtikrinti reikalingų asignavimų poreikio suma arba taikant agreguotus kitų, nei savivaldybės, šaltinių duomenis;
TREČIASIS SKIRSNIS
INFORMACIJOS APIE 3 BIUDŽETINIŲ METŲ ASIGNAVIMŲ POREIKĮ PATEIKIMAS
16. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojami subjektai 3 biudžetinių metų asignavimų poreikių pagal priemones ir (arba) veiklas pokyčius nuo ankstesniais metais patvirtinto asignavimų limito (toliau – 3 biudžetinių metų asignavimų poreikio pokytis), vadovaudamiesi Gairių 7 ir 8 punktais, ir informaciją apie jų pagrindimą teikia atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui jo nustatyta tvarka.
17. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai įvertina savo įstaigos 3 biudžetinių metų asignavimų poreikio pokyčius, apskaičiuotus vadovaujantis Gairių 7 ir 8 punktais, ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų subjektų pateiktą informaciją apie 3 biudžetinių metų asignavimų poreikio pokyčius ir jų priežastis ir nustato, kokiam atvejui priskirtinas kiekvienos priemonės ir (arba) jos veiklos asignavimų poreikio tikslinimas:
17.1. kai didinamas arba mažinamas ankstesniais metais patvirtintas asignavimų limitas, atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus;
17.2. kai nekeičiamas ankstesniais metais patvirtintas asignavimų limitas, nes planuojama perskirstyti asignavimus tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojo priemonių ir (arba) jų veiklų;
18. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai Biudžeto projekto rengimo plane nustatytais terminais Lietuvos Respublikos finansų ministerijai teikia informaciją pagal priemones ir (arba) jų veiklas, kurioms planuojami 3 biudžetinių metų asignavimų poreikio pokyčiai, nurodydami:
18.1. 3 biudžetinių metų asignavimų poreikio pokyčio sumą, reikalingą atitinkamai priemonei ir (arba) jos veiklai įgyvendinti, pagal kiekvienus metus ir finansavimo šaltinius;
18.2. atvejį, kuriam priskirtinas kiekvienos priemonės ir (arba) jos veiklos asignavimų poreikio pokytis pagal Gairių 17.1–17.3 papunkčius, ir šio priskyrimo pagrindimą;
18.3. priemonės ir (arba) jos veiklos finansavimo prioriteto eilę (prioritetas nustatomas priemonių lygiu, o tais atvejais, kai priemone įgyvendinama daugiau negu viena veikla, – ir veiklų lygiu. Prioritetai žymimi skaitinėmis reikšmėmis – vienetu žymimas svarbiausias prioritetas. Ta pati prioriteto reikšmė gali būti skiriama kelioms vienarūšėms valstybės biudžeto asignavimų valdytojo išlaidų grupėms, priemonėms ir (arba) jų veikloms);
18.4. siekiamus rezultatus ir (arba) stebėsenos rodiklius, jų siektinas ir paskutinio ataskaitinio laikotarpio faktines reikšmes;
18.5. kitą informaciją, nustatytą Biudžeto projekto rengimo plane ir (arba) skelbiamą Finansų ministerijos interneto svetainėje;
18.6. dėl tęstinės veiklos priemonių ir (arba) jų veiklų papildomai teikiamą informaciją:
18.6.1. trumpą tęstinės veiklos priemonių ir (arba) jų veiklų aprašymą, informaciją apie tęstinės veiklos priemonių ir (arba) jų veiklų vykdymo teisinį ar kitą pagrindimą;
18.6.2. išteklių kiekio ir kainos veiksnius ir jų dydžius, kuriuos taikant buvo apskaičiuotas visas 3 biudžetinių metų patikslintas asignavimų poreikis priemonei ir (arba) jos veiklai, kuriai teikiamas 3 biudžetinių metų asignavimų poreikio pokytis;
18.6.3. kai teikiama informacija apie 3 biudžetinių metų asignavimų poreikį turtui sukurti, įsigyti, turto esminiam pagerinimui arba turto nuomai, kurių vertė viršija Gairių 15.3 papunktyje nustatytą vertę, – užpildytą Formą;
18.6.4. kai teikiama informacija apie asignavimų poreikį pažangos priemonės veiklos tęstinumui užtikrinti, – pažangos priemonę ir jos veiklą, asignavimų poreikį, kuris buvo suplanuotas veiklos tęstinumui užtikrinti rengiant pažangos priemonės aprašą, paaiškinant pažangos priemonės skaičiuoklėje suplanuoto veiklos tęstinumui užtikrinti reikalingo asignavimų poreikio pokyčius;
18.7. dėl pažangos priemonių ir (arba) jų veiklų papildomai teikiamą informaciją:
18.7.1. jei pažangos priemonė patvirtinta, – interneto svetainės, kurioje skelbiama informacija apie patvirtintą pažangos priemonės aprašą, nuorodą; jei pažangos priemonė dar nepatvirtinta, –pažangos priemonės aprašo projektą su pagrindimu ir skaičiuokle;
19. Ministro valdymo sričių įstaigos, kurios yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojos, Gairių 18 punkte nurodytą informaciją Biudžeto projekto rengimo plane nustatytais terminais teikia ir atitinkamos valdymo srities ministerijai. Ministerijos, įvertinusios atitinkamų ministrų valdymo sričių įstaigų, kurios yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojos, pateiktą informaciją, teikia Finansų ministerijai siūlymus dėl jų 3 biudžetinių metų asignavimų poreikio pokyčio.
20. Finansų ministerijai Gairių 18 punkte nurodyta informacija, sudaranti valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, teikiama šio įstatymo nustatyta tvarka. Informacija, kurios teikimą riboja įstatymai, Finansų ministerijai neteikiama.