PATVIRTINTA

Mažeikių rajono savivaldybės tarybos

2023 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. T1-137

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJAMS TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Piniginės socialinės paramos Mažeikių rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato Mažeikių rajono savivaldybės gyventojams piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką (prašymų-paraiškų priėmimo; trūkstamų dokumentų pateikimo; duomenų apie turtą pateikimo; piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo; prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo apie piniginės socialinės paramos skyrimą ar neskyrimą; neteisėtai gautos ar išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo; paskirtos, bet laiku neatsiimtos piniginės socialinės paramos, taip pat mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama piniginė socialinė parama, arba mirus vienam gyvenančiam asmeniui paskirtos ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėtos piniginės socialinės paramos išmokėjimo procedūras), pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (toliau – Įstatymas) nenumatytais atvejais (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu Įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos Įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita) ir kuriems esant ši parama didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas.

2. Piniginė socialinė parama Mažeikių rajono savivaldybės gyventojams teikiama vadovaujantis Įstatymu, šiuo aprašu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais piniginės socialinės paramos teikimą.

3. Aprašo nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Įstatymas.

4. Šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose piniginės socialinės paramos teikimą, vartojamas sąvokas.

5. Piniginę socialinę paramą Mažeikių rajono savivaldybė (toliau – Savivaldybė) teikia vykdydama savarankiškąją (Konstitucijos ir įstatymų nustatytą (priskirtą)) savivaldybių funkciją ir yra finansuojama iš Savivaldybės biudžeto lėšų.

II SKYRIUS

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS RŪŠYS IR JOS TEIKIMO SĄLYGOS

6. Piniginės socialinės paramos rūšys:

6.1. socialinė pašalpa;

6.2. būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (toliau – Kompensacijos);

6.3. vienkartinė pašalpa;

6.4. tikslinė pašalpa;

6.5. periodinė pašalpa;

6.6. sąlyginė pašalpa.

7. Teisė į piniginę socialinę paramą:

7.1. teisė į socialinę pašalpą ir Kompensacijas nustatoma vadovaujantis Įstatymu;

7.2. teisė į vienkartinę, tikslinę, periodinę ar sąlyginę pašalpas nustatoma vadovaujantis Įstatymu ir šiuo Aprašu.

8. Sąlygos teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti:

8.1. sąlygos, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą ir Kompensacijas, nurodytos Įstatyme;

8.2. sąlygos, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti vienkartinę, tikslinę, periodinę ir sąlyginę pašalpas, nurodytos Įstatyme ir šiame Apraše;

8.3. gyvenimo sąlygų, turimo turto ir užimtumo tikrinimo tvarką nustato Savivaldybės administracijos direktorius (toliau – Administracijos direktorius).

III SKYRIUS

PARAMOS DYDŽIAI

9. Socialinės pašalpos dydis nustatomas vadovaujantis Įstatymu.

10. Papildomai socialinė pašalpa skiriama vadovaujantis Įstatyme nurodytais pagrindais.

11. Socialinės pašalpa mažinama Įstatyme nurodytais pagrindais.

12. Kompensacijų dydis ir normatyvai joms apskaičiuoti yra nustatomi vadovaujantis Įstatymu.

13. Vienkartinių, tikslinių, periodinių ir sąlyginių pašalpų dydis nustatomas vadovaujantis šiuo Aprašu.

IV SKYRIUS

TURTO VERTĖS NORMATYVO PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI NUSTATYMAS

14. Turto vertės normatyvas piniginei socialinei paramai gauti, turto rūšys, nekilnojamojo turto ploto normatyvai, turto vertės normatyvo apskaičiavimas nustatomi vadovaujantis Įstatymu.

15. Skiriant vienkartines, tikslines, periodines ir sąlygines pašalpas, asmens ar bendrai gyvenančių asmenų nuosavybės teise turimas turtas nevertinamas.

V SKYRIUS

PAJAMŲ PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI APSKAIČIAVIMAS

16. Skiriant piniginę socialinę paramą įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos, kurių rūšys nustatytos Įstatymu.

17. Skiriant tikslines, periodines ir sąlygines pašalpas, į bendrai gyvenančių asmenų (vieno gyvenančio asmens) pajamas įskaitomos visos faktiškai gautos pajamos, taip pat įskaitomos ir išmokos, skiriamos Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, išskyrus vienkartinę išmoką vaikui, vienkartinę išmoką nėščiai, išmoką vaikui, laidojimo pašalpą, slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijas, paramą mokinio reikmėms įsigyti bei kreditui, paimtam daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) ir palūkanoms apmokėti. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui kreipimosi dėl tikslinės, periodinės ar sąlyginės pašalpos metu gaunantiems (gaunančiam) socialinę pašalpą pagal Įstatymą pažymų apie gaunamas pajamas pateikti nereikia.

18. Bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos socialinei pašalpai ar Kompensacijoms gauti apskaičiuojamos vadovaujantis Įstatymu.

VI SKYRIUS

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMAS

19. Kreipimasis dėl socialinės pašalpos ir Kompensacijų.

19.1. Dėl socialinės pašalpos bei Kompensacijų Savivaldybės gyventojai kreipiasi:

19.1.1. asmenys, gyvenamąją vietą deklaravę Mažeikių mieste, būstą nuomojantys Mažeikių mieste, faktiškai gyvenantys Mažeikių mieste arba gyvenantys Mažeikių rajono savivaldybėje, tačiau dėl tam tikrų priežasčių, jie buvo išbraukti iš asmenų, deklaruotų Mažeikių rajono savivaldybėje, sąrašo, – kreipiasi į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių;

19.1.2. asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą, faktiškai gyvenantys arba nuomojantys būstą kaimiškose Mažeikių rajono savivaldybės seniūnijose, – kreipiasi į atitinkamas seniūnijas.

