LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2022 M. BALANDŽIO 22 D. ĮSAKYMO NR. 3D-269 „DĖL 2022–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS Žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros bei žuvininkystės PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 15-001-06-02-02 „DIDINTI ŠESD ABSORBCINIUS PAJĖGUMUS (ATKURIANT PELKIŲ (DURPŽEMIŲ) HIDROLOGINĮ REŽIMĄ)“ APRAŠų PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2023 m. gruodžio 28 d. Nr. 3D-917
Vilnius
Pakeičiu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. 3D-269 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros bei žuvininkystės plėtros programos pažangos priemonės Nr. 15-001-06-02-02 „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą)“ aprašų patvirtinimo“:
1. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros bei žuvininkystės plėtros programos pažangos priemonės Nr. 15-001-06-02-02 „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą)“ aprašą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).
2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros bei žuvininkystės plėtros programos pažangos priemonės Nr. 15-001-06-02-02 „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą)“ projektų finansavimo sąlygų aprašą (toliau – Aprašas) ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama) (Aprašo 2–4 priedai nauja redakcija nedėstomi).
2.1 Pakeičiu 3 priedo 1 punktą ir jį išdėstau taip:
| „1. Klimato kaitos švelninimas |
Vertinama, kad šia investicija prisidedama prie klimato kaitos švelninimo. Investicija „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą“ tiesiogiai prisidės prie Europos žaliojo kurso veiksmų plano įgyvendinimo, įskaitant siekius švelninti klimato kaitą. Investicija sudarys palankias sąlygas išsaugoti durpingą dirvožemio sluoksnį, o atkūrus hidrologinį režimą leis ne tik sustabdyti durpių klodo skaidymąsi ir suslūgimą bei sumažinti ŠESD emisijas, bet ir padidins ŠESD absorbcijas. Iki 2026 m. planuojama atkurti apie 6 tūkst. ha durpžemių žemės ūkio naudmenose, kaip numatyta ir Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m. Bendras Lietuvos durpžemių plotas yra 371,15 tūkst. ha. Durpžemių plotas, kuriame yra arimai / pievos, sudaro apie 250 tūkst. ha. Investavus 16 mln. Eur ir atkūrus 6000 ha pelkių plotą ilgalaikėje 30 metų perspektyvoje bendras ŠESD kiekio sumažinimas galėtų siekti apie 1,9215 mln. t CO2 ekv. Vadovaujantis 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, su visais pakeitimais VI priedu, ši Pažangos priemonė atitinka intervencinį kodą 037. |
Netaikoma. Veikla 100 procentų prisideda prie klimato kaitos švelninimo tikslo. Veikla prisidės prie tarptautinių įsipareigojimų ir tikslų, numatytų JT darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m., Europos žaliajame kurse, strategijose „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“, „Dėl išmetamo metano kiekio mažinimo ES strategijos“, „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“, „Tvari Europos bioekonomika. Ekonomikos, visuomenės ir aplinkos sąsajų stiprinimas“, „Nuo ūkio iki stalo“ ir ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 m., susijusių su klimato kaitos švelninimu bei prisitaikymu prie jos ir tvarios energetikos plėtojimu, įgyvendinimo. Taip pat bus prisidedama siekiant nacionalinių strateginių tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m. Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė – ne prie žemės ūkio tikslų – 6000 ha.“
|
2.2. Pakeičiu 3 priedo 6 punktą ir jį išdėstau taip:
| „6. Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas |
Pelkių atkūrimo veikla tiesiogiai prisidės prie Europos žaliojo kurso veiksmų plano įgyvendinimo ir prie strategijos „Nuo lauko iki stalo“ ir ES biologinės įvairovės strategijos nuostatų įgyvendinimo iki 2030 m., kuriose yra numatytos priemonės, įskaitant teisėkūros priemones, kuriomis siekiama paskatinti daug anglies turinčių buveinių atkūrimą ir klimatui nekenkiančio žemės ūkio vystymą bei užtikrinti biologinės įvairovės išsaugojimą, būtiną siekiant mažinti grėsmes ir gerinant apsirūpinimą maistu. Bendras ŠESD kiekio sumažinimas atkūrus 6 tūkst. ha pelkių bus apie 1 921 500 t CO2 ekv. per 30 metų. Investicija sudarys palankias sąlygas išsaugoti durpingą dirvožemio sluoksnį, o atkūrus hidrologinį režimą ne tik sustabdyti durpių klodo skaidymąsi ir suslūgimą bei ŠESD emisijas, bet ir palaikyti pelkėdaros procesus, užtikrinant gerą agrarinę ir aplinkosauginę būklę bei sukuriant palankias prielaidas biologinės įvairovės buveinėms. Todėl, vadovaujantis 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, su visais pakeitimais, VI priedu, ši Pažangos priemonė atitinka intervencinį kodą 037. |
Netaikoma. Veikla neturės tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio atkuriant ir apsaugant biologinę įvairovę. Veikla prisidės prie tarptautinių įsipareigojimų ir tikslų, numatytų JT darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m., Europos žaliajame kurse, strategijose „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“, „Dėl išmetamo metano kiekio mažinimo ES strategijos“, „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“, „Tvari Europos bioekonomika. Ekonomikos, visuomenės ir aplinkos sąsajų stiprinimas“, „Nuo ūkio iki stalo“ ir ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 m., susijusių su klimato kaitos švelninimu bei prisitaikymu prie jos ir tvarios energetikos plėtojimu, įgyvendinimo. Taip pat bus prisidedama siekiant nacionalinių strateginių tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m.“ |