20. Prašymas-paraiška gali būti teikiama asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu (per valstybės elektroninės valdžios sistemą) arba per atstovą, kuris privalo pateikti atstovavimą patvirtinančius dokumentus.

21. Teikdami nustatytos formos prašymą-paraišką, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei turtinės padėties apskaičiavimui būtinus duomenis apie save ir bendrai gyvenančius asmenis, t. y. pažymas apie pajamas (išskyrus atvejus, kai Savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų), vykdomų veiklų pobūdį, kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją.

22. Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą prašymą-paraišką teikiantis asmuo privalo patvirtinti savo parašu.

23. Prašymas-paraiška užregistruojama prašymo-paraiškos pateikimo dieną ir ją pateikusiam asmeniui įteikiamas informacinis lapelis. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį.

24. Trūkstami dokumentai turi būti pateikiami ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai piniginės socialinės paramos dydis apskaičiuojamas pagal kreipimosi mėnesio pajamas. Kai piniginės socialinės paramos dydis apskaičiuojamas pagal kreipimosi mėnesio pajamas, piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos.

25. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, Savivaldybės administracija per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus.

26. Ekstremaliosios situacijos ir karantino, paskelbto teisės aktų nustatyta tvarka (toliau – ekstremalioji situacija ir karantinas), laikotarpiu, kai nėra galimybių prašymą-paraišką pateikti Aprašo 19 punkte nurodytais būdais, prašymas-paraiška gali būti teikiama telefonu (tokiu atveju turi būti pateikiami asmens tapatybę identifikuojantys duomenys – asmens kodas, vardas, pavardė, gyvenamosios (deklaruotos, faktinės) vietos adresas, telefono numeris, el. pašto adresas ir kt.). Tokiu atveju prašymą-paraišką užpildo Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistai pagal pareiškėjo telefonu pateiktus piniginei socialinei paramai skirti ir apskaičiuoti būtinus duomenis. Tokiu būdu gautas prašymas-paraiška užregistruojama informacinėje sistemoje „Parama“ prašymo-paraiškos gavimo dieną, o informacija apie trūkstamus dokumentus pareiškėjui teikiama el. paštu arba telefonu.

27. Apie priimtus sprendimus dėl socialinės pašalpos, Kompensacijų neskyrimo pareiškėjas informuojamas prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu, o jei toks būdas nenurodytas – tokiu būdu, kokiu buvo gauta prašymas-paraiška.

28. Socialinės pašalpos ir Kompensacijų skyrimo procedūros:

28.1. Socialinė pašalpa ir Kompensacijos skiriamos vadovaujantis Įstatymu;

28.2. Ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui piniginės socialinės paramos mokėjimas gali būti pratęsiamas be atskiro prašymo skirti piniginę socialinę paramą jei nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, jų (jo) pajamų šaltinis (bet ne jo dydis) ar kitos aplinkybės, turinčios įtakos teisei į piniginę socialinę paramą ir (ar) piniginės socialinės paramos dydžiui, ir asmuo kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos telefonu. Jeigu bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens materialinė padėtis pasikeitė, atsirado aplinkybės, turinčios įtakos teisei į piniginę socialinę paramą ir (ar) piniginės socialinės paramos dydžiui, arba asmuo laiku nesikreipė dėl piniginės socialinės paramos pratęsimo ir Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistui nepatvirtino (telefonu), kad duomenys, pateikti paskutinį kartą kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos, nepasikeitė, arba laiku nepateikė būtinų piniginei socialinei paramai gauti dokumentų, piniginės socialinės paramos mokėjimas be atskiro prašymo nepratęsiamas;

28.3. Sprendimus dėl socialinės pašalpos ir Kompensacijų priima Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

28.4. Kompensacijų dydį skaičiuoja šilumą ir vandenį teikiančios įmonės;

28.5. Kompensacijų dydį, kai būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojamas kitas kuras (kai šiluma gaminama pastate įrengtuose šildymo įrenginiuose), skaičiuoja Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius;

28.6. Sprendimų priėmimo procedūros tvirtinamos Savivaldybės mero nustatyta tvarka.

29. Socialinės pašalpos teikimas.

29.1. Socialinė pašalpa gali būti teikiama:

29.1.1. pinigais;

29.1.2. nepinigine forma (pervedant į socialinę kortelę);

29.2. Socialinė pašalpa išmokama už praėjusį mėnesį;

29.3. Socialinių pašalpų žiniaraščiai socialinėms pašalpoms išmokėti parengiami kiekvieną mėnesį nuo 1 iki 5 dienos;

29.4. Socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems socialinę riziką ir (ar) nevykdantiems kitų Apraše ir Įstatyme nustatytų pareigų, teikiama derinant nepiniginę formą ir pinigais;

29.5. Asmenims, patiriantiems socialinę riziką, socialinės pašalpos dydis piniginėmis lėšomis negali viršyti 50 procentų paskirtos išmokos dydžio, išskyrus atvejus, kai atvejo vadybininkas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą, rekomenduoja didesnę kaip 50 procentų ar visą paskirtos socialinės pašalpos dydžio sumą mokėti piniginėmis lėšomis, o kai atvejo vadyba netaikoma – atsižvelgiant į socialinio darbuotojo, dirbančio su asmenimis, patiriančiais socialinę riziką, rekomendaciją;

29.6. Socialinė pašalpa nepinigine forma asmenims ar šeimoms patiriantiems socialinę riziką, skiriama nuo atvejo vadybininko išvados pateikimo mėnesio pirmos dienos;

29.7. Socialinės pašalpos gavėjas apie priimtą sprendimą skirti ir mokėti socialinę pašalpą, piniginę formą derinant su nepinigine forma, informuojamas Įstatyme ir Apraše nustatyta tvarka ir būdu;

29.8. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui socialinė pašalpa nebederinant teikimo formų pradedama mokėti nuo kito mėnesio, kai atvejo vadybininkas pateikia išvadą ir bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie (kuris) patyrė socialinę riziką, paskirtos socialinės paslaugos nutraukiamos;

29.9. Teikiant socialinę pašalpą nepinigine forma, socialinė pašalpa pervedama į gavėjo socialinę kortelę;

29.10. Atsiskaitymas už socialinės kortelės išdavimą ir aptarnavimą tarp prekybos centrų ir Savivaldybės administracijos vyksta sutarčių pagrindu;

29.11. Socialinė pašalpa, kuri mokama pinigais, pervedama į asmenines pašalpų gavėjų sąskaitas arba išmokama pašto skyriuose.

30. Kompensacijų teikimas.

30.1. Gyventojams, kurie naudojasi centralizuotu šildymu (kai šilumos gamybos šaltiniuose pagaminta šiluma į pastatus tiekiama šilumos perdavimo tinklu), Kompensacijas pagal Savivaldybės administracijos teikiamus duomenis skaičiuoja UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, UAB „Mažeikių vandenys“;

30.2. Duomenys Kompensacijas skaičiuojančioms įmonėms perduodami elektroniniu būdu iki kiekvieno mėnesio 7 dienos;

30.3. Duomenys apie suskaičiuotas Kompensacijas iš Kompensacijas skaičiuojančių įmonių gaunami elektroniniu būdu iki kiekvieno mėnesio iki 10 dienos;

30.4. Atsiskaitymas už Kompensacijų skaičiavimą numatomas sutartyse tarp Savivaldybės administracijos ir Kompensacijas skaičiuojančių įmonių;

30.5. Savivaldybės administracija kiekvieną mėnesį Kompensacijų sumas pagal pateiktas paraiškas perveda į šilumą ir vandenį tiekiančių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas;

31. Kompensacijas, kai būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojamas kitas kuras (kai šiluma gaminama pastate įrengtuose šildymo įrenginiuose), skaičiuoja Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius;

32. Kompensacijos bendrai gyvenantiems, nedirbantiems išankstinės pensijos arba senatvės pensijos amžiaus asmenims ir (ar) nedirbantiems neįgaliesiems, kuriems nustatytas 60–100 procentų netektas darbingumas, arba vienam gyvenančiam asmeniui – išankstinės pensijos arba senatvės pensijos gavėjui ar neįgaliajam, kuriam nustatytas 60–100 procentų netektas darbingumas, teisę nustato – visam šildymo sezonui ir nešildymo sezonui. Šildymo sezono pradžią ir pabaigą nustato Savivaldybės administracijos direktorius;

32.1. Kompensacijos būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojant kitą kurą skiriamos piniginėmis lėšomis iš karto už visą kompensacijų skyrimo laikotarpį nuo spalio 1 d. iki balandžio 1 d. ar dalimis, jei keičiasi asmens pajamų šaltinis ar atsiranda kitų priežasčių, turinčių įtakos kompensacijos skaičiavimui;

32.2. Jeigu būsto šildymui ir karšto vandens ruošimui naudojamas kitas kuras, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos, Kompensacijos apskaičiuojamos pagal Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas vidutines kito kuro kainas;

32.3. Jeigu būstas šildomas ir (ar) karštas vanduo ruošiamas naudojant gamtines dujas, elektrą, kompensacijų gavėjai Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui kiekvieną mėnesį pateikia duomenis (pagal atsiskaitomąją sąskaitą arba atsiskaitymo knygelę) apie atsiskaitymą už suvartotus gamtines dujas ar elektros energiją (mokėtas sumas, suvartotą gamtinių dujų ar elektros energijos kiekį, nustatytas tiekėjų kainas);

32.4. Kompensacijos už kitą kurą teikiamos pinigais, jas išmokant pagal žiniaraščius paštuose arba bankuose;

32.5. kito kuro Kompensacijų gavėjams, patyrusiems socialinę riziką, Kompensacijų už būsto šildymą sumos pervedamos į pasirinktos įmonės, parduodančios kurą, sąskaitą, o kompensacija už karšto vandens paruošimą išmokama pinigais;

33. Kompensacijos neteikiamos ar nutraukiamas jų teikimas, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena. Kompensacijos gyventojams taip pat nutraukiamos, jeigu šilumą ir vandenį tiekiančios įmonės raštu praneša, kad piniginės socialinės paramos gavėjai nevykdo skolos grąžinimo sutarties;

34. Gyventojams, kurie kreipiasi dėl kredito, paimtam daugiabučiui namui atnaujinti (modernizuoti) ir palūkanoms apmokėti, kreditas ir palūkanos apmokamos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

35. Savivaldybės administracijos pareigos teikiant piniginę socialinę paramą:

35.1. Savivaldybės administracijos pareigos, teikiant piniginę socialinę paramą, nustatytos Įstatymu;

35.2. Kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, įsiskolinusiems už būsto šildymą, karštą ar geriamąjį vandenį, gali teikti jeigu įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą;

36. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę:

36.1. darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę pašalpą ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti. Visuomenei naudinga veikla nevykdoma kai yra paskelbiama ekstremali situacija ir (ar) karantino laikotarpis ir tuo tikslu yra išleisti kompetentingų institucijų teisės aktai. Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas tvirtinamas atskiru Savivaldybės tarybos sprendimu;

36.2. papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą;

36.3. siekiant įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo veiksmingumą, Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą (ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu asmens gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietose gali būti netikrinamos ir buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas surašomas ne kontaktiniu būdu (telefonu, el. paštu));

37. Piniginei socialinei paramai skirti Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra sudaroma Socialinės paramos skyrimo komisija (toliau – Komisija), kuri Savivaldybės administracijai teikia siūlymus skirti ar neskirti piniginę socialinę paramą Įstatyme nenumatytais atvejais.

38. Komisijos įgaliojimų laikas – ketveri metai.

39. Komisiją sudaro nuo 9 iki 11 narių, kurių ne mažiau kaip 1/2 dalis turi sudaryti Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 15 punkte nurodyti atstovai.

40. Komisijos darbo reglamentą tvirtina Administracijos direktorius.

41. Sprendimai, skirti, neskirti, skirti tik vaikams (įvaikiams) socialinę paramą, kai vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys nevykdo Įstatyme numatytų pareigų, ar neatitinka Įstatyme numatytų sąlygų piniginei paramai skirti, priimami Komisijos siūlymu:

41.1. tris mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė, negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar asmens raštu pateiktu sutikimu yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį. Jeigu nėra šiame punkte nurodytų išimčių, socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;

41.2. tris mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu jis nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė, negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar asmens raštu pateiktu sutikimu yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį;

41.3. jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą(formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki pareigos bus įvykdytos;

41.4. jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki šios pareigos bus įvykdytos;

41.5. šešis mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis viršija Įstatyme nustatytą piniginių lėšų normatyvą:

41.6. pareiškėjas ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nepateikė informacijos apie socialinės paramos gavimo laikotarpiu gautas pinigines lėšas;

41.7. bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis viršija nustatytą piniginių lėšų normatyvą 2 ir daugiau kartų;

41.8. iki 6 mėnesių neteikti piniginės socialinės paramos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis viršija nustatytą piniginių lėšų normatyvą iki 2 kartų;

41.9. iki 6 mėnesių neteikti piniginės socialinės paramos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos perleido nuosavybėn kitam asmeniui Įstatyme nurodytą turtą ir kreipdamiesi (kreipdamasis) dėl piniginės socialinės paramos prašyme-paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas įsigyto naujo turto;

41.10. iki 6 mėnesių neteikti piniginės socialinės paramos ar iki 6 mėnesių nutraukti jos teikimą darbingo amžiaus darbingam vienam gyvenančiam asmeniui arba darbingo amžiaus darbingiems bendrai gyvenantiems asmenims, kurie dirba savarankiškai ir (ar) vykdo nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą ir kuriems ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama piniginė socialinė parama, jeigu jie prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos veiklos gavo mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį. Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;

41.11. iki 6 mėnesių neteikti piniginės socialinės paramos ar iki 6 mėnesių nutraukti jos teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas Įstatymu, arba nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis Įstatymu;

41.12. bendrai gyvenantiems asmenims, kai vienas iš jų neatitinka Įstatymo 8 straipsnio sąlygų ir faktiškai negyvena kartu, socialinė parama teikiama, o apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, šio asmens gaunamos pajamos į bendrai gyvenančių asmenų pajamas neįskaitomos ir jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o socialinė parama skiriama likusiems bendrai gyvenantiems asmenims;

41.13. vaikai (įvaikiai) nuo 16 iki 18 metų, kurie nesimoko, nedirba, nėra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinė parama teikiama, o apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, šio vaiko gaunamos pajamos į bendrai gyvenančių asmenų pajamas neįskaitomos ir jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o socialinė parama skiriama likusiems bendrai gyvenantiems asmenims;

41.14. skirti piniginę socialinę paramą vyresniam kaip 18 metų asmeniui, kuris dirba (dirbo) mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka) ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama mažiau už minimaliąją mėnesinę algą proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui arba savarankiškai dirba (dirbo) ir iš vykdomos veiklos gauna mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį, jeigu jis neatitinka nė vienos iš Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų;

41.15. patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena, arba kartu su vienu gyvenančiu asmeniu arba bendrai gyvenančiais asmenimis būste nuolat faktiškai gyvena asmuo (asmenys), kuris (kurie) nėra deklaravęs (deklaravę) gyvenamosios vietos būste arba jo nenuomoja.

42. Pagrindai, kai socialinė pašalpa ir Kompensacijos gali būti skiriamos Įstatyme nenumatytais atvejais.

42.1. Patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, Komisijos siūlymu, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius priima sprendimą:

42.1.1. skirti socialinę pašalpą, jeigu vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 ar 3 punkte nustatytų reikalavimų;

42.1.2. skirti socialinę pašalpą, jeigu vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nustatyto reikalavimo. Šis papunktis galioja, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbusi ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną;

42.1.3. skirti kompensacijas, jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį atitinka Įstatymo 11 straipsnyje nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytų reikalavimų;

42.1.4. skirti kompensacijas, jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį atitinka Įstatymo 11 straipsnyje nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo. Šis punktas galioja, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbusi ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną;

42.1.5. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją už didesnį, negu nustatyta Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte, naudingojo būsto ploto normatyvą;

42.1.6. skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą, arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas;

42.1.7 skirti socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims atskirai, kai santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu yra ginčas;

42.1.8. skirti socialinę pašalpą, jeigu vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį yra lygios 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio arba bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 procentų viršija 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio, arba apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė už šio įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje nustatytą dydį ir bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus: vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims – 25 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims – 50 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; penkiems ir daugiau bendrai gyvenančių asmenų – 70 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio;

42.1.9. skirti socialinę pašalpą, jeigu vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį yra lygios 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio arba bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 procentų viršija 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio, arba apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė už Įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje nustatytą dydį ir bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka Įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nustatytą reikalavimą: vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims – 25 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims – 50 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; penkiems ir daugiau bendrai gyvenančių asmenų – 70 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio. Šis punktas galioja, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbusi ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną;

42.1.10. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame būste arba nuomojasi būstą, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos arba atskira gyvenamoji patalpa, kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos;

42.1.11. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, jeigu daugiabučio namo buto savininkas neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų;

42.1.12. skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kai jiems piniginė socialinė parama neskiriama Įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytu atveju;

42.1.13. skirti piniginę socialinę paramą kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiui vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant laikotarpį nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių).

VII SKYRIUS

NETEISĖTAI GAUTOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS IŠIEŠKOJIMAS

43. Dėl piniginę socialinę pašalpą gaunančių asmenų kaltės neteisėtai gautos piniginės socialinės pašalpos išieškomos:

43.1. nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę pašalpą ir (ar) Kompensacijas gavo neteisėtai, nes pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis;

43.2. nustačius, kad socialinės pašalpos ir (ar) Kompensacijos gavėjas nepranešė Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui apie aplinkybes, turinčias įtaką paramos mokėjimui, per 5 darbo dienas nuo tokių aplinkybių atsiradimo, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atsakingas specialistas nustato permokos dydį, kurį fiksuoja Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus permokos arba nepriemokos apskaičiavimo akte pažymoje (1 priedas) ir priima sprendimą dėl permokėtos paramos grąžinimo;

44. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius per 5 darbo dienas informuoja asmenį raštu apie sprendimą dėl permokėtos socialinės pašalpos grąžinimo ir nurodo grąžinimo terminą ir būdą.

45. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos informuoja Kompensacijas skaičiuojančias įmones apie Kompensacijų netaikymą.

46. Rašytiniu asmens ar įgalioto asmens prašymu permokėta socialinė pašalpa gali būti grąžinama visa iš karto arba dalimis, sudarius socialinės pašalpos permokos grąžinimo grafiką.

47. Jeigu asmuo nesutinka grąžinti socialinės pašalpos permokos arba nesilaiko grąžinimo grafiko, permokėta suma išskaitoma iš asmeniui mokamos socialinės pašalpos sumos išskaičiuojama ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį.

48. Jeigu socialinės pašalpos gavėjui mokėjimas nutraukiamas, tačiau visa permokėta socialinės pašalpos suma neišskaityta, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atsakingas specialistas praneša asmeniui apie nepadengtą permokos likutį ir siūlo grąžinti visą permokos likutį arba sudaryti likusios nepadengtos socialinės pašalpos permokos grąžinimo grafiką.

49. Apie grąžintas socialinės pašalpos sumas Savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyrius informuoja skyriaus atsakingą Savivaldybės administracijos Socialinės paramos specialistą, kuris suveda duomenis apie grąžintas socialinės permokų sumas į socialinės paramos šeima informacinę sistemą „Parama“.

50. Jeigu buvo nustatyta, kad bendrai gyvenantys asmenys piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, o po šio fakto nustatymo, pasikeičia bendrai gyvenančių asmenų šeimos sudėtis, neteisėtai gautą paramą privalo grąžinti asmuo, kurio vardu buvo teikiama piniginė socialinė parama.

51. Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, kuriam išmokėta kietojo kuro išlaidų kompensacija už visą šildymo sezono laikotarpį, permokėtas laikotarpis nenustatomas ir gauta pinigų suma neišieškoma.

52. Jei vienas gyvenantis asmuo ar bendrai gyvenantys asmenys per 3 mėnesius nuo rašto apie neteisėtai gautą išmoką išsiuntimo dienos, negrąžina neteisėtai gautos pinigų sumos iš karto arba 3 mėnesius nemoka įmokų pagal sudarytą neteisėtai gautos socialinės pašalpos grąžinimo grafiką, Savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo kreipiasi į teismą dėl neteisėtai gautos pinigų sumos išieškojimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

53. Mirus vienam gyvenančiam, nuosavybes teise neturinčiam turto, asmeniui, kuriam yra nustatyta socialinės paramos permoka, nesant galimybių nukreipti išieškojimo į turtą, Administracijos direktoriaus įsakymu, permoka pripažįstama neišieškoma, o duomenys, apie negrąžintų arba neišskaičiuotų socialinių išmokų permokų, nurašymą, įvedami į sistemą „Parama“.

VIII SKYRIUS

VIENKARTINĖS, TIKSLINĖS, PERIODINĖS IR SĄLYGINĖS PAŠALPOS SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS

54. Vienkartinių, tikslinių, periodinių ir sąlyginių pašalpų (toliau visos kartu – Pašalpos) teikimo tikslas – skatinti gimstamumą, skirti dalinę paramą bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims tais atvejais, kai dėl stichinės nelaimės, gaisro, ligos ar kitų priežasčių patiriama papildomų išlaidų, kai socialinė parama nenumatyta Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ar skiriama socialinė parama yra nepakankama.

55. Vienkartinė pašalpa – vienkartinio pobūdžio išmoka, skiriama bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui, nevertinant pajamų, šiais atvejais:

55.1. gimus vaikui skiriama 2,5 bazinės socialinės išmokos (toliau - BSI) dydžio vienkartinė pašalpa, jeigu bendrai gyvenantys asmenys (asmuo, vienas auginantis vaikus) savo gyvenamąją vietą Mažeikių rajono savivaldybėje yra deklaravę (ęs) ne mažiau kaip 12 mėnesių iki vaiko gimimo, o vaikas, dėl kurio gimimo kreipiamasi, gimęs Lietuvos Respublikoje ir dėl pašalpos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo vaiko gimimo dienos. Vienkartinė pašalpa neskiriama jeigu vaikas gimė negyvas arba kreipimosi metu yra miręs. Teisė į šią vienkartinę pašalpą nustatoma ir pašalpa skiriama, pareiškėjui pateikus prašymą gauti vienkartinę išmoką vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas be atskiro prašymo;

55.2. iš pataisos įstaigų paleistiems asmenims, atlikusiems ne trumpesnę kaip 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę skiriama 3,5 BSI vienkartinė pašalpa. Pašalpa išmokama per 24 val. nuo prašymo pateikimo dienos, jei nurodytas mokėjimo būdas į banko sąskaitą. Asmuo raštu turi kreiptis per 2 mėnesius nuo paleidimo iš pataisos įstaigos dienos. Ši sąlyga netaikoma arešto bausmę atlikusiems asmenims.

56. Tikslinė pašalpa skiriama esant sunkiai materialinei padėčiai būtinos socialinės paramos atvejais, siekiant suteikti bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui tikslinę paramą individualiu atveju:

56.1. ligos atveju (gydymuisi, po traumos, po medicininės operacijos, pateikus gydymo įstaigų pažymas apie gydymą ar atliktą operaciją ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki kreipimosi, bei patvirtinančius dokumentus apie gydymui reikiamas patirtas išlaidas (nekompensuojamiems ar dalinai kompensuojamiems medikamentams, nekompensuojamoms ar dalinai kompensuojamoms medicininėms (pagalbos) priemonėms, asmenims būtinoms apmokamoms ar dalinai apmokamoms operacijoms ir kita) ir (ar) kitas išlaidas patvirtinančius dokumentus), kai bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos vienam šeimos nariui neviršija 3 VRP dydžių per mėnesį – iki 5 BSI dydžių;

56.2. sergantiems III ir IV stadijos onkologinėmis ligomis, kai yra taikomas aktyvus gydymas (atlikta operacija, taikomas spindulinis ar chemoterapinis gydymas), kai bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos vienam šeimos nariui neviršija 5 VRP dydžių per mėnesį – iki 7 BSI dydžių;

56.3. sergantiems I ir II stadijos onkologinėmis ligomis, kai netaikomas aktyvus gydymas, reikalingas tęstinis gydymas (kelionės į sveikatos priežiūros įstaigą išlaidoms kompensuoti, medikamentams įsigyti), kai bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos vienam šeimos nariui neviršija 4 VRP per mėnesį – iki 5 BSI dydžių;

56.4. įsigyti būtinų nekompensuojamų vaistų, kai bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos vienam šeimos nariui neviršija 2,5 VRP dydžių per mėnesį - iki 5 BSI dydžių;

56.5. nekompensuojamų techninės pagalbos ar ortopedijos priemonių dalinei kompensacijai, akinių lęšių vaikams įsigijimo išlaidų kompensacijai, kai bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos vienam šeimos nariui neviršija 3 VRP dydžių per mėnesį – iki 15 BSI dydžių;

56.6. mirus šeimos nariui, kai bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos vienam šeimos nariui neviršija 3 VRP dydžių per mėnesį– iki 10 BSI dydžių;

56.7. asmens dokumentams tvarkyti, kai asmuo negauna jokių pajamų (lėšos pervedamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą) - iki 1 BSI dydžio;

56.8. nukentėjus nuo gaisro, stichinės nelaimės ar įvykus kitai nelaimei, kai padaryta žala Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklausančiam asmens (šeimos) turtui, nevertinant gaunamų pajamų, gali būti skiriama:

56.8.1. sudegus gyvenamajam būstui ar stichinių nelaimių atveju, jei nebuvo išmokėtas draudimas – iki 30 BSI dydžių;

56.8.2. apdegus gyvenamajam būstui, jei nebuvo išmokėtas draudimas – iki 20 BSI dydžių;

56.8.3. sudegus (apdegus) negyvenamosios paskirties pastatui, jei nebuvo išmokėtas draudimas – iki 10 BSI dydžių;

56.9. apmokėti už sveikatos draudimą, pagal Valstybinės ligonių kasos nustatytus įkainius privalomuoju sveikatos draudimu nedraustiems asmenims, kai reikalingas skubus, neatidėliotinas gydymas (lėšos pervedamos į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą) pagal pateiktus dokumentus, kai bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 VRP dydžių per mėnesį;

56.10. įsigyti kitam kurui, kai bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo dėl objektyvių priežasčių neturi teisės gauti šildymo išlaidų kompensacijos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta tvarka, kai bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos vienam šeimos nariui neviršija 3 VRP dydžių per mėnesį – iki 5 BSI dydžių;

56.11. būtinos kelionės išlaidoms iš dalies padengti kai vykstama į (iš) socialinių paslaugų ar sveikatos priežiūros įstaigas, namus (įstaigų, namų), kai bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos vienam šeimos nariui neviršija 2 VRP dydžių per mėnesį – iki 2 BSI dydžių;

56.12. maistui pirkti, kai bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos vienam šeimos nariui neviršija 2,5 VRP dydžių per mėnesį– iki 3 BSI dydžių;

56.13. įsiskolinimams už būsto nuomą, elektrą, komunalines paslaugas ar kitas paslaugas iš dalies apmokėti, kai skolos susidarė dėl objektyvių priežasčių, kai bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos vienam šeimos nariui neviršija 2,5 VRP dydžių per mėnesį - iki 4 BSI dydžių;

56.14. asmens būsto švarinimo, kenkėjų naikinimo ar sukauptų šiukšlių iš būsto išvežimo paslaugoms apmokėti, jeigu asmens elgesys pažeidžia visuomenės viešąją tvarką ir bendruomenės interesus, dėl jo neveikimo kyla grėsmė jo ir aplinkinių saugumui, bet asmuo neadekvačiai vertina situaciją ir savarankiškai negali jos spręsti, kai bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos vienam šeimos nariui neviršija 2,5 VRP dydžių per mėnesį - iki 4 BSI dydžių;

56.15. kitais, Apraše nenumatytais atvejais, kai bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos vienam šeimos nariui neviršija 3 VRP dydžių per mėnesį - iki 10 BSI dydžių (pašalpa skiriama Komisijos protokole fiksuojant priimamų sprendimų motyvus).

57. Periodinė pašalpa iki 6 mėnesių per kalendorinius metus kaip papildoma parama socialinę atskirtį patiriantiems asmenims gali būti skiriama:

57.1. vienišiems pensinio amžiaus asmenims, kai vieno gyvenančio asmens pajamos neviršija 1,5 VRP dydžių per mėnesį - iki 2 BSI dydžių;

57.2. šeimoms (vienišiems asmenims), netekusioms pajamų ir neturinčioms teisės į piniginę socialinę pašalpą, o jos dydis apskaičiuojamas pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatas;

57.3. globos tęstinumo užtikrinimui pilnamečiams besimokantiems asmenims iki 24 metų, kuriems įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba), praėjus ne daugiau kaip 2 mėnesiams, iki 4 BSI dydžio;

57.4. kreditui, paimtam daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) ir palūkanoms apmokėti, mirus vienam iš bendrai gyvenusių asmenų (buto savininkui), kol bus tvarkomi būsto paveldėjimo dokumentai, kai bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos vienam šeimos nariui neviršija 3 VRP dydžių per mėnesį - iki 3 BSI dydžių per mėnesį;

57.5. kitais, Apraše nenumatytais atvejais (tėvams, vieniems auginantiems vaikus, gausioms šeimoms, negalią turintiems asmenims ir pan.) kai bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos vienam šeimos nariui neviršija 2 VRP dydžių per mėnesį - iki 3 BSI dydžių.

58. Sąlyginė pašalpa skiriama kaip skatinamoji priemonė tam tikroms problemoms spręsti:

58.1. asmenų gydymo nuo priklausomybės ligų laikotarpiu (priklausomiems nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichotropinių medžiagų) gydymo išlaidoms iš dalies kompensuoti, kai bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 VRP dydžių per mėnesį – iki 2 BSI dydžių;

58.2. asmenims, baigusiems gydymą nuo priklausomybės ligų stacionarioje gydymo įstaigoje ir pagal gydymo įstaigos išduotą dokumentą, kad gydymas bus tęsiamas savarankiškai, jei asmuo nuo grįžimo iš gydymo įstaigos kreipėsi ne vėliau kaip per 2 mėnesius, kai bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 VRP dydžių per mėnesį – iki 2 BSI dydžių;

58.3. asmenims, grįžusiems iš socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigų, jei nuo grįžimo laiko kreipėsi per 1 mėnesį ir yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje, kai asmuo negauna jokių pajamų – iki 2 BSI dydžio.

59. Dėl Pašalpų kreipiamasi:

59.1. asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Mažeikių rajono savivaldybėje, arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, faktiškai gyvenantys ar nuomojantys būstą Mažeikių mieste - į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių;

59.2. asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Mažeikių rajono savivaldybėje, arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, faktiškai gyvenantys kaimiškoje seniūnijoje arba joje nuomojantys būstą - į vietos seniūniją.

60. Kreipiantis dėl Pašalpų, bendrai gyvenantys asmenys (vienas gyvenantis asmuo) teikia prašymą (2 priedas).

61. Kai vienas iš bendrai gyvenančių asmenų turi teisę į kurią nors iš Pašalpų, tačiau dėl kokių nors objektyvių priežasčių negali pateikti prašymo, dėl jos gali kreiptis kitas bendrai gyvenantis pilnametis asmuo.

62. Kartu su prašymu pateikiamas prašymą teikiančio asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, o jeigu prašymas teikiamas per atstovą (įgaliotą asmenį), pateikiami galiojantys atstovo asmens tapatybę bei atstovavimą patvirtinantys dokumentai ir, atsižvelgiant į aplinkybes, šie dokumentai (išskyrus tuos atvejus, kai Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų):

62.1. pažymos apie gautas pajamas per 3 praėjusius mėnesius iki kreipimosi mėnesio arba pažymos apie pajamas gautas kreipimosi mėnesį, jeigu bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė;

62.2. pažymos apie mokamas / nemokamas, priteistas ar gaunamas lėšas vaikui (vaikams) išlaikyti;

62.3. paslaugų teikėjų (įstaigų) sąskaitos ir sutartys su tiekėjais dėl įsiskolinimo dengimo dalimis;

62.4. kompetentingų institucijų dokumentai (pažymos), patvirtinantys įvykusio gaisro, stichinės nelaimės faktą ar patirtus nuostolius, pažymos iš draudimo bendrovių, kad gaisro, stichinės nelaimės suniokotas turtas buvo draustas, bet pagal draudimo sutartį tai nėra draudžiamasis įvykis, pažymos apie išmokėtas išmokas;

62.5. gydymo įstaigos išduotos pažymos apie sveikatos būklę (forma Nr. 027/a), atliktą operaciją ar patirtą traumą (įvykusią ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos);

62.6. dokumentai, patvirtinantys gydymo metu patirtas išlaidas, sąskaitos faktūros ir (ar) mokėjimo kvitai už medikamentus, medicinines (pagalbos) priemones, atliktas procedūras (operacijas), akinių lęšių receptai, nekompensuojamų techninės pagalbos ar ortopedijos priemonių įsigijimo išlaidas įrodantys dokumentai, išrašyti ne vėliau nei prieš 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos, vaistų pirkimo kasos kvitai (ne senesni nei 3 mėnesių) ir pan.

62.7. mirties liudijimo originalas ir dokumentai, patvirtinantys faktiškai patirtas išlaidas;

62.8. pažyma apie paleidimą iš laisvės atėmimo, socialinės ar psichologinės (medicininės) reabilitacijos įstaigos bei dokumentai, patvirtinantys išlaidas;

62.9. kiti dokumentai pagal poreikį.

63. Pašalpos skiriamos 1 kartą per kalendorinius metus. Atsižvelgiant į Savivaldybės finansines galimybes, esant objektyvioms priežastims (nukentėjus nuo gaisro ar nuo sunkios traumos, įvykusio nelaimingo atsitikimo metu, dėl onkologinės ligos, sunkiai susirgus kitam šeimos nariui ir kt.), Pašalpos gali būti skiriamos iki 2 kartų per kalendorinius metus.

64. Pašalpos skiriamos aplankius pareiškėją gyvenamojoje vietoje ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą (3 priedas). Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą surašo ir rekomendaciją dėl pašalpos teikia Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistai bei kitų socialines paslaugas teikiančių įstaigų socialiniai darbuotojai. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas nerašomas kai kreipiamasi dėl Pašalpų 55 punkte nurodytais atvejais.

65. Ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu asmens gyvenamosiose vietose nesilankoma, o buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas surašomas ne kontaktiniu būdu (telefonu, el. paštu ar kt. ryšio priemonėmis).

66. Prašymus skirti Pašalpas svarsto Komisija, kuri, išnagrinėjusi prašymą, pateiktus dokumentus bei atsižvelgusi į buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, teikia rekomendacijas dėl Pašalpų skyrimo / neskyrimo, atidėjimo.

67. Jeigu dėl Pašalpų kreipiasi bendrai gyvenantys asmenys (vienas gyvenantis asmuo), kurių (-io) pajamos per mėnesį vienam šeimos nariui viršija 5 VRP, Pašalpos gali būti skiriamos Administracijos direktoriaus įsakymu.

68. Pašalpas virš 10 BSI įsakymu skiria Administracijos direktorius.

69. Pašalpas iki 10 BSI įsakymu skiria Administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo.

70. Direktoriaus įgaliotas asmuo 55-58 punktuose nustatytose ribose dėl Pašalpų teikimo gali spręsti be Komisijos siūlymo.

71. Administracijos direktorius dėl Pašalpų skyrimo gali spręsti be Komisijos siūlymo.

72. Trūkstant informacijos ir (ar) dokumentų, prašymai skirti Pašalpas gali būti atidėti kol bus pateikti visi reikiami duomenys bei dokumentai.

73. Apie priimtus sprendimus pareiškėjai informuojami tokiu būdu, kuris nurodytas jų prašyme, o jei informavimo būdas nenurodyta – tokiu būdu, kokiu gautas prašymas.

74. Pašalpų išmokėjimo būdai:

74.1. pavedimu į pareiškėjo asmeninę sąskaitą;

74.2. pavedimu į įmonės sąskaitą;

74.3. pavedimu į socialinę kortelę;

74.4. per AB „Lietuvos paštas“ klientų aptarnavimo skyrių atliekant pinigų perlaidą.

75. Paskirtos Pašalpos neišmokamos, jei pareiškėjas jų neatsiima per 2 mėnesius.

76. Mirus asmeniui, kuriam buvo skirta, bet dar neišmokėta Pašalpa, gali būti išmokoma mirusįjį laidojusiam šeimos nariui, pateikus laisvos formos prašymą.

77. Per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos, nepateikus reikiamų dokumentų, Pašalpos Komisijos siūlymu yra neskiriamos.

78. Pareiškėjui, nesudariusiam sąlygų surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto, tikslinė, sąlyginė ar periodinė pašalpa neskiriama.

79. Pareiškėjas privalo pateikti visą informaciją ir būtinus Pašalpoms gauti dokumentus, bei sudaryti galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą.

80. Pareiškėjai, pateikę prašymus Pašalpoms gauti, už pateiktų duomenų teisingumą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

81. Pašalpas gavę asmenys atsako už jų panaudojimą pagal paskirtį.

82. Lėšos, skirtos piniginei socialinei paramai, apskaitomos Savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriuje.

83. Pirminę piniginės socialinės paramos teikimo kontrolę vykdo Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistas, pagal pareigybės aprašymo funkcijas.

84. Išankstinę kontrolę vykdo Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistai, teisės išmokai gauti nustatymo metu.

85. Lėšų auditą atlieka Savivaldybės administracijos Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba.

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

86. Jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą ar Kompensacijas pagal dvi ar daugiau Įstatymo ir šio Aprašo nuostatų, taikoma ta nuostata, kuri bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra palankiausia.

87. Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

____________________

Laikotarpis už kurį atliekamas perskaičiavimas	Išmokėta	Priklausė gauti
Nuo ............................iki.............................. Nuo ............................iki.............................. Nuo ............................iki.............................. Nuo ............................iki.............................. Nuo ............................iki.............................. Nuo ............................iki..............................
Viso:
Viso: permokėta arba neprimokėta (pabraukti)

Pajamos	Vyras	Moteris	Vaikai
Darbo užmokestis
Socialinės išmokos
Alimentai
Pensijos
Kitos pajamos
Nedarbo draudimo išmoka
Iš viso:
Vidutinės pajamos per mėnesį:

Eil. Nr.	Vardas, pavardė	Gimimo data	Giminystės ryšys	Gyventojų grupė